Baudžiamoji byla Nr. 2K-13-719/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36673-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.20.15;
2.1.3.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. liepos 20 d. nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu vieneriems metams vienam mėnesiui, 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2017 m. rugpjūčio 12 d. nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, 245 straipsnį – 60 parų arešto.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 60 parų arešto bausmę pakeitus į dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 245 straipsnį, subendrinus visiško sudėjimo būdu, T. V. paskirta bausmė dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. V. paskirta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės visiško sudėjimo būdu pridėta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta treji metai du mėnesiai laisvės atėmimo.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo T. V. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. T. V. nuteistas už šias nusikalstamas veikas:
1.1. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. liepos 20 d. apie 18.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,72 promilės girtumas), tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu tyčia mažiausiai tris kartus sudavė ranka į galvą bei pagriebęs rankomis už plaukų išrovė kuokštą plaukų savo sugyventinei I. K., t. y. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui;
1.2. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 12 d. apie 16.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu tyčia mažiausiai keturis kartus garso kolonėle sudavė į galvą savo sugyventinei I. K. ir padarė jai muštinę žaizdą viršugalvyje – nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų, t. y. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį;
1.3. pagal BK 245 straipsnį už tai, kad, žinodamas, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-36673-17 Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi jam yra paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, kuria jis yra įpareigotas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą nuo jo patyrusios nukentėjusiosios I. K. ne mažesniu kaip 100 metrų atstumu iki bylos, kurioje jis įtariamas 2017 m. liepos 20 d. smurtavęs artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę I. K., tyrimo ir nagrinėjimo pabaigos, tyčia nevykdė teismo sprendimo (nutarties, nesusijusios su bausme), kuriuo buvo siekiama apsaugoti I. K. nuo galimo T. V. smurto prieš ją, 2017 m. rugpjūčio 12 d. ryte jis atėjo pas I. K. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), su ja girtavo, o apie 16.20 val. toje pačioje vietoje vėl smurtavo prieš savo sugyventinę I. K., t. y. šeimyninio konflikto metu tyčia mažiausiai keturis kartus sudavė jai į galvą su rankoje turima garso kolonėle, šiais savo veiksmais padarė jai muštinę žaizdą viršugalvyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-41144-17 pagal nusikalstamos veikos, nurodytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Vitoldas Guliavičius prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį pakeisti: T. V. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 245 straipsnyje, padarymą skirti 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę ir arešto bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, pakeitus į vieną mėnesį laisvės atėmimo, ir paskirti dvejų metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant vienerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šios bausmės visiško sudėjimo būdu pridėti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti trejus metus vieną mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose, įskaitant į bausmės laiką laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2017 m. liepos 21 d. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalies nekeisti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Nuteistasis T. V. nesutiko su nuosprendžiu ir jį apeliacine tvarka apskundė, prašydamas jį išteisinti. Vienas iš apeliacinio skundo argumentų buvo tai, kad teismas nepaisė bausmių skyrimo taisyklių, paskyrė akivaizdžiai per griežtas bausmes.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmetė ir Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jį išteisinti. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo pastebėta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 245 straipsnyje, padarymą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskirdamas už baudžiamąjį nusižengimą 60 parų arešto bausmę, kadangi BK 49 straipsnyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą skiriama nuo 10 iki 45 parų arešto. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ši netinkamo įstatymo pritaikymo klaida nebuvo ištaisyta. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė BK 49 straipsnio nuostatas, dėl to nuteistajam buvo netinkamai paskirta bausmė už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 245 straipsnyje, padarymą ir galutinė bausmė.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą prašo jį tenkinti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad skunde išdėstyti motyvai, kodėl nesutinkama su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 49 straipsnio 3 dalies) pritaikymo skiriant nuteistajam T. V. bausmę už nusikalstamą veiką, nurodytą BK 245 straipsnyje, yra teisingi, todėl nekartojami.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl BK 245 straipsnio taikymo
5. T. V. pagal BK 245 straipsnį nuteistas už tai, kad, teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi jam paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, tyčia nevykdė teismo sprendimo (nutarties, nesusijusios su bausme), 2017 m. rugpjūčio 12 d. ryte atėjęs į nukentėjusiosios I. K. namus, su ja girtavo, o apie 16.20 val. vėl smurtavo prieš savo sugyventinę I. K..
6. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas T. V. pagal BK 245 straipsnį, be išsamesnių motyvų konstatavo, jog jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad apylinkės teismas, remdamasis ištirtais įrodymais, nuosprendyje padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl T. V. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodytą BK 245 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors šiuo atveju teismo paskirti įpareigojimai savo esme ir atitinka kardomąsias priemones, už kurių nevykdymą baudžiamoji atsakomybė BK 245 straipsnio prasme nekyla, tačiau, atsižvelgiant į šiuo atveju taikytų įpareigojimų paskirtį ir jų nevykdymo padarinius – BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, visgi konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį T. V., pripažindamas jį kaltu pagal BK 245 straipsnį.
7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, nesutinka su šiuose sprendimuose padarytomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 245 straipsnyje, sudėties buvimo.
8. Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo išspręsti su bausme nesusiję klausimai. Tokiu teismo sprendimu asmeniui gali būti nustatomi įpareigojimai (draudimai), kylantys įvairiais pagrindais, tačiau nesusiję su jo nubaudimu. Aiškinant BK 245 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą pažodžiui, galima būtų teigti, kad kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis turėtų užtraukti paminėtame straipsnyje nurodytą baudžiamąją atsakomybę. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad toks formalus BK 245 straipsnyje įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje suformuluotoms nuostatoms ir neatitiktų kriminalinės bausmės kaip griežčiausios, kraštutinės teisinio poveikio priemonės paskirties, nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačią baudžiamosios teisės esmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2016).
9. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).
10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio, administracinio ir baudžiamojo proceso įstatymų uždavinys. Todėl baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą paminėtomis proceso priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-196-693/2015, 2K-229-788/2016, 2K-249-895/2016 ir kt.).
11. Kadangi nagrinėjamoje byloje T. V. pagal BK 245 straipsnį nuteistas už tai, kad nevykdė jam teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartimi pagal BPK 132¹ straipsnį paskirtos kardomosios priemonės, aktualu tai, ar teismo nutartimi pagal BPK nuostatas skirta kardomoji priemonė yra BK 245 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad atsakomybė pagal BK 245 straipsnį nekyla už vengimą vykdyti kardomąją priemonę ar už jos pažeidimą, nes dėl šių pažeidimų BPK nustato kitokį teisinį reguliavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-19-696/2016).
12. Kardomosios priemonės skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Pagal BPK 119 straipsnį, kardomųjų priemonių paskirtis yra: užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Taigi, kaip matyti, kardomosiomis priemonėmis siekiama ne nubaudimo, bet kitų – BPK 1 ir 119 straipsnyje nurodytų – tikslų. Už daugumos kardomųjų priemonių nevykdymą nustatyta procesinė atsakomybė – kitos (paprastai – griežtesnės) kardomosios priemonės, kuri užtikrintų kardomųjų priemonių paskirtį, skyrimas. Taigi kardomųjų priemonių, tarp jų ir skirtų teismo nutartimi, vykdymas pagal BPK nustatytą teisinį reguliavimą gali ir turi būti užtikrinamas baudžiamojo proceso priemonėmis ir už jų nevykdymą (ar netinkamą vykdymą) atsakomybė pagal BK 245 straipsnį negalima.
13. Pažymėtina, kad BPK XI skyriuje kaip viena iš kardomųjų priemonių, skiriamų įtariamajam, nustatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (BPK 132¹ straipsnis), už kurios nevykdymą T. V. ir buvo nuteistas. Paskyrus tokią kardomąją priemonę įtariamasis gali būti įpareigojamas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, jeigu pagrįstai manoma, kad jis, gyvendamas kartu su nukentėjusiuoju, bandys neteisėtai paveikti nukentėjusįjį arba nukentėjusiajam ar kartu su juo gyvenantiems asmenims darys naujas nusikalstamas veikas. Skiriant įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis taip pat gali būti įpareigojamas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis, taip pat nesilankyti nurodytose vietose, kuriose būna nukentėjusysis ar kartu su juo gyvenantys asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo kaip kardomąją priemonę prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Skiriant kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, įtariamasis įspėjamas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė. Iš ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. liepos 21 d. nutarties matyti, kad T. V. buvo išaiškinta, jog už nutartyje nurodytų įpareigojimų nesilaikymą gali būti skirta kita kardomoji priemonė (1 t., b. l. 80).
14. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 straipsnį taikymo klausimą, būtina įvertinti ir tai, ar veika, kuria nevykdomas teismo sprendimas, nesusijęs su bausme, yra pavojinga, nes, kaip ne kartą išaiškinta teismų praktikoje, baudžiamoji atsakomybė neturėtų kilti dėl kiekvieno tokio sprendimo nevykdymo fakto, ir turėtų būti konstatuotas veikos pavojingumas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą T. V. veika, atsižvelgiant į šiuo atveju taikytų įpareigojimų paskirtį ir jų nevykdymo padarinius – BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymą, yra tiek pavojinga, kad būtų galima taikyti baudžiamąjį įstatymą. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vienas iš kardomųjų priemonių tikslų ir yra siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kardomosios priemonės turi būti parenkamos taip, kad kuo labiau atitiktų savo paskirtį, kartu taikant proporcingumo principą ir nesuvaržant asmens teisių labiau, negu to reikia siekiamiems tikslams pasiekti. Ir jei vienomis kardomosiomis priemonėmis tie tikslai nebuvo pasiekti, turėtų būti skiriamos kitos siekiamus tikslus tinkamai užtikrinančios kardomosios priemonės, o ne taikoma baudžiamoji atsakomybė, kaip kraštutinė priemonė. Pažymėtina ir tai, kad už skirtos kardomosios priemonės metu padarytą BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą T. V. skirta pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-262/2011, 2K-466-489/2016 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad T. V. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nustačius, jog nevykdė teismo nutartimi (sprendimu) skirtos kardomosios priemonės. Kadangi baudžiamojo proceso įstatymas kardomųjų priemonių nevykdantiems asmenims nurodo galimybę taikyti atitinkamus griežtesnius suvaržymus (griežtesnes kardomąsias priemones), tai patvirtina faktą, kad baudžiamojo proceso priemonėmis galima įgyvendinti teismo sprendimus dėl kardomųjų priemonių, taigi, šioje byloje buvo pažeistas ultima ratio ir su juo susijęs proporcingumo principas.
16. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, darytina išvada, kad nuteistojo T. V. veikoje nėra visų būtinųjų BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra adekvati ir proporcinga priemonė, nes kardomųjų priemonių tikslų gali ir turi būti siekiama, taikant BPK nurodytas priemones.
17. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nenustatyta, jog T. V. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 245 straipsnyje, todėl yra teisinis pagrindas šią bylos dalį jam nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis, 382 straipsnio 6 punktas).
18. Nutraukus bylą T. V. pagal BK 245 straipsnį, turi būti iš naujo išspręstas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo paskirtų bausmių ir neatliktos bausmės, skirtos teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, subendrinimo klausimas.
19. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajam paskirtas bausmes bendrino visiško bausmių sudėjimo būdu. Taigi šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės turi būti bendrinamos taikant visišką bausmių sudėjimo būdą, taip pat taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos dėl bausmių sumažinimo vienu trečdaliu. Taip pat ši subendrinta bausmė analogišku – visiško sudėjimo būdu bendrintina ir su teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme (BPK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2, 6 punktais,
n u t a r i a :
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutartį pakeisti:
Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutarties dalis dėl T. V. nuteisimo pagal BK 245 straipsnį panaikinti ir bylą T. V. nutraukti, nepadarius veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutarties dalis dėl T. V. paskirtų bausmių sumažinimo, jų subendrinimo ir galutinės bausmės paskyrimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. V. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. liepos 20 d. veika) ir BK 140 straipsnio 2 dalį (2017 m. rugpjūčio 12 d. veika) skirtas bausmes sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šias sumažintas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir T. V. skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir T. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams dvidešimčiai dienų.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Pranas Kuconis
Tomas Šeškauskas
Artūras Ridikas
