Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-503/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.9; 129.19.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos Sripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. (teisių perėmėjai – V. P., M. P. ir V. P.) ieškinį atsakovui S. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui antstolei Daivai Milevičienei, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

Ieškovas E. P. prašė pripažinti apsimestiniais sandoriais Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 2 d. patvirtintą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 12-784/02 bei 2004 m. birželio 8 d. 5320 Lt paskolos sutartį, taip pat pripažinti ieškovo teisę reikalauti iš atsakovo S. K. priimti iš ieškovo 24 000 Lt skolą ir 6240 Lt palūkanų bei teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti ieškovui 1/2 dalį nuosavybės teisės į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. gegužės 7 d. ieškovui mirus, jo procesines teises perėmė sutuoktinė V. P. bei vaikai M. P. ir V. P.

Ieškovas nurodė, kad antstolė Daiva Milevičienė, vykdydama 15 620 Lt išieškojimą iš ieškovo pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18-91, paskelbė 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes (pradinė buto vertė – 24 000 Lt). Ieškovo teigimu, atsakovas pasisiūlė padengti antstolio išieškomą 15 620 Lt sumą bei vykdymo išlaidas (iš viso – 18 680 Lt) ir nusipirkti iš ieškovo 1/2 dalį buto bei pasirašyti paskolos sutartį dėl 24 000 Lt ir sumokėtos antstoliui sumos skirtumo. Ieškovas, siekdamas išsaugoti buto dalį, su pasiūlymu sutiko ir pristatė atsakovą antstoliui kaip pirkėją, sutinkantį už 18 680 Lt nupirkti antstolio parduodamą buto dalį. 2004 m. gegužės 7 d. surašytas ir Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme 2004 m. birželio 2 d. buvo patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 2-784/02. 2004 m. birželio 8 d. šalys pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas ieškovui paskolino 5320 Lt (18 680 Lt ir 24 000 Lt skirtumą). Ieškovas nurodė, kad po varžytynių jis kreipėsi į atsakovą prašydamas priimti 24 000 Lt ir įvykdyti įsipareigojimą grąžinti buto nuosavybės dalį, tačiau atsakovas, matydamas, jog nekilnojamojo turto rinkos kainos kyla, atsisakė priimti skolą ir grąžinti buto dalį.

Byloje nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė, vykdydama 15 620 Lt išieškojimą iš E. P. pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 1 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-18-91, paskelbė 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, nustatydama 24 000 Lt pradinę turto kainą. Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme 2004 m. birželio 2 d. patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 12-784/02, kuriuo 1/2 dalis nurodyto buto parduota už 18 680 Lt atsakovui S. K. 2004 m. birželio 8 d. notariškai patvirtinta paskolos sutartimi atsakovas ieškovui suteikė 5320 Lt paskolą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad ieškovo veiksmai po turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo nepatvirtina jo teiginių apie sandorio apsimestinumą: atsakovui kitoje civilinėje byloje pareiškus ieškinį dėl buto dalies atidalijimo ir naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo bei ieškovo šeimos iškeldinimo iš dalies patalpų, nei ieškovas, nei jo šeimos nariai į ieškinį neatsiliepė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, ir teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Toje byloje ieškovas nepareiškė priešieškinio ir neįrodinėjo, kad sandoris dėl buto dalies perleidimo buvo apsimestinis. Kitoje civilinėje byloje 2006 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu patenkintas S. K. ieškinys dėl dalies išlaidų už buto rekonstrukcijos darbus priteisimo iš V. P. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovo sutuoktinė V. P. pripažino, jog ji netiki galimybe susigrąžinti butą, todėl siūlė atsakovui pirkti savo dalį šiame bute. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas nepateikė rodymų, ar jis šiuo metu turi lėšų ir gali grąžinti skolą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės V. P. apeliacinį skundą, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančiu 2004 m. gegužės 7 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 12-784/02, kuriuo antstolė Daiva Milevičienė už 18 680 Lt pardavė pirkėjui S. K. 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini); 2) pripažino, kad 2004 m. gegužės 7 d. E. P. ir S. K. sudarė 18 680 Lt paskolos sutartį, pagal kurią E. P. iš S. K. pasiskolino 18 680 Lt ir šio skolinio įsipareigojimo įvykdymą bei 2004 m. birželio 8 d. 5320 Lt skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrino 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sutartimi (hipoteka); 3) reikalavimą pripažinti negaliojančia 2004 m. birželio 8 d. paskolos sutartį, pagal kurią S. K. paskolino E. P. 5320 Lt, atmetė; 4) taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo S. K. E. P. teisių perėmėjams V. P. 1/4 dalį, o V. P. ir M. P. – 3/4 dalis lygiomis dalimis 1/2 dalies dviejų kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini); 5) priteisė atsakovui S. K. iš E. P. teisių perėmėjų V. P. 6000 Lt (1/4 dalį iš 24 000 Lt skolos), V. P. ir M. P. – po 9000 Lt skolos (3/4 dalis lygiomis dalimis iš 24 000 Lt skolos), t. y. iš viso 24 000 Lt skolos, taip pat iš V. P. 1560 Lt (1/4 dalį), o iš V. P. bei M. P. – po 2340 Lt (3/4 dalis lygiomis dalimis) palūkanų, iš viso – 6240 Lt palūkanų.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas su atsakovu sudarė paskolos sutartį, tačiau, siekiant užtikrinti paskolos grąžinimą, kaip garantas atsakovui buvo perrašyta 1/2 dalis buto, įforminant šį susitarimą kaip 1/2 dalies buto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui, žodiniu šalių susitarimu nustatyti 2 proc. nuompinigiai per mėnesį. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė įvertinusi šiuos bylos duomenis. Pirma, baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-151-05 atliktos 2005 m. balandžio 8 d. liudytojo apklausos metu atsakovas S. K. nurodė, kad sutiko sumokėti skolą už butą, jog skolininkas ateityje galėtų buto dalį išpirkti; susitarimas dėl buto dalies išpirkimo ateityje vyktų tuo atveju, jeigu E. P. reguliariai mokėtų nuompinigius bei likviduotų skolas už komunalines paslaugas; antstoliui buvo sumokėta 18 680 Lt, o 5320 Lt paskolos perduota E. P. notarų biure, sudarant paskolos sutartį. Teisėjų kolegija nurodė, kad, parduodant butą ar jo dalį iš varžytynių skolininko pasiūlytam pirkėjui, nenustatomos nei palūkanos už sumokėtą pinigų sumą, nei daikto atpirkimo teisė. Antra, antstoliui buvo sumokėta lygiai tiek, kiek sudarė išieškoma suma su vykdymo išlaidomis, t. y. 18 680 Lt, o likusi suma (5320 Lt, t. y. skirtumas tarp 18 680 Lt ir 24 000 Lt sumos, atitinkančios antstolio nustatytą pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą) ieškovui sumokėta kaip paskola. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad į vyksiančias varžytynes atvyko daugiau dalyvių, iš anksto buvo sumokėti varžytynių dalyvių mokesčiai, taigi 1/2 dalis parduodamo buto galbūt būtų parduota ne už 18 680 Lt, bet už didesnę, nei antstolio paskelbta 24 000 Lt pradinė 1/2 dalies buto kaina. Trečia, iš teismo informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovas yra nuolatinis varžytynių dalyvis, skolina prasiskolinusiems asmenims pinigus už palūkanas (civilinės bylos Nr. 2-1017-465/09, Nr. 2-92-623/09, Nr. 2-1948-653/09), o kasacine tvarka išnagrinėtose bylose Nr. 3K-3-992/2003 ir Nr. 3K-3-520/2004 jis yra pripažintas kaip nesąžiningas turto iš varžytynių įgijėjas. Iš šių aplinkybių viseto nustačiusi, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai, teisėjų kolegija nurodė, jog tokiu atveju taikytinos sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, reglamentuojančios taisyklės (CK 1.87 straipsnis). Tai yra pagrindas taikyti restituciją ir pripažinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. patvirtintą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 12-784/02 apsimestiniu sandoriu. Teisėjų kolegija nerado teisinio pagrindo panaikinti kaip apsimestinę 5320 Lt paskolos sutartį, nes šis sandoris atitiko tikrąją šalių valią, t. y. atsakovas iš tikrųjų suteikė 5320 Lt paskolą ieškovui; konstatavo, kad atsakovas ieškovui paskolino 24 000 Lt, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo priimti iš ieškovo 24 000 Lt skolą, 6240 Lt palūkanų ir grąžinti ieškovui 1/2 dalį nuosavybės teisės į dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); nurodė, kad šiuo atveju galima restitucija natūra, todėl ieškovo teisių perėmėjams (atsižvelgiant į jų paveldėjimo teisių apimtį) grąžintina 1/2 dalis buto, o iš jų atsakovui priteistina 18 680 Lt, gautų (sumokėtų) pagal pripažintą negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą, bei 5320 Lt paskola; pripažino, kad 2004 m. gegužės 7 d. E. P. ir S. K. sudarė 18 680 Lt paskolos sutartį ir kad ši sutartis kartu su 2004 m. birželio 8 d. notariškai patvirtinta 5320 Lt paskolos sutartimi yra užtikrintos 1/2 dalies buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), įkeitimu (hipoteka).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas S. K. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 2 dalį ir 279 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl to nepagrįstai paneigė ankstesnių teismų sprendimų prejudicinę ir res judicata galią ir priėmė priešingas aplinkybes konstatuojantį sprendimą. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendime už akių civilinėje byloje Nr. 2-1653-55/2005 nustatyta aplinkybė, kad S. K. nusipirko 1/2 dalį dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir butas iš asmeninės nuosavybės tapo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o ne sudarė paskolos sutartį, kurios įvykdymą užtikrino įkeitimu (hipoteka). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6318-464/2006, kuris paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartimi, nustatyta aplinkybė, kad šalys yra buto (duomenys neskelbtini) bendraturtės ir joms priklauso po 1/2 dalį buto. Šios aplinkybės nagrinėjamoje civilinėje byloje pripažintinos prejudiciniais faktais, kurių šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti ir kurių nereikia įrodinėti. Tiek skolininkas E. P., tiek jo teisių perėmėjai pirmiau nurodytų civilinių bylų nagrinėjimo metu turėjo galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis savo teisių gynimo procesinėmis priemonėmis, tačiau jie 2004 m. gegužės 7 d. turto perdavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 12-784/02 neginčijo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi tiek prejudicinę, tiek res judicata galią, taip pat kad draudžiama teismui pakartotinai iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. K. B., bylos Nr. 3K-3-203/2000; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. L. R., bylos Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Švaresta“ v. Vilkaviškio rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-510/2009).

2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą apsimestiniu, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.87 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šios normos taikymo praktikos, taip pat netinkamai įvertino įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 straipsnį. Teismas nagrinėjo tik šalių veiksmus, buvusius turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymo metu bei iš karto po jo, ir neatsižvelgė į vėlesnes aplinkybes bei į realiai susiklosčiusius šalių teisinius santykius, jų veiksmus vykdant sandorį, kurie atitiko sudaryto sandorio esmę, t. y. į tai, kad E. P. perdavė, o S. K. priėmė buto dalį ir pradėjo ją valdyti nuosavybės teise, įregistravo savo teises viešame registre, vėliau kreipėsi į teismą dėl jam priklausančių patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi tvarkos nustatymo bei iškeldinimo, rekonstrukcijos išlaidų atlyginimo, tuo tarpu ieškovai savo teisių pirmiau išnagrinėtose bylose negynė. Be to, sandorio neapsimestinumą patvirtina ir ieškovės V. P. veiksmai – 2007 m. rugpjūčio 30 d. siūlymas atsakovui įsigyti likusią 1/2 dalį buto bei ieškinys atsakovui dėl išlaidų, susijusių su buto mokesčiais, dalies atlyginimo, kuriame pripažinta atsakovo nuosavybės teisė į dalį buto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl sandorio apsimestinumo būtina atsižvelgti į šalių elgesį po sutarties sudarymo, t. y. vertinti, ar po ginčijamo sandorio sudarymo šalys vykdo kitą, tariamai tikrąją šalių valią atitinkantį sandorį, ar vėlesni sandorio šalių veiksmai atitinka sudaryto sandorio esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. J. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M., J. S., S. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009). Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Tai, kad S. K. apklausos baudžiamojoje byloje metu žodžiu nurodė, jog esant galimybei galbūt parduotų 1/2 dalį buto E. P., neįpareigoja jo sudaryti tokio pirkimo–pardavimo sandorio, nes teisinių padarinių šalims galėtų sukelti tik rašytinė preliminarioji sutartis dėl buto dalies pirkimo–pardavimo. Taip pat nepagrįstai teismas konstatavo, kad kaina, kuri atitinka E. P. turėtos skolos ir vykdymo išlaidų sumą, patvirtina sandorio apsimestinumą. E. P. ir S. K., įgyvendindami CK 6.313 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę, laisva valia pasirinko parduodamo turto kainos nustatymo kriterijumi E. P. turėtos skolos ir vykdymo išlaidų dydį, tai atitinka CK 6.397 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė V. P. prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

1. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas, priimdamas 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimą už akių (civilinė byla Nr. 2-1653-55/2005), netyrė S. K. ir E. P. santykių dėl 2004 m. gegužės 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, be to, teismas atliko tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, kuris reiškia, kad teismas netyrė visų šalių santykių, susijusių su šiuo aktu, o tik įsitikino, jog 2004 m. gegužės 7 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodyta, kad antstolė D. Milevičienė skolininko E. P. pasiūlytam pirkėjui pardavė 1/2 dalį ginčijamo buto S. K. ir kad šis aktas galiojo. Prejudicinių faktų taisyklė teismo sprendimams už akių netaikytina. Nurodytoje byloje teismas netyrė ir todėl nenustatė, ar egzistuoja materialūs šio akto negaliojimo pagrindai, taip pat ar nurodytas aktas atspindi tikruosius E. P. ir S. K. teisinius santykius. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-1653-55/2005 nustatyti šiai bylai prejudicinę reikšmę turintys faktai.

2. Kasatoriaus argumentai dėl neva netinkamo šalių teisinių santykių kvalifikavimo apeliacinės instancijos teisme nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nustatytų faktų: S. K. parodymų baudžiamojoje byloje, kad jis sutiko sumokėti E. P. skolą už butą, jog skolininkas vėliau galėtų buto dalį išpirkti; aplinkybės, kad varžytynėse dalyvavo dar trys asmenys, kurie, atsižvelgiant į buto rinkos kainą ir nustatytą žemą pradinę pardavimo kainą, būtų galėję sumokėti už buto dalį daugiau nei S. K., S. K. nuolatinio dalyvavimo varžytynėse ir kitose bylose teismo nustatytų jo nesąžiningų veiksmų; kt. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius, kaip profesionalus nekilnojamojo turto rinkos dalyvis, buvo suinteresuotas suteikti paskolą ir turėti jos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo užtikrinimą (buto dalį), o vėliau, augant nekilnojamojo turto ir jo nuomos kainoms, prarado suinteresuotumą už 24 000 Lt grąžinti E. P. buto dalį. Be to, kasatorius nesąžiningai nutylėjo svarbias aplinkybes, kad E. P., supratęs, jog kasatorius vengia priimti 24 000 Lt ir grąžinti nuosavybės teises, iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų – 2005 m. vasario 22 d. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, 2005 m. kovo 2 d. – prašymą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2-12422-34/2004) sustabdyti bylą, kol nebus atliktas ikiteisminis tyrimas, 2005 m. rugsėjo 20 d. – skundą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą bei atsisakyti jį atnaujinti, 2006 m. gegužės 18 d. – ieškinį dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, reikalavimų priimti įvykdymą ir įvykdyti prievolę natūra, 2007 m. birželio 19 d. – ieškinį nagrinėjamoje byloje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl skolininko teisės iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją santykio su pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartimi

Daugeliu atvejų asmens pažeistos subjektinės teisės yra atkuriamos po to, kai teismas priima sprendimą, t. y. kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus. Tuo atveju, jeigu atsakovas pats nesiima iniciatyvos atlikti teismo sprendimu jam įpareigotus ir privalomus veiksmus, ieškovas gali pasinaudoti galimybe taikyti atsakovui valstybės prievartą ir teismo sprendimą įvykdyti taikant priverstinio vykdymo priemones. Ieškovui pateikus vykdomąjį dokumentą antstoliui, jis vykdymo procese tampa išieškotoju, o atsakovas – skolininku. Skolininkui neįvykdžius teismo sprendimo per antstolio raginime nurodytą terminą (CPK 659 straipsnis), pradedamas išieškojimas iš skolininko turto. Realizuojant areštuotą skolininko turtą iš varžytynių, įstatyme skolininkui suteikta tam tikra lengvatinė galimybė, t. y. teisė iki varžytynių pradžios pačiam arba per atstovą surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Jeigu toks pirkėjas randamas, tai areštuotas turtas, surašant sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, parduodamas šiam skolininko pasiūlytam pirkėjui, o aktą tvirtina teisėjas (CPK 704, 725 straipsniai). Teisėjo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.

Nors skolininko turto pardavimas iš varžytynių iš esmės vyksta priverstinai ir šio proceso metu skolininko teisė disponuoti jam priklausančia nuosavybe eliminuojama, vis dėlto suteikimas skolininkui teisės pačiam ar per atstovą surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją yra tam tikra, nors ir ribota, vieno iš pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principo – išraiška. Skolininko turto pardavimas iš varžytynių savo esme prilyginamas sandoriui, sukeliančiam tapačius padarinius kaip ir pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. savininko teisių perėjimą iš ankstesniojo savininko naujajam savininkui. Minėta, kad teisėjo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Aplinkybė, kad turto pirkėją pasiūlo savininkas (skolininkas), kai šiam pirkėjui turtas parduodamas, įstatymo leidėjo valia prilyginama pardavimui iš varžytynių. Įstatyme skolininkui suteikiama teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją nedraudžia ir netgi sudaro galimybę skolininkui su būsimu pirkėjui susitarti dėl tam tikrų sąlygų, kaip antai turto pardavimo kainos, savininko (skolininko) teisės parduotą daiktą iš pirkėjo atpirkti ir pan. Apeliacinės instancijos teismo sprendime ši teisė aiškinama siaurinamai, t. y. remiamasi nuostata, kad parduodant butą ar jo dalį iš varžytynių skolininko pasiūlytam pirkėjui negali būti nustatyta parduoto daikto atpirkimo teisė. Civilinėje teisėje galioja nuostata, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti tik imperatyviųjų teisės normų galiojimo, taigi ko įstatymai nedraudžia, tas leidžiama (Quod lege non prohibetur, licitum est) (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Pirkimas–pardavimas su atpirkimo teise yra savarankiška pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę. Atpirkimo teisę pardavėjas turi ne ilgiau kaip penkerius metus (CK 6.417 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, nors skolininko turto pardavimo iš varžytynių instituto normose tiesiogiai nenustatyta, kad skolininkas galėtų atpirkti iš varžytynių parduotą turtą, tačiau toks susitarimas nedraudžiamas ir, jei savininkas (skolininkas) susitaria su pirkėju dėl teisės turtą atpirkti, tai ši nuo šalių valios priklausanti sąlyga tampa viena iš esminių sutarties sąlygų bei galėtų būti nurodoma antstolio surašomame bei teisėjo tvirtiname skolininko turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Šio susitarimo galimybės neeliminuoja aplinkybė, kad turto pardavimo iš varžytynių akto skolininkas nepasirašo (CPK 724 straipsnio 2 dalis). Parduodamo turto atpirkimo teisė išimtinai priklauso nuo pirkėjo ir turto savininko susitarimo, kuris gali būti užfiksuotas turto pardavimo iš varžytynių skolininko pasiūlytam pirkėjui akte, tačiau, to nepadarius, gali būti įrodinėjamas ir kitais įrodymais. Jeigu dėl atpirkimo teisės buvo susitarta, tai įpareigoja šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, Pacta sunt servanda). Situacija, kai susitarimas dėl daikto (turto) atpirkimo teisės, iš esmės keičiančios sutarties rūšį, liko neužfiksuotas turto pardavimo sandoryje, gali būti sprendžiama vadovaujantis CK 1.87 straipsnio, reglamentuojančio apsimestinio sandorio negaliojimą, taisyklėmis, pagal kurias sudarytam sandoriui taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad galiojantys įstatymai ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti tik faktinį, bet ne juridinį jo pagrindą, o ieškovo pateiktas teisinis šalių tarpusavio santykių kvalifikavimas nesaisto teismo priimant sprendimą, nes ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, t. y. tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas. Faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Teisinis kvalifikavimas – tai teisės taikymas, kurį atlieka teismas ex officio pagal konstatuotas aplinkybes. Savo ruožtu teismo nustatytas juridinis ieškinio pagrindas yra svarbus bei nulemia ieškinio dalyko, t. y. ieškovo reikalavimo, apimtį. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas vadovaujasi apeliacinės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis apie jau mirusio ieškovo E. P. ir atsakovo susitarimą dėl parduoto iš varžytynių 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), atpirkimo teisės (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kurias patvirtina ne tik ieškovų paaiškinimai, bet ir kiti rašytiniai įrodymai, tarp jų ir baudžiamosios bylos Nr. 10-2-151-05 ieškovo ir atsakovo apklausos protokoluose bei akistatos protokole užfiksuoti duomenys. Šis susitarimas įgalina teisėjų kolegiją konstatuoti, kad ginčo buto dalis parduota iš varžytynių su atpirkimo teise, kurią ieškovas turi penkerius metus nuo ginčo buto dalies pardavimo, t. y. nuo 2004 m. balandžio 2 d., kai teisėjas patvirtino turto pardavimo aktą. Į šį laikotarpį neįskaitomas šios bylos nagrinėjimo laikas (nuo ieškinio pareiškimo teisme iki kasacinio teismo nutarties priėmimo) (CK 1.5 straipsnis, 6.417 straipsnio 3 dalis). Išdėstyti argumentai ir išvados sudaro pagrindą pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą bei iš dalies tenkinti ieškinį ir patenkinti reikalavimą pripažinti apsimestiniu ginčo buto dalies pardavimo aktą, konstatuojant, kad šiuo aktu ginčo buto dalis parduota su atpirkimo teise. Tokį sprendimą lemia teismo nustatytas juridinis pagrindas, t. y. susitarimas dėl iš varžytynių parduotos skolininko pasiūlytam pirkėjui buto dalies atpirkimo teisės (CPK 704 straipsnis, CK 6.417 straipsnis).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija paaiškina, kad tarp tų pačių šalių išnagrinėtos civilinės bylos dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi patalpomis nustatymo ir iškeldinimo bei dėl rekonstrukcijos išlaidų dalies atlyginimo nekeičia ir nenaikina parduoto buto dalies atpirkimo teisės ieškovams (mirusio ieškovo E. P. teisių perėmėjams), taigi kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normų taikymo bei priimto sprendimo nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos neturi juridinio pagrindo, nes grindžiami skirtingu nei nustatė kasacinis teismas ieškinio pagrindo teisiniu kvalifikavimu. Kasacinis teismas taip pat nenustatė įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taigi iš esmės kasacinis skundas nesudaro pagrindo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti, tačiau teismo sprendimas yra keistinas atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir ieškinio pagrindo teisinį kvalifikavimą.

Kadangi kasacinis skundas iš esmės atmetamas, tai iš kasatoriaus valstybei priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 80,25 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„2004 m. gegužės 7 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 12-784/02, kuriuo antstolė Daiva Milevičienė pardavė už 18 680 Lt pirkėjui S. K. (duomenys neskelbtini) 1/2 dalį dviejų kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), pripažinti apsimestiniu ir nustatyti, kad šiuo aktu 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), parduota už 18 680 Lt pirkėjui S. K. su atpirkimo teise buvusiam buto dalies savininkui E. P., o šiuo metu – jo teisių perėmėjams ieškovams V. P. (duomenys neskelbtini), V. P. (duomenys neskelbtini) ir M. P. (duomenys neskelbtini).

Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. K. E. P. teisių perėmėjams V. P. 701,20 Lt (septynis šimtus vieną litą 20 ct), V. P. ir M. P. – po 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K. 679 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt devynis litus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir pašto išlaidų atlyginimo.“

Priteisti valstybei iš atsakovo S. K. 84,25 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. liepos 21 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – buto (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą.

Pranešti apie turto arešto panaikinimą Centrinei hipotekos įstaigai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė