Dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos

Civilinė byla Nr. 3K-3-497/2010

Procesinio sprendimo kategorija 50.11.4

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Neringos savivaldybės ieškinį atsakovui M. V. dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; tretieji asmenys: Neringos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Klaipėdos apskrities vyriausiasis prokuroras.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių iškeldinimą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų (1964 m. CK 363 straipsnio 1 dalies 4 punkto; 2000 m. CK 6.621, 6.622 straipsnių), galiojimo laiko atžvilgiu aiškinimo ir taikymo klausimas.

Ieškovas prašė teismo iškeldinti atsakovą ir jo šeimos narius R. V., S. V., Ž. V., J. V., D. Č. ir E. Č. iš tarnybinės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 161 atsakovui, einančiam Neringos miesto policijos komisariato komisaro pareigas, suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa – ginčo butas. Šalys 2000 m. vasario 11 d. sudarė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. 2005 m. vasario 28 d. iš naujo sudaryta nuomos sutartis. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu atsakovas atleistas iš vidaus tarnybos pareigų dėl sveikatos, gavus traumą nelaimingo atsitikimo, nesusijusio su tarnybos pareigų atlikimu, metu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iš pareigų atleistas atsakovas negali būti iškeldintas iš jam nuomos pagrindais suteikto tarnybinio buto, nes atleistas iš pareigų dėl sveikatos būklės. Teismas taikė 1964 m. CK 363 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatytas draudimas dėl sveikatos būklės iš pareigų atleistą asmenį iškeldinti iš tarnybinio buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodytą teisės normą teismas taikė, nes nurodė, kad ji galiojo 1999 metais suteikiant atsakovui tarnybinį butą, o tai, kad jis atleistas galiojant 2000 m. CK, kuriame tokio draudimo nenustatyta, neturi įtakos atsakovo įgytoms teisėms ir garantijoms. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo tarnybos lape nėra ieškovo nurodomų duomenų, kad atsakovas negali eiti pareigų dėl sveikatos sužalojimo, nesusijusios su tarnybos pareigų atlikimu.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, ieškinį patenkino: iškeldino atsakovą ir jo šeimos narius R. V., S. V., Ž. V., J. V., D. Č. ir E. Č. iš tarnybinės gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ginčo teisiniams santykiams turi būti taikomas dabar galiojantis 2000 m. CK, bet ne 1964 m. CK, nes atsakovas atleistas iš pareigų po 2001 m. liepos 1 d. ir šalys 2005 m. vasario 28 d. pakartotinai sudarė tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, kurioje sulygo taikyti 2000 m. CK normas. Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad atsakovas neatitinka 2000 m. CK 6.621, 622 straipsniuose nustatytų kriterijų, kuriems esant, asmenys iš tarnybinių patalpų iškeldinami suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas 1964 m. CK 363 straipsnio 1 dalies 4 punktą, taikė negaliojančią teisės normą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 209 m. rugsėjo 4 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalys pakartotinai 2005 m. vasario 28 d. sudarė nuomos sutartį, kurioje aptarė nuomininko iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą klausimą, vadovaudamiesi 2000 m. CK 6.621, 6.622 straipsniais. Kasatorius teigia, kad nauja nuomos sutartis sudaryta tik dėl to, kad pasikeitė nuomos mokestis, o šalių nuomos santykiai iš esmės nemodifikuoti. Skunde taip pat pažymima, kad atsakovas neturėjo galimybės derėtis, sudarydami naują nuomos sutartį, nes ji sudaroma pagal ieškovo parengtą sutarties formą. Dėl to, kasatoriaus nuomone, 2000 m. vasario 11 d. nuomos sutartyje įrašytas kasatoriaus nesutikimas nutraukti sutartį, pasibaigus jos terminui, taip pat taikytinas ir naujai sudarytai 2005 m. vasario 28 d. nuomos sutarčiai, todėl ši sutartis negalėjo būti nutraukta pasibaigus nuomos terminui.

2. Dėl teisės normų negaliojimo atgaline tvarka ir kasatoriaus teisėtų lūkesčių. Kasatorius nurodo, kad jam ieškovo 1999 m. spalio 29 d. sprendimu suteiktas butas (duomenys neskelbtini), todėl, atleidus jį iš tarnybos dėl sveikatos būklės, turėjo būti taikoma 1964 m. CK 363 straipsnio 4 dalyje nustatyta garantija, t. y. suteikta kita gyvenamoji patalpa. Nors ginčo buto nuomos sutartis buvo nutraukta įsigaliojus naujajam CK (po 2001 m. liepos 1 d.), kuriame tokių garantijų tarnybinių patalpų nuomininkui nenustatyta, bet teisę į garantiją kasatorius grindžia principu „įstatymas atgal negalioja“ ir teisėtų lūkesčių principu, kurio turinys suformuotas Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai).

3. Dėl garantijų pagal negaliojantį teisės aktą ir kasacinio teismo praktikos. Kasatorius nurodo, kad 2005 m. vasario 28 d. nuomos sutarties nuostatos dėl iškeldinimo iš nuomojamų tarnybinių patalpų neeliminuoja 2000 m. vasario 11 d. nuomos sutarties nuostatų dėl iškeldinimo iš patalpų, suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas, todėl jos taip pat turėtų būti taikomos. Tai pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje P. G. v Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-384/2001; 2002 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje T. J. V. v. Kauno miesto valdyba ir kt., byla Nr. 3K-3-18/2002; 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje, byla Nr. 3K-3-380/2004; 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Radviliškio miškų urėdija v. R. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-102/2006; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Kauno teritorinė muitinė v. J. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-327/2006). Nei 2000 m. CK, nei jo įsigaliojimo įstatyme nenustatyta, kad netenka galios 1964 m. CK 363 straipsnio 4 punkte nustatytos garantijos.

4. Dėl atsakovo atleidimo iš tarnybos. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl kasatoriaus atleidimo iš tarnybos priežasčių, nors tai turi reikšmės bylai. Kasatorius teigia, kad jo atleidimo iš tarnybos priežastis buvo sveikatos sutrikdymas – trauma nelaimingo atsitikimo metu, nesusijusi su tarnybos pareigų atlikimu, taip pat susirgimas liga – cukriniu diabetu, susijusiu su tarnyba. Dėl to, remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, kasatoriui turėtų būti taikomos atliekant tarnybines pareigas įgytos garantijos.

5. Dėl nepilnamečio vaiko interesų. Apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus šeimos nario – nepilnametės dukters J. V. interesų, nes, iškeldinant kasatorių ir jo šeimos narius iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų, pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės ir tai prieštarauja Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 6 punktui.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Tai, kad byloje turi būti taikomas 2000 m. CK, patvirtina aplinkybė, jog šalys 2005 m. vasario 28 d. pakartotinai sudarė tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Nurodyta sutartis sudaryta galiojant 2000 m. CK, todėl atsakovo iškeldinimui iš tarnybinio buto ir taikytinas 2000 m. CK (2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 4 straipsnio 2 dalis, 2, 4 dalys). Šalys sutartyje nustatė, kad iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, galimas CK 6.621, 6.622 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai taikė 2000 m. CK 6.621, 6.622 straipsnius, nes 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK normos, reglamentuojančios prievolių pabaigą, taikomos nepaisant jų atsiradimo momento, toms prievolėms, kurios pasibaigia įsigaliojus šiam kodeksui.

3. 2000 m. CK normų taikymas atitinka kasacinio teismo praktiką, formuojamą iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. L. L. ir kt., byla Nr. 3K-3-1338/2002; 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Radviliškio miškų urėdija v. R. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-102/2006; 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Žemaitijos nacionalinio parko direkcija v. G. Č., byla Nr. 3K-3-428/2007).

4. Klaipėdos apygardos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Kauno teritorinė muitinė v. J. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-327/2006, pateikto išaiškinimo, kad, nagrinėjant ginčus dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, turi būti tiriama, ar, keičiantis tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisiniam reglamentavimui, modifikavo šalys tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ar ne. Ieškovas ir kasatorius tai padarė 2005 m. vasario 28 d. sutartimi. Jos kasatorius neginčijo, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl nurodytos sutarties netinkamo aiškinimo.

5. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, nes kasatoriaus atleidimo iš pareigų priežastis nustatyta administracinėje byloje Klaipėdos apygardos teismo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-198-513/2007, kurioje pripažinta, kad kasatorius iš pareigų atleistas dėl traumos, nesusijusios su tarnybos pareigų atlikimu. Tai patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi.

6. Klaipėdos apygardos teismas nepažeidė kasatoriaus nepilnametės dukters interesų, nes kasatorius, iškeldinus jį iš ginčo patalpų, gali suteikti dukteriai kitą gyvenamąją patalpą. Tai patvirtina duomenys apie kasatoriaus turtą, turėtą atleidimo iš vidaus tarnybos metu.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus procesinius teismų sprendimus teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, susijusių su viešojo intereso poreikiu, dėl kurių būtų galima peržengti kasacinio skundo ribas (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties

Tarnybinių gyvenamųjų patalpų santykiai apibrėžiami, šalių teisės ir pareigos nustatomos tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (2000 m. CK 6.619 straipsnis).

Iš kasacinio teismo praktikos, formuojamos aiškinant ir taikant tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, kad, nagrinėjant ginčus dėl iškeldinimo iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, būtina nustatyti, ar, keičiantis tarnybinių gyvenamųjų patalpų teisinių santykių reglamentavimui, šių santykių dalyviai modifikavo tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Kauno teritorinė muitinė v. J. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-327/2006). Remdamasi šiuo išaiškinimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jeigu tarnybinių patalpų nuomos teisinių santykių dalyviai pakeitė nuomos sutartį ar sudarė naują sutartį ir jose susitarė nuomos sutarties nutraukimui ir nuomininko iškeldinimo teisiniams padariniams taikyti 2000 m. CK normas, tai šalių ginčui ir taikytinos šios nuostatos ir jose nustatytos garantijos iškeldinamiems asmenims.

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisės normų kaita negali turėti įtakos toms teisėms ir pareigoms, kurios atsirado iki šių aktų įsigaliojimo. Teisės normos, panaikinančios ankstesniąją, įsigaliojimas reiškia, kad panaikinta norma negalioja į ateitį, bet nereiškia, kad išnyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sąlygomis. Teismai privalo šias teises pripažinti ir ginti nuo pažeidimų teisių atsiradimo metu galiojusių, bet ginčo sprendimo metu netekusių galios teisės normų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Radviliškio miškų urėdija v. R. K. ir kt., byla Nr. 3K-3-102/2006). Pažymėtina, kad nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl nuomos teisinių santykių modifikavimo patikros. Nagrinėjamoje byloje jis netaikytinas, nes skiriasi bylos, kurioje jis suformuotas, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės. Nurodytoje kasacinio teismo byloje nuomos teisinių santykių dalyviai buvo sudarę 1999 m. lapkričio 2 d. tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ji be pakeitimų galiojo iki tol, kol nuomotojas (darbdavys) pareiškė reikalavimą nutraukti šią nuomos sutartį bei iškeldinti nuomininką (darbuotoją) su šeimos nariais iš nuomojamų patalpų. Nagrinėjamoje byloje situacija kitokia – bylos šalys 2000 m. vasario 11 d. buvo sudariusios tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir 2005 m. vasario 28 d. iš naujo sudarė nuomos sutartį dėl to paties tarnybinio buto nuomos. Būtent iš naujo sudarytos sutarties nutraukimo pagrindu ieškovas pareiškė kasatoriui reikalavimą išsikelti kartu su šeimos nariais iš nuomojamų patalpų.

Teisėjų kolegija nurodo, kad šioje byloje sprendžiamo ginčo dėl iškeldinimo iš tarnybinio buto atveju turi būti taikomas 2000 m. CK, nes, pasikeitus tarnybinių patalpų nuomos santykių teisiniam reglamentavimui, šalys 2005 m. vasario 28 d. nuomos sutartimi modifikavo sutartinius nuomos santykius pagal naujai įsigaliojusias 2000 m. CK normas. Sutarties 17 punkte šalys susitarė, kad iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, galimas CK 6.621, 6.622 straipsniuose nustatyta tvarka. Pateiktų bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad, pasikeitus tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisiniam reglamentavimui, ginčo šalys nauja sutartimi modifikavo tarnybinio buto nuomos santykius ir išreiškė valią dėl iškeldinimo iš tarnybinių patalpų padarinius pagal 2000 m. CK 6.620–6.622 straipsnius. Dėl to nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas būtų nukrypęs nuo kasacinio teismo praktikos.

Dėl kasacinio skundo argumentų, kad nauja 2005 m. vasario 28 d. nuomos sutartis sudaryta tik dėl to, jog pasikeitė nuomos mokestis, kad ankstesnėje 2000 m. vasario 11 d. nuomos sutartyje įrašytas kasatoriaus nesutikimas nutraukti sutartį, pasibaigus jos terminui, taikytinas ir iš naujo sudarytai nuomos sutarčiai, teisėjų kolegija nepasisako, nes jais keliami fakto klausimai, t. y. prašoma kasacinio teismo nustatyti naujas faktines aplinkybes, kuriomis šalys nesirėmė ir teismai jų netyrė, nenustatinėjo bei nevertinto bylą nagrinėjant pirmosios bei apeliacinės instancijų teismuose. Pabrėžtina, kad bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro tik apskųstų sprendimų (nutarčių) patikra teisės taikymo aspektu, neperžengiant kasacinio skundo ribų ir remiantis pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Dėl įstatymo normų, taikytinų nuomininko ir jo šeimos narių iškeldinimui iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad, atleidus kasatorių iš tarnybos dėl sveikatos būklės, turėjo būti taikoma 1964 m. CK 363 straipsnio 4 dalis ir jam suteikta kita gyvenamoji patalpa, nes tarnybinį butą jam ieškovas suteikė galiojant 1964 m. CK (1999 m. spalio 29 d.). Šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu.

Neringos savivaldybės taryba 1999 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 161 suteikė butui (duomenys neskelbtini) tarnybinio buto statusą ir paskyrė jį kasatoriui, tuo metu ėjusiam Neringos miesto policijos komisaro pareigas, apgyvendinti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi paliko nepakeistą, išsprendė ginčą dėl ginčo buto statuso ir konstatavo, kad atsakovui suteiktas tarnybinis butas. Ši administracinėje byloje nustatyta aplinkybė pripažintina prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tuo metu galiojusio 1964 m. CK 363 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta, kad, tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinami I ir II grupės invalidai, taip pat darbuotojai, atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės. Iš vidaus tarnybos kasatorius atleistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 12 d. įsakymu dėl sveikatos būklės, t. y. traumos, įgytos nelaimingo atsitikimo, nesusijusio su tarnybos pareigų atlikimu, metu. Kasatoriaus atleidimo iš pareigų metu galiojo 2000 m. CK 6.620, 621 straipsniai, pagal kuriuos, pasibaigus darbo sutarčiai (tarnybai), darbuotojas, kuriam nustatyta tvarka buvo suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa, privalo išsikelti iš nuomojamų tarnybinių patalpų kartu su gyvenančiais šeimos nariais. Neišsikėlę iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų fiziniai asmenys iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama, išskyrus 2000 m. CK 6.616, 6.621 straipsniuose nustatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju 2000 m. CK 6.616 straipsnis neaktualus, nes jame reglamentuojamas kitų tinkamai įrengtų gyvenamųjų patalpų suteikimas, nutraukus gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl priežasčių, nesusijusių su darbo (tarnybos) santykių pabaiga. Šio ginčo atveju reikšmingas CK 6.621 straipsnis, kuriame reglamentuojamas iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalų, suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, kai nuomos sutarties teisinių santykių pabaiga siejama su darbo (tarnybos) teisinių santykių pabaiga. Pagal nurodytą teisės normą iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems fiziniams asmenims suteikiama kita gyvenamoji patalpa 2000 m. CK 6.616 straipsnyje nustatytais atvejais, taip pat kai iškeldinami asmenys yra: 1) darbuotojai (tarnautojai), atleisti iš darbo (tarnybos) dėl to, kad tapo I ar II grupės invalidais dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių; 2) dėl su darbu (tarnyba) susijusių priežasčių žuvusio ar dingusio be žinios darbuotojo (tarnautojo) tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai. Taigi 2000 m. CK neliko iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinamiems asmenims ir jų šeimos nariams nustatytos didesnės apimties garantijos, kuri buvo nustatyta 1964 m. CK 363 straipsnio 4 dalyje, kad tik suteikiant kitą gyvenamąją patalpą, iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų iškeldinami I ir II grupės invalidai, taip pat darbuotojai, atleisti iš darbo dėl sveikatos būklės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios bylos aplinkybių visumą, pasisako, ar iš tarnybinio buto iškeldinamam kasatoriui išliko 1964 m. CK 363 straipsnio 4 dalyje nustatyta garantija gauti kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei šalių sutartyje nereglamentuojamos nuomininko teisės ar garantijos dėl kitos gyvenamosios patalpos suteikimo iškeldinimo atveju, tai turi būti taikomos iškeldinimo metu galiojančios ir šalių santykiams taikytinos įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Valstybės saugumo departamentas v. V. Š. ir kt., byla Nr. 3K-3-221/2010). Nagrinėjamoje byloje esant ginčui dėl prievolės pasibaigimo, t. y. tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir dėl to atsirandančių padarinių – nuomininko ir jo šeimos narių iškeldinimo, pažymėtina, kad bylos šalių nuomos teisiniai santykiai baigėsi įsigaliojus 2000 m. CK – Lietuvos policijos generaliniam komisarui 2005 m. liepos 12 d. įsakymu atleidus kasatorių iš vidaus tarnybos ir Neringos savivaldybės administracijai 2005 m. liepos 28 d. pareiškus kasatoriui įspėjimą išsikleti iš tarnybinio buto. Nurodyti juridiniai faktai yra nuomininko (kasatoriaus) pareigos išsikelti iš tarnybinio buto pagrindas. Ši pareiga nagrinėjamo ginčo atveju atsirado 2000 m. CK galiojimo metu, iškeldinimo padariniams šalys 2005 m. vasario 28 d. tarnybinio buto nuomos sutartyje susitarė taikyti šio teisės akto nuostatas, taigi modifikavo tarpusavio sutartinius nuomos santykius pagal pasikeitusį teisinį reglamentavimą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė 2000 m. CK 6.620, 6.621 straipsnius bei padarė teisingą šiomis teisės normomis pagrįstą išvadą, jog kasatorius ir jo šeima neįgijo teisės į kitas tinkamai įrengtas gyvenamąsias patalpas. Teisė naudotis tarnybine gyvenamąja patalpa yra nulemta tam tikros aplinkybės, t. y. būtinybės eiti tas pareigas, dėl kurių ir buvo suteiktas atitinkamas tarnybinis butas. Nuomininkui nutraukus darbo sutartį (tarnybą), negrįžus į tarnybą, jis turi vykdyti tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį ir, pasibaigus jo tarnybos laikui, kartu su šeima išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, o jiems neišsikėlus, nuomininkas ir jo šeima pagal CK 6.620 straipsnį turi būti iškeldinti iš tarnybinės gyvenamosios patalpos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl kasatoriaus atleidimo iš vidaus tarnybos priežasčių

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorius nepagrįstai kelia jo atleidimo iš vidaus tarnybos priežasčių nustatymo klausimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasatoriaus atleidimo iš vidaus tarnybos priežastis buvo sveikatos sutrikdymas – trauma nelaimingo atsitikimo metu, nesusijusi su tarnybos pareigų atlikimu, taip pat susirgimas liga – cukriniu diabetu, susijusiu su tarnyba. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad kasatoriaus atleidimo iš vidaus tarnybos priežastis yra dėl trauma, patirta nelaimingo atsitikimo, nesusijusio su tarnybos pareigų atlikimu, metu. Tokia pat kasatoriaus atleidimo iš tarnybos priežastis nustatyta Klaipėdos apygardos teismo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-198-513/2007, kurį nepakeistu paliko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2008 m. liepos 15 d. nutartimi. Taigi administracinėje byloje nustatytos aplinkybės dėl kasatoriaus atleidimo iš vidaus tarnybos yra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl kasatoriaus atleidimo iš vidaus tarnybos priežasčių, padaryta vadovaujantis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, taip pat ir CPK 182 straipsnio 2 punktu.

Dėl nepilnamečio vaiko interesų

Pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos teismas nepažeidė kasatoriaus nepilnametės dukters interesų ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 5 punkto nuostatos, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, nes, iškeldinus kasatorių ir jo šeimą iš ginčo buto, jis nepilnametei dukteriai gali suteikti kitą gyvenamąją patalpą. Tą patvirtina byloje surinkti įrodymai apie kasatoriaus turtinę padėtį, buvusią ieškovo reikalavimo išsikelti iš tarybinio buto pateikimo metu, t. y. išrašai iš Nekilnojamojo turto registro: atleidimo iš tarnybos metu kasatorius turėjo 734,86 kv. m gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); kasatoriaus sutuoktinė – 66,09 kv. m butą (duomenys neskelbtini), kita kasatoriaus duktė – 78,85 kv. m butą (duomenys neskelbtini). Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kurio teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus nepilnametės dukters J. V. interesų. Šiuo atveju nepažeistas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas ir nėra pagrindo byloje konstatuoti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytų bendrųjų vaiko teisių apsaugos nuostatų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 46,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos valstybei iš kasatoriaus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. V. (duomenys neskelbtini) 46,20 Lt (keturiasdešimt šešis litus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Laužikas

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys