Dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-498/2010 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

22.7; 119.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Š. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Roseba“, tretieji asmenys O. J., O. P., dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2006 m. rugsėjo 16 d. dienraštyje,,Bičiulis“ buvo išspausdintas O. P. ir O. J. straipsnis „Čiupt arkliavagį už sprando... O jis rėkt „Aš– policininkas“, kuriame aprašyta pavogto ūkininko arklio istorija. Aprašydamos įvykį, straipsnio autorės nurodė, kad prie arklio vagystės prisidėjo ir policininku dirbęs ieškovas.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2006 m. rugsėjo 16 d. atsakovui UAB „Roseba“ priklausančio dienraščio „Bičiulis“ numeryje Nr. 71(7339) išspausdintame straipsnyje paskelbtus duomenis

„<...>Čiupt arkliavagį už sprando... O jis rėkt: „Aš – policininkas“;

„<...>Nemušk, aš policininkas!„ – pasigirdo tamsoje“;

„<...>Mat kartu su broliu D. arklėko paimti atvažiavo... Nagi, atspėkite, kas? Ogi netolimų Jankų kaimynų Šimkų sūnus, tikras D. brolis D. Š.!. Tiesa, kaip ir dera po darbo, be uniformos...“;

„<...>Kelmės rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas. Ką jis veikė? Gal padėjo broliui užtikrinti „prevenciją“, jei kas sustabdytų su tokiu keistoku kroviniu?..“;

„<...>Žodžiu, kaip ir „anais“, taip ir „šiais“ laikais – teisiamųjų suolan sės tik iešmininkai“;

„<...>Koks nors nepigus advokatas lengvai visus įtikins, kad D. Š. nė uoste neužuodė, jog Bėris – vogtas, - iš kur naiviam ir doram kaimiečiui įtarti, kad arkliai – ne grybai, ne iš pakrūmių raunami, o iš šeimininkų perkami?“:

„<...>O D....Jis, kaip tame A. Vienuolio kūrinyje, tik „pasivaikščioti ėjo“;

„<...>Jį lydi pasivažinėti nutaręs brolis, kuris, policijoje dirbdamas, lyg ir turėtų būti girdėjęs apie pavogtą Jankų arklį...“;

„<...>Nekyla pareigūnui ir kitų klausimų: kieno arklys, kai aplink – nei sodybos, nei žiburėlio?“;

„<...>Kaip politikos klasikas sakė, kas galėtų paneigti, kaip buvo visai kitaip? Kad šios istorijos dalyviai – nei naivūs, nei neapkaltinami“;

„<...>D., tavęs nebus toj byloj, nesijaudink!“;

„<...>Nes, kad ir kokias pasakėles porintum, lieka žmonių sveikas protas ir patirtis, ir visiems viskas aišku: kas – vagis, kas bendrininkas, o kas – „stogas“. O kas tik pasivažinėti malonią naktelę prieš miegą išsirengė, o gal kartu – ir gyvulių vagysčių prevencija pasidomėti...“;

„<...>Beje, D., kaip ten su tuo niuksu per sprandą? Ar negaus arklio savininkas baudos už policijos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą? Būkit jam gailestingas: argi galėjo paprastas žmogelis įtarti, kad patamsyje tvatija visai ne arkliavagį, o dorą policijos pareigūną?...“ neatitinkančiais tikrovės ir priteisti iš atsakovo 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigė, kad šiuo straipsniu buvo siekiama pasityčioti iš jo kaip policijos pareigūno; paskleisti duomenys pažemino jo, kaip pareigūno, gerą vardą ir reputaciją. Dėl šio straipsnio atsakovas buvo priverstas pakeisti darbo vietą – dabar važiuoja dirbti į kitą miestą (Šiaulius) ir patiria nepatogumų; be to, pakeitus darbo vietą, gauna mažesnį darbo užmokestį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, pripažino, kad 2006 m. rugsėjo 16 d. atsakovui priklausančio dienraščio „Bičiulis“ numeryje Nr. 71(7339) išspausdintame straipsnyje „Čiupt arkliavagį už sprando... O jis rėkt „Aš– policininkas“ paskelbti duomenys neatitinka tikrovės, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju netaikytina privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo forma, nes ieškovas prašė tik pripažinti straipsnyje nurodytus teiginius apie jį neatitinkančiais tikrovės ir priteisti neturtinę žalą, o ne juos paneigti. Teismo nuomone, iš straipsnio teiginių yra aišku, kad kalbama būtent apie ieškovą. Teismas pagal baudžiamosios bylos medžiagą ir šioje byloje esantį Kelmės rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 25 d. nuosprendį nustatė, kad dėl A. J. priklausančio arklio vagystės yra nuteisti kalti asmenys, o ieškovas baudžiamojoje byloje buvo apklaustas tik kaip liudytojas, kaltinimų jam nepareikšta. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nors nėra dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, nereikia įrodinėti duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminamojo pobūdžio – tokie duomenys akivaizdžiai žemina asmenį. Dėl to teismas pripažino, kad straipsnyje pateikti duomenys neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, nes ieškovas įvardijamas kaip dalyvavęs arklio vagystėje ir išsisukęs nuo atsakomybės, apibūdinamas kaip nesąžiningas policijos pareigūnas, padedantis asmenims, darantiems neteisėtus veiksmus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertino tai, kad ieškovas žinių paskleidimo metu buvo ne privatus, o viešasis asmuo, atsakovo paskleistos žinios galėjo suformuoti neigiamą nuomonę apie jį, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas, kaip policijos pareigūnas, turėjo pareigą elgtis apdairiai ir atidžiai, todėl prašomą priteisti neturtinę žalą sumažino.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. balandžio 2 d. nutartimi tenkino dalį atsakovo apeliacinio skundo, Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą. Kolegija sutiko su atsakovo apeliacinio skundo motyvu, kad šiuo atveju yra privalomoji ikiteisminė ginčo sprendimo forma ir ieškovas galėjo kreiptis į teismą tik tuo atveju, jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisakytų paskelbti paneigimą arba šito nepadarytų per dvi savaites.

Kolegija nurodė, kad reikalavimams paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją įstatyme nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Remdamasi kasacinio teismo praktika, kolegija pažymėjo, kad tai yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Dėl to, jeigu asmuo nesilaiko įstatyme nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tuo atveju, kai ši aplinkybė nustatoma po bylos iškėlimo, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Kolegija nurodė, kad asmens garbė ir orumas gali būti ginami, paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis, teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę ir orumą bei priteisiant turtinę ar neturtinę žalą, ir kiekvienas gynimo būdas gali būti savarankiškas. Kolegijos nuomone, tuo atveju, kai ieškinio dalyku nenurodomas duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių garbę bei orumą, paneigimas, nereiškia, kad ieškinys reiškiamas kitu teisiniu pagrindu, t. y. nors ieškovas tiesiogiai neprašė paneigti tikrovės neatitinkančių duomenų, tačiau tokios faktinės aplinkybės turi būti tiriamos ir yra teisiškai reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tai kolegija konstatavo pagrindą ieškinio pareiškimą palikti nenagrinėtą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nutartį ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 8 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1) dėl CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalių aiškinimo ir taikymo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas formaliai aiškino CK 2.24 straipsnio nuostatas, nesivadovaudavo CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos išvada, kad CK 2.24 straipsnio normoje įtvirtinta besąlyginė ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka, ir teigia, jog CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodomi savarankiški pažeistų teisių gynimo būdai: asmuo gali prašyti teismą įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis; priteisti neatitinkančiu tikrovės duomenų paskelbimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Kasatoriaus pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstamas ir trečiasis gynimo būdas – teismo sprendimu pripažįstant atitinkamus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą, tačiau, jo nuomone, tai yra išvestinis iš kitų dviejų minėtų gynimo būdų, nes paprastai duomenys, neatitinkantys tikrovės, ex officio tiriami teismo kaip suformuluoto ieškinio reikalavimo faktinės aplinkybės. Atskleidžiant CK 2.24 straipsnio turinį dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos taikymo, svarbi yra šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėjamas nepaisant to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė ar ne. Tai reiškia, kad įstatymu nustatoma pareiga teismui nagrinėti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesiejant nukentėjusio asmens teisės gynimo su privalomu ikiteisminiu ginčo sprendimu. Kasatorius teigia, kad CK 2.24 straipsnio nuostatų aiškinimas atskleidžia, kad šios straipsnio 1 dalyje nurodyti asmens garbės ir orumo gynimo būdai yra savarankiški. Dėl to reikalavimas bandyti išspręsti ginčą neteismine tvarka prieš kreipiantis į teismą taikomas tada, kai ieškinyje suformuluojamas savarankiškas reikalavimas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, t. y. nesant nukentėjusiojo valios dėl tikrovės neatitinkančių duomenų atitikties viešo paneigimo, negalima privalomai įpareigoti tokio asmens prašyti paneigti tokius duomenis, arba apriboti teisę į teisminę pažeistų teisnių gynybą;

2) dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, t. y. neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, darydamas išvadą dėl privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo formos, netinkamai pateikė įstatymo nuorodą ir nenurodė šiai išvadai pagrįsti teisinių argumentų;

3) dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kad kiekvienas CK 2.24 straipsnio 1dalyje nurodytų būdų yra savarankiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, bylos Nr. 3K-3-569/2006). Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1998 m. gegužės 15 d. nutarime Nr. 1,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ taip pat nurodyta, kad ieškovas gali reikšti reikalavimą tik dėl paskleistų žinių pripažinimo žeminančiomis jo garbę ir orumą, nereiškiant reikalavimo dėl jų paneigimo. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatoriaus valią dėl jo teisių gynimo ribų, todėl, priimdamas sprendimą palikti ieškinį nenagrinėtą, neužtikrino įstatyme nustatytos teisės į pažeistų teisių gynybą.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1) dėl CK 2.24 straipsnio 2 ir 4 dalių aiškinimo ir taikymo. Atsakovas nurodo, kad tuo atveju, kai asmens garbė ir orumas galbūt pažeidžiami per masines informavimo priemones, įstatymų leidėjas nustatė išankstinę ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. Tokią išvadą atsakovas daro aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnį, CK 2.24 straipsnio 4 dalį, Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnį, CPK 22 straipsnio 5, 22 straipsnius. Atsakovo nuomone, kasatorius nesilaikė išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tačiau teismui palikus ieškinį nenagrinėtą ir dabar turi galimybę šia teise pasinaudoti. Aiškindamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimybę atlyginti neturtinę žalą, atsakovas remiasi CK 2.24 straipsnio 4 dalimi ir pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas tik tuo atveju, kai kasatorius būtų kreipęsis į jį dėl informacijos paneigimo ir atsakovas atsisakęs tai padaryti. Atsakovas mano, kad kasatorius šiuo ieškiniu siekia turtinės naudos, o ne apginti savo garbę ir orumą.

2) dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies pažeidimo. Atsakovas mano, kad teismas nepadarė šio pažeidimo ir išsamesnių teisinių argumentų nepateikia.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 2.24 straipsnio nuostatų aiškinimo

CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: 1) asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; 2) reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas – asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, bylos Nr. 3K-3-569/2006). Taigi, asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises, prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai – prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba, pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimo.

Procesinę pažeistos teisės gynimo tvarką lemia tikrovės neatitinkančių duomenų paskleidimo ir pasirinkti asmens teisių gynybos būdai. Tuo atveju, kai duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemones, CK 2.24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta replikos teisė – asmuo turi teisę reikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė paneigtų tokius duomenis. Toks pažeistos teisės gynimo būdas reiškia, kad įstatymų leidėjas nustatė, jog tuo atveju, kai visuomenės informavimo priemonė pripažįsta pagrįstu asmens reikalavimą dėl paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, ji gali viešai, tokiu pat būdu kaip duomenys buvo paskleisti, juos paneigti, t. y. visuomenės informavimo priemonė gali pašalinti asmens teisės pažeidimą ne teismo tvarka. Taigi, procesine prasme CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. K. v. I. S. – Ž., UAB,,Lietuvos žinios“, kt., bylos Nr. 3K-3-94/2006). Pagal teismų praktiką tokia ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka taikoma ir tuo atveju, kai asmuo reiškia reikalavimą dėl paskleistų žinių paneigimo ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Z. O., V. O. v. UAB,,Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB,,Šiaulių naujienos“, bylos Nr. 3K-3-488/2007; kt.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui pasirinkus savo teisių gynimo būdu reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę ir orumą, arba atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, arba abu juos, teismas pagal suformuluotą ieškinio dalyką sprendžia, ar duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą yra kaip ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo faktinės aplinkybės, ar materialinis teisinis reikalavimas. Toks pasirinktas gynybos būdas, kai asmuo reikalauja teismo sprendimu pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, rodo, jog asmuo nepageidauja pažeistos teisės ginti kitais būdais ir tokio fakto konstatavimas yra pakankamas atlyginimas už padarytą žalą (pakankama satisfakcija). Kartu su šiuo reikalavimu asmuo gali reikšti reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Tokiu atveju pirmojo reikalavimo – teismo sprendimu nustatyti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina garbę ir orumą – patenkinimas sudarys faktinį ir teisinį reikalavimo atlyginti žalą pagrindą. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad netgi kai duomenų pripažinimas neatitinančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą nesuformuluotas kaip ieškinio dalykas (savarankiškas reikalavimas), šios aplinkybės gali būti teisiškai reikšmingos, t. y. yra kaip ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „TV progrupė“, bylos Nr. 3K-3-569/2006). Šių asmens garbės ir orumo gynybos būdų pasirinkimas nesiejamas su kokiais nors konkrečiais asmens, paskleidusio duomenis, veiksmais – reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą teismas nagrinėja, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne (CK 2.24 straipsnio 3 dalis).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai asmuo, gindamas pažeistas teises CK 2.24 straipsnyje nustatytais pagrindais, reiškia reikalavimą teismo sprendimu pripažinti, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, ir prašo priteisti žalos, netaikytina CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Toks aiškinimas atitinka CPK 7 straipsnyje nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus.

Nagrinėjamoje byloje kasatorius, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas garbės ir orumo teises, padavė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti straipsnyje nurodytus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti neturtinės žalos atlyginimo, t. y. kaip ieškiniu dalyką kasatorius nurodė du asmens teisių gynimo būdus – duomenų pripažinimą neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas tenkino dalį ieškinio, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad kasatorius nesilaikė išankstinės ikiteisminės bylos nagrinėjimo tvarkos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 2.24 straipsnio nuostatas ir nesant įstatymo pagrindo pripažino ieškovui privaloma pagal pareikštus reikalavimus ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo nutartį naikina ir perduoda apeliacinės instancijos teismui bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo.

Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai aiškindamas ir taikydamas CK 2.24 straipsnio nuostatas, nepagrįstai pripažino ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, kiti kasacinio skundo argumentai neturi reikšmės ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, tarp jų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas turėjo 69,53 Lt tokių išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Šiaulių apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas

Vincas Verseckas