Dėl uosto žemės nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-499/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 50.8 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės „Progresas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Progresas“ dėl uosto žemės nuomos mokesčio ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio tvarkos (2000 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 370 redakcija, toliau – susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarkos) 5.2.1 punkto aiškinimo ir taikymo.

Šalys 2001 m. spalio 4 d. sudarė uosto žemės nuomos sutartį, kuria ieškovas įsipareigojo išnuomoti atsakovui 166 455 kv. m ploto uosto žemės sklypą, o atsakovas įsipareigojo išnuomotą žemės sklypą naudoti pagal paskirtį ir mokėti uosto žemės nuomos mokestį. Sutarties 39 punkte ieškovui buvo suteikta teisė keisti uosto žemės nuomos mokesčio dydį kiekvieniems ateinantiems metams, atitinkamai perskaičiuojant uosto žemės nuomos koeficientus, jeigu nuomotojas pagerino išnuomoto žemės sklypo uosto infrastruktūrą, arba jeigu nuomininkas pakeitė su uosto reikmėmis susijusios veiklos pobūdį. Pagal sutarties 42.3 punktą uosto žemės nuomos užmokestį kiekvieniems kalendoriniams metams nustatė nuomotojas, vadovaudamasis Uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarka. 2002 m. lapkričio 4 d. šalys taip pat sudarė 138 696 kv. m ploto uosto žemės nuomos sutartį, kurioje išdėstytos analogiškos pirmajai sutarčiai nuomos mokesčio mokėjimo, jo dydžio apskaičiavimo bei keitimo tvarkos taisyklės. Sutartis keletą kartų buvo keista dėl nuomojamo žemės sklypo ploto sumažinimo bei galiojimo termino pratęsimo. Pagal nuomos sutartis atsakovui nuomojama valstybinė uosto žemė buvo priskirta B klasės kategorijai (be privažiuojamųjų geležinkelio kelių) ir nuomos mokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas pagal nustatytą žemės nuomos koeficientą. Tuo tarpu ieškovas, patikslinęs uosto žemės nuomos mokesčio už 2001 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. skaičiavimus, 2007 m. balandžio 24 d. pareikalavo iš atsakovo sumokėti 405 283,29 Lt įsiskolinto uosto žemės nuomos mokesčio už nurodytą laikotarpį, nes, nustatydamas išnuomotos uosto žemės nuomos mokesčio dydį, jis suklydo. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovui išnuomotame uosto žemės sklype buvo AB,,Lietuvos geležinkeliai“ priklausantys privažiuojamieji geležinkelio keliai, todėl pagal susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką atsakovui išnuomota uosto žemė priskirtina A klasei ir nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas, atsižvelgiant į šios uosto žemės charakteristikas. Atsakovas atsisakė mokėti papildomai apskaičiuotą nuomos mokestį, todėl ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 405 283,29 Lt uosto žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Susisiekimo ministro 2001 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 16 patvirtintą Uosto žemės nuomos tipinės sutarties formą neatskiriama šalių sudarytų uosto žemės nuomų sutarčių dalis buvo uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimas bei sklypo planas; atsakovo nuomojamame uosto žemės sklype buvo AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuosavybės teise priklausantys privažiuojamieji geležinkelio keliai, kuriais atsakovas naudojosi pagal su šių kelių savininku pasirašytas Krovinių vežimo ir privažiuojamųjų kelių naudojimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.552 straipsnio 2 dalį valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka; Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog uosto žemės nuomos sutarties formą, mokesčio apskaičiavimo tvarką ir dydžius Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Uosto žemės nuomos mokestis individualiam nuomininkui apskaičiuojamas remiantis susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtinta Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo metodika. Dėl to teismas, remdamasis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 5 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 1 dalimi bei nurodytos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Uosto žemės nuomos tipinės sutarties 4 punktu, padarė išvadą, kad Uosto direkcija, nustatydama uosto žemės nuomos mokestį, jį didinti galėjo tik tada, kai nuomininkui būtų suteikta teisė naudotis jai patikėjimo teise priklausančia infrastruktūra, taip pat privažiuojamaisiais geležinkelio keliais, arba Tipinės sutarties 39 punkte nustatytais atvejais, tačiau nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių sąlygų, todėl teismas ieškinį pripažino nepagrįstu ir atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 30 d. sprendimu jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino. Kolegija nurodė, kad pagal susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarką uosto žemės nuomos mokesčio dydis priklausė nuo to, ar nuomojamojoje uosto žemėje buvo privažiuojamieji geležinkelio keliai ir ar nuomininkas turėjo galimybę jais naudotis. Remdamasi byloje esančiais įrodymais (AB,,Lietuvos geležinkeliai“ krovinių vežimo direkcijos 2009 m. spalio 23 d., gruodžio 4 d., 2010 m. sausio 29 d. raštais), kolegija nustatė, kad nuomojamame uosto žemės sklype buvo privažiuojamieji geležinkelio keliai ir jais atsakovas naudojosi (atsakovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. rugpjūčio 1 d. Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis), todėl pripažino, jog atsakovui nebuvo pagrindo taikyti lengvatinio žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo koeficiento, taigi netinkamai taikant teisės aktus buvo nustatytas mažesnis valstybinės žemės nuomos mokestis, todėl galėjo būti išreikalaujamas nesumokėto mokesčio skirtumas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. balandžio 11 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 5.2.1 punktą, padarė nepagrįstą išvadą, jog uosto žemės nuomos mokesčio dydis priklausė nuo to, ar nuomojamojoje uosto žemėje buvo privažiuojamieji geležinkelio keliai, t. y. nesiaiškino, ar privažiuojamieji geležinkelio keliai buvo ieškovo valdomi turto patikėjimo teise ar ne. Teismas vadovavosi tik lingvistiniu teisės aiškinimo metodu, neatsižvelgė į kitų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teisinį statusą reglamentuojančių teisės normų turinį. Kasatoriaus teigimu, iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalių, 5 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio, susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintos Tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos matyti, kad uosto direkcijos nuomojama uosto žemė yra žemė su joje esančia uosto infrastruktūra ir uosto žemę bei joje esančią infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja Uosto direkcija. Tuo tarpu Uosto direkcijai nuomojamoje uosto žemėje patikėjimo teise nevaldant uosto žemėje esančių privažiuojamųjų geležinkelio kelių, sudaromos uosto žemės nuomos sutartyje neįtraukiamas punktas dėl suteikimo nuomininkui naudotis šiais keliais ir tokiu atveju uosto žemė priskiriama B klasei (susisiekimo ministro 1999 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintos Tipinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutarties formos 3, 4 punktai). Taigi pagal susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos Uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 5.2.1 punktą A klasei priskirtina tokia uosto žemė, kurioje yra Uosto direkcijos patikėjimo teise valdomi privažiuojamieji geležinkelio keliai.

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog privažiuojamųjų geležinkelio kelių priklausomybės faktas nėra svarbus nustatant uosto žemės nuomos mokesčio dydį. Juolab kad kasatorius privažiuojamųjų geležinkelio kelių sąlygos neginčijo bylos nagrinėjimo pradžioje, o apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė uosto žemės nuomos mokesčio skaičiavimo sąlygas. Kasatorius turėjo galimybę naudotis privažiuojamaisiais geležinkelio keliais ir jais naudojosi, todėl jam neturėjo būti taikomas lengvatinis žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo koeficientas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą reglamentuoja tik tiek, kad jo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog uosto žemės nuomos mokesčio tvarką Uosto direkcijos teikimu tvirtina susisiekimo ministras. Ieškovo teigimu, uosto žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas atsižvelgiant į nuomojamos uosto žemės charakteristikas, į tai, yra privažiuojamieji geležinkelio keliai ar ne.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl uosto žemės nuomos užmokesčio apskaičiavimo tvarkos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančią uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo santykiai yra tiesiogiai susiję su viešojo intereso apsauga ir tenkinimu, todėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka bei sąlygos, taip pat valstybės turtą valdančių subjektų įgaliojimai yra imperatyviai reglamentuoti įstatymų. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai reiškia, kad valstybės turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, valstybės turtas turi būti racionaliai tvarkomas, sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šiais principais turi būti grindžiama valstybės turtą patikėjimo teise valdančių subjektų veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“, bylos Nr. 3K-3-265/2007). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 straipsnio 4 ir 5 punktuose, atsižvelgiant į nurodytų principų įgyvendinimą, įtvirtintos Uosto direkcijos funkcijos: efektyviai naudoti ir valdyti patikėjimo teise perduotą valstybės turtą bei nuomoti uosto žemę.

Pagal CK 6.545 straipsnio 2 dalį atskiri Lietuvos Respublikos įstatymai gali nustatyti žemės sklypų, esančių jūrų uosto teritorijoje, nuomos ypatumus. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto veiklą bei valdymą (Uosto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis); įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas su jame esančia uosto infrastruktūra; Klaipėdos valstybinis jūrų uostas yra Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybė (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad uosto žemė, akvatorija ir uosto infrastruktūra yra Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto akvatoriją, žemę ir uosto infrastruktūrą uosto direkcija valdo, naudoja bei juo disponuoja turto patikėjimo teisėmis (įstatymo 10 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, bylos Nr. 3K-3-605/2005).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu, aiškinimo. Teismai nustatė, kad ginčo šalys yra sudariusios uosto žemės nuomos sutartį (su vėlesniais jos pakeitimais), kuria sutarta išnuomoti uosto žemės sklypo dalį už atitinkamą uosto žemės nuomos mokestį, t. y. sutartyse nustatyta uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, dėl kurios nesutaria ginčo šalys. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Uosto direkcijos teikimu susisiekimo ministras tvirtina uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius, t. y. uosto žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas ne šalių susitarimu, o teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.552 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.157 straipsnio 1 dalį šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. AB „Progresas“, bylos Nr. 3K-3-81/2009). Dėl to, vertinant atsakovo mokėtino nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, taip pat mokesčio dydį, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio tvarka (2000 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 370 redakcija, galiojusi sutarčių sudarymo metu), kurios 5.1 punkte nurodyta, kad uosto žemės nuomos koeficientas nustatomas pagal uosto žemės kategoriją. Uosto žemės kategorija nustatoma pagal dvi pagrindines uosto žemės charakteristikas: A klasė – su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais; B klasė – be privažiuojamųjų geležinkelio kelių (nurodytos tvarkos 5.2, 5.2.1 punktai), t. y. šiame teisės akte yra nurodyti tik du pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos skirstoma uosto žemė ir nustatomas uosto žemės nuomos mokestis. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovui išnuomotas uosto žemės sklypas, kuriame yra privažiuojamieji geležinkelio keliai. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar privažiuojamieji geležinkelio keliai buvo ieškovo valdomi turto patikėjimo teise ar ne. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Uosto direkcija turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms; įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta, jog Uosto direkcija patikėjimo teise valdo uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą valstybė jau yra pavedusi Uosto direkcijai valdyti uosto žemę patikėjimo teise, todėl šios įstatyme įtvirtintos aplinkybės nereikėjo dar kartą nustatinėti. Dėl to šis kasatoriaus argumentas pripažintinas nepagrįstu.

Minėta, kad pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23 straipsnio 2 dalį uosto žemės nuomos konkurso sąlygas, uosto žemės nuomos sutarties formą, uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžius tvirtina susisiekimo ministras Uosto direkcijos teikimu, t. y. Uosto direkcija neturi teisės pati nustatyti uosto žemės nuomos mokesčio dydį. Susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 286 patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos užmokesčio tvarkos 5.1 ir 5.2.1 punktuose yra išskirtos dvi uosto žemės rūšys, netikslinant, ar nuomininkas gali naudotis privažiuojamaisiais keliais ar ne. Dėl to, atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytą uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, esminė sąlyga yra, ar nuomininkas nuomoja uosto žemę, kurioje yra privažiuojamieji keliai ar ne. Taigi, teismams nustačius, kad kasatoriui buvo suteiktas žemės sklypas su privažiuojamaisiais geležinkelio keliais (juolab kad atsakovas jais naudojosi ir tai įrodo atsakovo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2007 m. rugpjūčio 1 d. Krovinių vežimo ir privažiuojamojo kelio naudojimo sutartis; T. 1, b. l. 127), įstatyme esant įtvirtintam uosto žemės valdymo patikėjimo teise faktui, darytina išvada, kad geležinkelio kelių priklausomybės bei naudojimosi jais faktas nėra svarbus nustatant uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką, uosto žemės nuomos mokestis yra skaičiuojamas už išnuomotą uosto žemę, atsižvelgiant į nuomojamos uosto žemės charakteristikas, t. y. yra privažiuojamieji geležinkelio keliai ar ne.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus teisės aktus ir remdamasi nustatytomis teismų nustatytomis aplinkybėmis, pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad nebuvo pagrindo kasatoriui taikyti lengvatinio žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo koeficiento, nes jam išnuomota uosto žemės sklypo dalis priskirtina A klasės uosto žemės kategorijai.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 34,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Progresas“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) 34,73 Lt (trisdešimt keturis litus 73 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė