Civilinė byla Nr. e2S-1780-936/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04799-2026-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.5; 3.3.2.6.3; 3.3.2.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) J. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo J. T. ieškinio atsakovui R. P. dėl nuostolių priteisimo priėmimo klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas
n u s t a t ė:
I. G. esmė
1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
2. Ieškovas J. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. P., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1000 Eur nuostolių.
2.1. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2024 m. liepos 17 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo ieškovas buvo pripažintas atlikusiu administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 1170 Eur nuobauda. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 29 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SUktMTE2OS0xMDU3LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'II-1169-1057/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="II-1169-1057/2024">II-1169-1057/2024</a> panaikino 2024 m. liepos 17 d. nutarimą ir bylą grąžino tirti iš naujo. Ieškovas apie tolesnę bylos eigą nebuvo informuotas ir iki šiol nėra priimta jokių kitų (papildomų) sprendimų ieškovo atžvilgiu. Tačiau bylinėjimosi išlaidos nebuvo atlygintos, todėl atsakovas, priėmęs nutarimą, kuris buvo panaikintas, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsakovui kyla civilinė deliktinė atsakomybė – atsakovas privalo atlyginti ieškovo nuostolius.
3. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis, ar administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir koks sprendimas priimtas. Taip pat teismas pasiūlė tikslinti atsakovą.
4. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodė, kad neturi duomenų, ar byla išnagrinėta ir koks sprendimas priimtas, kadangi jis jokių sprendimų nėra gavęs. Ieškovo vertinimu, byloje šias aplinkybes galės patikslinti ir pats atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 23 d. nutartimi laikė ieškovo J. T. ieškinį atsakovui R. P. dėl nuostolių atlyginimo nepaduodu ir grąžino ieškovui.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pateiktame procesiniame dokumente nurodė, kad neturi duomenų apie tolimesnę administracinio nusižengimo bylos eigą ir priimtus sprendimus, nes apie juos nebuvo informuotas. Tačiau ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad ėmėsi veiksmų šiai informacijai gauti, taip pat nepagrindė, kad tokių duomenų gauti objektyviai negali. Vien deklaratyvus nurodymas apie informacijos neturėjimą nelaikytinas tinkamu nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimu. Pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą ir pateikti jį pagrindžiančius duomenis tenka ieškovui, todėl būtent ieškovas privalo nurodyti visas reikšmingas aplinkybes bei imtis aktyvių veiksmų joms pagrįsti.
5.2. Ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl jam taikytini aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, o procesinių pareigų tinkamas vykdymas bei aktyvus domėjimasis bylos aplinkybėmis laikytinas jo pareiga. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie pastangas gauti reikšmingą informaciją, taip pat nepagrindė šios informacijos negalėjimo gauti, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismo nutartyje nurodyti trūkumai nėra pašalinti, todėl ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovas J. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje neteisėtai perkėlė įrodinėjimo ir bylos esmės vertinimo klausimus į procesinę ieškinio priėmimo fazę, nors ieškovas aiškiai nurodė, kad objektyviai neturi ir negali turėti duomenų apie tolesnę administracinio nusižengimo bylos eigą, o tokios aplinkybės, jeigu jos apskritai reikšmingos nagrinėjamam ginčui, turi būti aiškinamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, išreikalaujant atitinkamus duomenis iš atsakovo ar kitų institucijų.
6.2. Vien tai, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kurių pats neturi, negali būti laikoma ieškinio trūkumu ir negali pateisinti atsisakymo priimti ieškinį, nes toks formalus ir perteklinis procesinių reikalavimų taikymas paneigia pačią teisės kreiptis į teismą esmę, nepagrįstai riboja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir faktiškai užkerta ieškovui kelią ginčą išspręsti teisme iš esmės.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu ir jam grąžintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio trūkumų (ne)egzistavimo
10. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – ieškiniui) keliami reikalavimai, ar pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama ir suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu jo pageidaujamu būdu ar tvarka. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama specialia CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.
12. CPK 135 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), be to, jis turi atitikti specialius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui, nurodytus to paties straipsnio 2 dalyje. Pagrindiniai ieškinio elementai, kurie turi būti tiksliai suformuluoti ieškovo, yra ieškinio dalykas (ieškovo suformuluotas materialusis teisinis reikalavimas atsakovui) ir faktinis ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas), nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Pagal civilinio proceso taisykles, kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį trūkumams pašalinti.
13. Įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė byloje dalyvaujančio asmens pareiga prie procesinio dokumento pridėti įrodymus, kuriais asmuo grindžia savo reikalavimą, įrodinėja bylai reikšmingas aplinkybes. Tai reiškia, kad ir ieškovas kartu su ieškinio dėl nuostolių priteisimo turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą. Kita vertus, ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia jo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į reikalavimo patenkinimą ar jo pagrįstumą.
14. Prie bylą inicijuojančio procesinio dokumento pridedami įrodymai gali būti skirti tiek procesinio, tiek materialiojo teisinio pobūdžio faktams patvirtinti. Bylos iškėlimo stadijoje procesinio teisinio pobūdžio faktai paprastai yra įrodinėjami tam, kad jais būtų pagrindžiama asmens teisė kreiptis į teismą ir tinkamas šios teisės įgyvendinimas. Tokius faktus pagrindžiantys įrodymai teismui visais atvejais privalo būti pateikiami kartu su bylą inicijuojančiu dokumentu, pavyzdžiui, jei procesinį dokumentą pateikia ne pats suinteresuotas asmuo, o jo įgaliotas asmuo, privaloma pateikti dokumentą, įrodantį atstovo teises ir pareigas. Materialiojo teisinio pobūdžio faktai sudaro šalies materialinio pobūdžio reikalavimų pagrindą. Tokius faktus pagrindžiantys įrodymai privalomai su bylą inicijuojančiu procesiniu dokumentu turi būti pateikiami tais atvejais, kai jų privalomą pateikimą nustato teisės normos, taip pat kurių pateikimo būtinybė, nors ir nėra tiesiogiai nurodyta įstatyme, tačiau išplaukia iš ginčo (reikalavimo) prigimties. Tai yra įrodymai, kurie yra būtini siekiant identifikuoti svarstomo klausimo esmę. Kadangi bylos iškėlimo stadijos paskirtis yra nustatyti, ar egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos bei ar įvykdytos tokios teisės įgyvendinimo sąlygos, o ne įvertinti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, pastaroji taisyklė, t. y. reikalavimas pateikti materialinio teisinio pobūdžio faktus pagrindžiančius įrodymus bylos iškėlimo stadijoje, negali būti taikoma pernelyg plačiai. Antraip būtų sudaromos prielaidos neproporcingai riboti asmens teisę į teisminę gynybą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK nustatytą reguliavimą teismas gali įpareigoti šalį pašalinti procesinius trūkumus, ir materialiojo teisinio pobūdžio faktus pagrindžiančių įrodymų, kurių privalomą pateikimą bylos iškėlimo stadijoje nustato įstatymas, nepateikimas yra laikomas procesiniu trūkumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTQtMTA3NS8yMDI2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-14-1075/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-14-1075/2026">e3K-3-14-1075/2026</a>).
15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad procesinio dokumento priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymuose nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktą; 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024, 34–35 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų, kurie yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Pažymėtina, kad teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Tačiau įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne naudojantis trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013, 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-969/2021).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo reiškiamo ieškinio turiniu ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, sprendžia, kad pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai galėjo ir turėjo būti sprendžiami ne trūkumų šalinimo instituto pagalba, o pasirengimo bylos nagrinėjimui iš esmės stadijoje.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš ieškinio turinio aišku, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo nuostolius, kurie susidarė ieškovui apmokėjus advokato atstovavimo išlaidas administracinio nusižengimo byloje, kurioje teismas grąžino iš naujo tirti administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas tiek ieškinyje, tiek pareiškime dėl trūkumų šalinimo nurodė, kad jis apie tolesnę bylos eigą nebuvo informuotas ir iki šiol nėra priimta jokių kitų (papildomų) sprendimų jo atžvilgiu, todėl jis negali nurodyti, kokius sprendimus priėmė atsakovas. Minėta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Taip pat pabrėžtina, kad įrodymai ieškinio priėmimo stadijoje nėra tiriami ir vertinami. Tokios aplinkybės, kurias nurodo pirmosios instancijos, t. y. dėl administracinio nusižengimo bylos duomenų (bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išsprendimo / neišsprendimo) pateikimo, gali ir turėtų būti spręstinos pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, kadangi jos susijusios su materialiniu teisiniu aspektu – teise į ieškinio patenkinimą.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad minėtų duomenų pateikimas yra reikšmingas vertinant, ar bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nėra (ar nebus) sprendžiamas administracinio nusižengimo byloje, tiek ir pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinį atsisakyta priimti ne dėl procesinio teisinio pobūdžio trūkumų, o dėl materialinio pobūdžio trūkumų, kas yra draudžiama, kaip nurodyta šios nutarties 15 punkte. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų nepakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, reikšmingos sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo, bet ne procesinės teisės į ieškinio pareiškimą įgyvendinimui. Dėl to spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus ir vėliau tuo pagrindu laikė nepaduodu ir grąžino ieškovui jo ieškinį.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, aiškinančią trūkumų šalinimo instituto taikymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikyti ieškinį nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų, ir grąžinti jį padavusiam asmeniui naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Urmila Valiukienė
