Dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, turto padalijimo

Civilinė byla Nr. e2S-797-580/2026

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02891-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.1.18.7; 3.3.2; 3.3.2.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir pagal atsakovo V. Š. priešieškinį ieškovei S. Š. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2. Tauragės apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės S. Š. ieškinys atsakovui V. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo V. Š. priešieškinis ieškovei S. Š. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymu, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, turto padalijimo.

3. Tauragės apylinkės teismeo 2025-10-24 nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina nepilnamečio D. Š. gyvenamoji vieta su jo tėvu atsakovu V. Š., iš vaiko motinos ieškovės priteistas laikinas išlaikymas vaikui.

4. Ieškovė S. Š. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pagal kurią prašė nustatyti, kad:

4.1. S. Š. bendrauja su sūnumi I ir III mėnesio savaitgalius nuo penktadienio 17 val. iki pirmadienio 8 val., pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos / ugdymo įstaigos ir parvežant jį į jo ugdymo įstaigą;

4.2. S. Š. bendrauja su sūnumi D. Š. II ir IV mėnesio savaitę ne mažiau kaip dvi darbo dienas, paimant sūnų nuo 17 val. iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant sūnų kitą darbo dieną į jo ugdymo įstaigą. Apie tikslias paėmimo dienas S. Š. informuoja V. Š. likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki numatomos susitikimo dienos;

4.3. S. Š. praleidžia su sūnumi D. Š. šv. Kūčių dieną ir pirmąją šv. Velykų dieną, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro (t. y. dienos einančios prieš šventinę dieną 20 val.) ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 12 val., šv. Velykų antrąją dieną iki 12 val.

5. Atsakovas V. Š. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikinos nepilnamečio vaiko bendravimo su motina tvarkos nustatymo, pagal kurią vaiko motina bendrauja su vaiku:

5.1. kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nepertraukiamai, su nakvynėmis, vaiko motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 20 val. ir grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

5.2. kiekvienų metų kiekvieną savaitę vaiko motinos nuožiūra pasirinktą vieną darbo dieną (išskyrus penktadienį), jos laisvu nuo darbo laiku, vaiko motinai pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos darbo dieną iki 17 val. ir sekančią darbo dieną, iki 8 val. nuvežant vaiką į jo ugdymo įstaigą. Šiame punkte aptartas vaiko motinos bendravimas su vaiku vyksta, jeigu ji kiekvieną sekmadienį iki 21 val. SMS trumpąja žinute informuoja vaiko tėvą V. Š. apie pasirinktą konkrečią bendravimo su vaiku darbo dieną ateinančią savaitę (motinai neinformavus tėvo, motinos bendravimas su vaiku ateinančios savaitės darbo dieną nevyksta);

5.3. neporinių metų šventinėmis dienomis (šv. Kalėdų antrąją dieną, šv. Velykų antrąją dieną) motina pasiima vaiką nurodytą dieną, 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, 18 val., o, jeigu sekanti diena yra darbo diena, tokiu atveju vaiko motina sekančią dieną, iki 8 val. nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą. Porinių metų šventinėmis dienomis (šv. Kalėdų antrąją dieną, šv. Velykų antrąją dieną) vaikas praleidžia tik su tėvu;

5.4. porinių metų šventinėmis dienomis (per šv. Kūčias, šv. Kalėdų pirmąją dieną, šv. Velykų pirmąją dieną) motina pasiima vaiką per šv. Kūčias, šv. Velykų pirmąją dieną, 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmąją dieną, šv. Velykų pirmąją dieną, 18 val. neporinių metų šventinėmis dienomis (per šv. Kūčias, šv. Kalėdų pirmąją dieną, šv. Velykų pirmąją dieną) vaikas praleidžia tik su tėvu;

5.5. kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį), vaiko motinos gimimo dieną (rugpjūčio 21 d.) motina pasiima vaiką nurodytą dieną, 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, 18 val., o, jeigu sekanti diena yra darbo diena, tokiu atveju vaiko motina sekančią dieną, iki 8 val. nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą. Šis bendravimo tvarkos punktas turi pirmumo teisę prieš bendravimo tvarką pagal 1, 2 punktus;

5.6. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), vaiko tėvo gimimo dieną (birželio 25 d.) vaikas praleidžia tik su tėvu. Šis bendravimo tvarkos punktas turi pirmumo teisę prieš bendravimo tvarką pagal 1, 2 punktus;

5.7. vaikui susirgus, jį slaugo tėvas, o tokiais atvejais vaiko bendravimas su motina nevyksta arba yra nutraukiamas ir vaikas grąžinamas tėvui, o dėl vaiko ligos prarastas motinos bendravimo laikas nekompensuojamas;

5.8. vaiko motina privalo nedelsiant, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 24 val., informuoti vaiko tėvą apie vaiko bendravimo su motina metu įvykusias su vaiku susijusias nekasdienes situacijas (pvz., apie patirtą vaiko traumą, hospitalizavimą, bet kokį susirgimą, gydymą, sveikatos pokyčius, gydytojų prognozes ir kt.);

5.9. vaiko motina privalo nedelsiant, bet visais atvejais ne vėliau kaip per 24 val., pranešti vaiko tėvui, jeigu dėl savo ligos, užimtumo darbe arba kitų svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaiku nurodytu laiku, ir dėl to motinos prarastas bendravimo su vaiku laikas nėra kompensuojamas;

5.10. bet koks šalių tarpusavio susižinojimas jų bendravimo su vaiku klausimais turi vykti raštu, t. y. SMS trumpaisiais pranešimais ar naudojant šalių praktikoje taikomas informacines priemones, pvz., Viber, Messenger ir kt.

6. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą, rekomendavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti ieškovės S. Š. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Š. tvarką, pagal kurią vaiko motina bendrauja su vaiku:

6.1. kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį ne pertraukiamai, su nakvynėmis, vaiko tėvas atveža vaiką į sutartą su vaiko mama vietą, penktadienį 18 val., o vaiko mama grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį, 18 val.;

6.2. kiekvienų metų kiekvieną savaitę vaiko motinos nuožiūra pasirinktą vieną darbo dieną (iš skyrus penktadienį), jos laisvu nuo darbo laiku, vaiko tėvas paima vaiką iš jo ugdymo įstaigos darbo dieną iki 18 val., ir atveža į su vaiko mama sutartą vietą, o vaiko mama sekančią darbo dieną iki 8 val. nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą. Šiame punkte aptar tas vaiko motinos bendravimas su vaiku vyksta, jeigu ji kiekvieną sekmadienį iki 21 val. SMS trumpąja žinute informuoja vaiko tėvą V. Š. (apie pa sirinktą konkrečią bendravimo su vaiku darbo dieną ateinančią savaitę (motinai neinfor mavus tėvo, motinos bendravimas su vaiku ateinančios savaitės darbo dieną nevyksta);

6.3. S. Š. praleidžia su sūnumi D. Š. šv. Kūčių dieną ir pirmąją šv. Velykų dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro (t. y. dienos einančios prieš šventinę dieną iki 20 val.), ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 12 val., šv. Velykų antrąją dieną iki 12 val.;

6.4. vaiko motina privalo visais atvejais ne vėliau kaip per 24 val., informuoti vaiko tėvą, vai ko tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie įvykusias su vaiku susijusias nekasdienes si tuacijas (pvz., apie patirtą vaiko traumą, hospitalizavimą, bet kokį susirgimą, gydymą, sveikatos pokyčius, gydytojų prognozes ir kt.);

6.5. vaiko motina privalo visais atvejais, ne vėliau kaip per 24 val., pranešti vaiko tėvui, jeigu dėl savo ligos, užimtumo darbe arba kitų svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaiku nurodytu laiku, ir dėl to motinos prarastas bendravimo su vaiku laikas bus kompensuoja mas bendru šalių susitarimu;

6.6. vaikui susirgus, jį slaugyti gali abu tėvai, nesutarus, slaugo tas iš tėvų, pas kurį vaikas yra;

6.7. bet koks šalių tarpusavio susižinojimas jų bendravimo su vaiku klausimais turi vykti raštu, t. y. SMS trumpaisiais pranešimais ar naudojant šalių praktikoje taikomas informacines priemones, pvz., Viber, Messenger ir kt.

7. Nurodė, kad:

7.1. tikslinga nustatyti ieškovės S. Š. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Š. tvarką, galiojančią nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki civilinės bylos išnagrinėjimo. Teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad S. Š. dirba pagal slenkantį darbo grafiką ir vaiko pasiėmimas ir grąžinimas atsakovei neturėtų būti vien tik jos pareiga. Abu tėvai turi siekti, kad vaikas galėtų bendrauti su abiem tėvais ir prie to prisidėti;

7.2. ragina vaiko tėvus spręsti nesutarimus dėl mamos bendravimo su sūnumi taikiu būdu. Skyrium gyvenantys tėvai turėtų savo veiksmais parodyti vaikams, jog gerbia vaiko tėvą (motiną), vertina jo / jos įtaką, nepaisant gyvenimo skyrium, pripažįsta jo / jos ypatingą vaidmenį vaiko gyvenime. Pagarbus tėvų bendravimas, neįtraukiant vaiko į tarpusavio ginčus, padeda vaikui išgyventi psichologiškai sudėtingas situacijas tėvų skyrybų arba po jų metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Tauragės apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė ieškovės S. Š. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi D. Š.:

8.1. kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nepertraukiamai, su nakvynėmis, vaiko tėvas atveža vaiką į sutartą su vaiko mama vietą, penktadienį 18 val., o vaiko mama grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

8.2. kiekvienų metų kiekvieną savaitę vaiko motinos nuožiūra pasirinktą vieną darbo dieną (išskyrus penktadienį), jos laisvu nuo darbo laiku, vaiko tėvas paima vaiką iš jo ugdymo įstaigos darbo dieną iki 18 val., ir atveža į su vaiko mama sutartą vietą, o vaiko mama sekančią darbo dieną, iki 8 val. nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą. Šiame punkte aptartas vaiko motinos bendravimas su vaiku vyksta, jeigu ji kiekvieną sekmadienį iki 21 val. SMS trumpąja žinute informuoja vaiko tėvą V. Š. apie pasirinktą konkrečią bendravimo su vaiku darbo dieną ateinančią savaitę (motinai neinformavus tėvo, motinos bendravimas su vaiku ateinančios savaitės darbo dieną nevyksta);

8.3. S. Š. praleidžia su sūnumi D. Š. šv. Kūčių dieną ir pirmąją šv.Velykų dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro (t. y. dienos einančios prieš šventinę dieną iki 20 val.), ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 12 val., šv. Velykų antrąją dieną iki 12 val.;

8.4. vaiko motina privalo visais atvejais ne vėliau kaip per 24 val., informuoti vaiko tėvą, vaiko tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie įvykusias su vaiku susijusias nekasdienes situacijas (pvz., apie patirtą vaiko traumą, hospitalizavimą, bet kokį susirgimą, gydymą, sveikatos pokyčius, gydytojų prognozes ir kt.);

8.5. vaiko motina privalo visais atvejais, ne vėliau kaip per 24 val., pranešti vaiko tėvui, jeigu dėl savo ligos, užimtumo darbe arba kitų svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaiku nurodytu laiku, ir dėl to motinos prarastas bendravimo su vaiku laikas bus kompensuojamas bendru šalių susitarimu;

8.6. vaikui susirgus, jį slaugyti gali abu tėvai, nesutarus, slaugo tas iš tėvų, pas kurį vaikas yra;

8.7. bet koks šalių tarpusavio susižinojimas jų bendravimo su vaiku klausimais turi vykti raštu, t. y. SMS trumpaisiais pranešimais ar naudojant šalių praktikoje taikomas informacines priemones, pvz., Viber, Messenger ir kt.

9. Nurodė, kad:

9.1. šalių nepilnametis, labai mažo amžiaus, sūnus gyvena su tėvu, todėl svarbu užtikrinti vaikui stabilias ir ramias gyvenimo sąlygas, tame tarpe teisę bendrauti su abiem tėvais. Vaiko ir jo motinos ryšys turi būti nepertraukiamas, stabilus ir pastovus, tai užtikrintų vaiko artimus santykius su motina ateityje. Duomenų, kad vaiko bendravimas su motina kenktų vaiko interesams, nėra nustatyta;

9.2. tarp šalių dėl bendravimo su vaiku kyla nesutarimai ir konfliktai. Žalą vaikui daro tėvų tarpusavio nesantaika, negebėjimas susitarti tarpusavyje. Tai pažymėta ir vertinant vaiko situacijos rizikos ir apsaugos veiksnius;

9.3. laikina bendravimo su vaiku tvarka, nustatytina kaip nurodyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje, atitinkanti optimalius nepilnamečio vaiko, atsižvelgiant į jo amžių, poreikius ir interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas V. Š. atskiruoju skundu prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį ir nustatyti tokią ieškovės S. Š. laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Š. tvarką, pagal kurią vaiko motina bendrauja su vaiku:

10.1. kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nepertraukiamai, su nakvynėmis, vaiko motinai pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, penktadienį 18 val., ir grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val.;

10.2. kiekvienų metų kiekvieną savaitę vaiko motinos nuožiūra pasirinktą vieną darbo dieną (išskyrus penktadienį), jos laisvu nuo darbo laiku, vaiko motinai pasiimant vaiką iš jo ugdymo įstaigos darbo dieną iki 18 val., ir sekančią darbo dieną iki 8 val. nuvežant vaiką į jo ugdymo įstaigą. Šiame punkte aptartas vaiko motinos bendravimas su vaiku vyksta, jeigu ji kiekvieną sekmadienį iki 21 val. SMS trumpąja žinute informuoja vaiko tėvą V. Š. apie pasirinktą konkrečią bendravimo su vaiku darbo dieną ateinančią savaitę (motinai neinformavus tėvo, motinos bendravimas su vaiku ateinančios savaitės darbo dieną nevyksta);

10.3. neporinių metų šventinėmis dienomis motina praleidžia su vaiku šv. Kūčių dieną ir šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdama vaiką iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro (t. y. dienos, einančios prieš šias šventines dienas iki 18 val.), ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 10 val. ryto ir šv. Velykų pirmąją dieną iki 18 val. Porinių metų šventinėmis dienomis (šv. Kūčių dieną ir šv. Velykų pirmąją dieną) vaikas praleidžia tik su tėvu;

10.4. porinių metų šventinėmis dienomis motina praleidžia su vaiku šv. Kalėdų pirmąją dieną, šv. Kalėdų antrąją dienomis ir šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdama vaiką šv. Kalėdų pirmąją dieną ir šv. Velykų antrąją dieną 10 val. ryto bei grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą šv. Kalėdų antrąją dieną ir šv. Velykų antrąją dieną iki 18 val. vakaro. Neporinių metų šventinėmis dienomis (šv. Kalėdų pirmąją dieną, šv. Kalėdų antrąją dieną, šv. Velykų antrąją dieną) vaikas praleidžia tik su tėvu;

10.5. kiekvienų metų Motinos dieną (pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį), vaiko motinos gimimo dieną (rugpjūčio 21 d.) motina pasiima vaiką nurodytą dieną, 10 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną, 18 val., o, jeigu sekanti diena yra darbo diena, tokiu atveju vaiko motina sekančią dieną, iki 8 val. nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą. Šis bendravimo tvarkos punktas turi pirmumo teisę prieš bendravimo tvarką pagal 1., 2. punktus;

10.6. kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėnesio sekmadienį), vaiko tėvo gimimo dieną (birželio 25 d.) vaikas praleidžia tik su tėvu. Šis bendravimo tvarkos punktas turi pirmumo teisę prieš bendravimo tvarką pagal 1., 2. punktus;

10.7. vaiko motina privalo visais atvejais, ne vėliau kaip per 24 val., pranešti vaiko tėvui, jeigu dėl savo ligos, užimtumo darbe arba kitų svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaiku nurodytu laiku, ir dėl to motinos prarastas bendravimo su vaiku laikas nėra kompensuojamas;

10.8. vaiko motina privalo visais atvejais ne vėliau kaip per 24 val., informuoti vaiko tėvą, vaiko tėvas privalo informuoti vaiko motiną apie įvykusias su vaiku susijusias nekasdienes situacijas (pvz., apie patirtą vaiko traumą, hospitalizavimą, bet kokį susirgimą, gydymą, sveikatos pokyčius, gydytojų prognozes ir kt.);

10.9. vaikui susirgus, jį slaugo tėvas, o tokiais atvejais vaiko bendravimas su motina nevyksta arba yra nutraukiamas ir vaikas grąžinamas tėvui, o dėl vaiko ligos prarastas motinos bendravimo laikas nekompensuojamas;

10.10. bet koks šalių tarpusavio susižinojimas jų bendravimo su vaiku klausimais turi vykti raštu, t. y. SMS trumpaisiais pranešimais ar naudojant šalių praktikoje taikomas informacines priemones, pvz., Viber, Messenger ir kt.

11. Nurodo, kad:

11.1. atsakovas nesutinka su nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktais dėl jo įpareigojimo pristatyti nepilnametį vaiką bendravimui su ieškove. Nei viena šalis neprašė nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, kurioje būtų numatyta, jog atsakovas atveža vaiką bendravimui su ieškove į jos nurodytą vietą. Teismas, nepaisydamas šalių prašymų, nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas privalo atvežti vaiką bendravimui pas ieškovę. Teismas nemotyvavo tokio sprendimo ir pakeitė vaiko pristatymo tvarką, perkeldamas atsakomybę atsakovui, taip išeidamas už šalių prašymų ribų. Yra pagrindas pakeisti nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktus nurodant, kad vaiko motina pasiima ir grąžina vaiką;

11.2. nesutinka su laikinos bendravimo tvarkos 3 punktu. Laikina bendravimo tvarka šventinėmis metų dienomis nustatyta nekintanti kiekvienais metais. Tačiau byla gali vykti ne vienerius metus, todėl turi būti nustatytas šventinių dienų ir metų periodiškumas bei kintamumas. Atsakovui per didžiąsias metų šventes paliekama per mažai laiko bendrauti su vaiku, tik nuo 12 val. Vaiko grąžinimo laikas per vėlus, nes atsakovas su vaiku šventinėmis dienomis niekur negalės išvykti. Vaikas turi būti grąžintas tėvui bent jau iki kitos šventinės dienos 10 val. Nustatyta laikina bendravimo tvarka didžiosiomis metų šventinėmis dienomis pažeidžia tėvų lygiateisiškumą bendrauti su vaiku vienodai laiko per šventines dienas;

11.3. nesuprantama, kodėl teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo Motinos dieną, Tėvo dieną ir tėvų gimimo dienomis. Šios dienos yra svarbios, todėl šiomis dienomis išimtinumas bendrauti su vaiku turi būti taikytas ir negali būti neišspręstas. Teismas dėl to nepasisakė;

11.4. nesutinka su laikinos bendravimo tvarkos 5 punktu dalyje dėl ieškovės prarasto bendravimo laiko kompensavimo, kai jis prarastas dėl priežasčių, susijusių su ieškovės darbu, kitais jos asmeniniais reikalais ir pan. Tarp šalių nuolat kyla ginčai, nes ieškovė nesilaiko susitarimo dėl laikinos bendravimo tvarkos ir nepaisydama nustatytų bendravimo savaitgalių, atvykdavo pasiimti vaiko su policija kada panorėjusi, per atsakovo savaitgalius, o savo savaitgaliais ne visada bendraudavo su vaiku. Nustatyta laikina bendravimo tvarka tik gilins esamus konfliktus, leis ieškovei savivaliauti. Nustačius, jog ieškovės prarastas bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių neįvyko ieškovės bendravimas su vaiku, atsakovas negali planuotis savo bendravimo su vaiku laiko jam priskirtais savaitgaliais arba gali būti priverstas atšaukti savo planus. Turi būti numatyta, kad dėl ieškovės darbo ar kitų jos asmeninių reikalų jos prarastas bendravimo laikas su vaiku nekompensuojamas;

11.5. nesutinka su laikinos bendravimo tvarkos 6 punktu, nes nustatyta bendravimo tvarka, kai sergantį vaiką pasiima ieškovė, pažeidžia sergančio vaiko interesus į saugią ir ramią aplinką. Šis bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra sunkiai suderinimas su teisės aktais, kai vienas iš tėvų yra pasiėmęs nedarbingumą dėl vaiko slaugymo. Bendravimo tvarka, kai vaiką slaugo tas, su kuriuo vaikas turi bendrauti, yra ydinga ir prieštarauja teisės aktų suderinamumui dėl tėvų nedarbingumo pažymėjimų pasiėmimo, slaugant sergantį vaiką.

12. Ieškovė S. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:

12.1. nustatyta laikina bendravimo tvarka padeda išvengti ginčų susijusių su nepilnamečio vaiko pasiėmimu. Atsakovas yra nubaustas už savivaldžiavimą, jis daro kliūtis ieškovei patekti į jiems priklausančius namus. Ieškovė siekia pasimatyti su vaiku, kuris yra namuose, tačiau atsakovas jos neįleidžia, tada ji kreipdavosi pagalbos į policiją. Atsakovas siekė apriboti bendravimą su vaiku, ieškovė buvo priversta prašyti institucijų įsikišimo. Bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas įpareigotas pristatyti vaiką ieškovei, užtikrina, kad nepasikartotų situacijos, kai ieškovei atvykus pasiimti ar pabendrauti su vaiku, ji būdavo paliekama už vartų, nes atsakovas jos neįsileidavo;

12.2. siekiant, kad vaikas būtų grąžintas atsakovui iki 10 val. vaikas šventinę dieną turėtų keltis bent 8 val., tam, kad galėtų nusiprausti, pavalgyti, apsirengti ir nuvykti į Kaltinėnus. Vaikas nenori keltis taip anksti, priverstinis jo žadinimas neatitiktų jo interesų. Nėra tikslo gadinti vaikui šventes dėl atsakovo užgaidų;

12.3. neaiškūs atskirojo skundo argumentai dėl 5 punkto. Teismas nurodė, kad vaiko motina privalo visais atvejais, ne vėliau kaip per 24 val., pranešti vaiko tėvui, jeigu dėl savo ligos, užimtumo darbe arba kitų svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaiku nurodytu laiku, ir dėl to prarastas bendravimo su vaiku laikas bus kompensuojamas bendru šalių susitarimu. Taigi turi būti pateisinama priežastis, o kompensuojamas laikas sutartas šalių. Atsakovas nurodo, kad ieškovė galės be pateisinamos priežasties neimti vaiko, tokie atsakovo argumentai prieštarauja išdėstytam 5 punktui;

12.4. atsakovas meluoja dėl vaiko sirgimo, kuo grindžia neleidimą ieškovei susitikti su vaiku. Atsakovui vaikas parūpo tik paskutinį pusmetį, iki tol vaiko priežiūra buvo ieškovės atsakomybė. Atsakovas aiškino, kaip jis anksčiau slaugė vaiką, tačiau ieškovė pateikė įrodymus apie atsakovo melą. Argumentai, kad reikės sergantį vaiką vežioti, yra nepagrįsti. Nutartimi nustatyta, kad vaikas pasilieka ten, kur suserga. Iš kitos pusės, vaikas yra vežamas ligos metu, kadangi jam reikalingi tyrimai, jis privalo būti pristatomas į gydymo įstaigą ir tai nebus vaiko teisių pažeidimas. Šis nutarties punktas neleis atsakovui riboti ieškovės teisių bendrauti su vaiku prisidengiant liga;

12.5. atsakovo atskiras skundas yra nepagrįstas, jame apstu melagingos informacijos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Apeliacijos objektas – Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartis, kuria nustatyta laikina ieškovės bendravimo su vaiku tvarka.

Bylos faktinės aplinkybės

16. Šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 20).

17. Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š..

18. Ieškovė 2025-05-20 išėjo iš namų.

19. Tauragės apylinkės teismeo 2025-10-24 nutartimi nustatyta laikina nepilnamečio D. Š. gyvenamoji vieta su jo tėvu V. Š., iš vaiko motinos, ieškovės, priteistas laikinas išlaikymas vaikui.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

21. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

22. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė laikiną ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

24. Atsakovas V. Š. nesutinka su nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktais dėl jo pareigos pristatyti nepilnametį vaiką bendravimui su ieškove. Nei viena ginčo šalis neprašė nustatyti laikinos bendravimo tvarkos, kurioje būtų numatyta, jog atsakovas atveža vaiką bendravimui su ieškove į jos nurodytą vietą. Teismas, nepaisydamas ginčo šalių prašymų, nustatė bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas privalo atvežti vaiką bendravimui pas ieškovę. Yra pagrindas pakeisti teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktus nurodant, kad vaiko motina pasiima ir grąžina vaiką.

25. Ieškovė S. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka padeda išvengti ginčų susijusių su nepilnamečio vaiko pasiėmimu. Atsakovas yra nubaustas už savivaldžiavimą, nes jis daro kliūtis ieškovei patekti į jiems priklausančius namus. Ieškovė siekia pasimatyti su vaiku, kuris yra namuose, tačiau atsakovas jos neįleidžia, tad jai nelikdavo nieko kito, kaip kreiptis pagalbos į policiją. Atsakovas siekė apriboti bendravimą su vaiku, tad ieškovė ir buvo priversta prašyti institucijų įsikišimo. Bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas įpareigotas pristatyti vaiką ieškovei užtikrina, kad nepasikartotų buvusios situacijos, kada ieškovei atvykus pasiimti ar pabendrauti su vaiku, ji būdavo paliekama už vartų, nes atsakovas jos neįsileidavo.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kiekvienų metų nelyginių savaičių savaitgaliais – penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį nepertraukiamai, su nakvynėmis, vaiko tėvas atveža vaiką į sutartą su vaiko mama vietą, penktadienį 18 val., o vaiko mama grąžina vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. ir kad kiekvienų metų kiekvieną savaitę vaiko motinos nuožiūra pasirinktą vieną darbo dieną (išskyrus penktadienį), vaiko tėvas paima vaiką iš jo ugdymo įstaigos darbo dieną iki 18 val. ir atveža į su vaiko mama sutartą vietą, o vaiko mama sekančią darbo dieną iki 8 val. nuveža vaiką į jo ugdymo įstaigą.

27. Šeimos bylose teismas nėra saistomas tik šalių prašymų formuluočių. Šeimos bylose prioritetinė yra vaikų teisių ir interesų apsauga (CK 3.3 straipsnis). Teismo pareiga yra nustatyti tokią laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri labiausiai atitinka vaiko poreikius.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2025-05-27 šeimai yra paskirtas atvejo vadybos procesas. 2025-05-20 registruotas vaiko teisių pažeidimas mažamečio D. Š. atžvilgiu, kadangi tėvai konfliktavo tarpusavyje, tėvas draudė motinai pasiimti su savimi sūnų. 2025-09-05 registruotas vaiko teisių pažeidimas dėl įstatyminių atstovų vykstančio konflikto. 2025-09-08 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, prieš mažametį galimai smurtavo jo motina. 2025-10-09 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – tėvų ginčas dėl bendravimo su vaiku ir vaiko gyvenamosios vietos. 2025-10-14 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2025-10-17 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai – tarp vaiko tėvų, kurie gyvena skyriumi, kyla nesutarimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku, tėvas atsisakė motinai leisti pasiimti sūnų (DOK-26661). Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta, kad abiejų tėvų konfliktiški santykiai, tėvas galimai trukdo motinai bendrauti su vaiku. Pažeista vaiko teisė būti su teisėtai paskirtu įstatyminiu atstovu. 2025-11-10 Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose įvyko S. Š. šeimos atvejo vadybos posėdis. Posėdžio metu S. Š. pateikė informaciją, jog jai sunkiai sekasi susitarti su sūnaus tėvu (DOK-30667).

29. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių santykiai itin konfliktiški, šalys negeba bendradarbiauti ir susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nustatyta, kad ieškovei, siekiant susitikti su sūnumi, tenka į pagalbą kviesti policiją, Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Kartojasi situacijos, kuomet ieškovei nepavyksta pasiimti sūnaus bendravimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokią laikiną bendravimo tvarką, kuria atsakovas įpareigotas atvežti sūnų ieškovei bendravimui, o ieškovė – sūnų grąžinti po bendravimo laiko. Tokia nustatyta bendravimo tvarka užtikrina ieškovės teisę į bendravimą ir apsaugo vaiką dalyvavimo šalių konfliktuose. Be to, ji yra proporcinga, nes vaiko nuvežimo pareiga tenka atsakovui, o vaiko grąžinimo pareiga – ieškovei, tokiu būdu išlaikomas šalių lygiateisiškumo principas, abiems šalims vienodai paskirstant pareigą užtikrinti sūnaus interesus bendraujant su tuo iš tėvų, su kuriuo gyvena skyrium. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodyta rekomenduotina nustatyti laikina bendravimo tvarka, nepriklausomai nuo šalių pateiktų prašymų formuluočių.

30. Apeliantas teigia, kad teismas nemotyvavo, dėl ko priėmė tokį sprendimą ir pakeitė vaiko pristatymo tvarką, permesdamas visą atsakomybę atsakovui, taip išeidamas už šalių prašymų ribų.

31. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už šalių prašymų ribų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šeimos bylose teismas privalo būti aktyvus ir nustatyti tokią tvarką, kuri geriausiai atitiktų vaiko interesus. Išanalizavus dokumentus, esančius byloje, bei informaciją apie šeimą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas pareigą atsakovui pristatyti vaiką, ne pažeidė proceso taisykles, o pasinaudojo savo diskrecijos teise, užtikrino vaiko interesus bendrauti su motina ir vadovavosis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

32. Apeliacinės instancijos vertinimu, net jei nutarties aprašomojoje dalyje motyvai glausti, argumentai dėl tokios laikinos bendravimo tvarkos išplaukia iš visumos bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką – pareigą atsakovui pristatyti sūnų ieškovei bendravimui, siekdamas sumažinti tarp šalių kylančius konfliktus ieškovei atvykus pasiimti sūnaus, todėl nėra pagrindo keisti laikinos bendravimo tvarkos 1 ir 2 punkto.

33. Apeliantas nesutinka su laikinos bendravimo tvarkos 3 punktu. Nurodo, kad laikina bendravimo tvarka šventinėmis metų dienomis nustatyta nekintanti kiekvienais metais. Tačiau byla gali vykti ne vienerius metus, todėl turi būti nustatytas šventinių dienų ir metų periodiškumas bei kintamumas. Atsakovui per didžiąsias metų šventes paliekama per mažai laiko bendrauti su vaiku, tik nuo 12 val., t. y. tik pusdienį. Toks vaiko grąžinimo laikas per vėlus, nes atsakovas su vaiku šventinėmis dienomis niekur nebegalės išvykti. Vaikas turi būti grąžintas tėvui bent jau iki kitos šventinės dienos, t. y. šv. Kalėdų pirmosios dienos, šv. Velykų antrosios dienos, 10 val. Tokia nustatyta laikina bendravimo tvarka didžiosiomis metų šventinėmis dienomis pažeidžia tėvų lygiateisiškumą bendrauti su vaiku vienodai laiko per metų šventines dienas.

34. Ieškovė teigia, kad siekiant, kad vaikas būtų grąžintas atsakovui iki 10 val. vaikas šventinę dieną turėtų keltis bent 8 val. tam, kad galėtų nusiprausti, pavalgyti, apsirengti ir nuvykti į Kaltinėnus. Vaikas nenori keltis taip anksti, priverstinis jo žadinimas neatitiktų jo interesų. Nėra tikslo gadinti vaikui šventes dėl atsakovo užgaidų.

35. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. Š. praleidžia su sūnumi D. Š. šv. Kūčių dieną ir pirmąją šv.Velykų dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos iš vakaro (t. y. dienos einančios prieš šventinę dieną iki 20 val.), ir gražina sūnų į jo gyvenamąją vietą šv. Kalėdų pirmąją dieną iki 12 val., šv. Velykų antrąją dieną iki 12 val.

36. Laikinosios apsaugos priemonės savo esme yra laikino pobūdžio ir skirtos užtikrinti situacijos stabilumą ir vaiko interesų apsaugą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Laikinosios apsaugos priemonės neprivalo numatyti visų galimų ir rotacijos mechanizmų ilgam laikui į priekį. Apeliacinės instancijos vertinimu, jei byla užsitęstų tiek, kad kintamumas taptų būtinas ir aktualus, šalys turi teisę prašyti teismo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo metu svarbiausia yra aiškumas ir stabilumas, o pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka būtent tai ir užtikrina bei sudaro galimybę vaikui visas svarbiausias šventes praleisti su abiem tėvais (vieną dieną su vienu, kitą – su kitu).

37. Apeliantas teigia, kad laikina bendravimo tvarka švenčių metu pažeidžia tėvų lygiateisiškumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvų lygiateisiškumas neturi būti suprantamas matematinių valandų tikslumu per kiekvieną šventę, tai reiškia galimybę abiem tėvams dalyvauti vaiko ugdyme ir šventėse. Pirmosios instancijos teismas paskirstė šventes proporcingai: motina būna su vaiku šv. Kūčių dieną ir pirmąją Velykų dieną, o tėvui vaikas grąžinamas pirmąją šv. Kalėdų dieną ir antrąją šv. Velykų dieną iki 12 val. Tai reiškia, kad didžiąją dalį šventinio laikotarpio (šv. Kalėdų pirmos dienos popietę, antrąją šv. Kalėdų dieną, antrąją šv. Velykų dienos popietę) vaikas leidžia su tėvu. Atsakovas nepagrįstai ignoruoja laiką, kurį vaikas praleis su juo po grąžinimo.

38. Atsakovas reikalauja grąžinti vaiką 10 val. ryto. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių sūnus yra gimęs (duomenys neskelbtini), jam bylos nagrinėjimo metu yra kiek daugiau 3,5 metų. Vaikas yra mažametis, jam režimas ir ramus miegas yra svarbūs raidos elementai. Vaiko teisė į poilsį yra svarbesnė už atsakovo norą galbūt kažkur išvykti būtent tą valandą. Apeliacinės instancijos vertinimu, reikalavimas grąžinti vaiką 10 val. ryto, įvertinus pasirengimo laiką (prausimasis, pusryčiai, apranga) ir kelionės trukmę, priverstų vaiką keltis anksti. Manytina, kad grąžinimas 12 val. yra optimalus – jis leidžia vaikui pailsėti ir palieka atsakovui bendravimui su sūnumi visą šventinę popietę ir vakarą.

39. Apeliantui nesuprantama, kodėl teismas atmetė atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo Motinos dieną, Tėvo dieną ir tėvų gimimo dienomis. Šios dienos yra svarbios tėvų dienos su vaikais, todėl šiomis dienomis išimtinumas bendrauti su vaiku turi būti taikytas ir negali būti neišspręstas. Tėvams svarbios dienos bendrauti su vaiku yra ir jų gimimo dienos, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.

40. Apelianto skundo argumentai dėl neįtrauktų Motinos / Tėvo dienų bei tėvų gimtadienių atmestini. Laikinoji bendravimo tvarka savo esme yra skirta užtikrinti nenutrūkstamą vaiko ryšį su abiem tėvais, o ne detalizuoti kiekvieną įmanomą šventę metuose. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą teikė vaiko rėžimo stabilumui. Perteklinis švenčių ir progų detalizavimas laikinoje bendravimo tvarkoje gali sukelti papildomą įtampą ir vykdymo problemų, ypač kai šalys jau yra konfliktinėje situacijoje. Tėvų gimtadieniai ar kitos šventės yra asmeninio tėvų bendradarbiavimo, o ne priverstinio teisinio reguliavimo dalykas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aiškų bazinį bendravimo grafiką, nepažeidė šalių lygiateisiškumo ir priėmė vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

41. Apeliantas nesutinka su laikinos bendravimo tvarkos 5 punktu dalyje dėl ieškovės prarasto bendravimo laiko kompensavimo, kai jis prarastas dėl priežasčių, susijusių su ieškovės darbu, kitais jos asmeniniais reikalais ir pan. Tarp šalių nuolat kyla ginčai, nes ieškovė nesilaikė susitarimo dėl laikinos bendravimo tvarkos ir, nepaisydama nustatytų bendravimo savaitgalių, atvykdavo pasiimti vaiko su policija kada panorėjusi, per atsakovo savaitgalius, o savo savaitgaliais ne visada bendraudavo su vaiku. Būtent dėl to atsakovas teikė prašymą dėl laikinos konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo. Nustatyta tokia laikina bendravimo tvarka tik gilins esamus konfliktus, leidžiant ieškovei savivaliauti. Nustačius, jog ieškovės prarastas bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių neįvyko ieškovės bendravimas su vaiku, atsakovas negali planuotis savo bendravimo su vaiku laiko jam priskirtais savaitgaliais arba gali būti priverstas atšaukti savo planus. Turi būti numatyta, kad dėl ieškovės darbo ar kitų jos asmeninių reikalų jos prarastas bendravimo laikas su vaiku nekompensuojamas.

42. Ieškovės vertinimu neaiškūs atskirojo skundo argumentai dėl bendravimo tvarkos 5 punkto. Teismas aiškiai nurodė, kad vaiko motina privalo visais atvejais, ne vėliau kaip per 24 val., pranešti vaiko tėvui, jeigu dėl savo ligos, užimtumo darbe arba kitų svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaiku nurodytu laiku, ir dėl to motinos prarastas bendravimo su vaiku laikas bus kompensuojamas bendru šalių susitarimu. Taigi turi būti pateisinama priežastis, o kompensuojamas laikas sutartas šalių. Atsakovas nurodo, kad ieškovė galės be pateisinamos priežasties neimti vaiko, tokie atsakovo argumentai prieštarauja aiškiai išdėstytam 5 punktui.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko motina privalo visais atvejais, ne vėliau kaip per 24 val., pranešti vaiko tėvui, jeigu dėl savo ligos, užimtumo darbe arba kitų svarbių priežasčių negalės bendrauti su vaiku nurodytu laiku, ir dėl to motinos prarastas bendravimo su vaiku laikas bus kompensuojamas bendru šalių susitarimu.

44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iki šiol galiojęs neaiškumas dėl bendravimo tvarkos leido kilti ginčams, kuriuos atsakovas pats mini (policijos kvietimas, nesutarimai dėl savaitgalių). Teismo nustatyta pareiga pranešti prieš 24 val. yra saugiklis, užkertantis kelią savivaliavimui. Toks reglamentavimas ne gilina konfliktą tarp šalių, o padeda konfliktų išvengti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovas klaidingai interpretuoja nutartį teigdamas, kad laikas bus kompensuojamas nepriklausomai nuo priežasčių. Bendravimo tvarkos 5 punkte pirmosios instancijos teismas aiškiai apibrėžė sąlygas: liga, užimtumas darbe arba kitos svarbios priežastys. Liga ar su darbu susijusi pareiga yra objektyvios aplinkybės. Draudimas kompensuoti laiką dėl tokių priežasčių būtų neproporcingas ir baustų vaiką, atimant iš jo galimybę matytis su mama vien dėl to, kad ši susirgo ar buvo darbe. Taigi, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad tai gali būti bet kokie asmeniniai reikalai ar noras.

45. Atsakovas baiminasi, kad ieškovė vienašališkai griaus jo planus, tačiau skundžiamos nutarties tekstas to nepatvirtina. Nutartyje nurodyta, kad laikas kompensuojamas bendru šalių susitarimu, taigi kompensavimo laikas turi būti derinamas abipusiai. Tai reiškia, kad ieškovė negali tiesiog pasiimti vaiko atsakovo savaitgalį be jo sutikimo. Tai užtikrina abiejų tėvų teisių pusiausvyrą: ieškovė gauna galimybę realizuoti teisę į bendravimą su vaiku išnykus objektyvioms kliūtims, o atsakovas apsaugo savo suplanuotą laiką su vaiku, nes kompensavimo laikas negali būti nustatytas be jo pritarimo. Toks bendravimo kompensavimo mechanizmas pirmiausia yra skirtas vaiko interesų apsaugai, o ne ieškovės. Vaiko teisių apsaugos pagrindas yra vaiko teisė bendrauti su abiem tėvais. Jei dėl objektyvių priežasčių bendravimas neįvyko, bendravimo laiko kompensavimas užtikrina, kad vaiko ryšys su motina nenutrūktų. Atsakovo reikalavimas nekompensuoti laiko yra nukreiptas prieš vaiko interesus turėti pilnavertį laiką su abiem tėvais. Draudimas kompensuoti prarastą laiką dėl ligos ar darbinio užimtumo prieštarautų vaiko interesų viršenybės principui, nes nepagrįstai mažintų vaiko ir motinos bendravimo apimtį.

46. Apeliantas nesutinka su laikinos bendravimo tvarkos 6 punktu, nes nustatyta bendravimo tvarka, kai sergantį vaiką pasiima ieškovė yra pažeidžianti sergančio vaiko interesus į saugią ir ramią aplinką. Šis bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra sunkiai suderinimas su teisės aktais, kai vienas iš tėvų yra pasiėmęs nedarbingumą dėl vaiko slaugymo. Bendravimo tvarka, kai vaiką slaugo tas, su kuriuo vaikas turi bendrauti, yra ydinga ir prieštaraujanti teisės aktų suderinamumui dėl tėvų nedarbingumo pažymėjimų pasiėmimo, slaugant sergantį vaiką.

47. Ieškovė nurodo, kad atsakovas meluoja dėl vaiko susirgimų, kuriais grindžia neleidimą ieškovei susitikti su vaiku. Byloje pateikti duomenys apie atsakovo melą šiuo klausimu. Atsakovui vaikas parūpo tik paskutinį pusmetį, iki to laiko vaiko priežiūra buvo ieškovės atsakomybė. Argumentai, kad reikės sergantį vaiką vežioti yra nepagrįsti. Vaikas pasilieka ten, kur suserga. Iš kitos pusės, vaikas yra vežiojamas ligos metu, kadangi jam reikalingi tyrimai, jis privalo būti pristatomas į gydymo įstaigą ir tai nebus vaiko teisių pažeidimas. Šis nutarties punktas neleis atsakovui riboti ieškovės teisių bendrauti su vaiku prisidengiant liga.

48. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaikui susirgus, jį slaugyti gali abu tėvai.

49. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos nustatyta tvarka dėl sergančio vaiko slaugymo užtikrina vaiko saugią ir ramią aplinką, užkerta kelią nebūtinam vaiko vežiojimui ligos metu. Nuostata, kad nesutarus, vaiką slaugo tas iš tėvų, pas kurį vaikas yra, reiškia, kad sergantis vaiks nebus vežiojamas – jis lieka stabilioje aplinkoje pas tą tėvą, pas kurį liga pasireiškė. Atsakovas klaidingai nurodo, kad ši tvarka prieštarauja teisės aktams dėl nedarbingumo. Lietuvos teisės aktai (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas) numato, kad abu tėvai turi lygias teises į nedarbingumo pažymėjimą vaiko slaugai. Jei vaikas suserga ieškovės bendravimo laiku (kai jis yra pas ją), ieškovė turi teisę kreiptis į gydymo įstaigą ir gauti nedarbingumo pažymėjimą. Teisės aktai nedraudžia keisti slaugančio asmens, jei keičiasi vaiko buvimo vieta pagal teismo nustatytą tvarką. Priešingai – atsakovo siūloma tvarka, kurioje tik jis vienas visada slaugytų vaiką, pažeistų tėvų lygiateisiškumo principą ir apribotų motinos teises rūpintis sergančiu vaiku. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė negali užtikrinti tinkamos mažamečio vaiko slaugos. Abu tėvai yra lygūs savo pareigomis ir gebėjimais pasirūpinti sergančiu vaiku. Jei vaikas suserga esant pas motiną, jos pareiga yra vykdyti gydytojų nurodymus, ir tai nepažeidžia vaiko interesų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tvarką, kuri skatina tėvų bendradarbiavimą ir aiškiai paskirsto atsakomybę, jei tėvai negeba susitarti.

50. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

51. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos ieškovės ir šalių vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

atsakovo V. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė