G. B. pagal BK 149 str., 150 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2A-6/2011

Teismino proceso Nr. 1-159-03/2002

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.10.3;

1.2.7.1.2.1;

1.2.7.2.2.1 (N)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Jolitai Urbelienei,

gynėjui advokatui Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, atnaujintą BPK 451 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytu pagrindu pagal nuteistojo G. B. pareiškimą,

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio prašymą tenkinti, prokurorės, prašiusios prašymą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

G. B. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalį dešimties metų laisvės atėmimo bausme, į atliktos bausmės laiką įskaitant kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2002 m. vasario 20 d. iki rugsėjo 30 d.

G. B. nuteistas už tai, kad veikdamas grupe iš anksto susitarusių asmenų su Gr. B., V. S. ir V. J., būdami girti, panaudodami fizinį smurtą, grasinimus, padarydami nukentėjusiajai R. R. lengvą kūno sužalojimą, sukėlusį trumpalaikį sveikatos sutrikimą, pasinaudodami bejėgiška nukentėjusiosios būkle, ją išžagino. 2002 m. vasario 19 d., apie 21 val., Vilkaviškio r., Keturvalakių k., G. B., Gr. B., V. S. ir V. J., važiuodami automobiliu „Opel Ascona“ (duomenys neskelbtini), sustojo prie R. R. ir R. Ra., ėjusių namo. G. B. iššoko iš automobilio ir sudavė ranka R. R. smūgius į galvą ir krūtinę, po to kartu su Gr. B. ją įsitempė į automobilį, ten prievarta laikė, sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip penkis kartus į veidą ir krūtinę, ranka užspaudė nukentėjusiajai burną ir jos veidą nusuko į galinės sėdynės atlošą. V. S. vairuojamu automobiliu nukentėjusioji buvo nuvežta į nuošalią vietą, esančią Karklinių k., ten G. B., V. S. ir V. J. automobilyje lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja, o Gr. B. privertė ją patenkinti jo seksualinę aistrą ranka.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartimi nuteistojo G. B. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka byla nenagrinėta.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 9 d. nutartimi nuteistojo G. B. prašymas dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sutrumpinimo ir nusikalstamos veikos perkvalifikavimo netenkintas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikinta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 9 d. nutartis ir priimtas naujas sprendimas: G. B. veika, už kurią jis nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, perkvalifikuota iš 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija); pagal BK 149 straipsnio 2 dalį G. B. paskirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – šešerių metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartimi G. B. baudžiamoji byla, esant pagrindui manyti, kad akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, atnaujinta ir perduota nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.

Nuteistasis G. B. pareiškime atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartį: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis nurodo, kad Kauno apygardos teismas, perkvalifikavęs jo padarytą nusikalstamą veiką iš senojo BK 118 straipsnio 3 dalį į naujojo BK 149 straipsnio 2 dalį bei 150 straipsnio 2 dalį ir paskyręs už šias nusiklastamas veikas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrino jas dalinio sudėjimo būdu. Anot nuteistojo, jis, veikdamas bendrininkų grupe, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios sudarė idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatas, jam paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu.

Nuteistojo G. B. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmestinas.

Kolegija pažymi, kad BPK 451 straipsnio prasme baudžiamasis įstatymas laikomas pritaikytu akivaizdžiai netinkamai tik tais atvejais, kai yra aiškus pritaikyto baudžiamojo įstatymo neatitikimas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nagrinėjamoje byloje tokios išvados daryti nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartimi G. B. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 118 straipsnio 3 dalies į 2000 m. BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, nurodžius, kad su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiauta ir tenkinta lytinė aistra, o tai pagal naujojo BK nuostatas atitinka BK 149 ir 150 straipsnių požymius.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tais atvejais, kai padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Esant realiai nusikalstamų veikų sutapčiai, teismas paprastai taiko visiško ar dalinio bausmių sudėjimo būdą. Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, teismas privalo taikyti bausmių apėmimo būdą.

Nors Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nepasisakyta, kokią nusikalstamų veikų sutaptį jis nustatė, tačiau akivaizdu, kad teismas laikė, jog G. B. ir jo bendrininkų padarytos nusikalstamos veikos (BK 149 straipsnio 2 dalis ir 150 straipsnio 2 dalis) sudarė realią nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis atskiromis veikomis, tarp jų esant laiko tarpui, padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK specialiosios dalies straipsniuose ar straipsnių dalyse. Ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pat metu įgyvendina kelių nusikalstamų veikų sudėtis, numatytas skirtinguose BK straipsniuose. Taigi išžaginimą ir seksualinį prievartavimą galima vertinti kaip idealią sutaptį tik tuo atveju, kai prievartinis lytinis santykiavimas (BK 149 straipsnis) ir kitoks lytinės aistros tenkinimas (BK 150 straipsnis) reiškiasi kaip vientisas nenutrūkstamas poelgis.

Nagrinėjamojoje byloje išžaginimą ir seksualinį prievartavimą padarė bendrininkų grupė. Nukentėjusiosios valia buvo palaužta panaudojus prieš ją fizinį smurtą, grasinimus, sužalojus jos sveikatą. Po to bendrininkai vienas po kito lytiškai santykiavo ir kitaip tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią. Pareiškėjas G. B., V. S. ir V. J. lytiškai santykiavo su R. R. natūraliu būdu, tai atitinka grupinio išžaginimo požymius (BK 149 straipsnio 2 dalis). Gr. B. privertė nukentėjusiąją jį patenkinti ranka, tai atitinka grupinio seksualinio prievartavimo požymius (BK 150 straipsnio 2 dalis). Šios veikos padarytos skirtingais veiksmais, tarp jų buvo tam tikras laiko tarpas. Be to, svarbu ir tai, kad nukentėjusioji iš pradžių patyrė vienos, o po to – kitos rūšies lytinę prievartą iš skirtingų asmenų. Nukentėjusioji, duodama parodymus apie Gr. B. atliktus veiksmus, išskyrė šį epizodą iš kitų, detaliai apibūdino, kaip šis privertė ją ranka tenkinti jo lytinę aistrą, nurodė, kad tuo metu jautė didelį pasišlykštėjimą ir pažeminimą (T. 3, b. l. 153).

Atsižvelgiant į pirmiau paminėtas aplinkybes, teigti, kad teismas, bendrindamas G. B. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu (pagal realios sutapties taisyklę), akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo. Taigi pareiškėjo prašymas pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 24 d. nutartį netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo G. B. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo atmesti.

Teisėjai Tomas Šeškauskas

Dalia Bajerčiūtė

Olegas Fedosiukas