Baudžiamoji byla Nr. 2K-469/2011
Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00065-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Tomui Meškauskui.,
gynėjui Albertui Bandžiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu E. M. nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių medžiagų pardavimo 2010 m. sausio 25 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių medžiagų pardavimo 2010 m. sausio 27 d. laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
E. M. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį išteisintas nesustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendis dėl E. M. išteisinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: E. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Kita nuosprendžio dalis pakeista. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dalinio sudėjimo būdu subendrinta su apylinkės teismo paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė pagal nusikaltimų sutaptį paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalį prie šios bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės, paskirtos Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, ir galutinė bausmė pagal nuosprendžių sutaptį paskirta laisvės atėmimas dešimčiai metų.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimo, gynėjo, prašiusio nuteistojo E. M. kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. M. pirmosios instancijos teismo nuteistas už tokias nusikalstamas veikas:
Iki 2010 m. sausio 25 d., turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, neteisėtai laikė su savimi 0,31 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,074 g narkotinės medžiagos heroino, ir 2010 m. sausio 25 d., apie 14 val., šią narkotinę medžiagą Kaune, Josvainių g. 2 esančioje ligoninėje, 304 palatoje, už 40 litų neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;
2010 m. sausio 27 d., turėdamas tikslą platinti, automobiliu „Mitsubishi Space Gear“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Rotušės a., Kaune, neteisėtai atgabeno 0,51 g miltelių, turinčių savo sudėtyje 0,088 g narkotinės medžiagos heroino, ir 2010 m. sausio 27 d., apie 14.35 val., šiame automobilyje už 40 litų narkotinę medžiagą neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi buvo leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus;
2010 m. kovo 16 d. apie 10.30 val. prie prekybos centro „IKI“ Kaune, siekdamas išvengti sulaikymo įtariant padarius sunkų nusikaltimą ir nepaklusdamas teisėtiems Kauno apskrities VPK organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo A. U. reikalavimams sustoti, pavojingai manevravo automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ne trumpesnį kaip 20 metrų atstumą automobiliu vilko jį siekusį sulaikyti vyr. tyrėją A. U., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą; tęsdamas nusikalstamus veiksmus apie 10.45 val. prie Ukmergės g. 18 namo panaudojo fizinį smurtą – rankomis ir kojomis bandė smogti Kauno apskrities VPK ONTS vyr. tyrėjui M. D., siekusiam jį sulaikyti, - taip pasipriešino valstybės tarnautojams A. U. ir M. D..
Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį E. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2010 m. kovo 16 d., turėdamas tikslą platinti, automobiliu „Mercedes Benz“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki prekybos centro „IKI“ Kaune, Šiaurės pr. 91, neteisėtai atgabeno 40 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose buvo 7,86 g medžiagos, turinčios savo sudėtyje didelį kiekį 2,994 g narkotinės medžiagos heroino, ir šį didelį kiekį heroino neteisėtai laikė su savimi iki 2010 m. kovo 16 d., apytikriai 10.45 val., kai, siekdamas išvengti narkotinės medžiagos suradimo, ją išmetė po automobiliu „Nissan“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiu prie Šiaurės pr. 93 namo.
Pirmosios instancijos teismas dėl šio kaltinimo E. M. išteisino, nenustatęs, kad jis dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl E. M. išteisinimo panaikino ir nuteisė jį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį jį išteisinti; kitą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį pakeisti, perkvalifikuoti jo veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, pritaikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę.
Kasatoriaus nuomone, apygardos teismo nuosprendis priimtas ir surašytas nesilaikant baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei susiklosčiusios teismų praktikos.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą bei priimdamas nuosprendį, išsamiai neįvertino byloje esančių įrodymų, jų leistinumo, nepatikrino iš kiekvieno šaltinio gaunamos informacijos, palygindamas ją su informacija, gaunama iš kitų šaltinių, nepatikrino ir neįvertino byloje esančių įrodymų kaip visumos ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 3 bei 5 dalies nuostatas.
Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neobjektyviai įvertino E. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, iškraipė jų prasmę, iškraipė liudytojų T. D., M. D. parodymų esmę, nes jie iš esmės nepaneigė liudytojo E. Č. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui. Skunde savaip aiškinamos nusikaltimo aplinkybės bei pateikiamas savas įrodymų vertinimas.
Kasatorius teigia apeliacinės instancijos teismą neįvertinus tos aplinkybės, kad jis vartoja narkotines medžiagas, todėl jam atrodo natūralu, jog kratos metu buvo rasti tam tikri įrodymai, kurie, jo nuomone, neturi reikšmės vertinant veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šie įrodymai jau buvo įvertinti, kvalifikuojant jo veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį toje pačioje byloje, todėl negali būti vertinami pakartotinai.
Kasatorius laikosi pozicijos, kad negalima remtis jau mirusio liudytojo E. Č. parodymais, kurie keitėsi apklausiant jį ikiteisminio tyrimo teisėjui, lyginant juos su ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais.
Skunde nurodoma, kad pažeistas rungtyniškumo principas, nes buvo vertinami tik kasatorių kaltinantys ir nevertinami jį teisinantys įrodymai.
Kasatorius tvirtina, kad jam netinkamai pritaikyta BK 260 straipsnio 2 dalis, nes pagal šį straipsnį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Šio nusikaitimo dalykas yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos, Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo dalyko požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo duomenų, atskleidžiančių jo suvokimą apie heroino kiekį, kurį turėjo E. Č.. Kasatorius tvirtina, kad jo tikslas buvo įsigyti tik vieną dozę E. Č. priklausančių narkotikų, kurių jis nelaikė, neketino niekam parduoti ir nepardavė. Be to, ši veika padaroma tiesiogine tyčia, už šios veikos padarymą asmuo atsako tik tada, jei bent bendrais bruožais suvokia, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat suvokia, koks jų kiekis. Kasatorius tvirtina visiškai nežinojęs, kokį kiekį narkotinės medžiagos turi E. Č., nes su juo susitiko norėdamas nusipirkti dozę narkotikų tik savo reikmėms.
Kasatorius mano, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes veikos turi būti kvalifikuotos kaip pasikėsinimas parduoti narkotines medžiagas. Nusikaltimai buvo neužbaigti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios – narkotinės medžiagos buvo parduotos asmeniui, atliekančiam nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Kaip tik todėl turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė, pritaikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos veikos. Jis nuo pat sulaikymo pradžios ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleidęs viską, kas jam buvo žinoma apie nusikaltimo aplinkybes bei asmenis, dalyvavusius darant šią nusikalstamą veiką, nurodęs savo elgesio motyvus ir nuoširdžiai gailėjęsis (BK 59 straipsnio l dalies 2 punktas).
Kasatorius nuomone, apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymo
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prokuroras, nesutikdamas su E. M. išteisinimu ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, prašė nuteisti jį pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir sugriežtinti bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, subendrinti pirmesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę bei paskirti griežtesnę galutinę subendrintą bausmę. Būtent šie klausimai ir buvo nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nuteistasis E. M., be kita ko, nurodo ir tai, kad jo veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį turi būti kvalifikuojamos kaip pasikėsinimas. Pasak kasatoriaus, teismai, netaikydami jam BK 62 straipsnio 2 dalies bei 54 straipsnio nuostatų bei nepripažindami jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal aptartą procesinės teisės normą šie kasacinio skundo teiginiai paliekami nenagrinėti.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas surašė įstatymo reikalavimų neatitinkantį nuosprendį.
Reikalavimai apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui nurodyti BPK 331 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį E. M. išteisino, o apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis.
Naujas nuosprendis surašomas laikantis BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kurie identiški pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamiems reikalavimams (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Šių reikalavimų turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai pagal BPK 330 straipsnio nuostatas priimami keli skirtingi sprendimai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas tiksliai laikantis BPK reikalavimų, keliamų jo struktūrai ir turiniui. Teismas turi surašyti nuosprendžio sudedamąsias dalis įstatymo nustatyta eile. Kiekvienoje nuosprendžio sudedamojoje dalyje turi būti išsamiai ir tiksliai nurodomi būtini duomenys. Negalima įstatymo reikalaujamų duomenų perkelti iš vienos nuosprendžio dalies į kitą.
Pagal BPK 331 straipsnio reikalavimus apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi nurodyti:
1) apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes;
2) įrodymus, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, t. y. įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;
3) motyvus, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Apeliacinės instancijos teismo atliekamos įrodymų analizės ir apskųsto nuosprendžio įrodymų atmetimo arba kitokio įvertinimo motyvų išdėstymas paprastai į atskiras dalis neskaidomas ir logiškai persipina.
Po to nuosprendyje išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.
Iš šioje byloje priimto apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad kolegija nuosprendžio pradžioje nurodė, dėl kokio kaltinimo E. M. pirmosios instancijos teismo išteisintas, tačiau įrodyta pripažintos jo nusikalstamos veikos aplinkybės nuosprendyje neišdėstytos, apsiribota teiginiu dėl kaltinime nurodytos veikos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį inkriminavimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesuformulavo veikos, už kurios padarymą nuteisia E. M.. Kai teismas panaikina nuosprendį ir priima naują nuosprendį išteisintąjį pripažinti kaltu, nepakanka nurodyti, dėl kokio kaltinimo asmuo išteisintas ir tai, kad jam inkriminuojama kaltinime nurodyta nusikalstama veika. Teismas turi nurodyti už ką jis nuteisiamas. Priimdamas naują nuosprendį apeliacinės instancijos teismas turi veikos, už kurią kaltinamasis nuteisiamas, padarymo aplinkybes išdėstyti tiksliai ir išsamiai, iš nuosprendžio turi būti aišku, kokias bylos aplinkybes nustatė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį.
Įrodymų analizė yra ypač svarbi apkaltinamojo nuosprendžio dalis, nes apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai pradedami dėstyti nuo kaltinamojo (išteisintojo) parodymų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje neišdėstė nei E. M. parodymų, nei įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, apsiribodamas motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus.
Toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-23/2010, 2K-74/2010, 2K-135/2011, 2K-202/2011, 2K-302/2011 ir kt.). Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir surašytas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Kasacinės instancijos teismas negali daryti jokių kitų išvadų dėl kasatoriaus skundo argumentų, susijusių su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes vien dėl pirmiau nurodytų pažeidimų apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Valerijus Čiučiulka
Armanas Abramavičius
Vladislovas Ranonis
