M. M. pagal BK 192 str., 309 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-329/ 2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.15.2;

2.6.5;

2.6.7.1 (S)

2009 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

kasacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. nuteistas pagal BK 192 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500 Lt) bauda. Dėl kaltinimo pagal BK 309 straipsnio 1 dalį M. M. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Konfiskuota 1045 fonogramų, audiovizualinių kūrinių, kompiuterio žaidimų programų kūrinių kopijų, kompiuterinių programų kopijų, 76 kompaktinės plokštelės su pornografinio turinio audiovizualiniais kūriniais, kompiuterio sisteminis blokas su dviem standžiaisiais diskais.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 9 d. nutartis, kuria Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas: nutarta sugrąžinti nuteistajam M. M. 181 tuščią kompaktinę plokštelę.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą,

n u s t a t ė :

M. M. nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2005 m. kovo 3 d., 14.00 val., kol jo neteisėtą veiką nutraukė policijos darbuotojai, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, 73 straipsnio 1 dalies 2 punkto, numatančio, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomas kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais, nuostatas, neturėdamas fonogramų, audiovizualinių kūrinių ir kompiuterių programų autorių, jų teisių perėmėjų ar tinkamai įgaliotų asmenų leidimo, neteisėtai atgamino ir komercijos tikslais laikė neteisėtus 305 vienetus muzikinių kūrinių (fonogramų), atgamintų 69 muzikinėse kompaktinėse plokštelėse, ir 29 vienetus muzikinėse plokštelėse kompiuterio MP3 formato, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra – 11 296, 21 Lt, neteisėtas 689 audiovizualinių kūrinių kopijas, atgamintas 803 kompaktinėse plokštelėse, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra – 27 312, 5 Lt, 37 neteisėtas personalinio kompiuterio žaidimų programas, atgamintas 43 kompaktinėse plokštelėse, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra – 1 374, 59 Lt, neteisėtas 14 kompiuterinių programų kopijas, atgamintas 47 kompaktinėse plokštelėse, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra – 31 187, 89 Lt, t. y. iš viso neteisėtai atgamino ir komerciniais tikslais laikė 1045 fonogramų, audiovizualinių kūrinių, kompiuterio žaidimų programų kūrinių neteisėtų kopijų, kompiuterinių programų neteisėtų kopijų, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra 71 171, 19 Lt.

Kasaciniame skunde nuteistasis M. M. prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nusikalstamą veiką jam inkriminavo remdamasis prielaidomis, nemotyvuodamas savo išvadų, o apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo paduotą apeliacinį skundą, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, neobjektyviai įvertino įrodymus ir nepagrįstai skundą atmetė. Nuteistasis skunde teigia, kad teismai tinkamai neįvertino ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų, dėl kurių jam buvo atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, nepaneigė, jog jam inkriminuotos veikos padarymą galėjo lemti provokacija, bei neatskleidė subjektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių. Anot kasatoriaus, teismas iš esmės rėmėsi tik dviejų liudininkų, tuometinės Lietuvos policijos kriminalinės policijos biuro pareigūnų parodymais, iš kurių vienas išprovokavo jį parduoti dvi kompaktines plokšteles. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į jo parodymus bei netyrė aplinkybių, jog pareigūnas jam skambino tris kartus ir įkalbinėjo padaryti nusikaltimą, prie bylos nepridėtos telefoninių pokalbių išklotinės. Vertindamas subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, nuteistojo nuomone, teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, kad kaupdamas savo asmeninę kolekciją jis turėjo tikslą tik keistis kūriniais, taip tą kolekciją praplečiant. Nuteistasis pažymi, kad teismai komercinius tikslus grindė pareigūnų išprovokuotu dviejų kompaktinių plokštelių pardavimu, paimtų laikmenų kiekiu ir internetinės svetainės turiniu, kurioje be kita ko nurodyta, kad „... nesikreipti dėl CD su operacinėmis sistemomis..., programine įranga... Šios produkcijos nesiūlau įsigyti ar nuomotis“. Kasatorius skunde nurodo, kad: nuosprendyje išvardintų atgamintų ir laikytų kompaktinių plokštelių buvo po vieną egzempliorių; po vieną egzempliorių buvo ir žaidimų programų bei kompiuterinių programų, audiovizualinių kūrinių; kūriniai buvo skirti jo asmeniniam naudojimui; ant laikmenų kūrinių pavadinimai buvo užrašyti markeriu, jos nebuvo tinkamos komercijai, nes nebuvo apipavidalintos specialia poligrafija, specialiais lipdukais ar reklaminiais viršeliais, kad būtų galima jas platinti ar nuomoti. Dėl nurodytų aplinkybių, nuteistojo nuomone, galėjo būti sprendžiamas klausimas tik dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn už dviejų kompaktinių plokštelių atgaminimą komerciniais tikslais. Kasatorius skunde pažymi, kad kūrinių materialinė vertė yra viena iš kvalifikavimui reikšmingų įrodinėtinų aplinkybių. Anot nuteistojo, šioje byloje ekspertizę atliko tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotas, šališkas specialistas V. S. (Lietuvos muzikos industrijos asociacija), todėl nepagrįstai buvo atmestas prašymas atlikti pakartotinę ekspertizę.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius atsiliepime prašo nuteistojo M. M. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nesutinka su nuteistojo teiginiu, kad jo veiksmus sąlygojo pareigūnų provokacija. Prokuroras nurodo, kad iš internetinės svetainės apžiūros akte užfiksuotų duomenų, kurių neneigia ir pats nuteistasis, matyti, jog jos savininkas siūlo filmų sąrašą, jų įrašymą į CD, nuomą, nurodo kainas, aiškinami įrašymo būdai ir laikas, pateikiami naujausi filmai, nurodoma geriausia susitikimų vieta. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, operatyvinės veiklos subjektas turi teisę atlikti ne tik kontrolinius patikrinimus, bet ir kontrolinius pirkimus, todėl šioje situacijoje pareigūnų veiksmai negali būti laikomi provokaciniais. Aplinkybę, kad kasatorius turėjo komercinių tikslų, prokuroro nuomone, patvirtina didelis paimtų neteisėtų kūrinių kopijų kiekis, jų formatas, kas pasakytina ir apie kompiuterinių programų neteisėtas kopijas, bei ta aplinkybė, kad internete nuteistasis patalpino akivaizdžiai komercinį skelbimą, kuriame nurodė audiovizualinių kūrinių nuomos, pardavimo, įrašymo kainas ir realiai šiomis neteisėtomis kūrinių kopijomis prekiavo. Prokuroras atsiliepime pažymi, kad kasacinio skundo teiginys apie specialisto V. S. šališkumą yra nepagrįstas. Prokuroras atsiliepime nurodo, kad aplinkybių, kurioms esant specialistas gali būti laikomas šališku, sąrašas yra išvardintas BPK 58, 59 straipsniuose, tuo trapu šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, o nuteistojo nuoroda į tai, kad šis specialistas priklauso Lietuvos muzikos industrijos asociacijai, rodo ne jo šališkumą, o reikiamą kompetenciją teikti išvadas tokio pobūdžio bylose.

Kasacinis skundas atmestinas.

Kasacinio skundo argumentai apie tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino įrodymus, savo išvadas pagrindė ne įrodymais, o prielaidomis, paliekami nenagrinėti. Tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Teismo išvadų apie vienų ar kitų bylos aplinkybių buvimą ar nebuvimą pagrįstumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas įstatymo yra įgaliotas patikrinti, ar tinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nebuvo padaryta esminių BPK reikalavimų pažeidimų tiriant bylą ir ją nagrinėjant teisme. Kasacinės instancijos teismas pats įrodymų netiria, bylos aplinkybių nenustatinėja. Jis savo sprendimus priima įvertinęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytas bylos aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis M. M. neteisėtai atgamino ir komerciniais tikslais laikė 1045 fonogramų, audiovizualinių kūrinių, kompiuterio žaidimų programų kūrinių neteisėtų kopijų, kompiuterinių programų neteisėtų kopijų, kurių bendra teisėtų kopijų mažmeninė kaina yra 71 171,19 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, t. y. nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 192 straipsnio 1 dalį, nes teismo nustatytos aplinkybės visiškai atitinka pritaikytos BK normos dispoziciją. Priešingai, nei skunde teigia kasatorius, teismas nustatė visus BK 192 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. M. M. komercijos tikslais laikytų neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas žymiai viršija 100 MGL dydžio sumą (ta suma nusikaltimo padarymo metu buvo 12500 Lt), todėl kasatoriaus skundo teiginys, kad jis galėtų atsakyti tik administracine tvarka už dviejų kompaktinių plokštelių atgaminimą komerciniais tikslais, yra nepagrįstas.

Nepagrįstas ir kitas nuteistojo M. M. kasacinio skundo argumentas – kad buvo pažeista jo tiesė į teisingą bylos išnagrinėjimą, rungimosi principas. Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu M. M. realizavo savo teisę pasirinkti gynėją, procesinių veiksmų protokolų turinys patvirtina, kad jis realizavo savo tiesę dalyvauti įrodymų tyrime (pateikti prašymus ir pan.), apskųsti jam priimtus procesinius sprendimus. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. procesinės teisės ne tik kad nebuvo suvaržytos, atvirkščiai – jis tomis teisėmis net ir piktnaudžiavo atsisakydamas atvykti pas tyrėją. Teisės į teisingą bylos išnagrinėjimą pažeidimą kasatorius grindžia ir tuo, kad teismas, jo nuomone, netinkamai įvertino įrodymus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad iš teismo posėdžių protokolų, skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad įrodymai buvo įvertinti, atsižvelgus į jų visetą, t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, o įrodymų įvertinimo išdavoje žemesnių instancijų teismų padarytos išvados apie vienų ar kitų bylos aplinkybių buvimą ar nebuvimą nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

Nuteistojo M. M. kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, yra deklaratyvus, nes nuteistasis skunde nenurodo, kurie esminiai jo apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jame išdėstytus esminius argumentus galima sugrupuoti taip: argumentai apie teisės į gynybą pažeidimą; argumentai apie įrodymų vertinimą ir jam inkriminuotos veikos požymių nustatymą; argumentai apie kūrinių neteisėtų kopijų vertės nustatymą; argumentai apie daiktinius įrodymus. Skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad visi esminiai nuteistojo apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti. Didžioji dalis jų buvo motyvuotai paneigta, o dėl nevisiškai tinkamai išspręsto daiktinių įrodymų klausimo pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo pakeistas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasatoriaus teiginys apie apeliacinės instancijos teismo neva padarytą BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimą yra ne tik deklaratyvus, bet ir neatitinkantis bylos medžiagos.

Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad keisti ar naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo M. M. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gintaras Goda

Vytautas Piesliakas

Valerijus Čiučiulka