Baudžiamoji byla Nr. 2K-334/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.3.; 2.1.7.4.; 2.3.6.4.5.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Benedikto Stakausko,
sekretoriaujant Dianai Šataitytei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,
nuteistojo gynėjai advokatei Marijai Bartaševičiūtei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. ir jo gynėjos advokatės Marijos Bartaševičiūtės kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams;
pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir E. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: E. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams;
pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką E. P. įskaitytas sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2007 m. gruodžio 22 d. iki nuosprendžio priėmimo.
Iš kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad E. P. 3,24 g kanapių ir jų dalių bei 0,027 g amfetamino gabeno iš nenustatytos vietos iki savo buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinių skundų netenkinti, nuteistojo E. P. gynėjos advokatės M. Bartaševičiūtės, prašiusios kasacinius skundus patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. P. nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 22 d., 00.00 val., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 3,24 g kanapių ir jų dalių bei psichotropinės medžiagos – ne mažiau kaip 0,027 g amfetamino, kurias iki 2007 m. gruodžio 22 d., 13.00 val., neteisėtai laikė savo bute, (duomenys neskelbtini), kol kratos metu šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.
E. P. nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 22 d., 2.55 val., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – ne mažiau kaip 0,19 g aguonų ir jų dalių koncentrato ir ne mažiau kaip 0,65 g kanapių ir jų dalių bei nuo įsigijimo momento iki 2007 m. gruodžio 22 d., 2.55 val., neteisėtai gabeno šias narkotines medžiagas automobiliu,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), laikydamas prie savęs, kol 2007 m. gruodžio 22 d., 2.55 val., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.
E. P. 2007 m. gruodžio 22 d., apie 2.12 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. T. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas organizatorių – A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, prie automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), perėmė jam priklausantį automobilį,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame po bagažine įrengtoje slėptuvėje paslėptu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – 19,652 kg kanapių ir jų dalių ir tokiu būdu, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kurias jo paties vairuojamu automobiliu,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytu maršrutu gabeno link Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika, siekdami iš ten jas nugabenti į Rusijos Federaciją, (duomenys neskelbtini), tačiau 2007 m. gruodžio 22 d., 2.55 val., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo važiuojant minėtu automobiliu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
E. P. pasikėsino įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: 2007 m. gruodžio 22 d., apie 2.12 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. T. bei dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, vykdydamas organizatorių – A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymus, prie automobilių saugojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), perimdamas jam priklausantį automobilį,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame po bagažine įrengtoje slėptuvėje paslėptomis narkotinėmis medžiagomis – 19,652 kg kanapių ir jų dalių, kurias, neturėdamas leidimo, siekdamas išvengti muitinės kontrolės, jo paties vairuojamu automobiliu,,Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) A. T. ir dar vieno ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodytu maršrutu gabeno link Lietuvos Respublikos valstybės sienos ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto muitinės kontrolės posto su Baltarusijos Respublika, siekdamas pervažiavus Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos valstybinę sieną iš ten šias narkotines medžiagas nugabenti į Rusijos Federaciją, (duomenys neskelbtini), tačiau šio neteisėto narkotinių medžiagų – 19,652 kg kanapių ir jų dalių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2007 m. gruodžio 22 d., 2.55 val., prie (duomenys neskelbtini) esančio namo važiuojant šiuo automobiliu buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kasaciniu skundu nuteistasis E. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nuosprendį, kuriuo jam paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė, ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendį. Anot kasatoriaus, byloje esami faktai tirti vienašališkai, nes palaikoma Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro V. Kulikausko pozicija bei vadovaujamasi vienpusiškais G. P. ir A. M. parodymais. Jo nuomone, nuteisus jį pagal prokuroro V. Kulikausko teismui pateiktus iškraipytus faktus, buvo pažeistos BPK 369 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 2, 3 dalių nuostatos. Anot kasatoriaus, jo kaltė (pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį) neįrodyta tiesioginiais, faktiniais liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, o kaltinimai pagrindžiami asmenine nuomone. Kasatorius mano, kad sprendžiant apie jo kaltumo ar nekaltumo laipsnį neturėtų būti atsižvelgiama į jo ankstesnius teistumus bei narkotikų vartojimą. Jo nuomone, teismo išvados apie su jo žinia automobilyje įrengtą slėptuvę ir apie slėptuvėje paslėptą didelį kiekį kanapių buvo padarytos remiantis prokuroro apeliacinio skundo teiginiais, bet ne byloje surinktais įrodymais. Kasatorius teigia, kad jis buvo tik dokumentalus automobilio „Opel Vectra“ savininkas. Sulaikymo naktį jis atvyko „Mazda“ automobiliu ir persėdo į nepažįstamo asmens atvarytą „Opel Vectra“ automobilį kartu su D. S.. Jis teigia, kad neįtarė apie automobilyje įrengtą slėptuvę ir joje paslėptą nelegalų krovinį, todėl jam nekilo minties nakties metu apžiūrinėti automobilio. Kasatorius mano, kad tapo suplanuoto nusikaltimo atpirkimo auka (trūko pinigų, o nusikaltimo organizatoriai už automobilio ir dokumentų nuvežimą davė pinigų). Kasatorius nurodo, kad kelionės tikslas buvo aptartas asmeniškai su A. T. (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, todėl liudytojas R. G. negalėjo užfiksuoti kelionės tikslo ir aplinkybių telefoninių pokalbių išklotinėje. Jo nuomone, buvo pažeisti BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis, nes jam paskirta bausmė yra per griežta (vairuotojo veiksmų atlikimas negali būti vertinamas kaip nusikaltimas, padarytas tyčiniu būdu). Jam turėtų būti pritaikytas BK 37 straipsnis dėl veikos mažareikšmiškumo. Byloje nėra duomenų, kad jis žinojo apie gabenamą krovinį, telefoniniuose pokalbiuose neužfiksuota informacija apie narkotinių medžiagų gabenimą, jis nėra narkotinių medžiagų gabenimo iniciatorius bei šių medžiagų savininkas, šioje nusikalstamoje veikoje nėra jo tiesioginės tyčios.
Kasaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėja advokatė M. Bartaševičiūtė prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį, kuria E. P. yra pripažintas kaltu dėl veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, bei dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, ir pagal šiuos straipsnius jį išteisinti bei sumažinti šiuo nuosprendžiu E. P. paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Ji teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai įvertino įrodymus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (kasacinės nutartys Nr. 2K-402/2005, 2K-32/2006, 2K-7-249/2006), neteisingai kvalifikavo E. P. veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir todėl buvo paskirta neteisinga bausmė. Jos nuomone, buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, nes nuosprendyje nebuvo atlikta įrodymų analizė, nenustatytos faktinės aplinkybės ir neaptarti įrodymų prieštaravimai. Gynėjos teigimu, nuosprendis buvo pagrįstas tik prielaidomis, subjektyviomis liudytojų – policijos pareigūnų nuomonėmis, nemotyvuotai atmestos byloje nustatytos aplinkybės, kurios paneigia E. P. kaltę. Nuosprendyje padarytos prieštaringos išvados vertinant įrodymus (nuosprendžio 6, 8 lapuose – konstatuota, kad neobjektyviai įvertinti liudytojų G. P., A. M. parodymai, tuo tarpu nuosprendžio 14 lape, priešingai, teigiama, kad visai nepasisakyta dėl G. P. ir A. M. parodymų, nevertinti liudytojo R. G. parodymai dėl telefoninių pokalbių turinio (kalba apie narkotinių medžiagų gabenimą pokalbyje neužfiksuota). Prieštaringai buvo vertinta kaltę pagrindžianti nuteistojo E. P. sutrikimo jį sulaikant priežastis (abu pakeleiviai E. P. ir D. S. gavo nurodymus iš kelionės organizatoriaus A. T., buvo sutrikę, negalėjo paaiškinti vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslo), tačiau teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą tik nuteistajam E. P., taip pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą. Gynėjos nuomone, teismas, nevertinęs liudytojų A. M. ir D. S. parodymų, padarė neteisingą išvadą dėl automobilio disponavimo (liudytojos D. S. parodymu, E. P. realiai minėtu automobiliu nesinaudojo – atvyko savo automobiliu „Mazda“ į (duomenys neskelbtini) ir persėdo į automobilį „Opel Vectra“ kelionei į (duomenys neskelbtini)) ir automobilyje esančios slėptuvės žinojimo (liudytojo A. M. parodymu, slėptuvę pamatė atsitiktinai (važiuojant iš paskos) ir ši nebuvo akivaizdžiai matoma. Teismo išvada dėl pinigų sumos (400 eurų) prieštarauja protingumo kriterijams. Gynėja ginčija teismo išvados išsamumą dėl to, kad nebuvo sulaikytas ir apklaustas šio nusikaltimo organizatorius A. T.. Taip pat, jos nuomone, teismas nuosprendyje nenurodė nė vieno tiesioginio įrodymo, kad E. P. žinojo, jog veža narkotines medžiagas, ir kad suvokė, koks šių medžiagų tikrasis kiekis. Dėl narkotinių medžiagų kiekio padarė prieštaringas išvadas (nuosprendžio 11 lape – teigė, kad jis įgijo labai didelį kiekį, o vėliau – kad gabeno didelį jų kiekį). Anot gynėjos, nuosprendis yra prieštaringas, pažeidžiantis BPK normas, todėl baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai.
Kasaciniai skundai atmestini.
Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu kasatorius E. P., objektyvieji ir subjektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų pradžios, kiekviena iš jų alternatyvi veika gali sudaryti savarankišką nusikaltimą. Nusikaltimo dalykas –narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis yra svarbus nusikaltimo objektyvusis požymis, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Pagal šią lentelę kanapių (ir jų dalių) labai didelis kiekis yra daugiau kaip 2500 g (2004 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. V-314 redakcija). Nagrinėjamoje byloje nuteistojo E. P. veikoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nustatyti du BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo alternatyvūs požymiai: įgijimas ir gabenimas Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija link labai didelio kiekio (19,652 kg) narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių). Nuteistasis E. P. šio teismo nustatyto fakto neginčija. Taip pat kasatoriai neginčija būtino šio nusikaltimo sudėties požymio „labai didelio kiekio narkotinių medžiagų“, tačiau nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nustatytais subjektyviaisiais požymiais „turint tikslą parduoti ar kitaip platinti“ ir su E. P. žinojimu apie tai, kad jis įgijo ir gabeno narkotines medžiagas (kanapes), bei dėl to, kad jis pasikėsino vykdyti kontrabandą. Kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, taip pat kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-279/2009). Nors nuteistasis E. P. teigė nežinojęs, kad jis gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, bylos teisminio nagrinėjimo metu abiejų teismų ištirti ir apeliacinėje instancijoje iš naujo įvertinti įrodymai patvirtina, kad padarytoje veikoje yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurie buvo gauti iš liudytojais apklaustų operatyvinių darbuotojų, liudytojos D. S. parodymų, nuteistojo E. P. paaiškinimų, transporto priemonės apžiūros, kratų ir daiktų poėmio protokolų, techninių priemonių panaudojimo protokolų su priedais, kuriuose užfiksuota informacija, reikšminga nusikalstamai veikai atskleisti, specialistų išvadų, Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo ir kitų šaltinių, apeliacinės instancijos teismas tinkamai atskleidė E. P. padarytos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą apie labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą bei tikslą neteisėtai pervažiavus Lietuvos Respublikos valstybės sieną kitoje šalyje šias medžiagas platinti. Teismo nustatytos aplinkybės (ankstesni nuteistojo veiksmai platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, intensyvūs paruošiamieji veiksmai kelionei į (duomenys neskelbtini) organizatorių nurodytu maršrutu, vizualiai pastebimas E. P. vairuojamo automobilio išvaizdos pokytis įrengus slėptuvę, žymus kuro bako talpos sumažinimas, labai didelio kiekio narkotinių medžiagų (kanapių ir jų dalių) kratos metu suradimas E. P. vairuojamame bei jo vardu registruotame automobilyje ir kt.) paneigia kasatorių argumentus apie važiavimo į Rusijos Federaciją tikslus bei vežamų daiktų paskirtį. Taigi nuteistojo E. P. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo E. P. veiksmus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, nes nuteistasis pasikėsino įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą. Kasatoriai dėl šios veikos kvalifikavimo detalesnių argumentų nenurodo, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Konkrečių motyvų, susijusių su paskirta bausme, kasatoriai nenurodo. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad bausmė E. P. paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Dėl įrodymų vertinimo
Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų. Dėl to kasatorių argumentai, susieti ne su teisės taikymu teismų nustatytiems faktams, bet su pačių faktų konstatavimu ar jų paneigimu, nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai turi įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įstatyme nustatyta, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų, vertinusių įrodymus, vidinio įsitikinimo, pagrįsto išsamiu, nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo turint tikslą platinti negalėjo būti grindžiamas netiesioginiais įrodymais. Atsakydama į tai teisėjų kolegija pažymi, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakako E. P. kaltei įrodyti. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys, 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais, išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais, įvertinęs jų visumą (susietumo aspektu), motyvuotai paneigė kaltinamojo ir jo gynybos versijas dėl vykimo į kitą šalį tikslo ir tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, paneigiančius nuteistojo E. P. sukurtas versijas, pagrindė jo kaltumą dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei pasikėsinimo įvykdyti narkotinių medžiagų kontrabandą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, paneigiančios gynybinę poziciją, yra motyvuotos ir aiškios, todėl teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Teismas, kruopščiai analizuodamas telefoninių pokalbių suvestinę, pokalbių išklotines dėl įeinančių ir išeinančių skambučių, SMS žinučių kartu su tarnybiniu pranešimu apie juos analize bei lygindamas jį su asmenų parodymais (liudytojai R. G., G. P., D. S., A. M.) ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (operatyvinių veiksmų atlikimo, daiktų paėmimo, kratos, automobilio apžiūros ir papildomos apžiūros protokolai, specialistų aktų išvados, tarnybinis pranešimas dėl operatyvinio sekimo vykdymo, kelių transporto priemonės registracijos žurnalas ir kt.), pagrįstai kritiškai kai kuriuos vertino kasatoriaus E. P. parodymus, nes jie prieštaravo kitiems byloje esantiems ir jo kaltę patvirtinantiems įrodymams (pvz., nuteistasis E. P. nebuvo nuoseklus aiškindamas vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslą; ikiteisminio tyrimo metu teigė vežęs parduoti automobilį (T. 2, b. l. 197), kuris buvo areštuotas ir neišregistruotas, o teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad vežė dokumentus (T. 4, b. l. 147-149), nors E. P. automobilyje jie nebuvo rasti (T. 1, b. l. 47-56).
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai išspręsti E. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą.
BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai
Nuteistojo gynėjos nuomone, buvo pažeisti BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, nes nuosprendyje neatlikta įrodymų analizė, nenustatytos faktinės aplinkybės ir neaptarti įrodymų prieštaravimai. Gynėjos teigimu, nuosprendis buvo pagrįstas tik prielaidomis, subjektyviomis liudytojų – policijos pareigūnų nuomonėmis, nemotyvuotai atmestos byloje nustatytos aplinkybės, kurios paneigia E. P. kaltę.
BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas įpareigoja teismą apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybes (nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), o šio straipsnio 2 punktas įpareigoja išdėstyti įrodymus, kuriais pagrindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis).
Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 13 d. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jo surašymui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti, t. y. nuosprendyje detaliai aprašytos faktinės aplinkybės, inkriminuotos nuteistajam, nurodytos priežastys, dėl kurių pirmosios instancijos teismas suklydo priėmęs išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimų pagal BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 2 dalies nuostatas, detaliai išdėstytas nuteistojo apeliacinio skundo ir jo atsikirtimo į prokuroro apeliacinį skundą turinys, pateikti įrodymų vertinimo, dėl kurių buvo kilę pirmosios instancijos teismui abejonių, tyrimo rezultatai ir argumentai jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) ir patikimumo aspektais. Nuosprendyje taip pat išdėstyta, kodėl teismas kitaip vertina surinktus byloje įrodymus nei pirmosios instancijos teismas, kokiais įrodymais grindžiamos išvados dėl E. P. kaltumo neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, bei pasikėsinimo įvykdyti šių narkotinių medžiagų kontrabandą, kodėl teismas paneigia nuteistojo pateiktus jį teisinančius argumentus, nuosekliai paaiškinta faktinių aplinkybių nustatymo ir jų teisinio vertinimo logika. Šioje nuosprendžio dalyje teismas, kruopščiai analizuodamas telefoninių pokalbių suvestinę, pokalbių išklotines dėl įeinančių ir išeinančių skambučių kartu su tarnybiniu pranešimu apie juos analize bei lygindamas jį su asmenų parodymais (liudytojai R. G., G. P., D. S., A. M.) ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas, kratos protokolas, specialistų aktų išvados, protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, tarnybinis pranešimas dėl operatyvinio sekimo vykdymo, daiktų paėmimo protokolas, kelių transporto priemonės registracijos žurnalas ir kt.), paaiškino, kokios nuteistajam E. P. inkriminuotos faktinės aplinkybės nustatytos, kokios aplinkybės ir kodėl nepasitvirtino bei kurios šalintinos (pvz., nepasitvirtino E. P. versija, kad kelionės tikslas nebuvo susijęs su narkotinių medžiagų platinimu ir, kad jis nežinojo apie nelegalų krovinį), kodėl kritiškai vertina kaltinamojo ir jo gynėjų iškeltą įvykių versiją bei argumentus. Teismas taip pat logiškai paaiškino, kodėl A. T. sandorio su E. P. nevertino kaip siekio perduoti dokumentus ar parduoti automobilį, taip pat, kodėl kritiškai vertino nuteistojo nurodytą aplinkybę, kad šis nesuprato, ko iš jo tikimasi, ir kad nepastebėjo jam perduoto automobilio išvaizdos pokyčio. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies yra aišku, kodėl teismas tvirtina, kad E. P. pasiūlytu sandoriu buvo suteikta galimybė gauti turtinės naudos, kodėl sieja šį pasiūlymą su nuteistojo žinojimu apie automobilyje paslėptas narkotines medžiagas bei kodėl A. T. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo nurodomi kaip nusikalstamos veikos organizatoriai, o E. P. kaip vykdytojas. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis suprato šios veikos pobūdį bei pavojingumą ir norėjo taip veikti.
Be to, kasatoriai skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, surašydamas jį, nesilaikė įstatymų reikalavimų, aprašomąją dalį surašė, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus dar ir dėl to, kad dėl narkotinių medžiagų kiekio padarė prieštaringas išvadas (nuosprendžio 11 lape teigė, kad jis įgijo labai didelį kiekį, o vėliau – kad gabeno didelį jų kiekį).
Kasatorių teiginys yra iš dalies teisingas, nes iš tiesų šiose nuosprendžio vietose klaidingai nurodyta, kad automobiliu buvo vežamas didelis kiekis narkotinių medžiagų, nors turėtų būti nurodytas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų (iš E. P. priklausančio automobilio „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros protokolo matyti, kad po automobilio bagažine įrengtoje slėptuvėje buvo rasta ir paimta 20 paketų, kuriuose, specialisto išvados duomenimis, buvo narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), jų bendra masė 19,652 kg (T. 1, b. l. 47-50; 67-70). Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje, vadovaudamasis 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, nurodė, kad E. P. veika neteisėtai įgijus ir gabenus labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – 19,652 kg kanapių ir jų dalių, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o jo veiksmai pasikėsinus gabenti per sieną labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 19,652 kg kanapių ir jų dalių kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 2 dalies nuostatas (T. 5, b. l. 49). Kolegijos nuomone, nuosprendžio aprašomosios dalies 11 puslapyje nurodytas skirtingas narkotinių medžiagų kiekis (didelis ir labai didelis), kaip neatitikimas tarp byloje surinktų įrodymų ir teismo išvadų, vertinant visą nuosprendžio turinį, negali būti pripažintas esminiu prieštaravimu nuosprendyje, o laikytinas kaip procesinis netikslumas (korektūros klaida praleidus žodį labai), nekeičiantis nuosprendžio esmės. Tiek iš liudytojo R. G. parodymų, tiek iš vyr. specialistės Daivos Daugirdienės išvados Nr. 50-6-IS1-1334, tiek iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytų išvadų matyti, kad nustatyta ta pati teisiškai reikšminga faktinė bylos aplinkybė, kad nuteistojo E. P. gabentos narkotinės medžiagos kiekis buvo 19651,8 g (19,652 kg), t. y. labai didelis. Kasatorių nurodyti prieštaravimai nėra reikšmingi šioje byloje sprendžiant, ar nuteistasis E. P. įvykdė veikas, kurių padarymu yra kaltinamas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikiamos išvados yra iš esmės prieštaringos, todėl nuosprendžio turinio negalima vertinti kaip prieštaringo ir pažeidžiančio BPK normas.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, 199 straipsnio 2 dalies nuostatas, reikalavimų, numatytų BPK 305 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose, nepažeidė.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų skundžiamo nuosprendžio pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismo sprendimas, neperžengiant skundų ribų, pripažintinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. P. ir jo gynėjos kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Vytautas Piesliakas
Benediktas Stakauskas
