Bylos Nr. eII-43-1199/2025
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00178-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 16.11.1; 16.11.9.2; 21.10.4
(S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismas
NUTARTIS
2025 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,
sekretoriaujant Donatai Kojytei,
dalyvaujant pareiškėjui V. L. (V. L.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-31480-2024.
Teismas
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimu V. L. (toliau – ir pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 420 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 5 dalį, nustačius, kad 2024 m. lapkričio 15 d., 0.18 val., Vilniaus rajono sav., Pagirių k., Terminalo g., jis vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatvėje iš chuliganiškų paskatų, tyčia akseleruodamas, didindamas variklio sukimo galią į galinę ašį, susukdamas automobilio vairą privertė automobilio galinę dalį slysti, toliau sukdamas vairą į dešinę ir didindamas automobilio variklio perduodama sukimo momentą į galinę automobilio ašį, privertė automobilį suktis ratu, tokiais savo vairavimo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir viešosios tvarkos rimčiai, taip pat kėlė pavojų sau, keleivei ir kitiems eismo dalyviams, esantiems gatvėje, rodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius, taip pat pakartotinai vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, kai teisė vairuoti yra atimta, ir vairavo automobilį su vasarinėmis padangomis, kai nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 10 d. tai daryti draudžiama.
V. L. pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (dėl automobilio su vasarinėmis padangomis vairavimo) nubaustas 75 Eur bauda; pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (dėl chuliganiško vairavimo)? 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių; pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį (dėl pakartotinio automobilio vairavimo neturint tokios teisės, kai ši teisė yra atimta)? 900 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, V. L. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 900 (devynių šimtų) eurų bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 (aštuoniolikai) mėnesių.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo sumažinti papildomą teisės vairuoti atėmimo trukmę iki minimalios galimos arba visai panaikinti papildomai skirtą terminą.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir tvirtai įsipareigoja ateityje laikytis visų kelių eismo taisyklių bei niekada nevairuoti neturėdamas tam teisės. Šiuo metu, jam jau galioja teisės vairuoti atėmimas iki 2025 m. liepos mėnesio, o papildomas 18 mėnesių terminas reikštų, kad teisės atgavimas nusikeltų iki 2026 m. pabaigos. Tai labai apsunkintų jo veiklą, kadangi teisė vairuoti yra būtina jo kasdieniams poreikiams ir profesinei veiklai. Mano, kad paskirta bausmė yra pernelyg griežta, atsižvelgiant į tai, kad jis nuoširdžiai pripažino savo kaltę ir padarė išvadas, kurios užtikrins, kad panašios situacijos ateityje daugiau nepasikartos. Yra pasiruošęs laikytis visų kelių eismo taisyklių ir jau galiojančio vairavimo teisės atėmimo termino (iki 2025 m. liepos mėnesio) reikalavimų. Jo nusižengimo metu niekas nenukentėjo, todėl aplinkybės nebuvo tokios, kurios keltų tiesioginį pavojų kitų asmenų sveikatai ar turtui.
Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad paskirta bausmė – papildomi 18 mėnesių teisės vairuoti atėmimo, yra arti maksimalios numatytos trukmės, nors jo elgesyje nebuvo nustatyta jokių sunkinančių aplinkybių. Mano, kad toks terminas nėra proporcingas jo nusižengimo pobūdžiui ir aplinkybėms. Toks ilgas vairavimo teisės atėmimas labai apsunkintų jo kasdienį gyvenimą ir profesinę veiklą, kadangi neturi kitų patogių galimybių susisiekti su darbo vieta ar atlikti kitus būtinus reikalus. Yra tvirtai pasiryžęs daugiau nepažeisti kelių eismo taisyklių ir jau dabar imasi priemonių, kad ateityje tokios situacijos nepasikartotų. Jaučia šios situacijos pasekmes ir įsipareigoja jų vengti. Dabartinis teisės vairuoti atėmimas, kuris galioja iki 2025 m. liepos mėnesio, jau yra pakankamai ilgas ir jam reikšmingai trukdo. Papildomi apribojimai būtų pernelyg griežti, nes pirmoji sankcija yra pakankama siekiant užtikrinti jo atitiktį taisyklėms ateityje. Nuo nusižengimo momento susilaikė nuo bet kokio neteisėto vairavimo ir siekia gerinti savo elgesį. Yra pasirengęs mokytis ir tobulėti, kaip atsakingas vairuotojas.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą Institucija nurodo, kad jų priimtas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas. Remiasi ANK 34 straipsniu, kuriame yra nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 28 d. įsiteisėjusiu nutarimu nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, skiriant jam specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2024 m. liepos 28 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. Taip pat pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 25 d. įsiteisėjusiu nutarimu nubaustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalį, skiriant jam specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. birželio 24 d. Pareiškėjas 2024 m. spalio 27 d. įsiteisėjusiu nutarimu nubaustas už administracinį nusižengimą numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, skiriant jam specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2024 m. spalio 7 d. – 2025 m. liepos 6 d. Todėl institucija konstatuoja, jog piniginės nuobaudos ir poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo skyrimas nesustabdė pareiškėjo. Pastarasis ir toliau daro ypač šiurkščius kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus ir išvadų dėl neteisėto savo elgesio nepadaro. Pareiškėjas nuo 2021 metų gegužės mėnesio administracine tvarka už KET reikalavimų nevykdymą buvo baustas 23 kartus, didžioji dalis jo padarytų teisės pažeidimų susiję su transporto priemonės valdymu. Aptartos aplinkybės rodo, kad pareiškėjas ir ankščiau ne visuomet sugebėdavo atsakingai naudotis turima teise. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinius nusižengimus, kuriuos praeityje padarė pareiškėjas naudodamasis teise vairuoti transporto priemones kelia realų pavojų tiek pačiam pažeidimą darančiam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams. Nors institucija pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir dėl jų padarymo gailėjosi, dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir pareiškėjui švelninti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nėra pagrindo. Tai, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra pagrindas taikyti švelnesnę poveikio priemonę. Pareigūnas tiriantis nusižengimą, paskyrė baudą lygią baudos vidurkiui ir minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Institucijos paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokių administracinėn atsakomybėn patraukto pareiškėjo padėtį ypatingai švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso sankcijoje, pagrindo nėra.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, institucija prašo teismo pareiškėjo skundo netenkinti ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėti nedalyvaujant institucijos atstovui.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. L. teismo posėdžio metu palaikė savo skundą jame nurodytais argumentais. Nurodė, kad atėjo parodyti, jog tai iš tikrųjų svarbu jam. Supranta, kad buvo padarytas pažeidimas, klaida. Jam pirmą kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vasaros pradžioje, 2 ar 3 mėnesiams. Jie turi žmonių kompaniją, kurie mėgsta automobilius, niekada nebando kelti pavojaus eismo dalyviams. Pirmą kartą buvo viršytas greitis užmiestyje. Paprastai stengiasi neviršyti leistino važiavimo greičio daugiau nei 50 km per valandą. Visos mašinos ant spidometro rodo skirtingai greitį. Kadangi jo darbas susijęs su važinėjimu, jo šeima gyvena Klaipėdoje, yra vyresnio amžiaus, dažnai važinėja pas juos. Dėl darbo, jis važinėja susitikti su partneriais. Supranta, kad neturėjo teisės vairuoti ir sėsti prie vairo, nes jam pirmą kartą teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta neilgam. Bet tuomet tiesiog negalėtų aplankyti savo šeimos, taip pat turėjo vairuoti ir dėl verslo. Pareigūnai rašo, kad jo veiksmais buvo sukeltas pavojus jam ir kitiems keleiviams. Tačiau iš tikrųjų pavojaus nebuvo. Be to, policijos pareigūnai nebandė jo sustabdyti, pamatė policijos švyturėlius jau po kelių minučių, kai išvažinėjo. Mano, kad pareigūnai turėjo iš karto sustabdyti jį ir pasakyti, kad nesuktų ratų automobiliu. Viskas vyko toje sankryžoje, Terminalo gatvėje. Pavojaus dėl automobilio vairavimo ten nebuvo, ten yra labai nuošali vieta. Aplinkui arti nėra jokių gyvenviečių. Specialiai ten važiavo su vasarinėmis padangomis tam, kad galėtų jas sudeginti ir po to išmesti. Pareigūnai sako, kad galėjo sužaloti kažką, bet avarijos įvyksta kiekvieną dieną, o jis niekam pavojaus nesukėlė. Jis dėl automobilio vairavimo jokių pažeidimų neturėjo. Jo veiksmai buvo nepavojingi, greitis buvo nedidelis, laikas irgi nebuvo ilgas, kokias 6?7 minutes taip elgėsi. Baigiamosios kalbos metu V. L. pažymėjo, kad kartu su juo automobilyje buvusi keleivė pateikė paaiškinimą, kad ji jautėsi saugi, jokio pavojaus nejautė. Taip pat pakartojo nesuprantantis, kam policijos pareigūnai, vadovaujantis jų parodymais, turėjo lipti iš tarnybinio automobilio ir vaikščioti įvykio vietoje. Toks jų elgesys yra nesuprantamas. Be to, jeigu remtis jų parodymais, jie turėjo greičiau pasiekti savo tarnybinį automobilį ir greičiau jį sustabdyti, taip nutraukiant jo veiksmus arba įspėjant taip nesielgti.
Liudytoja policijos pareigūnė Gabrielė Jaškinaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo su kolega E. Pipiru. Buvo Terminalo g., ten dažnai renkasi vairuotojai, kurie linkę chuliganiškai vairuoti. Po kurio laiko atvažiavo BMW vairuotojas, jis pradėjo sukti ratus, buvo nedelsiant sustabdytas, rašant protokolą, buvo pastebėta, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti transporto priemones. Asmuo buvo ne vienas, buvo su keleiviu. Tuo metu aplink buvo daug žmonių, bendraujant su pareiškėju, jis pats pasakė, kad atvažiavo padaryti šou ir sudegint padangas, jis viską pripažino, kad važinėjo bei ratus, „saules“ raižė. Liudytoja nurodė, kad ta gatve važinėja ir žmonės tam, kad galėtų patekti į savo namus, gyvenvietes, taip pat ten yra logistikos centras. Ten yra sankryža į Vandenvietes g. ir pro ten patenki į gyvenvietes. Toje sankryžoje viskas vyko. Jos „Body“ kamera buvo išsikrovusi, negalėjo padaryti įrašų, o automobilyje daryti įrašai neišsisaugojo. Kai jie sustabdė automobilį, kai rašė protokolą, pašalinių žmonių buvo nemažai, jie ėjo šaligatviu, fotografavo, pradžioje jie žiūrėjo, ką šis vairuotojas darė, o po to prie jų priėjo, kai jis buvo sulaikytas. Lenktynių nebuvo, kai jie jau ten buvo, kai stebėjo aplinką, nieko tokio nebuvo. Tada šitas vairuotojas atvažiavo ir „pasirodė“. Negali tiksliai pasakyti, ar jie pagal pranešimą ten važiavo. Veiksmai buvo pavojingi žmonėms, nes buvo kiti asmenys, buvo keleivis, aplinkui buvo kelio ženklai. Kokiu greičiu važiavo tikrai neatsakys, bet gan greitai. Pati nevairuoja taip, bet, kad automobilis slystų, turėtų būti nemažas greitis. Kiek laiko jie stebėjo tikrai neatsakys, jie pastebėjo momentą, kai BMW automobilis įvažiavo į gatvę ir nuvažiavo į gatves pabaigą, apvažiavo ratuką, pamatė daug žmonių ir pradėjo ratus sukinėti. Buvo sureaguota iš karto. Atvažiavę į vietą, jie su kolega nesėdėjo automobilyje, o buvo išlipę stebėti viešąją tvarką. Minėjo, kad ten buvo susirinkę daug žmonių, tad jie ėjo link jų, patikrinti, ar nėra pažeidinėjama viešoji tvarka. Negalvojo, kad pažeidėjas iš karto taip elgsis, kai pamatė, kad jis taip daro, jį sustabdė. Jie nedelsiant pradėjo bėgti link savo tarnybinio automobilio ir sustabdė pažeidėja. Nuo sankryžos jų automobilis buvo gal 150?200 metrų atstumu. Jie stovėjo tarp dviejų gatvių, per vidurį. Negali atsakyti, koks atstumas nuo sankryžos iki ten esančio pirmo gyvenamojo namo, bet netoliese, už kelių kilometrų, ten yra gyvenvietė.
Liudytojas policijos pareigūnas Edvardas Pipiras teismo posėdžio metu nurodė, kad atsimena, jog tai buvo prieš 4-6 mėnesius. Gavo informaciją iš gyventojų, kad renkasi jaunimas, triukšmauja, jie gautą informaciją tikrina, todėl atvažiavo į tą vieną Terminalo g. esančią aikštelę, kad galėtų pažiūrėti kas vyksta. Turėjo įsitikinti, ar yra saugu, netrikdoma viešoji tvarka, išėjo prasieit. Buvo nutolę nuo tarnybinio automobilio apie 50 metrų, kai išgirdo padangų cypimo garsą, pamatė dūmus, pamatė automobilį žalios spalvos, kuris paišė „saulutes“ ir važinėjo pirmyn atgal Terminalo gatve. Tada bėgo į savo automobilį, įsėdo, išvažiavo į kairę pusę, automobilis BMW paišė „saulutes“, jis jų nepamatė, užsuko ir atsidūrė priešais juos. Aplink buvo žmonių. Buvo keleivė transporto priemonėje. Vairuotojas prisipažino, kad paišė „saulutes“. Jie buvo nutolę nuo tarnybinio automobilio apie 50 metrų. Terminalo g. yra didelė kelio atkarpa, gal 500 metrų, V. L. buvo per vidurį, kai jie pamatė jį, kai jis nuvažiavo į kelio galą, jie bėgo į savo automobilį, žinojo, kad iš ten nėra kito išvažiavimo. Jie buvo žvyrkelyje, kai jis nuvažiavo į galą, jie bėgo į savo automobilį, o V. L. grįžo atgal. Čia buvo jau, kai viena partija „saulučių“ buvo išpaišyta. Jie automobilį sustabdė iškart, iš kairės, kur yra išvažiavimas. Artimiausias namas nuo tos vietos yra už 300 metrų, iš ten gauna pranešimus dėl keliamo triukšmo. Ten renkasi žmonės, nes jiems atrodo, kad ten yra atokus kelias ir, jų manymu, ten negyvena žmonės, kelias dažnai būna tuščias. Prie tos teritorijos yra vienas vienintelis namas, o už kelių kilometrų yra gyvenvietė. Jie buvo įvykio vietoje, toje vietoje buvo keli automobiliai ir dar žmonės. Kai automobilis slysta šonu, jo ratai prasisuka, tai yra chuliganiškas vairavimas. Tu pažeidi kelių eismo taisykles taip elgdamasis, nes neaišku kaip valdai automobilį, gali sužaloti turtą, kitus asmenis. Vairuotojas buvo mandagus, kultūringas, prisipažino, kad atlikinėjo tuos veiksmus. Susidarė toks įspūdis, kad jis nesuvokė, jog buvo keliamas pavojus. Elgėsi kaip niekur nieko.
Kadangi Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jos atstovui, byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas vien tik skunde išdėstytų argumentų spręsdamas klausimą, ar Institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais; pagrįstu, jei išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
V. L. skunde neginčijo savo kaltės įvykdžius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, gailėjosi. Taip pat pareiškėjas skunde neginčijo jam už šių administracinių nusižengimų padarymą paskirtos galutinės administracinės nuobaudos – 900 Eur baudos. Prašė tik sumažinti jam paskirtos galutinės administracinio poveikio priemonės – 18 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą. Tačiau teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad niekada nebandė kelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl automobilio vairavimo jokių pažeidimų neturėjo. Anot jo, jo veiksmai buvo nepavojingi, greitis buvo nedidelis, nurodė, kad avarijos vyksta kiekvieną dieną. Taip pat pažymėjo, kad policijos pareigūnai turėjo ne stebėti jo veiksmus, bet laiku sustabdyti jį ir neleisti sukti automobilio ratu. Teismas, atsižvelgdamas į tokius pareiškėjo argumentus, daro išvadą, kad pastarasis vis dėlto nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, nes V. L. iš esmės nurodo, kad jo vairavimas nebuvo chuliganiškas, ir jis nesukėlė jokio pavojaus kitiems asmenims ar turtui, t. y. kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Esant šioms aplinkybėms, teismas toliau pasisako dėl V. L. padaryto administracinio nusižengimo, o būtent dėl pavojingo chuliganiško vairavimo.
ANK 420 straipsnio 2 dalis nustato, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, kuris užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimties iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
KET 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai, arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konstatuojant pažeidėjo atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti, kad pažeidimas padarytas tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-788/2022">2AT-7-788/2022</a>). Taip pat pagal teismų praktiką chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-72-2014). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTQtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-4-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-4-511/2018">2AT-4-511/2018</a>, 2AT-4-719/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTctNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-7-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-7-788/2022">2AT-7-788/2022</a>). Remiantis pirmiau nurodyta teismų praktika, darytina išvada, kad vairavimas panaudojant šoninį automobilio slydimą, kitaip tariant „paišant saulutes“, yra vienas iš chuliganiškų vairavimo būdu. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pats savaime toks elgesys, nepriklausomai nuo pažeidimo padarymo vietos, yra laikytinas chuliganišku ir yra uždraustas įstatymo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidimo padarymo vieta yra Pagirių k., Terminalo g. Iš viešai prieinamų šaltinių, žemėlapio „Google Maps“, matyti, kad nors pažeidimo vieta ir yra atokiau nuo kaimo gatvių, eismas toje vietoje tamsiu paros metu (nusižengimas padarytas 0.18 val.) gali būti neintensyvus, tačiau vis tik nusižengimo padarymo vieta yra viešoji vieta, šalia yra gatvė su nereguliuojama sankryža bei su keliais, vedančiais į gyvenvietes, į kurias patekimas nėra ribojamas, dėl ko toje vietoje bet kuriuo metu galėjo atsirasti ir kitų eismo dalyvių. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl nusižengimo padarymo vietos ir pasisakydamas dėl pateiktos palydovinės šios vietovės nuotraukos, teismas pažymi, kad tai, jog aplinkui nesimato gyvenamųjų namų, neleidžia daryti išvados, kad toje vietovėje negyvena žmonės. Kaip matyti iš „Google Maps“, nuo nusižengimo padarymo vietos iki vienos iš pirmųjų gyvenviečių atstumas yra apie 3 km, taip pat šalia esančiuose miškuose matyti ir pavienių pastatų. Tarp jų ir poilsiui įrengta vieta „Meškos Rezidencija“, į kurią, remiantis viešai prieinamo žemėlapio duomenimis, nuo nusižengimo padarymo vietos patekti automobiliu galima vos per 9 minutes. Teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas pareigūnas E. Pipiras taip pat buvo nurodęs, kad vos už 300 m nuo nusižengimo padarymo vietos yra gyvenamasis namas, kurio gyventojai ir skundžiasi Terminalo g. besirenkančiu jaunimu ir jų keliamu triukšmu. Pasak pareigūno, ten vyksta nelegalios lenktynės, nes vairuotojai mano, jog aplinkui negyvena žmonės, bet taip nėra. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, skirtingai nei teigė V. L. teismo posėdžio metu, nusižengimo padarymo vietoje staiga galėjo atsirasti kitų eismo dalyvių, transporto priemonių, į kuriuos, atsižvelgiant į pareiškėjo pasirinktą chuliganišką vairavimo būdą, jam būtų itin sudėtinga tinkamai sureaguoti, ypač įvertinus, jog pareiškėjo vairavimo stažas nėra labai didelis.
Pasisakydamas dėl V. L. veiksmų pavojingumo jam sukant automobilį ratu, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad posėdžio metu abu apklausti policijos pareigūnai nurodė, jog tuo metu, kai V. L. atlikinėjo pavojingus manevrus transporto priemone, šalia buvo ne tik pašalinių žmonių, kurie stebėjo jo veiksmus, bet kartu su V. L. automobilyje buvo ir keleivė. Pareigūnė G. Jaškinaitė nurodė, kad tuo metu aplink buvo daug žmonių, bendraujant su pareiškėju, jis pats pasakė, kad atvažiavo „padaryti šou“, asmuo buvo ne vienas, automobilyje buvo keleivė. Pareigūnas E. Pipiras taip pat nurodė, kad aplink buvo žmonių bei keleivė transporto priemonėje. Papildomai nurodė, kad atvyko į pažeidimo vietą dėl to, kad gavo iš gyventojų informaciją, jog ten renkasi jaunimas, yra triukšmaujama. Atvykę į vietą, išgirdo padangų cypimo garsą, pamatė dūmus ir pamatė automobilį, važinėjantį pirmyn atgal ir paišantį „saulutes“. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiomis pareigūnų, atlikusių savo tarnybines pareigas, nurodytomis aplinkybėmis. Duomenų, kad iki įvykio jie būtų pažinoję pareiškėją, siektų melagingai jį apkalbėti ar dėl kažkokių kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra.
Pažymėtina, kad „saulučių piešimas“ yra atliekamas akseleruojant, didinant variklio sukimo galią į automobilio galinę ašį, susukant automobilio vairą, taip priverčiant automobilio galinę dalį slysti, toliau sukant automobilio vairą į dešinę ir didinant variklio apsukas, taip priverčiant automobilį suktis ratu. Taigi toks automobilio, t. y. padidinto pavojaus šaltinio, valdymas nėra nei įprastas, nei leistinas. Teismo jau buvo minėta, kad toks elgesys a priori (lot. savaime) yra uždraustas įstatymo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad V. L. nerūpestingas ir neatsargus elgesys iš tiesų kėlė pavojų kitiems asmenims ir jų turtui, be to kaip nustatyta, pažeidėjo automobilyje sėdėjo ir keleivė. Tokios teismo išvados nepaneigia šios keleivės teismui pateiktas paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad jautėsi saugiai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ir pats V. L., manytina dėl savo jauno amžiaus ir gyvenimiškos patirties stokos, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo elgesį vertino pakankamai lengvabūdiškai, paviršutiniškai, teigdamas, kad jis nebuvo pavojingas. Analogiškai dėl pareiškėjo elgesio vertinimo pasisakė ir byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas, kuris nurodė, kad nusižengimo fiksavimo metu V. L. elgėsi „kaip niekur nieko“, tad susidarė toks įspūdis, kad jis nesuvokė, jog jo veiksmais buvo keliamas pavojus.
Pabrėžtina, kad V. L. vairavimo pavojingumo, juo labiau, chuliganiškų paskatų, nepaneigia tai, jog pastarasis neatsitrenkė į jokią kliūtį, taip pat tai, kad įvykio metu nenukentėjo šalia buvę asmenys, kurie stebėjo „šou“ ir (ar) automobilyje buvusi keleivė. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl chuliganiško vairavimo pavojingų padarinių kilimas nėra būtinas sudėties požymis. Tai, kad šiuo atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių yra ne dėsningumas, kaip mano pats pareiškėjas, bet tik laimingas atsitikimas.
Be to, pareiškėjas teismo posėdžio metu akcentavo, kad kyla abejonių dėl pareigūnų kompetentingumo vertinimo. Anot jo, jei pareigūnai manė, kad jo atliekami veiksmai buvo pavojingi, jie turėjo nedelsiant sėstis į tarnybinį automobilį ir sustabdyti jį, o ne laukti, kol jis bus prie išvažiavimo. Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo išsakytais argumentais. Abu pareigūnai teismo posėdyje nurodė, kad jie buvo išlipę iš tarnybinio automobilio tam, kad galėtų apžiūrėti aplinką, patikrinti, ar susirinkę jaunuoliai nepažeidinėja viešosios tvarkos. Pasak pareigūnų, jie buvo nutolę nuo tarnybinio automobilio apie 50 m, kuomet į Terminalo g. atvažiavo V. L. vairuotas automobilis, kuris pravažiavęs gatvę, pradėjo sukti „sulutes“, o po to apsisuko ir važiavo į kitą gatvės pusę. Anot pareigūnų, pamatę pareiškėją ir jo neteisėtą elgesį, jie iš karto pradėjo bėgti link savo tarnybinio automobilio. Niekaip kitaip sustabdyti V. L. negalėjo, nes neturėjo su savimi jokių kitų automobilio stabdymo priemonių.
Kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais. Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 6 straipsnio 4 punkte nurodyta, kad policija <...> nagrinėja pareiškimus ir pranešimus apie rengiamas, daromas ar padarytas nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus), taip pat to pačio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad vienas iš policijos uždavinių yra asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas. Taigi, policijos pareigūnai gavę pranešimą apie galimai daromą nusižengimą turėjo patikrinti ir įsitikinti, kad išties yra daromas nusižengimas. Kaip teigė patys policijos pareigūnai, atvykę ir pamatę, kad V. L. daro administracinį nusižengimą, bėgo atgal į tarnybinį automobilį, kad pastarąjį sustabdytų, t. y. iškart ėmėsi veiksmų užkirsti kelią daromam pažeidimui. Tai, kad pareigūnai iškart nebėgo prie V. L., o pirma bėgo iki tarnybinio automobilio, nereiškia, kad jie buvo abejingi daromam pažeidimui ar netinkamai atliko savo darbines funkcijas, ar, juo labiau, buvo nekompetentingi. Kaip jau minėta, V. L. daromas administracinis nusižengimas, t. y. chuliganiškas vairavimas, kėlė pavojų ne tik pačiam pareiškėjui, tačiau ir kitiems ten buvusiems asmenims, todėl pareigūnai, įvertinę, kad pareiškėją sustabdyti saugiau bus su tarnybiniu automobiliu, nedelsiant taip ir padarė. Kita vertus, teismas pažymi, kad, būdamas suaugęs žmogus, V. L. turėjo pats įvertinti savo veiksmus, jų atitikimą teisės aktų reikalavimus ir galimai dėl tokio elgesio kilsiančias pasekmes. Pareiškėjas sąmoningai pasirinko būtent tokį savo elgesį – žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam yra atimta, sėdo prie vairo ir važiavo kryptingai į nusižengimo padarymo vietą tam, kad galėtų ten, pasak jo paties, sudeginti padangas, sukdamas automobilį ratu. Teismui nekyla abejonių, kad V. L. suvokė pažeidinėjantis teisės aktų reikalavimus, tačiau eilinį kartą jų nepaisė, tad atsakomybė už tokius veiksmus ir padarytus administracinius nusižengimus kyla būtent jam, o ne įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams, kurie, pasak V. L., nespėjo jo sustabdyti laiku.
Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad V. L. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusižengimą. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai. Byloje nustatyta, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems žmonėms.
Nagrinėjamo skundo kontekste, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. L. administracinė poveikio priemonė? teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių terminui, paskirta ne už ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą, t. y. chuliganišką vairavimą, o už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad jis pakartotinai (jau trečią kartą) vairavo automobilį, neturėdamas tokios teisės, kai ši teisė jam buvo atimta.
V. L. tiek pateiktame skunde, tiek atvykęs į teismo posėdį prašė teismo, sumažinti pirmiau nurodytos jam pagal ANK 424 straipsnio 5, 7 dalis paskirtos administracinio poveikio priemonės? teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 18 mėnesių, trukmę iki minimalios galimos arba visai ją panaikinti. Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 424 straipsnio 7 dalimi, už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taigi V. L. skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimalios trukmės, t. y. vienų metų ir šešių mėnesių, už jo neteisėtą elgesį skirtina administracinio poveikio priemonė. Minėta, kad vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, padarius kelis administracinius nusižengimus (šiuo atveju trys), galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (šiuo atveju? už pakartotiną vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta). Taigi pasisakydamas dėl V. L. už šio administracinio nusižengimo padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės, teismas tuo pačiu pasisakys ir dėl galutinės skundžiamu nutarimu V. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jos trukmės.
Minėta, kad pagal ANK 424 straipsnio 5, 7 dalis pareiškėjui paskirta minimalios įstatyme nustatytos trukmės administracinio poveikio priemonė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės prašo teismo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nustatančias galimybę teismui, esant išskirtinėms aplinkybėms, skirti asmeniui švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę nei įstatyme nustatyta minimali nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjas nurodo manantis, kad toks ilgas jam paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminas yra neproporcingas padarytam nusižengimui ir sukels jam daug nepatogumų.
ANK 34 straipsnio 6 dalis suteikia teismui teisę atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda vadovaujantis minėtame straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.
Teismui pateiktais duomenimis nustatyta, kad administracinį nusižengimą, už kurio padarymą jam yra paskirta 18 mėnesių trukmės administracinio poveikio priemonė, V. L. padarė pakartotinai, jau būdamas baustas administracine tvarka pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. Remiantis bylos duomenimis, pirmą kartą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį V. L. buvo baustas 2024 m. rugpjūčio 1 d., paskiriant jam specialiosios teisės? teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 9 mėnesiams, nuo 2024 m. rugsėjo 25 d. iki 2025 m. birželio 24 d., tada nepraėjus nei mėnesiui, V. L. buvo vėl nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Jam vėl buvo paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams, šį kartą laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 7 d. iki 2025 m. liepos 6 d. Nagrinėjamu atveju, V. L. nubaustas jau trečią kartą už tai, kad vairuoja transporto priemonę neturėdamas tokios teisės, kai ši teisė pareiškėjui yra atimta. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo padarymas pakartotinai jau savaime nulemia nusižengimo didesnį pavojingumą ir didesnių administracinių nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimą. Minėta, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. V. L. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusižengimo padarymą paskirtas specialiosios teisės atėmimas, teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių terminui. Taigi Institucija pareiškėjui paskyrė minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pasisakydamas dėl V. L. paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo jo neteisėtam elgesiui, teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 424 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog už šio straipsnio 5, 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, Institucija, ypatingai nustačiusi, kad pareiškėjas tokio pobūdžio nusižengimą padarė jau trečią kartą, galėjo, siekdama užkirsti kelią tolesniam jo neteisėtam elgesiui, paskirti pareiškėjui ir automobilio konfiskavimą, tačiau to nepadarė.
Skiriant V. L. administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones už jo įvykdytus administracinius nusižengimus, tarp jų ir už nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, Institucijos buvo atsižvelgta į V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu pareiškėjas baustas daug kartų, tarp jų ir už KET pažeidimus. Nors pažeidimai nėra šiurkštūs, o dauguma baudų sumokėtos, tačiau jų didelis skaičius neigiamai charakterizuoja V. L. asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. teisę vairuoti transporto priemones įgijo 2021 m. birželio 1 d., tačiau jau 2021 m. rugsėjo 29 d., praėjus vos trims mėnesiams nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo, padarė KET pažeidimą, už kurį buvo nubaustas. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. L. nėra linkęs laikytis įstatymuose nustatytų taisyklių, piktybiškai ir nuolatos pažeidinėja teises normas. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, skiriant V. L. tiek administracines nuobaudas, kurios savo dydžiu yra itin artimos minimalioms ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5 dalyje nustatytoms administracinėms nuobaudoms, ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemones už administracinius nusižengimus, nustatytus 420 straipsnio 2 dalyje ir 424 straipsnio 5, 7 dalyse, jų skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytais teiginiais, kad taikyti V. L. ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė pareiškėjui turėtų būti švelninama. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – nusižengimo padarymo aplinkybės (vairavo, nes reikėjo), atsakomybėn traukiamo asmens poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (transporto priemonė reikalinga važiuoti į darbą, pasirūpinti tėvais, taip pat atlikti kitus būtinus reikalus), taip pat kitos aplinkybės (prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, gailestis) teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tai yra įprastos, dažnai pasitaikančios gyvenimiškos aplinkybės, kurios nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių ir yra vertinamos administracinę atsakomybę individualizuojant sankcijos ribose, kaip kad ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.
Pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą (teisė vairuoti transporto priemones jam jau buvo du kartus atimta 9 mėnesių laikotarpiams), tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė. Taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Teismo jau buvo minėta, kad suaugęs asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kasdienėje veikloje, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teismo manymu, pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo asmenybės bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – švelninimui.
Nors byloje pateiktoje charakteristikoje V. L. apibūdinamas iš teigiamos pusės, administracinio nusižengimo bylos medžiaga leidžia daryti kitokią išvadą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sistemingai daro administracinius nusižengimus, žinodamas, kad jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, jas vairuoja, šiais savo neteisėtais veiksmas pažeisdamas KET, jam paskirtos administracinio poveikio priemonės sąlygas ir darydamas naujus administracinius nusižengimus. Pareiškėjas baustas ir už kitus KET pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, kad anksčiau V. L. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo.
Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms ir administracinio poveikio priemonėms keliamų tikslų dalis.
Nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą, daro išvadą, kad Institucija, išsamiai ir nešališkai ištyrus visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino V. L. kaltu padarius ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus ir pagrįstai paskyrė šių straipsnių sankcijose nustatytas baudas, kurių dydis yra artimas minimalaus dydžio baudoms, skirtinoms už šiuos administracinius nusižengimus, ir 424 straipsnio 7 dalyje, bei 420 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalios trukmės administracinio poveikio priemones, bei vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskyrė V. L. galutinę administracinę nuobaudą – 900 Eur baudą, bei administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą 18 mėnesių. Šiuo atveju pareiškėjo skunde nurodytais motyvais taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir keisti skundžiamą Institucijos nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-31480-2024 palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. L. (V. L.) skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Liudmila Larionova
