Baudžiamoji byla Nr. 1-261-1246/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41067-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;

1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.26.2.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 2 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė,

sekretoriaujant Dianai Marciševskai,

vertėjaujant Oksanai Tereščenko,

dalyvaujant prokurorei Rasai Dabužinskaitei,

kaltinamajam E. K. ir jo gynėjui advokatui Ernestui Bušmovičiui,

nukentėjusiajai A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbo (duomenys neskelbtini) darbuotoju, šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį - 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. kovo 14 d. nutartimi, bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 10 mėn. laisvės atėmimo bausme (bausmė atlikta),

kaltinamas nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio, padarymu.

Teismas

nustatė:

1. E. K. pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2024 m. spalio 19 d. apie 15 val. 50 min., viešoje vietoje – pagrindinėje kaimo gatvėje, adresu Pasienio g., Kūžių k., Butrimonių sen., Šalčininkų r., įžūliu elgesiu, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t. y. atsistojęs viduryje gatvės, be priežasties, laikydamas rankoje akmenį, nepraleido ir susistabdė gatve važiuojantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. M., ir, rodydamas rankos mostu, liepė jai išlipti iš automobilio, jai to nepadarius, o tik sustojus ir atidarius automobilio vairuotojo pusės dureles, liepė A. M. išlipti iš automobilio, priešingu atveju, grasino akmeniu sudaužyti automobilį, po ko metė akmenį į automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą, taip jį sudaužydamas, po to, paėmęs kitą akmenį į rankas, dar kartą metė į automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį stiklą, kurį sudaužė, taip savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir tyčia apgadino nukentėjusiajai A. M. priklausantį turtą – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas A. M. 537,24 Eur turtinę žalą.

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. K. nurodė, kad žino, kuo yra kaltinamas, kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus. Parodė, kad neatsimena, kaip viskas vyko, nes buvo neblaivus. Sutinka su kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, pripažįsta, kad viskas galėjo taip būti, kaip nurodo prokurorė. Savo poelgį vertina blogai. Nukentėjusiosios nepažįsta. Su civiliniu ieškiniu sutinka, žalą ketina atlyginti. Norėjo atlyginti žalą, kad nebūtų teismo, bet nukentėjusioji labai daug prašė. Civiliniame ieškinyje nurodyta suma yra mažesnė už tą sumą, kurios nukentėjusioji prašė iš pradžių. Jeigu nukentėjusioji sutiktų dalimis gauti žalą, prašomą sumą galėtų atlyginti. Šiuo metu oficialiai nedirba. Alkoholio vartojimo problemų neturi, nesigydo, alkoholį vartoja vieną ar du kartus per mėnesį. Planuoja pradėti dirbti oficialiai. Nurodė, kad labai gailisi, teismo prašė žalos atlyginimą išdėstyti 1–2 metams.

3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika priskiriama nusikaltimams, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorui pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad ji teisiamojo posėdžio metu būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

5. 2024 m. spalio 19 d.

6. 2024 m. spalio 19 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad A. M. pareiškė, kad 2024 m. spalio 19 d. apie 15:50 val., Šalčininkų r., Butrimonių sen., Kužių k., Pasienio g. ji vairavo jai priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai į kelią išėjęs vienas jai nepažįstamas jaunuolis akmenimis išdaužė jos automobilio du stiklus, t. y. priekinį ir galinį, dėl minėto įvykio patyrė stresą ir materialinę žalą, kurią įvertino 300 Eur.

7. Protokole taip pat užfiksuota, kad, apklausta liudytoja, nukentėjusioji A. M. parodė, kad 2024 m. spalio 19 d. apie 15:50 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Kužių k., Butrimonių sen., Šalčininkų r. Įvažiavus į kaimą pagrindine Pasienio gatve nuo Gerviškių k., tikslaus adreso nežino, prieš ją į kelią išėjo jai nepažįstamas jaunuolis, kuris stovėdamas vidury kelio, laikydamas rankoje akmenį, ją stabdė, ji sustojo. Tuo metu minėtas jaunuolis ranka mojavo jai, kad ji išliptų iš mašinos, ji atidarė dureles, pastarasis vėl liepė jai išlipti iš mašinos arba jis akmeniu sudaužys jos automobilį. Jų bendravimo metu pastarasis metė į jos automobilio priekinį stiklą laikytą akmenį, po ko, prie jų priėjo dar vienas jaunuolis su mergina. Jų irgi nepažįsta, pastarieji bandė apraminti jaunuolį, bet vėliau šis merginą nustūmė ir, vėl paėmęs kitą akmenį, metė į galinį automobilio stiklą, kurį taip pat sudaužė. Labai išsigandusi iškarto pradėjo važiuoti pas savo draugą A. I., gyvenantį tame pačiame kaime, (duomenys neskelbtini), iš kur iškvietė policiją. Dėl minėto įvykio patyrė didelį stresą, buvo labai išsigandusi, taip pat dėl sudaužytų automobilio stiklų patyrė materialinę žalą apie 300 Eur, tikslią sumą pateiks vėliau.

8. Taip pat protokole iš užfiksuotos įvykio vietos apžiūros matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – prie (duomenys neskelbtini), matomas žvyrkelis, įvykio vieta nesaugoma, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos, apžiūrint vietą, jokių bylai galinčių turėti reikšmę daiktų ir pėdsakų nerasta ir nepaimta. Vėliau vykstama adresu (duomenys neskelbtini), kur stovi apgadintas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrint automobilį matomas sudaužytas priekinis stiklas ir išdaužtas galinis automobilio stiklas, ant bagažinės palangės, po išdaužtu stiklu, guli akmuo. Automobilis nufotografuojamas, iš įvykio vietos nieko nepaimta. Fotolentelė pridedama (b. l. 6–15).

9. Nukentėjusiosios A. M. papildomi parodymai. Nukentėjusioji nurodė, kad ketina pateikti civilinį ieškinį dėl patirtos žalos. Dėl jai priklausančio automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stiklų sudaužymo patyrė ji 375 Eur žalą, kartu su darbais ir PVM mokesčiu iš viso 537,24 Eur. Taip pat jai buvo padaryta moralinė žala, kurią ji vertina 200 Eur (b. l. 27–29).

10. 2024 m. lapkričio 8 d. A. M. pareiškimas pripažinti ją civiline ieškove, su kuriuo pateikiama PVM sąskaita faktūra NTR Nr. 000007198, kurioje nurodyta, kad priekinio ir galinio stiklo vertė bendrai sudaro 537,24 Eur (b. l. 25–26).

11. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo Andžejaus Mikutaičio 2024 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“, kuriame nurodyta, kad, atvykusi į įvykio vietą, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad kelyje stovi du asmenys, kaip vėliau buvo nustatyta, tai buvo vietos gyventojai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, pasitikrinti blaivumą kategoriškai atsisakė. Pas E. K. ant megztinio buvo kraujo dėmės, jo rankos buvo apdraskytos, o lūpos kruvinos. Paklausus E. K., kas atsitiko, kodėl jo rankos yra apdraskytos, šis atsakė, kad pats save žalojo. Aiškinantis įvykio aplinkybes, prie jų priėjo apgadinto automobilio šeimininkė ir paaiškino įvykio aplinkybes. Abu asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Šalčininkų komisariatą. Pildant procesinius dokumentus, apgadinto automobilio šeimininkė nurodė, kad automobilį jai apgadino E. K., o D. K. ramino savo brolį, todėl D. K. buvo įteiktas šaukimas atvykti 2024 m. spalio 21 d., 13 val. 00 min., į Šalčininkų komisariatą apklausai ir šis buvo paleistas. Pildant toliau procesinius dokumentus, E. K. pablogėjo savijauta, jam pasidarė bloga, todėl į Šalčininkų r. PK buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikams apžiūrėjus E. K., jis buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur medikams suteikus E. K. medicininę pagalbą, šis buvo paleistas. Ekipažas V3012 E. K. pristatė i Vilniaus miesto AVPK areštinę (b. l. 38).

12. Įtariamuoju apklausto E. K. parodymai, kad visiškai prisipažįsta, gailisi. Narkologo ir psichiatro įskaitose neregistruotas, galvos traumų neturi ir neturėjo. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), su savo sugyventine D. P., nuomojasi butą, augina sūnų K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Kartais nuvažiuoja pas savo tėvus - mamą R. ir tėvą J. į svečius, gyvenančius (duomenys neskelbtini). Alkoholį vartoja nedažnai, nes turi pastovų darbą ir gyvena padorų gyvenimą, gerbia savo šeimą. Dėl 2024 m. spalio 19 d. įvykio gali paaiškinti, kad ryte kartu su savo sugyventine D. ir jų vaiku nuvažiavo į svečius pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini). Ten kartu su broliu vartojo alkoholį, t. y. gėrė degtinę. Gėrė nuo 12:00 val. ir dviese išgėrė du butelius degtinės, 0,5 litro talpos. Kadangi jis dabar retai vartoja alkoholį, minėtas išgertas alkoholio kiekis jam aptemdė protą, jis nesuvokė savo veiksmų ir viską pamena lyg per miglą. Pamena, kad brolis pabėgo iš tėvų namų, bet jokio konflikto tarp jų nebuvo, pamena, kad puolė šį vytis ir išbėgo į pagrindinį kelią, kur jų kaime pravažiuoja automobiliai. Pamena, jog nepavyko pasivyti brolio, šis dingo iš jo akiračio. Kadangi tas pagrindinis kelias labai arti jų namų, jis sustojo viduryje kelio. Pamena, kad važiavo automobilis, markės, valstybinių numerių neįsidėmėjo, net spalvos automobilio tikslios nenurodys, nes nepamena. Galimai norėjo, kad jį pavežtų link brolio, galimai norėjo paprašyti pagalbos, bet dabar tikrai į šitą klausimą, kodėl susistabdė minėtą automobilį, nepasakys, nes buvo alkoholio efekte, nesuvokdamas, kas vyksta aplinkui. Lyg per miglą pamena, kad turėjo rankoje akmenį, pamena, kad metė į galinį automobilio stiklą ir šis sudužo, dėl priekinio, tai irgi galimai jį sudaužė, tiesiog nepamena to momento. Pamena, kad tuo metu, kai vyko šis nesusipratimas, šalia jo atsirado brolis D., pamena, jog šis jį ramino, bandė nuvesti namo. Brolis tikrai čia niekuo dėtas, jis automobilio stiklų nedaužė, tai padarė jis vienas. D., savo sugyventinės, nepamena visai. Ar kas matė visa tai, nenurodys, nes nieko neprisimena. To sustabdyto automobilio vairuotojos nepažįsta, bet jų kaime ją anksčiau yra matęs, jos vardo ir pavardės nežino, kur gyvena, nepasakys. Jokių priešiškų santykių tarp jų nebuvo ir nėra. Jos vairuojamo automobilio anksčiau kaime nėra matęs. Kodėl taip atsitiko, paaiškinti negali, bet kadangi yra dirbantis, turi pajamų, pažada žalą atlyginti, vairuotojos atsiprašyti. Labai gailisi dėl to, kas atsitiko, tikrai nenorėjo nieko išgąsdinti ir pridaryti tiek rūpesčių. Daugiau nieko papildyt neturi (b. l. 59–61).

13. Papildomos apklauso metu patvirtino pirminius duotus parodymus, prašė vadovautis jais. Papildė, kad žalos atlyginti šiuo metu negali, kadangi niekur nedirba. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi ir savo kaltę pripažįsta visiškai (b. l. 78–79).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

14. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

15. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-488/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-488/2012">2K-488/2012</a>, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDEwLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-410/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-410/2011">2K-410/2011</a>, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

16. Teismų praktikoje pažymima, kad, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMy00ODkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-3-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-3-489/2018">2K-3-489/2018</a>, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020).

17. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad kaltininkas suvoktų, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI0LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-124-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-124-719/2022">2K-124-719/2022</a>).

18. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, nurodė, kad neatsimena įvykio, kadangi buvo neblaivus, tačiau ikiteisminio proceso metu apklausiamas išdėstė įvykio aplinkybes, kurias atsiminė. Nurodė, kad gali būti taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Su civiliniu ieškiniu, kurį pareiškė nukentėjusioji, sutinka ir žada atlyginti žąlą, bet prašė žalos atlyginimą išdėstyti 1 - 2 metams.

19. E. K. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: 2024 m. spalio 19 d. pranešimas prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame išdėstytos įvykio aplinkybės, pagal kurias buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas; 2024 m. spalio 19 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame nukentėjusioji išdėstė įvykio aplinkybes bei buvo atlikta įvykio vietos apžiūra; nukentėjusios papildoma apklausa, kurios metu ji pasisakė apie patirtą žalą; Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK reagavimo skyriaus tyrėjo Andžejaus Mikutaičio 2024 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas „Dėl įvykio aplinkybių patikslinimo“, kuriame nurodytos atvykimo į įvykio vietą aplinkybės.

20. Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai pasireiškė įžūliu elgesiu, nes jis, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t. y. atsistojęs viduryje gatvės, be priežasties, laikydamas rankoje akmenį, susistabdė gatve važiuojantį automobilį, neleido jam važiuoti, liepė vairuotojai išlipti iš automobilio, priešingu atveju, grasino akmeniu sudaužyti automobilį, po ko ir metė akmenį į automobilio priekinį stiklą, taip jį sudaužydamas, po to, paėmęs kitą akmenį į rankas, dar kartą metė į automobilio galinį stiklą, kurį taip pat sudaužė. Tokiu savo įžūliu elgesiu kaltinamasis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė visuomenės rimtį bei tvarką ir tyčia apgadino nukentėjusiajai priklausantį turtą.

21. Teismo vertinimu, kaltinamasis, atlikdamas šiame nuosprendyje aptartus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia – suvokė, kad būdamas viešoje vietoje, atlikdamas tokius veiksmus, kuriuos jis atliko, gali sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei bei nukentėjusiesiems turės jo atliekami veiksmai. Kaltinamasis įžūlius veiksmus padarė nesant tam dingsties, viešoje vietoje niokodamas nukentėjusiosios turtą – pasirinkdamas tokį savo veikos būdą ir tokią vietą (gatvė), demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai.

22. Įvertinus pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą bei teismo nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad kaltinamasis, tyčiniais neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

23. BK 284 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

24. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2010">2K-603/2010</a>, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

25. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg0LTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-184-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-184-746/2016">2K-184-746/2016</a>, Nr. 2K-253-699/2018).

26. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-1073/2018">2K-265-1073/2018</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTgtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-98-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-98-1073/2019">2K-98-1073/2019</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDktOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-49-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-49-976/2020">2K-49-976/2020</a>).

27. Teismas, skirdamas bausmę E. K., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, baustas administracine tvarka baustas (b. l. 88–91), anksčiau du kartus teistas (b. l. 85-86). Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis nėra atlyginęs turtinės žalos pagal nukentėjusiosios civilinį ieškinį, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė sutinkantis su pareikštu civiliniu ieškiniu ir žada jį atlyginti. Kaltinamasis oficialiai nedirba, bet nurodė, jog ketina įsidarbinti, turi vieną nepilnametį vaiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir gailisi, todėl tai pripažintina kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

28. Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nelinki kaltinamajam blogo, mano, kad jis įsidarbins ir toliau rūpinsis savo vaiku, nenori, kad jis sėstų į kalėjimą, nori, kad jis atlygintų jai žalą, kadangi ji dėl įvykio labai pergyveno, tai paveikė jos sveikatą, niekada negalvojo, kad toks incidentas galėtų jai nutikti.

29. BK 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

30. Įvertinęs pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei tai, kad kaltinamasis pasižada ateityje atlyginti civilinį ieškinį, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. K. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

31. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

32. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

33. Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA4LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-108-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-108-895/2016">2K-108-895/2016</a>, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).??????

34. Nagrinėjamoje byloje prokurorė siūlė teismui E. K. skirtinos bausmės vykdymą atidėti, nurodydama, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, t. y. taikant bausmės vykdymo atidėjimą.

35. Įvertinęs bylos duomenis ir atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žada atlyginti padarytą žalą, iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo, šiuo metu nedirba, bet žada oficialiai įsidarbinti, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, augina vieną mažametį vaiką, nuo pradžių laikėsi vienos pozicijos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltę pripažino visiškai, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atidėti kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros.

36. Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo užimtumą bei sustabdyti nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, bausmės vykdymo atidėjimo metu E. K. skirtini šie įpareigojimai: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas); 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).

37. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, daro išvadą, kad, atidėjus kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau įpareigojant vykdyti pirmiau nurodytus įpareigojimus, bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Dėl civilinio ieškinio

38. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies ir 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnyje reglamentuojama, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

39. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 537,24 Eur turtinės žalos, kurią ji patyrė dėl automobilinio apgadinimo, atlyginimą (b. l. 25–26). Teismo vertinimu, šis reikalavimas yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, nėra neproporcingai didelis, be to, ir pats kaltinamasis jo neginčijo, todėl iš kaltinamojo priteistinas 537,24 Eur turtinės žalos atlyginimas.

40. Be to, civilinė ieškovė (nukentėjusioji) prašo atlyginti 200 Eur neturtinę žalą.

41. CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai priklausantį automobilį apgadino tyčia, tą padarė viešoje, nukentėjusiajai sėdint automobilyje, du kartus mesdamas akmenį į nukentėjusios automobilio priekinį ir galinį stiklą, Įvertinus minėtas aplinkybes, teismui nekyla abejonių dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji patyrė išgąstį ir baimę, kasdienės jo psichologinė pusiausvyra dėl to buvo neabejotinai sutrikdyta.

43. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos darymo metu, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas.

44. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai – iš kaltinamojo civilinio ieškovo (nukentėjusiosios) A. M. naudai priteisiamas 537,24 Eur turtinės žalos atlyginimas bei 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

45. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė teismo žalos atlyginimą išdėstyti 1–2 metų laikotarpiui.

46. BPK 113 straipsnyje numatyta, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis CPK normomis.

47. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, analogiškai sprendžiama ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gavus kaltinamojo prašymą dėl žalos mokėjimo išdėstymo.

48. Tai, kad kaltinamasis prašė išdėstyti žalos atlyginimą, šiuo atveju patvirtina, kad

49. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, būtų teisinga priteistą žalos atlyginimą išdėstyti 7 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant E. K. civilinei ieškovei 6 mėnesius kas mėnesį mokėti po 100 Eur, o paskutinį mėnesį 137,24 Eur.

Dėl kitų procesinių klausimų

50. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63), paliekama galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

51. Į E. K. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 19 d. 16 val. 40 min. iki 2024 m. spalio 20 d. 12 val. 28 min. (viena diena), sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl proceso išlaidų

52. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam E. K. gynėjas buvo paskirtas, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis nemoka proceso kalbos.

53. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 20 d. pažyma Nr. APD-2025-03433 patvirtina, kad 2025 m. vasario 19 d. sprendimo Nr. KTS-2025-01339 pagrindu teikiant E. K. antrinę teisinę pagalbą, buvo patirta 191,66 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-322/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-322/2014">2K-322/2014</a>).

55. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

E. K. (E. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros, E. K. paskirti šias pareigas: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į E. K. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 19 d. 16 val. 40 min. iki 2024 m. spalio 20 d. 12 val. 28 min. (vieną dieną), sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Civilinės ieškovės A. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš kaltinamojo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M. 537,24 Eur (penkis šimtus trisdešimt septynis Eur 24 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 200 (du šimtus) Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Išdėstyti priteistos 737,24 Eur žalos atlyginimą 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant E. K. civilinei ieškovei A. M. 6 (šešis) mėnesius kas mėnesį mokėti po 100 (vieną šimtą) Eur, o paskutinį mėnesį sumokėti 137,24 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis Eur 24 ct). Kaltinamasis įpareigojamas teismui pateikti duomenis apie atliktus mokėjimus.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja