Administracinė byla Nr. 2AT-73-2014
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07435-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
39.2;
45.4.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. H. F. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimu S. H. F. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda ir pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda S. H. F. paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartimi S. H. F. apeliacinis skundas atmestas ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
S. H. F. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 5 d., apie 10.30 val., Kaune, ties Kalniečių g. 126A, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Safrane“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, atbulas išvažinėdamas iš kiemo, kliudė kitą stovėjusį automobilį. Buvo apgadinti abu automobiliai. Nesant kito automobilio valdytojo, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 234 punktų reikalavimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. birželio 12 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. H. F. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. H. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas nenurodė, kokia įrodymų visuma patvirtina konkrečių KET pažeidimų buvimą. Anot pareiškėjo, jis KET 9, 106 ir 234 punktų nepažeidė ir ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė.
Pabrėžiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog eismo įvykio metu kito automobilio valdytojo nebuvo, todėl kiti asmenys nenukentėjo. Byloje taip pat nėra ir nukentėjusiojo asmens transporto priemonės technines apžiūros akto, kuriame būtų užfiksuoti techniniai pažeidimai ir faktinės aplinkybės (automobilio susidūrimo mechanizmas, kilę padariniai ir pan.). Kadangi policijos pareigūnai neskyrė eismo įvykio ekspertizės, o vadovavosi tik protokole užfiksuotais duomenimis, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo.
Pareiškėjas teigia, kad teismai nepagrįstai vadovavosi dviem jo paaiškinimais (vienas iš jų išgautas naudojant psichologinę prievartą), nurodo, jog buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai, tačiau, panaikinus pirmąjį, liko tik antrasis protokolas. Esant šioms aplinkybėms teismai privalėjo vadovautis tik antruoju pareiškėjo paaiškinimu apie administracinio teisės pažeidimo kilimo aplinkybes. Be to, pareiškėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė išsamų rašytinį papildomą paaiškinimą (taip pat pridėjo ir tris nuotraukas), kuriuo teismas turėjo vadovautis. Taigi byloje buvo pažeista pareiškėjo teisė neduoti parodymų prieš save ir teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą.
Taip pat pareiškėjas ginčija nubaudimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jis nesuvokė padaręs eismo įvykį, todėl neturėjo tyčios iš jo pasitraukti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iš eismo įvykio vietos pasišalino ne iš karto, o kelis kartus apžiūrėjęs automobilius ir įsitikinęs, jog įlenktas kito automobilio galinis bamperis negalėjo atsirasti nuo jo sukelto eismo įvykio. Tai rodo, kad pareiškėjas iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013). Tuo tarpu teismai tiesiog konstatavo, kad pareiškėjas pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tačiau jokių šio pažeidimo objektyvių ir subjektyvių požymių nenurodė. Taip pat pareiškėjas mano, kad jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir 3000 Lt bauda – atsižvelgiant į jo amžių (74 m.) yra per griežta.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Danas Česnauskas atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. H. F. prašymo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo argumentus paneigia apklaustų liudytojų parodymai, automobilių apgadinimų pobūdis, paties pareiškėjo pirminis paaiškinimas. Minėtas liudytojas, kuris pareiškėjo nepažįsta ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi, nurodė, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kitą automobilį. Iš byloje esančių fotonuotraukų bei eismo įvykio vietos schemos ir transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad abiejų automobilių apgadinimai yra akivaizdūs. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas matė ir stebėjo eismo įvykį. Pareiškėjas ir pats neneigia, kad po eismo įvykio apžiūrėjęs automobilius iš įvykio vietos pasišalino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2179/2009) yra ne kartą pažymėjęs, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Todėl pareiškėjas, apgadindamas kitam asmeniui priklausantį turtą, padarė turtinę žalą, ir apie tai žinodamas bei suprasdamas, turėjo vadovautis KET. Be to, KET 234 punktas nurodo, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad pareiškėjas žinojo ir suprato, jog padarė eismo įvykį, todėl pasišalino tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės už savo priešingą teisei veiką.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. H. F. prašymas iš dalies tenkintinas.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies ir 301straipsnio 1 dalies taikymo
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Byloje nustatyta, kad S. H. F. 2013 m. lapkričio 5 d., apie 10.30 val., Kaune, ties Kalniečių g. 126A, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Renault Safrane“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, atbulas išvažinėdamas iš kiemo, kliudė kitą stovėjusį automobilį. Buvo apgadinti abu automobiliai. Nesant kito automobilio valdytojo, apie įvykį nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 106, 234 punktų reikalavimus.
Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą S. H. F. nubaustas 100 Lt bauda. To, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, pareiškėjas neginčija.
S. H. F. pareiškime teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos jam taikyta teismams netinkamai įvertinus įrodymus ir padarius nepagrįstas išvadas, jog jis tai padarė tyčia. Pareiškėjas teigia, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo tik įsitikinęs, kad ne jis apgadino kitą automobilį.
Pareiškėjo argumentai atmestini, jais remiantis naikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti konstatuojant, kad jo veikoje nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviojo požymio – tyčios, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Taikydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju teismas turi nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė, jog iš įvykio vietos pasišalina neteisėtai, taip pat savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai pripažino, kad S. H. F. tyčia pasitraukė iš įvykio vietos. Pareiškėjo gynybos versija, kad jis pasišalino tik įsitikinęs, kad ne jis apgadino kitą automobilį, teismų sprendimuose yra išanalizuota ir motyvuotai atmesta. Kauno apylinkės teismo nutarime įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išdėstyti, kaltė (tiesioginė tyčia) ir jos turinys atskleistas įvertinus liudytojų A. D. (parodžiusio, kad nepažįstamas vyras jam nurodė, jog automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį „VW Passat“), J. V. (mačiusio eismo įvykį, iš kurio pasišalino pareiškėjas, ir palikusį raštelį su savo telefonu numeriu ant apgadinto automobilio „VW Passat“ lango) paaiškinimais, tarnybinį pranešimą, duomenis, užfiksuotus eismo įvykio vietos schemoje, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, nuotraukas ir kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nubaustojo S. H. F. apeliacinį skundą, pripažino, kad įrodymų vertinimo klaidų nebuvo padaryta, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nubaustasis suvokė ir suprato, kad vairuodamas kliudė aikštelėje stovintį kitą automobilį, tačiau, pažeisdamas KET, tyčia iš eismo įvykio vietos pasitraukė, yra pagrįsta ir teisinga.
Nesutikti su teismų sprendimuose padarytomis išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nagrinėjant bylą esminių proceso teisės pažeidimų nebuvo padaryta, pagal nustatytas bylos aplinkybes pareiškėjui ATPK 130 straipsnio 1 dalis taikyta tinkamai, t. y. nustačius jo veikoje visus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymius.
Taip pat pareiškėjas savo prašymą pakeisti teismų sprendimus argumentuoja tuo, kad skirdami jam nuobaudas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį teismai nepagrįstai netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų, todėl paskirta nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui.
Šis pareiškėjo prašymas tenkintinas.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimu S. H. F. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda ir pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 301 straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Teisėjų kolegija laiko, kad nors teismai, priimdami sprendimus, formaliai įstatymo reikalavimų nepažeidė, vis tik paskirta nuobauda aptariamoje situacijoje neatitinka padaryto pažeidimo pavojingumo, taigi nėra teisinga. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neįvertino susiklosčiusios situacijos: padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis, atsižvelgiant į padarinius (apgadintas automobilio užpakalinis bamperis), iš esmės yra mažareikšmis, padaryta žala draudimo įvertinta 520 Lt, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, pats nukentėjusysis pretenzijų S. H. F. neturi. Be to, pažymėtina, kad nors pareiškėjas anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, taip pat nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad teisės pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus.
Teisėjų kolegija laiko, kad dėl eismo įvykio mažareikšmiškumo ir kitų pirmiau išvardytų aplinkybių eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-29-2013).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytą eismo įvykio situaciją, kilusius padarinius dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikytinas ATPK 301 straipsnis ir vienos iš paskirtų administracinių nuobaudų – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas mažintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartį S. H. F. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį S. H. F. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažinti iki vienerių metų.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu su pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt dydžio bauda ir paskirti S. H. F. galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Kitas Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Armanas Abramavičius
Alvydas Pikelis
