Baudžiamoji byla Nr. 2K–561/2014
Teisminio proceso Nr. 1-36-1-00007-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.4.2.1;
2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Gintaro Godos ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Iš A. V. solidariai su A. S. ir A. S. UAB „4finance“ priteista 336,36 Lt ir 2435,31 Lt, solidariai su A. S. UAB „Lateko Lizingas“ – 6549,49 Lt, o UAB „Ūkio banko lizingas“ – 1819,53 Lt turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. S. ir A. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo A. V. gynėjo advokato Albino Miliausko apeliacinis skundas atmestas, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam, netenkintas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. V. pagal 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su A. S., įtikinę G. B. sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, 2012 m. gruodžio 4 d. 13.10 val. AB „Swedbank“ banke, Kalvarijos filiale, esančiame Kalvarijoje, Laisvės g. 2, G. B. sudarius elektroninės bankininkystės sutartį, vėliau neteisėtai įgijo ir laikė jo elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą ir slaptažodžių kortelę, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
Tęsdami nusikalstamą veiką, padedant veikos bendrininkui A. S., panaudojo svetimos G. B. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, jais disponavo, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2012 m. gruodžio 4 d., apie 14.34 val., Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), pasinaudojus iš G. B. apgaule įgytais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, siekdami apgaule užvaldyti kredito bendrovės UAB „4finance“ pinigus, pasinaudodami G. B. sudaryta elektroninės bankininkystės sutartimi, panaudodami G. S. priklausančią internetinę prieigą (duomenys neskelbtini), kurią suteikė A. S., neteisėtai panaudodami G. B. tapatybę patvirtinančius duomenis – AB „Swedbank“ bankas suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą ir slaptažodį, A. S. suteikus kompiuterį, A. S. neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos internetinėje svetainėje www.smscredit.lt ir G. B. vardu pervedus 0,01 Lt registracijos mokestį, sudarė kreditinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „4finance“, pagal kurią į G. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 250 Lt, kuriuos jis iš karto pervedė į A. S. nurodytą jo žmonos G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2012 m. gruodžio 4 d. 16.24 val. AB bankas „Swedbankas“ priklausančiame bankomate H080, esančiame Kalvarijoje, Laisvės g. 2, A. S. juos paėmė ir perdavė A. S., o šis pasidalijo su A. V.; taip apgaule bendrais veiksmais užvaldė svetimą turtą, padarydami UAB „4finance“ 250 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su A. S., A. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, išvengdami turtinės prievolės, t. y. 2012 m. gruodžio 5 d., tikslesnis laikas nenustatytas, parduotuvėje „Kolibris“, esančioje Marijampolėje, Draugystės g. 10A, iš anksto žinodami, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą kreditą, apgaule, pasinaudodami A. B. pasitikėjimu ir jo dokumentu, nutylėdami esmines savininko UAB „Lateko lizingas“ apsisprendimui dėl kredito perleidimo aplinkybes, t. y. kad kreditą jie įgis savo reikmėms, neinformuodami A. B., kokią sutartį UAB „Lateko lizingas“ su juo sudaro ir kokios bus pasekmės nevykdant sutarties sąlygų, A. B. vardu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Lateko lizingas“, kurią A. B. pasirašė, pagal kurią į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 4000 Lt, kuriuos tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, A. B. per tris kartus pasiėmė iš AB SEB bankas priklausančio bankomato ATM253, esančio Marijampolėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 3A, bei atidavė A. S. ir A. V., už kreditą eilinių įmokų nemokėjo ir nesilaikė kitų sutarties sąlygų; taip apgaule bendrais veiksmais įgijo 4000 Lt kreditą ir padarė UAB „Lateko lizingas“ 4000 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su A. S., A. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, išvengdami turtinės prievolės, t. y. 2012 m. gruodžio 5 d., tikslesnis laikas nenustatytas, parduotuvėje „Kolibris“, esančioje Marijampolėje, Draugystės g. 10A, po to, kai apgaule iš UAB „Lateko Lizingas“ buvo įgyti 4000 Lt, iš anksto žinodami, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą prekę, apgaule, pasinaudodami A. B. pasitikėjimu ir jo dokumentu, nutylėdami esmines savininko UAB „Ūkio banko lizingas“ apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybes, t. y. kad nešiojamąjį kompiuterį „Dell“ jie pirks savo reikmėms, neinformuodami A. B., kokią sutartį UAB „Ūkio banko lizingas“ su juo sudaro bei kokios bus pasekmės nevykdant sutarties sąlygų, apgaule įkalbėjo A. B. savo vardu sudaryti vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Ūkio bankas lizingas“, kurią A. B. pasirašė, pagal kurią A. V. ir A. S. įgijo 1549 Lt vertės nešiojamą kompiuterį „Dell“, už tai eilinių įmokų nemokėjo ir kitų sutarties sąlygų nesilaikė; taip apgaule bendrais veiksmais UAB „Ūkio banko lizingas“ padarė 1549 Lt turtinę žalą.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su A. S., A. V. 2012 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas nenustatytas, tačiau tikėtina 2012 m. gruodžio 4 ar 5 d., važiuodami automobiliu į Marijampolę, apgaule įtikino A. B. AB SEB bankas sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį; A. B. 2012 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, AB SEB bankas Marijampolės filiale, esančiame Marijampolėje, Vytauto g. 11/9, sudarius elektroninės bankininkystės sutartį, 2012 m. gruodžio 10 d., Kalvarijoje, S. Dariaus ir S. Girėno g., turėdami išankstinį tikslą panaudoti nukentėjusiojo elektroninės bankininkystės duomenis ir apgaule iš įvairių kredito, lizingo ir kitų bendrovių gauti pinigų, įgijo A. B. AB SEB bankas išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą ir slaptažodžių kortelę, t. y. A. B. perdavė juos A. V., o šis perdavė A. S., kuris prie savęs neteisėtai laikė iki 2012 m. gruodžio 10 d., tikslesnis laikas nenustatytas, kol A. S. minėtus duomenis grąžino A. B.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai su A. S. ir A. S., kaip padėjėju, A. V. panaudojo svetimos A. B. priklausiančios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, jais disponavo, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. 2012 m. gruodžio 10 d., apie 12.21 val., Kalvarijos sav., (duomenys neskelbtini), siekdami apgaule užvaldyti UAB „4finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodami A. B. sudaryta elektroninės bankininkystės sutartimi, panaudodami G. S. priklausančią internetinę prieigą (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodami A. B. tapatybę patvirtinančius duomenis – AB SEB bankas suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, A. S. suteikus kompiuterį, A. S., neteisėtai prisijungęs prie informacinės sistemos internetinėje svetainėje www.smscredit.lt ir pervedęs 0,01 Lt registracijos mokestį, A. B. vardu sudarė kreditinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „4finance“, pagal kurią į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1000 Lt, iš kurių 995 Lt A. S. iš karto pervedė į A. S. nurodytą jo žmonos G. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių 990 Lt 2012 m. gruodžio 10 d. 17.25 val. AB bankas „Swedbankas“ priklausančiame bankomate H0338, esančiame Kalvarijoje, Laisvės g. 15, A. S. išgrynino ir pasilikęs sau 100 Lt, 850 Lt Kalvarijoje, tiksliau nenustatytoje vietoje, perdavė A. S.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su A. S., A. V. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, išvengiant turtinės prievolės, t. y. 2012 m. gruodžio 18 d., laikotarpiu nuo 16.35 iki 17.35 val., „Bigbank“ AS Marijampolės filiale, esančiame Marijampolėje, Bažnyčios g. 38, iš anksto žinodami, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą kreditą, apgaule, pasinaudodami A. B. pasitikėjimu ir jo dokumentu, nutylėdami esmines savininko „Bigbank“ AS apsisprendimui dėl kredito perleidimo aplinkybes, t. y. kad kreditą jie įgis savo reikmėms, neinformuodami A. B., kokią sutartį „Bigbank“ AS su juo sudarys bei kokios bus pasekmės nevykdant sutarties sąlygų, įkalbėję pirkti automobilį ir apgaule įtikinę A. B., jog jokios paskolos jam grąžinti nereikės, pasikėsino sudaryti A. B. vardu vartojimo kredito sutartį su „Bigbank“ AS, pagal kurią į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pervesta 9000 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. B. neatitiko banko mokumo reikalavimų ir kredito sutartis nebuvo sudaryta.
Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrai su A. S., A. V. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, išvengiant turtinės prievolės, t. y. 2012 m. gruodžio 19 d., 16.29, 16.31 ir 16.43 val., AB „Lietuvos paštas“ priklausančiame Marijampolės centriniame pašte, esančiame Marijampolėje, J. Basanavičiaus g. 9, iš anksto žinodami, kad išvengs turtinės prievolės atsiskaityti už įsigytą kreditą, apgaule, pasinaudodami A. B. pasitikėjimu ir jo dokumentu, nutylėdami esmines savininko AB „Lietuvos paštas“ apsisprendimui dėl kredito perleidimo aplinkybes, t. y. kad kreditą jie įgis savo reikmėms, neinformuodami A. B., kokią sutartį AB „Lietuvos paštas“ su juo sudarys bei kokios bus pasekmės nevykdant sutarties sąlygų, įkalbėję ir įtikinę A. B. savo vardu sudaryti vartojimo kredito sutartį su AB „Lietuvos paštas“, pagal kurią į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti pervesta 1000 Lt, aiškindami, kad jam nieko grąžinti nereikės, pasikėsino apgaule automobilio pirkimui įgyti 1000 Lt kreditą, neketindami už tai mokėti eilinių įmokų bei laikytis kitų sutarties sąlygų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. B. neatitiko „General Financing“ rizikos vertinimo taisyklių ir kredito negavo.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kasatorius nurodo, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, neginčijo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jo parodymai yra nuoseklūs ir teisingi, jis padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui nustatyti tiesą byloje, nusikalstamas veikas padarė elgdamasis lengvabūdiškai ir įkalbėtas pažįstamo A. S., kuris ir buvo nusikalstamų veikų iniciatorius. Dėl savo neteisėtų veiksmų kasatorius padarė atitinkamas išvadas, dirba ir tik dirbdamas turi galimybę visiškai atlyginti civilinius ieškinius.
Nors apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio buvo paduotas dėl BK 75 straipsnio taikymo ir jame nebuvo prašoma, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu, tačiau teismas turėjo atsižvelgti į BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus bei teisme išdėstytą nuteistojo gynėjo prašymą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas atmetė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą dėl BK 75 straipsnio taikymo, tačiau nutartyje nieko nepasisakė dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo.
BK 64¹ straipsnio norma numato, jog, esant tam tikroms sąlygoms (be kita ko, kai byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas), asmeniui paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis numato galimybę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui švelninti bausmę, toks įstatymas yra lengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje buvo visos sąlygos atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia galimybe nebuvo pasinaudota. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kasatoriaus ir kitų kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos nekėlė abejonių (visi prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltę), padarytos nusikalstamos veikos nepriskiriamos prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, kasatorius ir kiti kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalti ir davė parodymus. Taigi šios aplinkybės patvirtinta, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo visos sąlygos išnagrinėti ją atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir nors toks tyrimas nebuvo atliktas, buvo galima taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir kasatoriui paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Tačiau teismai BK 64¹ straipsnio nuostatų netaikė, todėl padarė esminių BPK pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o jų priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais bei pagrįstais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras nurodo, kad kasatoriaus teiginiai dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo yra nepagrįsti. Šis BK straipsnis iš esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio. Pagal BK 64¹ straipsnį bausmė savo kaltę pripažįstančiam asmeniui vienu trečdaliu gali būti švelninama, jei baudžiamoji byla buvo išnagrinėta: 1) pagreitinto proceso tvarka arba 2) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba 3) priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Nagrinėjamoje byloje nė viena iš BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių formų nebuvo pritaikyta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sutrumpintas įrodymų tyrimas, laikantis BPK 273 ir 291 straipsniuose nustatytų taisyklių, nebuvo rengiamas. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad klausimas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimo posėdžio metu nebuvo keliamas, priešingai nei numatyta BPK 291 straipsnyje, įrodymai buvo tiriamai įprasto proceso tvarka. Klausimas dėl BK 64¹ straipsnio taikymo buvo iškeltas tik nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje baigiamųjų kalbų stadijoje. Prokuroro nuomone, visa tai reiškia, kad šiuo atveju BK 64¹ straipsnyje numatytų prielaidų švelninti bausmę A. V. nėra. Teismų sprendimuose laisvės atėmimo bausmės skyrimas motyvuotas tinkamai ir nėra pagrindo išvadai, kad tokios bausmės skyrimas reiškia netinkamą BK 41 straipsnio, numatančio bausmės paskirtį, pritaikymą. Apibendrindamas prokuroras teigia, kad esminių BPK pažeidimų, dėl kurių turėtų būti keičiami abiejų instancijų teismų sprendimai taip, kaip to prašoma kasaciniame skunde, byloje nepadaryta. Įstatymas pritaikytas tinkamai. Teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta.
Nuteistojo A. V. kasacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai (nutartys), todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Pagal BPK 332 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismo aprašomojoje nutarties dalyje išdėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo. Jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje nurodomi motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 5 dalis).
Taigi, tikrindamas bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nors tai nereiškia reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, tačiau tais atvejais, kai nepateikiamos motyvuotos išvados bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai esminis pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtus nuosprendį ar nutartį negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ3LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-247/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-247/2012">2K-247/2012</a>, 2K–609/2012).
Nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų ir tik dėl tų asmenų, dėl kurių paduoti skundai (išimtys iš šios bendros taisyklės nustatytos BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalyse). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinis skundas turi būti rašytinis (BPK 313 straipsnio 1 dalis), jo pakeisti ar papildyti baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės, apeliantai paduotus skundus gali tik atšaukti (BPK 316 straipsnis).
Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą nuteistojo A. V. gynėjo A. Miliausko apeliaciniame skunde suformuluotas konkretus prašymas – pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nuosprendį, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taip pat skunde nurodyti argumentai, pagrindžiantys tokį prašymą, rodo, kad šiuo atveju nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ribas apėmė BK 75 straipsnio taikymo išsprendimo klausimas. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu sakydamas baigiamąją kalbą nuteistojo gynėjas papildomai nurodė, kad nuteistasis neginčijo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių ir šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo galima išnagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, jo nuomone, buvo visos sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Taigi apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas pateikė naują prašymą – taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nurodė naujus su tuo susijusius argumentus, nors šio klausimo nekėlė savo apeliaciniame skunde. Prokuroras, atsakydamas į tokius nuteistojo gynėjo argumentus, teisme nurodė, kad dėl jų nepasisako, nes apeliaciniame skunde ši problema neiškelta. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas motyvuotai atsakė į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo prašymo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, pasisakė dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio atitikties įstatymo reikalavimams, o klausimo dėl BK 64¹ straipsnio taikymo, kuris, nors ir buvo gynėjo išsakytas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, tačiau apeliaciniame skunde neišdėstytas, pagrįstai nenagrinėjo ir šiuo aspektu konstatuoti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų pažeidimo nėra teisinio pagrindo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnyje nustatytomis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribomis, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių reikėtų viršyti apeliacinio skundo ribas, patikrino bylą pagal tai, kokius prašymus, pagrindus ir argumentus apeliaciniame skunde pateikė nuteistojo gynėjas, o jo keisti ar papildyti nebuvo galimybių.
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Kadangi apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir neturėjo teisinės pareigos nagrinėti BK 641 taikymo, šis klausimas negali būti sprendžiamas ir kasacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie galėtų nulemti neteisingos bausmės nuteistajam paskyrimą, nepadarė.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo A. V. kasacinį skundą.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Gintaras Goda
Aurelijus Gutauskas
