Administracinė byla Nr. 2AT-72-2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12767-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija
45.4.7 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (A. L.) atstovo advokato Algio Lukoševičiaus prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties.
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos Trečiojo būrio vado A. Petriko 2013 m. spalio 28 d. nutarimu A. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 2 dalį bei 123 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė 1500 Lt bauda su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartimi A. L. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos 3 būrio būrio vado A. Petriko 2013 m. spalio 28 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi A. L. apeliacinis skundas netenkintas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
A. L. pagal 1242 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2013 m. spalio 23 d. 19.20 val., Vilniuje, Liepkalnio g., vairuodamas automobilį „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, pavojingai manevravo, darė šoninį slydimą sukdamas ratu, taip sukėlė pavojų šalia stovinčioms transporto priemonėms ir pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 238 punktus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6, 8 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. (A. L.) atstovas advokatas Algis Lukoševičius prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos 2013 m. spalio 28 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėję policijos komisariatas ir abiejų instancijų teismai nenustatė visų būtinųjų subjektyviųjų požymių (tyčios chuliganiškai vairuoti), todėl jį pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį nubaudė nepagrįstai. Pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tada, kai yra šios sąlygos: 1) chuliganiškos paskatos; 2) vairavimas sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Taigi turi būti nustatytos abi nurodytos aplinkybės. Taip pat būtina nustatyti, kad asmuo (vairuotojas) tyčia ir kartu dėl chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Pareiškėjas pažymi, kad A. L. dėl chuliganiško vairavimo buvo nubaustas remiantis išskirtinai Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos policijos pareigūnų P. T.-R., A. P., T. B. ir O. J. bei apsaugos darbuotojo V. V. tarnybiniais pranešimais ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie kelia pagrįstų abejonių, ar pareigūnai galėjo tiksliai matyti, koks būtent automobilis atlikinėjo šoninį slydimą automobilių stovėjimo aikštelėje. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog stovėjimo aikštelė buvo pakankamai apšviesta, nes įvykio laikas užfiksuotas tamsiu paros metu – 2013 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., todėl matomumas buvo apsunkintas. Be to, iš policijos pareigūnų nubraižyto įvykio plano lieka neaišku, kokiu atstumu pareigūnai buvo nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje jie išgirdo padangų cypimą, ir kaip galėjo pamatyti automobilį, jeigu stovėjimo aikštelė buvo pilna. Esant šioms aplinkybėms, minėtų liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, todėl laikytini prieštaringais. Be to, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad būtent A. L. savo automobiliu tyčia automobilių stovėjimo aikštelėje šalia stadiono darė pavojingus manevrus, t. y. demonstravo nepagarbą visuomenei, siekė atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį ir kėlė jiems realų pavojų (chuliganiškai vairavo). Byloje net nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad įvykio metu stovėjimo aikštelėje buvo pašalinių žmonių, kurie nukentėjo ar galėjo nukentėti nuo pavojingo manevravimo. Pareiškėjas mano, kad teismai nenustatė A. L. veikoje tyčios, o tik formaliai konstatavo, jog jis padarė ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad tiek policijos komisariatas, tiek teismai pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nustatytas ATPK 256, 257 straipsniuose, o tokie pažeidimai turėjo esminės įtakos neteisėtų ir nepagrįstų procesinių sprendimų priėmimui. Pažymima, kad teisės pažeidimo protokolas gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų, todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu, patvirtinančiu automobilio važiavimo aplinkybes. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas vien todėl, kad informacija jame pateikta rašytine forma, negali būti vertinamas kaip neginčytinas įrodymas.
Pareiškėjas nurodo, kad fiksuojant įvykį (galbūt pavojingą manevravimą pilnoje automobilių stovėjimo aikštelėje) turėjo būti tinkamai užfiksuotos įvykio aplinkybės, surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame būtų tiksliai nurodytos tokios įvykio aplinkybės: koks įvykis atsitiko, kokie daiktai įvykio metu buvo apžiūrinėjami, kas nustatyta po daiktų apžiūros, aprašomi nustatyti požymiai, kada apžiūra daryta, nurodomos oro, apšvietimo sąlygos, nurodomi apžiūroje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, techninės priemonės, kuriomis buvo galima užfiksuoti įvykio aplinkybes. Tačiau byloje šių duomenų nėra, o vadovautis vien tik policijos pareigūnų nubraižytu įvykio planu negalima, nes jame jokiomis techninėmis priemonėmis neužfiksuoti duomenys, turintys būti įvykio vietos apžiūros protokole: koks atstumas skyrė policijos pareigūnus nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje buvo atliktas pavojingas manevravimas; oro sąlygos; kelio danga; aikštelės apšvietimas; nėra atlikti jokie matavimai ir pan. Be to, policijos nubraižyto plano nepasirašė asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas – A. L.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnas P. T.-R. priėjęs prie automobilio patikrino šio padangas ir teigė, kad jos buvo įkaitusios, sklido gumos kvapas, todėl padarė išvadą, jog būtent šis automobilis pavojingai manevravo (atliko šoninį slydimą). Pareiškėjas su tokiu pareigūno vertinimu nesutinka ir teigia, kad ekspertas, turintis atitinkamų žinių, galėjo nešališkai ir profesionaliai, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, nustatyti, ar būtent šis automobilis atliko pavojingą manevravimą, tačiau byloje transporto priemonės ekspertizė nebuvo paskirta.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad bylą nagrinėję teismai vadovavosi vien tik policijos pareigūnų duotais paaiškinimais, o nepagrįstai atmetė pažeidėją teisinančius liudytojų E. L., R. P. parodymus (šiems liudytojas net iškeltos administracinės bylos dėl melagingų parodymų davimo). Be to, teismai nepašalino visų kilusių abejonių ir savo sprendimuose tik formaliai nurodė, kodėl vienus įrodymus atmeta, o kitais – remiasi, savo sprendimo neargumentavo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos vadas Mindaugas Gušauskas atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus prašymo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant bylą buvo tinkamai vadovautasi ATPK nuostatomis, vertino surinktų įrodymų visumą. ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris suprantamas kaip įrodymais pagrįsta išvada, padaroma iš surinktų įrodymų išnagrinėjant reikšmingus faktus. Taip pat atsiliepime pažymima, kad pateiktame A. L. advokato prašyme neįžvelgiama pagrindų, dėl kurių jį būtų galima tenkinti.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus prašymas netenkintinas.
Dėl ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymių
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo prašymas atnaujinti administracinio pažeidimo bylą beveik išimtinai yra grindžiamas administracinę bylą nagrinėjusių teismų nustatytų faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo kritika dėl A. L. nubaudimo pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį, taip pat prašyme išdėstyti teiginiai dėl pažeidimo įforminimo procedūros pažeidimų. ATPK 30221 straipsnio 13 dalis numato, kad nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas yra ginčijamas prašyme dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo. Prašymą nagrinėjantis teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Šios įstatymo nuostatos apibrėžia kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribas atnaujintos administracinės bylos procese. Aukščiausiasis Teismas nenagrinėja bylos aplinkybių ir nevertina administracinės bylos proceso metu surinktų įrodymų. Aukščiausiasis Teismas gali priimti sprendimą dėl įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių tuo atveju, jei konstatuojami esminiai proceso teisės pažeidimai. Tai, kad A. L. dėl chuliganiško vairavimo buvo nubaustas, kaip nurodoma pareiškime, remiantis išskirtinai Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Mobiliosios kuopos policijos pareigūnų P. T.-R., A. P., T. B. ir O. J. bei apsaugos darbuotojo V. V. tarnybiniais pranešimais bei jų teismo posėdžio metu duotais parodymais, negali būti laikoma bylos nagrinėjimo trūkumu ar esminiu proceso pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai turėtų apkalbėti A. L. Administracinio teisės pažeidimo protokole yra užfiksuoti visi administracinės bylos nagrinėjimui būtini duomenys: įvykio vieta, laikas, pareiškimas bei tarnybiniai pranešimai, kurie buvo išnagrinėti teisme apklausiant pažeidimą mačiusius asmenis. Įrodymų pakankamumo klausimas nėra atnaujinto administracinio teisės pažeidimo proceso dalykas. Teismai įrodymus įvertino remdamiesi ATPK 257 straipsniu, o 1242 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas yra pagrįstas nuosekliais pažeidimą mačiusių policijos pareigūnų bei apsaugos darbuotojo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kuriais remdamasis atmetė A. L. versiją dėl kito asmens vairuojamo automobilio padaryto pažeidimo ir pagrįstai rėmėsi apylinkės teismo išvadomis dėl išnagrinėtų įrodymų patikimumo bei A. L. iniciatyva iškviestų ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų neteisingumo.
ATPK 1242 straipsnio 2 dalyje numatytas chuliganiškas vairavimas apibrėžiamas kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui, arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Kompetentingų valstybės institucijų nustatytame teisiniame reguliavime įtvirtinta, jog eismo dalyviai keliuose ir kitose eismui skirtose vietose turi vadovautis eismo saugumo, atsargumo, pagarbos kitiems eismo dalyviams bei aplinkai principais.
KET III dalies „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 4 punktas įtvirtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję teismai padarė teisingą išvadą, kad A. L. pagrįstai nubaustas už pavojingą ir chuliganišką vairavimą pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį, nes 2013 m. spalio 23 d. 19.20 val., Vilniuje, Liepkalnio g., vairuodamas automobilį „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, pavojingai manevravo, darė šoninį slydimą sukdamas ratu, taip sukėlė pavojų šalia stovinčioms transporto priemonėms ir pažeidė KET 9 ir 238 punktus. Byloje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad A. L. tyčia ir daugelį kartų atliko šoninio slydimo manevrą automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje buvo sustatyti kiti automobiliai bei vaikščiojo žmonės. Toks manevravimas, kai šalia sustatyti kiti automobiliai, yra ne tik pavojingas dėl vairavimo būdo, tačiau tokio vairavimo pavojingumą dar sustiprina tai, kad A. L. vairuojamam automobiliui nebuvo neatlikta valstybinė techninė apžiūra, todėl tai kėlė didesnį pavojų ir dėl automobilio techninio saugumo. Chuliganišką vairavimą apibūdina tai, kad A. L. šoniniu slydimu viešojoje vietoje važiavo ne dėl eismo būtinumo, o dėl chuliganiškų paskatų, norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, nes šalia stovėjimo aikštelės vyko renginys, kuriame buvo susirinkę žmonės. Tokiu elgesiu A. L. norėjo pabrėžti kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą, atsargumo, saugumo bei pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, todėl jis pagrįstai buvo nubaustas pagal ATPK 1242 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus prašymą atnaujinti bylą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Armanas Abramavičius
Alvydas Pikelis
