Dėl Panevėžio rajono apylinkės teismo 2013-02-14 nutarimo, kuriuo jam paskirta galutinė nuobauda bauda su transporto priemonės konfiskavimu

Teisėja Ingrida Kirsnytė

Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-109-193/2013

Proceso Nr. 4-08-3-02895-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.4.;45.4.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio rajono apylinkės teismo 2013-02-14 nutarimo, kuriuo jam paskirta galutinė nuobauda bauda su transporto priemonės konfiskavimu;

n u s t a t ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutarimu J. V. a/k (duomenys neskelbtini) pripažintas padaręs administracinės teisės pažeidimus (toliau – pažeidimus), numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d., ir jam paskirta nuobauda: - pagal ATPK 127 str. 3 d. – 5400 Lt bauda su jam priklausančios transporto priemonės – a/m VW Golf, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; - pagal ATPK 130 str. 1 d. – 4500 Lt su a/m VW Golf, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; - pagal ATPK 1241 str. 7 d. – 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė nuobauda – 5400 Lt bauda su jam priklausančios transporto priemonės – automobilio VW Golf, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Administracinė byla pagal ATPK 1302 str. nutraukta.

Nubaustas už tai, kad jis, 2012-12-12, apie 19.19 val. ties Klevų g. (duomenys neskelbtini) namu Vaivadų k. Panevėžio r., vairuodamas jam pačiam priklausančią transporto priemonę - automobilį Volkswagen Golf, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - nustatytas girtumas 2.23 promilės, neturėdamas teisės vairuoti (kuri yra atimta), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino meteorologinių ir kelio sąlygų, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stovintį įvažiavime į kiemą automobilį Š. S., v/n (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidžiant KET. Be to, policijos pareigūnams nepateikė automobilio registracijos liudijimo bei transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Tuo jis pažeidė KET 14, 16, 133, 231.1, 232 p. ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 1241 str. 7 d.

Apeliaciniu skundu J. V. prašo apylinkės teismo nutarimą dalyje dėl ATPK 127 str. 3 d. panaikinti ir bylą dėl šios dalies grąžinti iš naujo nagrinėti teisme. Nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d., pakeisti, nuobaudą paskiriant 3000 – 4000 Lt sankcijos ribose. Teigia, kad apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl visapusiškai, pilnai ir objektyviai neištirtų ir įvertintų visų bylos aplinkybių bei netinkamai pritaikytų materialinės bei procesinės teisės normų.

Dėl ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo mano, kad byloje nėra nustatyta kiek metrų taksi a/m buvo išvažiavęs į gatvės važiuojamąją dalį, kurioje kelio dalyje įvyko susidūrimas, nėra įvertintas matomumas kelyje, kokiu greičiu važiavo J. V. a/m, kurio vairuotojo padarytas KET buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui. Tačiau apylinkės teismas rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų I. J., G. M., A. R. parodymais ir padarė išvadą, kad J. V. turėjo realią galimybę išvengti susidūrimo t.y. galėjo apvažiuoti taksi a/m, gatvė buvo apšviesta, plati, iš dešinės pusės nebuvo a/m. Kadangi a/m J. V. vairavo neblaivus, važiavo neva didesniu nei 50 km/h greičiu priešinga eismo juosta, todėl jis galimai nebuvo įvertinęs meteorologinių ir kelio sąlygų, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė a/m, jį sumėtė, todėl ir atsitrenkė į įvažiavime į kiemą stovintį taksi a/m, kuris prieš pat įvykį nevažiavo. Teismas neatsižvelgė į apelianto visą laiką nurodomą aplinkybę, kad išvažiuodamas į kelią iš kiemo taksi a/m privalėjo duoti kelią (KET 107 str.) bei sudarė kliūtį eismui (KET 28 str.) ir neišsiaiškino ar J. V. galėjo išvengti susidūrimo, nenustačius kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui, o J. V. pagal ATPK 127 str. 3 d., pripažino kaltu tik dėl to, kad jis vairavo neblaivus. Apeliantas tvirtina, kad susidūrimo momentu taksi a/m iš tiesų stovėjo, tačiau jo dalis buvo kelyje ir buvo kaip kliūtis, kurios J. V. neturėjo galimybės iš anksto numatyti (per saugų atstumą nepastebėjo kliūties, nes įvertinus blogą matomumą kelyje - gatvė daro lanką, buvo sniego sankasos), jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo. Kad taksi a/m stovėjo važiuojamojoje gatvės dalyje patvirtina automobilių padėtys po įvykio (griovyje atsiradusio taksi a/m tikėtina nuo smūgio slydimo trajektorija, o J. V. a/m išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą už 5-8 m. nuo taksi a/m.

Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo mano, kad nuobauda turėjo būti skirta kaip turinčiam teisę vairuoti transporto priemones asmeniui, nes ankstesnis nutarimas, kuriuo buvo atimta ši teisė, nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu dar nebuvo įsiteisėjęs. Skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino ir gailisi. Be to, jis yra dirbantis, atlygis yra mažas, gyvena su neįgalia motina ir ja rūpinasi. Todėl bauda turėjo būti paskirta artima sankcijos minimumui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio AVPK Kelių policijos biuras prašo apeliacinio skundo netenkinti, nes teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, skundo ribose nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl apeliacinio skundo, patikrinęs apylinkės teismo nutarimo priėmimo teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas J. V. paskyrė administracinę nuobaudą visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes bei pakankamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Skundu J. V. nepripažįsta padaręs inkriminuoto ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo ir nesutinka dėl jam paskirtos baudos dydžio už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą.

Dėl paskirtos baudos už ATPK 130 str. 1 d.(neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones)

Už ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą J. V. paskirta 4500 Lt bauda su transporto priemonės konfiskavimu. Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, skirdamas nuobaudą teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad J. V. gailisi. ATPK 130 str. 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad pasitraukimas iš įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas susijęs, užtraukia baudą neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – nuo 4000 iki 5000 Lt su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 330 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių <.....> vairuotojai, <.....> apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, <.....> laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti teisę priėmimo dienos.

Specialioji teisė 15 mėnesių terminui J. V. atimta 2012-12-10 teismo nutarimu. Nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo pradėtas vykdyti nuo 2012-12-10 ir numatyta vykdyti iki 2014-03-09 (b.l. 14). Taigi, teisės vairuoti transporto priemones J. V. neturi nuo 2012-12-10, todėl keisti nutarimą pagal ATPK 130 str. 1 d. dėl paskirtos baudos švelninimo, t.y. baudą skirti kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į byloje nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (viena atsakomybę lengvinanti, ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ATPK 31 str. 1 p., 32 str. 5 ir 6 p.), teisės pažeidimo pobūdį, asmenybę ir turtinę padėtį, paskirtoji bauda savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, neatitinkanti padaryto pažeidimo pavojingumo ar kitų aplinkybių.

Dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo (pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, padarytas neblaivaus asmens)

Kelių eismo taisyklių pažeidimai nustato administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl tokie pažeidimai turi būti įrodinėjami. J. V. inkriminuoti KET 14, 16, 133, 231.1, 232 punktų pažeidimai. J. V. neginčija KET pažeidimų: KET 14 p. - Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems <.....>. KET 16 p. - Motorinės transporto priemonės <.....> vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, <.....> pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą <.....>. KET 231 p. - Įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: KET 231.1 p.p. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. KET 232 p. Jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o <.....> dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

J. V. ginčija jam inkriminuotą KET 133 punkto pažeidimą, todėl nepripažįsta ir savo kaltės pagal ATPK 127 str. 3 d. Tvirtina, kad taksi automobilis jam užstatė kelią, o kai jis jį pamatė, susidūrimo nebegalėjo išvengti būtent dėl taksi vairuotojo kaltės. Šie J. V. argumentai atmetami: apie įvykio aplinkybes J. V. nurodė du kartus: pirminiame paaiškinime parodė, kad gatve jis važiavo apie 50 km/h greičiu, pripažino, kad pamatė ties įvažiavimu į kiemą stovintį taksi automobilį, bandė jį apvažiuoti, bet nepavyko, nes buvo provėžos, slidu, todėl susidūrimo nebegalėjo išvengti (b.l. 29). Teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kai jis pamatė taksi a/m nebegalėjo išvengti susidūrimo, automobilį pastebėjo, kai jis dar nebuvo išvažiavęs į važiuojamąją dalį. Įvykis įvyko, nes taksi automobilis išvažiavo į važiuojamąją dalį, buvo slidu, todėl jis, J. V. ir negalėjo apvažiuoti. Susidūrimo metu, iš kiemo išvažiuojančio pusę automobilio buvo važiuojamojoje dalyje. Jei automobilis būtų išvažiavęs anksčiau, jis - J. V. būtų spėjęs sustoti (b.l. 48).

I-osios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad J. V. kaltė sukėlus autoįvykį, įrodyta administracinės bylos medžiaga - nukentėjusiojo J. D. ir liudytojų I. J., G. M., A. R. parodymais, eismo įvykio schema bei fotonuotraukomis. KET 133 punktas įpareigojo J. V. važiuoti neviršijant leistino greičio. Pasirenkant greitį, vairuotojas turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turėjo sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Reiškia, atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, J. V. privalėjo sulėtinti greitį ar net visiškai sustabdyti transporto priemonę, ar saugiai ją apvažiuoti, nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Toks įpareigojimas transporto priemonės vairuotojui nustatytas nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė KET ir sukėlė grėsmę eismo saugumui.

Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad J. V. ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Lemiantis kaltės buvimą momentas šiuo atveju yra tai, ar J. V., turėdamas pareigą vairuoti atidžiai, turėjo galimybę nedaryti KET pažeidimų, važiuoti saugiu greičiu, o pamatęs kliūtį laiku sumažinti greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki iš anksto numatomos kliūties ir išvengti susidūrimo. Nustatyta, kad taksi automobilis prieš pat susidūrimą nejudėjo, stovėjo ir laukė pravažiuojančio J. V. automobilio. Tai pripažino ir J. V. pirminiame paaiškinime, tik teisme ėmė tvirtinti, kad automobilis į gatvę išvažiavo netikėtai, betarpiškai arti prieš apeliantą. I-osios instancijos teismas pagrįstai pripažino reikšminga aplinkybe, turėjusia įtakos eismo įvykio kilimui ir J. V. girtumą (2.23 promilės), nes tokia būklė neginčytinai sulėtino vairuotojo reakcijas bei veiksmus. Tokiu atveju akivaizdu, kad J. V. nebuvo pasirinkęs saugaus greičio, galimai neįvertino meteorologinių ir kelio sąlygų (kelio ruožas buvo apšviestas, gatvė plati, vietos buvo daug, priešinga eismo juosta važiuojančių automobilių nebuvo, tačiau buvo slidu), todėl atsiradus kliūčiai – taksi automobiliui, J. V. nesustabdė laiku savo vairuojamos transporto priemonės, ar neapvažiavo taksi automobilio dėl girtumo, o ne dėl per arti išvažiavusios transporto priemonės, dėl to ir neišvengė paties eismo įvykio. Jo pozicija, kad jis neturėjo galimybės iš anksto numatyti kliūties, todėl neturėjo ir techninės galimybės išvengti susidūrimo, nėra teisinga. Turėdamas ne vienerių metų vairavimo patirtį, visa tai jis privalėjo numatyti ir išvengti. J. V. saugaus greičio nepasirinkimas, techniniu požiūriu ir buvo pagrindinė autoįvykio kilimo sąlyga. Dėl nurodytų priežasčių, J. V. pozicija, kad neteisingai nustatytas eismo įvykio kilimo mechanizmas, jo veiksmuose nėra kaltės dėl ATPK 127 str. 3 d. pažeidimo, kadangi susidarius netikėtoms aplinkybėms, jis neturėjo galimybės išvengti susidūrimo, nėra teisinga. Tenkinti šioje dalyje apeliacinį skundą taip pat pagrindo nėra.

Iš tiesų, pagal pažeidimų pobūdį (šiurkštūs KET pažeidimai padaryti miesto gatvėje, esant sunkaus girtumo), pažeidimų darymo motyvai (girtas vairavo tikint, kad nebus sulaikytas, iš įvykio vietos pasišalino norėdamas išvengti atsakomybės), pažeidėjo asmenybę – 2008-2012 m. laikotarpiu 14 kartų įvykdė administracinės teisės pažeidimus transporto ir viešosios tvarkos srityse, transporto priemones sistemingai vairavo neblaivus (nuobaudos taikytos 2008, 2009, 2011, 2012 m.), metų laikotarpyje buvo baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų už tos pačios rūšies teisės pažeidimus, pažeidimą padarė būdamas teistas už nusikaltimą, t.y. pažeidimus padarė esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms (b.l. 7-14), dirba, gailisi padaręs pažeidimus – tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe,- nuobaudos J. V. paskirtos pagrįstai ir teisėtai kiekvienos ATPK normos nustatytose ribose, baudas ir specialiosios teisės atėmimo terminus parenkant artimus nuobaudos vidurkiui. (ATPK 30 str.).

Apelianto nurodomos aplinkybės (jis kaltę pilnai pripažino, gailisi, turi pastovų darbą, turi sergančią motiną), nesudaro pagrindo neskirti ginčijamų nuobaudų. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. V. darbinė veikla, šeiminė padėtis, kuo argumentuoja ir apeliantas, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl paskirtų nuobaudų švelninimo. Pažeidimą padariusio J. V. gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su minimomis sankcijomis, nelaikytini esminėmis aplinkybėmis, dėl kurių reikėtų tenkinti šio administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymėtina, jog jis, dar prieš darydamas teisės pažeidimą, turėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo teisei priešingo poelgio pasekmes, jų įtaką darbinei veiklai ar šeimos nariams, todėl jis pats ir turėtų prisiimti tokių neigiamų pasekmių atsiradimo riziką. Akivaizdu, kad J. V. sistemingai darant pažeidimus, skiriamos nuobaudos jam reikiamo poveikio nedaro. Darydamas nagrinėjamus pažeidimus, J. V. sukėlė grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos. Todėl, šiuo atveju svarbesniais laikytini visuomenės, o ne pažeidėjo interesai. Todėl už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą J. V. pagrįstai paskirta nuobauda - bauda, didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis su transporto priemonės konfiskavimu, o už ATPK 130 str. 1 d. - bauda, sankcijoje numatyto vidurkio dydžio su transporto priemonės konfiskavimu. Galutinė subendrinta nuobauda 5400 Lt bauda su jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimu paskirta irgi teisingai- sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų pažeidimų ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Remdamasis išdėstytais argumentais skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti nutarimą dėl ATPK 127 str. 3 d. inkriminuoto pažeidimo ir bylą dėl šios dalies grąžinti iš naujo nagrinėti teisme, ar keisti nutarimą dėl ATPK 130 str. 1 d. paskirtos baudos švelninimo, t.y. baudą skirti kaip asmeniui, turinčiam teisę vairuoti transporto priemones, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 10 str., 302 12 str. 1 d. 1 p. teismas,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutarimą palikti nepakeistą ir J. V. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Ričardas Gilys