Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 2KT-318-102/2013

Proceso Nr. 2-08-3-02654-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

44.2.4; 98.3.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. balandžio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Romualdas Januška, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo G. K. pareikštą nušalinimą visam Panevėžio miesto apylinkės teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-55-812/2013 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-55-812/2013 pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovas G. K. 2013 m. kovo 27–28 d. teismo posėdžių metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Dainai Lisaitei ir visam Panevėžio miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad byla turėtų būti perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, nes jo ieškinys yra dėl žalos, kuri padaryta dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo jo atžvilgiu priimto neteisingo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, atlyginimo priteisimo. Be to, teismas neužtikrino, kad nebūtų paviešinti bylos duomenys. Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismas neturėtų vertinti savo veiksmų teisėtumo ir spręsti klausimo dėl padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 4 d. nutartimi išsprendė jo prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui ir konstatavo, kad bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui klausimas turi būti sprendžiamas Panevėžio apygardos teisme. Todėl reiškia nušalinimą visam Panevėžio miesto apylinkės teismui ir prašo bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Be to, ieškovas reiškia nušalinimą teisėjai D. Lisaitei, įžvelgdamas jos šališkumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi. Nurodo, kad 2013 m. kovo 27 d. teismo posėdyje pateikė prašymą išreikalauti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo duomenis, kokiems asmenims buvo pateikti baudžiamosios bylos duomenys ir kokie duomenys buvo pateikti žurnalistams. Ieškovas abejoja teisėjos tvirtinimu, kad visi duomenys yra pateikti, bei jos nešališkumu. Ieškovo nuomone, teisėja, žinodama apie jo sveikatos būklę, stengiasi jį išvesti iš pusiausvyros, jį drausmindama, kalbėdama pakeltu tonu, jaučiamas jos palankumas kitiems proceso dalyviams, jam apsunkintos teisės teikti įrodymus, netenkinami jo prašymai teismui, apribojama jo teisė proceso dalyviams pateikti klausimus.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė L. Burbienė prašė Panevėžio miesto apylinkės teismui pareikštą nušalinimą atmesti Civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 68 str. 2 d. pagrindu, nes ieškovas apie reiškiamo nušalinimo priežastis žinojo pateikdamas ieškinį Panevėžio miesto apylinkės teismui. Bylos nagrinėjimas eina į pabaigą. Todėl ieškovo teismui reiškiamas nušalinimas laikytinas kaip siekis vilkinti bylos nagrinėjimą

Pareiškimas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui atmestinas.

CPK 65 str. nustatyti pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti nuo bylos nagrinėjimo. CPK 66 str. nustatyta, kad be šio kodekso 65 str. numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Nagrinėjamu atveju ieškovas G. K. nušalinimą Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškė, nurodydamas, kad žala, dėl kurios priteisimo paduotas ieškinys, padaryta dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų neteisėtų veiksmų bei dėl šio teismo jo atžvilgiu priimto nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-229/2009, nes teismo nuosprendis, peržiūrėjus jį apeliacine tvarka, buvo pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis, kuria jis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Dėl šios priežasties, ieškovo nuomone, Panevėžio miesto apylinkės teismas nešališkai šios civilinės bylos išnagrinėti negalės, todėl reiškia teismui nušalinimą ir pageidauja, kad byla būtų perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas reikalauja, kad teismo nuosprendžių (sprendimų) teisėtumą ir pagrįstumą tikrintų ne įstatymų leidžiamoji ar vykdomojo valdžia, o aukštesnė teismo instancija. Lietuvos Respublikoje nustatyta instancinė teismų priimtų nuosprendžių (sprendimų) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės sistema, suteikianti galimybę pagal suinteresuotų asmenų skundus patikrinti teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi ieškovo nurodyto 2009 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-453-229/2009, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas, peržiūrėjus bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas panaikino nuosprendžio dalį, kuria ieškovas buvo nuteistas pagal BK 150 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Nuosprendžio pakeitimas, įgyvendinant Baudžiamojo proceso kodekso nustatytą žemesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, nesant kitų pagrindų, negali būti pagrindas teismui nušalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Ieškovas kitų CPK 64–66 straipsniuose numatytų pagrindų apylinkės teismui nušalinti nenurodo. Tai, kad išnagrinėtos baudžiamosios bylos aplinkybės buvo paskleistos visuomenei (žiniasklaidoje), negali būti pagrindas nušalinti Panevėžio miesto apylinkės teismą nuo civiline tvarka pareikšto ieškinio nagrinėjimo. Todėl pareikštas nušalinimas Panevėžio miesto apylinkės teismui netenkintinas.

Ieškovas reiškia nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai D. Lisaitei, įžvelgdamas jos veiksmuose šališkumą. Pagal CPK 69 straipsnio 1 dalį teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas. Todėl teisėjos D. Lisaitės nušalinimo klausimas priklauso Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkės kompetencijai.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 65 str., 66 str. ir 69 str.,

n u t a r i a:

Ieškovo G. K. pareikšto nušalinimo visam Panevėžio miesto apylinkės teismui netenkinti, o teisėjos Dainos Lisaitės nušalinimo klausimą perduoti spręsti Panevėžio miesto apylinkės teismo pirmininkei R. Dambrauskaitei.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Romualdas Januška