Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio

Baudžiamoji byla Nr. 2K-288-648/2018

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00132-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.2.2; 1.2.23.7 (N)

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,

nuteistiesiems V. J. ir D. Š.,

gynėjui Giedriui Danėliui,

nukentėjusiosios P. C. atstovui advokatui Daliui Poviliui,

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Onos Rojutės ir nukentėjusiosios P. C. bei jos atstovo advokato Daliaus Poviliaus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio.

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

– pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį keturiasdešimt penkių parų areštu;

– pagal BK 1472 straipsnio 1 dalį keturiasdešimt penkių parų areštu;

– pagal BK 309 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams;

– pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. vasario mėn. padarytos nusikalstamos veikos) šešiasdešimties parų areštu;

– pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. vasario mėn. padarytos nusikalstamos veikos) šešiasdešimties parų areštu;

– pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. pavasarį padarytos nusikalstamos veikos) septyniasdešimties parų areštu;

– pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl 2013 m. pavasarį padarytos nusikalstamos veikos) septyniasdešimties parų areštu;

– pagal BK 233 straipsnio 1 dalį keturiasdešimt penkių parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Į V. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d.

D. Š. nuteistas:

– pagal BK 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir D. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Į D. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d.

Iš V. J. ir D. Š. solidariai priteista atlyginti:

– nukentėjusiajai J. Š. 3620,25 Eur neturtinės žalos;

– nukentėjusiajai J. A. 4228,45 Eur neturtinės žalos;

– nukentėjusiajai V. R. 4344,30 Eur neturtinės žalos;

– nukentėjusiajai T. M. 4344,30 Eur neturtinės žalos;

– nukentėjusiajai P. C. 4300 Eur neturtinės žalos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. ir D. Š. valstybės naudai priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 202,73 Eur, po 101,36 Eur iš kiekvieno.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžiu panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalys dėl V. J. ir D. Š. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį bei priimtas naujas, išteisinamasis, nuosprendis:

V. J. ir D. Š. išteisinti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, V. J. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 233 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniasdešimties parų areštas.

Į V. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. bei laikyta, kad jis atliko paskirtą bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, D. Š. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 309 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 233 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyniasdešimties parų areštas.

Į D. Š. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 3 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d. bei laikyta, kad jis atliko paskirtą bausmę.

Taip pat panaikintos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalys dėl nukentėjusiosioms J. Š., J. A., V. R., T. M. ir P. C. priteistų neturtinės žalos sumų iš V. J. ir D. Š. bei nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Šioje byloje D. Š. taip pat išteisintas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, nukentėjusiosios atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, nuteistųjų ir jų gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2013 m. kovo–gegužės mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, per įdėtą skelbimą internete ir tiesioginio susitikimo kavinėje „M (duomenys pakeisti)“, esančioje (duomenys neskelbtini), metu panaudodami apgaulę, t. y. leisdami suprasti, kad siūlomas darbas yra legalus, suvokdami, kad darbas susijęs su pornografija ir kad pinigus galima uždirbti tik atliekant pornografinio pobūdžio veiksmus ir stebint, kaip tokius pornografinio pobūdžio veiksmus atlieka svetainės lankytojai, tačiau to neatskleisdami nukentėjusiajai, melagingai žadėdami gerą atlyginimą, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, nesugebėjimu įvertinti pornografijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių, sunkia jos materialine padėtimi ir tuo, kad ji augina tris mažus vaikus, įtikinėdami verbavo R. G. dirbti interneto modeliu iš pradžių pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), o paskui – pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai sutikus, V. J. ir D. Š. iš pradžių jos kompiuteryje prijungė nukentėjusiąją prie tinklalapio (duomenys neskelbtini), paskui įdarbino interneto modeliu tinklalapyje (duomenys neskelbtini), sutarė, kad R. G. dirbs šį darbą savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur ji gyveno su trimis mažamečiais vaikais, stebėjo ją per internetą, kaip ji dirba, ir davė jai nurodymus, kaip reikia dirbti, taip privertė nukentėjusiąją jaustis jiems skolingą ir atidirbti už tai, kad nuteistieji surado jai darbą, ir tokiu būdu padarė nukentėjusiąją priklausomą nuo jų. Minėtais veiksmais V. J. ir D. Š. išnaudojimo tikslais sudarė sandorį su nukentėjusiąja ir įgijo jos kontrolę. R. G., būdama pažeidžiama, priklausoma ir kontroliuojama nuteistųjų bei visiškai nesuvokdama savo veikos neteisėtumo, taip būdama nekalta dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, vykdydama nuteistųjų sumanymą, prieš interneto kamerą demonstravo intymias kūno vietas ir atliko su savimi intymius veiksmus, kurių tikslas sukelti svetainės lankytojų lytinį geismą. R. G. atsisakius dirbti interneto modeliu, V. J. ir D. Š., pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, panaudodami psichinę prievartą, įtikinėjo ją tęsti pornografinio pobūdžio paslaugų teikimą. Taip V. J. ir D. Š., pasitelkę R. G., interneto svetainėse (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gamino pornografinio turinio dalykus ir juos padarė prieinamus šios interneto svetainės lankytojams, pasinaudodami R. G. pažeidžiamumu ir priklausomumu bei panaudodami psichinę prievartą, neteisėtai vertė ją teikti pornografinio pobūdžio paslaugas, taip pat naudojosi R. G. paslaugomis, gaudami už jos paslaugas nenustatyto dydžio atlygį iš interneto svetainių administracijos.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2012 m. spalio–lapkričio mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, per skelbimą internete, telefonu ir per tiesioginius susitikimus kavinėje, esančioje prekybos centre „X (duomenys pakeisti)“, (duomenys neskelbtini), ir kavinėje „R (duomenys pakeisti)“, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodami apgaulę, t. y. sąmoningai nutylėdami nelegalų darbo pobūdį, suvokdami, kad darbas susijęs su pornografija ir kad pinigus galima uždirbti tik atliekant pornografinio pobūdžio veiksmus bei stebint, kaip tokius pornografinio pobūdžio veiksmus atlieka svetainės lankytojai, tačiau to neatskleisdami nukentėjusiajai, melagingai žadėdami gerą atlyginimą ir įtikinėdami, kad pinigų galima užsidirbti ir neatliekant pornografinio pobūdžio veiksmų, ir taip suteikdami jai nepagrįstų lūkesčių užsidirbti legaliai, nepažeidžiant moralės normų, pasinaudodami merginų pažeidžiamumu, t. y. jų naivumu, patiklumu, įtikinėdami verbavo A. M. ir G. Z. dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiosioms sutikus, V. J. ir D. Š. įdarbino jas interneto modeliais pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), sumokėjo dalį nuomos mokesčio už jų pačių išsinuomotą butą, esantį Klaipėdoje, atsiuntė interneto kameras, atsiuntė 100 Lt kompiuteriui sutaisyti, tačiau A. M. ir G. Z., suvokusios, kad (duomenys neskelbtini) yra pornografinio pobūdžio tinklalapis ir, norint ten dirbti ir uždirbti, reikia teikti pornografinio pobūdžio paslaugas, atsisakė toliau dirbti tinklalapyje (duomenys neskelbtini).

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2012 m. lapkričio – 2013 m. liepos mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, per įdėtą skelbimą internete ir tiesiogiai kavinėje „S (duomenys pakeisti)“, esančioje (duomenys neskelbtini), panaudodami apgaulę, t. y. sąmoningai nutylėdami nelegalų darbo pobūdį, suvokdami, kad darbas susijęs su pornografija ir kad pinigus galima uždirbti tik atliekant pornografinio pobūdžio veiksmus bei stebint, kaip tokius pornografinio pobūdžio veiksmus atlieka svetainės lankytojai, tačiau to neatskleisdami nukentėjusiajai, melagingai žadėdami gerą atlyginimą, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, nesugebėjimu įvertinti pornografijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių, sunkia jos materialine padėtimi, taip pat tuo, kad ji augina mažą vaiką, įtikinėdami verbavo T. M. dirbti interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai sutikus, V. J. ir D. Š. davė nukentėjusiajai vaizdo kamerą, įdarbino ją interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini) ir sutarė, kad ji dirbs šį darbą savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Vėliau V. J. ir D. Š. išnuomojo iš savo pinigų nukentėjusiajai butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ji apsigyveno su mažamečiu vaiku ir kita nuteistųjų užverbuota mergina V. R., davė pinigų būtiniesiems poreikiams patenkinti, taip privertė nukentėjusiąją jaustis skolingą nuteistiesiems ir atidirbti už jai suteiktas paslaugas bei tokiu būdu padarė nukentėjusiąją materialiai priklausomą nuo jų, stebėjo ją per internetą, kaip ji dirba, davė jai nurodymus, kaip reikia dirbti. Minėtais veiksmais V. J. ir D. Š. išnaudojimo tikslais sudarė sandorį su nukentėjusiąja ir įgijo jos kontrolę. T. M., būdama pažeidžiama, priklausoma ir kontroliuojama nuteistųjų, visiškai nesuvokdama savo veikos neteisėtumo, taip būdama nekalta dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, vykdydama V. J. ir D. Š. nurodymus, prieš interneto kamerą demonstravo intymias kūno vietas ir atliko su savimi intymius veiksmus, kurių tikslas sukelti svetainės lankytojų lytinį geismą. T. M. dirbant interneto modeliu, V. J. ir D. Š., pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, panaudodami psichinę prievartą, įtikinėjo nukentėjusiąją tęsti pornografinio pobūdžio paslaugų teikimą. Taip V. J. ir D. Š., pasitelkę T. M., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) gamino pornografinio turinio dalykus ir juos padarė prieinamus šios interneto svetainės lankytojams, pasinaudodami T. M. pažeidžiamumu ir priklausomumu bei panaudodami psichinę prievartą, neteisėtai vertė ją teikti pornografinio pobūdžio paslaugas, taip pat naudojosi T. M. paslaugomis, gaudami už jos paslaugas nenustatyto dydžio atlygį iš interneto svetainės administracijos.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2012 m. lapkričio – 2013 m. liepos mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, netiesiogiai per kitą užverbuotą merginą T. M., kuri nekalta dėl verbavimo, ir tiesiogiai automobilyje, su kuriuo atvyko prie nukentėjusiosios namų, esančių (duomenys neskelbtini), panaudodami apgaulę, t. y. melagingai tvirtindami, kad siūlomas darbas yra legalus, suvokdami, kad darbas susijęs su pornografija ir kad pinigus galima uždirbti tik atliekant pornografinio pobūdžio veiksmus bei stebint, kaip tokius pornografinio pobūdžio veiksmus atlieka svetainės lankytojai, tačiau to neatskleisdami nukentėjusiajai, melagingai žadėdami gerą atlyginimą, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, nesugebėjimu įvertinti pornografijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių, įtikinėdami verbavo V. R. dirbti interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai sutikus, V. J. ir D. Š. išnuomojo iš savo pinigų jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur V. R. apsigyveno su kita jų užverbuota mergina T. M. ir jos mažamečiu vaiku, davė pinigų būtiniesiems poreikiams patenkinti, įdarbino ją interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), taip privertė nukentėjusiąją jaustis skolingą nuteistiesiems ir atidirbti už jai suteiktas paslaugas bei, tokiu būdu padarydami nukentėjusiąją materialiai priklausomą nuo jų, stebėjo ją per internetą, kaip ji dirba, davė jai nurodymus, kaip reikia dirbti. Minėtais veiksmais nuteistieji išnaudojimo tikslais sudarė sandorį su nukentėjusiąja ir įgijo jos kontrolę. V. R., būdama pažeidžiama ir priklausoma nuo V. J. ir D. Š., visiškai nesuvokdama savo veikos neteisėtumo, taip būdama nekalta dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, vykdydama nuteistųjų nurodymus, prieš interneto kamerą demonstravo intymias kūno vietas ir atliko su savimi intymius veiksmus, kurių tikslas sukelti svetainės lankytojų lytinį geismą. V. R. dirbant interneto modeliu, V. J. ir D. Š., pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, įtikinėjo ją tęsti pornografinio pobūdžio darbą. Taip nuteistieji, pasitelkę V. R., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) gamino pornografinio turinio dalykus ir juos padarė prieinamus šios interneto svetainės lankytojams, pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, neteisėtai vertė ją teikti pornografinio pobūdžio paslaugas ir naudojosi V. R. paslaugomis, gaudami už jos darbą nenustatyto dydžio atlygį iš interneto svetainės administracijos.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2013 m. sausio–kovo mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, per įdėtą skelbimą internete ir tiesioginio susitikimo picerijoje „Z (duomenys pakeisti)“, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, panaudodami apgaulę, t. y. sąmoningai nutylėdami nelegalų darbo pobūdį, suvokdami, kad darbas susijęs su pornografija ir kad pinigus galima uždirbti tik atliekant pornografinio pobūdžio veiksmus bei stebint, kaip tokius pornografinio pobūdžio veiksmus atlieka svetainės lankytojai, tačiau to neatskleisdami nukentėjusiajai, melagingai žadėdami gerą atlyginimą bei įtikinėdami, kad pinigų galima užsidirbti ir neatliekant pornografinio pobūdžio veiksmų, taip suteikdami nukentėjusiajai nepagrįstų lūkesčių užsidirbti legaliai, nepažeidžiant moralės normų, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, nesugebėjimu įvertinti pornografijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių, taip pat tuo, kad ji yra moksleivė ir neturi pajamų, įtikinėdami verbavo P. C. dirbti interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai sutikus, V. J. ir D. Š. davė jai vaizdo kamerą ir įdarbino interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), išnuomojo iš savo pinigų jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji apsigyveno kartu su D. D., davė pinigų būtiniesiems poreikiams patenkinti, taip privertė nukentėjusiąją jaustis skolingą nuteistiesiems ir atidirbti už jai suteiktas paslaugas bei tokiu būdu padarė nukentėjusiąją materialiai priklausomą nuo jų, stebėjo ją per internetą, kaip ji dirba, davė jai nurodymus, kaip reikia dirbti, patarinėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Minėtais veiksmais V. J. ir D. Š. išnaudojimo tikslais sudarė sandorį su nukentėjusiąja ir įgijo jos kontrolę. P. C., būdama pažeidžiama, priklausoma ir kontroliuojama nuteistųjų, visiškai nesuvokdama savo veikos neteisėtumo, taip būdama nekalta dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, vykdydama nuteistųjų sumanymą, prieš interneto kamerą demonstravo intymias kūno vietas ir atliko su savimi intymius veiksmus, kurių tikslas sukelti svetainės lankytojų lytinį geismą. P. C. dirbant interneto modeliu, V. J. ir D. Š., pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, panaudodami psichinę prievartą įtikinėjo ją tęsti pornografinio pobūdžio paslaugų teikimą. Taip V. J. ir D. Š., pasitelkę P. C., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) gamino pornografinio turinio dalykus ir juos padarė prieinamus šios interneto svetainės lankytojams, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu ir priklausomumu bei panaudodami psichinę prievartą neteisėtai vertė ją teikti pornografinio pobūdžio paslaugas bei naudojosi P. C. paslaugomis, gaudami už jos paslaugas nenustatyto dydžio atlygį iš interneto svetainės administracijos.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2013 m. sausio mėnesį, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, netiesiogiai per P. C., kuri dėl šios veikos nekalta, ir tiesioginio susitikimo picerijoje „Z“, esančioje (duomenys neskelbtini), metu, panaudodami apgaulę, t. y. sąmoningai nutylėdami nelegalų darbo pobūdį, suvokdami, kad darbas susijęs su pornografija ir kad pinigus galima uždirbti tik atliekant pornografinio pobūdžio veiksmus bei stebint, kaip tokius pornografinio pobūdžio veiksmus atlieka svetainės lankytojai, tačiau to neatskleisdami nukentėjusiajai, melagingai žadėdami gerą atlyginimą ir įtikinėdami, kad pinigų galima užsidirbti ir neatliekant pornografinio pobūdžio veiksmų, ir taip suteikdami merginai nepagrįstų lūkesčių užsidirbti legaliai, nepažeidžiant moralės normų, pasinaudodami jos pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, įtikinėdami verbavo D. D. dirbti interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). D. D. sutikus, V. J. ir D. Š. įdarbino ją interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), išnuomojo iš savo pinigų jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusioji apsigyveno kartu su P. C.. D. D. pradėjus dirbti interneto modeliu, tačiau atsisakius atlikti pornografinio pobūdžio veiksmus ir dėl to neuždirbant nuteistųjų planuotų pinigų, nuteistieji ėmė rėkti ant jos ir iš jos tyčiotis, kad ji uždirba per mažai pinigų, tikėdamiesi, kad D. D. ims atlikti pornografinio pobūdžio veiksmus ir uždirbs nuteistiesiems pinigų, tačiau D. D. atsisakė toliau dirbti tinklalapyje (duomenys neskelbtini).

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2013 m. balandžio–birželio mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, skambindami mobiliojo ryšio telefonu nukentėjusiajai V. T. (ankstesnė pavardė – K.), tiesiogiai ir per kitus asmenis, panaudodami apgaulę, t. y. sąmoningai nutylėdami nelegalų darbo pobūdį, suvokdami, kad darbas susijęs su pornografija ir kad pinigus galima uždirbti tik atliekant pornografinio pobūdžio veiksmus bei stebint, kaip tokius pornografinio pobūdžio veiksmus atlieka svetainės lankytojai, tačiau to neatskleisdami nukentėjusiajai, melagingai žadėdami gerą atlyginimą, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, nesugebėjimu įvertinti pornografijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių, sunkia jos materialine padėtimi ir tuo, kad ji augina mažą vaiką, įtikinėdami verbavo V. T. dirbti interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai sutikus, V. J. ir D. Š. prikalbino V. T. atvykti gyventi į Šiaulių miestą jiems apmokant jos kelionės išlaidas. Nuteistieji Šiauliuose iš pradžių nukentėjusiąją su mažamečiu vaiku apgyvendino viešbutyje, o paskui išnuomojo iš savo pinigų jai butą, esantį (duomenys neskelbtini), davė pinigų būtiniems poreikiams patenkinti, davė kompiuterį ir vaizdo kamerą, įdarbino ją interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), taip privertė nukentėjusiąją jaustis skolingą jiems ir atidirbti už jai suteiktas paslaugas bei tokiu būdu padarė nukentėjusiąją materialiai priklausomą nuo nuteistųjų, stebėjo ją per internetą, kaip ji dirba, davė jai nurodymus, kaip reikia dirbti. Minėtais veiksmais V. J. ir D. Š. išnaudojimo tikslais sudarė sandorį su nukentėjusiąja ir įgijo jos kontrolę. V. T., būdama pažeidžiama ir priklausoma nuo nuteistųjų bei visiškai nesuvokdama savo veikos neteisėtumo, taip būdama nekalta dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, vykdydama nuteistųjų nurodymus, prieš interneto kamerą demonstravo intymias kūno vietas ir atliko su savimi intymius veiksmus, kurių tikslas sukelti svetainės lankytojų lytinį geismą. V. T. dirbant interneto modeliu, V. J. ir D. Š., pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, grasindami fiziškai susidoroti su ja ir jos šeima, įtikinėjo nukentėjusiąją tęsti pornografinio pobūdžio darbą. Taip V. J. ir D. Š., pasitelkę V. T., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) gamino pornografinio turinio dalykus ir juos padarė prieinamus šios interneto svetainės lankytojams, pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, panaudodami grasinimus neteisėtai vertė ją teikti pornografinio pobūdžio paslaugas ir naudojosi V. T. paslaugomis, gaudami už jos darbą nenustatyto dydžio atlygį iš interneto svetainės administracijos.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2013 m. balandžio–birželio mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, tiesioginio susitikimo kavinėje, esančioje Šiauliuose, ir kitų susitikimų kitose nenustatytose vietose metu, panaudodami apgaulę, t. y. sąmoningai nutylėdami nelegalų darbo pobūdį, suvokdami, kad darbas susijęs su pornografija ir kad pinigus galima uždirbti tik atliekant pornografinio pobūdžio veiksmus bei stebint, kaip tokius pornografinio pobūdžio veiksmus atlieka svetainės lankytojai, tačiau to neatskleisdami nukentėjusiajai, melagingai žadėdami gerą atlyginimą ir įtikindami, kad pinigų galima užsidirbti ir neatliekant pornografinio pobūdžio veiksmų, taip suteikdami jai nepagrįstų lūkesčių užsidirbti legaliai, nepažeidžiant moralės normų, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, įtikinėdami verbavo S. S. dirbti interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai sutikus, V. J. ir D. Š. įdarbino ją interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), suteikė sąlygas gyventi jų išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ten naudojantis kompiuterine įranga dirbti interneto modelio darbą, tačiau S. S., suvokusi, kad, neatliekant pornografinio pobūdžio veiksmų, neįmanoma uždirbti pinigų, atsisakė toliau dirbti tinklalapyje (duomenys neskelbtini).

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2013 m. vasario–rugpjūčio mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, per įdėtą skelbimą internete, pokalbių telefonu ir internetu metu, panaudodami apgaulę, t. y. sąmoningai nutylėdami nelegalų darbo pobūdį, įtikinėdami, kad pinigų galima užsidirbti ir neatliekant pornografinio pobūdžio veiksmų, taip suteikdami nukentėjusiajai nepagrįstų lūkesčių užsidirbti legaliai, nepažeidžiant moralės normų, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, nesugebėjimu įvertinti pornografijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių, sunkia materialine padėtimi, jos noru padėti sergančiai motinai, įtikinėdami verbavo J. Š. dirbti interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai sutikus, V. J. ir D. Š. įdarbino ją interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), siuntė pinigų būtiniems poreikiams patenkinti, atsiuntė kompiuterį, taip privertė nukentėjusiąją jaustis skolingą jiems ir atidirbti už jai suteiktas paslaugas bei tokiu būdu padarė nukentėjusiąją materialiai priklausomą nuo nuteistųjų, stebėjo ją per internetą, kaip ji dirba, davė jai nurodymus, kaip reikia dirbti. Minėtais veiksmais V. J. ir D. Š. išnaudojimo tikslais sudarė sandorį su nukentėjusiąja ir įgijo jos kontrolę. J. Š., būdama pažeidžiama, priklausoma ir kontroliuojama nuteistųjų, visiškai nesuvokdama savo veikos neteisėtumo, taip būdama nekalta dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, vykdydama nuteistųjų sumanymą, savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš interneto kamerą demonstravo intymias kūno vietas ir atliko su savimi intymius veiksmus, kurių tikslas sukelti svetainės lankytojų lytinį geismą. J. Š. dirbant interneto modeliu, V. J. ir D. Š., pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, įtikinėjo ją tęsti pornografinio pobūdžio paslaugų teikimą. Taip V. J. ir D. Š., pasitelkę J. Š., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) gamino pornografinio turinio dalykus ir juos padarė prieinamus šios interneto svetainės lankytojams, pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, neteisėtai vertė ją teikti pornografinio pobūdžio paslaugas ir naudojosi J. Š. paslaugomis, gaudami už jos paslaugas nenustatyto dydžio atlygį iš interneto svetainės administracijos.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, apytiksliai 2013 m. balandžio–gegužės mėnesiais, įgyvendindami bendrą sumanymą verbuoti jaunas merginas ir moteris dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio interneto svetainėje teikiant pornografinio pobūdžio paslaugas svetainės lankytojams ir pelnytis iš jų teikiamų paslaugų, netiesiogiai per kitą nuteistųjų užverbuotą merginą J. Š., kuri dėl šios veikos nekalta, ir pokalbių internetu metu, panaudodami apgaulę, t. y. sąmoningai nutylėdami nelegalų darbo pobūdį, įtikinėdami, kad pinigų galima užsidirbti ir neatliekant pornografinio pobūdžio veiksmų, taip suteikdami nukentėjusiajai nepagrįstų lūkesčių užsidirbti legaliai, nepažeidžiant moralės normų, pasinaudodami nukentėjusiosios pažeidžiamumu, t. y. jos naivumu, patiklumu, nesugebėjimu įvertinti pornografijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių, įtikinėdami verbavo J. A. dirbti interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiajai sutikus, V. J. ir D. Š. įdarbino ją interneto modeliu pornografinio pobūdžio tinklalapyje (duomenys neskelbtini), atsiuntė jai kompiuterį ir interneto kamerą, taip privertė nukentėjusiąją jaustis skolingą jiems ir atidirbti už jai suteiktas paslaugas bei tokiu būdu padarė nukentėjusiąją materialiai priklausomą nuo nuteistųjų, stebėjo ją per internetą, kaip ji dirba, davė jai nurodymus, kaip reikia dirbti. Minėtais veiksmais V. J. ir D. Š. išnaudojimo tikslais sudarė sandorį su nukentėjusiąja ir įgijo jos kontrolę. J. A., būdama pažeidžiama, priklausoma ir kontroliuojama nuteistųjų, visiškai nesuvokdama savo veikos neteisėtumo ir tokiu būdu būdama nekalta dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, vykdydama nuteistųjų sumanymą, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš interneto kamerą demonstravo intymias kūno vietas ir atliko su savimi intymius veiksmus, kurių tikslas sukelti svetainės lankytojų lytinį geismą. J. A. dirbant interneto modeliu, V. J. ir D. Š., pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu, įtikinėjo ją tęsti pornografinio pobūdžio paslaugų teikimą. Taip V. J. ir D. Š., pasitelkę J. A., interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) gamino pornografinio turinio dalykus ir juos padarė prieinamus šios interneto svetainės lankytojams, pasinaudodami jos pažeidžiamumu ir priklausomumu neteisėtai vertė ją teikti pornografinio pobūdžio paslaugas ir naudojosi J. A. paslaugomis, gaudami už jos paslaugas nenustatyto dydžio atlygį iš interneto svetainės administracijos.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą P. C. vardu, ja V. J. vienas bankomate, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis (PIN kodą) ir save identifikuodamas kaip P. C., inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas: 2013 m. kovo 29 d. 14.04 val. inicijavo 480 Lt paėmimo iš bankomato operaciją ir šiuos pinigus paėmė; 2013 m. kovo 29 d. 14.05 val. inicijavo 200 Lt paėmimo iš bankomato operaciją ir šiuos pinigus paėmė.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. pavasarį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – mokėjimo kortelę „MasterCard“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. R. vardu, ja V. J. vienas prekybos centre „N (duomenys pakeisti)“ esančiame bankomate (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteisėtai, panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis (PIN kodą) ir save identifikuodamas kaip V. R., inicijavo ir atliko keturias finansines operacijas: 2013 m. balandžio 13 d. 15.02 val. inicijavo 400 Lt paėmimo iš bankomato operaciją ir šiuos pinigus paėmė; 2013 m. gegužės 24 d. 10.44 val. inicijavo 600 Lt paėmimo iš bankomato operaciją ir šiuos pinigus paėmė; 2013 m. birželio 15 d. 22.23 val. inicijavo 120 Lt paėmimo iš bankomato operaciją; 2013 m. birželio 15 d. 22.23 val. inicijavo 100 Lt paėmimo iš bankomato operaciją ir šiuos pinigus paėmė.

1. Be to, V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. rugpjūčio 11–14 dienomis (duomenys neskelbtini) siekė paveikti nukentėjusiąsias V. R. ir T. M., kad šios ikiteisminio tyrimo metu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duotų melagingus parodymus, būtent:

V. J. ir D. Š. 2013 m. rugpjūčio 11–14 dienomis telefonu bendrais veiksmais prikalbino V. R. susitikti ir suderino susitikimo vietą ir laiką. 2013 m. rugpjūčio 14 d. apie 21 val. V. J. ir D. Š. automobiliu „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į automobilių aikštelę, esančią prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š., išlipęs iš automobilio ir vaikščiodamas Respublikos gatve, stebėjo aplinką, ar nėra šalia policijos pareigūnų, taip šalindamas kliūtis ir sudarydamas sąlygas jaustis saugiai nusikalstamos veikos padarymo metu V. J.. V. J., išlipęs iš automobilio, nuėjo ir susitiko su V. R. prie kavinės „E (duomenys pakeisti)“, esančios (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu V. J. nurodė V. R. ikiteisminio tyrimo metu melagingai parodyti, kad ji nenusirengdavo, o tik bendraudavo su žmonėmis, kad jokia prievarta nebuvo taikoma T. M., nurodė V. R. susitikti su T. M. ir ją paveikti, kad ji melagingai parodytų, jog nedirbo interneto modeliu, o tik užpildė sutartį, už melagingų parodymų davimą duodamas V. R. 200 Lt, iš kurių 100 Lt nurodė perduoti T. M..

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo V. J. ir nuteistojo D. Š. gynėjo apeliacinius skundus, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. J. ir D. Š. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį bei priėmė naują, išteisinamąjį, nuosprendį, neįrodžius, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokį savo sprendimą šios instancijos teismas motyvavo tuo, kad nuteistieji, nutylėdami nukentėjusiosioms tam tikras aplinkybes apie tikrąjį darbo pobūdį, formaliai padarė dalį veiksmų, sudarančių BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tačiau turi būti nustatytas jų piktavališkas poveikis nukentėjusiosioms (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leido palenkti nukentėjusiųjų valią, kontroliuoti ir įtraukti jas į išnaudojimą ateityje. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog V. J. ir D. Š. kryptingai ieškojo pažeidžiamų asmenų ir tik tokius asmenis siekė užverbuoti įdarbinimui. Nors kai kurios nukentėjusiosios (pavyzdžiui, T. M., J. Š.) dėl sunkios materialinės ir socialinės padėties buvo pažeidžiamos, tačiau byloje nenustatyta, kad nuteistieji tuo naudojosi. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistieji būtų vertę nukentėjusiąsias, sutikusias pabandyti dirbti interneto modelio darbą, jį tęsti. Dalis merginų šio darbo ėmėsi ne dėl blogos turtinės padėties, tačiau norėdamos gyventi atskirai nuo tėvų (pavyzdžiui, P. C.) ar dėl kitų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo nurodytos nukentėjusiųjų asmeninės savybės – naivumas, negebėjimas tinkamai įvertinti darbo pobūdžio ir kt. – negali būti laikomos pakankamomis jų pažeidžiamumui pripažinti. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistiesiems inkriminuoto apgaulės požymio BK 147 straipsnio prasme, pabrėžė, kad nors V. J. ir D. Š. tiek darbo skelbime, tiek pokalbių metu nesuteikdavo nukentėjusiosioms visapusiškos informacijos apie darbo pobūdį ir darbo užmokestį, tačiau vėlesni jų veiksmai leidžia daryti išvadą, kad faktiškai nukentėjusiųjų valios laisvė dėl prieš tai nutylėtų tam tikrų aplinkybių nebuvo pažeista, t. y. nukentėjusiųjų valios laisvė dirbti šį darbą ar jo nedirbti nebuvo suvaržyta, jos galėjo laisvai apsispręsti, savo nuožiūra pasirinkti elgesio variantą. Nuteistųjų reikalavimai nukentėjusiosioms grąžinti pinigus ir kompiuterinę techniką, atsisakius joms dirbti, yra pateisinami, nes jie patyrė išlaidų, tuo labiau kad V. J. ir D. Š. kalbėjo su nukentėjusiosiomis apie išankstinių pinigų davimo pasekmes.

1. Apeliacinės instancijos teismas dėl V. J. ir D. Š. nuteisimo pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį nurodė, kad vienas iš BK 147 straipsnio ir BK 1471 straipsnio atribojimo požymių yra darbo ar veiklos, kuria buvo verčiamas užsiimti nukentėjusysis, priešingumas teisės aktams. Asmenį verčiant užsiimti neteisėta veikla, kaltininkų veiksmai kvalifikuotini pagal BK 147 straipsnį; priešingu atveju – pagal BK 1471 straipsnį. Nagrinėjamu atveju nuteistieji, pasinaudodami nukentėjusiosiomis, gamino pornografinio turinio gaminius. Tokia veikla negali būti laikoma teisėta pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Be to, kvalifikuojant veikas tiek prekybos žmonėmis, tiek ir išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms atvejais, svarbu nustatyti žmogaus laisvę varžančios kontrolės kriterijus, tačiau V. J. ir D. Š. veiksmuose nenustatytas nukentėjusiųjų laisvės varžymas.

1. Skundžiamame nuosprendyje taip pat konstatuota, kad BK 1472 straipsnis taikytinas asmenims, kurie naudojosi prekybos žmonėmis aukų paslaugomis, t. y. klientams, suvokiantiems aukų padėtį. Šiuo atveju minėto straipsnio taikymas yra netinkamas, nes V. J. ir D. Š. pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes negali būti šios nusikalstamos veikos subjektai.

1. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, įtvirtintų BK 147 straipsnio 2 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje ir 1472 straipsnio 1 dalyje, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl V. J. ir D. Š..

III. Kasacinių skundų argumentai

1. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė O. Rojutė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

18.1. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. J. ir D. Š. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį bei priėmė naują, išteisinamąjį, nuosprendį, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes neišsamiai išanalizavo ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus (nukentėjusiųjų parodymus, telefoninius pokalbius ir susirašinėjimo programa „Skype“ medžiagą), nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl V. J. ir D. Š. kaltės padarius inkriminuotus baudžiamojo įstatymo straipsnius.

18.2. Skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad nukentėjusiųjų valios laisvė pasirinkti, dirbti interneto modelio darbą ar jo nedirbti, nebuvo suvaržyta. Priešingai, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistieji panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiąsias, pasinaudojo jų pažeidžiamumu ir priklausomumu. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į nukentėjusiųjų verbavimo ir jų tolesnio išnaudojimo mechanizmą kaip vientisą sistemą, visiškai nevertino nukentėjusiųjų priklausomumo požymio, sutarčių sudarymo su bendrove „L (duomenys pakeisti)“ aplinkybių, šių sutarčių sąlygų esmės ir kitų byloje surinktų įrodymų, kurių visuma patvirtina, kad nukentėjusiųjų sutikimas dalyvauti pornografinio pobūdžio veikloje negali būti laikomas savanorišku.

18.3. Pagal bylos aplinkybes, V. J. ir D. Š. apgaulė buvo naudojama ne tik verbavimo metu iki pradedant nukentėjusiosioms dirbti, bet ir siekiant jas išlaikyti priverstiniame pornografinių paslaugų teikimo procese. Nukentėjusiosioms interneto modelio darbas buvo pristatomas kaip legalus, nors BK 309 straipsnyje įtvirtinta, kad pornografinio turinio dalykų gaminimas ir platinimas yra nusikalstamas. Nuteistųjų nukentėjusiosioms pateiktos pasirašyti sutartys su bendrove „L“ buvo surašytos anglų kalba, nebuvo pritaikytos Lietuvos Respublikos piliečiams ir neatitiko Lietuvos Respublikos teisės norminių aktų reikalavimų. Pateikdami pasirašyti sutartis V. J. ir D. Š. sąmoningai leido suprasti, kad jų pasirašymas nesukels nukentėjusiosioms jokių neigiamų pasekmių. Nuteistieji neišaiškino nukentėjusiosioms, kad tokiomis sutartimis jos suteikia teisę bendrovei „L“ naudotis vaizdais, kuriuos jos sukurs, ir įgyti nuosavybės teisę į juos. Iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jos pasirašė sutartis nesuvokdamos jų esmės, t. y. neišreiškė savo tikrosios valios. Tai patvirtina, kad nuteistieji veikė tyčia, siekdami apgaule užverbuoti nukentėjusiąsias. Pasak prokurorės, apgaulės panaudojimo faktą patvirtina ir tai, kad V. J. ir D. Š. stengėsi sudaryti įspūdį merginoms, kad jie vadovauja rimtai bendrovei, elgėsi kaip geranoriški bendrovės vadovai: padėjo joms sutvarkyti kilusias kasdienes problemas, skolindavo pinigų, sumokėdavo už buto nuomą, nusivesdavo į kavinę ir pan. Kita vertus, nuteistieji reikalavo, kad nukentėjusiosios sėdėtų prieš interneto kameras nustatytą valandų skaičių, neatskleisdami joms savo užslėpto tikslo pripratinti jas prie pornografinio turinio vaizdų stebėjimo ir jų rodymo, taip padaryti merginas priklausomas nuo pornografijos, kad pornografiniai vaizdai joms pradėtų atrodyti kaip normalus dalykas ir jos pradėtų pačios norėti tuos vaizdus stebėti ir juos rodyti. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, kad apgaulės prieš nukentėjusiąsias naudojimas buvo iš anksto parengtas, apgalvotas ir įgyvendinamas planas, turint tikslą jas suklaidinti ir pasiekti, kad merginos, paveiktos tokio suklydimo, veiktų pagal V. J. ir D. Š. nurodymus.

18.4. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad kai kurios nukentėjusiosios dėl sunkios materialinės ir socialinės padėties buvo pažeidžiamos, nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad V. J. ir D. Š. tuo naudojosi, kad jie kryptingai ieškojo pažeidžiamų merginų. Tokią išvadą paneigia nukentėjusiųjų parodymai, telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimo programa „Skype“ medžiaga. Nuteistiesiems buvo žinoma apie nukentėjusiųjų, kurios anksčiau nedirbo prostitutėmis ir nepozavo pornografinėms nuotraukoms, pažeidžiamumą (sunkią socialinę ir materialinę padėtį), todėl jie naudojosi tuo siūlydami nukentėjusiosioms darbą.

18.5. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad merginos buvo materialiai priklausomos nuo V. J. bei D. Š. (joms suteikta kompiuterinė įranga, kai kurioms nukentėjusiosioms išnuomoti butai, sudarytos naudojimosi internetu sutartys, skolinti pinigai ir kt.) ir nuteistieji suprato tai. Byloje esantys telefoniniai pokalbiai ir susirašinėjimo programa „Skype“ medžiaga patvirtina, kad nuteistieji vertė nukentėjusiąsias dirbti, gąsdino jas, kad, nesutikus toliau dirbti interneto modeliais, jos turės išsikraustyti iš butų, taip pat stengėsi, kad nukentėjusiosios neieškotų kitokio pobūdžio darbų. Be to, V. J. ir D. Š. per kompiuteriuose įdiegtas specialias programas stebėjo nukentėjusiąsias, sekėjų darbo rezultatus, nuolat teikė patarimus ir nurodymus, atvirai ar užmaskuotai, pasinaudodami jų pažeidžiamumu, priklausomumu, panaudodami psichologinę prievartą tiesioginių susitikimų metu, telefonu ar susirašinėjimo programa „Skype“ metu vertė jas rodyti pornografinio turinio vaizdus, kontroliavo jų kasdienį gyvenimą, taip pat jas persekiojo, niekino ir žemino. Tačiau apeliacinės instancijos teismas apskritai nevertino šio laisvę suvaržančio požymio buvimo nuteistųjų veikose. Prokurorė nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kad tai, jog kelios merginos atsisakė teikti pornografinio pobūdžio paslaugas, pašalina nuteistųjų baudžiamąją atsakomybę, o jų reikalavimai nukentėjusiosioms grąžinti pinigus ir kompiuterinę techniką yra pateisinami ir atitinka teisėtus lūkesčius. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į tai, jog V. J. ir D. Š. naudojo apgaulę, psichinę prievartą ir siekė išnaudoti nukentėjusiąsias nelegaliam darbui, teigti, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų susiklostė įprasti sutartiniai teisiniai santykiai, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti, kad V. J. ir D. Š. grasinimai buvo realiai įgyvendinti. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 147 straipsnį kilti pakanka, kad nukentėjusiosios neturėjo jokio pagrindo abejoti, jog joms skirti grasinimai yra realūs ir gali būti įgyvendinti. Be to, ta aplinkybė, kad ne kiekvienas nuteistųjų bandymas užverbuoti merginas buvo sėkmingas, negali būti pagrindas išteisinti juos.

18.6. Prokurorė daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai V. J. ir D. Š. išteisino pagal inkriminuotus baudžiamojo įstatymo straipsnius, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis.

19. Kasaciniu skundu nukentėjusioji P. C. ir jos atstovas advokatas D. Povilius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai skunde nurodo:

19.1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neišsamiai išnagrinėjo ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis, visiškai priešingai, nei yra užfiksuota byloje, vertino nukentėjusiųjų parodymus, darė išvadas neatsižvelgdamas į telefoninių pokalbių turinį ir susirašinėjimo programa „Skype“ medžiagą.

19.2. Skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, kad nukentėjusiųjų laisvė pasirinkti, dirbti interneto modelio darbą ar jo nedirbti, nebuvo suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismas per siauriai vertino V. J. ir D. Š. panaudotą apgaulę prieš nukentėjusiąsias, nes merginų verbavimas ir vėlesnis jų įtikinėjimas tęsti darbą nuo pat pradžios iki pabaigos buvo paremtas apgaule. Nuteistųjų į internetą įdėtame skelbime, kuriame siūlytas interneto modelio darbas virtualiai bendrauti už nuo 2000 iki 5000 Lt per mėnesį, nutylėta, kad interneto svetainė, kurioje merginoms tektų bendrauti, yra seksualinių pažinčių portalas, kuriame lankytojai moka pinigus, turėdami vienintelį tikslą – tenkinti savo lytinę aistrą stebėdami pornografinio pobūdžio vaizdus. Merginos, patikėjusios, kad lengvai galima uždirbti gana dideles pinigų sumas, kreipėsi į nuteistuosius dėl darbo. Nukentėjusiosioms interneto modelio darbas buvo pristatomas kaip legalus, nors už pornografinio turinio dalykų gaminimą ir platinimą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 309 straipsnis). Merginoms pateiktos pasirašyti sutartys su bendrove „L“ buvo išdėstytos smulkiu šriftu anglų kalba, jos nebuvo išverstos į lietuvių kalbą. V. J. ir D. Š. neišaiškino nukentėjusiosioms, kad, pasirašius sutartis, minėtai bendrovei suteikta išimtinė teisė platinti merginų pornografinio pobūdžio vaizdus. Taigi nukentėjusiosios pasirašė šias sutartis, nesuvokdamos sutarčių turinio ir neišreiškusios savo tikrosios valios. Be to, nuteistieji stengėsi sudaryti įspūdį merginoms, kad jie yra rimtos bendrovės direktoriai, o siūlomas darbas yra padorus, neperžengiantis moralės ribų. Nukentėjusiosioms dirbant, V. J. ir D. Š. dalijo neadekvačius pažadus apie didelius atlyginimus, norėdami pasirodyti geranoriški, skolindavo joms pinigų, sumokėdavo už buto nuomą ir kt. Labiausiai užmaskuota apgaulės forma, kurią nuteistieji taikė prieš nukentėjusiąsias, buvo reikalavimas sėdėti prieš interneto kameras nustatytą valandų skaičių, nors atlygis priklausė nuo laiko, praleisto privačiuose pokalbiuose.

19.3. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad V. J. ir D. Š. kryptingai neieškojo pažeidžiamų merginų ir nesinaudojo jomis. Kasaciniame skunde išsamiai aptariamos kiekvienos iš nukentėjusiųjų gyvenimo sąlygos ir teigiama, kad nukentėjusiųjų pažeidžiamumą patvirtina pačių jų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokių įrodymų ir motyvų, kuriais remiantis paneigtas pasinaudojimas merginų priklausomumu, kaip jų laisvės suvaržymo požymis. Byloje nustatyta, kad užverbuotoms nukentėjusiosioms suteikta kompiuterinė įranga, kai kurioms iš jų išnuomoti butai, skolinti pinigai ir kt. V. J. ir D. Š. darė nukentėjusiosioms spaudimą tęsti interneto modelio darbą. Tokios aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji siekė kontroliuoti merginas pagal savo valią.

19.4. Kasaciniame skunde itin detaliai analizuojama nukentėjusiosios P. C. susirašinėjimo programa „Skype“ su nuteistaisiais medžiaga, V. J. ir D. Š. telefoninių pokalbių tarpusavyje ir su nukentėjusiosiomis turinys, kurie, pasak kasatorių, atskleidžia nuteistųjų nusikalstamus ketinimus, įgyvendinimo metodus verbuojant ir išnaudojant nukentėjusiąsias.

19.5. Kasatoriai daro išvadą, kad V. J. ir D. Š. veikos atitinka nusikalstamų veikų, nustatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tai, kad nuteistieji padarė ir BK 1472 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jie patys naudojosi nukentėjusiųjų sukurtais pornografiniais dalykais, įrodo byloje esantys telefoniniai pokalbiai. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo V. J. ir D. Š. išteisinti pagal minėtus baudžiamojo įstatymo straipsnius, kasatorių manymu, naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos nuosprendis be pakeitimų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės O. Rojutės ir nukentėjusiosios P. C. bei jos atstovo advokato D. P. kasaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo pagal nukentėjusiosios P. C. ir jos atstovo kasacinį skundą ribų

1. BPK 367 straipsnio 1 dalis reglamentuoja asmenų, turinčių teisę apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka, sąrašą. Į jį taip pat patenka nukentėjusysis ir jo atstovas. Įgaliotuoju atstovu (asmeniu, teikiančiu teisinę pagalbą BPK 55 straipsnio 1 dalyje išvardytiems proceso dalyviams, taip pat nukentėjusiajam, ir ginančiu jų teises bei teisėtus interesus), be kita ko, gali būti advokatas, kuris turi tokias pačias teises kaip jo atstovaujamas proceso dalyvis (BPK 55 straipsnio 1, 2 dalys, 56 straipsnio 1 dalis). Taigi įgaliotasis atstovas turi teisę įgyvendinti išskirtinai proceso dalyviui, kuriam jis atstovauja, suteiktas procesines teises.

1. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosiomis buvo pripažintos ne tik P. C., bet ir kitos merginos. Kasacinį skundą padavė P. C. ir jai atstovaujantis advokatas D. Povilius. Kitos nukentėjusiosios nesuteikė šiam advokatui teisės paduoti kasacinio skundo jų vardu. Kita vertus, P. C. ir jos atstovo advokato D. P. kasaciniame skunde, be kita ko, pateikiami argumentai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl V. J. ir D. Š. veiksmų, padarytų prieš kitas nukentėjusiąsias, teisinio vertinimo. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismas vertina P. C. ir jos atstovo kasacinio skundo argumentus tik dėl tos dalies, kiek tai susiję su šia nukentėjusiąja.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų laikymosi

1. Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas kasaciniuose skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. J. ir D. Š. nuteisti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 1471 straipsnio 1 dalį bei 1472 straipsnio 1 dalį, ir priimdamas naują, išteisinamąjį, nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, be to, skundžiamo nuosprendžio turinys neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

1. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad šio teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei reikalavimų, nustatytų BPK 305–307 straipsniuose, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Taigi apeliacinės instancijos teismas turi motyvuoti ir argumentuoti, kodėl panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priima naują, iš esmės priešingą, nuosprendį, bei pagrįsti savo išvadas byloje ištirtų ir kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, įvertintų įrodymų pagrindu, konstatuodamas kitokias faktines įvykio aplinkybes, teismo nuomone, reikšmingas bylai išnagrinėti ir teisingam sprendimui priimti.

1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

1. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

1. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265/2011, 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018).

1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl V. J. ir D. Š. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį bei priimdamas naują, išteisinamąjį, nuosprendį, tik iš dalies laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų. Skundžiamo nuosprendžio išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje įrodyta, kad nuteistųjų veiksmai atitinka prekybos žmonėmis sudėties požymius (BK 147 straipsnio 2 dalis), padaryta nesilaikant minėtų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

1. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistųjų kaltę padarius BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką grindė ne tik nukentėjusiųjų parodymais, bet ir kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiųjų pasirašytomis sutartimis su bendrove „L“, byloje užfiksuotais telefoniniais pokalbiais ir rašytomis SMS žinutėmis, susirašinėjimo programa „Skype“ užfiksuotais duomenimis ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje byloje surinkti įrodymai vertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės, bei padarytos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų kaltę. Pirmosios instancijos teismas taip pat aptarė nuteistųjų gynybos versiją, kad jie nedarė įtakos nukentėjusiųjų apsisprendimui teikti pornografinio pobūdžio paslaugas prieš interneto kamerą, ir motyvuotai ją atmetė.

1. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistųjų V. J. ir D. Š. gynėjo apeliacinį skundą, atliko įrodymų tyrimą (apklausė nukentėjusiąsias J. L., J. A., P. C., D. D., V. R., T. M., R. J. (buvusi G.), S. S., G. Z., A. M., V. T.) (19 t., b. l. 68–78, 96–100, 119–125, 150–153) ir jo metu esminių kitokių ar papildomų aplinkybių nenustatė, o skundžiamame nuosprendyje pripažino, kad nukentėjusiųjų parodymai atitinka įrodymams keliamus reikalavimus, išdėstytus BPK 20 straipsnyje, todėl yra pagrindas jais remtis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Šios instancijos teismas, nepaneigęs nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, skirtingai vertino jų nurodytas aplinkybes ir padarė priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl V. J. ir D. Š. veiksmų teisinio vertinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismo priimtame išteisinamajame nuosprendyje neanalizuoti kiti pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bylos įrodymai (byloje užfiksuoti telefoniniai pokalbiai ir rašytos SMS žinutės, susirašinėjimo programa „Skype“ užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai įrodymai), jie nelyginti su nukentėjusiųjų parodymais, taip pat nepateikta motyvų, kodėl darant išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių nesivadovaujama kitais bylos įrodymais, o apsiribota bendro pobūdžio teiginiais dėl jų vertinimo.

1. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas išteisintajame nuosprendyje atsietai vertino atskirus bylos įrodymus ir jų visumą, nemotyvuotai nesivadovavo dalimi įrodymų, todėl motyvai, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertino V. J. ir D. Š. veiksmus pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, negali būti laikomi pagrįstais.

1. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, susijusių su įrodymų vertinimu ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turiniui keliamais reikalavimais (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 331 straipsnio 2 dalis), pažeidimus.

Dėl V. J. ir D. Š. išteisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį

1. Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas kasaciniuose skunduose nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. J. ir D. Š. veiksmuose nėra BK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kasatoriai savo nesutikimą motyvuoja tuo, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatuota dėl nesuvaržytos nukentėjusiųjų laisvės teikti interneto modelio darbą, skirtą pornografinio turinio dalykams gaminti, taip pat netinkamai įvertintas (neįvertintas) nukentėjusiųjų pažeidžiamumo ir priklausomumo bei panaudotos apgaulės prieš jas turinys.

1. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija, galiojusi veikos padarymo laikotarpiu) atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Minėti objektyvieji prekybos žmonėmis požymiai BK 147 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuojamoji nusikalstamos veikos sudėtis, pagal kurią, be kita ko, atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims.

1. Pirmosios instancijos teismas nuteisė, o apeliacinės instancijos teismas išteisino V. J. ir D. Š. pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį, kai jie buvo kaltinami tuo, kad bylai reikšmingu laikotarpiu, panaudodami apgaulę, pasinaudodami nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, įtikinėdami verbavo nukentėjusiąsias dirbti interneto modeliais pornografinio pobūdžio tinklalapiuose. Daugumai iš nukentėjusiųjų sutikus, jos, būdamos pažeidžiamos, priklausomos ir kontroliuojamos nuteistųjų, atliko pornografinio pobūdžio veiksmus prieš interneto kamerą. Jei nukentėjusiosios atsisakydavo toliau dirbti interneto modeliais, V. J. ir D. Š., pasinaudodami nukentėjusiųjų pažeidžiamumu ir priklausomumu, panaudodami psichinę prievartą, įtikinėjo jas tęsti pornografinio pobūdžio paslaugų teikimą.

1. Taigi V. J. ir D. Š. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį inkriminuota veika (nukentėjusiųjų verbavimas) ir jos padarymo būdai (apgaulės panaudojimas ir pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu, priklausomumu).

1. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo esme prekyba žmonėmis – tai įvairūs sandoriai, kurių objektas yra žmogus (pardavimas, pirkimas, verbavimas, gabenimas ir kt.) ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Būtinas šio nusikaltimo požymis yra ir jo priešingumas žmogaus laisvei, siejamas su tam tikru piktavališku poveikiu nukentėjusiajam (prievarta, apgaulė, pasinaudojimas pažeidžiamumu ir kt.), kuris leidžia palenkti šio asmens valią, kontroliuoti ir įtraukti jį į išnaudojimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-693/2018">2K-173-693/2018</a>).

1. Pagal nusistovėjusią baudžiamosios teisės doktriną asmens laisvės varžymas apima ir poveikį asmens valios laisvei. Todėl specialiai BK 147 straipsnio dispozicijoje įtvirtinta nuostata dėl asmens, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį. Tokios kontrolės faktas yra pakankamas konstatuoti, kad buvo pažeista asmens laisvė. Jeigu tokie asmens laisvės suvaržymai susiję su paties sandorio ar asmens išnaudojimo saugumu, tai to visiškai pakanka teisinei išvadai, jog buvo pažeista asmens laisvė. Asmens laisvės suvaržymas (pažeidimas) gali būti susijęs ne tik su visiška, bet ir daline galimybe judėti ar galimybe pasirinkti savo elgesio variantą. Be to, nukentėjusio asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>).

1. Verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimu kaltininkas siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų: prostitucijai, priverstiniam darbui ar siekiant įgyti aukos organą, audinį ar ląstelių. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>). Verbavimas gali vykti įdedant skelbimus laikraščiuose ar internete, per neformalius tinklus, specialius agentus (profesionalius verbuotojus), nelegalias turizmo, įdarbinimo ar mokslo užsienyje agentūras ir kt.

1. Apgaulė BK 147 straipsnio prasme – tai tyčinis žmogaus suklaidinimas, siekiant, kad šis dėl suklydimo savo noru elgtųsi pagal kaltininko pageidavimą. Apgaulė kaip prekybos žmonėmis požymis gali pasireikšti netikrų žinių pranešimu ar tiesos nutylėjimu. Prekybos žmonėmis auka gali būti suklaidinama dėl visko, kas su ja daroma (pvz., teigiama, kad ji vežama dirbti viešbutyje, kavinėje, bare, fabrike, aukle, modeliu ir pan., o iš tikrųjų yra gabenama seksualiniam išnaudojimui), arba tik dėl tam tikrų aplinkybių (pvz., ji žino, kad gabenama dirbti prostitute, tačiau jai pameluojama dėl darbo sąlygų – klientų skaičiaus, jų pasirinkimo galimybės, atlyginimo dydžio, poilsio trukmės, galimybės bet kada nustoti verstis prostitucija ir pan.). Apgaulė dėl būsimo darbo ir jo sąlygų paprastai yra požymis, bylojantis apie prekybą žmonėmis, kai aukos išnaudojimas yra pridengtas savotišku aukos ir kaltininko susitarimu. Taigi apgaulė kaip poveikio aukai priemonė yra būdinga „savanoriškos vergijos“ byloms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>).

1. Pasinaudojimas nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, kaip tik priimti tokį pasiūlymą. Pagal šį požymį prekyba žmonėmis galima pripažinti žmogaus įtraukimo išnaudojimui faktą kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės, socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-432/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTczLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-173-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-173-693/2018">2K-173-693/2018</a>). Pasinaudojimas nukentėjusio asmens priklausomumu pasireiškia tuo, kad kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiauja tarp jo ir nukentėjusio asmens priklausomumu, kuris gali susiklostyti giminystės, tarnybos, materialinės priklausomybės ir kitais pagrindais. Priklausomumas turi būti toks, kad nukentėjęs asmuo visiškai ar iš dalies praranda galimybę efektyviai pasipriešinti kaltininko elgesiui.

1. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, įvairiuose tinklalapiuose buvo įdėtas skelbimas, kuriuo merginoms siūlytas interneto modelio darbas, susijęs su virtualiu bendravimu su žmonėmis iš skirtingų valstybių. Skelbime nenurodyti išskirtiniai darbui atlikti būtini reikalavimai (komunikabilumas, anglų kalbos pagrindai, simpatiška išvaizda), tačiau siūlytas nuo 2000 iki 5000 Lt per mėnesį atlyginimas. Taigi V. J. ir D. Š. neatskleidė tikrojo siūlyto darbo pobūdžio – pornografinio pobūdžio veiksmų prieš interneto kamerą atlikimą, o užmaskuotai siūlė legalų darbą, kuriam dirbti nereikalingi ypatingi reikalavimai, už didelį atlyginimą. Nuteistieji, bendraudami su nukentėjusiosiomis dėl darbo, taip pat įtikinėjo jas, kad veikla nebus susijusi su pornografinio pobūdžio paslaugų teikimu, ir patvirtino darbo sąlygas, kokios buvo internete įdėtame skelbime. Apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgta ir į tai, kad nukentėjusiosios, pasitikėdamos nuteistųjų pateikta informacija, su bendrove „L“ pasirašė sutartis, kuriose anglų kalba smulkiu šriftu aptartos paslaugų teikimo ir kitos su tuo susijusios sąlygos, tačiau nežinojo, kad jos įsipareigojo atlikti pornografinio pobūdžio veiksmus prieš interneto kamerą, o visa pagaminta pornografinė medžiaga bus bendrovės nuosavybė. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad V. J. ir D. Š., neatskleisdami tikrojo darbo pobūdžio, jo esminių sąlygų nukentėjusiosioms, prieš jas panaudojo apgaulę.

1. Apkaltinamajame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nuteistieji verbavo nukentėjusiąsias teikti pornografinio pobūdžio paslaugas, pasinaudodami jų pažeidžiamumu, kurį lėmė bloga materialinė padėtis, taip pat nukentėjusiųjų naivumas, patiklumas, nesugebėjimas tinkamai įvertinti siūlomo darbo pobūdžio ir jo sukeliamų pasekmių. Atskirų nukentėjusiųjų bloga materialinė padėtis pasireiškė tuo, kad jos buvo bedarbės, vienos augino vaikus, joms trūko pinigų, todėl nėra abejonių, kad nuteistųjų skelbime siūlomas didelis darbo užmokestis už tariamo nesudėtingo darbo atlikimą tokios materialinės padėties merginas viliojo uždirbti lengvų pinigų. Priešingai, nei tvirtina apeliacinės instancijos teismas, tiek skelbimo turinys, tiek V. J. ir D. Š. bendravimas su nukentėjusiosiomis, apie kurių blogą materialinę padėtį jie žinojo, dėl darbo leidžia daryti išvadą, kad nuteistieji tikėjosi įdarbinti merginas, kurias dėl sunkios materialinės padėties vėliau būtų galima įkalbėti užsiimti pornografinio pobūdžio paslaugų teikimu ir kontroliuoti jas. Be to, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, visos nukentėjusiosios buvo jauno amžiaus, iš esmės neturėjusios darbo patirties ar turėjusios nedidelę jo patirtį, todėl lengvabūdiškai, naiviai pasikliovė V. J. ir D. Š. dėl pasiūlyto darbo, kaip atitinkančio nukentėjusiųjų lūkesčius. Visa tai leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad nukentėjusiosios buvo pažeidžiamos.

1. V. J. ir D. Š. atlikti veiksmai (skelbimo įdėjimas į internetą, įkalbinėjimas merginas užsiimti skelbime nurodytu darbu) pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikytini verbavimu BK 147 straipsnio prasme, nes jais siekta palenkti nukentėjusiųjų valią ir perimti jas į nuteistųjų kontrolę. Tokią išvadą patvirtina ir šios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nustatyti vėlesni V. J. ir D. Š. veiksmai, kai dalis sutikusių nukentėjusiųjų pradėjo „dirbti“, t. y. nukentėjusiosios savo ar nuteistųjų išnuomotuose butuose privalėjo atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus prieš interneto kameras, nuteistųjų prijungtas prie kompiuterių. V. J. ir D. Š. stebėjo internete, kaip nukentėjusiosios dirba, duodavo nurodymus, kaip efektyviau uždirbti kuo daugiau pinigų iš klientų. Nukentėjusiosioms bandant atsisakyti tokio pobūdžio darbo, nuteistieji įtikinėjo jas pakeisti savo nuomonę. Be to, V. J. ir D. Š. naudojo psichinę prievartą prieš nukentėjusiąsias, kad jos kuo daugiau laiko skirtų seksualinio pobūdžio veiksmams atlikti prieš interneto kamerą ir uždirbtų kuo didesnę pinigų sumą. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. Š., pasivadinęs slapyvardžiu „P (duomenys pakeisti)“, per susirašinėjimo programą „Skype“ reikalavo iš nukentėjusiosios P. C., kad ši intensyviai dirbtų, uždirbtų per dieną tam tikrą minimalią pinigų sumą, priešingu atveju ji negaus jokio uždarbio, negalės susimokėti nuomos mokesčio už nuteistųjų išnuomotą butą (2013 m. sausio 28 d. 13.47 val., 2013 m. vasario 2 d. 23 val., 2013 m. vasario 13 d. 23.16 val., 2013 m. vasario 20 d. 1.48 val. (3 t., b. l. 25, 107, 134, 161). V. J. ir D. Š. siekį kontroliuoti nukentėjusiąsias patvirtina ir byloje esančių telefoninių pokalbių turinys. Pavyzdžiui, nuteistieji 2013 m. gegužės 16 d. telefoninio pokalbio metu aptaria, kaip T. M. buvo pasakyta, jog jie investuoja pinigus į šį „verslą“, norėdami užsidirbti, todėl nukentėjusioji turi stengtis dirbti, o ji pati, būdama be išsilavinimo ir su vaiku, gerai apmokamo darbo negaus (9 t., b. l. 21–27). D. Š. su V. J. 2013 m. birželio 26 d. 17.41 val., 2013 m. birželio 28 d. 22.08 val. ir 2013 m. birželio 29 d. 17.02 val. telefoninių pokalbių metu aptarinėjo siekį, kad V. T., pasinaudodama pažintimi su klientu iš Prancūzijos, gautų iš jo kuo daugiau materialinės naudos ir kartu nuteistieji galėtų pasipelnyti. Jie taip pat kontroliavo nukentėjusiosios bendravimą su šiuo klientu (nurodydavo, kaip ji turi elgtis, reikalavo jos prašyti, kad klientas nupirktų kompiuterį, sekė juos), taip demonstruodami, kad jie turi teisę kištis į jos asmeninį gyvenimą (9 t., b. l. 177–179, 185–198). D. Š., 2013 m. liepos 4 d. paskambinęs S. S., informavo, kad ši pasakytų V. T., kad jei ji per savaitę nesusisieks su nuteistaisiais, tai panaudos prieš ją fizinį smurtą (10 t., b. l. 9–10). Taigi V. J. ir D. Š. siekė pasipelnyti iš nukentėjusiųjų pornografinio pobūdžio paslaugų teikimo, todėl buvo suinteresuoti kontroliuoti jų darbo intensyvumą, taip pat kad nukentėjusiosios nemestų tokios veiklos. Kad būtų pasiektas toks tikslas, nuteistieji ėmėsi veiksmų, kuriais būtų iš dalies apribota ir nukentėjusiųjų laisvė privačiame gyvenime, o tai peržengia darbo teisinių santykių reguliavimo sritį. Reikšminga ir tai, kad tuo metu nukentėjusiosios buvo ne tik pažeidžiamos, bet ir materialiai priklausomos nuo V. J. ir D. Š., t. y., kaip minėta, nukentėjusiosioms suteikta būtina kompiuterinė įranga seksualiniams veiksmams atlikti, daliai jų išnuomoti butai, skolinti pinigai, taip nukentėjusiosioms darytas spaudimas dėl nuteistųjų suteiktos pagalbos joms. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistieji savo veiksmais siekė suvaržyti nukentėjusiųjų pasirinkimą laisva valia apsispręsti, ar jos nori teikti pornografinio pobūdžio paslaugas, yra pagrįsta. Kaip minėta, norint kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal BK 147 straipsnį nėra būtina nustatyti, kad nukentėjusio asmens laisvė būtų suvaržyta visiškai, t. y. visiškas neturėjimas kito realaus ir priimtino pasirinkimo, kaip tik elgtis pagal kaltininko valią, todėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad V. J. ir D. Š. nekontroliavo viso nukentėjusiųjų kasdienio gyvenimo, neapribojo visiškai jų elgesio pasirinkimo.

1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat nepagrįstai akcentuojama, kad nukentėjusiosios D. D., S. S., A. M. ir G. Z., supratusios apie teiktinų paslaugų pobūdį, atsisakė dirbti. Teisėjų kolegija pažymi, kad prekybos žmonėmis nusikaltimo sudėtis priskiriama prie formaliųjų – baigtumo momentas siejamas ne su nusikalstamų padarinių atsiradimu, bet su veika, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio sudarymu, įgijimo, verbavimo, gabenimo ar laikymo nelaisvėje pradžia. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, V. J. ir D. Š. verbavo visas nukentėjusiąsias pagal tą patį nusikalstamą mechanizmą turėdami tikslą išnaudoti jas pornografinio pobūdžio paslaugų teikimui. Nuteistųjų nusikalstama veika BK 147 straipsnio prasme laikytina baigta nuo nukentėjusiųjų verbavimo siekiant įgyvendinti savo nusikalstamus ketinimus pradžios. Todėl V. J. ir D. Š. nusikalstamų veikų kvalifikavimui pagal šį baudžiamąjį įstatymą neturi reikšmės, kad vėliau dalis nukentėjusiųjų nepakluso nuteistųjų valiai ir nepradėjo teikti pornografinio pobūdžio paslaugų.

1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė BK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą, kad V. J. ir D. Š. veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

1. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl V. J. ir D. Š. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį bei priimdamas naują, išteisinamąjį, nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis (BPK 382 straipsnio 4 punktas).

1. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, taip pat naikintinos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl subendrintos bausmės paskyrimo V. J. ir D. Š., dėl nukentėjusiųjų J. Š., J. A., V. R., T. M. ir P. C. civilinių ieškinių neturtinei žalai atlyginti palikimo nenagrinėtų. Dėl šioms nukentėjusiosioms neturtinės žalos dydžių priteisimo paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis.

Dėl V. J. ir D. Š. išteisinimo pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį

1. Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas kasaciniuose skunduose teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog V. J. ir D. Š. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 1471 straipsnio 1 dalyje ir 1472 straipsnio 1 dalyje, požymių.

1. BK 1471 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą, grasinimus, apgaulę arba kitus šio kodekso 147 straipsnyje nurodytus būdus neteisėtai vertė žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą.

1. Šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai: 1) neteisėtas vertimas žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas, įskaitant elgetavimą; 2) fizinio smurto, grasinimų, apgaulės ar kitų BK 147 straipsnyje nurodytų būdų panaudojimas. BK 1471 straipsniu ginama vertybė – asmens laisvė pasirinkti veiklą (dirbti darbą ar teikti paslaugas) nepriklausomai nuo kitų valios. Kaltininko nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, būtina nustatyti neteisėtą asmens vertimą užsiimti viena iš veiklos formų. Aiškinant tokį neteisėtą vertimą, svarbi Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. birželio 28 d. konvencijos Nr. 29 „Dėl priverstinio ar privalomojo darbo“ 2 straipsnio 1 dalies nuostata, kad priverstinis ar privalomasis darbas reiškia bet kokį darbą ar tarnybą, kurių buvo išreikalauta prievarta, grasinant nuobauda ir kurių asmuo nesutiko atlikti sava valia. Taigi neteisėtas vertimas žmogų dirbti tam tikrą darbą ar teikti tam tikras paslaugas sietinas su jo laisvės pasirinkimo užsiimti tam tikra veikla varžymu.

1. Nagrinėjamoje byloje V. J. ir D. Š. nuteisti už tai, kad jie užverbavo nukentėjusiąsias, turėdami konkretų tikslą, kad jos teiktų pornografinio pobūdžio paslaugas prieš interneto kamerą, taip būtų gaminami pornografinio turinio dalykai ir gaunama materialinė nauda. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 147 straipsnio dispoziciją įstatymų leidėjas atskirai išskiria, kokiu tikslu gali būti vykdoma prekyba žmonėmis – siekiant išnaudoti pornografijai ar priverstiniam darbui. Šiuo atveju nukentėjusiųjų išnaudojimas pornografijai ir buvo pagrindinis nuteistųjų nusikalstamas tikslas. Kita vertus, pagal teismų nustatytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusiosios taip pat buvo išnaudojamos priverstiniam darbui. Kaltinime aplinkybės, pagrindžiančios išnaudojimą priverstiniam darbui, V. J. ir D. Š. nebuvo inkriminuotos. Teismai nenustatė, kad nukentėjusiosios teikė pornografinio pobūdžio paslaugas tokiomis sąlygomis, kurios būtų apribojusios jų laisvę pasitraukti iš tokios veiklos (nukentėjusiosios nebūtų turėjusios jokio kito pasirinkimo ar šis pasirinkimas būtų buvęs labai apribotas, išskyrus veikti pagal nuteistųjų valią), pavyzdžiui, nukentėjusiosioms buvo apribota judėjimo laisvė užrakinant bute ir neleidžiant iš jo išeiti, jos buvo kitaip nuolat kontroliuojamos, taip verčiant jas teikti pornografinio pobūdžio paslaugas ir pan. Taigi nuteistųjų veiksmai šiuo atveju neatitinka išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms turinio BK 1471 straipsnio prasme. Nenustatęs V. J. ir D. Š. veiksmuose visų išnaudojimo priverstiniam darbui ar paslaugoms požymių, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konstatuoti, jog V. J. ir D. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 1471 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo.

1. BK 1472 straipsnis reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę už naudojimąsi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis. Pagal šio straipsnio 1 dalį atsako tas, kas naudojosi žmogaus darbu ar teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šį darbą dirba ar šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje nurodyti būdai.

1. Naudojimosi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis kriminalizavimas baudžiamajame įstatyme sietinas su Europos Tarybos 2005 m. gegužės 16 d. konvencijos „Dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis“ (toliau – Konvencija) bei Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. balandžio 5 d. direktyvos Nr. 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančios Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR, (toliau – Direktyva) įgyvendinimu. Konvencijos 19 straipsnyje pavadinimu „Naudojimosi aukos paslaugomis kriminalizavimas“ nustatyta, kad šalys svarsto galimybę priimti teisės aktus ar kitas priemones, būtinas pagal jų vidaus teisę pripažinti nusikaltimais naudojimąsi paslaugomis, kurios yra išnaudojimo objektas, t. y. susijusiomis su prekyba žmonėmis, žinant, kad asmuo yra prekybos žmonėmis auka. Direktyvos 18 straipsnio pavadinimu „Prevencija“ 4 dalyje reglamentuojama, kad stabdydamos paklausą ir taip siekdamos, kad prekybos žmonėmis prevencija ir kova su ja taptų veiksmingesnė, valstybės narės svarsto galimybę imtis priemonių, kad nusikalstama veika būtų laikoma naudojimasis paslaugomis, kurios laikomos išnaudojimu (kaip su prekyba žmonėmis susijusi nusikalstama veika), žinant, kad jas teikiantis asmuo yra su prekyba žmonėmis susijusios nusikalstamos veikos auka. Taigi šių tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų teisės normų paskirtis – siekti, kad naudojimasis paslaugomis, kurios teikiamos kaip prekybos žmonėmis pasekmė, būtų baudžiamas, taip kartu bandant atgrasyti asmenis naudotis išnaudojimu paremtomis paslaugomis.

1. Pagal baudžiamąjį įstatymą objektyviai aptariama nusikalstama veika pasireiškia tuo, kad kaltininkas naudojasi nukentėjusiojo darbu ar teikiamomis paslaugomis, kai nukentėjusysis atlieka darbą ar teikia paslaugas, nes prieš jį išnaudojimo tikslais buvo panaudotas vienas iš BK 147 straipsnyje nurodytų būdų. Pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ viena iš žodžio „naudoti“ reikšmių yra „patirti naudą“ (http://lkiis.lki.lt/dabartinis). Taigi kaltininkui baudžiamoji atsakomybė pagal BK 1472 straipsnio 1 dalį sietina visų pirma su naudos, kurią teikia prekybos žmonėmis auka savo darbu ar paslauga, gavimu. Analizuodama tiek tarptautinio pobūdžio teisės aktus, tiek BK 1472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį, teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismui, kad šios nusikalstamos veikos subjektas yra ne asmuo, kuris užsiima prekyba žmonėmis ir gauna iš jos kažkokią naudą, o su prekyba žmonėmis, kaip nusikalstamos veikos darymu, nesusijęs trečiasis asmuo, kuris naudojasi asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis, t. y. klientas.

1. Nagrinėjamoje byloje nuteistiesiems inkriminuotos šios nusikalstamos veikos aplinkybės aprašytos kartu su kitų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 147 straipsnio 2 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje ir 309 straipsnio 1 dalyje, aplinkybėmis. Pagal kaltinimą nuteistieji neteisėtai vertė nukentėjusiąsias teikti pornografinio pobūdžio paslaugas ir naudojosi jų paslaugomis, gaudami už nukentėjusiųjų darbą nenustatyto dydžio atlygį iš pornografinio pobūdžio interneto svetainės administracijos. Taigi V. J. ir D. Š. inkriminuotas naudojimasis nukentėjusiųjų paslaugomis gaunant atlygį iš interneto svetainės administracijos iš esmės vertintinas kaip prekybos žmonėmis verčiant nukentėjusiąsias teikti pornografinio pobūdžio paslaugas tretiesiems asmenims (klientams) tąsa. Šia prasme nuteistieji, kaip BK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektai, nelaikytini papildomai BK 1472 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektais. Tokios išvados nepaneigia, kad, pasak nukentėjusiosios P. C. ir jos atstovo, V. J. ir D. Š. naudojosi sukurtais pornografinio turinio dalykais, nes šiuo atveju vien tokio pobūdžio veiksmų padarymas neturi įtakos sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal BK 1472 straipsnio 1 dalį.

1. Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, kuria V. J. ir D. Š. nuteisti pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį, bei priėmė naują, išteisinamąjį, nuosprendį.

1. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė netinkamą nuteistųjų išteisinimo pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį pagrindą. BPK 303 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas išteisino nuteistuosius neįrodžius, kad buvo padarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad sprendimas išteisinti šiuo pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis; toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje nustatytų veiksmų (perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2009">2K-192/2009</a>, 2K-191-648/2017). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvadų matyti, kad teismas nustatė, jog byloje nepakanka įrodymų visiems nusikalstamų veikų, nustatytų 1471 straipsnio 1 dalyje ir 1472 straipsnio 1 dalyje, požymiams konstatuoti: dėl pirmos nusikalstamos veikos – nukentėjusiųjų laisvės varžymo, dėl antros nusikalstamos veikos – subjekto. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, pritaikydamas ne tą BPK normą, kurią reikėjo taikyti, pažeidė BPK reikalavimus, todėl nuosprendis pakeičiamas.

Dėl V. J. ir D. Š. paskirtos bausmės pagal BK 147 straipsnio 2 dalį

1. Prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas kasaciniuose skunduose prašo, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. J. ir D. Š. išteisinimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį be pakeitimų.

1. BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki dvylikos metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams.

1. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.

1. BK 41 straipsnio 2 dalis reglamentuoja bausmės paskirtį. Vienas iš jos uždavinių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, jog baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažino V. J. ir D. Š., be kita ko, kaltais padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 147 straipsnio 2 dalyje, 1471 straipsnio 1 dalyje ir 1472 straipsnio 1 dalyje. Nuteistųjų gynėjui apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas panaikino šią nuosprendžio dalį ir dėl minėtų nusikalstamų veikų priėmė naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka pagal prokurorės, nukentėjusiosios ir jos atstovo kasacinius skundus, nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas iš dalies padarė įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo (BK 147 straipsnio 2 dalies) taikymo klaidų, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis panaikinta ir palikta galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl V. J. ir D. Š. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 2 dalį. Taigi dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų skirtingų sprendimų sprendžiant BK 147 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą byloje V. J. ir D. Š. sukurtas netikrumo jausmas dėl baudžiamojo proceso prieš juos baigties, kurį laiką nebuvo aiškus jų likimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kasacinės instancijos teismui pripažinus, jog apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. J. ir D. Š. nuteisimo pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems sumažėjo kaltinimų apimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, taip pat į pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje įvertintas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje, konstatuoja, kad V. J. ir D. Š. pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės septyneriems metams pagal BK 147 straipsnio 2 dalį neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat ir bausmės paskirtį sudarančio teisingumo principo įgyvenimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmes mažinant iki penkerių metų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalį, kuria V. J. ir D. Š. išteisinti pagal BK 147 straipsnio 2 dalį neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir palikti galioti šią Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį su pakeitimais – V. J. ir D. Š., pripažintiems kaltais pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo paskirtas laisvės atėmimo bausmes septyneriems metams sumažinti iki laisvės atėmimo penkeriems metams.

Taip pat panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio dalis dėl V. J. ir D. Š. bausmių bendrinimo bei šį klausimą išspręsti iš naujo:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, V. J. šia nutartimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal BK 147 straipsnio 2 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 233 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir V. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, D. Š. šia nutartimi paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal BK 147 straipsnio 2 dalį subendrinti bausmių apėmimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 233 straipsnio 1 dalį ir 309 straipsnio 1 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir D. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį pakeisti:

– panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. J. ir D. Š. laikomi atlikę paskirtas bausmes;

– panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiosioms J. Š., J. A., V. R., T. M. ir P. C. neturtinės žalos dydžių priteisimo panaikinta bei jų civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti, ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo šioms nukentėjusiosioms.

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendyje nurodytą V. J. ir D. Š. išteisinimo dėl kaltinimų pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį pagrindą nurodant, kad V. J. ir D. Š. dėl kaltinimų pagal BK 1471 straipsnio 1 dalį ir 1472 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Audronė Kartanienė

Artūras Pažarskis