M. G. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-324-976/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63341-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Armano Abramavičiaus (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

nuteistajai M. G.,

jos gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

nukentėjusiosios M. Ž. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. G. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžio.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu M. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. Nukentėjusiosios M. Ž. ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: M. G. pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir jai paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, M. G. atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas dvejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Ž. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios atstovo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. G. nuteista už tai, kad 2015 m. lapkričio 16 d. apie 13.40 val. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), vairuodama sau priklausantį automobilį „Kia Carnival“ (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui), 127 (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą gyvenvietėse, kad galėtų sustabdyti transporto priemones iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių) bei 129 (gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu) punktų reikalavimus, t. y. važiuodama 69 km/val. greičiu, didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje, stabdydama neišvengė susidūrimo su priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančiu ir kryptį keičiančiu dviratininku Z. S. ir jį partrenkė; dėl atviro kaukolės skliauto kaulo ir kaukolės pamato kaulų lūžių su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumušimu, stuburo lūžių su nugaros smegenų pažeidimu, kilus komplikacijoms – galvos smegenų pabrinkimui, galvos smegenų komai, progresuojančios centrinės kilmės širdies ir kvėpavimo veiklos nepakankamumui – Z. S. 2015 m. lapkričio 16 d. 19.20 val. reanimacijoje mirė.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 2 punktas), pažymėjo, kad M. G., o ne dviratininko Z. S. padaryti KET pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiojo Z. S. mirtimi. Jei ji būtų važiavusi leistinu 50 km/val. greičiu ir, reaguodama į atsiradusią kliūtį, būtų stabdžiusi vairuojamą transporto priemonę tuo pačiu atstumu, kuriuo sureagavo važiuodama 69 km/val. greičiu, ji būtų sustabdžiusi transporto priemonę ir išvengusi susidūrimo su priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančiu ir kryptį keičiančiu dviratininku Z. S. M. G. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo – ji nenumatė, kad dėl jos neveikimo gali kilti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes ji galėjo ir turėjo tai numatyti.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistoji M. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendį ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo (nors apeliaciniai skundai grįsti M. G. padėtį bloginančiais pagrindais), konstatavo, kad M. G. vairuodama viršijo leistiną greitį ir yra kalta dėl kilusių padarinių, savo procesinį sprendimą grindė tik specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir prielaidomis, nuosprendis surašytas pažeidžiant BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes grįstas tiesiogiai teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais, be to, pažeisti ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimai, nes nuosprendyje neišdėstyti motyvai, kuriais remiantis buvo atmesti M. G. teisinantys įrodymai, pažeistos taip pat BPK 241 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios teisiamojo posėdžio pirmininko pareigą imtis visų įstatymų nurodytų priemonių, kad išsamiai ir nešališkai būtų ištirtos visos aplinkybės.

3.2. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeisti KET 9, 127 ir 129 punktų reikalavimai, tačiau nenustatė, ar visi KET pažeidimai reikšmingi dėl kilusių padarinių. Byloje nustatyta, kad KET pažeidė ne tik M. G., bet ir dviratininkas Z. S., todėl svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir priežastis. Z. S. važiavo dviračiu važiuojamąja kelio dalimi, nors yra įrengtas dviračių takas, taip pat nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ar dviračio priekyje nedegė baltos spalvos, o gale – raudonos spalvos žibintas (jie net nebuvo įrengti), be to, keisdamas važiavimo kryptį, nenulipo nuo dviračio ir jo nesivedė (KET 64.1, 56 ir 58 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vertino Z. S. padarytus KET pažeidimus kaip neesminius, neturėjusius reikšmės eismo įvykiui kilti.

3.3. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą, vadovavosi sąlygine ir tikėtina specialisto išvada (kadangi dviratininkas Z. S. nevažiavo dviračių taku, keisdamas važiavimo kryptį į kairę pusę, sudarė kliūtį automobilio „Kia Carnival“ judėjimui bei su juo susidūrė; techniniu požiūriu tai lėmė šio eismo įvykio kilimą. M. G. važiavo 69 km/val. greičiu, t. y. didesniu nei leistinu eismo įvykio vietoje 50 km/val. greičiu, ir, tikėtina, dėl to stabdydama neišvengė susidūrimo su priekyje ta pačia kryptimi mažesniu greičiu važiuojančiu ir kryptį keičiančiu dviratininku Z. S.; tai būtų padariusi, jei būtų važiavusi leistinu 50 km/val. greičiu ir, reaguodama į atsiradusią kliūtį, būtų stabdžiusi vairuojamą transporto priemonę tuo pačiu atstumu, kuriuo sureagavo, važiuodama 69 km/val. greičiu. Tai, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį dėl eismo įvykio techniniu požiūriu). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien kaltinančiais specialisto išvados teiginiais. Teismas nevertino specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto E. Grigelio parodymų visumos, kaltinimui pagrįsti naudojo tik tuos specialisto išvados teiginius, kuriuose nurodoma, kad M. G. važiavo 69 km/val. greičiu ir dėl to nesugebėjo sustabdyti automobilio. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne ekspertų kompetencija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-187/2005, 2K-6/2008).

3.4. Apskaičiuodamas automobilio greitį specialistas E. Grigelis naudojo ne įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotą 23 metrų, o 25,91 metro stabdymo pėdsaką – taip nepagrįstai padidino važiavimo greitį. Apklausos metu jis nurodė neturėjęs duomenų, jog vairuojamo automobilio ratai būtų stabdę netolygiai. Taip pat specialistas E. Grigelis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad M. G. automobilio stabdžių efektyvumas nebuvo matuojamas, – tai taip pat turi reikšmės stabdymo atstumui. Apie tai, ar automobilyje buvo įrengta stabdžių antiblokavimo sistema, duomenų jis taip pat neturėjo.

3.5. Taip pat nebuvo nustatytas dviratininko važiavimo greitis (vadovautasi ekspertinėje praktikoje naudojamu 10–15 km/val. greičiu). Tyrimo metu nenustatyta, kokiu momentu dviratininkas pasuko į kairę. Specialistas parodė, kad jis netyrė, ar užfiksuotas stabdymo pėdsakas atitinka Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių 13 punkte nurodytą 3 m / 1 m brūkšnio ir tarpo santykį gyvenvietėje. Šios aplinkybės kelia abejonių dėl specialisto išvados objektyvumo; apeliacinės instancijos teismas to netyrė. Taip pat specialistas skaičiavo, kad dviratininkas važiuoja tiesiai 10–15 km/val. greičiu, o M. G. automobilis – 69 km/val. greičiu. Tačiau dviratininkas važiavo ne tiesiai, o staiga pasuko į kairę, vadinasi, jo greitis M. G. automobilio judėjimo kryptimi nebuvo 10–15 km/val., o mažesnis. Taip pat specialistas neatsižvelgė į dviračio konstrukciją (sulankstomas, mažais ratais), Z. S. garbų amžių (84 metai), jo sveikatos būklę – tai turėjo įtakos jo judėjimo greičiui. Kasatorė teigia, kad ekspertas E. Grigelis parodė, jog stabdymo kelias važiuojant 50 km/val. greičiu sausa danga yra apie 29 metrai, o ant šlapios dangos yra didesnis, tačiau jis negalintis pasakyti, koks. Pagal jo išvadą susidūrimas įvyko ne mažesniu nei 7,5 m atstumu nuo stabdymo pėdsakų pradžios, todėl akivaizdu, kad M. G. neturėjo nė mažiausios galimybės išvengti susidūrimo, nes, važiuodama 50 km/val. greičiu, būtų sustabdžiusi automobilį tik per 18,6–22,4 m.

3.6. Dėl neatlikto įrodymų tyrimo ir jų vertinimo buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nuosprendis, be to, apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo kasacinės instancijos teismo suformuluota taisykle, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET ir nesukels pavojaus eismo saugumui (nepagrįstai nesivadovauta teisės precedentu analogiškoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-537/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-537/2009">2K-537/2009</a>). Byloje nėra duomenų, kad M. G. atsiradus kliūčiai būtų nestabdžiusi vairuojamo automobilio ar būtų pradėjusi jį stabdyti ne laiku. Įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada patvirtina, kad atsiradus kliūčiai prieš automobilį buvo stabdoma nedelsiant, norint išvengti susidūrimo, daromas manevras, siekiant apvažiuoti kliūtį.

3.7. M. G. nuteista be kaltės, nes važiuodama miesto pakraštyje keliu ji negalėjo numatyti, kad dviratininkas staiga pasuks skersai kelio ir sudarys jai kliūtį. Negalima reikalauti, kad vairuotojas visada staigias kliūtis numatytų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-537/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-537/2009">2K-537/2009</a>, 2K-169/2010, 2K-384/2013).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios M. G. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

5. Apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio bylas pagal skundus dėl neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo nuosprendžių ir nutarčių, paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ar nutartys nebūtų naikinami ar keičiami. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzExLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-311/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-311/2014">2K-311/2014</a>, 2K-418-699/2015). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02MjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-629/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-629/2006">2K-7-629/2006</a>, 2K-P-221/2008).

6. Apeliacinės instancijos teismui įstatymas suteikia teisę iš esmės nagrinėti bylą: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis, taigi pirmiau numatyta pareiga gali būti įvykdoma tiek atliekant apeliacinės instancijos teismo posėdyje įrodymų tyrimą, tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti, įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Vadinasi, pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas turi teisę visose nagrinėjamose bylose atlikti visų įrodymų tyrimą. Todėl manydamas, kad pirmosios instancijos teisme netirtos tam tikros aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, ar įrodymai, turintys esminę reikšmę teismo išvadoms, yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, apeliacinės instancijos teismas turi atlikti įrodymų tyrimą ir tik tuomet daryti atitinkamas išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K603/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Ypatingą reikšmę šių taisyklių laikymasis įgauna tada, kai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados esminiais bylos klausimais yra prieštaringos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEzLTMwMy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-113-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-113-303/2015">2K-113-303/2015</a>). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į EŽTT praktikos nuostatą, kad tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti bylą dėl faktų ir dėl teisės bei atlikti visapusišką pareiškėjo kaltumo ar nekaltumo klausimo vertinimą, šis teismas, dėl proceso teisingumo sumetimų, negali išspręsti šių klausimų be tiesioginio įrodymų vertinimo. (pavyzdžiui, Dan v. Moldova, no. 8999/07, judgment of 5 July 2011).

7. Iš bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme posėdžio 2018 m. vasario 22 d. protokolo matyti, kad nė vienas iš posėdyje dalyvavusių asmenų neprašė atlikti įrodymų tyrimo. Tačiau, kaip minėta pirmiau, apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia galimybę būti aktyviam ir atlikti įrodymų tyrimą savo iniciatyva. Taigi, nors nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei apeliacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio teikęs prokuroras, nei gynyba neprašė atlikti įrodymų tyrimo, tačiau tai nereiškia, jog teismas, įvertinęs apeliacinio skundo ribas bei jame keliamus fakto ir teisės klausimus, negalėjo nuspręsti atlikti įrodymų tyrimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingas, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos, išvadas padaręs apeliacinės instancijos teismas sprendė ne tik tinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimą, bet ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, o pirmiausia – specialisto išvadą, priėmė sprendimą pripažinti M. G. kalta padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kitaip įvertinęs faktines aplinkybes.

8. Pagal BPK 90 straipsnio 3 dalį specialisto išvadoje, kuri surašoma kaip atskiras dokumentas, nurodoma: specialisto asmens duomenys – vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija; tirti objektai; naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės; specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar probacijos sąlygoms individualizuoti. Analizuojant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvus kyla klausimas, ar specialisto išvada, esanti pagrindinis M. G. kaltės įrodymas, buvo vertinama kaip vientisas dokumentas, ar analizuota tik jos dalis, ar specialisto išvadoje esantys duomenys vertinti kartu su specialisto paaiškinimais, kitais įrodymais byloje. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad nors specialisto išvada yra sąlyginė ir tikėtina, teismas neatkreipė dėmesio į maksimaliai palankiausio kaltinamam asmeniui stabdymo pėdsako, ekspertinėje praktikoje naudojamo dviračio greičio parinkimo tinkamumo, atsižvelgiant į dviratininko amžių, dviračio konstrukcijos ypatumus, dviratininko daryto manevro pobūdį, buvimą. Šie parametrai yra vieni iš esminių ir sprendžiant dėl techninės eismo įvykio kilimo priežasties, ir svarstant priežastinio ryšio, kaip BK 281 straipsnyje nurodytų veikų esminio požymio, buvimą. Taigi, vertindamas 2012 m. vasario 17 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), į šiuos momentus apeliacinės instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį, išsiaiškinti minėtas aplinkybes ir tik tuomet daryti priešingas nei pirmosios instancijos teismo išvadas. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo procesiniame sprendime išdėstyti motyvai dėl M. G. pripažinimo kalta nėra įtikinantys, priimdamas priešingą pirmosios instancijos teismui sprendimą, jis turėjo būti aktyvus procese, inicijuoti įrodymų tyrimo atlikimą savo iniciatyva, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

9. Nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios M. Ž. atstovas advokatas Vilius Jonaitis pateikė prašymą pridėti prie bylos sąskaitą už jo teiktas teisines paslaugas nukentėjusiajai M. Ž. ir pinigų priėmimo kvitą. Iš minėtų dokumentų turinio matyti, kad M. Ž. už atstovavimą jos interesams kasacinės instancijos teisme sumokėjo 500 Eur. Nuteistosios atstovas prašo minėtas proceso išlaidas priteisti iš nuteistosios M. G.

10. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, bet šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

11. Ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistosios M. G. kasacinį skundą, kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios M. Ž. interesais byloje, todėl ji pasinaudojo savo procesine teise kreiptis į advokatą teisinės pagalbos bylą nagrinėjant žodinio proceso metu teisme. Kasacinės bylos nagrinėjimo rezultatas – panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš dalies tenkinus nuteistosios M. G. kasacinį skundą, iš jos priteistina 250 Eur nukentėjusiosios M. Ž. turėtų išlaidų dėl teisinės pagalbos jai suteikimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Priteisti iš nuteistosios M. G. nukentėjusiajai M. Ž. 250 Eur šios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Aldona Rakauskienė

Rima Ažubalytė