Civilinė byla Nr. e2S-1490-560/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-18833-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.2.11.; 2.3.5.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. M. patikslintą ieškinį atsakovui M. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti šalių 2014 m. birželio 5 d. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. M. turtu (1/4 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi) ir po 295 Eur periodinėmis išmokomis, o nepilnamečiui M. M., turtu (1/4 buto dalimi) ir po 220,80 Eur periodinėmis išmokomis, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, padalinti sutuoktinių turtą (butą) lygiomis dalimis po 1/2, atsakovo dalį paskiriant vaikų išlaikymui. Atsakovas priešieškiniu prašo nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M., kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, padalinti santuokos metu įgytą turtą po 1/2 dalį atsakovui ir ieškovei, iš ieškovės atsakovui priteisti piniginę kompensaciją.
2. Byloje ieškovės prašymu teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: nustatyta nepilnamečių vaikų M. M. ir M. M. laikina gyvenamoji vieta su jų motina ieškove E. M.; iš atsakovo M. M. priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokant kiekvienam vaikui po 250 Eur periodinėmis išmokomis, išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant ieškovę. Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartimi, atsakovo prašymu, buvo pakeistas (sumažintas) atsakovo teikiamo išlaikymo dydis, nustatytas teismo 2019 m birželio 27 d. nutartimi, ir nustatyta, kad atsakovas kiekvieno vaiko išlaikymui skiria po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. kovo 3 d. teismo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo dienos.
3. Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašo pakeisti (sumažinti) teismo nustatytą 220 Eur dydžio išlaikymą, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. M. ir M. M., kiekvienam po 100 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Prašymą motyvuoja tuo, jog nuo 2020 m. liepos 13 d. jis buvo atleistas iš pareigų (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 14 d. nutraukta (duomenys neskelbtini) sutartis ir išleistas į atsargą, dėl ko atsakovas nedirba ir negauna turėtų pajamų. Šiuo metu atsakovas negali pasakyti tikslaus kario pensijos dydžio, tačiau mano, kad jam bus mokama apie 300 Eur pensija, o bendros jo pajamos sudarys apie 600 Eur. Kadangi dėl netekto darbo pajamos sumažėjo dviem trečdaliais, yra pagrindas mažinti laikinai priteistą išlaikymo dydį.
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašė jo netenkinti. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas iš pareigų atleistas pagal savo paties pateiktą prašymą, prašymas mažinti vaikų išlaikymui skirtų išmokų dydį yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios priklausė nuo paties atsakovo veiksmų bei nerūpestingo požiūrio į vaikų išlaikymui būtinas skirti išlaidas. Atsakovas daugiau nei tris mėnesius visai nelanko vaikų, nesirūpina ir visiškai neprisideda prie jų raidos, stengiasi išvengti pareigos teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas, prašydamas atidėti 2020 m. liepos 28 d. teismo posėdį, pateikė skrydžio iš Lietuvos bilietą, gydymo įstaigos sąskaitą už suteiktas medicinines paslaugas, kurios yra ypač brangios. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo du butus ir garažo boksą (duomenys neskelbtini), taip pat žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais (duomenys neskelbtini), gauna pajamų iš turto nuomos. Ieškovė nepajėgdama tenkinti vaikų poreikių buvo priversta du kartus kreiptis į socialinės rūpybos skyrių, prašyti papildomų išmokų vaikų poreikių tenkinimui. Karantino metu vykstant nuotoliniam mokymui pirko vaikams du nenaujus kompiuterius, kurie kainavo 1 000 Eur. Šalia būtinųjų vaikų poreikių reikia tenkinti ir papildomus: vyresnysis sūnus lanko šokių būrelį, dalyvauja konkursuose, jam gerai sekasi, su šokiais susijusios išlaidos yra didelės; jaunesniajam vaikui yra reikalinga kito asmens priežiūra, kai ieškovė neturi galimybės jo prižiūrėti, nes artimųjų giminaičių Lietuvoje nėra, atsakovas neprisideda prie vaikų priežiūros, tai kainuoja.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė 2020 m. liepos 29 d. išvadą Nr. 1SD-5356 „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo“, kurioje nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kadangi tai prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovo M. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikino išlaikymo) pakeitimo netenkino. Nurodė, kad atsakovo su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pateiktas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2020 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. P-601 „Dėl (duomenys neskelbtini) M. M. atleidimo iš pareigų, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ patvirtina, kad M. M. nuo 2020 m. liepos 13 d. atleistas iš (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. liepos 14 d. nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis su (duomenys neskelbtini). M. M. ir atleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Atsakovas pats kreipėsi su 2020 m. birželio 8 d. prašymu dėl jo atleidimo iš (duomenys neskelbtini), todėl teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas pats inicijavo savo pasitraukimą iš užimamų pareigų į atsargą. Atsakovo pateiktas įsakymas savaime nepatvirtina fakto, jog sumažėjo atsakovo pajamos: atsakovo teiginiai, kad planuojama atsakovo kario pensija bus apie 300 Eur tėra tik prielaida, nepagrįsta rašytiniais įrodymais. Kitų reikšmingų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo nurodytas aplinkybes apie turtinės padėties pablogėjimą ar asmens nedarbingumą, byloje nėra. Atsakovas gauna pajamų iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (buto Vilniuje) nuomos. Posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas, išvykęs iš Lietuvos 2020 m. liepos 17 d. sveikatinimosi tikslais, galimai negrįš į Lietuvą iki 2020 m. spalio-lapkričio mėn. Ši aplinkybė liudija atsakovą nestokojant lėšų, galimai turint santaupų. Teismas vertino, kad pagrindo dar kartą mažinti nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydį nėra. Laikino išlaikymo dar ženklesnis mažinimas pažeistų nepilnamečių vaikų, kurių poreikiai yra galimai didesni nei vidutiniai, ypač M. M. (kuris šoka, dalyvauja konkursuose, patiria išlaidų specialiai aprangai ir avalynei), teises ir interesus. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog darbo santykiai pasibaigė ne nuo jo valios priklausančių veiksnių, išėjimą iš Lietuvos kariuomenės ir darbo užmokesčio netekimą sąlygojo paties atsakovo pasirinkimas (sprendimas), kitų duomenų, kurie patvirtintų atsakovo turtinės padėties pablogėjimą ar nepilnamečių vaikų poreikių sumažėjimą, byloje nėra, todėl teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo keisti teismo nutartimi priteistą laikiną išlaikymo dydį nepilnamečiams vaikams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas M. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir sumažinti atsakovui M. M., priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums M. M. ir M. M., nuo 220 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.
8. Nurodo, kad atsakovo prašymas buvo grįstas ženkliu pajamų sumažėjimu. Šias aplinkybes patvirtina įsakymas, kuris patvirtina, kad M. M. nuo 2020 m. liepos 13 d. atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, ir 2020 m. liepos 14 d. nutraukta (duomenys neskelbtini) sutartis su (duomenys neskelbtini) M. M. ir atleistas iš (duomenys neskelbtini). Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus. Atsakovo (duomenys neskelbtini) buvo pagrindinė veikla, gaunamas darbo užmokestis buvo pagrindinėmis pajamomis, o jų netektis patvirtina pajamų sumažėjimą. Teismas be pagrindo neatsižvelgė ne tik į ženklų atsakovo pajamų sumažėjimą bet ir į atsakovo sveikatos būklę, bei atsako poreikį skirti laiko ir lėšų lėtinėms kvėpavimo takų ligoms gydyti.
9. Ieškovė E. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas skundą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe - pajamų sumažėjimu. Atsakovo pajamos sumažėjo paties atsakovo iniciatyva pateikus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Atsakovas žinodamas, jog augina du nepilnamečius vaikus, ne tik kad daugiau nei penkis mėnesius jų nelankė, nesirūpino jų raida, neskyrė laiko vaikams jų vasaros atostogų metu, neprisidėjo juos parengiant naujiems mokslo metams, nepasveikino gimimo dienos proga, bet taip pat stengiasi išvengti imperatyviai įstatymo numatytos pareigos teikti vaikams jų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas teismui kartu su prašymu atidėti teismo posėdį pateikė skrydžio bilietus bei privačios gydymo įstaigos UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika“ sąskaitą už suteiktas medicinines paslaugas, kurios paties atsakovo pasirinkimu yra ypač brangios. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas, išvykęs iš Lietuvos 2020 m. liepos 17 d. sveikatinimosi tikslais, galimai negrįš į Lietuvą iki 2020 m. spalio-lapkričio mėn. Ši aplinkybė taip pat liudija atsakovą nestokojant lėšų, galimai turint santaupų.
10. Atsakovo teismui pateikti įrodymai prieštarauja atsakovo pozicijai dėl prastos finansinės padėties, turėtų būti vertintini kaip nesąžiningi bei prieštaraujantys vaikų interesams, todėl prašymas mažinti vaikams skirtą išlaikymo dydį neturėtų būti tenkintas. Pagrindo dar kartą mažinti nepilnamečiams vaikams priteisto laikino išlaikymo dydį nėra. Laikino išlaikymo dar ženklesnis mažinimas pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir interesus. M. M. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 700 Eur suma. M. M. išlaikymui kas mėnesį būtina ne mažesnė kaip 670 Eur suma. Šalims gyvenant kartu vaikai lankė daug būrelių, aktyviai dalyvavo socialinėse veiklose ir atsakovas rasdavo tam lėšų. Atsakovas turi daug nekilnojamojo turto, kuris buvo įsigytas iki santuokos sudarymo: butą (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kiemo rūsį, viralinę, du ūkinius pastatus, daržinę, kiemo statinius (duomenys neskelbtini), garažą (boksą) (duomenys neskelbtini), butą (duomenys neskelbtini). Atsakovas gauna 220 Eur mėnesines pajamas iš asmeninio turto (buto) nuomos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Atskirojo skundo objektas yra 2020 m. rugpjūčio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria teismas atsisakė pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažinant atsakovui priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams sūnums nuo 220 Eur iki 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas.
13. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt. Taigi, atsakovo nurodoma aplinkybė dėl prastos sveikatos būklės ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės apie vaikų būrelius ir kitus poreikius bus vertinamos pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės.
14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, kuriuos pateikė atsakovas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog savo prašymą dėl laikino išlaikymo dydžio sumažinimo atsakovas grindė aplinkybe, jog su juo buvo nutraukta profesinės karo tarnybos sutartis. Vertindamas šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog profesinė karo tarnyba su atsakovu nutraukta paties atsakovo iniciatyva. Apeliantas iš esmės nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas laikino išlaikymo sumažinimui atsižvelgė į tai, jog (duomenys neskelbtini) atsakovas nutraukė savo iniciatyva, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto, gauna pajamų iš turto nuomos, galimai turi santaupų, nes išvyko į užsienį sveikatinimosi tikslais. Apeliantas, nors ir nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau nepateikia jokių argumentų ar įrodymų, kurie rodytų, jog tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, jų neneigia.
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į vaikų amžių, poreikius ir esamą minimalios algos dydį laikinųjų apsaugos priemonių apimtį nustatė po 220 Eur kiekvienam vaikui.
16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
n u t a r i a:
Atsakovo M. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Dainius Rinkevičius