Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNDI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-42')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-42">1A-42</a>1-885/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17899-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;
(S)
1.1.8.10.3; 1.2.14.1.1; 1.2.14.1.3; 2.4.6.4.1;
2.4.6.4.2
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 1 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės, Nijolės Žimkienės,
sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,
dalyvaujant prokurorei Agnei Šneiderienei,
nuteistajam G. K., jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. (byla išskirta) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 28 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji O. Ž.), 5 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. balandžio 30 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji I. G.), 5 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 1 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji H. G. ir G. Š.), 6 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 4 dalį (dėl 2019 m. gegužės 1 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji L. R.), 30 parų arešto; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 4 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji I. V.), 5 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 5 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis R. L.), 6 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 5 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis J. G.), 6 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 6 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis S. R.), 6 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 9 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis A. J.), 6 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 10 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji G. J.), 6 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 12 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji V. R.), 6 mėnesiams laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2019 m. gegužės 13 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis A. S.), 7 mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu (nuosprendyje nurodyta 66 straipsniu), G. K. paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką G. K. įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 11 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. birželio 11 d. Kardomoji priemonė – suėmimas G. K. palikta nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinių ieškovų O. Ž., I. G., H. G., L. R., I. V., R. L., S. R., J. G., G. J., V. R., A. S., A. J., V. V., (duomenys neskelbtini) AS Lietuvos filialo civiliniai ieškiniai tenkinti, priteista iš G. K. ir A. Z. solidariai turtinei žalai atlyginti: O. Ž. naudai 500 Eur; I. G. naudai 350 Eur; H. G. naudai 155 Eur; L. R. naudai 255 Eur; I. V. naudai 670 Eur; R. L. naudai 500 Eur; S. R. naudai 300 Eur; J. G. naudai 360 Eur; G. J. naudai 360 Eur; V. R. naudai 382,01 Eur; A. S. naudai 429 Eur; A. J. naudai 306 Eur; „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui 315 Eur; ir priteista iš A. Z. turtinei žalai atlyginti: A. J. naudai 306 Eur; V. V. naudai 300 Eur.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu A. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (15 veikų), 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu (nuosprendyje nurodyta 66 straipsniu), 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, A. Z. skirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Nukentėjusiųjų O. Ž., I. G., A. J., H. G., L. R., I. V., R. L., S. R., J. G., G. J., V. R., A. S., V. V. bei Civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartimi nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. G. K. pripažintas kaltu dėl to, kad 2019 m. balandžio 28 d., apie 14.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia, A. Z. išsitraukė iš su savimi turėto maišo žirkles metalui kirpti ir nukirpo dviračio trosinę spyną, kuria prie lietvamzdžio buvo prirakintas O. Ž. priklausantis 500 Eur vertės dviratis „Specialized“, po ko A. Z. jam perdavė žirkles, kurias jis įsidėjo į su savimi turėtą maišą, ir A. Z. sėdęs ant minėto dviračio, o jis pėsčiomis, pasišalino, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, O. Ž. priklausantį 500 Eur vertės turtą – dviratį „Specialized“.
Taip pat, 2019 m. balandžio 30 d., apie 11.53 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia, A. Z. žirklėmis metalui kirpti nukirpo dviračio trosinę spyną, kurios vertė 10,90 Eur, kuria prie metalinio lanko buvo prirakintas I. G. priklausantis 350 Eur vertės dviratis „Kross Hexagon X2“, po ko A. Z. sėdęs ant minėto dviračio, o jis – pėsčiomis, pasišalino, tokiu būdu bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, I. G. priklausantį 350 Eur vertės turtą – dviratį „Kross Hexagon X2“.
2019 m. gegužės 1 d., apie 11.57 val., būdamas prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia, A. Z. žirklėmis metalui kirpti nukirpo grandinėlę, kurios vertė mažareikšmė, kuria prie turėklo buvo prirakinti H. G. priklausantis 155 Eur vertės dviratis „Maxbike“ ir G. Š. priklausantis 100 Eur vertės dviratis, kurio pavadinimo ikiteisminio tyrimo metu nustatyti nepavyko, po ko jis su A. Z. sėdę ant minėtų dviračių su jais pasišalino, tokiu būdu bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, H. G. priklausantį 155 Eur vertės turtą – dviratį „Maxbike“, ir G. Š. priklausantį turtą – 100 Eur vertės dviratį.
2019 m. gegužės 1 d., apie 19.55 val., būdamas (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia ir iš su savimi turėto maišo ištraukus ir A. Z. perdavus žirkles metalui kirpti, A. Z. jomis nukirpo 5 Eur vertės trosinę spyną, kuria prie dviračių stovo buvo prirakintas L. R. priklausantis 200 Eur vertės dviratis „Riverside 500“, po ko A. Z. atidavė jam žirkles, kurias jis įsidėjo atgal į su savimi turėtą juodą maišą, ir A. Z. sėdęs ant minėto dviračio, o jis pėsčiomis, pasišalino į skirtingas puses, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, L. R. priklausantį 220 Eur vertės turtą – dviratį „Riverside 500“.
2019 m. gegužės 4 d., apie 20.24 val., būdamas (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „Maxima“, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia ir perdavus A. Z. žirkles metalui kirpti, A. Z. jomis nukirpo 20 Eur vertės kilpą, kuria buvo prirakintas I. V. priklausantis 650 Eur vertės dviratis „Scott“ ir perdavė žirkles jam, kurias jis įsidėjo į su savimi turėtą maišą, ir A. Z. sėdęs ant minėto dviračio, o jis pėsčiomis, pasišalino, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, I. V. priklausantį, 650 Eur vertės turtą – dviratį „Scott“.
2019 m. gegužės 5 d., laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 11.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), šalia katedros varpinės, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia, A. Z. žirklėmis metalui kirpti nukirpo dviračio spyną, kuria prie dviračių stovo buvo prirakintas R. L. priklausantis 500 Eur vertės dviratis „Stumpjumper 2008“, ir paėmus dviratį kartu su A. Z. pasišalino, tokiu būdu bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, R. L. priklausantį 500 Eur vertės turtą – dviratį „Stumpjumper 2008“.
2019 m. gegužės 6 d., apie 16.49 val., būdamas (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro IKI, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia ir padavus A. Z. žirkles metalui kirpti, A. Z. jomis nukirpo 20 Eur vertės dviračio trosinę spyną, kuria prie dviračių stovo buvo prirakintas S. R. priklausantis 300 Eur vertės dviratis „Crossd Evado 3.0“, po ko A. Z. žirkles perdavė jam atgal ir A. Z. sėdęs ant minėto dviračio, o jis pėsčiomis, pasišalino, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, S. R. priklausantį 300 Eur vertės turtą – dviratį „Cross Evado 3.0“.
2019 m. gegužės 5 d., apie 20.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia ir perdavus A. Z. žirkles metalui kirpti, A. Z. jomis nukirpo 10 Eur vertės dviračio trosinę spyną, kuria prie dviračių stovo kartu buvo prirakinti du J. G. priklausantys dviračiai „Mxstone“, bendros 360 Eur vertės, po ko jis su A. Z. atsisėdę ant minėtų dviračių pasišalino, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, J. G. priklausantį 350 Eur vertės turtą – du dviračius „Mxstone“.
2019 m. gegužės 9 d., apie 15.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia, A. Z. žirklėmis metalui kirpti nukirpo dviračio prirakinimo užraktą, kuriuo prie dviračių turėklo buvo prirakintas A. J. priklausantis 315 Eur vertės dviratis „Unibike“, po ko A. Z. žirkles perdavė jam, kurias jis įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę, ir A. Z. atsisėdęs ant minėto dviračio, o jis pėsčiomis, pasišalino, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, A. J. priklausantį 315 Eur vertės turtą – dviratį „Unibike“.
2019 m. gegužės 10 d., apie 15.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia, A. Z. žirklėmis metalui kirpti nukirpo 10 Eur vertės dviračio trosinę spyną, kuria prie metalinio dviračių stovo buvo prirakintas G. J. priklausantis 350 Eur vertės dviratis „Felt 620“, po ko A. Z. žirkles perdavė jam, kurias jis įsidėjo į su savimi turėtą kuprinę, ir A. Z. sėdęs ant minėto dviračio, o jis pėsčiomis, pasišalino, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, G. J. priklausantį 350 Eur vertės turtą – dviratį „Felt 620“.
2019 m. gegužės 12 d., apie 20.23 val., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia, A. Z. žirklėmis nukirpo 4 Eur vertės dviračio trosinę spyną, kuria prie metalinio lanko buvo prirakintas V. R. priklausantis 378,01 Eur vertės dviratis „Grace TY-37 15“, po ko A. Z. žirkles perdavė jam, ir A. Z. atsisėdęs ant minėto dviračio, o jis pėsčiomis, pasišalino, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, V. R. priklausantį 378,01 Eur vertės turtą – dviratį „Grace TY-37 15“.
2019 m. gegužės 13 d., apie 14.47 val., būdamas (duomenys neskelbtini), prie Antakalnio poliklinikos, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Z., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, jam būnant šalia ir perdavus A. Z. žirkles metalui kirpti, A. Z. žirklėmis nukirpo paspirtuko kodinę spyną, kuria prie metalinio stovo buvo prirakintas A. S. priklausantis 429 Eur vertės elektrinis paspirtukas „Ninebot by Segway“ po ko A. Z. žirkles atidavė jam, kuris jas įsidėjo į su savimi turėtą krepšį, ir A. Z. atsistojus ant minėto paspirtuko, o jis pėsčiomis, pasišalino, tokiu būdu jis bendrais su A. Z. veiksmais pagrobė svetimą, A. S. priklausantį 429 Eur vertės turtą – elektrinį paspirtuką „Ninebot by Segway“.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį dalyje dėl nuteistajam G. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės – laisvės atėmimo 1 metams 8 mėnesiams – pakeisti ir bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių G. K. skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir už jas jam paskirtos bausmės, subendrinti, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ir paskirti nuteistajam G. K. subendrintą 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. K. galutinę bausmę – 2 metus 27 dienas laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės G. K. laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 11 d. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalis dėl G. K. paskirtos galutinės subendrintos bausmės keistina, kadangi buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir neteisingai paskirta bausmė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).
2.2. Pažymėjo, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies sudedant, nustatyta, jog bendrinant bausmes šiuo būdu, pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai, o, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, minimalus arešto bausmės dydis už baudžiamąjį nusižengimą yra 10 parų. Taigi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir atsižvelgiant, kad griežčiausia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė G. K. už nusikalstamas veikas yra 7 mėnesiai laisvės atėmimo, prie šios bausmės turėtų būti pridedamos dalys bausmių, G. K. paskirtų už likusias nusikalstamas veikas, kurios (pridedamos bausmės dalys) už nusikaltimus turi būti ne mažesnės kaip po 3 mėnesius laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą – ne mažiau kaip 10 parų arešto. Taigi šiuo atveju, jei prie 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės būtų pridėtas bent minimalus terminuoto laisves atėmimo bausmės dydis (t. y. po 3 mėnesius laisvės atėmimo) už visus likusius nusikaltimus (10 nusikaltimų) ir minimalus arešto bausmės dydis (10 parų) (vadovaujantis BK 65 straipsnyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis prilyginamas 10 laisvės atėmimo dienų) už baudžiamąjį nusižengimą, dėl kurių padarymo G. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, subendrinta bausmė G. K. turėjo būti paskirta mažiausiai 37 mėnesiai ir 10 dienų, t. y. 3 metai, 1 mėnuo ir 10 dienų laisvės atėmimo.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti, kadangi jo buvimas laisvėje nekelia grėsmės visuomenei. Teigia, kad būdamas laisvėje iš karto pradės dirbti kelininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaudamas atlyginimą galės pradėti atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Taip pat nurodė, kad jo padaryti nusikaltimai nėra jo pragyvenimo šaltinis.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, taip pat prašė G. K. taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas
5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo G. K. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinės kvalifikacijos. Skundžiamas teismo nuosprendis priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Apeliaciniuose skunduose, neginčydami veikų kvalifikavimo, apimties bei G. K. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, prokurorė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bendrinant bausmes, o nuteistasis – sušvelninti bausmę, taip pat atidėti bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Prokurorės apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, subendrindamas G. K. paskirtas bausmes, netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. BK 63 straipsnio 4 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. spalio 6 d.), reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies sudedant, nustatyta, jog, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Vadovaujantis BK 50 straipsnio 2 dalimi, minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydis yra 3 mėnesiai, o, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, minimalus arešto bausmės dydis už baudžiamąjį nusižengimą – 10 parų.
7. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, bendrinant už nusikalstamas veikas paskirtas laisvės atėmimo ir arešto bausmes, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, gali būti pridedama laisvės atėmimo dalis, ne mažesnė kaip 3 mėnesiai, ir arešto dalis, ne mažesnė kaip 10 parų (esant baudžiamajam nusižengimui). Pirmosios instancijos teismas G. K. paskyręs bausmes už 11 nesunkių nusikaltimų ir baudžiamąjį nusižengimą, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jas subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėjo švelnesnes bausmes, ir G. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Nagrinėjamu atveju teismas nurodė tik bausmių bendrinimo būdą, nenurodydamas pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvų, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalis. Tačiau akivaizdu, kad iš G. K. paskirtos subendrintos bausmės matyti, jog teismas bendrindamas bausmes, BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, prie griežčiausios (už 2019 m. gegužės 13 d. nusikalstamą veiką) 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo mažesnes, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bausmių dalis. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą. Pagal minėtas BK numatytas bausmių bendrinimo taisykles, nagrinėjamu atveju nuteistajam G. K. bausmės už nusikalstamas veikas bendrinamos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant už likusius 10 nusikaltimų po 3 mėnesius laisvės atėmimo bei už baudžiamąjį nusižengimą – 10 parų, ir paskiriant G. K. subendrintą 3 metų 1 mėnesio 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, minimalių bausmių už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridėjimas prie griežčiausios 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, atitiktų bausmių skyrimo principus ir būtų teisingas, atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į padarytas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistajam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).
9. Apeliantas prašo jam nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelninti, kadangi jo buvimas laisvėje nekelia grėsmės visuomenei, teigia, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra jo pragyvenimo šaltinis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ši nuteistojo apeliaciniame skunde ginčijama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam yra teisėta ir pagrįsta. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam G. K. baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, motyvavo jam skiriamų bausmių rūšį ir dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos.
10. G. K. nuteistas už 11 tyčinių nusikalstamų veikų padarymą – nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje su A. Z., kuris nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nuosprendžiu.
11. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, G. K. iki nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas 3 kartus, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo – nuteistas 2020 m. birželio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, visos nusikalstamos veikos padarytos iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, be to, daug kartų baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto bei vairavo automobilį neapsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, skirtų baudų nemoka, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelininku. G. K. slapstėsi nuo teismo, buvo paskelbta jo paieška, byla jo atžvilgiu buvo išskirta. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad G. K. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės (baudos, laisvės apribojimas) nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus G. K. griežčiausias BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalių sankcijose numatytas bausmes – atitinkamai laisvės atėmimą ir areštą.
12. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o už BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą, vadovaujantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, – areštas nuo 10 iki 45 parų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už 11 padarytų nusikaltimų, G. K. paskyrė mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, kurios trukmė viršija arešto bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, vidurkį. Nors už baudžiamojo nusižengimo padarymą G. K. buvo paskirta didesnė nei vidurkis bausmė – 30 parų arešto (vidurkis – 27,5 paros), tačiau pažymėtina, kad už nusikaltimų padarymą jam paskirta žymiai mažesnė nei vidurkis laisvės atėmimo bausmė – atitinkamai griežčiausia 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už vieną iš padarytų 11 nusikaltimų (vidurkis – 1 metai ir 7,5 mėnesio), nors G. K. charakterizuojamas neigiamai. Nors už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes apylinkės teismas bendrino nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridėdamas švelnesnes bausmių dalis, bet, kaip minėta anksčiau, teismas padarė bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimą – prie griežčiausios 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo mažesnes, negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, bausmių dalis (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, 49 straipsnio 3 dalis, 65 straipsnis), dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos subendrintos galutinės bausmės.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nuteistojo teistumų bei ankstesnių taikytų poveikio priemonių akivaizdų neefektyvumą, priešingai nei nurodoma nuteistojo apeliaciniame skunde, dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių nėra teisinio pagrindo. Apylinkės teismas, nustatydamas nuteistajam G. K. bausmių rūšį ir dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei atsižvelgė į nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo G. K. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos yra teisingos, adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms, tinkamai individualizuotos, atitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo ir nesudaro pagrindo dar labiau švelninti nuteistajam paskirtų bausmių.
14. Apeliantas ir gynėja apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant įpareigojimus. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, jo daromų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai G. K. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokios apylinkės teismo išvados nepaneigia ir nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodomos aplinkybės, kad jis turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms ir jam reikia nuo jos gydytis. Priešingai, remiantis tokiais argumentais švelninti bausmę žmogui, kuris jau seniai yra priklausomas nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų (narkotines medžiagas jis vartoja nuo 2000 metų, 5 t., b. l. 103), tačiau nuo jos nesigydo ir toliau daro nusikalstamas veikas, kurios susijusios būtent su šia priklausomybe, nėra pagrindo. Nors G. K. atitinka formaliąsias BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau, įvertinus duomenų charakterizuojančių apelianto asmenybę visumą, darytina išvada, kad pagrindo atidėti apeliantui skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėtos švelnesnės, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 1 (vieną) arešto parą prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai, ir paskirta G. K. subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu G. K. paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. balandžio 28 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji O. Ž.), 5 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. balandžio 30 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji I. G.), 5 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 1 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji H. G. ir G. Š.), 6 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 4 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 1 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji L. R.), 30 parų arešto; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 4 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji I. V.), 5 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 5 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis R. L.), 6 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 5 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis J. G.), 6 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 6 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis S. R.), 6 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 9 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis A. J.), 6 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 10 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji G. J.), 6 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 12 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusioji V. R.), 6 mėnesius laisvės atėmimo; BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2019 m. gegužės 13 d. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis A. S.), 7 mėnesius laisvės atėmimo, subendrinti visas jas iš dalies sudedant – prie 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant už visus likusius nusikaltimus – po 3 mėnesius laisvės atėmimo ir už baudžiamąjį nusižengimą 10 parų areštą bei paskirti subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 1 (vieną) mėnesį 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę G. K. paskirti 2 (dvejus) metus 27 (dvidešimt septynias) dienas laisvės atėmimo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Arūnas Bartkus
Aušra Bielskė
Nijolė Žimkienė
