Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal

Civilinė byla Nr. e2S-1454-560/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31875-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4.; 3.1.18.2.10.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal

pareiškėjo UAB „Emilė“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą pareiškėjo UAB „Emilė“ turto – prekybos paskirties pastato su terasa, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisių pardavimą. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis paskelbė varžytynes parduodamo turto kainą nurodydamas 1 320 000 Eur, kurią nustatė remdamasis 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktu, kuriame buvo vertinamos 63 430,13 m2 patalpos (duomenys neskelbtini), tačiau iš varžytynių parduodamos 10 094,46 m2 patalpos, todėl turto kaina nustatyta netinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad iš pateikto skundo ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad skunde pareiškėjas iš esmės kartoja argumentus ir teiginius, išdėstytus ankstesniuose savo skunduose, perduotuose nagrinėti teismui. Kartu su visais skundais buvo teikiami prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus, atšaukti antrąsias varžytynes. Anksčiau pateikti pareiškėjo analogiški prašymai atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjo keliamos abejonės dėl nustatytos turto vertės, teismo vertinimu, nepaneigia galimybės, kad atlikus pakartotinį vertės nustatymą (ar paskiriant dar vieną ekspertizę) bus nurodyta iš esmės ta pati (panašaus dydžio) vertė. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų ir (arba) įrodymų, kurie tikėtinai pagrįstų jo skundo reikalavimus ir pagrindus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Pareiškėjas UAB „Emilė“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą pareiškėjo UAB „Emilė“ turto prekybos paskirties pastato su terasa, 10094,46 kv. m. ploto, plane pažymėto Tr., adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą.

4. Nurodo, kad antstolis Donatas Kisielius 2020 m. liepos 22 d. patvarkymu Nr. S-20-174-23177 nusprendė parduoti iš antrųjų pakartotinių varžytynių UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą - nebaigtą statyti prekybos paskirties pastatą su terasa, plane pažymėtą Tr., adresu (duomenys neskelbtini). Antstolis interneto tinklalapyje www.evarzytynes.lt patalpino turto varžytynių Nr. 194737 skelbimą, kuriame parduodamą turtą apibūdino taip: parduodami pastatai, kurių bendras plotas 10 094,46 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini). O šio turto kainą antstolis nurodo 1 320 000 Eur. Ši turto kaina antstolio nustatyta remiantis UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės aktu Nr. 19-12-31A, kuriame buvo įvertinta ir nustatyta tik 6 343.13 kv. m bendro ploto pastato rinkos vertė. Šiuo ekspertizės aktu nebuvo įvertinti pastatai, kurių bendras plotas 10 094,46 kv. m. Kadangi pareiškėjo turto plotas išaugo net 3751,33 kv. m, akivaizdu, kad padidėjo ir paties turto vertė. Nepriklausomas turto vertintojas pateikė išvadą, kad žemės sklypo dalies nuomos teisės su pastatu rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2020 m. rugpjūčio 3 d.) yra 4 813 000 Eur. Antstolis turto kainą antrosiose pakartotinėse varžytynėse nustatė net 1 567 800 Eur mažesnę, nei turto kaina turėjo būti nustatyta. Antstolis privalo iš naujo įvertinti turtą ir pakeisti jo pardavimo iš antrųjų pakartotinių varžytynių kainą. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų neįvertino, į juos nesigilino.

5. Antstolis pastatą pardavinėja viešose varžytynėse aiškiai per maža kaina. Jei tokios varžytynės įvyks, tai gauta už turtą suma bus neproporcinga to turto realiai rinkos vertei ir tokiu būdu bus neproporcingai apribotos skolininko UAB „Emilė“ nuosavybės teisės. Antstolis Donatas Kisielius parduoda ne tą pastatą, kuris buvo įvertintas UAB „Negrita“ ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas šių pareiškėjo argumentų nevertino bei dėl jų nepasisakė. Pareiškėjo skundas nėra tapatus kitiems pareiškėjo skundams dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjo skundo faktinis pagrindas yra skirtingas nuo kitų pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų faktinių pagrindų. Teismas nesigilino į skunde nurodomus argumentas, esančią realią faktinę situaciją antstolio vykdomojoje byloje. Pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir gali būti teismo patenkintas, o antstolis turi būti įpareigotas šalinti savo neteisėtus veiksmus.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pradinė turto varžytynėse pardavimo kaina nereiškia, kad turto pardavimo kaina turi atitikti pradinę. Pradinė kaina nustato tik žemiausią leistiną turto varžytynėse pardavimo kainą. Pradinė turto pardavimo kaina nustatyta pagal CPK reikalavimus, kurių laikymąsi patikrino teismas. Vykdomojoje byloje UAB „Emilė“ turtas buvo įkainotas pagal UAB „Negrita“ ekspertizės aktą Nr. 19-12-31A, kuriuo nustatyta, kad turto rinkos vertė yra 2 200 000 Eur. Atitinkamame ekspertizės akte teismo ekspertas įvertino tą aplinkybę, kad turto plotas faktiškai yra didesnis ir neatitinka kadastro duomenų. Rengiant ekspertizės aktą ekspertui buvo žinomi duomenys apie faktinį turto ploto padidėjimą. Pareiškėjo prašymai turi būti teikiami antstoliui kaip procesinis prašymas vykdomojoje byloje, o ne materialinis teisinis reikalavimas dėl antstolio atliktų veiksmų teisėtumo ar atsisakymo juos atlikti. Pareiškėjas nepateikė į bylą pakankamų argumentų ir juos pagrindžiančių objektyvių rašytinių įrodymų, kodėl šiuo konkrečiu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. 2020 m. rugpjūčio 21 d. pasibaigusių turto varžytynių Nr. 194737 rezultatai, pagal kuriuos varžytynes laimėjo UAB „Primestus“, kuri pasiūlė didžiausią turto pirkimo kainą - 7 321 000 Eur.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

8. Apeliantas su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus: UAB „CRE pro“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2020/08-01 kopiją; UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 31 ekspertizės akto Nr. 19-12-31A kopiją; internetinio puslapio www.evarzytynes.lt išrašas ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. Suinteresuotas asmuo UAB „EDS Invest“ su atsiliepimu į atskirąjį skundą teikia naujus įrodymus: antstolio Donato Kisieliaus padėjėjo 2020 m. rugpjūčio 21 el. laišką; antstolių informacinės sistemos duomenų išrašą apie pasibaigusias varžytynes ir prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad abiejų šalių teikiami nauji įrodymai yra susiję su prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumu, jog jie gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

10. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus vykdomą pareiškėjo UAB „Emilė“ turto – prekybos paskirties pastato su terasa, (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisių pardavimą. CPK numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymėtina tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai įvykdytas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti visai kitus šalių interesus (o ne būsimo teismo sprendimo įvykdymą). Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti/pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xNDg3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1487/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1487/2011">2-1487/2011</a>, yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis aptariamu atveju suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė jo prašymą. Apeliantas nurodo, kad esminė aplinkybė, sudaranti pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra padidėjęs pastato plotas ir dėl to padidėjusi pastato rinkos vertė. 2019 m. gruodžio 31 d. ekspertizės akte UAB „Negrita“ įkainojo ginčo pareiškėjo turtą 2 200 000 Eur. Ekspertas, vertindamas nurodytą nekilnojamojo objektą, nurodė, kad viešame registre esantys duomenys neatitinka tikrosios situacijos, atsižvelgė į tai, kad, pagal išduotą statybos leidimą dėl prekybos paskirties pastato rekonstravimo, padidės pastato bendras plotas, tūris, aukštis. Taigi ekspertas, spręsdamas dėl pastato vertės, įvertino jo tikrąją būklę, kas sudaro pagrindą atmesti priešingus pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Taip pat apeliantas teigia, jog įvykus varžytynėms, už turtą gauta suma bus neproporcinga turto rinkos vertei ir dėl to bus pažeistos pareiškėjo teisės. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 21 d. įvyko pirmiau nurodyto pastato varžytynės, kuriose skolininkui priklausantis turtas parduotas už 7 321 000 Eur kainą, kas rodo, jog turtas buvo parduotas už ženkliai didesnę sumą nei nustatyta pradinė turto kaina.

12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jo skundas yra tapatus kitiems teikiamiems skundams. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, teikia skundus dėl antstolio veiksmų ir taip inicijuoja civilines bylas, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skirtingose bylose pareiškėjas prašo taikyti tapačias laikinąsias apsaugos priemones ir savo reikalavimus grindžia iš esmės panašiais argumentais. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kaip ir nurodytus kituose skunduose, prašymuose taikyti laikinąsias apsaugos priemones perduotuose nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJZVC0xMTMzNC03MzQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2YT-11334-734/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2YT-11334-734/2020">e2YT-11334-734/2020</a>, e2YT-17714-862/2020, e2YT-17083-819/2020, e2YT-17431-600/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, tai pat į tai, kad pareiškėjui priklausančio turto varžytynės įvyko, daro išvadą, kad nėra būtinųjų sąlygų taikyti laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia grėsmės tikėtinai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Priešingai – pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia vilkinti vykdymo procesą. Taikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų nepagrįstai suvaržytos skolininko kreditorių teisės ir teisėti interesai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

14. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiant 653,40 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Pareiškėjo UAB „Emilė“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo UAB „Emilė“ suinteresuoto asmens UAB „EDS Invest“ naudai 653,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius