Dėl pažeistų teisių į žemės sklypą atkūrimo

Civilinė byla Nr. e2S-1445-232/2020

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01143-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.9.5

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K.-B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės K. K.-B. ieškinį atsakovui E. M. dėl pažeistų teisių į žemės sklypą atkūrimo, tretieji asmenys antstolis V. M., Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. K.-B. (toliau – ir ieškovė) prašė pripažinti statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-10-09 Pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. (100)11.75-886 negaliojančiu ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą E. M. (toliau – ir atsakovas) per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 3 metrus nuo ieškovės žemės sklypo ribos 351,98 kv. m bendro ploto pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Atsakovas prašė ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu.

3. Ieškovės ir jos atstovas neatvyko į 2020-07-20 parengiamąjį teismo posėdį, apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. 2020-07-19 (teisme gautas 2020-07-20) ieškovė pranešė, kad gimus vaikui negali pati dalyvauti teismo posėdžiuose bei, kad bylą ves per advokatą. Tą pačią dieną ieškovės atstovas pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl iš anksto suplanuotų kasmetinių atostogų, truksiančių nuo 2020-07-17 iki 2020-08-03.

4. Atsakovo atstovas neprieštaravo dėl teismo posėdžio atidėjimo. Nurodė, kad ginčas turėtų būti perduotas spręsti teisminės mediacijos būdu.

5. Trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, atstovas nesutiko su prašymu dėl posėdžio atidėjimo. Prašė netenkinti prašymo dėl mediacijos skyrimo. Pažymėjo, kad ankstesnis teismo posėdis turėjo vykti prieš daugiau nei mėnesį ir buvo atidėtas remiantis ieškovės prašymu dėl kūdikio gimimo, ankstesnės sudėties teismas siūlė ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovavimu, tačiau ieškovė tuo metu šia teise nepasinaudojo, šiuo pagrindu teismo posėdį galima atidėti tik vieną kartą, nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja procesu. Pažymėjo, kad, jei mediacija būtų paskirta, būtina, kad joje dalyvautų bankas, tačiau tokios galimybės teisės aktų nuostatos nenumato, mano, kad realiai tarp šalių nėra ginčo, byla iškelta siekiant priversti banką parduoti turtą mažesne kaina.

6. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė prašymą atidėti teismo posėdį spręsti teismo nuožiūra. Sutiko dėl mediacijos taikymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl mediacijos. Ieškinį paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovės 16,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Panaikino 2019-04-17 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Teismas nustatė, kad byloje parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2020-07-20 Parengiamajame teismo posėdyje ieškovė nedalyvavo, posėdžio dieną pateikė pranešimą, kad ją toliau byloje atstovaus advokatas ir dėl naujagimio sūnaus priežiūros ji negali pati dalyvauti teisme. Ieškovės vardu advokatas teismui pateikė prašymą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą nurodant, jog dėl advokato iš anksto suplanuotų kasmetinių vasaros atostogų, truksiančių laikotarpiu nuo 2020-07-17 iki 2020-08-03, jis negalės dalyvauti teismo posėdyje. Nustatė, kad atstovavimo sutartį ieškovė elektroniniu parašu pasirašė 2020-07-18, o advokatas – 2020-07-19. Padarė išvadą, kad teisinių paslaugų sutartį ieškovė su atstovu sudarė likus dienai iki parengiamojo teismo posėdžio, advokato atostogų metu.

9. Teismas pažymėjo, kad byla yra iškelta 2019-04-16 prieš daugiau nei metus, 2019-04-17 nutartimi yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant vykdymo procese realizuoti atsakovui priklausantį žemės sklypą ir ginčo pastatą. Padarė išvadą, kad proceso operatyvumo užtikrinimas nagrinėjamoje byloje yra itin aktualus, nes priešingu atveju būtų pažeisti trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, interesai.

10. Teismas nurodė, kad 2020-05-20 teismo posėdis buvo atidėtas ieškovės prašymu dėl vaiko gimimo. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė, turėdama teisinį išsilavinimą bei dirbdama teisinį darbą galėjo tinkamai įvertinti aplinkybę dėl būtinumo laiku pasirūpinti teisiniu atstovavimu, sudaryti atstovavimo sutartį bei apie tai anksčiau informuoti teismą, kad teismo posėdis būtų perkeltas ir įvyktų iki jos atstovo atostogų, arba sudaryti sutartį su atstovu, kuris galėtų dalyvauti teismo posėdyje (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 7 straipsnio 2 dalis). Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų, kokios priežastys lėmė, jog teisinių paslaugų sutartis su atstovu buvo sudaryta tik paskutinę dieną prieš posėdį, kai apie kito parengiamojo posėdžio datą buvo žinoma nuo 2020-05-20. Nesant minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, ieškovės elgesį teismas laikė nesąžiningu kitų proceso dalyvių atžvilgiu, vilkinančiu procesą, ypatingai atsižvelgiant į aplinkybę, kad byla nagrinėjama nuo 2019 m. balandžio mėnesio ir ieškovės iniciatyva teismo posėdžiai atidedami jau nebe pirmą kartą.

11. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. gegužės mėn. atsakovas buvo pateikęs prašymą dėl mediacijos taikymo, 2019-06-05 ieškovė pateikė sutikimą dėl mediacijos taikymo, 2019-06-06 teismas išsiuntė mediatoriui siūlymą vykdyti mediaciją, tačiau toks sutikimas nebuvo gautas, mediacija nebuvo vykdoma, dėl ko 2020-01-14 nutartimi konstatuota, kad šalys nesiėmė jokių priemonių, kad būtų vykdomas mediacijos procesas ir šalys taikiai išspręstų ginčą, todėl byloje paskirtas teismo posėdis. 2020-01-14 nutartimi šalims buvo išaiškinta teisė turėti atstovą. Nurodė, kad ieškovės pasirinktas procesinių teisių įgyvendinimo būdas, tai yra atstovavimo sutarties sudarymas kelios dienos iki posėdžio su atstovu, kuris negalės jos atstovauti teismo posėdyje, negali būti laikoma svarbia priežastimis atidėti teismo posėdį. Teismas sprendė, kad nėra tikslinga taikyti byloje mediaciją, nes esant šalių prašymui buvo siekta ją taikyti, tačiau beveik pusę metų byloje nevykstant procesiniams veiksmams (tame tarpe mediacijai) šalys nesiėmė jokių veiksmų procesinių teisių įgyvendinimui, o tai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovė neturi intereso, kad byla būtų operatyviai nagrinėjama dėl ko teismo posėdžio atidėjimas nagrinėjamu atveju be pakankamo pagrindo neatitiktų protingumo, teisingumo principų.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

12. Atskiruoju skundu ieškovė K. K.-B. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį.

13. Nurodė, kad antrą kartą teikia aiškų ir pagrįstą negatorinį ieškinį (pirmą kartą civilinėje byloje Nr. e2-9764-892/2018), tačiau ta pati teisėja antrą kartą palieka jį nenagrinėtą. Pažymėjo, kad teismas, dėl to, kad negavo jokio atsakymo iš pasirinktų mediatorių, neleidžia šalims pasinaudoti mediacijos galimybe, skiriant mediatoriumi kitą mediatorių iš prašomo sąrašo. Pabrėžė, kad taikyti mediaciją sutinka Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

14. Teigė, kad jeigu teismas būtų laiku išsprendęs mediacijos byloje skyrimo/neskyrimo klausimą, dėl kurio ieškovė sutikimą buvo pateikusi 2020-07-02, ieškovė būtų pateikusi prašymą nagrinėti jos ieškinį jai nedalyvaujant, kadangi ji ne kartą dalyvavo posėdyje ir savo poziciją išdėstė. Ieškovė dėl objektyvių priežasčių, pasirūpino savo interesų atstovavimu byloje per advokatą. Teigė, kad kūdikio gimimas ir gimdyvės pogimdyvinė būsena yra ekstraordinarinės aplinkybės ir teismas privalėjo jas atitinkamai įvertinti.

15. Nurodė, kad teismas netinkamai įvertino pirmą kartą į bylą įstojusio advokato profesinę teisę bei galimybę, pirmą kartą įstojus į bylą atidėti ir suderinti teismo posėdį. Pastebėjo, kad ieškovę atstovaujantis advokatas iš karto su prašymu atidėti teismo posėdį pateikė tikslias datas, kuriomis negali būti skiriami posėdžiai.

16. Pažymėjo, kad neturi priežasčių vilkinti bylos ir jos nevilkino.

17. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

18. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantės prašyme nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo atidėti paskirtą teismo posėdį nesant įrodymų dėl kokių priežasčių teisinių paslaugų sutartis su advokatu buvo sudaryta prieš pat posėdį ir atsižvelgiant į tai, kad byla yra nagrinėjama nuo 2019 metų.

19. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, atsiliepimu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą, o ieškovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos iš šios baudos skiriant Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą, naudai.

20. Nurodė, kad ieškovės neatvykimas į teismo posėdį, jos ir jos atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ypač dėl to, kad jis pateiktas teismo posėdžio dieną akivaizdžiai neatitinka proceso ekonomiškumo principo tuo tarpu teisėjas, kuris vadovaujasi šiuo civilinio proceso principu, jokiu būtu negali būti pripažintas šališku.

21. Paaiškino, kad ieškovė prieš pat teismo posėdį, paskirtą 2020-05-20, pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą informuodama apie tai, jog (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus. Minėtame pranešime ieškovė nurodė, kad yra paleista iš ligoninės, pati atstovaus savo interesus ir aktyviai dalyvaus bylos nagrinėjime. Teismas, tenkindamas jos prašymą atidėjo teismo posėdį tuo pačiu išsiųsdamas pranešimą pasiūlydamas ieškovei iki 2020-06-03 patikslinti ieškinio reikalavimus bei pateikti papildomus įrodymus. Šį pasiūlymą ieškovė ignoravo ir juo nepasinaudojo. Tačiau prieš pat sekantį teismo posėdį (jos prašymas teisme registruotas 2020-07-20 teismo posėdžio dieną) pateikė pranešimą apie tai, kad dėl būtinumo prižiūrėti sūnų, bylą toliau ves per advokatą. Tuo pat metu gautas jos atstovo advokato pranešimas apie sudarytą atstovavimo sutartį bei prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo suplanuotų atostogų. Pažymėjo, kad jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodytas aplinkybes dėl negalėjimo atvykti į teismą, taip pat dokumentai, pagrindžiantys jos atstovo atostogų planus teismui nebuvo pateikti. Lietuvoje yra didelis advokatų pasirinkimas, todėl sąžiningas ir apdairus asmuo būtų ėmęsis veiksmų surasti tokį advokatą, kuris neatostogauja teismo posėdžio dieną.

22. Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nėra suinteresuoti bylos išsprendimu iš esmės. Šalių tikrasis tikslas – gauti laikinąsias apsaugos priemones draudžiančias bankui priverstinai parduoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį ginčo turtą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

24. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Ieškinio palikimas nenagrinėtu, kaip ir bylos nutraukimas, yra bylos užbaigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės forma. Ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindai nustatyti CPK 296 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Vadovaujantis CPK 246 straipsnio 1 dalimi, kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

26. Tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovui už neatvykimą į teismo posėdį nėra savitikslis bylos užbaigimo, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, rezultatas, priešingai, tai yra įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai, vien nustačius ieškovo ir/ar jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį be svarbios priežasties faktą. Nustačius, jog neatvykimas į teismo posėdį nereiškia ieškovo siekio ar noro vilkinti bylą arba galutinio teismo procesinio sprendimo joje priėmimą, kad bylos nagrinėjimas jau yra pažengęs, kad neatvykimą į teismo posėdį galėjo lemti kitos, taip pat su civilinio proceso tikslų įgyvendinimu susijusios priežastys, ieškinys neturėtų būti paliktas nenagrinėtas.

27. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny0zNzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47-378/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47-378/2019">3K-3-47-378/2019</a>).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019-04-16 teisme buvo priimtas ieškovės ieškinys. 2019-05-24 atsakovas pateikė prašymą ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu. Ieškovė tam neprieštaravo. Civilinė byla nebuvo perduota spręsti teisminės mediacijos būdu negavus mediatoriaus sutikimo mediuoti ginčą ir 2020-01-14 byla skirta nagrinėti 2020-02-03. 2020-01-24 atsakovas pateikė pakartotinį prašymą dėl teisminės mediacijos taikymo. 2020-02-03 įvyko teismo posėdis, kuriame atsakovas prašė ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu, o ieškovė tokiam siūlymui neprieštaravo. 2020-03-04 pasikeitė teisėjas. 2020-03-06 nutartimi civilinė byla skirta nagrinėti 2020-04-08 parengiamajame teismo posėdyje. 2020-04-07 nutartimi teismo posėdis atidėtas 2020-05-20. 2020-05-19 ieškovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, informuodama apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus, kad ligoninėje bus iki 2020 -05-20 bei, kad toliau pati atstovaus savo interesus ir aktyviai dalyvaus bylos nagrinėjime. 2020-05-20 teismas tenkino ieškovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, bylą atidedant 2020-07-20. 2020-06-29 atsakovas pateikė prašymą ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu. Ieškovė tam neprieštaravo. 2020-07-19 pranešimu (teisme gautas 2020-07-20 paskirtą posėdžio dieną) ieškovė pranešė, kad gimus vaikui negali pati dalyvauti teismo posėdžiuose bei, kad bylą ves per advokatą. Tą pačią dieną ieškovės atstovas pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl jo suplanuotų kasmetinių atostogų.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovė galėjo pasirinkti ar vesti bylą pačiai ar per atstovą, tačiau tokios teisės įgyvendinimas negali pažeisti kitų proceso dalyvių teisių, vilkinti teismo proceso. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė, turėdama teisinį išsilavinimą bei dirbdama teisinį darbą galėjo tinkamai įvertinti aplinkybę dėl būtinumo laiku pasirūpinti teisiniu atstovavimu, sudaryti atstovavimo sutartį bei apie tai anksčiau informuoti teismą, o ne tokia teisę įgyvendinti likus dienai iki paskirto teismo posėdžio.

30. Kita vertus, bylos duomenys pagrindžia, kad ginčo šalys siekia ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu. Remiantis CPK 231¹ straipsnio 1 dalimi, ginčas perduodamas spręsti teisminės mediacijos būdu civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi, kai teismas išaiškina šalims teisminės mediacijos esmę, yra gautas šalių sutikimas arba prašymas perduoti ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu. Atsakovas per visą civilinės bylos nagrinėjimą teikia prašymus ginčą perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu, ieškovė tokį siūlymą palaiko, tačiau ginčo šalims nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti mediacija.

31. Nustatytu aplinkybių kontekste, šalims siekiant taikaus ginčo sprendimo pasinaudojant mediacijos procedūra, negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturi intereso, jog byla būtų operatyviai nagrinėjama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš bylos nagrinėjimą, turėtų būti pasinaudota taikinimo procedūra, ypač, kad ginčo šalys siekia ja pasinaudoti.

32. Įvertinus aukščiau aptartus šioje byloje atliktus veiksmus, bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus, yra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino bylos nagrinėjimo trukmės, jos stadijos, byloje atliktų tiek bylos šalių, tiek teismo veiksmų, patirtų išlaidų ir sąnaudų. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tokių neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos neatvykimo į teismo posėdį šiuo konkrečiu atveju neatitiko ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei teismų praktikos (CPK 2, 7 straipsniai).

33. Dėl nurodytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – civilinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

34. Trečiasis asmuo Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą, prašė skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

35. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti savo teisių gynybos būdą, todėl ieškovas savo teises gali įgyvendinti bet kuriuo įstatymo neuždraustu būdu, taigi ir pateikiant atskirąjį skundą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog ieškovė siekia vilkinti procesą. Taigi, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis kreipiantis į teismą, todėl nėra pagrindo skirti baudos (CPK 95 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Netenkinti trečiojo asmens Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, prašymo skirti ieškovei baudą.

Teisėja Liuda Uckienė