Baudžiamoji byla Nr. 1S-11-744/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61156-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.3;
2.4.1.4; 2.14.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria nukentėjusiosios J. Š. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą buvo atmestas ir atsisakyta priimti jos 2018 m. gruodžio 7 d. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžiu M. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl nežymaus J. Š. sveikatos sutrikdymo), nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Taip pat šiuo nuosprendžiu M. G. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl nežymaus D. G. sveikatos sutrikdymo), ir nubausta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bausmės atlikimo metu bendrauti su nukentėjusiąja D. G.. Laisvės apribojimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. gruodžio 10 d. gautas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. apeliacinis skundas, kuriuo taip pat prašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio paduoti. Šiame apeliaciniame skunde J. Š. nurodė, kad ji nėra teisininkė, todėl kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir VGTPT), kad jai būtų paskirtas advokatas, kuris surašytų apeliacinį skundą. VGTPT Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo jai buvo paskirtas advokatas. Tačiau dėl jos didelio užimtumo darbe ir advokato užimtumo (advokatas negalėjo surašyti apeliacinio skundo tą pačią dieną) buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti. Mano, kad aptarta termino skundui paduoti praleidimo priežastis pripažintina objektyvia, suteikiančia pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio paduoti.
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi nukentėjusiosios J. Š. prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą buvo atmestas ir atsisakyta priimti jos 2018 m. gruodžio 7 d. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio. Apylinkės teismas savo sprendimą pagrindė tuo, kad apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio padavimo terminas suėjo 2018 m. gruodžio 3 d., o nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. apeliacinį skundą padavė 2018 m. gruodžio 10 d., tai yra praleidusi apeliacinio skundo padavimo terminą 7 dienas. Nei su apeliaciniu skundu nei vėliau J. Š. nepateikė VGTPT sprendimo, iš kurio matytųsi jos kreipimosi į VGTPT data. Jei nukentėjusioji J. Š. nesutiko su ja susijusia nuosprendžio dalimi, tai, žinodama, kad nėra teisininkė ir savarankiškai yra nepajėgi surašyti motyvuoto apeliacinio skundo, turėjo iš karto pradėti rūpintis atstovo skyrimu, o ne paskutinėmis dienomis. Svarbia atstovo nedalyvavimo (veiksmų neatlikimo) baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas užimtumas kitoje byloje ir apskritai užimtumas darbe.
4. 2018 m. gruodžio 17 d. nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams kartu su apeliaciniu skundu, kuriuo taip pat prašoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio paduoti, pateikė VGTPT Šiaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, išnagrinėjusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. 2018 m. gruodžio 7 d. pakartotinio apeliacinio skundo priėmimo klausimą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmetė ir atsisakė priimti jos 2018 m. gruodžio 7 d. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio. Teismas savo sprendimą pagrindė tuo, kad pateiktas VGTPT 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nekeičia ankstesnio teismo sprendimo, todėl prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmetamas, priimti apeliacinį skundą atsisakoma remiantis Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartyje nurodytais motyvais.
6. 2018 m. gruodžio 31 d nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti. Skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. nurodo, kad apylinkės teismo argumentai, jog svarbia atstovo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas užimtumas kitoje byloje ir apskritai užimtumas darbe, yra formalūs bei deklaratyvaus pobūdžio. Mano, kad apylinkės teismas neįvertino situacijos ir jos padėties, jog ji yra dirbantis žmogus ir jos darbo valandos sutampa su VGTPT darbo valandomis, todėl ji neturėjo galimybės darbo metu kreiptis į šią tarnybą dėl advokato parinkimo. Taip pat pažymi, kad antrinė teisinė pagalba jai suteikta (priimtas sprendimas) nepraleidus termino apeliaciniam skundui paduoti, o pats skundas, jos manymu, paduotas nežymiai praleidus terminą, tai yra 7 dienas.
7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 2 d. nutartimi atsisakyta priimti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. 2018 m. gruodžio 27 d. skundo dalį, susijusią su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi.
8. Atsiliepimų į nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. skundą negauta.
Skundas tenkintinas.
9. Teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema suponuoja, kad bet kurį pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą galima apskųsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka bent vienos aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis).
10. Pagal įstatymo leidėjo įtvirtintą tvarką, neįsiteisėjęs teismo nuosprendis apskundžiamas paduodant apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 313 straipsnio 1 dalis). BPK 313 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas per nuosprendį priėmusį teismą. Vadovaujantis BPK 313 straipsnio 3 dalimi, apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio gali būti paduodamas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos (BPK 313 straipsnio 4 dalis). Taigi įstatymo leidėjas yra sudaręs visas teisines prielaidas užtikrinti, jog niekas nekaltas nebūtų nuteistas, nebūtų nepagrįstai suvaržytos asmenų, padariusių nusikaltimus, teisės, vilkinamas baudžiamosios bylos nagrinėjimas, baudžiamojo proceso dalyviai nepiktnaudžiautų proceso ar (ir) kitomis teisėmis. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, nes tik tokiu būdu užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, įgyvendinamas teisinio saugumo principas. Asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
11. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad jeigu apeliacinis skundas paduodamas praleidus terminą, jis nesukelia teisinių pasekmių ir grąžinamas apeliantui (BPK 313 straipsnio 7 dalis). Tačiau, jeigu turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, jie turi teisę priėmusį nuosprendį teismą prašyti šį terminą atnaujinti (BPK 314 straipsnio 1 dalis). Toks prašymas negali būti paduotas tik tuo atveju, jeigu nuo nuosprendžio paskelbimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (BPK 314 straipsnio 4 dalis). Dėl praleisto termino atnaujinimo teismas sprendžia BPK 102 straipsnyje nustatyta tvarka.
12. BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl svarbių priežasčių praleistas terminas gali būti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi atnaujintas. Pažymėtina, kad priežasties, dėl kurios praleistas terminas, svarbumą kiekvienu atveju vertina ir nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Priežastis laikoma svarbia, jeigu ji kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti proceso teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kuri gali pateisinti termino praleidimo laikotarpį, tai yra iš esmės nepriklausė nuo suinteresuoto asmens valios. Kiekvieną kartą sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, būtina įvertinti aplinkybių visumą: nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo, suinteresuoto asmens elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgti į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus ir pan. Be to, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui. Pažymėtina ir tai, kad asmens teisė apskųsti priimtą nuosprendį yra viena iš esminių, o ją apriboti galima tik išimtiniais atvejais, ši teisė negali būti suvaržoma vien formaliai laikantis įstatymo nuostatų, nustatančių procesinių terminų laikymąsi.
13. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. prašymai dėl praleisto nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo buvo atmesti, pirmosios instancijos teismui manant, kad nuosprendžio apskundimo terminas buvo praleistas dėl nuo jos valios priklausiusių priežasčių. Savo skunde nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. nesutinka su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, kuria buvo atmestas paskutinis jos prašymas dėl nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo, tvirtina, kad ji terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių, ne nuo jos valios priklausiusių priežasčių. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, siekiant priimti teisingą sprendimą dėl pateikto skundo, būtina įvertinti visas byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas faktines aplinkybes.
14. Kaip matyti iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. skundo argumentų, ji iš esmės neginčija, kad jai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio apskundimo terminas buvo/yra žinomas. Taigi J. Š., siekdama įgyvendinti savo teisę į apeliaciją, apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio turėjo paduoti iki 2018 m. gruodžio 3 d. (įskaitytinai). Tačiau įstatymo nustatytu terminu nukentėjusioji J. Š. apeliacinio skundo dėl paminėto teismo nuosprendžio neparengė ir pirmosios instancijos teismui nepadavė. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. apeliacinis skundas teismui buvo pateiktas tik 2018 m. gruodžio 10 d., tai yra praleidus įstatyme nustatytą 20 dienų apskundimo terminą 7 dienomis. Tačiau J. Š. apeliacinį skundą su prašymu dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo padavė nepraleidusi įstatymo leidėjo nustatyto tokiam prašymui paduoti naikinamojo 6 mėnesių termino.
15. Iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. kartu su apeliaciniu skundu pateikto VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo matyti, kad J. Š. 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į VGTPT Šiaulių skyrių ir pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl apeliacinio skundo parengimo, tačiau sprendimas dėl advokato paskyrimo buvo priimtas tik 2018 m. lapkričio 23 d. Taigi nukentėjusioji J. Š., dar likus pakankamai laiko iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos, išreiškė valią skųsti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, jog J. Š. piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis ar elgėsi nesąžiningai. Priešingai, ji nebuvo pasyvi, kreipdamasi į VGTPT ji siekė aktyviai ginti, jos nuomone, pažeistas teises. Būtina įvertinti ir tai, kad nukentėjusioji neturi jokių teisinių žinių, taigi akivaizdu, jog teisinė pagalba, rengiant apeliacinį skundą, jai buvo reikalinga.
16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. G. apskundus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendį, byla buvo paskirta nagrinėti apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teisme, teismo posėdis buvo numatytas 2019 m. sausio 9 d. Taigi, J. Š. 2018 m. gruodžio 10 d. pateikus apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, o J. Š. apeliacinio skundo priėmimas nebūtų sutrukdęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme. Konstatuoti, kad atnaujinus terminą apeliaciniam skundui paduoti būtų pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, būtų pakenkta teisingumui, taip pat nėra jokių teisinių prielaidų.
17. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, aukštesniojo teismo nuomone, teigti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š., įgyvendindama teisę į apeliaciją, elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir nesąžiningai ir byloje užkirsti kelią jai pasinaudoti teise į apeliaciją nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą nurodyta, jog konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas gana formaliai įvertino susiklosčiusias apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybes, todėl nepagrįstai atsisakė patenkinti nukentėjusiosios J. Š. prašymą atnaujinti praleistą nuosprendžio apskundimo terminą.
18..Apibendrinus tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šioje byloje susiklosčiusios apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio paduoti. Šios aplinkybės nėra tokio pobūdžio, dėl kurių nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Š. turėtų prarasti galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Priešingai, kitokia išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. skundas tenkintinas, o skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 314 straipsnio 3 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – atnaujinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. Š. praleistą terminą apeliaciniam skundui dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio paduoti bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio priimti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Laisvydas Zederštremas
