Baudžiamoji byla Nr. 1S-12-354/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25121-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.15; 2.5.16.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties,
n u s t a t ė:
V. B. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų, bausmę atliekant poilsio dienomis. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. liepos 7 d., pradėtas vykdyti 2017 m. rugpjūčio 21 d.
2018 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimas dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-126-874/2017, kurios susidarė dėl transporto priemonės „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo bei saugojimo iki transporto priemonės konfiskavimo. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymo netenkino ir jį grąžino pareiškėjui.
Baudžiamoji byla Nr. 1S-12-354/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25121-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.15; 2.5.16.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutarties,
n u s t a t ė:
V. B. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. B. paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų, bausmę atliekant poilsio dienomis. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. liepos 7 d., pradėtas vykdyti 2017 m. rugpjūčio 21 d.
2018 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškimas dėl proceso išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0xMjYtODc0LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-126-874/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-126-874/2017">1-126-874/2017</a>, kurios susidarė dėl transporto priemonės „BMW 318“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo bei saugojimo iki transporto priemonės konfiskavimo. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi prašymo netenkino ir jį grąžino pareiškėjui.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas R. S. skundu Šiaulių apygardos teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį ir patenkinti pareiškimą dėl proceso išlaidų priteisimo.
Skunde nurodoma, kad Šiaulių aps. VPK prašo priteisti išlaidas, atsiradusias dėl neblaivaus asmens vairuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo, jos priskiriamos prie kitų išlaidų, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis, jų atlyginimo klausimas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103 straipsnio 6 punkte nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso išlaidų išieškojimo pagrindus iš nuteistojo, kitų asmenų ar jų apmokėjimą iš valstybės lėšų reglamentuoja BPK 105 straipsnis. Teigiama, kad prašomos priteisti išlaidos atsirado ne iš civilinių teisinių, o iš baudžiamųjų teisinių santykių, t. y. Šiaulių aps. VPK vykdant įstatymo leidėjo deleguotą nusikaltimų atskleidimo funkciją.
Be to, skunde teigiama, jog civilinės teisės reglamentuojamus santykius apibrėžia Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1 straipsnis, kuriame nurodyta, kad CK reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius, t. y. ginčus, kilusius iš privatinių teisinių santykių (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Civilinio proceso tvarka yra nagrinėjamos bylos dėl privatinių teisinių santykių, taip pat kitos bylos, konkrečiai nurodytos CPK 1 straipsnyje. Tarp jų nenurodytos bylos, kilusios iš baudžiamųjų teisinių santykių (2006 m. lapkričio 6 d. Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-458/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-458/2006">3K-3-458/2006</a>).
Šiaulių aps. VPK nuomone, teismas, nagrinėdamas teisinį pagrįstumą dėl reikalavimo priteisti išlaidas, gali rinkti reikalingus įrodymus, pareikalaudamas juos pateikti prie pareiškimo.
Skundas atmetamas.
BPK 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas turi teisę priimti sprendimus ir dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau, kaip nustatyta BPK 105 straipsnio 1 dalyje, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas priimdamas nuosprendį (nagrinėjamu atveju – baudžiamąjį įsakymą). Pagal BPK 421 straipsnio 4 punkto nuostatas, teisėjo surašytame teismo baudžiamajame įsakyme turi būti, be kita ko, ir sprendimas dėl proceso išlaidų atlyginimo. Taigi, akivaizdu, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtų BPK straipsnių nuostatas, yra būtina, jog prašymas dėl proceso išlaidų pripažinimo ir atlyginimo teismui būtų pateiktas dar iki nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) priėmimo momento. Tokio prašymo pateikimas teismui vėlesnėse proceso stadijose BPK nėra numatytas.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, baudžiamasis įsakymas V. B. atžvilgiu buvo priimtas dar 2017 m. birželio 16 d., pradėtas vykdyti 2017 m. rugpjūčio 21 d. Jame nebuvo spręstas procesinių išlaidų priteisimo klausimas, nes prokuroro pareiškime ir bylos medžiagoje nebuvo pateikta jokių duomenų ar prašymų, susijusių su V. B. vairuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidomis. Pritartina apylinkės teismo argumentams, jog BPK 361 straipsnio 2 dalies nuostatos galėtų būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje esant duomenų apie proceso išlaidas teismas neišsprendė jų paskirstymo, tačiau, kaip minėta, tokių aplinkybių šiuo atveju nėra nustatyta. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog teismui nepateikus į baudžiamąją bylą duomenų apie patirtas išlaidas dėl transporto priemonės transportavimo bei saugojimo, jų priteisimo iš nuteistojo klausimas negali būti sprendžiamas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi tai nelaikytina nagrinėtinu klausimu BPK 361 straipsnio prasme, kurio nesprendė teismo baudžiamąjį įsakymą priėmęs teismas.
Tuo pačiu pažymėtina, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas neužkerta galimybės Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui dėl procesinių išlaidų priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Šiaulių apskrities vyriausiasis komisariatas teisus, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės nutempimo ir saugojimo išlaidos yra susijusios su baudžiamaisiais teisiniais santykiais, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad laiku baudžiamojoje byloje neapteikus prašymo dėl procesinių išlaidų priteisimo, vėliau minėti klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai interpretavo nagrinėjamu atveju aktualų teisinį reglamentavimą ir priėmė teisingą bei pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti, kaip prašoma skundu, nėra pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a:
atmesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko R. S. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėja Nijolė Matuzevičienė