Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui padidinimo

Civilinė byla Nr. 2A-47-883/2019

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01020-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1. 3.3.1.18.1. 3.3.1.20.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3424-832/2018 pagal ieškovės O. E. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui padidinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. E. kreipėsi į teismą ieškiniu dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo ir prašė padidinti priteistą iš atsakovo A. V. jo nepilnamečiam vaikui E. V. išlaikymą iki 200 Eur mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnametė dukra E. V. mokysis pagrindinėje mokykloje, ji lanko dailės būrelį, ieškovė dukrą apdraudusi kaupiamuoju gyvybės ir sveikatos draudimu. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas vaiko išlaikymui lėšų papildomai neskiria, o vaiko tinkamam vystymuisi per mėnesį reikalinga skirti apytikriai 400 Eur išlaidoms, kurioms be įprastų maisto, aprangos, higienos reikmenų įsigijimo ir kitokių būtinųjų išlaidų, priskirtinos ir mokslo priemonėms įsigyti reikalingos lėšos, išlaidos dailės studijoms bei išlaidos klasės išvykoms, dukros lavinimui keliaujant su šeima. Ieškovės nuomone atsakovas turėtų vaiko išlaikymui skirti ne mažiau nei 200 Eur per mėnesį.

2. Atsakovas A. V. nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2529-853/2014 nustatyta, kad ieškovės 33 330 Lt (9 653,03 Eur) skola atsakovui turėjo būti sumokėta per 135 mėnesius, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, išlaikymo dydį. Keičiant išlaikymo dydį, turi būti keičiamos ir kitos sutartinės nuostatos, nes ieškovė pasinaudojo šia situacija ir nepagrįstai reikalauja padidinti išlaikymą. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo turtinė padėtis yra pablogėjusi lyginant su 2014-07-15, nes tada atsakovas gaudavo 1 500 Eur atlyginimą, o šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra 542,5 Eur; atsakovo žmona gauna minimalų atlyginimą, jos dešimtmetis vaikas iš savo tėvo išlaikymo negauna, todėl atsakovo šeimos (3 žmonių) pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000 Eur. Atsakovas atsiliepime teigė, kad iš ieškovės pateikiamo išlaidų sąrašo matyti, kad išlaidos yra priskiriamos prie pageidaujamų, tačiau ne prie būtinųjų išlaidų, todėl ieškovės reikalavimai nepagrįsti. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodomomis kitomis nepilnametės dukters E. V. išlaikymui reikalingomis išlaidomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškovės O. E. ieškinį patenkino visiškai. Teismas padidino iš atsakovo A. V. priteistą išlaikymą dukrai E. V. ir priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 14 d. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši turimo turto ir gaunamų pajamų atžvilgiu, todėl abu tėvai prie dukters išlaikymo turi prisidėti tokia pačia suma pagal teiktino išlaikymo dydį – 400 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovas A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo naudai iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė buvusios šalių turtinės padėties 2014 m. liepos 15 d. ir šiuo metu, nors apelianto pajamos yra sumažėjusios lyginant su 2014 m. pajamomis. Apelianto pajamos siekia tik 542,5 Eur į rankas per paskutinių 3 mėnesių laikotarpį. Apelianto 3 asmenų šeimos pajamos per mėnesį sudaro 1 000 Eur. Ieškovė disponuoja dviem butais, jos turtas yra kelis kartus vertingesnis nei apelianto, todėl ieškovės turtinė padėtis yra geresnė.

4.2. Ieškovės reikalavimai dėl būtinųjų vaiko poreikių yra nepagrįsti. Dalis ieškovės išlaidų vaiko poreikiams yra paremta jos norais ne pagal realias galimybes, kai kurių ieškovės išlaidas patvirtinančių dokumentų datos yra senos, dalis įsigyjamų prekių yra prabangios.

4.3. Vaiko gyvybės ir sveikatos draudimo įmokos kas mėnesį yra per didelės, rinkoje yra pigesnių draudimo variantų. Pakankamos interneto, telefono ir kelionių išlaidos sudaro 20 Eur, pakankamos sveikatos palaikymo išlaidos – 10 Eur, buities ir higienos priemonėms – 20 Eur, komunalinėms išlaidoms – 20 Eur. Apelianto anksčiau teiktas išlaikymo dydis yra pakankamas.

4.4. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė skiria vaikui po 400 Eur per mėnesį. Ieškovė daugelį išlaidų (higienos reikmenų, draudimo, komunalines, laisvalaikio išlaidas) priskiria ir dėsto kaip pageidaujamas ar įsivaizduojamas, tačiau šios išlaidos nėra priskirtinos prie būtinųjų ir nėra adekvačios minimalių poreikių tenkinimui.

4.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai motyvavo skundžiamą sprendimą, nes netyrė ir nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, todėl buvo pažeisti CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p., 331 str. 4 d. 2, 3 p.

5. Ieškovė O. E. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Ieškovė nesiekia, kad iš atsakovo (apelianto) būtų priteistas didesnis išlaikymas dukrai nei reikalauja jos poreikiai ir leidžia tėvų turtinė padėtis.

5.2. Atsakovo specialybė, t. y. automechanikas-elektrikas, šiuo metu yra labai paklausi, todėl atsakovas galėtų darbą už tokį pat ar net didesnį atlyginimą susirasti ir Plungėje, kur šiuo metu gyvena. Atsakovas teismo posėdyje pats pasakė sutinkantis, kad išlaikymą reikia didinti, todėl nesuprantama, kodėl apeliaciniu skundu atsakovas prašo visiškai atmesti ieškinį.

5.3. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, teisingai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė teisingą sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Ginčo esmė ir bylos faktinės aplinkybės

7. Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės O. E. ir apelianto A. V. santuoka, patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią A. V. įsipareigojo savo nepilnamečio vaiko E. V. išlaikymui skirti 460 Lt (133,23 Eur) dydžio išlaikymą kas mėnesį. Ieškovė O. E. kreipėsi ieškiniu į teismą, prašydama padidinti priteistą iš atsakovo A. V. išlaikymą nepilnametei šalių dukrai E. V. iki 200 Eur, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, prašymą argumentuodama išaugusiais vaiko poreikiais. Apeliantas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, padidino iš atsakovo priteistą išlaikymą dukrai E. V. ir priteisė nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2018 m. gegužės 14 d. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį mokamomis iki dukters pilnametystės. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, įstatyme taip pat nedetalizuoti vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties kriterijai, tačiau jie yra nuosekliai išplėtoti teismų praktikoje.

9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

10. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. CK 3.201 str. 2 d. nurodyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

12. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

13. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė buvusios šalių turtinės padėties 2014 m. liepos 15 d. ir šiuo metu, taip pat nurodė, kad jo pajamos yra sumažėjusios, o ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu jo.

14. Kaip minėta, vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš apelianto priteistino išlaikymo jo nepilnametei dukrai E. V. dydžio, vertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius apelianto ir ieškovės turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto A. V. pajamos per mėnesį sudaro apie 542,50 Eur į rankas. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino šalių turimą turtą, t. y., kad ieškovei nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas (duomenys neskelbtini), likęs jai po santuokos, už kurį ji 135 mėnesius moka kompensaciją atsakovui, bei ieškovei su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas(duomenys neskelbtini), įsigytas su banko paskola. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir apelianto turimą turtą – vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), taigi, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, bylos duomenimis jam nėra nustatytas neįgalumas, jis dirba automechaniko-elektriko specialybės darbą (duomenys neskelbtini), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būdamas nepatenkintu savo materialine padėtimi apeliantas turi stengtis ir ieškoti geriau apmokamo darbo, taip gerindamas savo turtinę padėtį bei galimybę prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo.

15. Apeliantas taip pat nesutinka su ieškovės nurodomomis išlaidomis būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti. Apelianto nuomone, vaiko gyvybės ir sveikatos draudimo įmokos yra per didelės, nes rinkoje yra pigesnių draudimo variantų, pakankamos interneto, telefono ir kelionių išlaidos sudaro 20 Eur, sveikatos palaikymo išlaidos – 10 Eur, išlaidos buities ir higienos priemonėms – 20 Eur, komunalinėms išlaidoms užtenka 20 Eur.

16. Kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDktOTE2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209-916/2016">3K-3-209-916/2016</a>). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai.

17. Šioje byloje ieškovė pateikė įrodymus apie būtinųjų nepilnametės šalių dukros E. V. poreikių tenkinimo išlaidas. E. V. gimė (duomenys neskelbtini), šiuo metu vaikui yra daugiau nei dešimt metų, išlaikymas vaikui buvo nustatytas teismo sprendimu 2014 m. liepos 15 d. Pažymėtina, jog siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Šalių duktė lanko dailės mokyklą, jai augant natūraliai atsiranda papildomi poreikiai, kurių tenkinimui reikalingos papildomos išlaidos. Taip pat pagrįstomis ir su vaiko visapusišku lavinimu susijusiomis išlaidomis teismas vertina ir vaiko kultūrines išvykas (tiek su tėvais, tiek su ugdymo įstaigomis). Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nepilnametės E. V. išlaikymui per mėnesį vidutiniškai reikia 400 Eur, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 400 Eur suma tokio amžiaus vaikui yra pakankama. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš apelianto buvo priteistas 200 Eur dydžio išlaikymas šalių nepilnametei dukrai. Teismo vertinimu tokia suma (200 Eur) nėra neprotingai didelė, reikalaujanti ypatingo, išsamaus pagrindimo (pateikiant dokumentus, pateisinančius išlaidas), o mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad ieškovė daugelį išlaidų (higienos reikmenų, draudimo, komunalines, laisvalaikio išlaidas) priskiria ir dėsto kaip pageidaujamas ar įsivaizduojamas, tačiau šios išlaidos nėra priskirtinos prie būtinųjų ir nėra adekvačios minimalių poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės pateiktos išlaidos vaiko išlaikymui yra pagrįstos ir būtinos augančio nepilnamečio vaiko pilnaverčiui vystymuisi.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukrai E. V. dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teisme gautas ieškovės prašymas priteisti iš apelianto jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ji advokatui G. G. sumokėjo 200 Eur. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (200 Eur) neviršija rekomendacijose nustatyto galimų šių išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (apelianto) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V. ieškovei O. E. 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Irena Stasiūnienė