Dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo: Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02834-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 70.6; 73

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjui S. V. (S. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo: Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino 2013-11-26, ir prašo: 1) patenkinti skundą ir iš dalies panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) 2013-05-28 sprendimą Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“; 2) įpareigoti atsakovus išmokėti jam laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 rugpjūčio mėnesio (imtinai) neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9609,73 Lt.

Skunduose nurodė, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus sprendimu jam nuo 2005-12-30 paskirta 715,30 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – pensija). Tačiau nuo 2010 m. sausio mėnesio, taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 ir 5 straipsnių nuostatas, buvo mokama sumažinta pensija. Pažymėjo, kad valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas, įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, inter alia į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kartu prisiimdama įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstitucijai. Dėl jų taikymo pareiškėjas negavo dalies jam paskirtos pensijos. 2013-05-22 jis kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, kaip į instituciją, kuri skaičiuoja ir išmoka pensiją, prašydamas išmokėti neišmokėtą pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija 2013-05-28 sprendimu Nr. 1D-5340(11) jo prašymą atsisakė nagrinėti, kadangi praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie pensijos nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo „Valstybės žiniose“.

Mano, kad Vidaus reikalų ministerija atsisakymą nagrinėti prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo nepagrįstai motyvuoja Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kadangi ši norma nustato skundo nenagrinėjimo pagrindus vykdant administracinę procedūrą. Pažymi, kad jo atveju teisės buvo pažeistos ne viešojo administravimo subjekto veiksmais ar neveikimu. Pensijos dalies neišmokėjimas buvo sąlygotas tuo, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

Teigia, kad apie Vidaus reikalų ministerijos poziciją dėl neišmokėtos pensijos grąžinimo sužinojo 2013-07-11, gavęs ginčijamą sprendimą. Nurodė, kad jis laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartyje nurodytos tvarkos: pirmiausiai kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją ir, kai ministerija prašymo nepatenkino, apskundė tokį sprendimą teismui.

Be to, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, atkreipė dėmesį, kad prašo teismo įpareigoti atsakovus išmokėti neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, pradedant nuo 2010 m. liepos mėnesio (skunde nurodytas gegužės mėnuo, tačiau atsižvelgiant į toliau išdėstytus patikslinto skundo argumentus, tai vertinama kaip rašymo apsirikimas). Nurodė, kad apie dalies pensijos neišmokėjimą 2010 m. liepos mėnesį sužinojo tik 2010 metų rugpjūčio mėnesį, todėl nėra praleidęs specialaus 3 metų termino kreiptis į teismą (b. l. 1-6, 17-19, 43-44).

Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui Laikinojo įstatymo 5 straipsnio pagrindu sumažinta pensija buvo mokama nuo 2010 metų sausio mėnesio, tačiau patikslintame skunde pareiškėjas atsisakė dalies reikalavimo ir prašo išmokėti sumažintos pensijos dalį nuo 2010-07-01 iki 2012-08-31. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, kuris nuo 2013-01-01 pasikeitus teisiniam reguliavimui sutrumpintas iki 6 mėnesių (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d.). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2232/2013 išaiškinta dėl šio procesinio termino eigos pradžios, nurodant, kad objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia, yra pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena. Nurodė, kad pirmąją sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2010 m. vasario mėnesį, todėl paduodamas skundą 2013-07-24, jis praleido kreipimosi į teismą terminą. Dėl šių priežasčių administracinė byla turi būti nutraukta. Aplinkybė, kad pareiškėjas patikslintu skundu prašo priteisti neišmokėtą pensijos dalį ne už visą pensijos mažinimo laikotarpį, o tik nuo 2010 m. liepos mėnesio, atsakovių vertinimu, jokios įtakos nustatant procesinio termino eigos pradžią, neturi. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-2232/2013 nurodė, kad tai, jog valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, nereiškia, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam būdavo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinodavo apie savo teisių pažeidimą.

Be to, atsakovių nuomone, pareiškėjo atveju turėtų būti taikytinas minėtas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą, kadangi šis terminas yra procesinis, o ne materialinis (b. l. 29-31, 48-49).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Pareiškėjas papildomai nurodė, kad 2010 metų sausio mėnesį nežinojo apie pensijos sumažinimo neteisėtumą. Tikėjosi kompensavimo mechanizmo ir, kad nereikės kreiptis kiekvienam pensiją gaunančiam į teismą. Pripažino, kad terminą praleido.

Byla nutrauktina.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos sekretoriaus 2006-02-11 sprendimu Nr. 11-433 pareiškėjui nuo 2005-12-31 neterminuotai paskirta 715,30 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 24). S. V. su 2013-05-22 prašymu dėl neišmokėtos pensijos dalies kreipėsi į vidaus reikalų ministrą (b. l. 25). Vidaus reikalų ministerijos kancleris 2013-05-28 sprendimu Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ pareiškėjo prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo nagrinėti atsisakė, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiškėjimo apie nepriemokos neteisėtumą dienos, t. y. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 paskelbimo „Valstybės žiniose“ 2012-09-21 (b. l. 26).

1994-12-13 priimto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidas, todėl buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinio socialinio draudimo pensijos. Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms išmokoms, iš jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.

2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentą, kad kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai; Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21.

Dėl kreipimosi į teismą terminų

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti – ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžią, pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiškėjai negali laukti neribotą laiką iki kreipimosi į teismą. Jie privalo įrodyti tam tikrą apdairumą ir nedelsdami pateikti skundą. Iš tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkūrimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Nagrinėjamai bylai aktualios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos teisės aiškinimo taisyklės. Šioje nutartyje, spręsdama klausimą dėl terminų reikalavimams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos skaičiavimo, atsižvelgdama į pakitusį teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pateiktas išvadas, išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į procesinės analogijos ribas, turinčias egzistuoti tarp valstybinių pensijų gavėjams ir valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams taikytino teisinio režimo. Remdamasi nusistovėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reziumavo, kad šio pobūdžio bylose pagal analogiją taikomas tik valstybinio socialinio draudimo teisės aktuose nustatytas 3 metų terminas (galiojęs iki 2013 m. sausio 1 d.), kuris valstybinių pensijų bylose tapo svarbiu referenciniu kriterijumi išvadai dėl kreipimosi į teismą priimtinumui pagrįsti. Tačiau procesinė analogija nėra taikoma, sprendžiant ikiteisminės ginčo dėl valstybinės pensijos nepriemokos nagrinėjimo tvarkos klausimus. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiškimo valstybinę pensiją mokančiai institucijai procedūra, kuri negali būti sulyginama su numatytąja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.). Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje šio pobūdžio ginčams bendrąja tvarka taikoma ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Remdamasis šiomis nuostatomis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas – t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiškia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-787/2013).

Pasisakydama dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios, išplėstinė teisėjų kolegija aptariamoje nutartyje padarė išvadą, kad objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia yra pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Iš Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimą jis galėjo sužinoti tik iš atsakovo veiksmų, o būtent – iš už 2010 m. sausio mėnesį išmokėtos pensijos dydžio. Į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo pareiškėjas kreipėsi su skundu tik 2013-07-24 (b. l. 1), t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. Šios aplinkybės pareiškėjas iš esmės neneigia.

Remiantis nurodyta teismų praktika, 3 metų kreipimosi į teismą terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogiją su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi yra atnaujinamas terminas. Tai reiškia, jog paaiškėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminą atnaujinti.

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, 2013-11-19 teismo posėdyje išaiškino pareiškėjui teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nurodyti objektyvias priežastis, kurios turėjo įtakos šio termino praleidimui. Pareiškėjas nurodyta teise nepasinaudojo, o teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame atsisakė dalies skundo reikalavimo dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisinimo, sutrumpindamas laikotarpį, už kurį siekia prisiteisti pensijos nepriemoką (b. l. 43-44). Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas prašo priteisti jam pensijos nepriemoką ne už visą pensijos mažinimo laikotarpį, t. y. ne nuo 2010-01-01, o tik nuo 2010-07-01, nesudaro pagrindo kitaip, nei nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, skaičiuoti kreipimosi į teismą dėl neišmokėtos pensijos dalies eigos pradžią. Kaip toje pačioje nutartyje yra išaiškinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, tai, jog valstybinė pensija yra mokama kiekvieną mėnesį, nereiškia, jog pareiškėjas kiekvieną mėnesį, kada jam buvo išmokama sumažinta valstybinė pensija, iš naujo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Atsižvelgus į tai, pažeidimo pasekmių skaidymas etapais, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrįstas. Toks išaiškinimas patvirtina aukščiau pateiktą išvadą, kad kreipimosi į teismą terminas priklauso ne nuo reikalavimo teismui suformulavimo momento, o nuo pažeidimo paaiškėjimo momento – pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Todėl aplinkybę, kad pareiškėjas vietoj prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą pateikė patikslintą skundą, kuriame dalies skundo reikalavimo atsisakė, teismas vertina kaip nesąžiningą elgesį, piktnaudžiavimą savo teisėmis. Pažymėtina, kad pareiškėjui sumažinta pensija remiantis Laikinojo įstatymo nuostatomis buvo mokama nuo 2010 m. sausio mėnesio. S. V. žinojo, kada jam turi būti mokama pensija, o iš žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo būti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiškia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad jo pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytą terminą kreiptis į teismą. Aplinkybė, kad pareiškėjas apie pensijos sumažinimo teisėtumą sužinojo tik paskelbus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimą, o į teismą nesikreipė laiku, kadangi tikėjosi, jog bus nustatytas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas, yra subjektyvaus pobūdžio, kuri remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nėra pagrindas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Taigi, pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą, per kurį apdairus ir rūpestingas asmuo turi pasirūpinti savo teisių apsauga, be to, jo atnaujinti neprašo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei vadovaudamasis aptarta teismų praktika, daro išvadą, kad pareiškėjo skundas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovus išmokėti jam laikotarpiu nuo 2010 m. liepos mėn. iki 2012 rugpjūčio mėnesio (imtinai) neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 9609,73 Lt teismui buvo pateiktas praleidus jo padavimo terminą, o nesant aplinkybių, dėl kurių šis terminas galėtų būti atnaujintas, ši bylos dalis nutrauktina (Administracinių bylų eisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktas).

Pareiškėjo skundo reikalavimas iš dalies panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-28 sprendimą Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ yra išvestinis iš pagrindinio skundo reikalavimo įpareigoti atsakoves išmokėti pareiškėjui pensijos nepriemoką. Teismui atmetus pagrindinį skundo reikalavimą, administracinė bylą dėl skundo reikalavimo iš dalies panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013-05-28 sprendimą Nr. 1D-5340(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neišmokėtos dalies grąžinimo“ taip pat nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punktu, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r ė:

administracinę bylą Nr. I-800-484/2014 pagal pareiškėjo S. V. (S. V.) skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nutraukti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina Kirkutienė

Jūra Marija Strumskienė

Donatas Vansevičius