Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Teismingumo byla Nr. T-66/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00555-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2016 m. birželio 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Kauno apygardos teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą byloje pagal ieškovų A. J., V. K. K., G. M. ieškinį atsakovams E. D., S. D., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji asmenys L. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Rimkirta“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Specialioji teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų E. D., S. D. ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, solidariai: 1) 113.988,35 Eur dydžio turtinę žalą, patirtą dėl miško, esančio Peslių kaime, Anykščių rajone, neteisėto iškirtimo: A. J. – 28.515,21 Eur, V. K. K. – 28.554,83 Eur, G. M. – 56.918,31 Eur; 2) 4.500 Eur dydžio neturtinę žalą, patirtą dėl miško, esančio (duomenys neskelbtini) neteisėto iškirtimo: kiekvienam iš ieškovų po 1.500 Eur; 3) procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovai ir atsakovai E. ir S. D. yra miško bendraturčiai ir vidiniuose tarpusavio bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose nėra susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu – mišku, tvarkos. Atsakovai, neturėdami ieškovų sutikimo ir Valstybinės miškų tarnybos leidimo, iškirto medžius, juos išvežė ir pardavė trečiajam asmeniui UAB „Rimkirta“, t. y. pasisavino ieškovų turimą miško idealiąją dalį. Taip pat nurodė, kad Valstybinė miškų tarnybos vyriausioji specialistė neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio (bendraturčiai bendrosios nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu) – neužkirto kelio atsakovų savavališkam, neturint ieškovų rašytinio sutikimo vykdomam miško dalies kirtimui. Be to, vyriausioji specialistė neprižiūrėjo (nekontroliavo) miško kirtimo. Ieškovai pažymėjo, kad jie turi teisę reikalauti, kad Lietuvos Respublikos valstybė kartu su atsakovais atlygintų dėl vyriausiosios specialistės neteisėto neveikimo patirtą žalą.

Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės miškų tarnybos, atstovo nuomone, ši byla nėra teisminga ją nagrinėjančiam teismui, nes ginčas, kai vienas iš atsakovų yra valstybė, yra teismingas administraciniam teismui.

Kauno apygardos teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad nors šioje byloje yra keliami civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau vienas iš solidarių atsakovų yra Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės miškų tarnybos, ir reikalavimai yra grindžiami ne tik civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad žala padaryta ir Valstybinės miškų tarnybos pareigūnės neteisėtu neveikimu, t. y. jeigu ji būtų prižiūrėjusi, kad miškas nebūtų kertamas be kitų bendraturčių sutikimo, įskaitant neigiamai atsakiusi į atsakovų E. ir S. D. pranešimus apie ketinimą atlikti neva ugdomuosius einamuosius miško kirtimus, kontroliavusi miško kirtimus, atsakovai E. ir S. D. nebūtų įvykdę miško kirtimų, t. y. iškirtę daugiau kaip 3 542 medžių, gaunant apie 2 055,098 kv. m medienos, padarant žalą tiek ieškovams, tiek aplinkai. Taigi, byloje ieškovai reiškia reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimą sieja su Valstybinės miškų tarnybos pareigūnės veiksmais/neveikimu vykdant teisės aktais jai priskirtas funkcijas (suderinant pranešimus apie ketinimą kirsti mišką) bei privačių miškų naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos valstybinę kontrolę. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismui kilo abejonių, ar šioje byloje ieškovų pareikšti reikalavimai nagrinėtini bendrosios kompetencijos ar administraciniame teisme, todėl teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti bylos rūšinį teismingumo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2–4 dalys).

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Šioje byloje prašoma atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėto ieškovams priklausančios miško dalies iškirtimo.

Bylos dėl žalos atlyginimo pagal bendrą taisyklę nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teisme. Administracinis teismas nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos atveju reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo fiziniams asmenimis – miško bendraturčiams atsakovams E. ir S. D.. Paminėti fiziniai asmenys nėra viešojo administravimo subjektai ir šių fizinių asmenų atlikti veiksmai, dėl kurių ieškovai sieja jai padarytą žalą, nėra viešojo administravimo veiksmai, todėl šių fizinių asmenų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų ginčų kategoriją ir yra civilinio teisinio pobūdžio.

Byloje taip pat reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl Valstybinės miškų tarnybos vyriausiosios specialistės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių miško kirtimo nekontroliavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. D1-464, Valstybinė miškų tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kuri pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos miškų įstatymo įgyvendinimo priežiūrą bei įgyvendina valstybės politiką miškų valdymo srityje. Pagal Nuostatų 10 ir 11 punktus, Valstybinė miškų tarnyba atlieka valstybinę visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę, išduoda leidimus (kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, tvarko Lietuvos Respublikos miškų kadastrą, rengia ir derina valstybinės reikšmės miškų plotų schemų projektus, rengia ir derina miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašus (schemas) ir jų tikslinimo projektus, pagal kompetenciją išduoda planavimo sąlygas ir derina saugomų teritorijų ir jų zonų ribų planus, skaičiuoja piniginės kompensacijos dydžius už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, rengia išvadas, kad parduodami valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypai nepriskirti valstybinės reikšmės miškams, tvirtina privačių miškų vidinės miškotvarkos projektus, derina ir registruoja vidinės miškotvarkos projektus bei atlieka kitas funkcijas. Taigi, Valstybinė miškų tarnyba yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, pagal jai priskirtą kompetenciją vykdantis viešąjį administravimą visoje valstybės teritorijoje. Reikalavimas, kuriuo prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl Valstybinės miškų tarnybos vyriausiosios specialistės neteisėtų veiksmų, pasireiškusių miško kirtimo nekontroliavimu, patenka į CK 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį, pagal kurį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės ir laikytinas administracinio teisinio pobūdžio.

Taigi, šioje byloje ieškovų reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami tiek iš privačių subjektų (fizinių asmenų) neteisėtų veiksmų, tiek iš viešojo administravimo subjekto viešojo administravimo srityje atliktų neteisėtų veiksmų. Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent civilinius teisinius santykius, nes sprendžiant kilusį ginčą ir vertinant Valstybinės miškų tarnybos galimą veiksmų neteisėtumą atliekant miško kirtimo priežiūrą, taip pat turės būti vertinama atsakovų E. ir S. D. veiksmų įtaka Valstybinės miškų tarnybos specialistės veiksmams. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Bylą pagal ieškovų A. J., V.K. K., G. M. ieškinį atsakovams E. D., S. D., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės miškų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji asmenys L. B. ir uždaroji akcinė bendrovė „Rimkirta“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L.e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas

Janina Januškienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Irmantas Jarukaitis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Birutė Janavičiūtė

teisėjas

Dainius Raižys