Dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės nuomos sutarties šalies pakeitimo paveldėjus turtinę teisę į žemės sklypo nuomą, rūšinio teismingumo

Teismingumo byla Nr. T-40/2025

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07449-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės–Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Klaipėdos apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės nuomos sutarties šalies pakeitimo paveldėjus turtinę teisę į žemės sklypo nuomą, rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė :

Ieškovas M. N. teismo prašo: panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) 2025 m. birželio 20 d. raštą Nr. (12.15E)-Ž2-497 (toliau – raštas); 1999 m. rugsėjo 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. 21/99-0162 (toliau – ir valstybinės žemės nuomos sutartis) pakeisti sutarties šalį ir nustatyti, jog pagal šią sutartį nuomininkas yra M. N..

Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu “Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo” buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. G. Mačiulskio paslaugų įmonė 1993 m. kovo 23 d. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) (toliau – žemės sklypas), planą ir nustatė žemės sklypo dalis, kuriomis naudosis pastato savininkai. Ieškovo senelė 1999 m. rugsėjo 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P21/99-0395 su kitais bendrasavininkais įsigijo iš valstybės žemės sklypo (0,4423 ha) dalį (0,3223 ha). Ieškovo senelės įsigyta žemės sklypo dalis 0,06 ha. Ieškovo senelis 1999 m. rugsėjo 9 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria 97 metams išsinuomojo 0,12 ha ploto valstybinės žemės dalį iš 0,4423 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo senelei pergyvenus sutuoktinį (ieškovo senelį), 2015 m. birželio 1 d. Klaipėdos 1-ajame notarų biure buvo išduotas Nuosavybės teisių liudijimas Nr. K1AK-2947 į bendrąjį jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir į turtinę teisę, į žemės sklypo dalį, sudarančią 0,12 ha ploto, priklausančio Lietuvos Respublikai. Turtinės teisės (nuomos teisės) perėjimo pagrindas – Nuosavybės teisių liudijimas Nr. K1AK-2947. Ieškovo senelei paveldėjus nuomos teisę, t. y. pasikeitus valstybinės žemės nuomos sutarties šalims, valstybinės žemės nuomos sutarties ir 2015 m. birželio 1 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. K1AK-2947 pagrindu valstybinės žemės nuomos sutartyje pasikeitė sutarties šalys ir šiuo pagrindu nekilnojamojo turto registre 2015 m. birželio 2 d. buvo atliktas įrašas, kuriuo išviešintas nuomos teisės į 0,12 ha žemės sklypo dalį perėjimas ieškovo senelei. 2021 m. rugpjūčio 16 d. mirus ieškovo senelei, jos vaikaičiui, t. y. ieškovui, 2021 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos 1-ajame notarų biure buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. K1ES-9907 į 1200/4423 (0,12 ha) žemės sklypo dalis, kurios pagal valstybinės žemės nuomos sutartį buvo išnuomotos ieškovo seneliui iki 2096 m. rugsėjo 9 d., o jam mirus, nuomos teisė perėjo ieškovo senelei. Ieškovas 2025 m. sausio 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties šalis, prie prašymo pridėjo paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovas 2025 m. birželio 20 d. gavo atsakovės raštą, kuriuo ji atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ir paaiškino, kad Nekilnojamojo turto registre nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų. Atsakovė pasiūlė ieškovui kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą ir informavo, kad pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, atsakovė spręs dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.

Klaipėdos apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2025 m. liepos 24 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą (Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalis).

Bendrosios kompetencijos teismas nurodė, kad ieškiniu ginčijamas atsakovės raštas, kuris yra viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas. Ieškovas raštą ginčija, remdamasis administracinio teisinio pobūdžio argumentais, t. y. specialiųjų viešosios teisės aktų nuostatų pažeidimu. Reikalavimai reiškiami dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, tačiau susiję su civiliniais teisiniais santykiais. Bendrosios kompetencijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą ir dalyką, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei ieškinyje išdėstytą nuomonę dėl teismingumo, kyla pagrįsta abejonė, ar ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja :

Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisės aktuose nustatytą kompetenciją, byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo kreipiasi teismas, susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bet ne kitus klausimus. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia ginčą dėl atsakovės rašto panaikinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Ieškovas siekia pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties šalį ir nustatyti, jog pagal šią valstybinės žemės nuomos sutartį nuomininkas yra jis. Ieškovas 2025 m. sausio 6 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties šalis. Atsakovė ginčijamu raštu pasiūlė ieškovui kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu pakeisti valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą ir informavo, kad pakeitus valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą, bus sprendžiamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo.

Specialioji teisėjų kolegija yra nurodžiusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 18 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-40/2020, 2016 m. sausio 15 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-3/2016).

Specialioji teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo atveju atsakovė veikė kaip civilinių valstybinės žemės nuomos teisinių santykių dalyvis (valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis), jai teisės aktais pavestoje srityje (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2 punktas).

Tai, kad ginčijamame atsakovės rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui, neįtakoja šioje byloje keliamo ginčo, kuriame dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria :

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovo M. N. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir žemės nuomos sutarties šalies pakeitimo paveldėjus turtinę teisę į žemės sklypo nuomą grąžinti Klaipėdos apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas

Ernestas Spruogis

Civilinių bylų skyriaus teisėja

Goda Ambrasaitė–Balynienė

teisėjas

Dainius Raižys