Civilinė byla Nr. 3K-3-104/2011
Procesinio sprendimo kategorija 131
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės skundas dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 162 pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui UAB Kauno termofikacijos elektrinei dėl baudos priteisimo ir atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės priešieškinį ieškovui AB „Kauno energija“ dėl susitarimo pakeitimo pripažinimo sudarytu arba susitarimo pakeitimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
Byloje sprendžiamas klausimas dėl nacionalinio arbitražinio teismo sprendimo nepripažinimo Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl prieštaravimo Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai.
Ieškovas AB „Kauno energija“ ir atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė 2003 m. kovo 31 d. sudarė tris sutartis: Elektrinės pirkimo–pardavimo sutartį, Investicijų susitarimą bei Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Pagal Investicijų susitarimo 1 punktą pirkėjas (atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė) įsipareigojo per 15 metų investuoti į perkamą turtą bei sukurti naujo turto ne mažiau kaip už 400 000 000 Lt; 2005 m. liepos 13 d. buvo pasirašytas Investicijų susitarimo pakeitimas, kuriame nustatyti nauji investavimo į Kauno termofikacijos elektrinę ir Kauno miesto šilumos ūkio modernizavimą terminai: 2003–2008 metais – ne mažiau kaip 162 200 000 Lt, iš kurių pagal atskirą susitarimą – ne mažiau kaip 10 000 000 Lt į Kauno miesto ir (arba) rajono šilumos ūkio modernizavimą; 2009-2017 metais – ne mažiau kaip 237 800 000 Lt. Šalys taip pat susitarė, kad jeigu iki 2009 m. sausio 1 d. atsakovas neinvestuos 162 200 000 Lt, jis turės sumokėti ieškovui baudą, lygią 15 proc. nuo skirtumo tarp investicijų sumos ir atsakovo faktiškai investuotų sumų. Į ieškovo 2009 m. balandžio 29 d. pretenziją atsakovui dėl Investicijų susitarimo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir 17 771 408,82 Lt baudos sumokėjimo atsakovas nurodė, kad dėl privalomos šilumos energijos gamybos kainodaros taikymo patyrė 82 344 000 Lt nuostolių. Atsakovas, motyvuodamas tuo, kad dėl valstybinio šilumos energijos kainų reguliavimo jis patiria didelių nuostolių, nes negauna to, ką turėjo gauti pagal šalių sudarytas sutartis, taip pat kad nuo sutarčių sudarymo pasikeitė tiek investicijų objektas, tiek investicijų suma, investavimo terminai ir investicijas atliekantys subjektai, kėlė klausimą dėl Investicijų susitarimo pakeitimo, tačiau susitarti nepavyko.
Ieškovas AB „Kauno energija“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės 17 771 408,82 Lt (5 146 955,75 euro) baudos už netinkamą atsakovo prievolių pagal 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimą vykdymą ir 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo tos dienos, kai pirmą kartą buvo pareikštos pretenzijos dėl šios sumos sumokėjimo arbitraže, iki tos dienos, kai ji bus visiškai sumokėta.
Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė arbitražiniame teisme pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti Investicijų susitarimo pakeitimą sudarytu (CK 6.154, 6.159 straipsniai, 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.3 straipsnis), nustatyti antraeiles Investicijų susitarimo pakeitimo sąlygas, dėl kurių šalys negali susitarti (CK 1.5 straipsnis, 6.162 straipsnio 2 dalis), ir arbitražo sprendimu įforminti Investicijų susitarimo pakeitimą; 2) jeigu būtų nuspręsta, kad Investicijų susitarimo pakeitimas vis dėlto nebuvo sudarytas, – pakeisti Investicijų susitarimą dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (CK 6.204 straipsnis).
Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį patenkino iš dalies – priteisė 5 419 808,82 Lt (1 569 685,13 eurų) baudos, 6 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 5 419 808,82 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d., kai Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo gautas ieškovo ieškinys, iki šio sprendimo 6.1 punkto dalies visiško įvykdymo dienos, 66 888,76 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės priešieškinį atmetė.
Atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai (Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 37 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Atsakovo teigimu, viešoji tvarka turi būti suprantama ir kaip apimanti pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, taip pat imperatyviąsias teisės normas.
II. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovo UAB Kauno termofikacinės elektrinės skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo panaikinimo atmetė, priteisė ieškovui AB „Kauno energija“ iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės 15 348,85 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjų kolegija nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas vykdo tik ribotą arbitražinio teismo sprendimo teisinę priežiūrą, t. y. neperžiūri bylos iš esmės: neturi teisės aiškintis, ar arbitrai ištyrė ir įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Atsakovas rėmėsi KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktu (dėl arbitražinio teismo sprendimo prieštaravimų Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai), nurodydamas, kad arbitražinis teismas, ištyręs ir įvertinęs ne visus priešieškinio argumentus ir įrodymus, neišsprendė ginčo iš esmės, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, sąžiningo proceso principus, kurie yra viešosios tvarkos elementai. Teisėjų kolegija nurodė, kad arbitražiniam teismui suteikta teisė nustatyti bet kokių įrodymų leistinumą, liečiamumą, svarbumą ar svarumą (KAĮ 22 straipsnio 2 dalis). Arbitražinio teismo sprendimo 4.2 dalyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas priešieškinio reikalavimas pakeisti Investicijų susitarimą dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių; sprendime nurodyta, kokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir kokia materialiosios teisės norma remiantis atsisakyta tenkinti priešieškinio reikalavimus. Dėl atsakovo argumentų, susijusių su materialiosios viešosios tvarkos pažeidimu priteisiant baudines netesybas (baudą) ir nekontroliuojant jų sumažinimo, teisėjų kolegija nurodė, kad ji negali spręsti klausimų, susijusių su netesybų priteisimo pagrįstumu, tačiau turi nustatyti, ar nurodyto dydžio netesybos nereiškia lupikavimo, nes pagal kasacinio teismo praktiką neprotingai didelės netesybos gali būti laikomos viešosios tvarkos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-179/2006; 2008 kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-161/2008). Teisėjų kolegija nustatė, kad šalys Investicijų susitarime susitarė, jog atsakovas, neįvykdęs sutartinio įsipareigojimo iki 2009 m. sausio 1 d. investuoti 162 200 200 Lt, turės sumokėti 15 proc. baudą, skaičiuojamą nuo skirtumo tarp turėtos investuoti ir faktiškai investuotos sumos. Arbitražinio teismo sprendime nustatyta, kad pagal Investicijų susitarimą atsakovas iki 2009 m. sausio 1 d. neatliko investicijų už 118 476 058,80 Lt, t. y. investavo tik 43 723 941,20 Lt. Spręsdama, ar 15 proc. dydžio bauda pripažintina neprotingai didele, teisėjų kolegija įvertino tai, kad abi šalys, būdamos patyrusios verslo santykiuose, pačios laisva valia pasirinko nurodyto dydžio netesybas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-443/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes ir priteistų netesybų (baudos) dydį, sutarčių laisvės principo svarbą bei būtinybę jį ginti, sprendė, kad 15 proc. dydžio bauda nepripažintina neprotingai didele, todėl nėra pagrindo konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą. Atsakovo teiginius, kad arbitražiniam teismui jis buvo pateikęs argumentų dėl civilinės atsakomybės netaikymo arba netesybų mažinimo, tačiau šis jų nenagrinėjo, teisėjų kolegija atmetė kaip neatitinkančius arbitražinio teismo sprendimo turinio. Arbitražinis teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodinėjo, jog egzistuoja atleidimo nuo sutartinės atsakomybės pagrindai, todėl dėl šių atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų nepasisako (85 punktas). Teisėjų kolegija nurodė, kad negali tirti aplinkybės, įrodinėjo atsakovas atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus ar ne, nes tai yra fakto klausimas. Arbitražinio teismo sprendimo 59 punkte konstatuota, kad nagrinėdamas ginčą ir priimdamas skundžiamą sprendimą teismas analizavo ir vertino visą byloje surinktą medžiagą, šalių pateiktus žodinius argumentus ir paaiškinimus. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad, sprendžiant arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo klausimą, nesprendžiami fakto ar materialiosios teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, ir netikrinama, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl to teisėjų kolegija netyrė ir nepasisakė dėl atsakovo Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos 2010 m. liepos 19 d. AF-Consult OY ekspertų išvados. Teisėjų kolegija apibendrinamai konstatavo, kad nagrinėjant bylą arbitražiniame teisme nebuvo pažeisti sąžiningo proceso principai, todėl arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir nėra pagrindo jį naikinti pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB Kauno termofikacijos elektrinė prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – patenkinti UAB Kauno termofikacijos elektrinės skundą ir panaikinti Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą arbitražo byloje Nr. 162. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas: netinkamai atribojo fakto ir viešosios tvarkos klausimus, neleistinai susiaurino arbitražinio teismo sprendimo kontrolės ribas. Procesinės viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami sąžiningo proceso principų pažeidimai. Vieni iš pamatinių sąžiningo proceso principų – šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, reikalaujantys, kad sprendimas būtų priimtas ginčų sprendimo institucijai atidžiai išklausius abi ginčo šalis ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Tuo tarpu Vilniaus komercinio arbitražo teismas pripažino, kad apskritai nenagrinėjo ir neanalizavo atsakovo (kasatoriaus) atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, nors šis visuose savo procesiniuose dokumentuose būtent jomis ir rėmėsi kaip svarbiausiomis savo gynybos priemonėmis. Be to, arbitražinis teismas taip pat nepasisakė ir dėl daugumos atsakovo priešieškinio argumentų. Tokie arbitražinio teismo veiksmai buvo pagrindas Lietuvos apeliaciniam teismui konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą.
2. Arbitražinis teismas padarė šiurkščių materialiosios teisės ir fakto klaidų: klaidingai nurodė, kad atsakovas net neprašė vertinti civilinės atsakomybės netaikymo arba netesybų netaikymo (mažinimo) pagrindų; pripažinęs, kad ieškovas atlieka esminį Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą, nepakeitė Investicijų susitarimo ir kt. Tarptautinėje teismų praktikoje ir tarptautinio arbitražo teisės doktrinoje, kuriomis vadovaujasi ir Lietuvos teismai, akivaizdžios faktų ir teisės klaidos arbitražo sprendime pripažįstamos kaip pagrindas naikinti arbitražo sprendimą, nes tokio pobūdžio arbitražo defektas atitinka viešosios tvarkos pažeidimo sampratą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atsisakęs pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą, motyvuodamas tuo, kad jis neatitinka teisingumo, proporcingumo ir interesų pusiausvyros principų, o jo įvykdymas sukeltų neigiamų tiek socialinių, tiek ekonominių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Apatit Fertlizers S.A.“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-146/2002). Lietuvos apeliacinis teismas, atsisakymą vertinti atsakovo argumentus dėl akivaizdžiai neteisingų faktų nurodymo skundžiamame arbitražinio teismo sprendime grįsdamas tuo, kad šie argumentai nenagrinėtini viešosios tvarkos aspektu, nukrypo nuo kasacinio teismo, taip pat tarptautinės teismų praktikos.
3. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą; kaip vienas iš netesybų mažinimo ar atsisakymo jas priteisti kriterijų yra dalies prievolės faktinis įvykdymas ir kreditoriaus realiai patirtų nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-179/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007). Kadangi baudinių netesybų draudimas vertintinas kaip vienas iš viešosios tvarkos elementų, tai Lietuvos apeliacinis teismas turėjo analizuoti skundžiamo arbitražo teismo sprendimu priteistų netesybų ne tik dydį, bet ir pobūdį atitikties viešajai tvarkai aspektu, t. y. aiškintis, ar priteistos netesybos yra baudinio pobūdžio, ar yra atsakomybę lengvinančių ar apskritai nuo jos atleidžiančių aplinkybių, ar ieškovas nepiktnaudžiavo teise, koks ieškovo realiai patirtų nuostolių dydis, kokią dalį prievolės atsakovas jau buvo įvykdęs. Be to, apeliacinis teismas neįvertino aplinkybės, kad arbitražinis teismas nenagrinėjo atsakovo nurodytų atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo sąlygų, bylos aplinkybes įvertino tik formaliai, išimtinai vadovaudamasis ieškovo pateiktu teisinių ir faktinių aplinkybių vertinimu.
4. Arbitražinis teismas įteisino ieškovo priešpriešinių privatizavimo sutarčių paketo pareigų nevykdymą ir įpareigojo atsakovą toliau vykdyti savąsias priešpriešines prievoles pagal nepakeistą ir šalių lygybės bei interesų pusiausvyros nebeatitinkantį Investicijų susitarimą, kurio netgi objektyviai neįmanoma įvykdyti (tai konstatavo AF-Consult OY ekspertai 2010 m. liepos 19 d. išvadoje, tačiau teismas šios išvados nevertino). Tai akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimus ir kartu Lietuvos Respublikos viešąją tvarką. Be to, skundžiamu arbitražinio teismo sprendimu ne tik ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, bet ir neatkurta socialinė taika tarp šalių ir neįgyvendintas teisingumas. Skundžiamo sprendimo įvykdymas tiesiogiai prieštarauja Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtintos 2007 metų Nacionalinės energetikos strategijos 25 punktui ir jį detalizuojančiam Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų plano 1.15 punktui, kuriuose numatyta ne senos elektrinės Kaune modernizavimas (taip nustatyta aktualumą praradusioje Investicijų susitarimo pakeitimo 2005 metų redakcijoje), o naujos elektrinės Kaune statyba. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytų arbitražinio teismo pažeidimų nevertino, neatsižvelgdamas į tai, kad jie reiškia ir viešosios tvarkos pažeidimus.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB „Kauno energija“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasatoriaus teiginiai, kad arbitražinis teismas yra nustatęs, jog ieškovas atliko privatizavimo sutarčių paketo priešpriešinius pažeidimus, neatitinka tikrovės. Arbitražinis teismas nurodė, kad jis neturi kompetencijos spręsti klausimo, ar ieškovas tinkamai vykdė Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, susijusias su kainos už perkamą šilumos energiją perskaičiavimu ir mokėjimu, ir kad tik įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu bus nustatyta, ar ieškovas pagrįstai atsisakė vykdyti Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties 14 straipsnyje nustatytas prievoles. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi galutinai konstatavo, kad ieškovas, laikydamasis imperatyviųjų Šilumos įstatymo nuostatų, nepažeidė šalių sudarytos Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties 14 straipsnyje nustatytų prievolių ir neatliko jokių neteisėtų veiksmų; šis faktas yra prejudicinis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad arbitražinis teismas nustatė, jog ieškovas nepatyrė jokių realių nuostolių. Arbitražinio teismo sprendime tokių aplinkybių nenustatyta, teismas apskritai nenagrinėjo ieškovo patirtų nuostolių klausimo, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Neatitinka tikrovės ir kasatoriaus teiginys, kad arbitražinis teismas konstatavo ieškovo prievolių priešpriešinį pažeidimą. Arbitražinis teismas aiškiai nurodė, kad teismo pripažinta atsakovo (kasatoriaus) teisė stabdyti investicinių įsipareigojimų vykdymą dėl 82 344 000 Lt jokiu būdu negali būti suprantama kaip ieškovo prievolių pagal Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį vykdymo pažeidimo konstatavimas. Taigi teismas nenustatė pagrindo pakeisti sutartį pagal CK 6.223 straipsnį.
2. Kasatorius, teigdamas, kad buvo pažeisti proceso šalių lygiateisiškumo, rungimosi ir sąžiningo proceso principai, taip pažeidžiant procesinę viešąją tvarką, iš esmės kvestionuoja arbitražinio teismo byloje atliktą įrodymų vertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Arbitražinio teismo sprendimo tikrinimas fakto ir materialiosios teisės taikymo aspektu imperatyviai draudžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. M. T., bylos Nr. 3K-3-573/2008). Svarstydamas dėl kasatoriaus atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų ir pagrindų, arbitražinis teismas, vadovaudamasis KAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, vienareikšmiškai pasisakė, kad jis neturi kompetencijos spręsti, ar atsakovo (kasatoriaus) argumentai dėl force majeure aplinkybių ir nukentėjusio asmens (ieškovo) ir (arba) valstybės veiksmų (t. y. pradėtos taikyti privalomos kainodaros) yra pagrindas netaikyti arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal Investicijų susitarimą, nes šis klausimas perduotas spręsti administraciniam teismui. Arbitražinis teismas nagrinėjo ir sprendime pasisakė dėl pagrindų, kuriais remdamasis atsakovas prašė mažinti netesybas (garo katilinės pastato su dūmtraukiu ir komunikacijomis statybos išlaidų nepripažinimo investicijomis, privalomos kainodaros įvedimo, tariamo ieškovo vengimo pasirašyti Investicijų susitarimo pakeitimą). Taigi atsakovo argumentus arbitražinis teismas įvertino ir dėl jų pasisakė. Aplinkybė, kad arbitražinis teismas nesuformulavo konkretaus sprendimo dėl atsakovo prašymo mažinti netesybas ar atleisti jį nuo civilinės atsakomybės, vertintina kaip formalaus pobūdžio, neturinti esminės reikšmės ginčijamos arbitražo procedūros teisėtumui. Kasatorius taip pat klaidingai teigia, kad daugiau kaip pusė jo priešieškinio argumentų arbitražinio teismo buvo neanalizuoti ir ignoruoti priimant sprendimą. Atsakovas arbitražo procese buvo tinkamai išklausytas, jo argumentai sprendimo įvertinti ir į juos atsižvelgta, todėl sąžiningo proceso principai nebuvo pažeisti.
3. Kasatorius, teigdamas, kad akivaizdžios faktų ir teisės klaidos arbitražo sprendime pripažintinos pagrindu naikinti arbitražo sprendimą, nes tokio pobūdžio arbitražinio teismo sprendimo defektas patenka į viešosios tvarkos pažeidimo sampratą, tendencingai remiasi iš konteksto ištrauktais teismų argumentais, suformuluotais bylose, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Be to, pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą kasacijos pagrindas yra nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, o ne nuo užsienio šalių teismų sprendimų ar tarptautinio arbitražo doktrinos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant arbitražo sprendimo panaikinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialiosios teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar arbitražo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas; įrodymai, susiję su arbitražo sprendimo pagrįstumu, teisme negali būti analizuojami, nes teismas neperžiūri bylos iš esmės; apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje nustatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. M. T., bylos Nr. 3K-3-573/2008). Iš esmės tą patį patvirtina ir kasaciniame skunde nurodyti užsienio teismų sprendimai – tik fundamentaliųjų teisės principų pažeidimas gali būti pagrindas arbitražo sprendimui naikinti, teismas, tikrindamas sprendimo atitiktį viešajai tvarkai, neturi teisės tikrinti arbitražo sprendimo faktinių aplinkybių ir teisės normų taikymo aspektais. Be to, kasacinio skundo argumentai, kad priimant arbitražinio teismo sprendimą buvo padaryta materialiosios teisės ir fakto klaidų, atmestini ir dėl jų nepagrįstumo.
4. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad arbitražinis teismas neprotingai dideles, lupikiškas ir baudines netesybas priteisė už formalių terminų pagal aktualumą praradusį investicijų susitarimą praleidimą, be to, nesant jokių ieškovo realiai patirtų nuostolių ir šiam piktnaudžiaujant teise, ir tai prieštarauja viešajai tvarkai. Atsakovas laisva valia pasirašė susitarimą dėl netesybų ir jų nevertino kaip baudinių. Šalys sutartyje susitarė mažinti netesybų dydį atsižvelgdamos į tai, kokia apimtimi kasatoriaus investiciniai įsipareigojimai bus įvykdomi, taigi faktiškai buvo susitarta taikyti CK 6.258 straipsnio 3 dalies normą, pagal kurią netesybos gali būti sumažinamos, kai įvykdyta prievolės dalis. Arbitražinis teismas pripažino kasatoriaus teisę sustabdyti dalies priešpriešinių prievolių vykdymą ir nepriteisė nuo tos sumos (82 344 000 Lt) netesybų. Be to, atsakovas arbitražo proceso metu nepasinaudojo teise ginčyti sutarties sąlygą dėl netesybų dydžio kaip nustatančią neprotingai dideles, lupikiškas ir baudines netesybas.
5. Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai nevertino AF-Consult OY išvados, nes ši buvo surašyta jau po to, kai arbitražinis teismas priėmė skundžiamą sprendimą, o kasatorius ja įrodinėjo faktines aplinkybes, susijusias su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Be to, ši išvada yra nepagrįsta, nes joje konstatuota, kad Investicijų susitarime numatyto nepanaudoto investicijų biudžeto nepakaks Kauno termofikacinei elektrinei modernizuoti, tuo tarpu Investicijų susitarime nustatyta ne maksimali, bet minimali investicijų suma; pagal šį susitarimą kasatorius prisiėmė visą riziką, kad, vykdant prisiimtą įsipareigojimą iki 2009 m. sausio 1 d. išplėsti elektrinę nuo 60 MW iki 80 MW galingumo, gali tekti viršyti planuotą investuoti sumą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nacionalinio arbitražinio teismo sprendimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai kaip šio sprendimo apskundimo pagrindo
Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtinti pagrindai, kuriais remiantis nacionalinio arbitražinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, prašant sprendimą panaikinti. Vienas iš tokių pagrindų, nurodytas KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte, – arbitražinio teismo sprendimo prieštaravimas Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodytame įstatyme vartojamą sąvoką „viešoji tvarka“ aiškina remdamasis tarptautinio arbitražo doktrina ir praktika, kurioje viešoji tvarka, atsižvelgiant į jos tikslą apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Apatit Fertlizers S. A.“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-2002; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. M. T., bylos Nr. 3K-3-573/2008; kt.). Sprendžiant, ar nacionalinio arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, vertintina jo atitiktis Lietuvos įstatymų pagrindiniams principams, t. y. bendriausioms ir universaliausioms imperatyviosioms normoms, nustatančioms subjektų tarpusavio santykių pagrindus, taip pat atsižvelgtina į tai, ar toks sprendimas iš esmės nepažeidžia svarbiausių tarptautiniu mastu pripažintų ir teisės saugomų vertybių, kurių apsaugą garantuojančios teisės normos yra ir Lietuvos teisinės sistemos dalis.
Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad Komercinio arbitražo įstatyme nenustatyta galimybės skųsti arbitražinio teismo sprendimų apeliacine tvarka; Lietuvoje neleidžiamas arbitražo teismo sprendimų tikrinimas fakto ir (arba) materialiosios teisės taikymo aspektu, todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės ir aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus ir pan.; apskųstas arbitražo teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje nustatytos procesinės ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. individuali įmonė v. K. C. firma „Schwarz“, bylos Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. S. v. M. T., bylos Nr. 3K-3-573/2008).
Kasatorius, remdamasis KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktu kaip arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo pagrindu, pirmiau nurodyta praktika vadovaujasi tik formaliai. Kasacinio skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad kasacinio teismo prašoma išplėsti KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto normos taikymo apimtį ir atitinkamai – bendrosios kompetencijos teismų jurisdikciją arbitražo sprendimų atžvilgiu. Toks plečiamasis pirmiau nurodytos normos aiškinimas, atsižvelgiant į jos tikslus ir paskirtį, yra neleistinas ir nepateisinamas.
Dėl sąžiningo proceso principų, kaip vieno iš procesinės viešosios tvarkos elementų, pažeidimo
Nagrinėjamoje byloje kasatorius nurodo, kad skundžiamu arbitražinio teismo sprendimu buvo pažeisti vieni iš pamatinių sąžiningo proceso principų – šalių lygiateisiškumo ir rungimosi, reikalaujantys, jog sprendimas būtų priimtas išklausius abi ginčo šalis ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Kasatoriaus teigimu, arbitražinis teismas nenagrinėjo ir neanalizavo kasatoriaus atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, nors šis tuo rėmėsi visuose savo procesiniuose dokumentuose.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad sąžiningo proceso principai, tarp jų ir proceso šalių lygiateisiškumo bei rungimosi, neabejotinai yra viešosios tvarkos dalis, nes tai yra teisminės gynybos prieinamumo ir teisės į teisingą teismą tinkamo įgyvendinimo būtina prielaida ir sąlyga. Kita vertus, remiantis šių principų pažeidimu kaip pagrindu panaikinti arbitražinio teismo sprendimą, būtina nurodyti ir argumentuoti, jog arbitražinio teismo sprendimu buvo iš esmės paneigtos šiais principais ginamos vertybės, t. y. kad pažeidimas, kuriuo remiamasi, pagal savo esmę ir pobūdį reiškia pamatinių teisinių bei moralinių nuostatų nepaisymą ir dėl to yra netoleruotinas viešosios tvarkos požiūriu.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad arbitražinis teismas, nenagrinėdamas ir neanalizuodamas kasatoriaus atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė sąžiningo proceso principus ir tai yra pagrindas arbitražinio teismo sprendimą panaikinti pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą. Šis kasatoriaus argumentas neatitinka skundžiamo arbitražinio teismo sprendimo turinio. Kasatorius nurodytą argumentą grindžia iš konteksto ištraukta arbitražinio teismo sprendimo citata, kurioje nurodyta, kad arbitražinis teismas nepasisako dėl kasatoriaus atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, tačiau, sprendžiant, ar tikrai buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai, negali būti remiamasi atskiru teismo sprendimo teiginiu, bet turi būti vertinamas visas sprendimas kaip vientisas ir nedalomas teisės taikymo aktas.
Pažymėtina, kad kasatorius (arbitražo byloje – atsakovas) atsikirtimuose į ieškinį dėl netesybų priteisimo nurodė argumentus, kuriais remdamasis prašė arba netaikyti jam civilinės atsakomybės, arba ją taikyti tik iš dalies. Kasatoriaus argumentai, kuriais jis arbitražo byloje grindė civilinės atsakomybės netaikymo sąlygas (force majeure aplinkybės, nukentėjusio asmens arba valstybės veiksmai, teisinis pagrindas netaikyti netesybų arba jas sumažinti), iš esmės buvo susiję su dvejopo pobūdžio aplinkybėmis: pirma, kasatorius rėmėsi tuo, kad Lietuvos valstybė pablogino investicinį klimatą, dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2008 m. sausio 1 d., pagal kurią Lietuvos šilumos energijos sektoriuje įvesta privaloma kainodara, kasatorius patyrė didelių nuostolių, be to, ieškovas elgiasi nesąžiningai ir pats pažeidžia Investicijų susitarimą (vengia pripažinti kasatoriaus atliktomis investicijomis garo katilinės pastato su dūmtraukiu ir komunikacijomis statybą ir pan.); antra, šalių sutartyje įtvirtintos netesybos yra nepagrįstai didelės ir vertintinos kaip baudinės, t. y. draudžiamos įstatymo. Visos šios aplinkybės ir jomis paremti kasatoriaus argumentai arbitražinio teismo buvo išnagrinėti ir įvertinti, tai patvirtina arbitražinio teismo sprendimo 4 dalies (Arbitražinio teismo išvados) turinys. Arbitražinis teismas išnagrinėjo ir įvertino kasatoriaus nurodytus argumentus, kuriais jis ginčijo savo civilinę atsakomybę, ir dėl jų pasisakė, jais remdamasis padarė atitinkamas išvadas, taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti sąžiningo proceso principų pažeidimą. Arbitražinio teismo padarytų išvadų pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nei apeliacinis, nei kasacinis teismai neturi kompetencijos, spręsdami klausimą dėl arbitražinio teismo sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, iš esmės nagrinėti šalių ginčą, kurį šalys savo susitarimu perdavė spręsti arbitražiniam teismui, ir taip kvestionuoti ar apskritai paneigti arbitražinio teismo, kaip ginčą nagrinėjančios institucijos savarankiškumą ir kompetenciją.
Tai, kad arbitražinis teismas pasisakė dėl kasatoriaus nurodytų argumentų, susijusių su ieškovo sutartinių prievolių tinkamu vykdymu ir Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintomis nuostatomis dėl privalomos kainodaros, dėl kurios taikymo, kasatoriaus teigimu, jis patyrė didelių nuostolių, kurių nebuvo prisiėmęs sudarydamas susitarimus su ieškovu, patvirtina arbitražinio teismo sprendimo 87 punkte išdėstyti motyvai. Arbitražinis teismas konstatavo, kad jis neturi kompetencijos iš esmės spręsti klausimą, ar ieškovas tinkamai vykdė Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas, susijusias su kainos už perkamą šilumos energiją perskaičiavimu ir mokėjimu nuo 2008 metų birželio mėnesio, nes šis klausimas negali būti perduodamas arbitražui remiantis KAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią arbitražui negali būti perduodami ginčai, kylantys iš administracinių teisinių santykių. Teismas taip pat nurodė, kad šis klausimas jau yra perduotas nagrinėti pagal kompetenciją administraciniam teismui. Tokiomis aplinkybėmis negali būti pripažintas pagrįstu kasacinio skundo teiginys, kad arbitražinis teismas pirmiau nurodyto klausimo apskritai nenagrinėjo ir dėl jo nepasisakė. Kita kasatoriaus argumentų, susijusių su jo civilinės atsakomybės netaikymu, grupė buvo grįsta netesybų netaikymu arba sumažinimu. Šiuos argumentus arbitražinis teismas nagrinėjo plačiai ir išsamiai, tai patvirtina teismo sprendimo išvadų dalies turinys.
Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo teiginį, jog skundžiamu arbitražinio teismo sprendimu buvo pažeisti sąžiningo proceso principai, kartu viešoji tvarka, ir kad tai yra pagrindas naikinti arbitražinio teismo sprendimą.
Dėl materialiosios viešosios tvarkos pažeidimo – šiurkščių materialiosios teisės ir fakto klaidų
Argumentą, kad arbitražinis teismas padarė šiurkščių materialiosios teisės bei fakto klaidų ir tai vertintina kaip materialiosios viešosios tvarkos pažeidimas, kasatorius iš esmės grindžia tuo, kad teismas klaidingai nurodė, jog kasatorius neprašė vertinti civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų, taip pat kad nepakeitė Investicijų susitarimo, nors ir nustatė, jog ieškovas padarė esminį Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimą.
Aplinkybėmis dėl civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų kasatorius grindė ir pirmąjį kasacinio skundo argumentą, kasacinio teismo teisėjų kolegija jį atmetė kaip nepagrįstą ir šių motyvų nebekartoja. Antrasis argumentas taip pat atmestinas kaip neteisingas ir prieštaraujantis arbitražinio teismo sprendimo motyvacijai. Arbitražinis teismas sprendime nenustatė, kad ieškovas būtų iš esmės pažeidęs Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Priešingai, teismo sprendime nurodyta, kad tik įsiteisėjusiu administracinio teismo sprendimu bus nustatoma, ar ieškovas pagrįstai atsisakė vykdyti Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties 14 straipsnyje nustatytas prievoles, taip pat kad arbitražinio teismo išvada, jog kasatorius turėjo teisę sustabdyti savo priešpriešinių prievolių vykdymą, negali būti suprantama nei kaip šios sumos įskaitymas į kasatoriaus faktiškai ir tinkamai, remiantis Investicijų susitarimu, atliktų investicijų sumą, nei kaip kasatoriaus atleidimas nuo Investicijų susitarime nustatytų įsipareigojimų vykdymo, nei kaip ieškovo prievolių pagal Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį vykdymo pažeidimo konstatavimas (arbitražinio teismo sprendimo 92, 94 punktai).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad materialiosios teisės pažeidimas gali lemti viešosios tvarkos pažeidimą, jeigu arbitražinio teismo sprendimu materialiosios teisės normos taikomos ar aiškinamos nepaisant jų tikslų ir taip iš esmės paneigiant tą teisinį rezultatą, kurio siekė įstatymų leidėjas konkrečia teisės norma. Šioje byloje šiurkščių materialiosios teisės normų taikymo klaidų nenustatyta.
Dėl neprotingai didelių netesybų priteisimo kaip materialiosios viešosios tvarkos pažeidimo
Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kipre registruotos įmonės Duke Investment Limited pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-179/2006; 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinės įmonės „Belaja Rus“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-161/2008; kt.). Kita vertus, tai, kad šalys sutartyje nustatė nemažus delspinigius, savaime nereiškia, jog arbitražinio teismo sprendimas, kuriuo priteisti delspinigiai, pažeidžia viešąją tvarką. Kasacinis teismas vėliausiai nagrinėtose bylose, siekdamas suvienodinti iki tol buvusią skirtingą teismų praktiką, yra išaiškinęs, kad sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą; sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes taip būtų paneigiamas sutarčių laisvės principas; teismas turi teisę mažinti sutartines netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, tam kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybės, nes priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu; kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisvai valia pasirenkantys sutarties sąlygas), nes neturėtų būti iš esmės paneigiama šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.). Kadangi kasatorius kelia klausimą dėl arbitražo teismo sprendimo dėl netesybų priteisimo prieštaravimo viešajai tvarkai, tai reikia nustatyti, ar šalių sutartos netesybos nereiškia lupikavimo, nes tik lupikiškų netesybų nustatymas pripažintinas prieštaraujančiu viešajai tvarkai. Šis klausimas nagrinėtinas atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką.
Nagrinėjamoje byloje arbitražinis teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Investicijų susitarimo pakeitimas buvo sudarytas, taip pat nenustatė pagrindo šį susitarimą pakeisti ir dėl to atmetė atsakovo (kasatoriaus) priešieškinio reikalavimus. Arbitražinis teismas nustatė, kad kasatorius pažeidė Investicijų susitarime įtvirtintą prievolę investuoti 162 200 000 Lt iki sutarto termino (iki 2009 m. sausio 1 d. neatliko investicijų už 118 476 058,80 Lt). Kasatorius šios sumos arbitražiniame teisme neginčijo. Kasatoriaus atsakomybė pagal Investicijų susitarimo 7 punktą nustatyta netesybų forma – nustatant prievolę sumokėti ieškovui baudą, lygią 15 proc. nuo skirtumo tarp 162 200 000 Lt, kuriuos kasatorius įsipareigojo investuoti iki 2009 m. sausio 1 d., ir kasatoriaus faktiškai investuotos sumos. Tokiomis aplinkybėmis arbitražinis teismas pagrįstai sprendė klausimą dėl netesybų priteisimo. Kasatorius nepaneigė, kad jis savo prievolių pagal Investicijų susitarimą tinkamai neįvykdė.
Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis teismų praktika dėl netesybų paskirties, nustatymo ir mažinimo, darytina išvada, kad kasatoriaus argumentai, jog arbitražinis teismas turėjo netaikyti netesybų arba jas sumažinti, šioje byloje neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šiuo atveju netesybos buvo nustatytos šalių susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo santykiuose, laisvai išreiškę savo valią dėl prisiimamos atsakomybės už neįvykdytas prievoles masto, darytina išvada, kad tokių sutartinių netesybų mažinimas nesant tam išskirtinio pagrindo reikštų šalių valios bei sutarčių laisvės principo pažeidimą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad verslo subjektai, sudarydami sandorius, gali laisva valia susitarti dėl atsakomybės už sutartinių prievolių nevykdymą pobūdžio ir dydžio ir toks jų susitarimas turi būti gerbiamas, teismas neturėtų formaliais pagrindais paneigti šalių išreikštą ir suderintą valią. Verslo subjektų susitarimai, nesant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti pagrindinių, svarbiausių teisės nuostatų pažeidimą, nėra viešosios tvarkos dalykas. Nagrinėjamoje byloje išskirtinių aplinkybių, kurios pateisintų intervenciją į šalių susitarimą, nenustatyta.
Pažymėtina, kad kasatorius nepagrįstai kasaciniame skunde nurodo, jog buvo pagrindas mažinti priteistas netesybas atsižvelgiant į tai, kad jis prievolės dalį įvykdė (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Šis netesybų sumažinimo pagrindas buvo įtrauktas į šalių susitarimą, nurodant, kad 15 proc. bauda skaičiuojama ne nuo visos sutartinės prievolės, bet tik nuo neįvykdytos jos dalies. Arbitražinis teismas, skundžiamu sprendimu priteisdamas netesybas, šią Investicijų susitarimo sąlygą aiškino tinkamai ir nuo kasatoriaus įvykdytos prievolės dalies netesybų nepriteisė. Be to, arbitražinis teismas atsižvelgė ir į tai, kad, minėta, jis neturi kompetencijos spręsti klausimo dėl ieškovo prievolių, susijusių su Šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatomis dėl kainos už perkamą šilumos energiją perskaičiavimo, tinkamo vykdymo ir kad šį klausimą kompetentingas išspręsti administracinis teismas. Dėl to arbitražinis teismas pripažino pagrįstu atitinkamo dydžio kasatoriaus priešpriešinių prievolių, t. y. 82 344 000 Lt investavimo, sustabdymą ir nuo šios sumos nepriteisė sutartinių 15 proc. dydžio netesybų. Arbitražinio teismo sprendimu ieškovo reikalavimas dėl netesybų buvo patenkintas tik iš dalies ir netesybos priteistos ne nuo visos neinvestuotos sumos, bet tik nuo 36 132 058,80 Lt. Tokiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad, pirma, šioje byloje netesybų klausimas apskritai nevertintinas kaip viešosios tvarkos dalis, nes tai yra verslo subjektų susitarimo dalykas, ir, antra, nėra pagrindo pripažinti, kad arbitražinio teismo sprendimu buvo priteistos neprotingai didelės netesybos, kurios galėtų būti vertinamos kaip lupikavimas.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasatorius nepagrįstai remiasi argumentu dėl įstatymuose įtvirtinto draudimo nustatyti baudines netesybas. Šiuo atveju šalys buvo susitarusios dėl konkrečios netesybų formos – baudos. Tokia netesybų forma įstatyme įtvirtinta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), be to, sutarties šalims pagal įstatymą nedraudžiama laisvai susitarti dėl didesnio dydžio netesybų, jei tik šis susitarimas nereiškia esminio vienos iš šalių teisių pažeidimo. Kasatorius, ginčydamas šalių susitarimu nustatytų netesybų dydį, neprašo pripažinti negaliojančia Investicijų susitarimo sąlygos, įtvirtinančios netesybas. Šis susitarimas yra teisėtas, jį šalys sudarė laisva valia ir yra jo saistomos. Pirmiau minėta, kad šioje byloje nenustatyta pagrindų pripažinti šalių susitartas netesybas lupikiškomis.
Remiantis išdėstytais motyvais, atmestinas kasatoriaus argumentas dėl materialinės viešosios tvarkos pažeidimo, grindžiamas tuo, kad arbitražinio teismo sprendimu buvo priteistos neprotingai didelės netesybos, nesvarstant jų mažinimo arba apskritai netaikymo klausimo.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Kasacinio teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad arbitražinis teismas neanalizavo priešieškinio argumentų, neatsižvelgė į aplinkybes, lėmusias Investicijų susitarimo pakeitimą, nepakeitė Investicijų susitarimo, neatsižvelgė į tai, kad arbitražinio teismo sprendimo vykdymas prieštarauja Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 patvirtintai Nacionalinei energetikos strategijai, taip pat dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus pateiktos ekspertų išvados. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šiais argumentais keliamas klausimas dėl arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimo iš esmės, tuo tarpu vadovaujantis KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimo bendrosios kompetencijos teisme galimybė yra apribota tik patikrinimo, ar nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka, aspektu. Minėta, kad Lietuvos įstatymuose nenustatyta arbitražinio teismo sprendimo peržiūrėjimo instancine tvarka galimybės. Kreipimasis į Lietuvos apeliacinį teismą prašant panaikinti nacionalinio arbitražinio teismo sprendimą dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai (su kasaciniu skundu – į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) vertintinas kaip išimtinio pobūdžio galimybė šaliai, dėl kurios priimtu arbitražinio teismo sprendimu galbūt buvo padaryta šiurkščių galiojančios teisinės tvarkos pažeidimų, neigiamai veikiančių visos valstybės teisinės sistemos stabilumą ir dėl to netoleruotinų, apginti savo teises ir kartu viešąjį interesą. KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinta galimybė bendrosios kompetencijos teismui peržiūrėti arbitražinio teismo sprendimą yra ribota ir gali būti pateisinama tik siekiant apsaugoti Lietuvos valstybės viešąją tvarką bei pamatinius teisės principus, vertybes, bet jokiu būdu negali būti aiškinama plečiamai, t. y. taip, kad leistų bendrosios kompetencijos teismui patikrinti arbitražinio teismo sprendimą iš esmės, pakartotinai išnagrinėjant šalių ginčą ir taip paneigiant arbitražinio teismo, kaip savarankiškos ginčus nagrinėjančios institucijos, esmę.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ar pakeisti. Dėl to apeliacinio teismo nutartis paliktina galioti, o kasacinis skundas atmestinas.
Priėmus procesinį sprendimą kasatoriaus nenaudai, iš jo priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas kitai šaliai bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnis). Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad už atstovavimą kasaciniame teisme (atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą) jis sumokėjo advokatui 13 207,15 Lt. Ši suma, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8.14 punktus, mažintina iki 1600 Lt (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitų būtinų bei pagrįstų išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 25,90 Lt.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas 110884491) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo UAB Kauno termofikacijos elektrinės (juridinio asmens kodas 110884491) 25,90 Lt (dvidešimt penkis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Janina Stripeikienė
Pranas Žeimys
