Baudžiamoji byla Nr. 2K-165-976/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06689-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.3; 1.1.9.7; 2.1.7.5; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. S. kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio.
Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžiu J. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme aštuoniems mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po trisdešimt valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausta trejus metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, konfiskuoti dvidešimt septyni šunys.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pakeitus Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, J. S. paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 29 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžiu nusikalstama veika perkvalifikuota pagal BK 310 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija) ir, pakeitus Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo, J. S. paskirta 90 MGL dydžio (4500 Eur) bauda.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. S. nuteista pagal BK 310 straipsnio 1 dalį už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnais tokiomis aplinkybėmis: ji ne vėliau nei 2021 m. sausio mėnesį sudarė sąlygas jai priklausantiems dešimčiai šunų atlikti draudžiamas veterinarines procedūras – pašalinti balso stygas, taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus, ir 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, kuriame nurodyta, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomos veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas, ir taip žiauriai elgėsi su gyvūnais, juos kankino, dėl to gyvūnai yra suluošinti.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistoji J. S. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį ir nutraukti bylą, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, taip pat atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas, be to, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus vertino tendencingai, padarė įrodymais nepagrįstas išvadas. Tai teismams sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, priimti teisingą baigiamąjį aktą ir lėmė įstatymų garantuotų nuteistosios teisių suvaržymą.
2.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos (toliau – ir Smulkiųjų gyvūnų klinika) raštu be datos ir registracijos numerio, šį raštą pasirašė A. G., G. R. ir M. L. ir jame nurodyta, kad dešimčiai augintinių buvo pašalintos balso stygos ir tai yra gyvūnų suluošinimas. Nė vienas iš šį dokumentą pasirašiusių asmenų prieš pradėdami tyrimą dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą įspėti nebuvo. Todėl šis dokumentas turėtų būti laikomas niekiniu ir sprendžiant atsakomybės klausimą juo remtis nebuvo galima.
2.3. Kad šis dokumentas nėra ir negali būti laikomas tinkamu įrodymu, patvirtina ir vėlesni bylos įvykiai. Abu kartus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įrodymų tyrimas buvo atnaujintas iš esmės tik dėl su šiuo dokumentu susijusių aplinkybių. Buvo nutarta į teismo posėdį kviesti ir kaip specialistus apklausti dokumentą pasirašiusius asmenis. Paduotame apeliaciniame skunde buvo prašoma atnaujinti įrodymų tyrimą, prie bylos pridėti kartu su apeliaciniu skundu ir jau po to pateiktus rašytinius įrodymus ir apklausti liudytojus. Detaliai susipažinus su 2024 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašu, akivaizdu, kad sprendimas atnaujinti įrodymų tyrimą, bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant antrą kartą, buvo priimtas tik siekiant ištaisyti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu padarytas klaidas, lėmusias, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo grindžiamas neleistinais įrodymais. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė faktiškai visus gynybos pateiktus prašymus, apsiribodamas tik bylai pateiktų rašytinių įrodymų priėmimu.
2.4. Užduotis atlikti objektų tyrimą buvo surašyta 2021 m. balandžio 20 d., ji adresuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovei doc. dr. B. K.. Taigi šis asmuo buvo pasitelktas kaip specialistas, tačiau jokių specialių žinių ar kompetencijų reikalaujančių veiksmų šis asmuo byloje taip ir neatliko. Minimoje užduotyje taip pat nurodyta, kad VšĮ „Būk mano draugas“ minimai įstaigai pateikė 14 augintinių. Iš bylos medžiagos aišku, kad gyvūnai minimai klinikai buvo pateikti gerokai prieš surašant užduotį atlikti tyrimą, t. y. 2021 m. kovo 4 d. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už atliktą tyrimą sumokėjo ne jį paskyrusi policija, o VšĮ „Būk mano draugas“. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pagrindinis įrodymas, kuriuo yra grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, buvo gautas baudžiamojo proceso įstatyme nenurodytu būdu, išskirtinai su VšĮ „Būk mano draugas“ siejamų ir prieš nuteistąją nusiteikusių asmenų iniciatyva. Be to, augintiniai dėl nesuprantamų priežasčių du kartus iš Klaipėdos buvo gabenami į Kauną. Be jau minėto vizito į Smulkiųjų gyvūnų kliniką, paimti gyvūnai (ar dalis jų) 2021 m. vasario 26 d. buvo pristatyti į Kauno veterinarijos gydyklą. Kodėl paimtų gyvūnų nebuvo galima apžiūrėti arčiau VšĮ „Būk mano draugas“ esančiose veterinarijos klinikose, kurių Klaipėdoje yra gausu, lieka neaišku. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad išvadas, kuriomis grįstas apkaltinamasis nuosprendis, pateikė klinika, kuri su VšĮ „Būk mano draugas“ yra susijusi glaudžiais finansiniais ryšiais. Taigi Smulkiųjų gyvūnų klinikos raštas be datos ir registracijos numerio, byloje įvardijamas kaip specialisto išvada, negali būti laikomas BPK 90 straipsnio 3 dalyje aprašyta specialisto išvada ir neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, nes nebuvo gautas įstatymų nustatyta tvarka. Byloje taip ir nebuvo gauta specialisto išvada, tai, be kita ko, patvirtino ir kasacinės instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, kad, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas turi imtis veiksmų, kad gautų BPK 89 ir 90 straipsnių nuostatas atitinkančią specialisto išvadą.
2.5. Bylą antrą kartą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas proceso įstatymo normomis ir kasacinės instancijos teismo nurodymais nesivadovavo. Nuosprendį priėmęs teismas tik pakartojo iš esmės tuos pačius veiksmus, kuriais procesinės teisės taikymo klaidas bandė taisyti pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas. Teismas nutarė apklausti Smulkiųjų gyvūnų klinikos raštą pasirašiusius asmenis. Tačiau tokia procesinės teisės taikymo klaidų taisymo forma nėra priimtina, nes taip nebuvo įmanoma gauti BPK 89 ir 90 straipsnių nuostatas atitinkančios specialisto išvados. Galiojančiame proceso įstatyme nurodyta specialisto išvada byloje nebuvo gauta, todėl niekinį dokumentą pasirašiusių asmenų pakartotinis kvietimas į teismo posėdį ir jų pakartotinė apklausa neturi jokio teisinio pagrindo ir taip gauti duomenys (apklausos rezultatai) negali būti laikomi leistinu būdu gautais įrodymais.
2.6. Nuosprendžio 11.7 papunktyje yra nurodyta, kad vien tai, jog išvada buvo parengta asmenų, kurie nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, savaime nereiškia, kad tokia išvada yra neteisinga, ir pateikiama nuoroda į kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-648/2019">2K-26-648/2019</a>. Toks teismo požiūris nėra suderinamas su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir aktualia kasacinės instancijos teismo praktika. Užduotį atlikti objektų tyrimą, vadovaujantis BPK nuostatomis, surašė tyrimą atlikusi ikiteisminio tyrimo įstaigos tyrėja. O teismo cituojamoje kasacinės instancijos teismo nutartyje buvo pasisakoma dėl konsultacinės (eksperto) išvados, kurią kaltinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu parengė specialių žinių turintis privatus ekspertas ar kitas asmuo ir kuri byloje buvo pateikta ne ikiteisminio tyrimo institucijos, prokuroro ar teismo iniciatyva, vertinimo. Taigi kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-648/2019">2K-26-648/2019</a> negali būti laikoma tinkamu precedentu.
2.7. Be kita ko, taip ir lieka neaišku, kaip Smulkiųjų gyvūnų klinikoje tik nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. dirbanti veterinarijos gydytoja M. L. galėjo būti įtraukta į 2021 m. balandžio 21 d. klinikos vadovės nurodymu sudarytą komisiją, kaip ji galėjo dalyvauti ir augintinių tyrime bei pasirašyti dokumentą, kuris Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas 2021 m. birželio 29 d. Šios aplinkybės taip pat leidžia kategoriškai teigti, kad nuosprendį priėmęs apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įsigilino į byloje nustatytinas aplinkybes ir nagrinėdamas bylą bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį padarė esminius proceso teisės pažeidimus.
2.8. BPK 180 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad, prieš pradėdamas vykdyti savo pareigas, specialistas pasirašo rašytinį pasižadėjimą sąžiningai atlikti jam pavedamas užduotis, be to, jis įspėjamas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. A. G., G. R. ir M. L. 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu nuotoliu buvo apklausti kaip specialių žinių turintys asmenys, jie perskaitė iš anksto atsiųstą priesaikos tekstą. Nors šie asmenys buvo apklausiami siekiant pašalinti trūkumą, susijusį su tuo, kad jie nėra pasirašę rašytinio pasižadėjimo ir nėra įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, jokių jų pasirašytų pasižadėjimų byloje taip ir neatsirado. Taigi byloje nėra jokių įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų, leidžiančių teigti, kad dešimčiai gyvūnų buvo atliktos uždraustos veterinarinės procedūros – pašalintos balso stygos. Tai reiškia, kad apkaltinamieji nuosprendžiai yra grindžiami duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais.
2.9. Apeliaciniame skunde buvo akcentuojama, kad viena iš esminių aplinkybių, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra ta, jog byloje nenustatyta, kad gyvūnai būtų buvę prižiūrimi kitų asmenų, kurie galėjo padaryti ikiteisminio tyrimo metu nustatytus sužalojimus šuniukams. Tokių duomenų nebuvo ne dėl to, kad šunis visą laiką prižiūrėdavo nuteistoji, o dėl to, kad niekas nebandė jų surinkti. Nuteistoji laikotarpiu nuo 2017 m. pabaigos ne kartą buvo išvykusi atostogauti ilgesniam laikui, t. y. 7–10 parų. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai patvirtino, kad išvada, jog augintiniai ilgesnį laiką nebuvo prižiūrimi kitų asmenų, yra neteisinga. Tačiau dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.
2.10. Apeliaciniame skunde buvo atkreipiamas dėmesys į šiurkščius procesinio įstatymo pažeidimus, galimai turinčius BK 247 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių. Gynėjas pažymėjo, kad viena iš liudytojų prieš tai buvo neteisėtai susipažinusi su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės departamento direktorius kreipėsi į tyrimą koordinuojantį prokurorą, prašydamas leisti Ž. Račkovskienei susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Prokuroras šį prašymą tenkino. Supažindinimo su bylos medžiaga nebaigus ikiteisminio tyrimo protokole nurodyta, kad su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažino ne tik ji, bet ir 2022 m. balandžio 22 d. patikrinime aktyviai dalyvavusi liudytoja A. S.. Apeliaciniame skunde buvo pažymėta, kad, esant tokiai situacijai, nebuvo galima vadovautis liudytojos A. S. parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo išdėstytas šios aplinkybės vertinimas yra nesuprantamas. Apeliacinės instancijos teismas, antrą kartą išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, perrašė pirmą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą priimtame nuosprendyje išdėstytus teiginius. Tai, kad prokuroras leido Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Ž. Račkovskienei susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nėra ir negali būti vertinama neigiamai. Apeliaciniame skunde buvo akcentuojama tai, kad, neturėdami prokuroro leidimo, su nebaigto ikiteisminio tyrimo duomenimis susipažino ne tik minima VMVT atstovė, bet ir tame pačiame ikiteisminiame tyrime liudytojo statusą turinti A. S.. Taigi taip ir lieka neaišku, kodėl apeliacinės instancijos teismas tik pakomentavo BPK 181 straipsnio nuostatas ir pasisakė dėl teisės į rungtyniško proceso užtikrinimą.
2.11. Devyniolika paimtų ir vėliau teismo konfiskuotų augintinių negalėtų būti laikomi inkriminuotos nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu. J. S. nuteista už tai, kad sudarė sąlygas dešimčiai šunų atlikti draudžiamas veterinarines procedūras. Jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad likę gyvūnai bent kažkaip galėtų būti susiję su inkriminuota nusikalstama veika ir galėtų būti laikomi inkriminuotos veikos padarymo priemone, byloje nėra. Taigi devyniolika augintinių negalėjo būti konfiskuoti, todėl baudžiamojo poveikio priemonė buvo pritaikyta netinkamai taikant materialiosios teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas dėl su augintinių konfiskavimu susijusių apeliacinio skundo argumentų taip ir nepasisakė. Be to, pirmosios instancijos teismas ne tik visiškai nepagrįstai nusikalstamos veikos įrankiu pripažino visus šunis, bet visus juos be jokio teisinio pagrindo neatlygintinai perdavė tretiesiems asmenims. Tačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė.
2.12. Visiškai neteisėtą augintinių konfiskavimą apeliacinės instancijos teismas pagrindė taip pat neteisėtu kitos baudžiamojo pobūdžio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – paskyrimu. Turto konfiskavimą ir teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą reglamentuoja skirtingos baudžiamojo įstatymo normos ir šių baudžiamojo poveikio priemonių taikymas yra siejamas su skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis. Taigi abiejų instancijų teismų nuosprendžiai yra neteisėti.
2.13. Apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu – yra paskirta visiškai nepagrįstai, nes naminių gyvūnų laikymas, skirtingai nei jų veisimas, negali būti laikomas darbine veikla. Draudimas laikyti naminius gyvūnus apskritai negalėjo būti taikomas. Tiek iki 2023 m. spalio 26 d. galiojusios BK 682 straipsnio 1 dalies redakcijos, tiek nuo šios datos įsigaliojusios BK 681 straipsnio 1 dalies redakcijos turinio analizė ir lingvistinė išraiška leidžia teigti, kad šią baudžiamojo poveikio priemonę įstatymų leidėjas sieja su darbine nuteisto asmens veikla, nepriklausomai nuo darbinės veiklos realizavimo formos, ir su draudimu užsiimti tokio pobūdžio darbine veikla. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu – yra paskirta visiškai nepagrįstai, netinkamai taikant materialiosios teisės normas.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepažeidė BPK normų, visas bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, ėmėsi procesinių veiksmų, kad būtų pašalintas kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIzLTY1NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-223-654/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-223-654/2024">2K-223-654/2024</a> konstatuotas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Šis teismas ėmėsi tinkamų procesinių veiksmų, siekdamas įvykdyti kasacinės instancijos teismo nurodymą. Apeliacinės instancijos teismo atlikti procesiniai veiksmai, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl Smulkiųjų gyvūnų klinikos rašte užfiksuotos informacijos išsamumo ir patikimumo, – trijų specialistų apklausa, prieš pradedant apklausą tinkamai įspėjus juos dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą, – laikytini pakankamais veiksmais, kuriais teismas tinkamai pašalino padarytą esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas Smulkiųjų gyvūnų klinikos pateiktas išvadas vertino ne kaip specialisto išvadą, o kaip rašytinį dokumentą, nes šis dokumentas pasirašytas asmenų, kurie nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo teikimą. Teismo posėdyje kaip specialistai apklausti gyvūnų tyrimą atlikę ir išvadą pateikę asmenys išsamiai ir motyvuotai paaiškino tyrimo metodus, tyrimo aplinkybes ir gautus rezultatus. Apklausiant specialistus buvo nustatyti ir specialistų asmens duomenys, išsilavinimas, specialybė, kvalifikacija, tirti objektai, naudoti tyrimo metodai ir techninės priemonės, specialistų nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti (BPK 89 straipsnio 3 dalis). Todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti tiek pateikta išvada, kaip rašytiniu įrodymu, tiek specialistų, apklaustų teismo posėdyje laikantis įstatymo reikalavimų, parodymais ir atmesti šių įrodymų šaltinius kaip neleistinus bei jais nesivadovauti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas dėl nuteistosios kaltės ir veikos kvalifikavimo, minėtą rašytinį įrodymą ir specialistų parodymus gretino su kitais byloje esančiais įrodymais.
3.3. Tai, kad liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaip VMVT atstovė buvo supažindinta su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nesuteikia pagrindo nesivadovauti šios liudytojos parodymais ar abejoti jų tikrumu. Liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta laikantis BPK nustatytos tvarkos, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus.
3.4. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria ne tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje, bet ir tais atvejais, kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (BK 681 straipsnio 3 dalis). J. S. nuo 2014 m. įgijo gana didelį skaičių šunų, nusprendė juos veisti ir veisė. Tai įrodo, kad nuteistoji ilgą laiką užsiėmė naminių gyvūnų laikymo ir veisimo veikla, todėl, atsižvelgiant į nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytų teisės aktų pažeidimų mastą, pavojingumą, pasekmes (sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims atlikti draudžiamas veterinarines procedūras, dėl to dešimt šunų buvo negrįžtamai suluošinti – pašalintos balso stygos), šiuo atveju yra pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams atimti teisę laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu. Aiškinamuoju raštu buvo paaiškinti BK kai kurių straipsnių, įskaitant BK 681 straipsnį, pakeitimo įstatymo projekto motyvai, o ne galiojančių BK nuostatų taikymo taisyklės.
3.5. Byloje nustatyta, kad nuteistoji sudarė sąlygas jai priklausantiems šunims atlikti draudžiamas veterinarines procedūras. Per patikrinimą iš J. S. buvo paimti dvidešimt septyni šunys ir nustatyta, kad dešimčiai iš jų neteisėtai pašalintos balso stygos. Taigi teismas pagrįstai vertino, kad paimti naminiai gyvūnai yra nusikaltimo padarymo priemonė, nes be jų būtų neįmanoma padaryti nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad nuteistajai yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta trejus metus laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu, pagrįstai nusprendė konfiskuoti visus per patikrinimą iš nuteistosios paimtus dvidešimt septynis šunis.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistosios J. S. kasacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-1-813/2025).
6. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nustatanti veikos faktines aplinkybes, juolab nagrinėjanti apeliaciniu skundu keltus klausimus, dėl kurių tinkamai pasisakė apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-813/2025). Kasacinio skundo argumentu, kad suluošintus šunis prižiūrėjo kiti asmenys, siekiama ginčyti faktines aplinkybes. Teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į apeliacinio skundo argumentus; kad VMVT atstovė A. S., kuri dalyvavo 2021 m. vasario 22 d. neplaniniame patikrinime ir kuri vėliau procese buvo apklausta kaip liudytoja, neturėjo teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, negrindžiami teisiniais argumentais, sudarančiais apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindą. Pažymėtina ir tai, kad į BPK reguliavimo ribas nepatenka pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatas atlikti su paimtais šunimis veiksmai. Atitinkamai šiais klausimais nepasisakytina.
7. Taigi teisėjų kolegija pagal kasacinį skundą tikrina, ar abiejų instancijų teismai, vadovaudamiesi Smulkiųjų gyvūnų klinikos raštu, kuriame nurodyta, kad dešimčiai augintinių buvo pašalintos balso stygos, ir specialistų parodymais, nepadarė esminio BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo ir ar tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 682 straipsnį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) ir BK 72 straipsnį.
Dėl specialių žinių naudojimo
8. Kasatorė nesutinka, kad Smulkiųjų gyvūnų klinikos raštas, kuris buvo pateiktas, atsakant į ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotį atlikti objektų tyrimą, ir specialistų parodymai atitinka įrodymams keliamą leistinumo reikalavimą, taip pat teigia, jog turėjo būti gauta specialisto išvada. Tokie kasatorės argumentai yra nepagrįsti.
9. BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama dėl duomenų pripažinimo įrodymais. Įrodymais baudžiamajame procese pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi, įrodymais pripažintini tik leistini ir su nagrinėjama byla susiję duomenys.???
9.1. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse nustatytas reikalavimas laikytis įstatymų gaunant įrodymus yra ypač svarbus, nes priešingu atveju nebūtų užtikrintas bylos nagrinėjimo teisingumas. Bet kuriuo atveju, ar informacija surinkta pagal BPK, ar ji gauta kitų įstatymų nustatyta tvarka, teismas turi pareigą patikrinti, ar duomenų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nurodytiems reikalavimams ir ar jie patikrinti BPK nurodytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtODk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-895/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-895/2020">2K-81-895/2020</a>, 2K-119-303/2021, 2K-218-976/2023).
9.2. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-339/2011, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017, 2K-91-891/2025).
9.3. Ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. ekspertizės aktas (specialisto išvada) teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; jis vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinamas atskirai nuo kitų bylos duomenų. BPK tiesiogiai nenustato būtinųjų ekspertinių tyrimų ikiteisminio tyrimo ir bylų nagrinėjimo teisme metu atvejų.
9.4. Baudžiamajame procese paprastai, jei to reikia pagal bylos aplinkybes, naudojamos šios specialių žinių panaudojimo formos: ekspertizės aktas, objektų tyrimo pagrindu pateikta specialisto išvada, pagal proceso šalių prašymą surašytas dokumentas (konsultacinė išvada), kito civilinio ar administracinio proceso tvarka gautas ekspertizės aktas (specialisto išvada), taip pat specialisto ar eksperto paaiškinimai (parodymai). Ekspertizės aktui (BPK 88 straipsnis) ir specialisto išvadai (BPK 90 straipsnis) keliami griežti turinio ir formos reikalavimai. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme. Šių asmenų surašytas dokumentas nelaikomas ekspertizės aktu (BPK 88 straipsnis) ar specialisto išvada (BPK 90 straipsnis) – jis yra tiriamas ir vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialių žinių turinčio asmens (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-210-303/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYtNjQ4LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-26-648/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-26-648/2019">2K-26-648/2019</a>). Konsultacinė išvada gali būti pripažinta įrodymu baudžiamojoje byloje, jei atitinka bendruosius ir specialiuosius tokio pobūdžio įrodymams keliamus reikalavimus. Kitiems dokumentams (BPK 95–96 straipsniai) turinio ar formos reikalavimai nenustatyti, jie vertinami pagal BPK 20 straipsnyje ir teismų praktikoje formuluojamus bendruosius reikalavimus įrodymams.
9.5. Kai teisme apklausiamas byloje ekspertizės aktą (specialisto išvadą) pateikęs ekspertas (specialistas), jo paaiškinimai (parodymai) vertinami kartu su jo pateiktu ekspertizės aktu (specialisto išvada) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC03OC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-78/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-78/2012">2K-P-78/2012</a>, 2K-586-303/2015, 2K-329-976/2017, 2K-356-689/2018, 2K-373-976/2018, 2K-355-648/2018, 2K-334-699/2018, 2K-283-222/2018, 2K-141-976/2019, 2K-129-495/2020, 2K-141-697/2021, 2K-7-41-1073/2024).
9.6. Tačiau teismas į posėdį gali kviesti ir specialistą, kuris nėra pateikęs išvados ikiteisminio tyrimo metu (BPK 284 straipsnio 3 dalis). Jei toks ekspertas (specialistas) byloje nebuvo pateikęs ekspertizės akto (specialisto išvados), jo teisme pagal kompetenciją duoti paaiškinimai (parodymai) gali būti laikomi savarankiškais įrodymais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2009).
9.7. Taigi, nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui siekiant baudžiamajame procese pasitelkti asmenis, turinčius specialių žinių, bet nesančius teismo ekspertais, turi būti laikomasi BPK reikalavimų: pirmiausia, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, norėdamas paskirti atlikti objektų tyrimą, turi kreiptis į konkretų asmenį / įstaigą (pvz., kaip nagrinėjamoje byloje į Smulkiųjų gyvūnų kliniką), klausdamas, ar konkretus asmuo gali atsakyti į konkrečius klausimus / prašydamas informuoti apie įstaigoje dirbančius asmenis, galinčius atsakyti į konkrečius klausimus; antra, gavęs atsakymą apie tokius asmenis, įsitikinti jų kompetencija, išsiaiškinti jo santykius su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju, patikrinti, ar nėra pagrindo specialistą nušalinti, po to jį įspėti pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą (BPK 89 straipsnio 2 dalis, 180 straipsnio 2 dalis) ir pavesti atlikti objektų tyrimą (BPK 205 straipsnis); trečia, jei yra būtinybė, specialistą apklausti teisme, jį įspėjus dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (BPK 284 straipsnio 4 dalis, 277 straipsnio 1 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė tokios aplinkybės, reikšmingos vertinimui, ar byloje esantis Smulkiųjų gyvūnų klinikos raštas yra leistinas ir patikimas įrodymas, ar leistini apeliacinės instancijos teisme apklaustų specialistų parodymai, taip pat, ar apeliacinės instancijos teismas turėjo paskirti ekspertinį tyrimą:
10.1. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnė L. S. 2021 m. balandžio 20 d., vadovaudamasi BPK 205 straipsniu, paskyrė užduotį atlikti objektų tyrimą, kad būtų nustatyta, ar gyvūnai augintiniai buvo sužaloti. Užduotis adresuota Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovei B. K. (1 t., b. l. 87–89). Atsakymams į užduotus klausimus pateikti 2021 m. balandžio 21 d. Smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovės nurodymu buvo sudaryta komisija, ją sudarė veterinarijos gydytojai prof. dr. A. G., G. R. ir veterinarijos gydytoja rezidentė M. L.. Atsakymai į užduotus klausimus buvo gauti 2021 m. birželio 29 d. (1 t., b. l. 90–93). Teismuose šis dokumentas buvo vertintas kaip specialisto išvada, teisme taip pat kaip specialistai buvo apklausti asmenys, surašę šį dokumentą.
10.2. Kasacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmą kartą bylą išnagrinėjusio apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIzLTY1NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-223-654/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-223-654/2024">2K-223-654/2024</a> nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas apklausė specialistus, neįspėjęs jų dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą (nesilaikė BPK 284 straipsnio 4 dalies ir 277 straipsnio 1 dalies nuostatų), taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turi imtis veiksmų, kad gautų BPK 89 ir 90 straipsnių nuostatas atitinkančią specialisto išvadą.
10.3. Apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka iš naujo, apklausė A. G., G. R. ir M. L., jiems išaiškinęs, kad jie bus apklausiami kaip specialių žinių turintys asmenys, įspėjo juos dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą ir prisaikdino. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, šiais parodymais teismas kartu su kitais byloje surinktais duomenimis rėmėsi kaip įrodymais.
10.4. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir išklausęs specialistų paaiškinimų, naujos specialisto išvados ar ekspertizės akto negavo, tačiau nusprendė, kad išvada, gauta iš veterinarijos klinikos, bus vertinama kaip rašytinis dokumentas.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinės instancijos teismo suformuluotus reikalavimus, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, pirmiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką dėl specialių žinių naudojimo ir rašytinių įrodymų leistinumo, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės laikėsi nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjIzLTY1NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-223-654/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-223-654/2024">2K-223-654/2024</a> išdėstytų reikalavimų ir išvadas dėl faktinių aplinkybių nustatymo ir baudžiamojo įstatymo taikymo grindė leistinais įrodymais.
11.1. Pirma, specialistų, kurie, tinkamai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, įsitikinus jų kompetencija, buvo apklausti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, parodymai atitinka visus įrodymams keliamus reikalavimus (yra susiję su byla, leistini, patikrinti kitais bylos duomenimis), todėl jais apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kaip įrodymais nustatydami svarbias faktines aplinkybes – kad dešimčiai šunų buvo atlikta draudžiama veterinarinė procedūra – pašalintos balso stygos ir kokias pasekmes šunys dėl to patiria (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 11.8 punktas su papunkčiais ir 11.9 punktas). Tokie specialistų parodymai vertintini kaip savarankiški įrodymai, nepriklausomai nuo to, kaip byloje yra ar buvo vertinamas dokumentas, kurį jie surašė ikiteisminio tyrimo metu.
11.2. Antra, tai, kad apeliacinės instancijos teismas negavo BPK 89 ir 90 straipsnių nuostatas atitinkančios specialisto išvados, savaime nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atliktas įrodymų tyrimas, tinkamai apklausti specialistai, vertinę esančius byloje medicinos dokumentus, jie dar kartą paaiškino, kaip buvo nuspręsta dėl balso stygų operacijų atlikimo ir jų sukeltų pasekmių šunims; nustatyta, kad byloje yra medicinos dokumentai, kuriuose konstatuotas šunų balso stygų pašalinimas; taip pat nustatyta, kad naujas (pakartotinis) tyrimas sukeltų nereikalingų kančių šunims ir taptų nepagrįsta medicininio pobūdžio intervencija. Taigi, BPK nesant reikalavimo dėl būtinumo skirti ekspertizę ar gauti specialisto išvadą tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nusprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad šunims yra pašalintos balso stygos, kad tokia veika, nustačius ir kitus būtinuosius požymius, turi būti kvalifikuota pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, ir neskyrė naujo ekspertinio tyrimo.
11.3. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminio BPK pažeidimo, vertindamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos fakulteto dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos 2021 m. birželio 29 d. pateiktą išvadą, kuri yra pasirašyta asmenų, neįspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo teikimą (BK 235 straipsnio 1 dalis), kaip rašytinį dokumentą.
11.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors šio dokumento gavimas buvo inicijuotas ikiteisminio tyrimo pareigūno kaip objektų tyrimas (BPK 205 straipsnis), jis negali būti vertinamas kaip specialisto išvada, nes gautas neįspėjus specialistų (veterinarijos gydytojų) dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingos išvados pateikimo, taigi, neatitinka formos reikalavimų. Kaip pagrįstai nurodo kasatorė, šis dokumentas taip pat nėra konsultacinė išvada, nes buvo parengtas pagal ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotį, o ne sutartiniais pagrindais proceso šalies prašymu (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, jis pagrįstai vertintas kaip dokumentas (BPK 95–95 straipsniai), kuriam yra taikomi bendrieji įrodymams keliami sąsajumo, leistinumo ir patikimumo (BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys) reikalavimai. Byloje nustatyta, kad dokumentas buvo gautas oficialiai kreipusis į veterinarijos kliniką, sudarius kompetentingų asmenų komisiją, kuri vertino dokumentuose fiksuotus šunų, oficialiai paimtų iš savininkės, sveikatos duomenis. Rašytiniame dokumente fiksuoti duomenys buvo tiriami ir vertinami dalyvaujant nuteistajai, šiame dokumente nurodyta įrodomoji informacija buvo patikrinta BPK nustatytais veiksmais. Kaip detaliai nurodė apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 11.8 papunktyje, 11.8.1–11.8.3 papunkčiuose, 11.9 punkte ir 12 punkte, dokumente pateiktą informaciją apie dešimčiai šunų pašalintas balso stygas, dėl ko šie buvo suluošinti, grindžia įrodymais pripažintų duomenų visetas, kurį sudaro dokumentą parengusių, teisme įspėtų dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekusių specialistų parodymai; liudytojų parodymai; 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo aktas; išrašai iš ligos istorijos; vaizdo įrašai ir kiti byloje esantys įrodymai.
12. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės laikėsi BPK reikalavimų, susijusių su specialių žinių panaudojimu.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės užsiimti tam tikra veikla – taikymo
13. Nuteistoji J. S. kasaciniame skunde nurodo, kad teismai netinkamai aiškino BK 682 straipsnį ir nepagrįstai jai paskyrė draudimą laikyti naminius gyvūnus ir užsiimti jų veisimu. Šie kasatorės argumentai iš dalies yra pagrįsti.
14. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė BK 682 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės užsiimti tam tikra veikla – turinį, uždrausdami nuteistajai užsiimti gyvūnų veisimu, tačiau netinkamai pritaikė šią baudžiamojo poveikio priemonę uždrausdami J. S. laikyti gyvūnus augintinius.
14.1. BK 682 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad BK 682 straipsnis nuo 2023 m. spalio 26 d. neteko galios, tačiau šio straipsnio nuostatos perkeltos į BK 681 straipsnį (2023 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija), kurio 3 dalyje nurodyta, kad teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Taigi, reguliavimas bylai aktualiu aspektu nepasikeitė.
14.2. Taigi ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama dviem atvejais: 1) kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje, 2) kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimas yra uždraudimas asmeniui užsiimti tam tikra ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla, t. y. tokia nevienkartinio pobūdžio veikla, kuria paprastai užsiimama siekiant pelno.
14.3. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nuo 2013 m. sausio 1 d. yra kalbama apie gyvūnus augintinius, kuriais pripažįstami gyvūnai, laikomi estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti (2 straipsnio 5 dalis). Taigi, teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad nustatant paskirtosios pagal BK baudžiamojo poveikio priemonės turinį vartotinas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme įtvirtintas terminas – „gyvūnas augintinis“.
14.4. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų instancijų teismai pagrįstai ir motyvuotai paskyrė draudimą užsiimti gyvūnų veisimu. Teismai, atsižvelgdami į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir detaliai išdėstę aplinkybes, pagrindžiančias ne tik nusikalstamą veiką, už kurią nuteista J. S., tačiau ir kitas aplinkybes, liudijančias apie netinkamą elgesį su šunimis, padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad J. S. negalima palikti teisės užsiimti tam tikra veikla, t. y. gyvūnų veisimu.
14.5. Tačiau teismai, uždrausdami trejus metus J. S. laikyti gyvūnus augintinius, netinkamai aiškino BK 682 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės užsiimti tam tikra veikla – turinį ir nepagrįstai ją pritaikė nuteistajai.
14.6. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad gyvūno laikymas – tai gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas. Taigi gyvūno augintinio laikymas nėra ūkinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, kuria užsiimama siekiant pelno. Gyvūnai augintiniai laikomi estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti, todėl draudimas juos laikyti nepatenka į baudžiamojo poveikio priemonės – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo – turinį.
14.7. Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, nors aptariama baudžiamojo poveikio priemonė dabar yra nustatyta ne BK 682 straipsnio 3 dalyje, o BK 681 straipsnio 3 dalyje (2023 m. spalio 10 d. įstatymo redakcija), tai neturi jokios įtakos nuteistosios teisinei padėčiai, todėl, šia nutartimi keičiant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apimtį, vadovaujamasi nutarties priėmimo metu galiojančiu reguliavimu.
15. Kartu pažymėtina ir tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad gyvūno laikytoju negali būti asmuo, kuris yra teistas už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 310 straipsnyje, padarymą, – vykdant teismo sprendimą ir dešimt metų įvykdžius teismo sprendimą. Taigi J. S., kuri yra nuteista pagal BK 310 straipsnio 1 dalį, pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 3 dalį yra draudžiama laikyti visų rūšių gyvūnus.
Dėl BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – šunų konfiskavimo
16. Nuteistoji J. S. kasaciniame skunde teigia, kad teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnį ir nepagrįstai paskyrė devyniolikos augintinių, kuriems nebuvo pašalintos balso stygos, konfiskavimą. Byloje nustatyta, kad 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo metu buvo paimti dvidešimt septyni, o ne, kaip teigia kasatorė, dvidešimt devyni šunys, taigi toliau bus nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai buvo konfiskuoti septyniolika augintinių.
17. Teismai, taikydami BK 72 straipsnį, konfiskavo visus paimtus iš nuteistosios šunis – ir tuos, kurių balso stygos buvo pašalintos, ir nesuluošintus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė konfiskuoti 2021 m. vasario 22 d. patikrinimo metu iš J. S. paimtus dvidešimt septynis šunis kaip uždraustos veikos padarymo priemonę ir perduoti juos nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „Būk mano draugas“ surastiems globėjams (nuosprendžio 12 lapas). Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, nuosprendžio 15.2 papunktyje nurodė, kad BK 310 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos neįmanoma padaryti be gyvūnų, todėl gyvūnai (šunys) yra tiek nusikalstamos veikos sąlyga, be kurios šio nusikaltimo padaryti neįmanoma, tiek nusikaltimo padarymo priemonė; kad, atsižvelgiant į paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą laikyti gyvūnus ir užsiimti jų veisimu, pagrįstai nuspręsta konfiskuoti visus per patikrinimą paimtus šunis ir juos perduoti globėjams.
18. BK 72 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
19. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nusikalstama veika buvo suluošinta dešimt šunų, vadinasi, šie šunys pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Tačiau nagrinėjamu atveju klausimas kyla dėl septyniolikos nesuluošintų šunų konfiskavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Įvertinus teismų sprendimus ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad gyvūnai (šunys), kurie nebuvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, negali būti konfiskuoti pagal BK 72 straipsnį.
19.1. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad ir nesužaloti šunys yra nusikaltimo priemonė; kita vertus, šia nutartimi konstatavus, kad nebuvo teisinio pagrindo nuteistajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės laikyti gyvūnus augintinius atėmimą, apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl kitų paimtų (septyniolikos) šunų konfiskavimo teisėtumo taip pat yra nepagrįsti.
19.2. Teismas, priimdamas nuosprendį, turi išspręsti daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau BPK 94 straipsnyje nėra sureguliuota nagrinėjamoje situacijoje susiklosčiusi situacija, kai gyvūnai, kurie yra susiję su nusikalstamos veikos tyrimu ir nagrinėjimu, nepripažinti konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnį, kita vertus, dėl netinkamo elgesio su jais ir dėl to, kad nuteistoji pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą neturi teisės laikyti jokių gyvūnų augintinių, jie negali būti grąžinti nuteistajai kaip teisėtai savininkei pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
19.3. Teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumo. Teismui paprastai nepripažįstama teisė taikyti analogiją ir užpildyti teisės spragas, kai tai yra susiję su pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimu, tačiau baudžiamojo proceso įstatyme nėra draudimo, esant teisiniam taikymo pagrindui, nesureguliuotas procedūrines taikymo formas nustatyti taikant analogiško pobūdžio normas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02OTcvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-697/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-697/2024">2K-7-697/2024</a>).
19.4. Nagrinėjamu atveju, sistemiškai aiškinant BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, aptariami šunys turėtų būti perduoti valstybei. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas arba bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimas dėl gyvūno konfiskavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui ar kitam paimtą gyvūną galinčiam laikinai laikyti gyvūnų laikytojui arba kitokiu būdu užtikrinti tinkamą gyvūno laikymą. Nagrinėjamoje byloje taip ir buvo padaryta.
19.5. Taigi, teismų sprendimas perduoti visus gyvūnus – t. y. ir dešimt suluošintų, ir septyniolika nesuluošintų – nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „Būk mano draugas“ surastiems globėjams yra pagrįstas, tik turėtų būti grindžiamas ne BK 72 straipsnio nuostatomis, o BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu kartu su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajai J. S. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių:
Vadovaujantis BK 681 straipsnio 3, 4 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimą – uždrausti užsiimti gyvūnų augintinių veisimu trejus metus.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti J. S. priklausančius dešimt šunų, kuriems buvo pašalintos balso stygos, ir perduoti nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „Būk mano draugas“ surastiems globėjams.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, septyniolika iš J. S. paimtų šunų perduoti nuolatinei globai dabartiniams VšĮ „Būk mano draugas“ surastiems globėjams.
Kitas Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, informuoti J. S., kad ji negali būti jokios rūšies gyvūno laikytoja vykdant Tauragės apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nuosprendį ir dešimt metų juos įvykdžius.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Darius Kantaravičius
Rima Ažubalytė
