Civilinė byla Nr. 3K-3-295/2011
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-20920-2009-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 114.11; 128.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuoti asmenys – L. S., A. J., A. Š. ir N. P.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiami palikimo priėmimo termino pratęsimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai.
Pareiškėja 2009 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti terminą palikimui, atsiradusiam po senelės V. Š., mirusios 2006 m. gruodžio 4 d., priimti. Pareiškėja nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 17 d. mirė jos tėvas A.Š., todėl po senelės mirties ji kartu su kitais įpėdiniais paveldi atstovavimo teise. Pareiškėja pažymėjo, kad trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: pareiškėja nuo 2003 m. sausio 14 d. iki šiol gyvena Didžiojoje Britanijoje, Londone, turi du mažamečius vaikus, kuriuos, 2006 m. šeimą palikus sutuoktiniui, išlaiko viena; suinteresuoti asmenys, kurie taip pat yra įpėdiniai, buvo nesąžiningi, nurodė, kad palikimo priėmimo procedūrą atliks vienas asmuo, o paskui palikimą pasidalys, tačiau pažado netesėjo, be to, nuslėpė nuo pradėjusios paveldėjimo bylą notarės faktą, kad pareiškėja yra viena iš paveldėtojų. Pareiškėjos nuomone, išvardytos aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti praleistą terminą palikimui priimti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi pareiškimą tenkino – pratęsė pareiškėjai įstatymo nustatytą terminą palikimui po senelės V. Š., mirusios 2006 m. gruodžio 4 d., priimti.
Teismas nustatė, kad pareiškėja palikimo atsiradimo momentu gyveno Didžiojoje Britanijoje, Londone, viena augino du mažamečius (tuo metu – trejų ir vienerių metų) vaikus, nes 2006 m. gruodį pareiškėjos vyras paliko šeimą. 2008 m. lapkričio 11 d. teismo sprendimu nutraukta pareiškėjos ir jos vyro santuoka, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja. Teismas atsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, kad kiti įpėdiniai žadėjo dalį palikimo ir kad ji, kreipdamasi į notarą palikimui priimti, nenorėjo vilkinti palikimo priėmimo procedūros, taip pat kad kiti įpėdiniai dar 2007 m. siūlė pareiškėjai pinigų. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi su pareiškimais į notarą palikimui priimti, tačiau daugiau neatliko jokių su palikimo priėmimu susijusių veiksmų, jiems neišduoti paveldėjimo teisės liudijimai ir suinteresuotų asmenų vardu neįregistruotos nuosavybės teisės į paveldėtą turtą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad termino palikimui priimti pareiškėjai pratęsimas neprieštarautų šio termino tikslams ir nepažeistų suinteresuotų asmenų turtinių interesų pusiausvyros, taip pat atitiktų pareiškėjos mažamečių vaikų interesus – pareiškėjai priėmus palikimą, vaikams būtų užtikrinamos geresnės gyvenimo sąlygos ir taip būtų įgyvendintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi į notarą palikimui priimti, nenurodė pareiškėjos kaip įpėdinės, nors apie tai žinojo, ir sprendė, jog taip jie pažeidė pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai (CK 1.5 straipsnis). Teismas konstatavo, kad pareiškėja, sužinojusi apie savo teisių pažeidimą (kad kiti įpėdiniai neketina dalytis su ja palikimu) per protingą terminą kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui priimti.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų L. S., A. J., A. Š. ir N. P. atskiruosius skundus, 2011 m. vasario 3 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį panaikino ir pareiškimo netenkino.
Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji iki 2009 m. net neketino kreiptis dėl senelės palikimo priėmimo, nes kiti įpėdiniai neva žadėjo pareiškėjai kompensuoti jai tenkančią palikimo dalį ir tik tada, kai paaiškėjo, kad šie pažado nevykdys (2009 m.), kreipėsi į teismą. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės paneigia pareiškėjos nurodytas, jos nuomone, svarbias palikimo priėmimo terminui pratęsti priežastis: gyvenimą užsienyje, šeimos problemas. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad ji tikėjo kitų įpėdinių pažadais, teisėjų kolegija nelaikė svarbia priežastimi, sutrukdžiusia pareiškėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja atvykdavo į Lietuvą, bendraudavo su kitais įpėdiniais, todėl turėjo galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo laiku.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja D. S. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:
1. Kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas palikimo priėmimo termino pratęsimo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. ir kt. v. R. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. ir kt. v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjai laiku kreiptis į notarą po senelės mirties: pareiškėja gyveno Londone, augino du mažamečius vaikus, ją paliko sutuoktinis. Kasatorės teigimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti buvo Lietuvoje ir galėjo kreiptis į notarą; į Lietuvą ji atvyko tik 2007 m. vasarą. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nesąžiningą suinteresuotų asmenų elgesį: jie nuslėpė nuo notaro, tvarkančio paveldėjimo bylą, kad kasatorė yra viena iš įpėdinių, prašė kasatorės nesikreipti dėl palikimo priėmimo ir pažadėjo jai skirti dalį palikimo, tačiau pažado netesėjo. Kasatorė niekada palikimo neatsisakė, priešingai, domėjosi juo, atsižvelgė į suinteresuotų asmenų prašymus dėl to, kaip turėtų būti priimamas palikimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė kasatorės nepilnamečių vaikų interesus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad termino palikimui priimti pratęsimas atitiks kasatorės nepilnamečių vaikų interesus, nes taip bus pašalintos kliūtys jai gauti palikimo dalį, atitinkamai – užtikrinti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas, taip įgyvendinant prioritetinės vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, kokių teisinių padarinių kasatorei ir suinteresuotiems asmenims gali turėti sprendimas pratęsti kasatorei terminą palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad suinteresuoti asmenys pateikė pareiškimus notarui dėl palikimo priėmimo, tačiau neatliko jokių kitų su paveldėjimu susijusių veiksmų (nenustatė, kiek palikėja turėjo turto ir kiek skolų, nesudarė susitarimo dėl turto pasidalijimo ir pan.), todėl termino palikimui priimti kasatorei pratęsimas nesukels jiems neigiamų padarinių (išskyrus tai, kad sumažės suinteresuotų asmenų paveldimo turto dalis).
2. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo posėdžių formą (CPK 15, 153 straipsniai), įrodymų tyrimą ir vertinimą (CPK 185 straipsnis) ir nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. (J. K.) v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011). Pasak kasatorės, nagrinėjant bylą ypatingąja teisena, kilo ginčas dėl teisės. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, nustatydamas septynių dienų terminą jai apskųsti. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, taip pažeisdamas CPK 15 straipsnio, 153 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtintą žodiškumo principą, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai žodžiu duoda paaiškinimus, parodymus ir prašymus, išskyrus CPK nustatytus atvejus. Apeliacinės instancijos teismas išvadą, kad pareiškėja sąmoningai neįgyvendino savo teisių į palikimą, padarė tiesiogiai kasatorės neišklausęs. Be to, kasatorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas tik paviršutiniškai įvertino jos nurodytas aplinkybes ir įrodymus, nevertino jų visumos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys L. S., A. J., A. Š. ir N. P. prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Suinteresuotų asmenų teigimu, ilgas buvimas užsienyje gali būti vertinama kaip svarbi aplinkybė pratęsti terminą palikimui priimti tik tada, jeigu kasatorė pagrįstų, kaip tai sutrukdė jai įgyvendinti savo teises. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, mirus palikėjai, kasatorė suvokė, jog ji turi priimti palikimą, tačiau to nepadarė. Kasatorė galėjo priimti palikimą per Didžiojoje Britanijoje esančias Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas, kreiptis dėl reikalingų dokumentų patvirtinimo į notarines įstaigas ir persiųsti juos notarui Lietuvoje arba atsiųsti jam pareiškimą dėl palikimo priėmimo registruotu paštu. Suinteresuotų asmenų nuomone, kritiškai vertintinas kasatorės argumentas, kad ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes manė, jog kiti įpėdiniai greičiau atliks paveldėjimo procedūras: tokios aplinkybės patvirtina, kad kasatorė, atsiradus palikimui, nerodė iniciatyvos atlikti palikimui priimti būtinų veiksmų. Kasatorė yra 35 metų amžiaus, sveika, turi aukštąjį išsilavinimą. Suinteresuotų asmenų teigimu, tai reiškia, kad kasatorei taikytinas rūpestingo asmens, galinčio įgyvendinti savo teises, standartas. Kasatorė elgėsi pasyviai, nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo galimybėmis įgyvendinti teisę į palikimą. Be to, nors kasatorė procesiniuose dokumentuose teismui nurodė, kad sunkumų šeimoje atsirado nuo 2006 m., jos santuoka nutraukta 2008 m. lapkričio 11 d., tačiau į teismą pratęsti termino palikimui priimti ji kreipėsi tik 2009 m. lapkričio 11 d. Kasatorė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji per visą šitą terminą negalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo, kartu ir į teismą, prašydama pratęsti praleistą terminą; 2007 m. kasatorė du kartus lankėsi Lietuvoje, tačiau į notarą nesikreipė. Suinteresuotų asmenų teigimu, šios aplinkybės įrodo, kad kasatorė savo teisių į palikimą neįgyvendino ne dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, bet dėl savo kaltės. Suinteresuotas asmuo L. S. nurodė notarei, kad yra dar viena įpėdinė, gyvenanti užsienyje, taip pat kad neaišku, ar ji kreipsis dėl palikimo priėmimo; notarė V. V. per teismo posėdį paliudijo, jog kasatorė į ją nesikreipė, o notarė neturi pareigos ieškoti įpėdinių. Suinteresuotų asmenų nuomone, šios aplinkybės paneigia prielaidą, kad jie nesąžiningai elgėsi su kastore ir kad jų veiksmai turėjo įtakos kasatorės sprendimui nepriimti palikimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimo
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą arba kreiptis į teismą dėl turto apyrašo sudarymo, arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą, t. y. priimti palikimą kiekvienas įpėdinis turi asmeniškai, pats arba per atstovą. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. U. ir kt. v. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. V. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-246/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis nurodytomis įstatymo ir teismų praktikos taisyklėmis, teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą, trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.
Įvertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė kasatorės prašymą pratęsti palikimo priėmimo terminą, nes jos nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų. Faktinės aplinkybės, kad kasatorė gyveno Londone ir turi nepilnamečių vaikų, byloje nekvestionuojamos, tačiau jos per se negali būti traktuojamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios kasatorei atlikti palikimo priėmimo veiksmus atvykus į Lietuvą ar pasinaudojant konsulinių tarnybų paslaugomis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašymas atnaujinti terminą tenkintinas, remdamasi iš esmės vien tikslingumo kriterijumi – kad kasatorei ir jos vaikams būtų naudinga gauti palikimo dalį, tačiau kartu nutartyje prieštaringai nurodė aplinkybes, kurios rodo, jog teismas negalėjo įvertinti tikrųjų palikimo priėmimo padarinių kasatorės turtiniams interesams: kad palikimą sudarančio turto masė nežinoma, palikimas gali būti menkavertis, o palikėja galbūt turėjo daug skolų. Antroji kasatorės nurodyta priežastis – kad kiti įpėdiniai buvo nesąžiningi, nes žadėjo, jog palikimo priėmimo procedūrą atliks vienas asmuo, o paskui palikimą pasidalys, tačiau pažado netesėjo, negali būti pripažinta byloje nustatyta aplinkybe. Faktinė aplinkybė pripažįstama nustatyta, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad ji egzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis); teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šioje nutarties dalyje rėmėsi tik pačios kasatorės paaiškinimais, nevertino jos teiginių pagrįstumo ir nurodomų faktų tikrumo pagal įstatyme nustatytas įrodinėjimo taisykles. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai yra teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 186 straipsnis), tačiau nė vieno iš jų paaiškinimai neturi didesnės įrodomosios galios (CPK 185 straipsnio 2 dalis); tuo atveju, kai suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kaip nagrinėjamu atveju, prieštaringi, nė vienam iš jų negali būti teikiamas prioritetas, nebent jų tikrumą patvirtintų kita bylos medžiaga.
Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštarauja teismų praktikai, deramai neargumentuoti – nenurodyta, kokios būtent teismų praktikos taisyklės ir kaip pažeistos, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl reikalavimo bylą nagrinėti žodiniame apeliacinės instancijos teismo posėdyje pažeidimo teisinių padarinių
Kasacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, taikytinos, kai, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, kyla ginčas dėl teisės. Kasatorė teigia, kad dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiama nutartis naikintina.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės pažeidimų iš dalies pagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje nagrinėjamu klausimu išaiškinta, kad, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi būti laikomasi bendrųjų civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. Tinkamas byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimas inter alia užtikrinamas teisės normų nustatytais procesiniais terminais bei teismo posėdžių forma, kurie skiriasi priklausomai nuo to, ar byloje yra sprendžiamas ginčas dėl teisės. Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingojoje teisenoje taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pratęsimo, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Tokį procesinį sprendimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti apeliaciniu skundu per CPK 307 straipsnyje nustatytą terminą. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiose bylose yra konstatavęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė D. Š. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-454/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-115/2010). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio formos reikalavimų pažeidimas įstatyme nepriskirtas prie absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), todėl šio pažeidimo teisiniai padariniai kiekvienu atveju vertintini pagal tai, kiek tai suvaržė asmens teisę į tinkamą teismo procesą ir galėjo lemti tai, jog byla buvo neteisingai išspręsta (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, kilus ginčui dėl teisės, teismai, pažeisdami aptartas teismų praktikos taisykles, netaikė ieškinio teisenos normų, tačiau šie pažeidimai nevertintini kaip esminiai. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, kasatorė dalyvavo teismo posėdyje, teikė paaiškinimus, o suinteresuotiems asmenims apskundus teismo nutartį – ir atsiliepimus į atskiruosius skundus, taigi jos teisė būti išklausytai buvo įgyvendinta. Apeliacinės instancijos teismas suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, tačiau nė vienas proceso dalyvis tokiai teismo posėdžio formai neprieštaravo. Bylos procesiniai dokumentai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka sutrukdė kasatorei pateikti reikšmingus paaiškinimus ir todėl galėjo būti priimtas neteisingas teismo sprendimas.
Dėl išvardytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 73,75 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatorės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos D. S. valstybei 73,75 Lt (septyniasdešimt tris litus 75 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
Juozas Šerkšnas
