Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo, norminio akto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-296/2011

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-01261-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8 (S)

2011 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo keleivių transporto kooperatinės bendrovės,,Gintarinis vairas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui keleivių transporto kooperatinei bendrovei,,Gintarinis vairas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo, norminio akto pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo su ieškovu, nurodant, jog ieškovas šiurkščiai pažeidė darbo tvarką. 2009 m. spalio 8 d. ieškovui buvo įteiktas atsakovės prašymas paaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovas nevykdo atsakovo įmonėje patvirtintos Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarkos. Ieškovas atsakovui nurodė, kad jis savo pareigas vykdė tinkamai. 2009 m. spalio 19 d. ieškovui buvo įteiktas pranešimas, jog darbo sutartis su ieškovu bus nutraukta nuo 2009 m. spalio 21 d.; bendrovės direktoriaus 2009 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 128 darbo sutartis buvo nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą). Ieškovas nurodo, kad buvo atleistas iš darbo neteisėtai, nes šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė, dėl neteisėto atleidimo ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos, be to, atsakovas neteisėtai patvirtino naują keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarką.

Ieškovas prašė pripažinti atsakovo 2009 m. birželio 10 d. Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarką neteisėta ir ją panaikinti, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už visą pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2009 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d sprendimu:

atmetė ieškinio dalį dėl atsakovo 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintos Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarkos panaikinimo;

patenkino ieškinio dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir panaikino atsakovo 2009 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 128 dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą;

patenkino ieškinio dalį dėl darbo užmokesčio priteisimo ir priteisė iš atsakovo ieškovui vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

iš dalies patenkino ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš atsakovo ieškovui 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusią šio ieškinio dalį atmetė;

priteisė iš atsakovo ieškovui 1500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti;

priteisė iš ieškovo atsakovui 300 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti.

priteisė iš atsakovo valstybei 220 Lt žyminio mokesčio, 18 Lt pašto išlaidų.

Dėl Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarkos pripažinimo negaliojančia teismas nurodė, kad atsakovo 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 70 patvirtintą Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarką galima pripažinti vietiniu teisės aktu (DK 4 straipsnio 3 dalis), šio akto normos taikomos visiems atsakovo darbuotojams, tai nėra individualaus pobūdžio aktas ir ginčas dėl šio akto teisėtumo priskirtinas ne darbo, bet kolektyvinių ginčų kategorijai; kolektyvinio ginčo reikalavimų įmonės darbuotojas reikšti negali, tokia teisė suteikta tik DK 69 straipsnyje nurodytiems asmenims. Teismas konstatavo, kad ieškinį pareiškė neturintis teisės asmuo ir šią ieškovo ieškinio dalį atmetė.

Dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas nurodė, kad keleivių kontrolieriaus funkcijų perdavimas ieškovui buvo papildoma darbo funkcija, kuri nebuvo nustatyta ieškovo darbo sutartyje; atsakovas, reikalaudamas ieškovo laikytis naujosios keleivių vežimo tvarkos, pakeitė būtinąsias ieškovo darbo sutarties sąlygas (DK 95 straipsnio 1 dalis) ir šiuos veiksmus vykdė negavęs išankstinio rašytinio ieškovo sutikimo (DK 120 straipsnio 2 dalis).

Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, atsisakydamas dirbti pagal neteisėtai pakeistas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, pagrįstai gynė pažeistas darbo teises ir šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo nepadarė; kadangi neįrodytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, tai tenkintinas ieškinys dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išeitinės išmokos bei darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo (DK 297 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad ieškovui buvo padaryta neturtinės žalos (DK 250 straipsnis), nes atleidimas iš darbo lėmė ieškovo dvasinius išgyvenimus, neigiamus padarinius ieškovo šeimos nariams, nes tik ieškovas išlaikė kitus šeimos narius, be to, privalėjo ieškotis kito darbo. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie itin sunkius atleidimo iš darbo padarinius, todėl ieškovo nurodyta 120 000 Lt neturtinė žala yra per didelė, ieškovui priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. vasario 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą, priteisė iš atsakovo ieškovui 1000 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei – 5,60 Lt pašto išlaidų.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepakeitus darbo sutarties turinio, nėra pagrindo reikalauti, jog ieškovas vykdytų ne tik vairuotojo, bet ir autobuso keleivių kontrolės funkcijas; pažymėjo, kad negalima reikalauti iš darbuotojo atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi (DK 119 straipsnis).

Teisėjų kolegija nurodė, kad, pripažinus, jog ieškovas, vykdydamas atsakovo nustatytą naują keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo tvarką, vis dėlto ją pažeidė, nes, 2009 metų spalio 7 d. vairuodamas autobusą maršrutu,,Miesto ligoninė – Kalnupės gatvė“, nesilaikė reglamentuotos keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo tvarkos, jam paskirta aiškiai per griežta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Tvarkoje nebuvo nustatyta, kad šis tvarkos pažeidimas bus vertinamas išskirtinai kaip šiurkštus darbo pažeidimas; pažeidimas įvykdytas laiku, kada nėra keleivių spūsties, galbūt atskirais atvejais jų nesant stotelėse, todėl vairuotojas turėjo teisę šiais atvejais atidaryti ir visas autobuso duris, ar vairuotojas turi teisę taip elgtis, tvarkoje nereglamentuota; nėra duomenų, kad padarytas pažeidimas sukėlė sunkius padarinius darbdaviui ar visuomenei.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl žalos dydžio ir jos pagrįstumo; konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kasaciniam teismui konstatavus, kad teismai teisėtai ir pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, sumažinti priteistą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką iki 10 000 Lt. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo.

2009 m. birželio 17 d. atsakovas ketino su Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarka supažindinti ieškovą, tačiau ieškovas atsisakė su ja susipažinti, nenurodydamas motyvų. Toks ieškovo atsisakymas susipažinti su Tvarka sukelia teisinius padarinius, t. y. prilyginamas ieškovo supažindinimui su Tvarka. Teismai netyrė ir nevertino šios svarbios faktinės aplinkybės, todėl liko neatskleista bylos esmė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovo 2009 m. birželio 17 d. išreikštas ir raštu užfiksuotas atsisakymas susipažinti su tvarka prilyginamas darbdavio įsakymu patvirtintos Tvarkos gavimo momentui, nuo kurio pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą DK 297 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Atsisakydamas duoti atsakovui rašytinį sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, ieškovas iki atleidimo dienos nebuvo išreiškęs atsakovui atsisakymo dirbti pakeitus darbo sąlygas, tai pagal teismų praktiką yra svarbi aplinkybė sprendžiant būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimo teisėtumo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2002). Ieškovas keturis mėnesius iki atleidimo dienos dirbo pakeistomis darbo sąlygomis, siekė laikytis Tvarkos, t. y. ieškovas faktiškai dirbo pakeistomis darbo sąlygomis ir tai reiškia, kad sutiko dirbti pakeitus darbo sąlygas.

Nesant atsakovo atsisakymo dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 129 straipsnį.

2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje yra pakankamai aplinkybių atmesti ieškovo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nuolat pažeidinėjo įmonėje galiojančią darbo tvarką. Atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti ieškovui drausminę nuobaudą už tos pačios Tvarkos pažeidimą, tačiau nuobauda nebuvo skirta, nes ieškovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovas, atsisakydamas susipažinti su Tvarka, nenurodė tokio atsisakymo motyvų.

Be to, teismai nenustatinėjo neturtinės žalos atlyginimą didinančių ir mažinančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant bylas dėl neteisėto darbuotojų atleidimo iš darbo, jų patirtai neturtinei žalai atlyginti paprastai priteisiama nuo 500 iki 3000 Lt.

3. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumažinimo.

Apeliacinės instancijos teismas nevertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, kad bylinėjimasis teismuose užtruko ne dėl atsakovo kaltės, todėl neteisinga vien tik atsakovui perkelti dėl ne nuo jo valios užsitęsusio priverstinės pravaikštos laiko sukeltus neigiamus padarinius – pareigą sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį net už penkiolika kalendorinių mėnesių (beveik 30 000 Lt). Teismas neatsižvelgė į DK 2, 35 straipsniuose apibrėžtus darbo teisės principus ir nesprendė dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumažinimo iki atsakovo prašyme nurodytų 10 000 Lt. Teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kuria išaiškinta, jog neadekvačios sankcijos taikymas pažeidžia ne tik teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, bet ir gali padaryti žalos kitų darbuotojų interesams (2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-267/2008). Tai, kad DK 297 straipsnyje ir kituose straipsniuose nereglamentuojama vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumažinimo galimybė, tai nėra teisinio reguliavimo spraga, tai nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo.

Ieškovas teismui pareiškė keturis reikalavimus. Teismas reikalavimo pripažinti neteisėta Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarką netenkino, reikalavimo priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkinta tik 2,5 proc. (3000 Lt). Už ieškinio reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą patenkinimą iš dalies galėjo būti maksimaliai priteista tik 12,50 Lt (500 Lt x 2,5 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis, o ne 500 Lt, kiek priteisė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui atstovavęs advokato padėjėjas rengė ieškinį. Ieškovo atstovas tik atstovavo ieškovui dviejuose teismo posėdžiuose; 2010 m. vasario 1 d. parengiamajame teismo posėdyje nuo 10 val. 30 min. iki 11 val. 30 min. ir 2010 m. kovo 16 d. teismo posėdyje nuo 10 val. iki 12 val. ir nuo 13 val. iki 14 val., iš viso – 4 valandas. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis yra 120 Lt, taigi ieškovui iš atsakovo galėjo būti priteista 480 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovui atstovavęs advokatas rengė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Advokatas atstovavo ieškovui tik viename teismo posėdyje, kuris truko 1 valandą, taigi rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis yra 120 Lt.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistus Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Atsakovo direktoriui nustačius Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarką, kurioje apibrėžtos papildomos pareigos vairuotojams, būtinosios darbo sutarties sąlygos iš esmės pasikeitė. Atsakovas, nepakeitęs darbo sutarties, neturėjo pagrindo reikalauti, kad ieškovas vykdytų ne tik vairuotojo, bet ir autobuso keleivių kontrolės funkcijas. Darbuotojas turi pareigą vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, o nevykdydamas neteisėtų nurodymų, darbo drausmės nepažeidžia. Negalima reikalauti iš darbuotojo atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartimi (DK 119 straipsnis). DK 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta imperatyvi pareiga darbdaviui gauti išankstinį rašytinį darbuotojo sutikimą dirbti pakeistomis sąlygomis. Atsakovas nepateikė paaiškinimo, kodėl nebuvo gautas iš ieškovo išankstinis rašytinis sutikimas dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Darbdavio reikalavimas darbuotojui atlikti ir keleivių kontrolės funkciją vertintinas kaip darbdavio nesąžiningumas ir piktnaudžiavimas savo teisėmis prieš darbuotoją – silpnesniąją darbo santykių šalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2008).

2. Ieškovas nepagrįstai atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų nevykdymą, t. y. jis buvo kaltinamas vienu sunkiausių darbo drausmės pažeidimų. Atleidimas iš darbo sukėlė ieškovui sunkumų dėl tolesnio įsidarbinimo, sudarė neigiamą reputaciją. Atleidimo iš darbo momentu jis buvo vienintelis šeimoje dirbantis asmuo. Atsižvelgiant į atleidimo iš darbo padarinius, ieškovui pagrįstai priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

3. DK 298 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad už priverstinės pravaikštos laiką darbo užmokestis būtų sumažintas iki 10 000 Lt. Atsakovas yra stambi keleivių pervežimo bendrovė, gaunanti nuolatines pajamas.

4. Teismas patenkino ¾ ieškovo pareikštų reikalavimų, todėl pagrįstai ieškovui priteisė ¾ turėtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui – ¼. Už ieškinio surašymą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo sumokėjęs 2000 Lt, priteista suma neviršija rekomenduojamų maksimalių priteistinų sumų. Aplinkybę, kad advokato padėjėjas surašė ieškinį, patvirtina pinigų priėmimo kvitas. Apeliacinės instancijos teismo priteista suma taip pat neviršija rekomenduojamos priteisti maksimalios sumos.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl darbo tvarkos teisinio reguliavimo

Kiekvienas darbuotojas, sudaręs darbo sutartį, privalo tinkamai atlikti savo darbo pareigas ir laikytis jų atlikimo tvarkos. Darbo tvarką darbovietėje apibrėžia atitinkamos darbovietės darbo tvarkos taisyklės, patvirtintos darbdavio, suderinus su darbuotojų atstovais (DK 230 straipsnis). Darbo tvarkos taisyklėmis siekiama stiprinti darbo drausmę, užtikrinti racionalų darbo laiko naudojimą ir didinti darbo našumą. Konkrečiose darbo tvarkos taisyklėse atsižvelgiama į įmonės ypatumus, darbo pobūdį, specialiuosius norminius aktus, reglamentuojančius jos ar jos darbuotojų veiklą ir pan. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovo įmonėje galiojančios vidaus darbo tvarkos taisyklės, kurios yra privalomos visiems darbuotojams, be kitų reglamentuojamų klausimų nustato pareigą darbuotojams tinkamai atlikti darbą pagal užduotį, laikytis darbo drausmės, darbo saugos ir kt. reikalavimų, nustatytų instrukcijose, norminiuose aktuose ir dokumentuose (Taisyklių 3.2, 3.3 punktai).

Viena iš kiekvienos darbo sutarties būtinųjų sąlygų yra susitarimas dėl darbo funkcijų (DK 95 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ir atsakovo sudarytoje darbo sutartyje sulygta, kad ieškovas priimtas dirbti vairuotoju. Be to, susitarta, kad, be vairuotojo funkcijų, ieškovui nustatytos ir kitos būtinosios darbo sutarties sąlygos (pagal DK 95 straipsnio 2 dalį): vienkartinis bilietų platinimas ir kitas papildomas darbas (darbo sutarties 1.2 ir 1.3 punktai).

Atsakovas, užsiimantis keleivių vežimu autobusais Klaipėdoje, veikia pagal su viešąja įstaiga,,Klaipėdos keleivinis transportas“ 2003 m. liepos 31 d. sudarytą Keleivių vežimo reguliariųjų reisų autobusais sutartį. Šioje sutartyje aptarta Keleivių įlaipinimo, vežimo ir išlaipinimo tvarka. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. T2-41 patvirtintą Keleivių vežimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdoje tvarkos aprašo 16 punktą į stotelėje sustojusį autobusą įlipama ir išlipama eilės tvarka pro visas transporto priemonės duris. Siekiant mažinti skaičių keleivių, važiuojančių reguliariais reisais be vienkartinių bilietų ir įgyvendinti tvarkingą keleivių vežimą viešuoju transportu, pritarus savivaldybei bei 2009 m. gegužės 29 d. papildžius atsakovo ir VšĮ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ sutartį nuostatomis apie keleivių įlaipinimą tik pro priekines autobuso duris, atsakovas 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 70 patvirtino Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarką, kuria apibrėžtos vairuotojo pareigos, pagal kurias autobusui sustojus stotelėje, vairuotojas atidaro tik priekines autobuso duris ir pradeda keleivių įlaipinimą ir tik po to pro vidurines ir galines duris išleidžiami išlipantys keleiviai (tvarkos 5.1 ir 5.2 punktai). Be to, nustatyta, kad į vairuotojo pareigas įeina stebėti įlipančių keleivių vienkartinių bilietų žymėjimą, terminuotų bilietų turėjimą, reikalauti keleivio be bilieto įsigyti vienkartinį bilietą ir jį pažymėti, o apie pažeidėjus, jeigu jų išlaipinti negalės, pranešti atitinkamu telefonu (tvarkos 5.3 ir 5.4 punktai). Atsakovo 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 70 nustatyta, kad šios tvarkos visiems vairuotojams nuo 2009 m. birželio 15 d. laikytis privaloma. Ieškovas su šia tvarka susipažinti ir apie tai pasirašyti atsakovui atsisakė.

Palyginę ir išanalizavę ieškovo su atsakovu sudarytos darbo sutarties būtinąsias sąlygas su naująja Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarka, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovui buvo perduota papildoma darbo funkcija – keleivių kontrolieriaus funkcija, kuri nebuvo nustatyta ieškovo darbo sutartyje. Šia prasme teismai tinkamai kvalifikavo nurodytą situaciją kaip būtinųjų ieškovo darbo sutarties sąlygų pakeitimą, negavus išankstinio rašytinio ieškovo sutikimo (DK 95 straipsnio 1 dalis, 120 straipsnio 2 dalis). Tačiau kaip matyti iš atsakovo ieškovui pateikto prašymo pasiaiškinti ir iš pranešimo dėl atleidimo iš darbo, atsakovas ieškovo darbo drausmės pažeidimą konstatavo kaip nesusijusį su keleivių kontrolės funkcija. Pažeidimu įvardijama tai, kad, sustojus autobusui, ieškovas atidarydavo visas autobuso duris, įlaipindavo ir išlaipindavo keleivius per priekines ir galines duris. Šie ieškovui privalomi atlikti vykdant savo tiesiogines pareigas veiksmai nesusiję su naujų darbo funkcijų ieškovui suteikimu ir neišeina už ieškovo sudarytos darbo sutarties būtinųjų darbo sutarties sąlygų ribų. Atsakovas nevaržomas ieškovo ir kitų vairuotojų sutikimo, kai nustato keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo iš maršrutinio autobuso tvarką, kiek tai nesusiję su papildomų darbo funkcijų vairuotojui pavedimu. Taigi ir laikytis atsakovo nustatytos keleivių įlaipinimo pro priekines duros tvarkos aptariama apimtimi ieškovas privalėjo. Atitinkamai darbuotojui privalu susipažinti ir su darbdavio administracijos įsakymais. Kita vertu, ieškovas ir neteigia, jog nežinojo naujosios keleivių įlaipinimo tvarkos pasikeitimų, ir nesutiko tik su papildomų iki tol darbo sutartyje nesulygtų darbo funkcijų vairuotojui pavedimu. Taigi konstatuotina, kad ieškovo veiksmai, kuriuos darbdavys (atsakovas) nurodė kaip sudarančius darbo drausmės pažeidimą, ieškovo buvo padaryti.

Dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kaip drausminės atsakomybės pagrindo

Drausminės atsakomybės tikslas yra nubausti pažeidėją už netinkamą darbo funkcijų atlikimą. Taigi drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas. Darbo drausmės pažeidimu įstatymas nurodo darbo pareigų nevykdymą arba netinkamą jų vykdymą dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, už kurio vienkartinį įvykdymą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje. Ji apibrėžiama kaip darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, įvertinus DK 235 straipsnio 2 dalyje pateiktus šio pažeidimo atvejus, pripažįstami itin netoleruotini, išskirtiniai pagal savo veiksmų pobūdį bei akivaizdžiai tyčiniai darbuotojo veiksmai. Tokio pobūdžio veiksmais darbuotojas padaro vieną iš sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, kai pažeidžiama tiek darbo sutartis, tiek vidaus darbo tvarkos taisyklės ir (ar) darbuotojo pareigas apibrėžiančios kitos taisyklės (pareiginės instrukcijos ir pan.). Kadangi DK 235 straipsnio 2 dalyje pateiktas nebaigtinis šiurkščių darbo pareigų pažeidimų atvejų sąrašas, nes 11 punkte nustatyta, kad tokiais pažeidimais gali būti ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka, teismų praktikoje pripažįstama, jog tam tikrus pažeidimus prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimo gali priskirti pats darbdavys. Tačiau šiuo atveju, skirtingai nuo DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose išvardytų atvejų, teismui palikta diskrecijos teisė vertinti darbdavio priskirtą prie šiurkščių pažeidimų atitiktį šiai darbo pareigų pažeidimo kategorijai. Nagrinėjamos bylos atveju, nors atsakovo 2009 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 113 patvirtintos Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarkos nevykdymas priskirtas prie DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto ir laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, bylą nagrinėję teismai, motyvuodami tuo, jog nėra duomenų, kad padarytas pažeidimas būtų sukėlęs sunkius padarinius darbdaviui ar visuomenei, pažeidimo padarymo metu aptariama tvarka buvo nustatyta dar tik eksperimentine tvarka ir laikinai, pripažino, kad darbdavys nepagrįstai ieškovo padarytą pažeidimą įvertino kaip šiurkštų ir skyrė aiškiai per griežtą drausminę nuobaudą. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios teismų išvados nuosekliai pagrįstos ir išplaukia iš teismų ištirtų ir įvertintų įrodymų bei bylos aplinkybių, todėl jų nekvestionuoja ir su jomis sutinka, o spręsdama kasaciniame skunde keliamus klausimus, vadovaujasi teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Konstatavus, kad nagrinėjamo ginčo atveju darbdavys be darbuotojo sutikimo pakeitė būtinąsias darbo sutarties sąlygas, tačiau drausminė nuobauda buvo paskirta ne už naujai papildomai nustatytų funkcijų nevykdymą, bet kad ir pakeistos, tačiau tiesiogiai į darbuotojo pareigas įeinančios darbo tvarkos (keleivių įlaipinimo) nevykdymą, t. y. už darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą, tačiau padarytas pažeidimas negali būti priskirtinas prie šiurkštaus darbo tvarkos pažeidimo, pasitvirtina teismų išvada apie tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai. Ieškovui prašius darbo sutarties nutraukimą su juo pripažinti neteisėtu ir priteisti įstatyme nustatytą išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, ir priimto sprendimo ieškovui neskundžiant, akivaizdu, jog reikalavimas grąžinti jį į pirmesnį darbą nepareikštas, o pareikšti reikalavimai turėtų būti sprendžiami vadovaujantis DK 297 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl patenkintų ieškovo pareikštų reikalavimų pirmosios instancijos teismo sprendimas turi tam tikrų trūkumų. Teismo sprendime nepasisakyta dėl darbo santykių tarp sutarties šalių baigmės ir nenurodytas vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis. Į šiuos trūkumus dėmesio neatkreipė ir apeliacinės instancijos teismas, palikęs galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą be atitinkamų korekcijų. Iš esmės teisingo teismo sprendimo naikinimas vien dėl tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos gali ištaisyti kasacinio teismo teisėjų kolegija, būtų nesuderinamas su teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų įgyvendinimu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 328 straipsnis, 359 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasi nurodytomis nuostatomis, kasacinio teismo teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimą nuoroda apie tai, kad šiuo atveju laikoma, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).

Dėl darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos ir pagal DK 297 straipsnio 4 dalį priteistinų sumų

Esant teisminiam ginčui dėl darbo sutarties, kai yra pagrindas taikyti DK 297 straipsnio 4 dalies įstatymo reikalavimus, teismas, priimdamas sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisia darbuotojui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu teismo sprendimas yra skundžiamas apeliacine tvarka ir jeigu jis nėra panaikinamas, sprendimas įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą kartu su apeliacinės instancijos teismo nutarties įsigaliojimu. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje orientuojama į tai, kad teismai, taikydami DK 297 straipsnio 4 dalį, teismo posėdyje turi nustatyti ir teismo sprendime aptarti atitinkamo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas ex officio turi apskaičiuoti darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio dydį teismo nutarties priėmimo dieną ir nurodyti jį savo nutartyje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą byloje S. J. v. UAB,,Plungės lagūna“, bylos Nr. 3K-3-649/2005).

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintame Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa bei vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. spalio 21 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta 2011 m. vasario 7 d. paliekant teismo sprendimą nepakeistą, o tuo pačiu metu įsiteisėjo ir teismo sprendimas. Pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. A1-429 2.1.1 punktą 2009 m. metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, buvo 21,1 darbo dienos. Pagal Aprašo 6.2 punktą vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Iš byloje esančios pažymos (T. 1, b. l. 43) matyti, kad 2009 m. liepos–rugsėjo mėnesiais ieškovas dirbo 62 dienas ir jam apskaičiuotas 5915,20 Lt darbo užmokestis, tai reiškia, jog ieškovo darbo dienos užmokestis yra 95,41 Lt (5915,20 : 62 = 95,41 Lt). Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šiuo atveju yra 2013,15 Lt (95,41 Lt x 21,1 d.). Ieškovo priverstinė pravaikšta truko nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2011 m. vasario 7 d., t. y. iš viso 330 darbo dienų. Vidutinis darbo užmokestis už šį priverstinės pravaikštos laiką apskaičiuotinas kaip ieškovo vidutinio darbo dienos užmokesčio ir per priverstinės pravaikštos laiką faktiškai buvusių darbo dienų sandauga (95,41 Lt x 330 d. = 31 485,30 Lt), taigi vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką yra 31 485,30 Lt. Sumažinti šią sumą iki kasatoriaus nurodyto 10 000 Lt dydžio pagrindo nekonstatuota.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

Kasatorius nagrinėjamoje byloje kvestionuoja ieškovui priteistos neturtinės žalos dydį ir pagrindą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (DK 250 straipsnis), taikomas tada, kai nustatomos būtinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygos (CK 6.250 straipsnis, 6.246–6.249 straipsniai). Šioje byloje konstatuoti atsakovo tiek neteisėti veiksmai, tiek kaltė ir priežastinis ryšys, tiek žala. Teismo nustatytas žalos dydis visų pirma sietinas su faktinių aplinkybių nustatinėjimu. Tuo kasacinis teismas iš esmės neužsiima. Antra, šis dydis iš esmės atitinka nusistovėjusios teismų praktikos šios kategorijos bylose viršutinę ribą, tai nurodo ir pats kasatorius. Kasatoriaus mėginimas pagrįsti priteistos neturtinės žalos mažinimo galimybę su ieškovo padarytais įmonėje galiojusios darbo tvarkos pažeidimais teisiškai nepamatuotas, nes žalos atlyginimas pagrįstas ne ieškovo, bet atsakovo atliktais neteisėtais veiksmais, kurie ir nulėmė atitinkamą ieškovo elgesį.

Kasatorius teigia, kad ieškovui neturėjo būti atlygintos išlaidos, susijusios su ieškovo teismui pateiktų procesinių dokumentų parengimu, nes nėra įrodymų apie tai, jog ieškovui atstovavęs advokato padėjėjas tuos dokumentus rengė. Šie kasatoriaus teiginiai paneigiami atitinkamais pinigų iš ieškovo priėmimo kvitais, kurie patvirtina tiek ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek suteiktų teisinių paslaugų pobūdį (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio iš esmės nekeičia aplinkybė, jog buvo atmestas vienas iš jo reikalavimų panaikinti atsakovo vietiniu teisės aktu patvirtintą Keleivių įlaipinimo pro priekines duris tvarką. Be to, šio reikalavimo teismas iš esmės nesprendė ne dėl šio reikalavimo nepagrįstumo, o dėl to, kad ieškovas buvo pripažintas netinkamu subjektu tokiam reikalavimui reikšti.

Apibendrindama kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde kasatoriaus išdėstyti kasacijos pagrindai nepasitvirtino (CPK 346 straipsnis).

Kasatoriaus skųsti teismų sprendimas ir nutartis papildytini šioje nutartyje aptartomis nuostatomis dėl darbo santykių tarp šalių pasibaigimo ir įvardytinos priteistos pinigų sumos, nurodytos kaip išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už atitinkamą priverstinės pravaikštos laiką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Ieškovas turėjo 1000 Lt advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą išlaidų. Tai patvirtina 2011 m. gegužės 23 d. pinigų priėmimo kvitas (serija (duomenys neskelbtini). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, ieškovui iš kasatoriaus priteistinos šios išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kasacinis teismas turėjo 35,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2011 m. birželio 27 d. pažyma. Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos valstybei priteistinos iš kasatoriaus (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistus.

Papildyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d sprendimo dalį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įrašant papildomą sakinį:,, Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.“

Papildyti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d sprendimo dalį dėl išeitinės išmokos priteisimo, po žodžių,,vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką“ įrašant žodžius:,, – 2013,15 Lt (du tūkstančius trylika litų 15 ct) –“.

Papildyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, nurodant, kad iš atsakovo KTBK,,Gintarinis vairas“ ieškovui V. B. priteista 31 485,30 Lt (trisdešimt vieno tūkstančio keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių litų 30 ct) vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009 m. spalio 21 d. iki 2011 m. vasario 7 d.

Priteisti ieškovui V. B. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo keleivių transporto kooperatinės bendrovės,,Gintarinis vairas“ (j. a. k. 141644590) 1000 (tūkstantį) Lt advokato pagalbos rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo keleivių transporto kooperatinės bendrovės,,Gintarinis vairas“ (j. a. k. 141644590) 35,70 Lt (trisdešimt penkis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė