Civilinė byla Nr. 3K-3-96-611/2016
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32338-2013-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.2; 2.4.1.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Andžej Maciejevski (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir A. K. ieškinį atsakovei B. M. K. dėl pripažinimo, kad pergyvenęs palikėją sutuoktinis neteko teisės paveldėti pagal įstatymą; trečiasis asmuo – Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notarė A. A.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pergyvenusio palikėją sutuoktinio teisės paveldėti pagal įstatymą praradimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovai prašė teismo nustatyti, kad buvo pagrindas nutraukti V. K. ir B. M. K. santuoką, sudarytą 2010 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl B. M. K. kaltės; pripažinti, kad pergyvenusi sutuoktinė B. M. K. neteko teisės paveldėti pagal įstatymą V. K. palikimo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 16 d. mirė ieškovų tėvas V. K., kuris buvo susituokęs su atsakove B. M. K. 2013 m. balandžio 11 d. V. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškinyje nurodė, kad santykiai pasikeitė, sutuoktinė tapo irzli, pikta, daugėjo nesutarimų, išryškėjo nesuderinami charakteriai, skirtingi požiūriai, dėl atsakovės išlaidumo kilo konfliktų, kurie neigiamai veikė jį ir kartu gyvenančius tėvus. V. K. laikėsi pozicijos, kad jis ir atsakovė pažeidė sutuoktinių abipusės pagarbos, moralinės paramos pareigas, todėl šeima iširo dėl jų abiejų kaltės. Nurodytoje byloje atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė, jei nepavyks susitaikyti, nutraukti santuoką dėl sutuoktinio V. K. kaltės; jis su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. V. K. mirus, civilinė byla dėl santuokos nutraukimo buvo nutraukta.
Nors V. K. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo buvo prašoma nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovai nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškinyje V. K. nurodė konkrečias aplinkybes, kaip pasireiškė atsakovės kaltė, o ieškinio pagrindą (dėl abiejų sutuoktinių kaltės) pasirinko norėdamas kuo greičiau išsiskirti. Atsakovė nevykdė pareigos būti lojali, nerodė pagarbos sutuoktiniui, nerėmė jo moraliai ir materialiai, buvo konfliktiško būdo, nuolat žemino ir užgauliojo sutuoktinį, o tai sudarė pagrindą pripažinti, kad prieš palikėją vartotas psichologinis smurtas, vertintinas kaip žiaurus elgesys, – viena iš sutuoktinio kaltės prezumpcijų. Dėl šių aplinkybių ieškovai daro išvadą, kad buvo pagrindas palikėjo ir atsakovės santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės ir dėl to ji netenka teisės paveldėti pagal įstatymą sutuoktinio turto (CK 5.7 straipsnis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Teismas pažymėjo, kad ieškovai nepagrįstai nurodė, jog byloje pakanka įrodyti kreipimąsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką ir aplinkybę, kad yra pagrindas nutraukti santuoką dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės. CK 5.7 straipsnyje aiškiai nurodyta sąlyga – turi būti nustatyta, kad palikėjas kreipėsi į teismą, jog santuoka būtų nutraukta dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės.
Teismas nustatė, kad V. K. (palikėjas) į teismą kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, tačiau nepareiškė reikalavimo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės (atsakovės) kaltės; net gavęs priešieškinį laikėsi savo pozicijos ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nurodė, kad besikreipiančio į teismą asmens valiai nustatyti sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančios CK 6.193–6.195 straipsnių nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek tai neprieštarauja tokio veiksmo, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta asmens valia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, esmei. Ieškovas turi procesinę pareigą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. savo reikalavimą (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai); tik jis gali keisti ieškinio pagrindą ar dalyką ar atsisakyti ieškinio; teismas savo iniciatyva negali formuluoti reikalavimo ar peržengti ieškinio ribų.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad liudytojų parodymai dėl palikėjo V. K. ir pergyvenusios sutuoktinės santykių buvo prieštaringi, todėl sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį būtų galima preziumuoti atsakovės kaltę. Ieškovai neįrodė, kad atsakovė smurtavo prieš jų tėvą (jo šeimos narius) ar kad ji vogė daiktus; V. K. banko kortelės ar sąskaitos nebuvo užblokuotos; didelės sumos iš sąskaitos buvo išgrynintos ne tik (duomenys neskelbtini) (atsakovės tėviškėje), bet ir Vilniuje, 2012–2013 m. šia kortele buvo atsiskaitoma, mokama už paslaugas, degalus.
Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. I. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2009">3K-3-518/2009</a>, pateiktais išaiškinimais ir atsisakė remtis ieškovų nurodoma Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzMyLTQ2NC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-732-464/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-732-464/2011">2A-732-464/2011</a>, nes skyrėsi nurodytos ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės.
Teismas konstatavo, kad byloje neįrodyti abu CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinti juridiniai faktai. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių – tiek palikėjo, tiek jį pergyvenusio sutuoktinio – kaltės, CK 5.7 straipsnio pagrindu pergyvenusio sutuoktinio teisė paveldėti negali būti atimta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 13 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Kolegija konstatavo, kad kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. I. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2009">3K-3-518/2009</a>), kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, išaiškinta, kad jeigu pats miręs sutuoktinis nebuvo kreipęsis į teismą, jog santuoka būtų nutraukta dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės, pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimo pagrindas (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) negali būti konstatuojamas. Įpėdiniai ir teismas negali paneigti mirusio sutuoktinio valios ir nustatyti, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės (CK 3. 60 straipsnis).
Kadangi palikėjas V. K. buvo kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo ne dėl atsakovės, bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. aiškiai išreiškė valią, kad jo santuoka su atsakove iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai kolegija pripažino, jog ieškovų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, kad jų tėvo santuoka iširo išimtinai dėl atsakovės kaltės, neturi reikšmės nagrinėjant bylą, nes prieštarauja mirusiojo valiai. Atsakovė nei šioje, nei santuokos nutraukimo byloje nėra pripažinusi, kad santuoka iširo išimtinai dėl jos kaltės, o V. K. teisme pripažino, kad santuoka iširo ne tik dėl atsakovės, bet ir dėl jo paties kaltės, todėl kolegija nurodė, kad teismai neturi jokių teisinių galimybių paneigti V. K. valią ir konstatuoti priešingą, jo išreikštos valios neatitinkantį faktą, jog santuoka iširo dėl atsakovės B. M. K. kaltės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai, spręsdami dėl CK 5.7 straipsnio taikymo, pirmenybę suteikė procesinio dokumento (ieškinio dėl santuokos nutraukimo) pavadinimui ir jame suformuluotiems reikalavimams, o ne dokumento turiniui, ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad neįvykdytos CK 5.7 straipsnio taikymo sąlygos. Su tokiu aiškinimu būtų galima sutikti, jei V. K. būtų kreipęsis dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu (kaip teismų nurodytoje kasacinio teismo spręstoje byloje). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas, kuris iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo, todėl teismas turėjo būti aktyvus, nustatyti tikrąją šalių valią ir objektyviąją tiesą. Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neišvengiamai nurodoma kito sutuoktinio kaltė, o tai iš esmės atitinka CK 5.7 straipsnyje įtvirtintą sąlygą dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės.
Santuoka yra dvišalis sandoris, o ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės pagal savo teisinį turinį laikytinas vienašaliu jį pareiškiančio sutuoktinio sandoriu, kuriuo siekiama panaikinti iš santuokos kylančias civilines teises ir pareigas. Dėl to ieškinį pareiškusio asmens valia turi būti aiškinama (kiek tai neprieštarauja vienašalio sandorio esmei) vadovaujantis sutarčių aiškinimo principais (CK 6.193–6.195 straipsniai). Būtina vadovautis ne formalia palikėjo valios išraiška, o aiškintis, kokia buvo tikroji palikėjo valia pareiškiant ieškinį atsakovei.
V. K. neturėjo teisinių žinių, teisines paslaugas jam teikė UAB „Tikroji turto kaina“ („Skyrybų centras“), jos parengtas procesinis dokumentas surašytas šabloniškai, nesuteikiant kvalifikuotos teisinės pagalbos ir nesiekiant klientui naudingos bylos baigties. Kasatoriams kyla abejonių, ar ieškinys parengtas teisinį išsilavinimą turinčio asmens, ar palikėjui buvo išaiškinti santuokos nutraukimo teisiniai padariniai. Ginčą sprendę teismai į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, nenustatė tikrosios palikėjo valios, apeliacinės instancijos teismas nevertino konkrečių atsakovės kaltės įrodymų.
Ieškinyje dėl santuokos nutraukimo palikėjas dėl santuokos iširimo kaltino išimtinai atsakovę, teikė tai patvirtinančius įrodymus, o kaip pasireiškė jo kaltė – nenurodė. Tai patvirtina tikrąją V. K. valią santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės. Kadangi civilinė byla buvo nutraukta, tai palikėjo valia nebuvo nustatyta; nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą V. K. reikalavimas galėjo būti atmestas arba patenkintas tiek prašomu, tiek kitais pagrindais (dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės).
Palikėjo valią taip pat atskleidžia aplinkybė, kad ieškinyje visą sau priklausantį nekilnojamąjį turtą V. K. priskyrė savo asmeninei nuosavybei; atsakovė nei atsiliepime, nei priešieškinyje tokios pozicijos neginčijo. Teismams šioje byloje atmetus kasatorių ieškinį, susidaro paradoksali situacija, kai atsakovei suteikiama teisė paveldėti palikėjui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, kuris nutraukiant santuoką nebūtų patekęs į dalytino turto sąrašą ir liktų V. K. nuosavybe.
Kasacinio teismo praktikoje dėl pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės spręsta tik kartą (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2009">3K-3-518/2009</a>, kurioje priimta nutartimi rėmėsi ginčą sprendę teismai), joje buvo pareikštas prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu (tokiu atveju sutuoktiniai išreiškia bendrą valią). Nurodyta praktika negali būti remiamasi nagrinėjamoje byloje, kurios faktinės aplinkybės skirtingos – sutuoktinių valia dėl santuokos nutraukimo skirtinga, kiekvienas nurodo savas nutraukimo priežastis, reiškia skirtingus reikalavimus.
Teismo sprendimas pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (nors buvo pareikštas reikalavimas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės), negali būti vertinamas kaip į teismą besikreipiančio asmens valios paneigimas ir plečiamasis civilinių teisių aiškinimas, nes tokiu atveju nepereinama iš vienos teisenos į kitą (kaip būtų tuo atveju, jeigu sutuoktiniai būtų prašę nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu), o išsamiai analizuojama asmenų kaltė ir sprendimą nulemia byloje surinkti įrodymai.
Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 13 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Byloje nenustatyta CK 5.7 straipsnio taikymo sąlygų, todėl teismai pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą. Atsakovė nesutinka, kad palikėjo ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriuo jis pripažino ir savo kaltę dėl santuokos iširimo, gali būti kvestionuojamas po jo mirties. Kadangi atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nebuvo, tai ji, nesutikdama su V. K. ieškiniu, pareiškė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, jame išdėstytus argumentus patvirtino liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ji (pergyvenusi sutuoktinė) turi teisę paveldėti turtą bendrais pagrindais.
Kasatorių abejonės dėl ieškinyje išdėstytos palikėjo valios atitikties tikrajai jo valiai nepagrįstos; asmens valia nepriklauso nuo jo pasirinkto atstovo. Kiekvienas asmuo laisvai renkasi savo teisių gynimo būdą ir jam atstovaujantį subjektą.
Kasatoriai, teigdami, kad V. K. ieškinyje nebuvo nurodyti argumentai dėl turto padalijimo, supainiojo santuokos nutraukimo ir paveldėjimo teisinį reglamentavimą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad palikėjo turtas, įgytas iki santuokos, yra jo asmeninė nuosavybė, kuri sudaro palikimą. Šis turtas atsakovės ir ieškovų paveldimas lygiomis dalimis.
Teismai pagrįstai atmetė ieškinį, nes kasatoriai nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimą, taip pat pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. I. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2009">3K-3-518/2009</a>, nurodytais išaiškinimais. Byloje nustatytos aplinkybės, kad V. K. pareiškė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nėra duomenų, kad atsakovė pažeidė ieškovų teisę paveldėti ar atliko kitus veiksmus, dėl kurių patektų į asmenų, neturinčių teisės paveldėti pagal įstatymą, ratą, todėl teismai teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atimti palikėją pergyvenusios sutuoktinės teisę paveldėti pagal įstatymą. CK 5.7 straipsnio normos imperatyviosios, teismas negali jų aiškinti per plačiai ir neturi diskrecijos teisės kitu, nei nustatytas įstatyme, pagrindu iš pergyvenusio sutuoktinio atimti teisę paveldėti turtą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl palikėją pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimo
Atvejai, kai pergyvenęs palikėją sutuoktinis netenka teisės paveldėti pagal įstatymą, reglamentuoti CK 5.7 straipsnyje. Vienas iš jų – jeigu iki palikimo atsiradimo palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad būtų nutraukta santuoka dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės ir teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Būtinosios šios nuostatos taikymo sąlygos: palikėjo kreipimasis į teismą dėl santuokos nutraukimo, atitinkamo santuokos nutraukimo pagrindo – dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės – nurodymas ir teismo nustatytas pagrindas nutraukti santuoką.
Vertindamas palikėjo pasirinkto santuokos nutraukimo pagrindo reikšmę CK 5.7 straipsnio 1 dalies taikymui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CK 5.7 straipsnio normos yra imperatyviosios ir apribojančios civilines teises, todėl teismas negali jų aiškinti per plačiai ir neturi diskrecijos iš pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisę atimti kitu, įstatyme tiesiogiai nenustatytu, pagrindu. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas nėra neteisingas kitų, be pergyvenusio sutuoktinio, įpėdinių atžvilgiu ir neprieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. I. O., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-518/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-518/2009">3K-3-518/2009</a>). Dėl to, remdamasis santuokos autonomijos principu, pirmiau nurodytoje byloje kasacinis teismas sprendė, kad jeigu pats miręs sutuoktinis nebuvo kreipęsis į teismą, jog santuoka būtų nutraukta dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba kad santuoka būtų pripažinta negaliojančia (CK 5.7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atitinkami pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisės praradimo pagrindai negali būti konstatuojami; be to, jeigu miręs sutuoktinis buvo išreiškęs savo valią dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutarimu (CK 3.51 straipsnis), teismas negali šios jo valios paneigti ir nustatyti, kad santuoka turėjo būti nutraukta dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės (CK 3. 60 straipsnis). Teisėjų kolegija, plėtodama CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimą, atsižvelgdama į tai, kad nurodyta norma yra imperatyvioji, ribojanti civilines teises, išaiškina, kad CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikomas ir paveldėjimo teisės netenkama tik tokiu atveju, kai miręs sutuoktinis buvo kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Nurodyta nuostata negali būti aiškinama plečiamai ir taikoma tais atvejais, kai palikėjas buvo kreipęsis į teismą, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Sprendžiant, ar teismas buvo nustatęs pagrindą nutraukti santuoką, pažymėtina, kad CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms taikyti nebūtina, jog pagrindas nutraukti santuoką (palikėją pergyvenusio sutuoktinio kaltė) būtų konstatuotas santuokos nutraukimo byloje. Kadangi mirus palikėjui civilinė byla dėl santuokos nutraukimo yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 7 punktas), tai šis (pergyvenusio sutuoktinio kaltės) klausimas gali būti išspręstas byloje dėl pripažinimo, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis neteko teisės paveldėti pagal įstatymą, jeigu civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo palikėjas išreiškė valią santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės ir joje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima spręsti, jog santuoka iširo dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės. Tokia išvada darytina remiantis CK 5.7 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintus pagrindus nutraukti santuoką nustato teismas iki palikimo atsiradimo momento arba jau atsiradus palikimui.
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorių tėvas V. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas nutraukti santuoką ne dėl pergyvenusio sutuoktinio (atsakovės), bet dėl abiejų sutuoktinių kaltės (šios nutarties 7, 13 punktai). Tokio santuokos nutraukimo pagrindo ginčą nagrinėję teismai nepripažino panaikinančiu palikėją pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisę, konstatuodami, kad jis neatitinka CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų. Kasatoriai su tokia išvada nesutinka, laikosi pozicijos, kad teismai netinkamai nustatė palikėjo valią, pirmenybę teikė procesinio dokumento pavadinimui ir jo reikalavimams, o ne turiniui, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.193–6.195 straipsnius.
Kaip jau buvo nurodyta, CK 5.7 straipsnio 1 dalies 1 punktas taikomas, kai palikėjas pareiškia valią nutraukti santuoką dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės. Ji turi būti išreikšta santuoką siekiančio nutraukti asmens procesiniuose dokumentuose ir pagrįsta prie jų pridėtais įrodymais ar kitais duomenimis (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis). Asmens valia dėl pagrindo, kuriuo prašoma nutraukti santuoką, teismo negali būti pakeičiama ar sukuriama plečiamai aiškinant procesinių dokumentų turinį, nes tokio aiškinimo sukelti padariniai (pergyvenusio sutuoktinio teisės paveldėti praradimas) paneigtų civilinių teisių apribojimo principą, pagal kurį civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu – teismas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis).
Kasacinis teismas, nagrinėdamas iš paveldėjimo pagal testamentą teisinių santykių kylančius ginčus, kurių aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu aiškinamą valią išreiškęs subjektas yra miręs, panaši į šios bylos aplinkybes, yra konstatavęs, jog testamento turinio ir testatoriaus valios aiškinimo klausimas sprendžiamas nesant šią valią išreiškusio subjekto, todėl testamento turinys pirmiausia aiškintinas pagal jo tekstą, kaip objektyviausiai atspindintį testamento sudarymo metu buvusią situaciją (mutatis mutandis žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. Ž. v. I. Ž., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-259/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-259/2013">3K-3-259/2013</a>; kt.).
Šioje byloje teismai nustatė, kad palikėjas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinyje pateikė tai patvirtinančius argumentus, tokią savo poziciją patvirtino pateikdamas atsiliepimą į atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio (šiuo atveju – palikėjo) kaltės. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismų padarytas išvadas, sprendžia, kad teismai tinkamai aiškino palikėjo valią, pagrįstai neatsižvelgė į prieštaringus liudytojų parodymus, taip pat į kasatorių ieškinyje nurodomus argumentus dėl atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo, kuriais interpretuojamos palikėjo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodomos aplinkybės ir pateikiamas kitoks jų aiškinimas bei vertinimas. Ginčą sprendę teismai vertino ne tik procesinio dokumento pavadinimą ir juo reikštus reikalavimus, bet ir dokumentų turinį, nenukrypo nuo pirmiau šioje nutartyje pateiktų išaiškinimų ir pagrįstai atmetė ieškinį.
Pažymėtina, kad CK 5.7 straipsnyje nenustatyta išimčių, kuriomis remdamasis teismas galėtų pripažinti, jog pergyvenęs sutuoktinis neteko teisės paveldėti palikėjo turto dėl to, jog šis kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinus, kad palikėjo nurodytos aplinkybės dėl atsakovės kaltės (prašant santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės) atitinka CK 5.7 straipsnio nuostatas, būtų plečiamai aiškinami palikėjo procesiniai dokumentai, o tai, minėta, neatitiktų nurodytos normos tikslų, taip pat civilinės teisės principų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimą dėl nutraukti santuoką siekusio asmens valios (jo pasirinkto santuokos nutraukimo pagrindo) sprendžiant byloje, kurioje ginčijama pergyvenusio palikėją sutuoktinio teisė paveldėti pagal įstatymą, atsižvelgiant į pirmiau aptartus šio instituto ypatumus, nepripažintinas aktyvus teismo vaidmuo, kuris CPK 376 straipsnio 1, 2 dalyse jam suteiktas nagrinėjant šeimos bylas. Kadangi tokiu atveju nagrinėjama ne šeimos byla, o sprendžiama dėl joje išreikštos sutuoktinio valios, darančios įtaką kitų asmenų teisei paveldėti jo turtą, tai paveldėtojų ginčas spręstinas taikant rungimosi principą, vertinant iki palikėjo mirties atsiradusias ir jo teismui pateiktas aplinkybes. Dėl to pripažintinas nepagrįstu kasatorių argumentas, kad nagrinėjamoje byloje teismas turėjo būti aktyvus, aiškintis, kokia buvo tikroji (objektyvi) palikėjo valia.
Atmestinas ir kasatorių argumentas, kad palikėjo siekį, jog santuoka būtų nutraukta dėl pergyvenusio sutuoktinio kaltės, patvirtina aplinkybė, kad jis neįrodinėjo savo kaltės dėl santuokos iširimo. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Palikėjas, kreipdamasis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažino ir dėl to jos neįrodinėjo, ieškinyje teikė argumentus ir juos patvirtinančius duomenis tik dėl atsakovės kaltės.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina galioti.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su V. K. teiktų teisinių paslaugų kokybe, atstovavimu, jo ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodytų aplinkybių apie viso jam priklausiusio turto statusą (asmeninė nuosavybė), nes jais nesuformuluotas kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad atsakovė, pateikdama atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorių. Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl, atmetus kasacinį skundą, atsakovės turėtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorių lygiomis dalimis, t. y. po 150 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 6,67 Eur tokių išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, ši suma valstybės naudai priteistina iš kasatorių lygiomis dalimis, t. y. po 3,34 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti B. M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti B. M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,34 Eur (tris Eur 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. – 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti valstybei iš A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,34 Eur (tris Eur 34 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigitas Gurevičius
Andžej Maciejevski
