Baudžiamoji byla Nr. 1-3- 879-2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-0003-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.3.7; 1.1.4.4.4; 1.1.4.4.5;

1.2.19.4.2; 1.2.19.6; 2.3.6.4.4

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Neringai Auštuolienei, Audronai Jasiukėnienei, Donatai Petraško, Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorams Daliai Markauskienei, Mantui Jurkėnui,

kaltinamųjų gynėjams advokatams- Jovitui Elzbergui, Mindaugui Barkauskui, Mindaugui Dūdai, Arnui Paliukėnui, Juliui Jasaičiui, Virgilijui Kaupui, Mantui Arasimavičiui, Pauliui Jablonskui, Vidui Pranui Makauskui,

civilinio ieškovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos atstovams Andrej Karšul, Gediminui Joniui,

specialistams A. V., A. T., G. P,,

kaltinamiesiems V. G., E. V., juridiniam asmeniui AB „Panevėžio keliai“ (AB „Hisk“) atstovaujamam V. J., V. M., K. E., V. K., S. K., E. G., A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbo AB „Panevėžio keliai“ techniniu direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 24 straipsnio 5, 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį;

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbo AB „Panevėžio keliai“ techninio direktoriaus pavaduotoju, neteistas,

kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 5, 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį;

Juridinis asmuo akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“ (AB „Hisk“) į.k. (duomenys neskelbtini), S. K. g. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5, 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį;

K. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 229 straipsnį;

V. M.

kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį;

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba VĮ,,Kelių priežiūra“ techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininku, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba VĮ,,Kelių priežiūra“ Rytų regiono vadovu, gyv. vieta S. N. g. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis,, vedęs, dirba UAB „T“ generaliniu direktoriumi, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal BK 229 straipsnį;

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirba AB,,Problematika“ Techninės priežiūros skyriaus vadovo pavaduotoju, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

Teismas

n u s t a t ė :

V. G. AB,,Panevėžio keliai“ techninis direktorius, AB,,Panevėžio keliai“ techninio direktoriaus pavaduotojas, gamybinio – techninio skyriaus vadovas E. V., juridinis asmuo AB „Panevėžio keliai“, VĮ „Automagistralė“ darbuotojai-direktorius V. M., direktoriaus pavaduotojas K. E., techninio ir projektų rengimo skyriaus viršininkas S. K., vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas V. K., buvo kaltinami, kad nuo 2016 metų vasario mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2016 m. liepos 5 d., Panevėžyje, Vievyje ir Vilniuje, veikdami iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje siekdami turtinės naudos AB,,Panevėžio keliai“, tai yra, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) organizuoti ir vykdyti kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km (dešinė pusė) (toliau – Kelio ruožai) remonto darbų viešųjų pirkimų konkursai būtų laimėti AB „Panevėžio keliai“ naudai, V. G. su jam pavaldžiu E. V. sukurstė valstybės tarnautojams prilygintus asmenis V. M., K. E., S. K. ir V. K. piktnaudžiauti tarnyba, o būtent:

2016 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytoje vietoje, V. G. su E. V. sukurstė K. E. ir V. M. suteikti jiems informaciją apie planuojamus remontuoti Kelio ruožus, kuri reikalinga paruošti projektinei dokumentacijai. Po to, K. E. ir V. M. suteikė E. V. ir V. G. informaciją, reikalingą parengti Kelio ruožų projektinei dokumentacijai ir tokiu būdu sudarė sąlygas bei leido jiems parengti projektinę dokumentaciją Kelio ruožams remontuoti K. E., S. K. ir V. K. vardu. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. G. su E. V. bendrais veiksmais, padėjo V. M., K. E., S. K. ir V. K. piktnaudžiauti tarnyba, siekdami, kad AB,,Panevėžio keliai“ dalyvautų ir laimėtų Direkcijos planuojamus skelbti Kelio ruožų remonto darbų viešuosius pirkimus bei sudaryti tokias išskirtinai AB,,Panevėžio keliams“ palankias šių pirkimų konkursų sąlygas, kurias faktiškai galėtų atitikti tik vienas tiekėjas - AB,,Panevėžio keliai“, pasitelkus AB,,Panevėžio keliai“ darbuotojus R. K., K. V., M. T., A. P., S. S. ir A. Z., kurie nėra kalti dėl nusikalstamos veikos padarymo, V. G. davė jiems nurodymus parengti išskirtinai AB,,Panevėžio keliai“ palankias projektinės dokumentacijos dalis. Po to, jie, laikotarpyje nuo 2016 m. kovo mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos iki 2016 m. birželio 16 d., AB,,Panevėžio keliai“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), VĮ,,Automagistralė“ darbuotojų K. E., S. K. ir V. K. vardu, bendrais veiksmais parengė projektinę dokumentaciją Kelio ruožams, įrašydami joje išskirtinai AB,,Panevėžio keliams“ palankias, kitų tiekėjų konkurenciją ribojančias sąlygas, kurias faktiškai atitinka tik AB,,Panevėžio keliai“ ir tokiu būdu sudarė išskirtinai AB,,Panevėžio keliai“ palankią projektinę dokumentaciją, tai yra:

-projektinėje dokumentacijoje įrašytos techninės specifikacijos dėl šlamo dangos įrengimo, nes Lietuvoje 2016 m. galiojančius šlamo dangos gamybos kontrolės sistemos sertifikatus turėjo tik AB,,Panevėžio keliai“ ir UAB,,Šiaulių plentas“;

-projektinėje dokumentacijoje įrašytos techninės specifikacijos dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, nes iš galinčių įrengti šlamo dangą įmonių Lietuvoje realią galimybę turėjo tik AB,,Panevėžio keliai“;

-projektinėje dokumentacijoje įrašyta sąlyga, kad,,dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, kas užtikrino lengvesnį darbų atlikimą (t.y. nesilaikyti nustatytų kelio nelygumo ribinių verčių) ir pridavimą užsakovui;

-projektinėje dokumentacijoje (darbų kiekių žiniaraščiuose) įrašytos AB „Panevėžio keliams“ palankios preliminarios darbų atlikimo kainos dėl Kelio ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km – 311 286.50 eurų, nuo 52.35 iki 56.08 km – 423 940.65 eurų, nuo 91.40 iki 97.95 km – 765 726.80 eurų, nes kainas, kurias turėjo pateikti perkančioji organizacija, nustatė tiekėjo AB,,Panevėžio keliai“ atstovai V. G. ir E. V..

Tęsdami nusikalstamą veiką, E. V. 2016-06-16 perdavė paruoštą projektinę dokumentaciją S. K., žinančiam, kad projektinę dokumentaciją VĮ,,Automagistralė“ darbuotojų K. E., S. K. ir V. K. vardu iš tikrųjų parengė suinteresuoto juridinio asmens AB,,Panevėžio keliai“ atstovai V. G. ir E. V., o tokiu būdu neteisėtai parengta projektinė dokumentacija bus panaudota Direkcijos planuojamų vykdyti Kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų dokumentuose. 2016-06-16 perdavus projektinę dokumentaciją S. K., jis kartu su K. E. bei V. K., kaip VĮ,,Automagistralė“ atsakingas asmuo laikotarpyje nuo 2016-06-16 iki 2016-06-17 pasirašė Projektinės dokumentacijos dokumentus ir po to šiuos Projektinės dokumentacijos dokumentus laikotarpyje nuo 2016-06-16 iki 2016-06-17 S. K. perdavė Direkcijos valstybinių kelių priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui M. M., atsakingam už paprastojo remonto darbų projektinės dokumentacijos rengimą, viešųjų pirkimų dokumentų rengimą. Po to, M. M., kuris dėl šios padarytos nusikalstamos veikos nėra kaltas, vykdydamas savo funkcijas, remdamasis suinteresuoto asmens AB,,Panevėžio keliai“ (jos darbuotojų) parengta Projektine dokumentacija, parengė:

-tris 2016-06-17 užduotis viešojo pirkimo komisijai dėl Kelio ruožų ir nustatė numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertes bei maksimalias pasiūlymo kainas pagal suapvalintas suinteresuoto asmens AB,,Panevėžio keliai“ nustatytas kainas projektinėse dokumentacijose – darbų kiekių žiniaraščiuose: dėl Kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km – 312 000.00 eurų su PVM, dėl Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km – 424 000.00 eurų su PVM, dėl Kelio ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km – 766 000 eurų su PVM;

-2016-06-17 dienos Nr. 6-493 Kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas, į kurias įkėlė AB,,Panevėžio keliai“ atstovų V. G. ir E. V. parengtą techninę specifikaciją dėl šlamo dangos įrengimo, dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, su sąlyga, kad,,dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, bei kvalifikacinius reikalavimus pagal paruoštą techninę specifikaciją, susijusius su šlamo dangos įrengimu -,,tiekėjas šlamo dangos įrengimo darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12273,,Šlamo dangos. Reikalavimai“, bei,,tiekėjas turi turėti nuosavybės teise arba turėti galimybę nuomotis (arba kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą minimalų mechanizmų kiekį: [...], savaeigis nepertraukiamo veikimo ir valdomas skleidimo įrenginys, skirtą įrengti šlamo dangas“;

-2016-06-17 dienos Nr. 6-494 Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas, į kurias įkėlė AB,,Panevėžio keliai“ atstovų V. G. ir E. V. parengtą techninę specifikaciją dėl šlamo dangos įrengimo, dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, su sąlyga, kad,,dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, bei kvalifikacinius reikalavimus pagal paruoštą techninę specifikaciją, susijusius su šlamo dangos įrengimu -,,tiekėjas šlamo dangos įrengimo darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12273,,Šlamo dangos. Reikalavimai“, bei,,tiekėjas turi turėti nuosavybės teise arba turėti galimybę nuomotis (arba kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą minimalų mechanizmų kiekį: [...], savaeigis nepertraukiamo veikimo ir valdomas skleidimo įrenginys, skirtą įrengti šlamo dangas“;

-2016-06-17 dienos Nr. 6-495 Kelio ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygas, į kurias įkėlė AB,,Panevėžio keliai“ atstovų V. G. ir E. V. parengtą techninę specifikaciją dėl šlamo dangos įrengimo, dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, su sąlyga, kad,,dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“, bei kvalifikacinius reikalavimus pagal paruoštą techninę specifikaciją, susijusius su šlamo dangos įrengimu -,,tiekėjas šlamo dangos įrengimo darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12273,,Šlamo dangos. Reikalavimai“, bei,,tiekėjas turi turėti nuosavybės teise arba turėti galimybę nuomotis (arba kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą minimalų mechanizmų kiekį: [...], savaeigis nepertraukiamo veikimo ir valdomas skleidimo įrenginys, skirtą įrengti šlamo dangas“.

Po to, M. M., vykdydamas savo funkcijas, 2016-06-23 paskelbė Direkcijos(perkančiosios organizacijos) vykdomus viešuosius pirkimus, tai yra paskelbė supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr. 175918) dėl Kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr.175919) dėl Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo; supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr.175920), dėl Kelio ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo. Po to, V. G. kartu E. V., tęsdami nusikalstamą veiką ir siekdami ją užmaskuoti sudarant realios konkurencijos vaizdą, laikotarpyje nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. liepos 5 d., Panevėžyje ir Vilniuje, susitarė su AB,,Eurovia Lietuva“ direktoriumi Rytų regionui A. Š. bei UAB,,Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi V. A. ir šios įmonės gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J. dėl fiktyvaus AB,,Eurovia Lietuva“ ir UAB,,Šiaulių plentas“ konkuravimo aukščiau nurodytuose supaprastintuose atviruose konkursuose, o būtent:

-V. G. laikotarpyje nuo 2016-07-01 iki 2016-07-04 kelyje Vilnius – Panevėžys 90 kilometre ir Liepkalnio g. 85, Vilniuje susitiko su AB,,Eurovia Lietuva“ direktoriumi Rytų regionui A. Š. ir susitarė, kad AB,,Eurovia Lietuva“ 2016 m. liepos 5 d. pateiks pasiūlymą tik viename supaprastintame atvirame konkurse Nr. 175919 ir šį pasiūlymą pateiks didesne kaina nei UAB,,Šiaulių plentas“;

- laikotarpyje nuo 2016-06-28 iki 2016-07-04 kelyje Panevėžys – Šiauliai (tarp Šeduvos ir smuklės,,Žarija“ Velžių km. Radviliškio r.) ir Išradėjų g. 11 Šiauliuose, E. V. susitiko su UAB,,Šiaulių plentas“ gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis su UAB,,Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi V. A. ir su jais susitarė, kad UAB,,Šiaulių plentas“ 2016 m. liepos 5 d. pateiks pasiūlymą minėtame supaprastintame atvirame konkurse Nr. 175919, tik mažesne kaina nei AB,,Eurovia Lietuva“ ir tokiu būdu konkursą formaliai laimės UAB,,Šiaulių plentas“, kuri vėliau su AB,,Panevėžio keliais“ sudarys subrangos sutartį dėl dalies darbų atlikimo,

- laikotarpyje nuo 2016-06-28 iki 2016-07-04 kelyje Panevėžys – Šiauliai (tarp Šeduvos ir smuklės,,Žarija“ (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini), E. V. susitiko su UAB,,Šiaulių plentas“ gamybinio techninio skyriaus vadovu A. J. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis su UAB,,Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi V. A. ir su jais susitarė, kad UAB,,Šiaulių plentas“ taip pat pateiks pasiūlymą supaprastintame atvirame konkurse Nr. 175920, tik šį pasiūlymą pateiks didesne kaina, nei AB,,Panevėžio keliai“ ir tokiu būdu konkursą laimės AB,,Panevėžio keliai“.

Dėl to, AB,,Panevėžio keliai“ 2016-07-26 laimėjo supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr. 175918) dėl Kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo, vienintelei AB,,Panevėžio keliai“ pateikus pasiūlymą ir pasirašė su Direkcija 305 074.41 eurų su PVM vertės 2016-08-01 pirkimo sutartį Nr. S-727;

-AB,,Panevėžio keliai“ sudarė sąlygas UAB,,Šiaulių plentas“ formaliai laimėti supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr.175919) dėl Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo, nes AB,,Eurovia Lietuva“ jungtinėje veikloje su EUROVIA CS (sudaryta jungtinės veiklos sutartis su Čekijos Respublikoje registruota bendrove dėl galimybės pateikti pasiūlymą dėl šlamo dangos įrengimo) pateikus 398 344.34 eurų su PVM pasiūlymą, o UAB,,Šiaulių plentas“ pateikus 381 198.09 eurų su PVM pasiūlymą, 2016-08-02 UAB,,Šiaulių plentas“ laimėjo konkursą ir sudarė su Direkcija 381 198.09 eurų su PVM vertės 2016-08-22 pirkimo sutartį Nr. S-798; UAB,,Šiaulių plentas“ sudarė 2016-09-12 subrangos su UAB,,Panevėžio keliai“ sutartį Nr. SUT-1138, 181 022.35 eurų su PVM vertės (149 605.25 eurų be PVM) dėl paruošiamųjų darbų atlikimo, tame tarpe ir dėl įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įrengimo, nes UAB,,Šiaulių plentas“ neturėjo galimybės įrengti įtempius absorbuojančią membraną (SAM) ir negalėjo pateikti pasiūlymo pagal 2016-06-17 Nr. 6-494 Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu sąlygų 17 ir 34 punktus, nenurodęs subrangovo. Subrangovas AB „Panevėžio keliai“ įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus už 149.605.25 eurų be PVM, tai yra, 47.537,73 eurais be PVM pigiau nei UAB „Šiaulių plentas“ nurodė pasiūlyme (197.142,98 Eur be PVM). Juridinio asmens AB,,Panevėžio keliai“ atstovų V. G. ir E. V. nusikalstamų veiksmų ir susitarimų su tiekėjų atstovais A. Š., V. A., A. J. pasėkoje Direkcijai (perkančiajai organizacijai) vykdant viešuosius pirkimus AB „Panevėžio keliai“ parengtomis sąlygomis, buvo sudarytos išskirtinės sąlygos tiekėjams UAB „Šiaulių plentas“ ir AB „Panevėžio keliai“ nepagrįstai gauti didesnes pajamas už darbus.

- AB,,Panevėžio keliai“ 2016-08-01 laimėjo supaprastintą atvirą konkursą (pirkimo Nr.175920), dėl Kelio ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, asfalto dangos paprastojo remonto pirkimo, nes AB,,Panevėžio keliai“ atstovai V. G. ir E. V. susitarė su UAB,,Šiaulių plentas“ atstovais, kad UAB,,Šiaulių plentas“ pateiks 764 997.73 eurų su PVM pasiūlymą, tai yra, didesnę kainą nei AB,,Panevėžio keliai“ pasiūlymo kaina – 750 679.72 eurų su PVM ir pasirašė su Direkcija 750 679.72 eurų su PVM vertės 2016-08-22 pirkimo sutartį Nr. S-797.

Tokiu būdu, V. G. kartu su E. V. sukurstė piktnaudžiauti valstybės tarnautojams prilygintus asmenis V. M., K. E., S. K., V. K. ir padėjo jiems piktnaudžiauti tarnyba, o dėl tokių visų bendrininkų bendrų veiksmų buvo įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, tai yra, AB,,Panevėžio keliai“ atstovai V. G. ir E. V., AB,,Panevėžio keliai“ naudai ir interesais parengė projektinę dokumentaciją išskirtinai AB,,Panevėžio keliai“ palankiomis sąlygomis, kuri buvo panaudota Direkcijai skelbiant viešuosius pirkimus, be to, siekiant užmaskuoti nusikalstamą veiką ir nusikalstamo sumanymo tikslus, imituoti konkurenciją, AB,,Panevėžio keliai“ susitarė su kitais tiekėjais dėl fiktyvaus konkuravimo ir tokiu būdu buvo nuslėpta, jog iš tiesų visi konkursai buvo laimėti AB,,Panevėžio keliai“ naudai, be to, tokiu būdu parengus projektinę dokumentaciją, buvo parinktas netinkamas Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km remonto būdas, kuris nepanaikino provėžų atsiradimo priežasčių ir nesustabdė tolesnio jų formavimosi, dėl ko 2017-09-15 šiame kelio ruože buvo nustatytos provėžos,

Be K. E. įtarime nurodytų veiksmų, nusikalstamo sumanymo įvykdymas būtų buvęs neįmanomas, nes tik jis, eidamas VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojo – vyriausiojo inžinieriaus pareigas kartu su kitais VĮ,,Automagistralė“ darbuotojais, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir kompetencija, galėjo leisti AB,,Panevėžio keliai“ parengti sau palankią Projektinę dokumentaciją ir užtikrinti, kad ji bus perduota Direkcijos (perkančiosios organizacijos) atstovui M. M. supaprastintiems atviriems konkursams paskelbti. K. E. pažeidė:

1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

2.2015-04-24 VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus įsakymu Nr. 06-1-36 patvirtintos pareigybės aprašymo 11, 33, 45, 78 punktus, kuriuose nustatyta, kad jis privalo rengti techninės – sąmatinės dokumentacijos projektus, parengti darbų vykdymo schemas, specifikacijas, darbo brėžinius, kitą medžiagą, užtikrinti įmonės įsakymų, nurodymų vykdymą, įstatymų ir Vyriausybės nutarimų teisingą įgyvendinimą laiku, teisėtumą įmonėje, pasižada ir įsipareigoja neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu asmenims jokios konfidencialios komercinės, dalykinės, finansinės, bei kitokios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo jam prieinama ir žinoma dirbant įmonėje;

3.2015-10-08 Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-388 patvirtintų VĮ,,Automagistralė“ įstatų 8 punktą, kuriame nustatyti vieni iš tikslų – atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), rengti kelių rekonstrukcijos ir taisymo projektus, vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, 48 punktą, kuriame nustatyta, kad įmonės savininko perduotą turtą įmonė naudoja įstatuose nurodytam tikslui pasiekti, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų;

4.Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Be V. M. įtarime nurodytų veiksmų, nusikalstamo sumanymo įvykdymas būtų buvęs neįmanomas, nes tik jis, eidamas VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus pareigas kartu su kitais VĮ,,Automagistralė“ darbuotojais, pasinaudodamas turimais įgaliojimais ir kompetencija, galėjo leisti AB,,Panevėžio keliai“ parengti sau palankią Projektinę dokumentaciją ir užtikrinti, kad ji bus perduota Direkcijos (perkančiosios organizacijos) atstovui M. M. supaprastintiems atviriems konkursams paskelbti, atlikęs įtarime nurodytus veiksmus, pažeidė:

1.Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 11 punktus kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai,

2. 2013-03-15 Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-112 patvirtintos pareigybės aprašymo 12, 13.1, 14.1. 15, punktus kuriuose nustatyta, kad: direktorius organizuoja įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, turi teisę tikrinti, kaip įmonės darbuotojai laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, atsako už įmonės veiklos organizavimą, privalo saugoti įmonės komercines (gamybines) paslaptis, konfidencialią informaciją, kurias sužino eidamas šias pareigas,

3.2015-10-08 Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-388 patvirtintų VĮ,,Automagistralė“ įstatų 8, 11, 31, 38.2, 48, punktus, kuriuose nustatyta, kad: vieni iš tikslų – atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), rengti kelių rekonstrukcijos ir taisymo projektus, vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas, įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar akivaizdžiai nuostolingi, direktorius organizuoja kasdieninę įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis, atsako už įmonės veiklos organizavimą, įmonės savininko perduotą turtą įmonė naudoja įstatuose nurodytam tikslui pasiekti, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų,

4.Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytus nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, 3 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatytas Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

S. K. atlikęs įtarime nurodytus veiksmus, pažeidė:

1.Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 11 punktus kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

2.2011-09-16 VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus patvirtintos pareigybės aprašymo 17 ir 25 punktus, kuriuose nustatyta, kad jo pareiga ruošti techninius dokumentus ir užduotis vykdomiems projektavimo darbams, organizuoti, kad techniniai dokumentai (brėžiniai, techninės sąlygos, projektiniai – sąmatiniai dokumentai, sutartys, nurašymo normos, aktai, pažymos ir kt.), būtų parengti laiku ir kokybiškai;

3.2015-10-08 Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-388 patvirtintų VĮ,,Automagistralė“ įstatų 8 punktą, kuriame nustatyti vieni iš tikslų – atlikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytus privalomus valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus (užduotis), rengti kelių rekonstrukcijos ir taisymo projektus, vykdyti veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus, 48 punktą kuriame nustatyta, kad įmonės savininko perduotą turtą įmonė naudoja įstatuose nurodytam tikslui pasiekti, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų;

V. K., atlikęs įtarime nurodytus veiksmus, pažeidė:

1. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 4, 9, 11 punktus kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiškumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

2.1998-03-03 VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus patvirtintos pareigybės aprašymo 2.1, 2.5, 4.1.1 punktus, kuriuose nustatyta, kad jo pareiga atlikti gamybos ir kitų įmonės veiklos rūšių techninį paruošimą, rengti ir suderinti su reikiamomis institucijomis atliekamų darbų sąmatas, projektus, darbo brėžinius, sudaryti darbų vykdymo schemas, specifikacijas, žiniaraščius, braižyti darbo brėžinius, projektus ir kitą medžiagą, jis atsakingas už projektinės – sąmatinės dokumentacijos, darbo brėžinių paruošimą laiku, jų derinimą su reikiamomis institucijomis ir pateikimą gamybiniams padaliniams;

Dėl nurodytų bendrų V. G., E. V., V. M., K. E., V. K., S. K. bendrininkų veiksmų didelės turtinės žalos, ne mažiau kaip - 47.537,73 eurų be PVM patyrė Direkcija bei didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Direkcija ir VĮ,,Automagistralė“, nes tokiais susijusiais su valstybės tarnautojams prilygintų asmenų pareigų atlikimu tyčiniais veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, o AB,,Panevėžio keliai“ gavo turtinę naudą, - tai yra, neteisėtai bei padedant kitiems tiekėjams, AB „Panevėžio keliai“ naudai buvo laimėti 1 436 952.22 eurų vertės viešieji pirkimai, tokiais veiksmais buvo sumenkintas Direkcijos, tuometinės VĮ,,Automagistralė“ prestižas, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, nes buvo savavališkai suteikta teisė suinteresuotam tiekėjui AB „Panevėžio keliai“ nuspręsti sau palankias pirkimų vertes bei maksimalias pasiūlymų kainas, netiesiogiai leista suinteresuotam tiekėjui disponuoti didelės vertės Direkcijos lėšomis, skirtomis kelio remontui, tokiu būdu neracionaliai panaudojant Direkcijos lėšas, leista tiekėjui sudaryti sau palankias sąlygas dalyvauti supaprastintuose atviruose konkursuose ir juos laimėti, sudarytos sąlygos susitarti tiekėjams dėl dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.

K. E., buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – pagal 1999-09-20 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas tuometinės VĮ,,Automagistralė“ (nuo 2017-12-22 VĮ,,Kelių priežiūra“) direktoriaus pavaduotoju, V. K. buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – pagal 1998-08-31 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas tuometinės VĮ,,Automagistralė“ (nuo 2017-12-22 VĮ,,Kelių priežiūra“) vyriausiuoju inžinieriumi, E. G. buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautoju, pagal 2016-06-03 Nr. K-95 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) direktoriaus įsakymą dirbdamas D. P. įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėju, pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) direktoriaus 2016-11-17 dienos įsakymus dėl rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijų (toliau – Komisija) sudarymo: Nr. V-662 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, Nr. V-666 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km ir Nr. V-664 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, būdami paskirti Komisijos nariais, 2016 m. lapkričio 17 d. kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožuose nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km (dešinė pusė) (toliau – Kelio ruožai), suprasdami, kad jų pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atliko Komisijos nario pareigas dėl Kelio ruožų asfalto dangos paprastojo remonto, ko pasėkoje dėl to Valstybė ir Direkcija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos, o būtent:

K. E., pagal 2015-04-24 VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus įsakymu Nr. 06-1-36 patvirtintos pareigybės aprašymo 12 punktą privalėdamas užtikrinti gerą darbų kokybę, statomų ir rekonstruojamų objektų ilgaamžiškumą, pagal 43 punktą privalėdamas reikalauti, kad technologiniai, projektiniai ir organizaciniai sprendimai būtų vykdomi, pagal 74 punktą, būdamas atsakingas už įsakymų ir Vyriausybės nutarimų, norminių aktų reikalavimų, direktoriaus nurodymų vykdymą, pagal 75 punktą būdamas atsakingas už kokybišką kelių tiesimą, tiltų statybą ir rekonstrukciją ir jų atidavimą eksploatacijai, pagal Direkcijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtinto Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 16 punktą privalėdamas pagal kompetenciją patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų, pagal 18 punktą pagal kompetenciją vietoje apžiūrėjęs atliktus darbus, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatyti, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, būdamas Komisijoje, kartu su Komisijos pirmininku E. G. ir K. E. pavaldžiu valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ,,Automagistralė“ vyriausiuoju inžinieriumi V. K., neužtikrino, kad vienas iš Komisijos narių jam pavaldus darbuotojas V. K. – kaip projektuotojas 2016-11-17 dalyvautų Komisijos darbe (V. K. iki 2016-11-18 atostogavo) ir aplaidžiai vertino jo faktinį nebuvimą.

V. K., pagal 1998-03-03 VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus patvirtintos pareigybės aprašymo 2.2 punktą privalėdamas kontroliuoti objektuose atliekamų darbų eigos ir terminų, dokumentacijos reikalavimų kontrolę, pagal 3.1.1 punktą turėdamas teisę reikalauti, kad būtų vykdomi projektinės – sąmatinės dokumentacijos reikalavimai, pagal 3.1.2 punktą kontroliuoti, kad nebūtų nukrypstama nuo norminių aktų nurodymų, o esant jų pažeidimams, juos taisyti ir pranešti apie tai techninio skyriaus viršininkui, pagal Direkcijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtinto Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 16 punktą privalėdamas pagal kompetenciją patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų, pagal 18 punktą pagal kompetenciją vietoje apžiūrėjęs atliktus darbus, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatyti, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, jis, būdamas sudarytoje Komisijoje kartu su valstybės tarnautoju – Direkcijos projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėju E. G. (komisijos pirmininku) ir valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus pavaduotoju K. E., nedalyvavo 2016-11-17 Komisijos darbe kaip projektuotojas, nes iki 2016-11-18 atostogavo.

E. G. pagal Direkcijos direktoriaus 2015 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtinto Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 16 punktą privalėdamas pagal kompetenciją patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų, pagal 18 punktą pagal kompetenciją vietoje apžiūrėjęs atliktus darbus, išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, nustatyti, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, būdamas Komisijos pirmininku kartu su valstybės tarnautojais prilygintais asmenimis – tuometinės VĮ,,Automagistralė“ (nuo 2017-12-22 VĮ,,Kelių priežiūra“) direktoriaus pavaduotoju K. E. ir VĮ,,Automagistralė“ vyriausiuoju inžinieriumi V. K., neužtikrino, kad vienas iš Komisijos narių, t.y. V. K. – kaip projektuotojas 2016-11-17 dalyvautų Komisijos darbe (V. K. iki 2016-11-18 atostogavo) ir aplaidžiai vertino jo faktinį nebuvimą.

Po to, 2016 m. lapkričio 17 d., K. E., V. K., būdami Komisijos nariai, kaip VĮ,,Automagistralė“ atstovai, o E. G. būdamas Komisijos pirmininku:

-nepagrįstai pripažino, kad Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo Komisijai pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAM sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

-K. E. ir V. K. nesiėmė priemonių, o E. G. nepaskaičiavo, kad dėl Kelio ruožo nuo 42,32 km iki 44,93 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) rangovui AB,,Panevėžio keliai“ būtų pritaikyta - 460,16 eurų be PVM išskaita už paklotos dangos nelygumo ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (780 m2 plote) arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus, šiais veiksmais padarė bendrą žalą Direkcijai – 460,16 eurų be PVM;

-nepagrįstai pripažino, kad Kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusi statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, dangos lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

-priėmė UAB,,Šiaulių plentas“ atliktus statybos darbus, nors negalėjo jų arba jų dalies priimti, nes dalies ruožo dangos nelygumo nuokrypiai buvo didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas. Nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimo (1560 m2 plote) rangovui UAB,,Šiaulių plentas“ būtų pritaikyta - 621,50 eurų be PVM išskaita arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus. Kadangi nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos – 1942,2 eurų be PVM, šiais veiksmais padarė bendrą žalą (dėl nelygumo pagal IRI reikalavimus ribinių verčių viršijimo ir defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo) Direkcijai – 2563,7 eurų be PVM;

-nepagrįstai pripažino, kad Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, dangos lygumo, matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nėra įmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

-priėmė UAB,,AB,,Panevėžio keliai“ atliktus statybos darbus, nors negalėjo jų arba jų dalies priimti, nes dalies ruožo dangos nelygumo nuokrypiai buvo didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas. Nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 91,40 km iki 97,95 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (8970 m2 plote) rangovui AB,,Panevėžio keliai“ būtų pritaikyta - 4581,90 eurų be PVM išskaita arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus. Kadangi nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos – 11723,4 eurų be PVM, šiais veiksmais padarė bendrą žalą (dėl nelygumo pagal IRI reikalavimus ribinių verčių viršijimo ir defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo) Direkcijai – 16305,3 eurų be PVM.

Po to, K. E., V. K. ir E. G., suprasdami, kad jų pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atlikdami K. E. ir V.K. K. nario pareigas, o E. G. Komisijos pirmininko pareigas ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje 2016 m. lapkričio mėnesį tyrimo nenustatytą dieną (V. K. ne anksčiau kaip 2016-11-18) pasirašė:

-2016-11-17 rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo patvirtino, kad Komisija pripažįsta, kad atlikti Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus;

-2016-11-17 rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo patvirtino, kad Komisija pripažįsta, kad atlikti Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus;

-2016-11-17 rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo patvirtino, kad Komisija pripažįsta, kad atlikti Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus, o V. K., kuris 2016-11-17 atostogavo ir nedalyvavo Komisijos darbe, šiuos aktus pasirašius ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje bei E. G. šiuos aktus pasirašius 2016 m. lapkričio mėnesį ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, neteisėtai patvirtino, kad šie Kelio ruožų remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus. Tokiais veiksmais K. E., V. K. ir E. G. pažeidė:

- Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

-2015-04-24 VĮ,,Automagistralė“ direktoriaus įsakymu Nr. 06-1-36 patvirtintos pareigybės aprašymo 12, 43, 74, 75 punktus, kuriuose nurodyta, kad jis privalo: užtikrinti gerą darbų kokybę, statomų ir rekonstruojamų objektų ilgaamžiškumą, reikalauti, kad technologiniai, projektiniai ir organizaciniai sprendimai būtų vykdomi, yra atsakingas: už įsakymų ir vyriausybės nutarimų, norminių aktų reikalavimų, direktoriaus nurodymų vykdymą, už kokybišką kelių tiesimą, tiltų statybą ir rekonstrukciją, ir jų atidavimą eksploatacijai;

- 2015-01-27 Direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V-29 patvirtinto rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamento 4, 13, 16, 18, 19 punktus, kuriuose nustatyta, kad Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, asmenine komisijos narių atsakomybe už jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą ir sprendimų priėmimo nešališkumu, rangovas Komisijai pateikia visą su projekto įgyvendinimu susijusią statybos techninę bei vykdymo ir kitą dokumentaciją, komisijos nariai pagal kompetenciją privalo patikrinti, ar atlikti statybos darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus, patikrinti, ar eismo organizavimas atitinka norminių teisės aktų reikalavimus bei patikrinti, ar darbai atlikti laikantis sutarties sąlygų, Komisijos nariai pagal kompetenciją vietoje apžiūrėję atliktus darbus, išnagrinėję pateiktus dokumentus, nustato, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, jei komisijai pateikta su projekto įgyvendinimu susijusi statybos techninė ir vykdymo dokumentacija yra ne visa, neatitinka nustatytų reikalavimų ir pastebėjus atliktų statybos darbų esminius trūkumus, defektus, neatitikimus šiems dokumentams, Komisija privalo nepriimti darbų.

Dėl K. E., V. K., E. G. veiksmų didelės turtinės žalos, ne mažiau kaip – 19 329.16 eurų be PVM patyrė Direkcija ir didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, Direkcija ir VĮ,,Automagistralė“, nes tokiais, susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, kuriuos K. E. įtakoje pažeidė ir kitas jam pavaldus darbuotojas V. K., o šių veiksmų pasėkoje Direkcija patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, sumenkino Direkcijos ir VĮ,,Automagistralė“ prestižą, kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą, K. E. ir V. K. netinkamai atlikdami Komisijos nario pareigas, o E. G.- Komisijos pirmininko pareigas ir priimdami rangovų atliktus statybos darbus, kuriuos rangovai atliko nesivadovaudami teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir neperduodami jų statytojui (užsakovui), neužtikrindami, kad statinio statybos darbai būtų atlikti kokybiškai pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų arba juos nepilnai įformindami, tokiais veiksmais priėmė didelės vertės (bendra Direkcijos ir rangovų sudarytų sutarčių vertė - 1 436 952.22 eur) rangovų atliktus statybos darbus, visuomeninę reikšmę turinčiame objekte – A2 Vilnius - Panevėžys kelyje, neužtikrindamas efektyvaus didelės vertės Direkcijos lėšų panaudojimo, darbų kokybės, važiavimo patogumo, neįsitikindamas kelio dangos įtaka eismo saugumui.

A. K., buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – pagal 2006-07-10 darbo sutartį Nr. 253 dirbdamas AB,,Problematika“ Techninės priežiūros skyriaus techniniu prižiūrėtoju, pagal AB,,Problematika“ direktoriaus 2016-08-10 Nr. 1-103 įsakymą paskirtas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju objektui – kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km asfalto dangos paprastasis remontas ir 2016-08-23 Nr. 1-212 įsakymu paskirtas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju objektui – kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastasis remontas, kelio A2 Vilnius – Panevėžys (toliau – Kelias) ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km asfalto dangos paprastasis remontas, pagal 2016-02-26 Nr. S-117 AB,,Problematika“ ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) pirkimo sutartį, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. suprasdamas, kad jo pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atliko techninio prižiūrėtojo pareigas dėl Kelio ruožų asfalto dangos paprastojo remonto, ko pasėkoje dėl to Valstybė ir Direkcija patyrė didelės turtinės ir neturtinės žalos, o būtent:

jis, pagal 2014-11-26 AB,,Problematika“ direktoriaus įsakymu Nr. 1-216 patvirtintų pareiginių nuostatų 7 punktą, privalėdamas laiku ir kokybiškai vykdyti pavestus darbus ir kitus tiesioginius vadovo nurodymus, pagal 8 punktą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo), statybos techninių reglamentų (toliau - STR), paslaugų teikimo sutarties nurodyta tvarka vykdyti techninę priežiūrą jam paskirtuose objektuose, pagal 13 punktą savo kompetencijų ribose prižiūrėti ir kontroliuoti sutarčių vykdymą ir už atliktą darbą atsiskaityti paslaugų sutartyje numatyta tvarka ir terminais, pagal 17.4 punktą turėdamas teisę atstovauti AB,,Problematika“ kitose bendrovėse ir organizacijose savo kompetencijos ribose, pagal 17.5 punktą pasirašyti dokumentus savo kompetencijos ribose, pagal 18.1 punktą būdamas atsakingas už pareigų numatytų pareiginiuose nuostatuose bei skyriaus vadovo užduočių savalaikį ir kokybišką vykdymą,

laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. Kelio ruože nuo 42.32 iki 44.93 km, rangovui AB,,Panevėžio keliai“ atliekant asfalto dangos paprastąjį remontą, būdamas techniniu prižiūrėtoju:

1. pagal kompetenciją neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, t. y. statybos darbai ir pastatyto statinio kokybė iš dalies neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų;

2. nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos metu naudojamų statybos produktų kokybės ir leido naudoti reikalavimų neatitinkančius statybos produktus,

3. nesutikrino atliktų statybos darbų kokybės;

4. neinformavo statytojo (užsakovo) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

5. nereikalavo, privalėdamas įrašyti į statybos darbų žurnalą rangovo pateikti trūkstamus statybos produktų atitikties ar eksploatacinių savybių dokumentus, ar pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, ar ištaisyti statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (AB,,Panevėžio keliai“ nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformino visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir (arba) neperdavė jų statytojui (užsakovui));

6. statybos darbų žurnale nesuregistravo kontrolinių bandymų protokolų, todėl nėra aišku, kokius kontrolinius bandymus atliko statinio statybos techninis prižiūrėtojas;

7. per visą statinio statybos laiką netikrino arba nepakankamai tikrino, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų;

8. neužtikrino, kad laiku būtų atlikti reikalingi matavimai ir bandymai;

9. nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos darbų normatyvinės kokybės;

10. neužtikrino, kad statybos metu naudojamų statybos produktų kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose;

11. pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais, bei ant atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 1 (2016 m. rugpjūčio 31 d.) ir Nr. 2 (2016 m. rugsėjo 27 d.), nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

12. atliktų darbų priėmimo aktus (Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 31 d., bei Nr. 2, 2016 m. rugsėjo 27 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. rugsėjo mėn. 28 d.);

13. neužtikrino, kad būtų nurodyti konkretūs dokumentai pateikti Komisijos vertinimui, kadangi 2016 m. lapkričio mėn. 17 d. Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto 1 priede pateiktame „Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos sąraše“ yra įrašyta tik statybos darbų žurnalas ir išpildomoji dokumentacija;

14. neužtikrino norminio dangos lygumo reikalavimų;

15. neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams atliekant įrašus statybos darbų žurnale ir nesprendė šių nuokrypių įtakos statinio funkcionalumui ir naudojimo galimybės, laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. Kelio ruože nuo 52,35 iki 56,08 km rangovui UAB,,Šiaulių plentas“ ir subrangovui AB,,Panevėžio keliai“ atliekant asfalto dangos paprastąjį remontą, būdamas techniniu prižiūrėtoju:

1. pagal kompetenciją neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, t. y. statybos darbai ir pastatyto statinio kokybė neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų;

2. nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos metu naudojamų statybos produktų kokybės ir leido naudoti reikalavimų neatitinkančius statybos produktus;

5. nereikalavo, privalėdamas įrašyti į statybos darbų žurnalą rangovo pateikti trūkstamus statybos produktų atitikties ar eksploatacinių savybių dokumentus, ar pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, ar ištaisyti statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (UAB,,Šiaulių plentas“ ir AB,,Panevėžio keliai“ nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformino visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir (arba) neperdavė jų statytojui (užsakovui));

11. pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais, bei ant atliktų darbų priėmimo akto Nr. 1-1 (2016 m. spalio 27 d.) nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

12. atliktų darbų priėmimo aktą (Nr. 1-1, 2016 m. spalio 27 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. lapkričio mėn. 03 d.);

15. neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams atliekant įrašus statybos darbų žurnale ir nesprendė šių nuokrypių įtakos statinio funkcionalumui ir naudojimo galimybės,

laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. Kelio ruože nuo 91,40 iki 97,95 km rangovui AB,,Panevėžio keliai“ atliekant asfalto dangos paprastąjį remontą, būdamas techniniu prižiūrėtoju:

11. pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais, bei ant atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 1 (2016 m. rugsėjo 27 d.) ir Nr. 2 (2016 m. spalio 28 d.) nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

12. atliktų darbų priėmimo aktus (Nr. 1, 2016 m. rugsėjo 27 d. ir Nr. 2, 2016 m. spalio 28 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. lapkričio mėn. 04 d.);

15. neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams atliekant įrašus statybos darbų žurnale ir nesprendė šių nuokrypių įtakos statinio funkcionalumui ir naudojimo galimybės.

Po to, jis 2016 m. lapkričio 17 d. privalomai dalyvaudamas rangovo atliktų statybos darbų priėmimo procedūroje (dėl Kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km), būdamas atsakingas už tai, kad statiniai būtų statomi pagal statinių projektus, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, neinformavo Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) Komisijos narių: Direkcijos projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėjo E. G. (komisijos pirmininko), tuometinės VĮ,,Automagistralė“ (nuo 2017-12-22 VĮ,,Kelių priežiūra“) direktoriaus pavaduotojo K. E., VĮ,,Automagistralė“ vyriausiojo inžinieriaus V. K., apie jo ir Rangovų padarytus teisės aktų pažeidimus ir privalėdamas dalyvauti Komisijos darbe, nesiėmė priemonių, kad Komisijos nariai tinkamai atliktų savo pareigas, ko pasėkoje:

Komisija nepagrįstai pripažino, kad Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo Komisijai pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos;

statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAM sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

jis (A. K.) ir Komisijos nariai nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 42,32 km iki 44,93 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) rangovui AB,,Panevėžio keliai“ būtų pritaikyta - 460,16 eurų be PVM išskaita už paklotos dangos nelygumo ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (780 m2 plote) arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus, šiais veiksmais padarė bendrą žalą Direkcijai – 460,16 eurų be PVM;

Komisija nepagrįstai pripažino, kad Kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusi statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos;

statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, dangos lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

Komisija priėmė UAB,,Šiaulių plentas“ atliktus statybos darbus, nors negalėjo jų arba jų dalies priimti, nes dalies ruožo dangos nelygumo nuokrypiai buvo didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas;

jis (A. K.) ir Komisija nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimo (1560 m2 plote) rangovui UAB,,Šiaulių plentas“ būtų pritaikyta - 621,50 eurų be PVM išskaita arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus. Kadangi nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos – 1942,2 eurų be PVM, šiais veiksmais padarė bendrą žalą (dėl nelygumo pagal IRI reikalavimus ribinių verčių viršijimo ir defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo) Direkcijai – 2563,7 eurų be PVM;

Komisija nepagrįstai pripažino, kad Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos;

statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAMI sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, dangos lygumo, matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nėra įmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

Komisija priėmė UAB,,AB,,Panevėžio keliai“ atliktus statybos darbus, nors negalėjo jų arba jų dalies priimti, nes dalies ruožo dangos nelygumo nuokrypiai buvo didesni už nuokrypius, pagal kuriuos, remiantis taisyklių ĮT ASFALTAS 08 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas;

jis (A. K.) ir Komisija nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 91,40 km iki 97,95 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (8970 m2 plote) rangovui AB,,Panevėžio keliai“ būtų pritaikyta - 4581,90 eurų be PVM išskaita arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus. Kadangi nustatytos preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos – 11723,4 eurų be PVM, šiais veiksmais padarė bendrą žalą (dėl nelygumo pagal IRI reikalavimus ribinių verčių viršijimo ir defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo) Direkcijai – 16305,3 eurų be PVM.

Po to, jis (A. K.), suprasdamas, kad jo pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, netinkamai atlikdamas techninio prižiūrėtojo pareigas, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje 2016 m. lapkričio mėnesį, kartu su Komisijos nariais pasirašė:

2016-11-17 rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo Komisija pripažino, kad atlikti Kelio ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus;

2016-11-17 rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo Komisija pripažino, kad atlikti Kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus;

2016-11-17 rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktą, kuriuo Komisija pripažino, kad atlikti Kelio ruožo nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus.

Tokiais veiksmais A. K. pažeidė:

1. LR Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 9, 11 punktus, kuriuose nustatyti įstatymo viršenybės, objektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai;

2. 2014-11-26 AB,,Problematika“ direktoriaus įsakymu Nr. 1-216 patvirtintų pareiginių nuostatų 7, 8, 13, 18.1 punktus, kuriuose nustatyta, kad privalo laiku ir kokybiškai vykdyti pavestus darbus ir kitus tiesioginius vadovo nurodymus, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo), statybos techninių reglamentų (toliau - STR), paslaugų teikimo sutarties nurodyta tvarka vykdyti techninę priežiūrą jam paskirtuose objektuose, savo kompetencijų ribose prižiūrėti ir kontroliuoti sutarčių vykdymą ir už atliktą darbą atsiskaityti paslaugų sutartyje numatyta tvarka ir terminais, yra atsakingas už pareigų numatytų pareiginiuose nuostatuose bei skyriaus vadovo užduočių savalaikį ir kokybišką vykdymą;

3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 3 dalį, kuriose nustatyta, kad Statinio statybos techninis prižiūrėtojas atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę, statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų, kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti ir kt., statinio statybos techninis prižiūrėtojas turi teisę reikalauti (įrašydamas į statybos darbų žurnalą), kad rangovas pateiktų atliktų statybos ir montavimo darbų, panaudotų statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodytus dokumentus ir įrenginių kokybę patvirtinančius dokumentus, pašalintų statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų pažeidimus bei ištaisytų statinio normatyvinės kokybės pažeidimus;

4. STR 1. 08.02:2002 „Statybos darbai“ 23 punktą, kuriame nustatyta, kad statybos darbų eiga (nuo statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo) aprašoma statybos darbų žurnale. Į žurnalą taip pat įrašomi visų statybos priežiūros dalyvių atliktų patikrinimų rezultatai ir reikalavimai;

5. STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra" 33.9, 33.14, 33.15, 14, 16, 33.24, 33.31 punktus, kuriuose nustatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, prisijungimo sąlygų, statybą leidžiančio dokumento reikalavimų, kad laiku būtų atliekami reikalingi matavimai ir bandymai, statinio statybos techninis prižiūrėtojas kontroliuoja statybos darbų normatyvinę kokybę, jų atlikimo pagal darbų technologiją nuoseklumą, statinio statybos techninis prižiūrėtojas tikrina, kad statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose, statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.), statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais, statinio statybos techninis prižiūrėtojas pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus bei kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai, statinio statybos techninis prižiūrėtojas kartu su rangovu rengia dokumentus, reikalingus statybai užbaigti.

Dėl ko didelės turtinės žalos, ne mažiau kaip – 19 329.16 eurų be PVM patyrė Direkcija ir didelės neturtinės žalos patyrė valstybė bei Direkcija, nes dėl jo veiksmų, kuriuos jis padarė, netinkamai atlikdamas statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas ir priimdamas rangovų atliktus statybos darbus, kuriuos rangovai atliko nesivadovaudami teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir neperduodami jų statytojui (užsakovui), neužtikrindami, kad statinio statybos darbai būtų atlikti kokybiškai pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, neįformindami visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų arba juos nepilnai įformindami, tokiais veiksmais pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, kaip statinio statybos techninis prižiūrėtojas priimdamas didelės vertės (bendra Direkcijos ir rangovų sudarytų sutarčių vertė - 1 436 952.22 eur) rangovų atliktus statybos darbus, visuomeninę reikšmę turinčiame objekte – A2 Vilnius - Panevėžys kelyje, neužtikrindamas efektyvaus didelės vertės Direkcijos lėšų panaudojimo, darbų kokybės, važiavimo patogumo, neįsitikindamas kelio dangos įtaka eismo saugumui, tokiais, susijusiais su valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigų atlikimu veiksmais buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba Lietuvos Respublikos įstatymams, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis V. G. su kaltinimu nesutiko. Atsakydamas į klausimus parodė, kad projektinė dokumentacija buvo ruošiama statytojo prašymu, šiuo atveju tokia paslauga- projektinės dokumentacijos ruošimas- nebuvo perkama ir įmonė jos neruošė, ją ruošdavo tik jei tokia paslauga būdavo perkama. Projektinės dokumentacijos „Automagistralės“ vardu nerengė, tokio užsakymo nebuvo, nurodymų nedavė. Pas R. K. buvo rasti įmonės savikainos įkainiai, tai buvo pasirengimas statybos darbams ir būsimiems konkursams, pas ją projektinės dokumentacijos nebuvo. Žiniaraščiai buvo užpildyti konkurso metu, dėl konkursinių sąlygų nei su V. M., nei su S. K. nebendravo, su K. E. yra bendravęs ne dėl šio konkurso, o dėl Žemaitkiemio sankryžos. 2016 m. šlamų technologijas turėjo 2 įmonės – „Panevėžio keliai“ ir „Šiaulių plentas“, o 13 įmonių turėjo SAM sluoksnių įrengimo sertifikatus, konkursų sąlygose nebuvo reikalavimo, kad negali dalyvauti kitos įmonės, kurios neturi sertifikato šlamams. Projektinių kainų nežinojo, VĮ „Automagistralę“ konsultavo dėl projektavimo darbų bet kainų neaptarinėjo, konsultacija buvo dėl SAMI sluoksnio įrengimo ir kokius reikalavimus turi tenkinti medžiagos. Konsultavo ne tik „Automagistralę“, bet ir kitus projektuotojus. Pati „Automagistralė“ nenustatinėjo kainos, kainą paprastojo remonto darbams šiam konkrečiam ruožui nustatė Kelių direkcija, jie turi savo metodiką. „Panevėžio keliai“ neruošė projektinės dokumentacijos, konsultavo tik dėl SAMI sluoksnio, kas turėtų būti įrašyta projektinėje dokumentacijoje, ką įrašė projektinės dokumentacijos rengėjas. Jis davė A. P. nurodymus konsultuoti „Automagistralę“ dėl SAMI sluoksnio, o kodėl E. V. konsultavo nežino, tai jau buvo po techninių specifikacijų oficialaus paskelbimo, tai reiškia, kad pati projektinė dokumentacija jau buvo pateikta „Kelių direkcijai“. Kai konsultavo, jau nebegalėjo renginėti jokios projektinės dokumentacijos. Dėl subrangos sutarties su „Šiaulių plentu“ parodė, kad įmonė ruošėsi dalyvauti konkurse dėl vidurinio ruožo šlamo įrengimo, bet paskutiniu metu buvo priimtas sprendimas nedalyvauti, pagal laiką matė, kad tai neįmanoma, tai buvo pats sunkiausias ruožas ir jį laimėjo Šiauliai. Po mėnesio Šiaulių plentas, kai pasirašė sutartį, pamatė, kad nespėja atlikti kai kurių darbų, kreipėsi ir klausė ar gali padėti atlikti tam tikrus darbus ir būti jų subrangovais. Yra raštas, kad E. V. kreipiasi į filialo vadovus, aiškinasi ar gali atlikti darbus. Su „Šiaulių plentu“ jungtinės veiklos sutartį pasirašė E. V.. Jų kaina susideda, t.y. savikaina: medžiagos, mechanizmai, darbo užmokestis, o rangovas visada turi didesnes išlaidas- statybvietės išlaidos, aptvėrimas, sanmazgai ir visas darbų organizavimas- už tuos darbus irgi moka. Subrangovo įkainis savaime yra pigesnis, nes jis ateina pas rangovą dirbti į jau aptvertą ir paruoštą ruožą, todėl įkainis yra savaime pigesnis. Tai logiškas ir dėsningas darbų organizavimo procesas. Šiauliams važiuoti iki statybvietės - virš 100 km, jiems- 60 km., transporto išlaidos, žmonėms atlyginimas, viską reikia susumuoti. Šiauliai tame nurodytame ruože SAMI sluoksnį galėjo įrengti. Jis buvo technikos direktorius, pagal nustatytas funkcijas turėjo atstovauti bendrovę, taip pat yra „Panevėžio kelių“ bendrovės smulkusis akcininkas, 2016 m. turėjo apie 6 procentus akcijų.

Kaltinamasis E. V. su kaltinimu nesutiko. Buvo AB „Panevėžio keliai“ techninio direktoriaus pavaduotoju, gamybinio - techninio skyriaus vadovu. Skyriaus pagrindinės darbo funkcijos buvo rinkti informaciją apie planuojamus kelių statybos darbus, sekti viešai skelbiamus pagrindinių užsakovų pirkimų planus statybos objektų projektavimo ir statybos srityse, juos analizuoti. Tokias pat pareigas užėmė ir A. P., jis vadovavo struktūriniam padaliniui, kuriame buvo projektavimo skyrius. Jokių kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, jokių nurodymų R. K., K. V., M. T., A. P., S. S. ir A. Z. parengti išskirtinai AB „Panevėžio keliai“ palankias projektinės dokumentacijos dalis nedavė. Dėl darbo pobūdžio dažnai ir įvairiais klausimais lankydavosi Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, dažnai veždavo ne tik savo skyriaus paruoštus dokumentus, tačiau pristatydavo ir kitų AB „Panevėžio keliai“ struktūrinių padalinių parengtus dokumentus, iš direkcijos paimdavo kitiems padaliniams skirtą medžiagą ar informaciją. Gali būti, kad 2016 m. birželio 16 d. Vilniuje buvo susitikęs su S. K., tačiau neprisimena dėl kokios priežasties. Gali būti, kad kaip tik tą dieną atvežė vykdomų statybos objektų darbų pridavimo aktus į Lietuvos automobilių kelių direkciją bei kitą techninę dokumentaciją ir buvo pas M. M., kabinete kur jis kalbėjosi su S. K.. Tuo metu net objektyviai techninės specifikacijos paduoti negalėjo, nes pirkimo techninės specifikacijos jau buvo paskelbtos viešai 2016 m. birželio 3 d. Pavaduodamas V. G. 2016 m. balandžio 8- 19 dienomis, buvo nuvykęs į VĮ „Automagistralė“, sužinoti ar tikrai VĮ „Automagistralė“ yra parengtas kelio A2 ruožų remonto projektas, o jeigu taip, tai kas yra šio projekto ar projektų rengėjas (projektuotojas), tokiu klausimu nieko neteisėto nesiekė, jokios informacijos negavo. 2016 metų pradžioje nurodė R. K. paskaičiuoti šioje byloje aptariamų trijų A2 kelio ruožų remonto kainas, sudaryti sąmatas skaičiuojant šių kelio ruožų remontą įvairiais remonto būdais, ką ji ir padarė. Žinojo, jog AB „Panevėžio keliai“ šiuos ruožus buvo remontavę maždaug prieš 15 metų, o tuo metu atliktas šių konkrečių kelio ruožų remonto efektyvumas (nauda) buvojau pasibaigęs ir šiuos ruožus buvo būtina remontuoti vėl. Buvo žinoma, kad bus skelbiamas pirkimas, t. y. darbai su projektavimu. AB „Panevėžio keliai“ turėjo visą ankstesnio remonto dokumentaciją, todėl parengti naujus savikainos įkainius nebuvo jokių sunkumų. Todėl buvo duota užduotis parengti savikainos įkainius darbams, kuriuos nurodys statybos vadovai pagal parengtą statybos darbų technologiją. Taip pat tokius paskaičiavimus atlikti metų pradžioje buvo tikslinga dėl to, kad tuo metu dar nebuvo paskelbti prasidėjusių metų viešieji pirkimai, dėl to skyriaus darbuotojai galėjo daugiau laiko skirti pasiruošimui ir tokiems preliminariems paskaičiavimams atlikti, kad iš anksto pasiruošti būsimiems pirkimams, paskaičiavimai buvo skirti tik AB „Panevėžio keliai“ vidiniam naudojimui, šių sąmatų niekam neperdavė. Dėl fiktyvaus AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Šiaulių plentas“ konkuravimo aptariamuose trijuose pirkimuose parodė, kad su AB „Eurovia“ vadovu A. Š. nebendravo ir jokių klausimų nesprendė, su buvusiu UAB „Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi V. A. bendravo darbiniais klausimais, bet ne dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo aptariamuose šioje byloje trijuose konkursuose. Kategoriškai patvirtino, kad 2016 m. birželio 28 d. - liepos 7 dienomis su juo nesitarė, kad UAB „Šiaulių plentas“ pateiks pasiūlymą viename iš pirkimų (Nr. 175919), tik mažesne kaina nei AB „Eurovia Lietuva“, ir tokiu būdu formaliai laimės UAB „Šiaulių plentas“, kuris vėliau su AB „Panevėžio keliai“ sudarys subrangos sutartį dėl dalies darbų atlikimo; UAB „Šiaulių plentas“ pateiks pasiūlymą viename iš pirkimų (Nr. 175920), tik šį pasiūlymą pateiks didesne kaina nei AB „Panevėžio keliai“. Dėl kelio A2 ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto AB „Panevėžio keliai“ teikė savarankišką pasiūlymą, kurį rengė tik AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai, jo teikimo su jokiais kitais asmenimis ar bendrovėmis nederino.

Kaltinamojo AB „ Panevėžio keliai“ atstovas adv. M. D. paaiškino, kad juridinis asmuo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažįsta. Parodymai dėl kaltinimo, kuriuos išdėstys juridinio asmens atstovas, yra baigiamosios kalbos dalis, tuomet visa bendrovės pozicija ir bus atskleista.

K. V. M. parodė, kad jokių nusikalstamų veikų nepadarė, jokių įstatymų nepažeidė, prašo išteisinti. Davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nori juos papildyti. Įmonė labai didelė, darbai pasiskirstyti, kiekvienas darbuotojas vykdo savo funkcijas, projektavime nedalyvavo, todėl jokių veiksmų padaryti negalėjo, darbų priėmime taip pat nedalyvavo. Kai įvyko autoįvykiai su motociklininkais, važiavo į Kelių direkciją pas direktorių E. S. su raštu, kad būtinas tų ruožų remontas, nes žūsta žmonės. Jis savo kabinete davė nurodymus, atlikti tuose ruožuose šlamų projektavimo darbus. Šlamų projektavimo darbai yra reti, bendrovės funkcija yra kelių eksploatacija, todėl Kelių direkcija, taupydama lėšas, kad būtų greičiau, pasakė įmonei padaryti juodraštinius projektus, surinkti pradinius duomenis ir pateikti Kelių direkcijai. Techninis skyrius, pateikė juodraštinius variantus Kelių direkcijai ir toliau Kelių direkcija ruošė sąmatas, tikrino, skelbė konkursus, parinkinėjo laimėtojus, priėminėjo darbus. Kelių direkcija, tikriausiai taupydama lėšas prašė šiuos duomenis surinkti įmonei, nes už projektavimo paslaugą reikėtų mokėti iki 5 proc. nuo konkurso sumos, tai didelė suma, taip sutaupė didelius pinigus, todėl nesupranta, kur įmonės darbuotojų padaryta žala, o kas padaryta ne pagal reikalavimus, jis, kaip vadovas, nieko neišgirdo. Įmonėje tiesiogiai su šiais projektais dirbo techninis skyrius – K. E., S. K., V. K. ir kiti darbuotojai, jie padarė juodraštinius variantus, pateikė Kelių direkcijai, kad jai būtų lengviau, už tai jokio apmokėjimo negavo, įmonei dėl to jokie mokėjimai nedaryti, o iš jų dabar reikalaujama, lyg tai jie galutinį sprendimą priėmė dėl konkurso. Ne jie buvo sprendėjai, ne jie skelbė konkursą, ne jie priėmė galutinį projektą. Jei pateikiamas juodraštinis variantas, kad būtų sutaupytos lėšos, nuo tų trijų projektų, o tai yra didelės sumos, tada yra taip, kad Kelių direkcija šioje situacijoje pasinaudojo įmonės darbuotojais. „Automagistralės“ darbuotojai paruošė juodraštinius variantus ir nuvežė Kelių direkcijai darbinį variantą, dėl projektų paruošimo neturėjo jokios sutarties, apmokėjimo negavo. Skelbiant konkursą nuo projektavimo 5 proc. sumos būtų sumokėta projektuotojams, o dabar už tuos 3 kelio ruožus projektus nemokamai paruošė įmonės darbuotojai. Pats tais klausimais su „Panevėžio kelių“ darbuotojais nekontaktavo, tų klausimų nekuruoja, nežino technologijų nei dėl šlamo dangos, nei dėl remonto būdo, juos parinko Kelių direkcijos direktorius Skrodenis ir Kelių direkcijoje buvo priimtas sprendimas daryti šlamus. VĮ „Automagistralė“ reikalas buvo sutvarkyti ruožus, kad jie nebūtų avaringi. Dėl nekokybiško, kaltinime nurodyto sutvarkymo negali komentuoti, nes nieko nežino. Visi darbai buvo išskirstyti, darbuotojai vykdė savo tiesiogines pareigas, jam buvo pavaldūs darbuotojai K. E., V. K., S. K., pats buvo pavaldus Kelių direkcijai. Jų atliktas darbas, juodraštiniai projektai-buvo neoficialus darbas, apmokėjimo negavo, įmonė padarė paslaugą Kelių direkcijai, jei nebūtų padarę, nebūtų maksimaliai sutvarkytas kelias, kuriame prieš tai žuvo žmonės. Kaltinimas, kad 2016 m. 02 mėn. suteikė informaciją apie planuojamus remontuoti kelio ruožus „Panevėžio kelių“ atstovams - yra absurdas, net nežinojo apie projektavimą, nedalyvavo tuose procesuose, negali žinoti nei kokios sumos, nei kokie darbai. Ar „Panevėžio kelių“ atstovai prisidėjo prie juodraščių darymo nežino, tai yra standartinis projektas, tai nėra kažkoks pririšimas prie kokios nors įmonės, ar prie „Panevėžio kelių“, ar prie Šiaulių, ar prie „Eurovios“ ar dar prie ko nors, tai standartinis juodraštis. Juodraštinių projektų rengimo metu su G., V. nebuvo susitikęs, o darbuotojai, kurie rengė juodraščius ar buvo susitikę nežino. Remonto būdą ir kitus reikalavimus parinko Kelių direkcija- šlamo dangos būdą, kad kelio nelygumas nematuojamas pagal IRI, ne jo darbuotojai ir ne jo įmonė parenka remonto būdus. Dėl įtempių absorbuojančios membranos – pirmą kartą išgirdo teisme, dėl preliminarių darbų kainos, kas sprendė nežino, su juodraštiniais projektų variantais nebuvo susipažinęs. „Automagistralė“ nekontroliavo darbų atlikimo, į jo pareigas tai neįėjo. Ar įmonės atstovai ar dalyvavo komisijoje priduodant darbus – nežino, komisijos nesudarinėjo, apie remonto garantinius defektus nieko nežino.

Kaltinamasis K. E. kaltės nepripažino. Kelių direkcija buvo investicijų asignavimo valdytoja, o patikėjimo teise kelią valdė įmonė „Automagistralė“ – pagal vyriausybės nutarimą. Kelių direkcija vykdė valstybinės reikšmės kelių projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo, remonto darbų užsakovo funkcijas. Toks dokumentas yra byloje, o tai įrodo, kad projektavimas yra direkcijos reikalas, o ne įmonių. Kiekvienais metais ir ne kartą į metus buvo vykdoma kelių priežiūra, matomi blogiausi kelio ruožai ir kažką reikia daryti, todėl kiekvienais metais teikdavo direkcijai savo pasiūlymus kelio dangos tvarkymui, kelio tvarkymui, inžinierinių statinių ir t.t., pasiūlymai teikiami ne tik metams į priekį bet ir 10 metų į priekį, kada reikalingi projektavimo darbai. Dar 2010 m. įmonė buvo parengusi kelio Vilnius- Panevėžys atskirų ruožų dangos paprastojo remonto šlamo dangos įrengimo techninę dokumentaciją – ruožai : 55-56,7 km - kairė pusė, 56,9 - 64- kairė, pagal šį projektą vienas ruožas buvo įvykdytas, padaryta šlamo danga. 2011 m. buvo paruošta projektinė dokumentacija to pačio kelio 8,2 km trims ruožams :,3 – 44,93 km dešinė pusė, 43,18 - 45.95 km – kairė pusė, 53,30 – 56,110 – dešinės pusės provėžos, pagal šį projektą darbai nebuvo vykdomi. Direkcijai pateikta buvo techninė dokumentacija visų trijų kelio ruožų, kurioje nebuvo numatyta įrengti SAMI, bet numatytas ženklinimas, dažymas. Šita visa medžiaga yra byloje. Visi kaltinimai, išskyrus du, yra pateikti dokumentacijoje. Kur yra kaltinimas, toje pačioje byloje yra ir atsakymas. 2016-05-25 pateikus pirminį projektą Kelių direkcijai, projektas buvo vilkinamas du mėnesius, tada Kelių direkcijos atstovai pasikvietė ir pareikalavo, kad būtų išskirstyta į tris projektus. Buvo pareikalauta, kad būtų išbraukti iš dokumentacijos ženklinimo darbai ir įtrauktas SAMI sluoksnis. Pačiam teoriškai SAMI sluoksnis buvo žinomas, tačiau natūroje jo pačiupinėti neturėjo galimybės, nes projektavimo darbus vykdė gamybinis techninis skyrius su darbuotojais, jis vykdė priežiūrą, kontrolę, konsultaciją. Daug informacijos ir žinių dėl SAMI sluoksnio neturėjo, todėl teko konsultuotis su V. G. dėl SAMI sluoksnio įrengimo. Dėl kaltinimo, kad leido Panevėžiui paruošti techninį projektą, tai absurdas, „Panevėžio keliai“ jokio techninio projekto paruošimo nereikėjo, nes S. K. turėjo net 2 skirtingus projektus pagal skirtingus metus. Dėl kaltinimo, kad neprižiūrėjo dokumentacijos tai yra komisijos darbo reglamento 5 skyriaus 14 straipsnis. Komisija visus dokumentus, kuriuos pateikė rangovas- darbų vykdymo žurnalus, išpildomąją dokumentaciją, bandymo protokolą – 45 lapai, nelygumo 3 m savarankiško matavimo duomenis, IRI dokumentus, kuriuos buvo užsakius Automobilių kelių direkcija, peržiūrėjo. Lietuvos automobilių kelių direkcija kaip užsakovas kiekvieną mėnesį po darbų pradžios priėmė darbus, darbai negali būti priimti, jei yra nekokybiški. 4 kaltinimas – „Automagistralė“ tokios teisės neturėjo, reikia užklausti Kelių direkciją, niekas neteistų kištis į direkcijos reikalus. Nors dabar Kelių direkcija ar valstybė tvirtina, kad patyrė nuostolius, bet tai prieštarauja Kelių direkcijos raštams. Dėl IRI matavimo - tame pačiame dokumente 2017-09-28 nurodyta, kad kelio lygumas matuojamas 3 metrų liniuote – cituoja. Dangos nelygumai pagal IRI matavimus neturi viršyti ribinių ribų, bet čia nepažymėtas joks dokumentas, vienintelis teisinis pagrindas buvo matuoti 3 m liniuote. Kaip galima reikalauti daryti tai, kas yra neteisėta. Dėl SAMI sluoksnio įrengimo, sertifikatas išduotas „ Problematikos“.. 2017 m. kovo 17 d., iki atvykstant STT atstovams, buvo atliktas visų trijų ruožų garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų sąrašas. Pats pateikė tuos aktus, tuos dokumentus yra pasirašę rangovai, už darbus apmokėjo rangovas, t. y. „Panevėžio keliai“. Kiti darbai buvo atlikti Šiaulių ruože, Panevėžio ruože, tų rangovų sąskaita, nuostolių nei Kelių direkcija, nei „Automagistralė“ nepatyrė.

V. K. su kaltinimu nesutiko, nesupranta kuo yra kaltinamas. Panevėžyje ir AB „Panevėžio keliai nėra buvęs, E. V. ir V. G. nepažįsta, su jais nėra bendravęs. Dirbo VĮ „Automagistralė“ pavestas funkcijas kaip samdomas darbuotojas. 2016 metais pavasarį, kovo mėnesį S. K. pasakė, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja atnaujinti asfaltbetonio dangą kelyje A-2 Vilnius-Panevėžys, įrengiant šlamus, ir gavo užduotį iš K. E. paruošti projektą šiems darbams. Kelių remonto būdą visada parinkdavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, planuodama pinigų sumą ir galimus maksimalius darbų kiekius. O valstybės įmonė „Automagistralė“ turėjo pasiūlyti ir susiderinti su užsakovu LAKD, kokiuose ruožuose reikia atlikti šiuos darbus. S. K. susegtą projektą apie 2016 metų balandžio mėnesį pateikė kaip atestuotam projekto dalies vadovui pasirašyti. Buvo paruoštas vienas projektas visų trijų ruožų remontui. Ruoštus įmonės projektus pasirašydavo K. E., S. K. ir jis. Visus paruoštus ir pasirašytus projektus K. E. nuvežė į Lietuvos automobilių kelių direkciją. Po kiek laiko projektas buvo sugrąžintas ir S. K. žodžiais su žodinėmis pastabomis atskirti kiekvieną remontuojamą ruožą ir paruošti tris atskiras projekto bylas kiekvienam remontuojamam ruožui atskirai; papildyti projektus įtraukiant SAMI sluoksnio įrengimą prieš šlamo dangas. Šiuos projektus paruošė S. K.. Projekte buvo numatyta, kad dangos nelygumas nematuojamas pagal IRI reikalavimus kaip ir numato normatyviniai dokumentai, būtent - tikslios dangos lygumo vertės, priklausomai nuo posluoksnio lygumo, panaudotų technologijų ar klojamų sluoksnių kiekio, nurodomos papildomose techninėse specifikacijose (ĮT APM 10, 68 punktas). Papildomas dangos frezavimas šiuose ruožuose yra negalimas, nes yra paklota geotekstilė, o lyginant skersinius ir išilginius nuolydžius, įrengiant papildomus išliginamuosius asfaltbetonio sluoksnius, išbrangintų projektą daugiau nei du kartus. Dėl kaltinimo, kad būdamas Rangovo atliktų darbų perdavimo statytojui sudarytoje komisijoje nedalyvavo jos darbe 2016 m. lapkričio 17 dieną, nes atostogavo iki 2016 m. lapkričio 18 dienos nesutinka. Grįžęs po atostogų į darbą, lapkričio 21 dieną, pirmadienį pas savo tiesioginį vadovą K. E. kabinete buvo informuotas, kad komisijos dėl šlamo dangų pridavimo buvo susirinkusios lapkričio 17 dieną, jo atostogų metu, ant stalo buvo sukrautos trys atskiros dėžės dokumentacijos ir jam pasakė peržiūrėti atliktų darbų išpildomąją dokumentaciją ir jeigu nėra pastabų, pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus. Dalyvauja komisijose ne pirmą kartą ir žino, kad ne visada komisijoje susirenka visi paskirti dalyviai vienu metu. Pasiteiravo K. E., ar buvo pastabų iš kitų komisijos narių at techninės priežiūros ir pasitikslino, ar pilnai baigti darbai tolimiausiame kelio ruože, tai yra nuo 91,40 km iki 97,95 km. K. E. atsakė, kad pastabų nebuvo, o darbai baigti. Tada beliko susirinkti ir peržiūrėti atliktų darbų išpildomąją dokumentaciją, ką ir padarė- persinešė dokumentaciją į savo kabinetą, kad galėtų tinkamai išanalizuoti. Visų trijų remontuojamų ruožų įgyvendinimo metu, reguliariai, tai yra kas savaitę lankėsi šiuose objektuose ir matė pats kaip vykdomi darbai, taip pat, kadangi pats yra nuo Širvintų, Ukmergės krašto, savo atostogų metu ne kartą važiavo šiais ruožais, vietoje apžiūrėjo atliktus darbus, matė, kad darbai yra tinkamai atlikti ir baigti, tai papildomos apžiūros atlikti net nereikėjo. Savo kabinete nuosekliai peržiūrėjo kiekvieno objekto visą paprastojo remonto darbų dokumentaciją, statybos darbų žurnalus, statybvietės perdavimo aktus, leidimus riboti eismą, rangovo paskyrimo įsakymus, paslėptų darbų patikrinimo aktus ir žiniaraščius, statybos produktų eksploatacinių bandymų protokolus, pirkimo sutartis, bei darbų pakeitimus ir darbų pakeitimo aktus. Taip pat rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktus, kur jau buvo parašai rangovo atstovo, techninio prižiūrėtojo ir visų komisijos narių, o svarbiausia tiesioginio vadovo K. E., kurio kompetencija ir patirtimi negalėjo abejoti, tuomet aktus pasirašė.

Kaltinamasis S. K. kaltu neprisipažino. Dėl valstybės tarnybos, tai jo funkcijos negali būti prilygintos valstybės tarnautojui, nes funkcijos buvo grynai techninio pobūdžio. Dėl iš anksto susitarusių asmenų bendrininkų grupės. V. M.- įmonės vadovas, K. E. - tiesioginis viršininkas, iš jo buvo nurodymas paruošti projektus. Su V. G. – buvo pažįstami, ruošdamas tuos projektus tikrai su V. G. tais klausimais nebendravo. Su E. V. abu vienodo lygio vadovai, o kadangi nebuvo susidūręs su tokiais darbais, su juo konsultavosi suderinęs su E. Nesutinka su kaltinimu, kad siekė turtinės naudos „ Panevėžio keliams“ ir sau. Turėjo paruošti projektus, dokumentaciją ir atsiduoti Kelių direkcijai, kad organizuotų viešuosius pirkimus ir būtų atlikti darbai, todėl negalėjo siekti naudos sau, kai net nedalyvavo pirkimo procese, darbų atlikimo momente, nedalyvavo darbų priėmimo procese ir nebegalėjo įtakoti šių dalykų. Jei projektai buvo nekokybiškai padaryti, kad projektuose buvo nustatyta per didelė kaina ir dėl to turėjo naudos „Panevėžio keliai“, tai Kelių direkcija turėjo pilną teisę paimti ir atmesti tuos jo padarytus projektus. Pagal viešųjų pirkimų įstatymą jei užsakovui, pirkimų organizatoriui yra per didelė kaina, jis gali nepriimti. Dėl projektų kokybės. Daugelis kaltinamųjų, liudytojas Z. P. pabrėžė, kad remonto būdą nurodydavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, tuose ruožuose buvo geotekstilė, jei frezuoti dangą, tai tas audinys veliasi, reikia nuimti didelį sluoksnį, kad atlikti remontą. Įtraukiama į projektus, kad dangos nelygumas nematuojamas pagal R. N. liudytojai, nei ekspertai nėra konkrečiai pareiškę, kad tos reikalavimas įtrauktas nepagrįstai, VGTU ekspertai savo išvadoje rašo, kad dangos nelygumas mažina važiuojančių automobilių komfortą. Klausimas buvo – ar IRI nematavimo sąlyga įrašyta nepagrįstai. Jie neatsakė į klausimą, konstatavo - neturi duomenų apie visas aplinkybes, negali atsakyti. Dėl projekte numatytų per didelių kainų – Lietuvos automobilių kelių direkcija galėjo dėl per didelių kainų atmesti projektą. Kaltinamajame akte daugelyje vietų rašoma - preliminarių kainų nustatymas. Preliminari – tai numatoma kaina. Jei preliminari kaina, tai nereiškia, kad tokia bus priimta. Trys ruožai, kur vyko konkursas, preliminarios kainos - 312 000 Eur, 324 000 Eur, 766 000 Eur, Laimėtojai pirmame ruože pasiūlė mažesnę 6 000 Eur kainą ir laimėjo konkursą, 2 ruože - 43 000 Eur mažesnę kainą, 3 ruože – mažesnę 15 000 Eur. Bendroje sumoje be PVM nuo preliminarios kainos, pirkimo kaina buvo sumažinta beveik 50 000 Eur. Kaltinamajame akte išvardinti jo padaryti 4 pažeidimai. 1 pažeidimas susijęs su viešu administravimu, o tai jo neliečia, nes atliko tik techninį darbą. Dėl pareiginių nuostatų pažeidimų – visi dokumentai paruošti laiku. Buvo užduotis, padarė projektą, pataisė, Direkcija priėmė projektą, viešuosius pirkimus organizavo, todėl jokių pareigybių nuostatų nepažeidė. J. K. direkcija priėmė projektą, davė eigą, tai vadinasi projektas padarytas kokybiškai. Šioje vietoje galima remtis ir ekspertų išvada, joje nenurodyta, kad projektai yra nekokybiški. Viena kaltinamojo akto sakinio dalis kalba apie SAM sluoksnio įrengimą, po kablelio jau kalba apie šlamo dangą. Tuo metu sertifikatus dėl SAM įrengimo turėjo 13 įmonių, tai kad šlamo dangą galėjo įrengti tik „Panevėžio keliai“ - neteisybė. Dėl civilinio ieškinio, visa suma išplaukia iš „Panevėžio kelių“ ir „Šiaulių plento“ santykių. „Šiaulių plentas“ sudarė subrangos sutartį su „Panevėžio keliais“. Tai natūralus dalykas, tai įmonės, kurios gyvena iš pelno, perka pigiau, parduoda brangiau. Kodėl jam reiškiamas civilinis ieškinys, jei atidavė projektą ir viskas tuo baigėsi, nėra jokių duomenų, kad po projekto atidavimo direkcijai, dar ką nors veikė prie jo, jei būtų siekęs sau naudos ir nebuvo jokio susitarimo tarp asmenų.. Jei užduotis - IRI matuojame, o būtų parašęs kad IRI nematuojam, tai bus pažeidimas, tai būtų užduoties nevykdymas. Nebuvo sąlygų, nebuvo užduoties, remonto būdą nustatydavo direkcija, daro šlamus, tai daro. Žinojo, kad apačioje geotekstilės sluoksnis, tai dėl įtraukimo absorbuojančią įtempius membraną buvo konsultuojamasi su specialistais. Kadangi įmonė užsiima kelių priežiūra, o čia jau eina paprastasis remontas, tai konsultavosi su Panevėžio keliais, kai atsirado reikalavimas dėl SAMI sluoksnio. Kai projektavo su šlamais, SAMI sluoksnio nebuvo. Negali projektuotojas visko žinoti, o projekto vadovas kreipiasi į matininkus, geodezininkus, į geologus, į gamtosaugininkus, jis ir sąmatų nedaro. Nėra parašyta, kad draudžiama konsultuotis, turi teisę konsultuotis, kad projektas būtų atliktas kokybiškas. Su E. V. tarėsi ir konsultavosi tik dėl SAMI sluoksnio. Jis važiuodavo į „Automagistralę“ pateikdavo medžiagą dėl SAMI sluoksnio, nes jie nebuvo susidūrę, nežinojo SAMI sluoksnio įrengimo kainos, dėl SAMI sluoksnio įtraukimo į sąmatą. E. V. atvežė SAMI sluoksnio įrengimo kainą, konsultavosi su juo dėl technologijų.

Kaltinamasis E. G. su kaltinimu nesutiko. Kelių sektoriuje dirba nuo 2003 m. balandžio mėnesio, 11 metų dirbo tarptautinėje Suomių kompanijoje, 4,5 metų Kelių direkcijoje, dabar penkti metai UAB „T“ direktoriumi, stažas kelių sektoriuje yra 20 metų, 2016 metais Kelių direkcijoje dirbo projektų įgyvendinimo skyriaus vedėju. Dėl komisijos reglamento, yra nurodyta, kad komisiją sudaro dalyviai, kurie kiekvienas pagal savo turimą kompetenciją atlieka darbą komisijos metu. Pasisakę jau minėjo, kad kompetencija vertinama inžinierių, kelininkų, statybininkų sferoje, ją apibrėžia kvalifikacijos atestatas. Kiekvienam žmogui atskirai išduodami kvalifikacijos atestatai pagal jo turimas kompetencijas ir išsilavinimą. Šiuo konkrečiu atveju, komisija buvo sudaryta iš rangovo, techninio prižiūrėtojo, projektuotojo, statytojo atstovų, jis atstovavo statytoją kaip numato Statybos įstatymas ir Statybos techninis reglamentas. Jo pareiga, kad kiekvienas komisijos narys atliktų savo darbą, įvertintų atliktus statybos darbus, dokumentaciją. Dėl komisijos dalyvavimo komisijos dieną nepilna apimtimi, tai komisijos darbo reglamentas numato, kad neprivalo visi vienu metu komisijos nariai dalyvauti vienoje vietoje vienu metu, jei apie tai yra informuotas komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas buvo jis ir apie V. K. nedalyvavimą žinojo, nematė jokių kliūčių, kad komisija galėtų neįvykti. Komisijos metu buvo pateikta visa išpildomoji dokumentacija, kuri susieta su konkrečiais ruožais ir kilometrais ir yra byloje. Pats asmeniškai peržiūrėjo dokumentaciją, kiek leido kompetencija, nes tuo metu techninio prižiūrėtojo kompetencijų galiojančio atestato, kad galėtų įvertinti pilna apimtimi neturėjo, bet to neprivalėjo daryti pagal jokius teisės aktus ar dokumentus. Iš savo patirties gali teigti 100 proc., kad visa reikiama dokumentacija komisijos metu buvo pateikta. Ekspertai teikė išvadą, kad nėra lygumų matavimų, nors lygumų matavimai tikrai buvo, tikrai buvo įdėta į dokumentaciją, buvo matuota 3 metrų liniuote. Ekspertų išvada, kurią užsakė V. G., parodo, kad matavimai tikrai buvo atlikti, tinkami jie buvo, kad objektas būtų priimtas, kitų neatitikimų komisijos metu nenustatė, nes jei būtų nustatyta, būtų surašytas nepriimtų darbų komisijos aktas. Komisijos nariai, kurie dalyvavo komisijos metu, pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą objekte, pats tą dieną nepasirašė, nes nedalyvavo V. K.. Aktai buvo pristatyti į Kelių direkciją su V. K. parašu, tą ar kitą dieną pasirašė Kelių direkcijoje savo kabinete, po pasirašymo buvo registruojamas komisijos aktas Kelių direkcijoje, registras yra, kodėl neįtrauktas į bylą atliktų darbų aktas – nežino. Kelių direkcija turi pateikti išrašą apie šio akto registracijos datą, tai reiškia, kada fiziškai buvo sudėti visi parašai ir galutinai buvo priimti darbai. Tą dieną, kada buvo susirinkę objekte ir kuri užrašyta ant akto – nereiškia, kad tą dieną ir buvo sudėti visi parašai. Pats pasirašė, kai buvo visų kitų parašai. Pateiktos dvi tų pačių ekspertų išvados, kuri viena kitai prieštarauja, pirmoji išvada sako, kad kaltinamasis nepažeidė teisės aktų, Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento, po kurio laiko – elektroninis laiškas įdėtas į bylą, STT vado K. raštas, kad netenkina tokia išvada, atsirado antras ekspertizės aktas, kuris prieštarauja pirmam. Abejoja, kad pilna dokumentacija buvo pateikta ekspertams. Darbų priėmimo akte įrašas, kad dokumentacija pilna apimtimi buvo perduota tą pačią dieną, praktika buvo tokia, kad visi dokumentai po komisijos perduodami kelio savininkui, tuometinis kelio savininkas buvo „Automagistralė“ ir ten saugomi. IRI matavimai, kai kalbame apie technines specifikacijas, kelio lygumo matavimui netaikomi. P. S. techninį reglamentą surašytas eiliškumas, kuriais dokumentais privaloma vadovautis statybos metu, priėmimo metu: po sutarties, Statybos įstatymo, Statybos techninio reglamento, yra techninė specifikacija, o ten buvo įrašas, kad IRI lygumo matavimai neatliekami, todėl neturėjo jokios teisės reikalauti šių matavimų, nes tai buvo viešojo pirkimo sutarties dalykas, kas įtakojo pateikto pasiūlymo kainą. Rangovas įsivertino tai, kaip esminį aspektą ir tai įtakojo jo galutinės kainos pasiūlymą. Dokumentas, kuris nusako apie IRI matavimą - Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklės ĮT APM 10. Dangos nelygumai išmatuoti neturi viršyti ribų. Lygumo matavimai pagal IRI atliekami remiantis galiojančia metodika. Tuo metu galiojančios metodikos nebuvo, visi IRI matavimai, kurie buvo atliekami iki 2022 m. buvo nelegalūs, šiai dienai parengta 2022-03-17 A. R. metodika, kurią patvirtino Kelių direkcijos direktorius L. Nėra metodikos, nėra pagal ką matuoti, tokie matavimai atlikti savavališkai ar savanoriškai neturėjo teisinio pagrindo. Užsakovas turi teisę padaryti išskaitas, bet tai ne prievolė. Dėl išskaitų visais atvejais sprendimą priima statytojas – Kelių direkcija. Jokio privalomo nurodymo nėra teisiniuose aktuose. Statytojas turi teisę netaikyti šių matavimų. Kelių direkcija pati nurodė kaip turi būti remontuojamas šis ruožas, kokiais būdais, kokie pagrindiniai parametrai turi būti. Reikia įtraukti šią metodiką į teismo medžiagą, kuri patvirtinta šiais metais. „Automagistralė“ buvo kelio savininkas, dabar Kelių direkcija, pagal IRI kelio matavimus Komisijai nebuvo reikalo atlikti, nes tai buvo sutartiniai santykiai ir taip buvo nurodyta sutartyje. Kaip komisijos narys neturėjo nei teisės, nei pareigos skaičiuoti nelygumus ir reikalauti tą daryti. Kontroliniai laboratoriniai matavimai, tie patys -3 m. liniuotė. Jei defektai būtų nustatyti komisijos metu, būtų pareikalauta pašalinti. Nebuvo nustatyta defektų komisijos metu. Ekspertai pasakė, kad jokių pavojingų pasekmių nebuvo sukelta, atlikus tuos darbus. Dėl didelės žalos padarymo valstybei - nepripažįsta, Kelių direkcija nepatyrė jokios žalos. Dėl V. K. dalyvavimo komisijos darbe, V. K. pasakė šiandien, kad objekte lankėsi kartą į savaitę, matė kaip darbai vyksta, jam abejonių nekilo, kad jis lankėsi, pasirašė atliktų darbų komisijos aktą. Viskas buvo patikrinta, darbai buvo atlikti tinkamai, atitiko keliamus reikalavimus, tą konstatuoja pirmas ekspertų aktas. Rangovams pareiga atsiranda sutartyje, kad rangovas atliktiems darbams teikia garantinį laikotarpį, priklausomai nuo sutarties, 2-3-5 metai, kelias eksploatuojamas, vyksta transportas, defektai nustatyti po pusės metų kelio eksploatacijos, informuota Kelių direkcija, duoti nurodymai ištaisyti defektus. Kaltinimas, kad nepareikalavo išskaitos, ar nepareikalavo pašalinti defektus, negali reikalauti išskaitų ir defektų pašalinimo. Kaip buvo ir yra dabar, iš patirties gali pasakyti, kad pats remonto būdas 100 proc. buvo nuleistas iš tuometinio direktoriaus pavaduotojo Z. P., suderinus su direktoriumi E. S., tuometiniu Kelių direkcijos direktoriumi. Byloje yra Z. P. lentelės, rekomendacijos, tai dokumentas, kuris rekomenduoja, galima vadovautis, tai gairės, kurios palengvina remonto būdo parinkimą, kokia situacija buvo tame ruože, toks remonto būdas buvo parinktas, kitoks nebuvo įmanomas. Statybos įstatymas numato tokias statybos rūšis - paprastasis remontas, remontas, kapitalinis, rekonstrukcija, nauja statyba. Kad operatyviai su turimomis lėšomis atlikti darbus buvo galimas tik remontas, kitokio būdo nei laike, nei pagal turimus pinigus nebuvo galima parinkti. Remonto darbų laiku teko lankytis ruožuose, statybos remonto darbai šiuose 3 kelio ruožuose nieko nesiskyrė nuo kitų. Trūkumai pagal kuriuos galima taikyti atskaitymus neturi įtakos kelio kokybei, tik greičiausias būdas yra. Defektai buvo eksploatacijos pasekmė, buvo ištaisyta, priekaištų tiems kelio ruožams Kelių direkcija neturėjo. VĮ „Automagistralė“ atskaitymų neturėjo teisės vykdyti, pagal galiojančias sutartis atskaitymo projektus parengdavo techninis prižiūrėtojas.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino. Kaip techninis prižiūrėtojas vykdė techninę priežiūrą trijuose remontuojamo kelio ruožuose. Vadovavosi ne tik Statybos įstatymo bei kitais norminiais dokumentais, statybos/remonto darbų projektine dokumentacija, bet ir atsižvelgiant į užsakovo, šiuo atveju Lietuvos automobilių kelių direkcijos sutartyje su AB „Problematika“ pateikta technine specifikacija ir konkrečiu laboratorinių tyrimų ir bandymų sąrašu, ko ikiteisminio tyrimo tyrėjai ar VGTU specialistai rengę išvadą visiškai nevertino ir neatsižvelgė. Nors pirkimo sutartyje buvo nurodyti konkretūs bandymai bei matavimai ir standartai pagal kuriuos jie atliekami, tačiau VGTU specialistai savo išvadoje dalį bandymų ir matavimų nurodė, kaip techninio prižiūrėtojo neatliktus, nors LAKD nebuvo įtraukusi jų į sutartį, tačiau jis, kaip techninis prižiūrėtojas, vis tiek kaltinimas jog neužtikrino, kad laiku būtų atlikti matavimai ar bandymai. Jo pareiga buvo įvertinti ar naudojamų medžiagų ir atliekamų darbų kokybė atitinka reikalavimus keliamus norminiuose bei projektiniuose dokumentuose, tai atliko pristatydamas kontrolinius ėminius į laboratoriją, šiuo atveju į AB „Problematika“ laboratoriją, teikdamas užsakymus medžiagų ištyrimui bei kontrolinių matavimų atlikimui, kartu su rangovu atlikdamas matavimus vietoje bei vertindamas kontrolinių ir savikontrolės tyrimų ir bandymų rezultatus, todėl šiuo atveju pareigos buvo pilnai ir tinkamai atliktos. Nesutinka su specialistų išvadomis, nes pirmoji išvada prieštarauja antrajai ir ji atsirado, tik po to, kai STT pareigūnų netenkino pirmoji išvada, kurioje jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, be to nors abiejų išvadų turinys skirtingas, bet registracijos numeris liko tas pats, kas kelia abejones specialistų kompetencija, objektyvumu ir gebėjimais atlikti jiems pavestas užduotis. Specialistai nurodė, kad vertino tik dokumentus, bet nesilankė vietoje. Liudytojai V. B., S. S., R. G., K. S. ir V. J. tiesiogiai dalyvavę darbų atlikime, ėminių ėmime, matavimuose patvirtino, jog vykdydamas techninę priežiūrą nuolat lankėsi objektuose, vykdė reikiamus matavimus, ėminių ėmimą, ne vieną kartą reiškė pastabas rangovams dėl pastebėtų kelio remonto atliktų darbų trūkumų, po ko sekė jų ištaisymas, t. y., darbai buvo perdaryti iš naujo. Visa tai rodo, kad buvo vykdomas kasdienis statybos kontrolės procesas pagal įprastą ir nieko neišsiskiriančią praktiką. Nuolatinę objekto kontrolę bei atliktų darbų apmatavimus patvirtina darbų eigoje inicijuoti ir atlikti darbų pakeitimai: ruože 52,35 - 56,08 km patvirtintas 2016-11-15 darbų pakeitimo aktas Nr. 1 (bylos 21 1., 132-143 psl.), kurio vertė -4.900,62 Eur (sutaupymas LAKD naudai), ruože 91,40 - 97,95 km patvirtintas 2016-11-15 darbų pakeitimo aktas Nr.l (bylos 21 t., 173-183 psl.), kurio vertė -17.353,13 Eur (sutaupymas LAKD naudai). Tai rodo, jo dėl atliktų darbų nuolatinės kontrolės ir faktinių darbų kiekių apmatavimo, leido LAKD (valstybės naudai) sutaupyti viso 22.253,75 Eur. Dėl nelygumų matavimo pagal IRI parodė, kad IRI matavimai buvo užsakyti ir atlikti statybos darbų eigoje LAKD vadovybėje kilus dvejonėms, ryšium su gautais skundais dėl galimo remontuojamo kelio nelygumo, ką savo apklausoje kaip liudininkas patvirtino tuometis LAKD Techninio normavimo ir technologijų skyriaus vedėjas, laikinai einantis direktoriaus pavaduotojo pareigas Z. P.. Kadangi ruožas 42,32 - 44,93 km buvo baigtas, todėl pirmiausia dangos nelygumo pagal IRI matavimai buvo atlikti būtent jame. Po to, įrengus sekančius dvejus ruožus 52,35 - 56,08 km ir 91,40 - 97,95 km bei pasitarus su LAKD ir siekiant kaupti žinias bei informaciją ateityje tikslinant norminius dokumentus, dėl tokiu metodu kaip šiuose ruožuose, t. y. SAMI + šlamas atliekamo remonto būdo, buvo atlikti IRI matavimai minėtuose ruožuose. IRI matavimų žiniaraščiai iki komisijos buvo pateikti LAKD, tai patvirtino Z. P.. Dauguma liudytojų pažymėjo ir kaip numato ĮT APM 10 11 lentelė, remonto būdas šlamo mišiniu yra neskirtas kelio dangos išilginio profilio lygumui pagerinti, būtent kas yra nustatoma atliekant IRI matavimu. IRI matavimai buvo atlikti visai kitiems tikslams nei išskaitų taikymui rangovui ar darbų nepriėmimui. Nesutinka, jog dėl jo veiksmų valstybė patyrė 19 329,16 Eur be PVM turtinę žalą, kuri paskaičiuota vadovaujantis vien IRI matavimų rezultatais. Įsigilinęs į jos apskaičiavimą, bei posėdžio metu VGTU specialistų išsakytus abstrakčius pamąstymus, mano, kad tai yra norminių dokumentų interpretacijos ir jų pačių dvejonės bei prieštaravimai dėl žalos paskaičiavimo teisingumo ir pagrįstumo. Pagal technines specifikacijas nurodyta, jog dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus ir dėl to neturėjo būti vertinami, tačiau detaliau peržiūrėjęs 2018-06-11 VGTU specialistų išvadoje pateiktus jų atliktus skaičiavimus (bylos 2 t., 87-99 psl.) ir remdamasis savo kasdiene praktika dėl aptariamų išskaitų skaičiavimų, kurias atlieka virš 10 metų, save laiko pakankamai kompetentingu vertinti minėtus skaičiavimus. Specialistai skaičiuodami žalą neatsižvelgė į konkrečių pirkimų reikalavimus ir reikalaujamas ribines vertes. Pagal ĮT APM 10 68 punkto reikalavimus dangos nelygumas (pagal IRI reikalavimus) magistraliniams keliams neturi viršyti 1,5 m/km, 2,0 m/km, arba išimtiniais atvejais gali būti taikomos kitokios dangos nelygumo vertės. Tikslios vertės, priklausomai nuo posluoksnio lygumo, panaudotų technologijų ar klojamų sluoksnių kiekio, nurodomos papildomose techninėse specifikacijose. Konkurso bei techninio projekto techninėse specifikacijose nebuvo nurodyta, kokios turi būti taikytinos nelygumo vertės, tačiau buvo nurodyta, kad dangos nelygumas nematuojamas pagal IRI reikalavimus. Specialistai nežinodami aplinkybių, kodėl konkurso sąlygų techninėje specifikacijoje buvo įrašyta sąlyga, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus, ir įvertinę taikyto dangos remonto būdo specifiką bei kelio A2 Vilnius - Panevėžys kitų ruožų (neremontuotų) dangos būklę, aprašytą 7.9 punkte, ribine dangos nelygumo verte priėmė 2,0 m/km. VGTU specialistai išvadoje patys sutinka ir tai paliudijo teismo posėdyje vykusios apklausos metu, jog vadovaujantis norminiais dokumentais IRI nelygumo vertės turėtų būti nurodomos konkretaus projekto techninėse specifikacijose, o šiuo atveju buvo nurodyta, jog IRI nematuojamas. Tačiau vėliau teikdami 2018-06-11 išvadą ir nežinia dėl kokių aplinkybių, patys neteisingai ir nepagrįstai interpretuodami norminius dokumentus, bei prieštaraudami patys sau, nusprendžia, kad dangos nelygumas pagal IRI neturi viršyti 2,0 m/km. Ir tuo remiantis atlieka išskaitų skaičiavimus ir nusprendžia, jog yra defektinių ruožų. Tuomet lieka nepaaiškintas klausimas, kodėl techninis prižiūrėtojas, turėjo vadovautis visai kitiems tikslams atliktais IRI matavimų rezultatais, o ne privalomais norminiais dokumentais, t.y. 2016 metais galiojusiu Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, kurio 30 punkte aiškiai nurodyta: „jei Projekto dokumentuose randama neatitikimų ar prieštaravimų, dokumentų viršenybė nustatoma taip: techninės specifikacijos, aiškinamieji raštai, brėžiniai, sąnaudų kiekių žiniaraščiai, o tai reiškia, kad techninės specifikacijos turi viršenybę, o šiuo atveju jose buvo nurodyta, kad IRI nematuojamas, todėl jo matavimas statybos proceso eigoje būtų neteisėtas. VGTU specialistų atliktas piniginių išskaitų skaičiavimus dėl dangos nelygumo nuokrypių viršijimo(bylos 2 t., 87-99 psl.),kelia nemažai abejonių jų tikslumu ir pagrįstumu. Pateikia pavyzdį - IRI matavimų protokoluose pateiktos išmatuotos atskirai 1-a ir 2-a eismo juostos, jas padalinant pusiau bei įvardijant kaip kairys lazeris ir dešinys lazeris. Kiekviena kairio ir dešinio lazerio matavimų reikšmė turėtų būti vertinama atskirai. VGTU specialistai savo skaičiavimuose (bylos 2 t., 87-99 psl.) iš šių atskirų reikšmių išveda vidurkį, taip gaudami naują išvestinę reikšmę, pagal kurią skaičiuoja išskaitas. Tačiau tokios skaičiavimo metodikos norminiai dokumentai nenumato, ką jie patys patvirtino apklausos teismo posėdyje metu. Maža to, 2022-04-07 LAKD direktoriaus įsakymu Nr. VE-64 buvo patvirtinti tyrimo nurodymai TN IRI 22 (LAKD) „Kelio dangos išilginio lygumo matavimo profilometru tyrimo nurodymai“, kurių 98.2 punkte nurodyta: darbų priėmimo metu vertinamos kelio ruožo eismo juostos, IRI atskirosios vertės kairėje ir dešinėje ratų vėžėje kiekviename atskaitos intervale, o tai įrodo, jog specialistų pasirinkta skaičiavimo metodika yra netinkama. Kadangi išskaitų skaičiavimus atlieka virš 10 metų, bei būdamas atestuotas savo srities specialistas ir turėdamas nemenką patirtį ir kompetenciją bei siekdamas įsitikinti ir parodyti visiems teismo proceso dalyviams kokią įtaką apskaičiuojamoms galutinėms piniginių išskaitų sumoms turi pasirinkta teisinga bei aprašyta norminiuose dokumentuose skaičiavimo metodika, pats atliko piniginių išskaitų skaičiavimus dėl dangos nelygumo nuokrypių viršijimo. Dėl piniginių išskaitų skaičiavimo kelio A2 ruože 42,-3 2 - 44,93 km., pagal kaltinamojo skaičiavimą ir vadovaujantis normatyviniais dokumentais, yra 175,04 Eur, o ne 460,16 Eur. Iš to sprendžia, kad VGTU specialistai nesivadovavo normatyvinių dokumentų nurodymais bei juos interpretavo savaip. Analogiškai ruože 52,35 - 56,08 apskaičiuota piniginių išskaitų suma yra 220,12 Eur, o ne 621,50 Eur, ruože 91,40 - 97,95 km -1919,39 Eur, o ne yra 4581,90 Eur. Tuo atveju, jei techninėje specifikacijoje būtų buvęs reikalavimas, kad nelygumas pagal IRI neturi viršyti 2,0 m/km, bendra visų trijų ruožų piniginių išskaitų suma galėjo siekti 2314,55 Eur, bet ne 5663,56 Eur, kaip yra suskaičiavę ir pateikę VGTU specialistai. IRI matavimai atliekant aktualius bylai kelio remonto darbus neturėjo būti taikomi, todėl negalėjo būti ir vertinami. LAKD 2017 metais buvo išreiškusi reikalavimą rangovui dėl garantinių prievolių įvykdymo. Vykdydami savo garantines prievoles, kaip buvo numatyta sutarties sąlygose, rangovai, būtent savo lėšomis pilnai sutvarkė atsiradusius kelio remonto defektus, todėl LAKD dėl visų trijų kelio ruožų atliktų remonto darbų, nepatyrė jokios žalos. Kelio remonto darbai niekada nesibaigia statybos darbų perdavimo statytojui komisijos aktu, visuomet atsiranda didesnių ar mažesnių defektų, kurie yra tvarkomi rangovo pagal suteiktus garantinius įsipareigojimus. Neteko girdėti, kad LAKD 2016 m laikotarpiu būtų skaičiavusi žalą rangovams, visuomet buvo siekiama, kad rangovas realiai, faktiškai ištaisytu atsiradusius kelių remonto defektus. Garantinis laikotarpis šiam remonto būdui šiems kelio ruožams- paprastajam remontui 2 metai. Praėjus neilgam laiko tarpui, atsirado defektai, retas objektas, kuriame neatsirastų trūkumų, tai natūraliai yra eksploatuojamas objektas, vyksta eismas, apkrovos, šiuo atveju, buvo atliktas tik paprastasis remontas, viršutinės dalies apsaugojimas nuo degradacijos. Kas liečia ėminių ėmimą, yra medžiagos, kurios ištiriamos laboratoriniu būdu. Šlamo mišinio tyrimas nebuvo galimas - iš savo pusės ėminius buvo paėmęs ir pristatęs į laboratoriją, tačiau laboratorija dėl techninių sąlygų negalėjo atlikti ištyrimo, todėl teko pasikliauti savikontrole, AB „Panevėžio keliai“ laboratorijos tyrimais.

Liudytojas V. P. parodė, kad yra AB „Panevėžio keliai“ direktorius. V. G. viena iš pagrindinių funkcijų yra techninės politikos įgyvendinimas, E. V. – dalyvavimas konkursuose, konkurso sąlygų studijavimas ir kompleksinių rizikų vertinimas. Šie trys konkursai buvo apribojami laiko, nes darbų negalima buvo perkelti į žiemą, vertinamos visos aplinkybės. Dalyvavo dviejuose iš tų trijų konkursų, viena iš pagrindinių priežasčių buvo ta, kad negalėjo prisiimti rizikos laimėjimo atveju ir užtikrinti visų trijų projektų įgyvendinimo. Viename projekte dalyvavo pagal subrangos sutartį atlikdami kai kuriuos darbus, kurie nebuvo patys svarbiausi ir jie netrukdė kituose projektuose. Subrangos kaina yra skaičiuojama iš apačios į viršų – susiskaičiuojama savo medžiaginių resursų kaina, suveda viską ir paskaičiuojama pasiūlymo kaina, žiūrima, kad būtų nenuostolinga kaina. Šiuo atveju pasiūlyta kaina buvo mažesnė negu nurodė rangovas „Šiaulių plentas“, nes negalėjo žinoti kito laimėtojo konkurso pasiūlymo turinio. Žmogus, kuris susiskaičiuoja savikainą, tiesioginius kaštus, vargu, ar gali visas dalyvavimo konkurse įvertinti rizikas, nes rizikų vertinimas yra atskiras darbas – žiūrimos prognozės, orai, sprendžiama, ką darys, jei pavyzdžiu žiema anksčiau ateis, kokiomis pajėgomis tai darys. Įmonės akcininkų neprivaloma informuoti apie įmonės dalyvavimą konkursuose, nes įstatymas to nenumato, tačiau kai dideli ir sudėtingi projektai, kalbasi ir su akcininkais. Šiuo atveju nebuvo informuojami akcininkai, nes nebuvo būtina, konkursai nebuvo niekuo išskirtiniai. Kalbant apie dangas tai šlamo danga daugiau yra remontinė danga – tai kaip ir dažymas, kuri iš esmės atkartoją paviršių, atkartoja tuos nelygumus, kurie yra dangoje, ši danga yra trumpalaikiams tikslams pasiekti. Lietuvoje ne vieninteliai, kurie vykdo šlamo technologiją. Šlamo paskirtis yra remontinė, ji kažkiek išsprendžia įtrūkimų problemą, pagerina kelio dangos šiurkštumą, turi tiesioginę įtaką automobilio slydimo, stabdymo atstumams.

Liudytojas M. T. parodė, kad buvo AB „Panevėžio keliai“ pavaldus buvo 5-to padalinio, kurio funkcijos statybų darbų organizavimas, vadovas, teko organizuoti darbus objektuose, dirbau prie remonto darbų. Prie suskaičiavimo, kiek kainuos darbai, nepamenu, kad būtų prisidėjęs, nors šiaip skaičiuoja. Dabar daug ko nebeatsimena, tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3 52-54). Pagal savo darbo funkcijas skaičiuoja statybinių darbų vertę, į kainą įeina ir medžiagų kaina, apskaičiuoja, kiek kainuoja kelio dangos kvadrato remontas. Šiuo atveju nepamenu, ar atlikau skaičiavimus. Kvadrato statybos darbų kainą skaičiuoja ir kitų padalinių vadovai. Darbų kainos paskaičiavimus atlieka, remdamasis savo daugiamete patirtimi – turi savo užrašus, kuriuos naudoju skaičiuodamas.

Liudytoja N. R., „Panevėžio kelių inžinierė. Nuo 2015 metų pavasario buvo motinystės atostogos, 2017 birželį grįžo į dabą. Kabinete dirbo su R. K., kompiuteryje slaptažodžio nebuvo, galėjo juo naudotis R. K., Sąmatų dėl 2016 m. automagistralės neruošė, buvo motinystės atostogose. Sąmatas ruošdavo su SISTELA programa kartu su R. K..

Liudytoja R. K., parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tris kartus, dirbo inžiniere – sąmatininke kabinete su G. K., K. V., M. K.. Su V. skaičiuodavo sąmatas, tiesioginis vadovas buvo E. V.. Ruošė darbų sąmatas, trims konkursams, buvo trys atkarpos, daugiau jokių funkcijų nevykdė, žiniaraščių neruošė. Darbų kainas skaičiavo su programa SISTELA, ji duoda tik rinkos kainą. Einant į konkursą, kainą bando padaryti arčiau savikainos, ji paruošdavo savikainos kainas ir atiduodavo vadovams. Šiems trims konkursams arčiau savikainos kainos paruošti padėjo Panevėžio filialo darbuotojas M. T.. Teko matyti VĮ „Automagistralės“ kelių žiniaraščius paruoštus su kainomis, tai buvo konkursiniai žiniaraščiai, pagal juos skaičiavo sąmatą. Rinkos kaina netinka eiti į konkursą. Technines sąlygas konkursui ruošia užsakovas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo rodomi dokumentai, kurie buvo paimti nuo darbo stalo. Paruošė priėmimo aktus, kai priduodamas objektas, su visais parašais juo grąžina ir sega į bylą, aktai ruošiami 3 egz. – kelio savininkui, rangovui, užsakovui. Apklausos metu man buvo rodytos sąmatos – kratos metu paimtos iš kabineto – tai ruošti namų darbai prieš visus konkursus, kadangi žiemą ruošiasi kitam sezonui, skaičiuoja. Konkrečiai sąmatų neatsimena, per žiemą ruošiasi, o tos datos nieko nereiškia, kai išsikelia iš SISTELOS į EXCEL, lieka datos, nekreipia dėmesio į datas. 3 t. b. l. 19, 20, 21, 22, 23 esančių sąmatų neatsimena, jos darytos gal kai buvo ruoštasi konkursui, 3 t. b. l. 24 - sąmatos surašytos kompiuteriu, yra prierašai pieštuku daryti ne jos, kieno tai raštas dabar nežino. Ant darbo stalo buvo kelio 44,32- 44,93 darbų priėmimo aktas, prieš darbų priėmimą jis turi būti surašytas, tai yra kaip trafaretas, paruoštas komisijai, darbų vadovai vežasi į pridavimo vietą. Be E. V. niekas neduodavo nurodymų kaip skaičiuoti, nes jam buvo pavaldi. Ikiteisminio tyrimo metu klausė telefoninio pokalbio su E. V., jis skambino iš Vilniaus, kad reikėjo kažką paruošti, kažką atiduoti, tiksliai dabar negali pasakyti. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 3 t. b. l. 1, 2-4, 6 -11, 8 b.l. liudytoja juos patvirtino.

Liudytojas M. K. parodė, kad dirba AB „Panevėžio keliai“ inžinieriumi su viešaisiais pirkimais. 2016 m. ruošė kelio A2 Vilnius – Panevėžys pirkimams kvalifikacinius dokumentus ir pateikė užsakovui per centrinę viešųjų pirkimų sistemą. Iš sąmatininkių gauna kainą, sutenka kvalifikacijos dokumentus ir įkelia į sistemą. Paskelbus konkursą yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, pagal konkurso sąlygas juo renka, kainą duoda sąmatininkės K. ir P.. Kas ruošė projektinę dokumentaciją šiam kelio ruožui nežino, dalyvavo dviejuose konkursuose iš trijų konkursų. Kuriuo metu įkėlė minėtiems pirkimams dokumentus nepamena, dėl pateikimo tariasi su E. V.. Apklausos metu buvo duota pasiklausyti įrašai - bendravo su vadovu. Kas laimėjo konkursus nepamena, konkrečiam pirkimui ruošia kelis variantus, galutinai sprendžia generalinis direktorius. Kainą konkrečiai duoda tiesioginis vadovas E. V..

Liudytoja V. P., parodė, kad dirba „Panevėžio keliuose“ inžiniere sąmatininke. 2016 m. rengė visiems konkursams užpildomąją sąmatą – savikainos skaičiavimą, subrangovų pasiūlymus, įmonės veiklos išlaidas, valdymo išlaidas, pelną – tai užduotis, už kiek bendrovė dalyvaus konkurse. Ikiteisminio tyrimo metu nuo darbo stalo buvo paimti dokumentai, ji atlieka visų kitų sąmatininkų paruoštų sąmatų galutinį suvedimą visų kitų smulkių detalių suvedimą, vieni skaičiuoja sąmatas tiltams ir viadukams, K., V. skaičiuoja kelią, gatvę. Į sąmatos skaičiavimą įeina pelno gavimas, tai galutinė kaina. Jos kompiuteryje rasta buvo išpildomoji sąmata – 4 t. b. l. 9-10 tai pagrindas pasiūlymui, nes čia yra jau visos įmonės išlaidos, pelnas kai sudeda kainas mato, kokį pasiūlymą pateikti, kadangi žino visą savikainą, valdymo išlaidas, pelną nusprendžia vadovai, pildo pasiūlymą, toliau su pasiūlymu nedirba kai paruošia išpildomąją sąmatą – atiduoda K., kuris rengia kvalifikacinę medžiagą ir pasiūlymus, į metus rengia 200-250 sąmatų. Šios sąmatos nebuvo išskirtinės tai elementari lentelė, kurią pildo kiekvienam konkursui. Iš E. V. gauna galutinę informaciją dėl pelno. Būdavo užrašytas ranka procentas dokumentuose.

Liudytojas K. V. dirba „Panevėžio keliuose“ inžinieriaus padėjėju, tiesioginis vadovas buvo E. V.. Keliui A2 Vilnius – Panevėžys konkursams nėra sąmatų skaičiavęs, tuo metu R. K. skaičiavo. Dirbo su savo nešiojamu kompiuteriu, SISTELOS programa, buvo paimti iš kabineto viso kietieji diskai kratos metu. Jo darbo kompiuteriu ir darbo vieta galėjo naudotis kiti asmenys, kompiuteriai be slaptažodžių. Kad žinoti kas skaičiavo sąmatą, sąmatos kode prirašydavo savo vardo raidę, galėjo jo kompiuteryje atsirasti kito darbuotojo skaičiuotos sąmatos, lentelės jei naudojosi. Dėl elektroninio pašto – buvo jo nešiojame kompiuteryje ir bendro naudojamo kompiuteryje įvesti duomenys, laiškai buvo rašyti iš jo kompiuterio „Šiaulių plentui“ buvo siųstas žiniaraštis neatsimenu, ar jis siuntė.

L. S. S. parodė, kad 2016 m. dirbo AB „Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriaus pavaduotoju statybai. Dalyvavo vykdant darbus, dviejuose ruožuose buvo atliekamas paprastasis kelio remontas, darbai buvo daromi rudenį į sezono pabaigą. Techninis prižiūrėtojas šiuose objektuose buvo A. K.. Techninis procesas yra reglamentuotas, yra priduodamos medžiagos laboratoriniam bandymui, pildomas statybos darbų žurnalas, dokumentacija. Darbų užbaigimo, pridavimo etapas tai kiekvieną objektą priduoda užsakovo skiriama komisija, jis dalyvavo, yra apžiūrima dokumentacija. Atliekant darbus buvo laikomasi visų techninių sąlygų, kurios buvo numatytos dokumentuose. Dėl kelio ruožų nelygumų kai buvo vykdomas paprastasis remontas, nelygumų matavimas pagal IRI nėra atliekamas. Šlamų klojimui techniką abiejuose objektuose naudojo savo. A. K. darbų pridavimo komisijoje dalyvavo – komisija atvažiavusi į objektą vizualiai apžiūri objektą, pažiūri pateiktą dokumentaciją, komisijos aktą paruošia rangovas, tada surašomi trūkumai ir pastabos. Kai objektas atiduodamas dėl trūkumo taisymo jei yra pastabos, tai jos būna ištaisomos, o atlikus darbus įmonė pastoviai stebi objektą, jei atsiranda pažaidos, pažeidimai, trūkumai, yra garantinis laikotarpis, žiūri tuos objektus. Žiemos būna neapkrautos darbu, daugiausiai žiemą apvažiuoja objektus, vizualiai stebi, kokie trūkumai. 2016 m. kelio ruožams kai buvo skelbiami konkursai daugumoje vizualus apžiūrėjimas buvo. Defektai fiksuojami, nuotraukos daromos, kad išvengti trūkumų. Komisijai pateikiama išpildomoji dokumentacija, ją pateikia rangovas, į ją įeina žiniaraščiai, aktai, medžiagų atitikties deklaracijos ir t. t. Šita dokumentacija surašyta į žurnalus ir vedama visą objekto vykdymo laiką, ji atiduodama užsakovui komisijos metu. Dokumentacijos apimtis didelė ją pildo kiekvieną dieną. Kelio ruožuose 42-44, 91- 97 kur buvo statybos darbų vadovu, techninis prižiūrėtojas lankydavosi abiejuose kelio ruožuose, tankiai lankydavosi K. E., į savaitę daugiau nei 2 kartus. Techninio prižiūrėtojo pozicija buvo reikli, smulkmenų nepamena.

Liudytojas A. Z. 2016 m. dirbo AB „Panevėžio keliai‘ Panevėžio filialo direktoriumi, tai atskiras padalinys, yra du filialai – Panevėžio ir Rokiškio. Apie konkursus nieko nežino, po konkurso buvo pasirašyta sutartis, jis buvo priskirtas projektų vadovu buvo atsakingas, kad darbai laiku prasidėtų ir laiku pasibaigtų. Kai įvyksta konkursas, pasirašoma sutartis, generalinis direktorius įsakymu skiria projektų vadovą, kuris tampa atsakingas už to projekto įgyvendinimą. Dviejų minėtų kelio atkarpų projektinės dokumentacijos nedarė, ją gavo ir po sutarties pasirašymo pagal ją vykdė darbus. Jei būna kažkokios aplinkybės, atsiranda subrangovas, kuris gali greičiau, pigiau atlikti, viskas sprendžiama pagal situaciją, kad pasiekti geresnį ekonominį tikslą. Ikiteisminio tyrimo metu davė paklausyti pokalbius su K. E.- jis buvo užsakovo atstovas, buvo du ar trys pokalbiai. Nelygumų matavimai pagal IRI vykdant dangos paprastąjį remontą nėra privalomi ir pridavimo komisijai nėra tai būtina ir nereikalinga. „ Panevėžio keliai“ su subranga „ Šiaulių plentu“ dalyvavo remontuojant kelio ruožą -52-56 km, „Panevėžio keliai“ iš „Šiaulių plento“ bendrovės nuomojo šlamo įrangą buvo vėlyvas ruduo, spaudė terminai, temperatūros neatitiko reikalavimų. Magistraliniam keliui A2 yra reikalavimas lygumui, šlamo danga šiek tiek gali pagerinti lygumą, bet, kad pasiekti reikiamus reikalavimus, kurie yra magistraliniams keliams, neįmanoma. Kodėl buvo pasirinktas toks kelio remonto būdas – tai užsakovo reikalas. Nėra tokios komisijos, kuri tikrovėje neapžiūrėtų darbų, komisija visuomet apie 90 procentų susirenka.

Liudytojas E. K. dirbo „Panevėžio keliuose“ padalinio vadovu. 2016 m. buvo paprašyta važiuojant į Vilnių, apžiūrėti magistralės defektus, vadovas S. S. paprašė padaryti nuotraukas, kur defektuoti ruožai. Defektai buvo plika akimi matomi, lopai atsilupę buvo, šlamų technologija buvo, 3-4 vietas tokias rado, nufotografavo telefonu ir atidavė S. S..

Liudytojas K. S. 2016 m. „Panevėžio keliai“ dirbo darbų vadovu. A2 - Vilniaus – Panevėžys buvo vykdomas kelio paprastasis remontas trijuose ruožuose, dirbo 1 ir 3 ruože, t. y. arčiausiai Vilniaus ir arčiausiai Panevėžio. Vykdė šlamo dangos įrengimo darbus, nes šioje srityje specializuojasi. Statybos darbų kelio paprastojo remonto priežiūrą atliko A. K., bendravo su juo pirmą kartą, anksčiau neteko bendrauti. Paprastasis kelio remontas atliekamas prieš įrengiant šlamo dangą buvo įrengiamas SAMI sluoksnis. Apatinis SAMI sluoksnis, viršutinis šlamas. Šlamas yra užbaigiamasis. Apie SAMI sluoksnį negali papasakoti, su juo nedirbo. O ant viršaus dedamas baigiamasis darbas - šlamo sluoksnis. Statybos techninis prižiūrėtojas A. K. atliko techninę priežiūrą, buvo kasdieninis bendravimas telefonu prieš darbų pradžią, kuriame ruože dirbs, kokios oro sąlygos, 2-3 kartus į savaitę susitikdavo objekte, atvykdavo į statybos darbų vietą. Aptardavo telefonu šlamo darbus, sutarimas buvo prieš pradedant darbą telefonu aptarti, kokios sąlygos praneša, jis duoda leidimą dirbti, suderina, galima ar negalima dirbti tuos darbus. 2-3 kartus į savaitę A. K. atvykdavo į objektą, apžiūrėdavo kas padaryta, pareikšdavo pastabas, į pastabas reaguodavo iš karto, jei pažeista danga, tai reikia sutvarkyti tą vietą. Darbų procese, darbų eigoje vyko darbų priežiūra. Jei nekokybiški darbai, tai jie buvo tvarkomi iš karto. Priežiūra vykdoma visur taip pat, reiškia pastabas, tai įprasta. Statybos techninis prižiūrėtojas turėjo atlikti ėminius. Ėminius tiesiogiai imdavo objekte, skaldos mišinys, tai tos medžiagos, iš kurių klojama šlamo danga, surašomas ėminio protokolas, tuos ėminius pasiimdavo techninis prižiūrėtojas, veždavo į laboratoriją tyrimui. Ištirdavo tuos ėminius, nepamena, kad būtų kas netikę. Jei techninis prižiūrėtojas vietoje, atlikdavo kontrolinį matavimą, matavimai leidžia nustatyti plotį, lygumą. Šių matavimų rezultate iš techninio prižiūrėtojo neteko sulaukti pastabų. Provėža buvo, lopas neužpildytas - dėl jų gavo pastabų, jie buvo ištaisyti. Darbų priėmime nedalyvavo. Telefonu su prižiūrėtoju suderindavo darbų atlikimo sąlygas, darbus atliko vėlyvą rudenį, atliekant šlamo klojimo darbus buvo laikomasi normatyvų, oro temperatūros, danga neturi būti šlapia. Darbų žurnalą pildydavo, A. K. pasirašydavo, pastabas surašydavo, registruodavo mėginius, rezultatus. Įrenginėjant šlamo dangas IRI nebuvo matuojamas, 25 metus dirba su šlamais, automagistralėje daug kelio ruožų teko dirbti su tokia technologija. Kai techninis prižiūrėtojas atvykdavo į darbų vietą, atlikdavo 3 metrų liniuote matavimą, tai šabloninis matavimas, dalyvaudavo A. K., būdavo pastabų, tvarkydavo.

Liudytojas V. J. 2016 m. dirbo vyresniuoju darbų vadovu „Panevėžio keliuose“ A2- Vilnius – Panevėžys, atliekant paprastojo remonto darbus, atliko SAMI sluoksnio klojimą. Buvo trys atkarpos remontuojamos, dalyvavo visose 3 atkarpose. Buvo paskirtas darbų vadovu SAMI sluoksnio įrengimo darbams, jo įrengime specializuojasi. SAMI sluoksnis nėra viršutinis dangos sluoksnis, juo vykti eismas negali, ant jo turi būti asfaltas ar šlamo danga. Techninę priežiūrą atliko A. K., gavęs užduotį su juo susiderino. Atvykęs į objektą kiekvieną rytą, matydamas padėtį, kad nebūtų po lietaus drėgna, skambino A. pranešti, kad negali dirbti, nes šlapia, šalta ir aptardavo darbų eigą. Į objektą A. K. atvykdavo 2-3 sykius į savaitę. Jis apžiūrėdavo objektą, imdavo ėminius skaldelės, bituminės emulsijos, pažiūrėdavo atliktą kvadratūrą, plotus pramatuodavo jei neatitikimas. Yra speciali matuoklė - jei plyšys, nelygumas, sako pastabą, tada taiso, kitą dieną vėl žiūri, rodo kaip sutvarkė. Iš praktikos taip visur su matavimais, tokia priežiūra visur. A. K. imdavo mėginius, dokumentuodavo, pasirašydavo. Liudytojas veždavo savo į savo kontrolę, A. į savo kontrolę veždavo. Dėl šio kelio dėl medžiagų nebuvo problemų iškilę, laboratorijos geri rezultatai buvo. Kelio remonto darbai vyko rudenį, rugsėjo, spalio mėnesį. Statybos darbų žurnalą objekte matė, A. K. prie žurnale neįrašė defektų, jis sakydavo žodžiu, į tai reaguodavo, pakankamai rimtai A. K. tikrino, spaudimas buvo. SAMI sluoksniui reikalingi ėminiai, kad būtų medžiagos kokybiškos, tai buvo atliekama, juos veždavo į savo laboratoriją, K. vežė į savo laboratoriją, patys tikrino, kad nedarytų broko. Bituminės emulsijos kontrolė buvo, veždavo tikrinti, protokolą rašydavo A. K.. Su SAMI dirbti pradėjo nuo 2008 m., dirbo magistraliniuose keliuose Vilnius – Panevėžys 2015 m., valstybinės reikšmės keliuose, rajoniniuose, gatvėse. Su SAMI sluoksnio įrengimu, IRI matavimai nėra reglamentuojami, neteko susidurti per visą darbo praktiką. Dėl SAMI sluoksnio įrengimo, tai buvo ne vienintelis kelio ruožo įrengimas, teko įrenginėti SAMI Žemaitkiemio sankryžoje 2015 m. ties Ukmerge, eksperimentiniuose ruožuose teko kloti kelyje A2.

Liudytojas Č. M. parodė, kad 2016 metais dirbo VĮ „Automaistralė“ Širvintų kelių tarnybos vadovu. Kelio ruožus 42-44, 52-56, 91-97 reikėjo remontuoti, nes danga buvo prasta, avarijos metu net žmogus užsimušė. Davė užsakymus kelių remontams. Remontuoja ten, kur labai reikia. Yra pateikiamos paraiškos darbams, kuriuos reikia atlikti, apie konkursus nieko nežino, tarnybai svarbu sutvarkyti tą ruožą, kurį reikia. Pirmam ir trečiam ruožuose dirbo „Panevėžio keliai“, antram „Šiaulių plentas“, visuose ruožuose buvo rengiama šlamo danga, kuri yra pigesnė ir greitai rengiama – pagerinamas dangos estetinis vaizdas, padidinamas dangos šiurkštumas. Prie kelių dirba labai daug metų, visi konkursai visada vėluoja, sutartys irgi, darbai truputį vėlavo, oro sąlygos galėjo turėti įtakos darbų kokybei, nes kuo anksčiau darai tokius darbus, tuo geriau. Po remonto darbų ruože 52-56 buvo išlipusi emulsija, bet po to rangovas atstatė ir viskas buvo tvarkoje, membrana kaip ir atsistatė. Defektų aktas buvo rašytas, nes „Šiaulių plentas“ taisė tuos dalykus, galioja garantinis laikas, defektai buvo pataisyti, sutvarkė „Šiaulių plentas“. Dabar nepamena kokiomis sąlygomis ir kokį mėnesį buvo vykdomi darbai. Parodymuose išsakė tik savo nuomonę, kad defektai atsirado dėl to, kad danga buvo klojama per vėlai, tada, kai buvo šaltesnis oras. Yra techniniai reikalavimai, kokiomis sąlygomis gali būti klojama danga. Techninė dokumentacija kelio ruožų remontui buvo ruošiama „Automagistralėje“. Šlamą tinka kloti automagistralėje, kai nėra daug lėšų. Šlamo dangai naudojama speciali įranga, tam tikros medžiagos – emulsija, cementas. Technologija nesudėtinga, bet labai ilga. Tokią technologiją daro Panevėžys, Šiauliai, anksčiau Ukmergė darė. Autostradoje šlamo danga buvo klota ne viename kelio ruože, ji nėra labai bloga, ji yra paklota 55-65 ruože, atlaikė jau tikrai dvi garantijas. Pagal lėšų galimybes administracija nuspręsdavo, kokiu būdu bus remontuojama danga. Tarnyba turi gerą plyšių taisymo įrangą ir tvarkė plyšius prieš šlamą, garantinio remonto defektus sutaisė pats rangovas Šiauliai. Šlamas tik atkartoja buvusią dangą, todėl lygumo reikalavimus pasiektų sunkokai, nes dengimo aparatas yra ne klotuvas. Techninis prižiūrėtojas buvo A. K., teko su juo bendrauti, po šlamo paklojimo eismo sąlygos pagerėjo, eismo įvykių nebebuvo, eismo saugumas pagerėjo.

Liudytojas M. R. parodė, kad dirba VĮ „ Automagistralė“ direktoriaus V. M. pavaduotoju kelių priežiūrai. Dėl kelio ruožo A2 Vilnius – Panevėžys kelio ruožas nuo 58 iki 61 km - buvo pats pirmasis darytas apie 2000 metus, keistai atrodė, kad tokiam magistraliniam keliui buvo numatyta ir tuo metu padaryta šlamo kelio danga. Pirmas bandymas buvo ir toliau buvo plėtojamas iki šiol. Mano, kad šlamo danga tokiam keliui netinka, nes nėra ilgaamžė, bet sprendimą priima užsakovas, kuris skiria finansavimą, toks užsakymas buvo iš Kelių direkcijos. Konkursus kelio ruožams nuo 42.3 km iki 44,93 km, nuo 52,35 km iki 56,08 km, nuo 91, 40 km iki 97,95 km, vykdė Kelių direkcija, o dokumentaciją buvo įpareigota paruošti jo įmonės gamybinis skyrius V. K., S. K. ir kiti inžinieriai. Iš kur jie gavo medžiagą projektinei dokumentacijai ruošti ir iš kur jie paėmė pavyzdį nežino. Jo kaip specialisto nuomone šlamo danga netinkama automagistralėms. Kelių direkcijoje tą pirkimą organizavo Kelių priežiūros skyrius – M., I. Kaip vyko konkursai nežino. Kokiu būdu matuojamas nelygumas nežino. Kelio ruožus vėliau teko matyti, defektai išryškėjo palaipsniui, kai atsirado plyšiai, provėžos, buvo informuota Kelių direkcija dėl atsiradusių pažaidų. Dėl defektų tvarkymo teikė nurodymus, viename ruože buvo užsakymas suremontuoti plyšius, tą darbą įvykdė. Buvo dangos įtrūkimai, slinktys, iš dangos bitumas išplaukė į paviršių, kelio danga darėsi slidi, privalėjo įrengti ženklus, kad užtikrinti saugumą. Defektai buvo pašalinti. Su „Panevėžio keliai“ darbuotojais nebendravo. Iš tuometinių Kelių direkcijos vadovų, kas tuo metu priėmė sprendimus remontui nežino. 2010 m. rengė panašų projektą, visos techninės užduotys, visi sprendimai dėl remonto būdo, dėl remonto technologijos buvo pateikiami iš Kelių direkcijos. VĮ „Automagistralė“ pati neformuodavo sau užduoties, kas moka pinigus, tas užsako darbus. Iš Kelių direkcijos užsakymus gaudavo raštu iš Kelių priežiūros skyriaus.

Liudytojas S. K. parodė, kad yra AB „ Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius. 2016 metais kai buvo paskelbtas konkursas „ Eurovia Lietuva“ ne visai atitiko tas sąlygas, nes tuo metu nedarė šlamų, bet yra didelės grupės nariai, susiekė su čekų bendrove, kuri darė šlamus ir nusprendė pabandyti duoti pasiūlymą. Reikėjo iš Čekijos atsivežti viską, todėl buvo nekonkurencingi toje vietoje ir pralaimėjo. Kokios bendrovės dalyvavo konkurse sužinojo po konkurso – „Eurovia Lietuva“, „Šiaulių plentas“, „Panevėžio keliai“. Konkursas skelbtas keliems ruožams, dalyvavo tik vienam kelio ruožui, nes paskutiniu momentu nusprendė dalyvauti konkurse, įstojo paskutiniai. Konkurso sąlygas matė, pagal patirtį ir praktiką jos nebuvo išskirtinės, šlamų technologija nėra populiari, tai savaime sukuria išskirtinumą, bet nusipirkti gali kiekvienas. Pasaulyje ta technologija populiari labai, bet pas mus Lietuvoje populiaresnė paprastesnė technologija. O čia sudėtingesnė, modernesnė, todėl nėra populiari Lietuvoje. Dėl konkurso sąlygų, kad jose būtų kažkas išskirtinio, kad varžytų bendrovės galimybes dalyvauti konkurse, ar diskriminuotų to nebuvo. Lietuvoje iš viso yra ribojamos naujos technologijos, sunkiai įeina į praktiką, kai kas turi naują techniką, o kitiems ji nėra lengvai prieinama. Tiek šlamas, tiek SAMI yra skirtingi dalykai, gali būti naudojamos skirtingos technologijos. SAMI naudojamas, kad apsaugoti asfaltą nuo trukdžių, o jis gali būti labai įvairus- bitumo plėvelė, šlamas, kitos technologijos, jie gali būti ir kartu, ir atskirai, kaip dubliavimasis. Lietuvoje šlamų mašinas turi „ Panevėžio keliai“, „Ukmergės keliai“, „Šiaulių keliai“ turėjo panašią technologiją. Dangos nelygumas kai yra šlamai paprastai matuojamas su liniuote, IRI yra daugiau kaip tarptautinis standartas, o matuoti su liniuote yra nueinanti technologija. V. M. skambučio nesureikšmino, jis vyko trumpai, tuo metu vairavo, nežino dėl ko skambino. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad kažko klausė – ar dalyvaus ar ne, pasakė, kad visiškai ne jo reikalas ir pokalbis baigėsi. V. M. skambutis neįtakojo sprendimo dalyvauti ar nedalyvauti konkurse. Ar dieną prieš pasiūlymų pateikimo terminą AB „ Eurovia Lietuva“ patalpose lankėsi V. G. neatsimena. Tuo metu, kai vyko konkursai AB „Eurovia“ turėjo sutartinių santykių su AB „Panevėžio keliai“ kitame projekte- tuo metu darė Ukmergės nuovažą, jie darė viaduką. Šių trijų konkursų sąlygos neribojo konkurencijos, kas gerai pasiruošęs, tai neriboja, o jei neturi technikos, tai riboja.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2016 m. buvo AB „Eurovia Lietuva“ gamybos ir regiono vadovu. Bendrovė dalyvavo A2 Vilnius – Panevėžys, kažkurio ruožo darbų konkurse, buvo numatytas remontas - SAMI sluoksnis, plius ant viršaus vienas ar du sluoksniai šlamo dangos. „Eurovia Lietuva“ galėjo vykdyti tokius darbus, jie nebuvo dažni, bet buvo vykdomi. Lietuvoje turėjo SAMI technologiją ir galėjo padaryti, šlamų įrengimo - medžiagas turėjo vietoje, galėjo vietoje pasigaminti, o technologinę įrangą tuo metu buvo svarstoma išsinuomoti iš Čekijos ar Slovakijos. „Eurovia Lietuva“, neturėjo šlamo dangos gamybos kontrolės sistemos standartų Lietuvoje. Dėl šių konkursų neteko su niekuo bendrauti, kitais klausimais teko bendrauti su V. G., turėjo tęstinių kitų konkursų, su „Panevėžio kelių“ bendrove vykdė projektus - Žemaitkiemio sankryža A2 kelyje su tiltu, poilsio aikštelėmis, žiedų, saugos zonų įrengimas, buvo jungtinėje veikloje ar buvo subrangovai nepamena, nebuvo rangovai, o su „Šiaulių plento“ bendrove tuo metu neturėjo jokių interesų šioje atkarpoje, tik Klaipėdos regione. Žemaitkiemio kelias buvo vykdytas anksčiau, bet 2016 m. buvo defektų taisymas, pridavimas, viskas vyko panašiu laiku kaip šitie konkursai. V. G. dažnai būdavo „Eurovia Lietuva“, atvažiuodavo aptarti einamųjų gamybinių klausimų, projektų. Tokiam magistraliniam keliui tokia technologija nėra tobula- tas kelias jau praėjus 4 metams gali vėl blogėti, bet alternatyvios technologijos už tuos pinigus irgi nelabai yra. Garso įrašai buvo duoti paklausyti apklausos metu, kalba buvo apie Žemaitkiemio sankryžą, galėjo prašyti V. susitikti ir aptarti tam tikrus niuansus, pasakyta buvo nutrūkęs asfaltas yra, išsivalyti šiukšles ar pan., - tai nėra dokumentuojama, tai buvo žodiniai pasakymai ir pasibaigė gamybiniai klausimai. Iš esmės neesminiai dalykai, bet „Panevėžio keliai“ yra priekabūs toje vietoje, priduoti jiems objektą yra sunku. Gal viena susitikimo priežasčių buvo paprašyti asmeniškai V. neišsidirbinėti. Paskutiniame ruože konkurse nedalyvavo, nes per toli, dalyvavo pirmame ar antrame ruože, nes tai geografiškai palankiausias, arčiausias ruožas prie Vilniaus ir M. R., kur yra įmonės asfalto gamykla. Konkurso nelaimėjo, nes pasiūlyta kaina buvo per didelė. 2016 - 07-01 iki 2016-07-04 kelyje Vilnius - Panevėžys 90 km., Liepkalnio g. 85 – buvo susitikęs su V. G., nekalbėjo siūlyti didesnę kainą šiame projekte nei „Šiaulių plentas“, nebuvo kalbos apie šiuos objektus. Bendrovė„ Eurovia Lietuva“, dirbdama su „Panevėžio keliais“ bendroje jungtinėje veikloje ruože Ukmergė – Molėtai, turėjo taisyti broką „ Panevėžio kelių“ reikalavimu, Žemaitkiemio konkurso atveju irgi turėjo taisyti. Nei su V. G., nei su kuo kitu iš „Panevėžio kelių“ pokalbiai nebuvo malonūs. Šlamai netinkami remontuoti automagistrales, yra technologijų ir kitokių remontui, bet tai būtų gerokai brangiau.

Liudytojas R. P. 2016 m. dirbo „Eurovia Lietuva“ projektų paruošimo tarnybos vadovu, buvo atsakingas už projektus. Liudytojas parodė, kad A2 Vilnius- Panevėžys, buvo trys kelio ruožai, šlamo technologija, ją įmonė norėjo įsidiegti, norėjo pasidaryti bandomąjį ruožą. Buvo trys ruožai, skaičiuojami buvo visi trys, visi įmonei nuostolingi, buvo pasirinktas mažiausiai nuostolingas ruožas. Pristatė visus skaičiavimus, buvo priimtas sprendimas - mažiausiai nuostolingas. Norint įrenginėti šlamus, reikėjo turėti sertifikatus, to įmonė neturėjo, reikėjo įsidiegti, o tam reikėjo įrengti bandomąjį ruožą, kad įeiti į rinką, tokia buvo pagrindinė priežastis. Konkurse „ Eurovia Lietuva“ dalyvavo su „Eurovia CS“ Čekijos padaliniu, jie turėjo tą sertifikatą. Kai dalyvavo konkurse, ruošė kainos pasiūlymą, gavo komercinius įrangos pasiūlymus, žmonių, šlamo dangos įrengimui. 2016 metais „Eurovia Lietuva“ su „ Panevėžio keliais“ turėjo bendrų projektų, dirbo prie Ukmergės, kur jungtinėje veikloje dalyvavo, prie Utenos dar kažkada kelią remontavo. Bendravo su E. V. darbiniais reikalais, dėl tų dviejų projektų buvo, dokumentų derinimas, nes buvo jungtinės veiklos partneriai.

Liudytojas R. I. 2016 metais Kelių direkcijoje dirbo Kelių priežiūros skyriaus vedėju, M. M. buvo pavaldinys. Kelių direkcija skirdavo kiekvienais metais paprastajam kelių remontui lėšas, kelių priežiūros skyrius organizuodavo viešuosius pirkimus. Direkcija prašydavo regionines įmones pateikti technines specifikacijas ir sąmatas, M. M. ruošdavo pirkimo dokumentus. Visos kelių priežiūros įmonės buvo Direkcijos pavaldume. Dėl A2 kelio buvo parašytas raštas visoms įmonėms pateikti kelio remonto darbų technines specifikacijas, visos įmonės ir paruošė. Kelių priežiūros skyriuje nebuvo technologo, pačios įmonės turėjo darbuotojus, kurie ruošia dokumentus, kurie vėliau derinami su teisiniu skyriumi ir su pavaduotoju atsakingu už kelių priežiūrą. Sąrašus viešiesiems konkursams ruošdavo M. M., juos reikėdavo suderinti su vadovybe. Dėl šio kelio ruožo, kad turi būti klojamas šlamas pats nesprendė. VĮ „Automagistralė“ pateikė specifikacijas, pats betarpiškai dėl projektinės dokumentacijos rinkimo nebendravo nei su E. V. nei V. G.. Viešojo pirkimo užduotis, pasirašė kaip skyriaus vedėjas, o suruošė M. M., skyriuje daugiau niekas su viešaisiais pirkimais nedirbo. Remonto būdas – šlamo dangos klojimas - yra techninė specifikacija, paruošta buvo eilė dokumentų, kurie neprieštarauja šlamo įrengimui, šlamo rengimas yra pigesnis būdas nei kapitalinis remontas. Dėl subrangos ar buvo kreiptas į Kelių direkciją pasitelkti subrangovą tai yra viešųjų pirkimų skyrius, jie turi savo nuomonę išsakyti. Darbų kokybės kelių priežiūros skyrius darbų nepriiminėja, yra projekto įgyvendinimo skyrius. Buvo skelbiamas metų pabaigoje ar metų pradžioje metinis planas, o darbai vyksta, tai kas mėnesį koreguoja metinius planus. Perveneckas pakonsultavo dėl kelio dangos būdo, jis kaip direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis priežiūros skyrių tvirtindavo visus pirkimus tvirtindavo. Galutinius sprendimus, parenkant remonto būdą, parenkant technologiją dėl SAMI priimdavo tada, kai visi skyriai užvizuodavo, o Kelių direkcijos direktorius tvirtindavo sprendimą. Remonto būdą parinko „Automagistralė“ jie ruošė techninę specifikaciją, ją pateikė Direkcijai. Techninės specifikacijos - kaip atlikti darbus. Galutinį sprendimą visais kelių remonto klausimais duodavo Kelių direkcija, jei yra patvirtinami dokumentai. Sąmatas, parengtas regioninių įmonių dėl paprasto remonto, tikrindavo M. M. SISTELA programa.

Liudytojas M. M. 2016 m. Kelių direkcijoje organizavo viešuosius pirkimus, vykdė pirkimą, sudarinėjo pirkimo sąlygas. Buvo trys pirkimai – A2 Kelias- Panevėžys- Vilnius, 3 ruožai, paprasto remonto darbams, supaprastintas pirkimas. Pagal šablonus parengė pirkimo dokumentus, iš „Automagistralės“ gavo technines specifikacijas, kurias panaudojo, paskelbė pirkimą, atliko pirkimo procedūras, išnagrinėjo gautus pasiūlymus, pateikė komisijai, įvertino, kai buvo nustatytas nugalėtojas, paėmė iš jo sutartį. Sutartis yra šablone, ji yra pirkimų dokumentų priedas, pirma rangovas, kuris yra laimėtojas užpildo savo rekvizitus, pateikia, tada surenka parašus ir pasirašo. Ką reikia remontuoti ir kokiu būdu nustato „Automagistralė“, jie kelių savininkai, jie pateikdavo remontuotinų kelių sąrašus, jie žino savo kelius. Su „Automagistrale“ dėl projektų ruošimo, teko kontaktuoti su S. K.. Pačią techninę specifikaciją, atsiuntė elektroniniu paštu, projektą buvo atnešę popierinį. Pradžioje buvo vienas projektas, jame visi trys ruožai, po to, buvo nuspręsta pirkimą padalyti į tris dalis, paprašyta projektą padalyti. Tai sprendė Kelių direkcija. Apklausos metu rodė dokumentus, prisiminė, kad buvo pateiktas projektas, žiniaraščiuose buvo nesutikimai, sumaišyti puslapiai, pastebėjo, reikėjo pataisyti, paprašė pataisyti S. K.. S. K. nesakė, kada pataisys, tempė, ką jis pasitelks pataisymui nesakė. Atvažiavo jis su E. V. į direkciją, prašė dar kartą parodyti klaidas, jas parodė. Kai buvo nuspręsta konkursą padalyti į tris dalis, buvo pasakyta S. K., jis turėjo paruošti tuos tris projektus. Konkursų ne pirkimo sąlygose, o techninėse specifikacijose, kurias rengė VĮ „Automagistralė“ buvo nustatyta, kad dangos nelygumai nematuojami IRI, kodėl taip nustatyta, nežino, remonto būdą - šlamo dangos įrengimas nustatė projektuotojas, įvertinęs kelio būklę. Šiuo atveju turėjo būti nurodytas remonto būdas, liudytojo skyrius pats technologijos nespręsdavo, kokį būdą daryti, galutinis sprendimas buvo suderintas su direktoriaus pavaduotoju G. Pagal kainą yra sprendžiama, kokį pirkimą vykdyti. K. V. nusprendė, kad ruošti A2 kelyje tris konkursus, tada pavedimą „Automagistralei“ ruošti techninę specifikaciją siuntė e-paštu S. Buvo su juo ir E. V. susitikę, kalbėta buvo apie patį projektą, apie techninę specifikaciją. Regioninės įmonės, konkrečiu atveju „ Automagistralė“ turėjo reikiamą kvalifikaciją, kompetenciją, žinias paruošti techninę specifikaciją, ar jie konsultavosi su projektuotojais, specialistais – nežino. Jei kildavo techniniai klausimai, konsultuodavosi su regioninėmis įmonėmis, nes direkcijoje nelabai buvo žmonių, kurie galėtų konsultuoti techniniais klausimais. Regioninės įmonės, šiuo atveju, „Automagistralė“ nurodo kelio ruožus, kuriuos reikia remontuoti, remontuotinų ruožų skaičių ribodavo kaina, finansiniai ištekliai riboja. Kiek pinigų skirti remontui „ Automagistralei“ spręsdavo direktoriaus pavaduotojas G. Viešojo pirkimo būdas buvo parengtas pagal Direkcijos patvirtintas taisykles. Pagarsinus dalį liudytojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu 3 t. 103 b. juo patvirtino.

Liudytojas Z. P. parodė, kad 2016 m. rugsėjo mėn. buvo Kelių direkcijos techninio normavimo technologijų skyriaus vedėjas, vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, o vėliau buvo direktoriaus pavaduotoju. Pirmą kartą apie tam tikrą lygumą išgirdo rugsėjo - spalio mėn., direktorius paskambino ir pasakė, kad kažkas važiavo tuo keliu, lyg valstybės kontrolės atstovas ir susidarė įspūdis, kad nelygu. Tas faktas, kad nelygu, dar nėra matavimai. Reagavo į tą pasakymą, situacija objekte buvo žinoma anksčiau, o institutas buvo išmatavęs lygumus, juos persiuntė techninis prižiūrėtojas. Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta matuoti IRI paprašė, kad institutas atsiųstų periodinius matavimus, būklės įvertinimo matavimus. Palygino senesnius - prieš remontą ir užsakytus remonto metu ir pamatė, kad nauji rezultatai yra geresni, o kadangi nebuvo numatyta jokių išilginių išlyginimo priemonių matė, kad situacija nepablogėjo, o kad pagerėti – tokios užduoties ir nebuvo. SAMI – trumpinys iš anglų kalbos, tokia technologija nėra standartizuota, tai įtempiantis, sugeriantis, sumažinantis sluoksnis, kuris neleidžia atsikartoti plyšiams. Pirkime ir dokumentacijoje buvo SAMI. Ar tos bendrovės, kurios dirba su SAMI, yra išskirtinės kitų atžvilgiu, tai bendrovės, vidaus politikos klausimas. Yra bendrovės, kurios susikoncentruoja, pvz. – kloja karštą asfaltą ir to pakanka. Yra bendrovių progresyvių, jos diegia naujas technologijas. SAMI technologija nėra sudėtinga. Šlamo danga - tai karštas asfaltas, pagaminamas šaltuoju būdu, jis tampa ekologiškesnis, galima pakloti labai plonai, tai nėra sluoksnis, kuris stiprina konstrukciją, tai yra priežiūros priemonė, kai reikia spręsti problemas – provėžos, rato sukibimas su danga ir prailginti esamos dangos tarnavimo laiką. Šios technologijos tarnavimo laikas skaičiuojamasis 5-7 metus. Ten kur ji buvo klojama, ji buvo klojama ant tos pačios technologijos, buvo šlamai ir ant jų dedami šlamai. Atitarnavusi buvo 10-12 metų, reikėjo paremontuoti, buvo pavojingų situacijų tuose ruožuose, dalelės buvo išsidėvėję, reikėjo atnaujinti. Jei tinkamas planavimas būtų, šlamai ne tik tinkami automagistralėms, jie ir turi būti naudojami, jei tik investicijos būtų optimaliau planuojamos, tada parinkti turėtų platesnį spektrą priemonių pagal nusidėvėjimą ir intensyvumą. Dėl trijų minimų kelio ruožų trūkumų nelabai atsimena, užsifiksavo, kad ginčas vyksta dėl nelygumo arba lygumo. Jei paimti visus paketus ir anksčiau įvykusius, kuriuos „Kelių direkcija“ anksčiau pirko prieš daugelį metų kai išlyginamasis sluoksnis nebuvo duodamas iš viso atlikti, tai visuose pirkimuose buvo parašyta, kad lygumas pagal IRI nematuojamas. Tai reiškia, kad jis nėra vertinamas. Jis neturėjo ir šiuo atveju būtų matuojamas, o jei kokiais tikslais buvo matuojamas, tai neturėjo būti vertinamas, nes pirkimo dokumentai ir techninės specifikacijos to nereikalauja, netgi pasako, kad lygumas pagal IRI nematuojamas, nes išlyginamasis sluoksnis išilginiam lygumui pagerinti nebuvo duotas. Normatyviniuose dokumentuose parašyta, kad šlamas skirtas provėžoms užtaisyti, pagerinti rato sukibimą su danga, todėl ir buvo parašyta, kad lygumas nematuojamas, o lygumas buvo pakankamas iki 2,5, naujoms dangoms lygumo reikalavimas 1,5. Statyba 30 metų senumo, prieš 10 metų buvo šlamas padarytas ir dabar vėl šlamas, tai kokį lygumą galima matuoti. Jei lygumo reikalavimai būtų buvę, tai investicija turėjo būti kokius tris kartus brangesnė. IRI matavimams yra speciali mašina, ji sumatuoja ir surenka nelygumus, t. y. nelygumas išreikštas milimetrais. Kai užklausė, kad nelygu, užsiprašė senų matavimų prieš remontą, institutas atsiuntė ir techninis darbuotojas atsiuntė, sulygino, pažiūrėjo, kad situacija nepablogėjo, o pagerėjo, jau nepaisant to, kad nebuvo išlyginimo priemonių skirta šiam remontui. Rodiklis 1,5 yra naujoms dangoms, kur trys sluoksniai klojami, kodėl pagal tai vertina. Kai buvo apklausa, nusiuntė tyrėjui, kodėl institutas vertina nuo 1,5, kokiu pagrindu, tai galėjo įnešti daug sumaišties į šitą procesą, kodėl turi būti 1,5, kai apskirtai pasakyta, kad nematuojama, o jie pasako – 1,5, kur skirta VIA BALTICA automagistralei. Dėl subrangos tai buvo raštas iš „Šiaulių plento“ pasirašytas V. A. su prašymu pasitelkti subrangovą. Šlamai kaip pasirinktas remontas būdas, „ Panevėžio keliams“ išskirtinumo kitų įmonių aspektu nesuteikė, tai gali daryti ir kitos bendrovės, ne tik „Panevėžio keliai“. Rinkos neturime vertinti Lietuvos mastu, tai yra Europos Sąjungos rinka, žiūrint kitas šalis tai įprastinė technologija. Šlamai buvo nei pirmas, nei paskutinis būdas, ir prieš tai buvo atliekami remontai panaudojant šlamus, šitas remontas vyko irgi ant šlamų. SAMI – nesuteikia išskirtinumo kokiai tai nors įmonei, SAMI sluoksnio yra iki to daug padaryta, mes viską turime vertinti ne tik Europos rinkos mastu, bet ir gretimų šalių Europos Sąjungos mastu. Vienos bendrovės, kurios domisi technologijomis, turi savo išdirbtus sluoksnius, kitos nenori į tai investuoti, „Kelių direkcijos“ yra patvirtintas dokumentas kaip tai padaryti pagal taisykles. SAMI, šlamų įrašymas į specifikacijas nesuteikia kažkam išskirtinumo. Gavęs matavimus nustatė, kad kelio lygumas nepablogėjo, tokio tikslo užduotyje ir nebuvo, kad pagerės išilginis lygumas. Teisės aktuose parašyta, kad šlamas neskirtas išlyginti išilginius nelygumus. Normatyviniuose dokumentuose parašyta, kad jei yra plyšių, plyšiams sumažinti, įrengiamas gali būti SAMI ar kt. Praktikoje pagerinti kelio lygumą – galutiniam išlyginimui šlamas nebuvo naudojamas, jo paskirtis kita. SAMI technologija yra labai sena technologija. Kai prieš 10-12 metų buvo įrengta geosintetika, jos pašalinimas būtų labai sudėtingas, tai ir išgąsdino „Kelių direkciją“, matė, kad remonto būdas gali būti tik šlamu, kitaip būtų labai didelės investicijos ir tai būtų ne paprastasis remontas, o kapitalinis remontas, reikia daugiau lėšų, o kapitaliniam remontui pagrindo nebuvo. Jei kalbėti apie paprastąjį remontą, kito sprendimo kaip šlamai neįsivaizduoja. Kodėl buvo ne kapitalinis remontas, o paprastasis – tai jei remontuoti kapitališkai tai jau kita biudžeto eilutė, tai valstybės investicijų programa.

Liudytojas J. G. Lietuvos automobilių kelių direkcijoje dirbo nuo 2010 m. vasario iki 2017 m. rugsėjo vedėjo pavaduotoju, o nuo 2013 m. birželio iki 2017 m. balandžio direktoriaus pavaduotoju. 2016 m. kuruojamos sritys buvo – turto skyrius, vietinių kelių skyrius, kelių priežiūros skyrius. Pagal kuravimo sritis pasirašydavo pirkimo užduotis. Kelių direkcija turėjo valstybės pavestas funkcijas prižiūrėti valstybinės reikšmės kelius. Valstybiniai keliai - magistraliniai, krašto, rajoniniai. Pirmenybė – magistralinių kelių priežiūra, tada krašto, rajoninių. Kelių srityje dirba daug metų, teko taikyti šlamus savivaldybės keliuose, nėra čia naujovė taikoma, kur nėra šulinių, kur mažiau inžinierinių įrenginių, ypač ten, kur jau būdavo padaryti šlamai taikomi remontui. Paprastojo remonto paskirtis pratęsti kelio egzistavimą 5-10 metų. SAMI sluoksniai, kad nepereitų skersiniai ir išilginiai plyšiai apatiniai sluoksniai į viršų nėra naujovė, technologiškai aprašyta įrengimų taisyklėse, rekomendacijoje, pritarimą ar nepritarimą vertindavo normavimo skyrius. Kadangi jo darbo metu šlamai buvo stipriai įsibėgėję, tai nebuvo naujas būdas. Tiksliai pasakyti dėl IRI negali, tame procese nedalyvavo, koks matavimo būdas tinkamas negali pasakyti. Kiek žino, matavimas 3 metrų liniuote yra tinkamas matavimo būdas. Atlikus paprastojo remonto darbus, jei nustatomas atliktų darbų trūkumas pagal tiems darbams keliamus reikalavimus, buvo du keliai: nepriimti darbų ir nepasirašyti priėmimo akto, o kitas kelias - trūkumus ištaisyti, garantinis laikotarpis numatytas, jei neesminiai trūkumai. Per garantinį laikotarpį ištaisoma pažaida po žiemos, kai darbai padaryti prieš žiemos sezoną. P. K. priežiūros įmonės kiekvieną pavasarį padaro apvažiavimą, defektuoja kelius, priėmimas - jei darbai atlikti nenusižengiant pagrindiniams reikalavimams jie priimami. Šlamų įrengimas buvo įprastas remonto būdas paprastajam remontui. Paprastajam remontui projektinę dokumentaciją ruošė Kelių direkcijos skyrius per valstybės įmonę. Kelių direkcijos išankstinė pozicija dėl pinigų taupymo, kuo daugiau padengti kelių įvairiais remonto būdais.

Liudytojas A. V. 2016 m. Kelių direkcijoje dirbo Viešųjų pirkimų skyriaus vedėju. Į funkcijas įėjo pirkimo organizavimas, visų tvarkų rašymas, supaprastinti pirkimai vyko pagal pasitvirtintas taisykles, tvarkų organizavimas yra skyriaus darbas ir funkcijos. Pats skaičiuodavo numatomo pirkimo vertę, vizuodavo iniciavimo raštus, ataskaitos, visa kas susiję su viešaisiais pirkimais. Pirkimo iniciatoriai yra pirkimus inicijuojantis struktūrinis padalinys, praktiški tai visi skyriai, kurie yra Kelių direkcijoje -jie inicijuoja pirkimą, valdo lėšas, planuoja, pateikia planus, jo skyrius daro bendrą suvestinę. Standartinės pirkimo sąlygos buvo sąlygos rengiamos kartu bendradarbiaujant su pirkimą inicijuojančiu struktūriniu padaliniu, jam duoda standartines sąlygas, jie susideda reikalavimus, prikabina techninę specifikaciją ir kt. Techninę specifikaciją pateikdavo pirkimą inicijuojantis padalinys. Iš pirkimo inicijuojančios įmonės gavus techninę specifikaciją su įrašais – perkamas paprastas remontas šlamų būdu, darant SAMI sluoksnį, nematuojant IRI, tai yra tipinės sąlygos, techninė specifikacija yra pirkimą inicijuojančio skyriaus, nes pas juos yra tos srities specialistai, jie išmano tą sritį, o jų skyrius sužiūrėdavo, kad nebūtų diskriminuojančių reikalavimų. Pats procesas – patvirtinami planai, sudaroma verčių lentelė, kol nepatvirtintas iniciavimo raštas negalima pradėti pirkimo, jis patvirtinamas, deda vizą, direktorius ar pavaduotojai patvirtina iniciavimo raštą, renka pirkimo sąlygas, skelbia pirkimą, laukia pasiūlymų, juos nagrinėja. Paprastojo remonto darbai, šlamai atliekami vasarą buvo, paskelbta birželio mėn. Nuo pirkimų skyriaus nepriklauso kuriuo laiku skelbiama, kada iniciatoriai iniciavimo raštą paleidžia, tada ir viskas vyksta. Kada iniciatoriai paleidžia raštą, tada ir skelbiama, gal techninio projekto nebuvo, gal dėl finansavimo, ministerija nusprendžia skirti pinigų, tada visi puola. Šiuo metu Viešųjų pirkimų įstatymas numato konsultaciją, o tuo metu iki parenkant pirkimus, būdus 2015-2016 m. konsultacijų teisės aktai nereglamentavo, nebuvo reglamentuota ar galima bendrauti ar ne, ar prieš pirkimo pradžią galima bendrauti su tiekėjais, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja redakcija - privaloma atlikti rinkos tyrimą, tyrimo metu tenka bendrauti su tiekėjais, išsiaiškinamos skirtos lėšos, kvalifikaciniai reikalavimai, daug klausimų, iniciatoriai privalo atlikti rinkos tyrimą, bendrauti su tiekėjais prieš inicijuojant pirkimą. Rinkos tyrimas privalomas, rinkos konsultacijos nuo 2022 m. sausio mėn.1 d. yra privalomos.

Liudytojas V. A. 2016 m. dirbo „Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi. UAB „Šiaulių plentas“ laimėjo konkursą A2 kelyje, atliko darbus, dalį darbų tame pačiame ruože atliko „Panevėžio keliai“, buvo sutartys. „Šiaulių plentas“ vykdė veiklą ne tik Lietuvoje bet ir Lenkijoje, vienas iš variantų buvo, kad lenkų tiekėjus telksis tam tikriems darbams, dalies darbų nevykdo pats rangovas, o samdo subrangą. SAMI sluoksnis yra plati sąvoka, „Šaulių plento“ SAMI sluoksnis buvo rengiamas 2006 m. Zoknių oro uoste, ant betoninių plokščių rengtas SAMI sluoksnis. Tarp „Šiaulių plento“ ir “Panevėžio kelių“ šiame konkurse nebuvo jokio susitarimo, nori pabrėžti, kad ikiteisminio tyrimo metu duotas klausyti įrašas jo pokalbio su V. G. dėl kito konkurso, kur dalyvavo „ Šiaulių plentas“ ir „Panevėžio keliai“, ten kartu teikė bendrą pasiūlymą dėl provėžų šalinimo. Už darbų atlikimą „ Šiaulių plente“ buvo atsakingas R. I., už procesą, kokybės valdymą. Darbų užbaigime I. dalyvavo, ir liudytojo parašas yra, yra praktika, kad keli rangovų atstovai pasirašo, pasirašo asmenys atsakingi už terminus, už sutarties pasirašymą. 2016 m. ar dažnai bendravo darbiniais klausimais su G., „Šiaulių plentas“ bendrauja su daug tiekėjų, vieną, du kartus per mėnesį telefonu bendraudavo, o kai ketino konkurse dalyvauti kartu, tai kelis kartus per dieną bendravo. „Šiaulių plento“ bendrovė 2016 m. turėjo 2 vnt. įrangų šlamo dangai tiesti. Šlamų emulsiją gamino „Žemaitijos keliai“, „Panevėžio keliai“ kur kokybės ir kainos santykis geresnis ten ir pirkdavo. Kad „Panevėžio keliai“ vykdys subrangą tai po konkurso peržiūrimi galimi tiekėjai, greičiausiai gamybiniame skyriuje turi būti siųsti ir gauti laiškai „ Panevėžio keliams“. Dėl garantijos, tai kiekvienas rangovas turi atsakyti civiline tvarka, jei garantinės priežiūros metu išaiškėja defektai, jie turi būti šalinami. Statybos techninis reglamentas ir statybos įstatymas kalba apie principinę statybą, t. y. visiems paslėptiems darbams yra 10 metų garantija, nepaslėptiems – 5 m. Pats tuo laikotarpiu galėjo susitikti su E. V. - važiavo į Panevėžį, V. važiavo į Šiaulius, derino sutartį, dalyvavimo principus, darbų pasiskirstymą, terminus darbų atlikimo, tai galėjo būti, kad bendravo. Su E. V., kad pateiks mažesnę kainą nei „Eurovia Lietuva“, apie jokius susitarimus negalėjo būti kalbos. Susitarimo, kad „Šiaulių plentas“ konkurse pateiks didesnę kainą nei „Panevėžio keliai“ ir dėl tariamos konkurencijos konkursą laimės „Panevėžio keliai“ tokio susitarimo nebuvo. Už rangos darbus „Šiaulių plentui“ sumokėjo Kelių direkcija, užsakovas. 2016 m. laimėjo „ Eurovia Lietuva“ šlamų konkursą Telšiuose, apie šį konkursą žino, nes jame dalyvavo „Šiaulių plentas“ ir nelaimėjo.

Liudytojas L. L. dirbo AB „Šiaulių plentas“ inžinieriumi. Į pareigas neįėjo konkursinių dokumentų sukėlimas į sistemą. Sąmatų skaičiavimu užsiima skyriaus inžinieriai, kas tą konkursą skaičiavo, nežino. Sistema tokia, kad suskaičiuoja inžinierius sąmatą, nuneša direktoriui, jis ją patvirtina. Viešųjų pirkimų administratorius sukelia dokumentus ir siunčia į viešuosius pirkimus. Nieko nežino apie „Panevėžio kelių“ ir „Šiaulių plento“ bendradarbiavimą. Buvo raštiškai elektroniniu laiškų siuntęs E. V. dokumentus. Dėl kelio ruožo pridavimo, tai suruošė dokumentaciją, sudėjo ir atidavė, kad priduotų kelią. Magistralės A2 kaip vyko pridavimas nežino, nes nedalyvavo. Siuntė „Panevėžio keliams“ laišką, nes jie turėjo šalia objektą ir klausė komisijos narių, kas dalyvavo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus 4 tomas, 148-153 lapai.

Liudytojas A. J. dirbo UAB „Šiaulių plentas“ gamybinio skyriaus viršininku, pareigos buvo viešųjų pirkimų informacijos rinkimas, pateikimas vadovams, visi popieriniai darbai, kurie susiję su objektų valdymu. Pamatė viešųjų pirkimų sistemoje, kad yra skelbimas, paskaičiavo ir teikė pasiūlymą dalyvauti konkurse, kainas derino V. A., buvo pasirašyta sutartis, dalį darbų atliko patys, daliai darbų samdė „Panevėžio kelius“ kaip subrangovus, jie paskaičiavo savo kainą, buvo priimtinas pasiūlymas ir pasirašė sutartį. Nieko su „Panevėžio keliais“ nederino. Buvo susitikimai po konkurso su E. V., suderinti sutarties sąlygas, kažkoks pokalbis galėjo būti. Dažniausiai susitinka įmonėje patalpose, kelių direkcijoje, vidurkelyje, kai laiko nebūna. Šiuo konkrečiu atveju pasakyti negali kur susitiko. „Šiaulių plentas“ SAMI technologijos tuo metu neturėjo, samdė subrangovą AB „Panevėžio keliai“, kurie tuo momentu turėjo technologiją. Su E. V. ir A. Z. bendravo gamybiniais klausimais dėl kiekių, dėl darbų, kainų, viskas kas reikalinga sutarčiai pasirašyti. Subrangovai tam ir yra, kad mažesnė kaina būtų. Yra dvi sąmatos, kurią reikią pateiki užsakovui, o kita sąmata, kurią reikia pateiki subrangovui. Tinkliniame grafike yra ta pinigų suma, už kurią turėjo padaryti užsakovui darbus, o subrangovų kaina, buvo skirtumas kainų, nes pas juos buvo mažesnė kaina nei jo įmonės. Čia yra normali visam pasaulyje verslo praktika, susitarė, kad „Panevėžio keliai“ padarys darbus pigiau, jie atliko paruošiamuosius darbus: valymą, frezavimą, o darbų parengimą atliko „Šiaulių plentas“. SAMI buvo paruošiamieji darbai. „Panevėžio keliai“ paruošė pagrindą, o „Šiaulių plentas“ ant jo uždėjo sluoksnį. Su E. V. yra susitikę prie Šeduvos, tik darbiniais klausimais, kitais klausimais nebendravo, pokalbiuose derino dėl susitikimo, sakė pokalbyje, kad pinigai yra pinigai, bet pats pagrindinis dalykas, kad tu turi suorganizuoti taip, kad tas objektas būtų pastatytas ir baigtas. Tai čia apie tai kalba buvo, apie šitą principą.

Liudytojas R. G. 2016 m. buvo UAB „Šiaulių plentas“ projektų vadovas. „Panevėžio keliai“ dirbo paruošiamuosius darbus prieš jų bendrovę, darbus atliko kokybiškai, jo pareigos susijusios ne su objekto pridavimu, o su mechanizmais ir medžiagomis, darbų pridavimo aktuose nepasirašė, pridavimo komisijoje nedalyvavo. Susipažinęs su 2016 m. lapkričio 16 d. atliktų darbų perdavimo aktu, 5 tomas, 27 lapas, negalėjo paaiškinti, kodėl įrašyta jo pavardė. Nedalyvavo su tais žmonėmis, prieš komisiją turbūt pasirašė, nepamena kas siūlė pasirašyti. Akte nurodyti V. A. yra technikos direktorius, V. B. statybos vadovas jie yra svarbesni žmonės už jį. Neteko dalyvauti komisijoje, nežino nieko. A. K. objekte lankėsi, objekte visada būdavo meistras, bendravimas vyko per darbų vadovą. Laboratoriniai bandymai buvo, ar buvo pamatuoti nelygumai nepamena. Paprastasis remontas ne visada būna matuojama, tai ne kapitalinis remontas. Su šlamais dirbo nedaug. Tai yra paprastasis remontas, nuklojamas sluoksnis, izoliacija nuo vandens, tai keliems metams remontas, kad apsaugoti kelią, kad nebūtų kelio būklė dar prastesnė, taupant lėšas, kad kelias visiškai nesubyrėtų.

Liudytojas J. A. parodė, kad „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius. Dėl „Šiaulių plentas“ dalyvavimo konkursuose kelio A2 Vilnius-Panevėžys, ruožai – 52, 56, 91, 97, kurie vyko 2016 metais, tuo metu konkrečiai bendrovėje už tą konkursą buvo atsakingas V. A., tikriausiai dalyvavo GTS tuometinis viršininkas A. J. ir kai kurie inžinieriai, pavaldūs A. J.. Galutinį verdiktą dėl kainų, dėl dalyvavimo su tokiu pasiūlymu, priėmė technikos direktorius V. A.. 2016 metais bendrovė turėjo galimybę ir teisę įrengti kelio paviršiaus apdaro SAMI sluoksnį. Tam tikroms technologijoms galima pasisamdyti arba subrangovą, nebūtinai iš Lietuvos, galima iš Lenkijos, Latvijos, Estijos įmonės, o šiuo konkrečiu atveju bendrovė jau buvo atlikusi kelio A 11 Panevėžys-Šiauliai SAMI sluoksnį. „Šiaulių plento“ ir „Panevėžio keliai“ procesuose nedalyvavo, nes atostogavo. Dėl darbų atlikimo kokybės ir kelio nelygumų šiame ruože, kuriame dalyvavo bendrovė, kažką girdėjo kalbant apie reikalavimus pagal IRI, apie tai buvo diskutuojama, bet tai paprastas remontas, kuriame paprastai IRI nematuojamas.

Liudytoja E. Š. „Šiaulių plentas“ bendrovėje dirbo pirkimų specialiste. Pagal darbo specifiką turėjo ieškoti dokumentų, informuoti vadovybę kokie konkursai yra paskelbti, tada informuodavo ar jame bendrovė dalyvauja, tada analizuodavo konkurso sąlygas, būdavo atsakingas asmuo, kuris rengdavo sąmatas ir jai atnešdavo galutinį variantą. Suruošdavo dokumentaciją ir pateikdavo CV priemones užsakovui. Dirbo gamybiniame techniniame skyriuje, tuo metu skyriaus viršininkas buvo A. J., jis pateikdavo galutinę informaciją dėl dalyvavimo konkurse. Kas nustatydavo galutines kainas konkursui ir su kuo skyriaus viršininkas tardavosi nežino. Dėl šitų konkursų teko bendrauti su bendrove „Panevėžio keliai“ dėl ketinimo protokolo, t.y. jeigu būdavo pasakyta, kad subrangovas bus samdomas, būdavo pasakyta kam reikia nusiųsti ir iš ko gauti medžiagą. Surašytas pasiūlymo kainas atnešdavo gamybos techninio skyriaus viršininkas A. J.. Asmeniškai neteko bendrauti su bendrove „Panevėžio keliai“ ruošiant pasiūlymą šiam konkursui.

Liudytojas V. B. „Šiaulių plentas“ dirbo projektų vadovu. Kelyje A2 Vilnius-Panevėžys, dviejuose ruožuose buvo statinio statybos vadovas atsakingas už visą darbų vykdymą. Ne dažnai lankydavosi tame objekte, kadangi įmonės vidaus įsakymu buvo paskirtas bendras statybinių darbų vadovas R. G. ir darbų vadovas A. M.. Buvo atsakingas už visą tą objektą, kaip statinio statybos vadovas. Dėl didelės darbų apimties, tuo metu buvo virš 40 objektų fizinių galimybių kasdien atvažiuoti neturėjo, o ir nebuvo reikalo, nes buvo paskirti bendras statybų vadovas ir darbų vadovas. Kokius darbus tame projekte atliko AB „Šiaulių plentas“, kokius subrangovai nežino, su juo darbų nederino, nes yra pasirašytos subrangos sutartys su AB „Panevėžio keliai“, ji atliko paruošiamuosius darbus ir specifinio SAMI sluoksnio įrengimą. Šlamo darbų įrengimą atliko „Šiaulių plentas“. Neteko dalyvauti darbų perdavimo užsakovui komisijos darbe, pasirašė ant akto, kurį paruošė gamybinio skyriaus inžinierius L. L., nes tą dieną turėjo vykti į objektą Plungėje ir ten dalyvauti komisijoje. Aktas buvo paruoštas, pateiktas ir jį pasirašė. Tokia praktika yra įprasta, nes iš įmonės toje komisijoje dalyvauja net trys asmenys, bent jau vienas atstovas turi dalyvauti fiziškai. Akte pirmas pasirašė, kitų parašų dar nebuvo. Šio objekto išpildomąją dokumentaciją (statybos darbų žurnalas, bandymų protokolai, paslėpti darbai) kai objektas būna baigtas sutikrina techninis prižiūrėtojas ir užsakovas. Techninis prižiūrėtojas šiame objekte buvo A. K.. Statybos darbų žurnalą pildė darbų vadovas, konkrečiai – A. M.. Tame statybos darbų žurnale yra grafa, kurioje pasirašo statinio statybos vadovas už atliktus darbų kiekius, jam reikėjo pasirašyti, o kai apsigynė tuos kiekius, tada pasirašo techninis prižiūrėtojas. Pagal IRI nebuvo matuojama, nes paprastajame remonte paprastai nebuvo matuojama, techninėse specifikacijose pačiame projekte buvo parašyta, kad IRI matavimai netaikomi. Lygumas tokiu atveju yra matuojamas paprastai su 3 m liniuote, žiūrint plyšius, kiek susidaro leistinų, neleistinų. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu jam buvo parodyta šioje byloje atlikta 2018-06-11 specialisto išvada (išvados lapai 16, 17, 20, 21, 22). Dėl išvadoje nustatytų pažeidimų šiuo metu nieko negali pasakyti. Ekspertas prie to dirbo 3-4 mėnesius, o jis per sekundę turėjo atsakyti, nebuvo tam pasiruošęs, ir dabar negalėtų tiksliai atsakyti į tuos klausimus. Nežino kodėl AB „Šiaulių plentas“ neįrenginėjo SAMI sluoksnio, tokius dalykus tvarkydavo technikos direktorius. Kiek žino, bendrovė „Šiaulių plentas“ neturėjo techninės galimybės įrenginėti SAMI sluoksnio, tos technologijos nebuvo įdiegę.

Liudytojas E. B. baudžiamojoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Dėl 2017-03-19 užduoties atlikti papildomą įrodymų tyrimą, atlikti ekspertizę, gauti papildomą specialisto išvadą paaiškino, kad kai buvo skirta pirma užduotis ir buvo prašoma pateikti specialisto išvadą, gavo atsakymą, kuris buvo įvardytas buvo kaip ekspertizės aktas, nors buvo prašoma specialisto išvados. Susipažinus matėsi, kad savo turiniu ir forma jis neatitiko savo turinio, buvo nepakankamai išsamus ir aiškus, todėl paskyrė papildomą užduotį atlikti papildomą tyrimą. Užduotis surašyta labai išsamiai, išdėstyti visi motyvai, (2 t. b. l. 8-27), tikslas nustatyti tiesą, nes nebuvo įvertintas Komisijos darbo reglamentas, liko neatsakytų klausimų dėl komisijos narių veiksmų, buvo paprašyta įvertinti juos pagal komisijos darbo reglamentą, nes prieš tai įvertinta tik pagal statybos reglamentą ir STR, apie komisijos narių veiksmus nerašoma. Klausimai suformuluoti detaliai išanalizavus teisinį reguliavimą, palyginus su ikiteisminio tyrimo duomenimis. E. V., T. atsakė apie pridavimą ir apie sąlygas, iš kur turėjo informaciją apie šlamo dangą neprisimena, tyrimą atliko prieš 4 metus, buvo užklausęs įstaigas dėl sertifikatų. Dėl skirtingų sąvokų vartojimo SAM ir SAMI, tai buvo esmė apie įtempius absorbuojančią membraną, apie tai buvo apklausiami visi. Buvo įstaigų atsakymai, kad SAM technologiją turėjo „Panevėžio keliai“ ir „Šiaulių plentas“, bet „Šiaulių plentas“ kaip nurodė vadovas A., realios galimybės neturėjo atlikti tų darbų. Sąlyga - nelygumai nematuojami pagal IRI – ne vienas teisės aktas buvo, buvo pasisakyta specialisto išvadoje pagal matavimą pagal IRI, buvo matavimai atlikti. Numatomas darbų kainas, pirkimo vertes prieš skelbiant konkursą nustatinėjo „Panevėžio keliai“ preliminariai kainas nustatė, tos kainos su nedidele paklaida buvo pateiktos kaip pirkimų preliminarios vertės Kelių direkcijai, viskas yra medžiagoje. Specialistams uždavė teisės taikymo klausimus, juos formulavo vadovaudamasis Generalinio prokuroro rekomendacijomis. Parenkant konkrečius specialistus, teikiančius specialių žinių turinčius dokumentus, buvo ribotas specialistų ratas, kas turėtų specialių žinių ir pateiktų specialisto išvadą, paieška užsiėmė įstaigos vadovas. Teisinių klausimų specialistams nebuvo teikiama, teisinio vertinimo klausimų neuždavė, kokie teisės aktai buvo pažeisti, tam ir klausiama specialisto, tam ir pasitelkiamos specialios žinos. Ar turėjo būti taikomos išskaitos, tai šioje vietoje reikia specialių žinių, specialių techninių žinių reikia, pačiam padaryti išskaitų dydžius, pagrindą skaičiuoti neįmanoma. Dėl teisės aktų aiškinimo klausimo nėra, yra klausimas kokius teisės aktus pažeidė. Specialistas, turintis specialių žinių, reguliuojančių tam tikrą sritį, jis vadovaujasi toje srityje tam tikrais teisės aktais, tyrėjas neturi specialių žinių apie techninius dalykus, negali suvesti į teisės aktą, kuriame yra tai numatyta.

Iš 2017-12-01 Nr. 4S- 3552 Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės skyriaus specialisto išvados matyti, kad:

1.Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai (atskirai tiekėjui ir partneriui) riboja tiekėjų konkurenciją ir yra nepagrįsti bei neproporcingi, kas, atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau- Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažeidžia Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatas ir neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nediskriminavimo bei proporcingumo principų laikymosi.

2.Perkančioji organizacija, Sutartyse nepateikdama Darbų kiekių žiniaraščių (Pirkimų sąlygų 1 priedas, tiekėjų pasiūlymų dalis), kuriuose nurodyti planuojami darbų kiekiai, kurie buvo nustatyti Pirkimų dokumentuose, pateikti tiekėjų siūlomi darbų įkainiai, neužtikrino skaidrumo principo laikymosi sutarčių vykdymo metu.

3.Perkančioji organizacija, pasirinkdama paprastojo remonto būdą, susijusį su šlamo dangų įrengimu, galimai dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją, o Pirkimų vertes galimai nustatė neproporcingas Pirkimo objektams (didesnes) ir tuo sudarė išskirtines sąlygas tiekėjams UAB „Šiaulių plentas“ ir AB „Panevėžio keliai“ nepagrįstai gauti didesnes pajamas už darbus.

4.AB „Panevėžio keliai“ Subrangos sutartyje įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus 47.537,73 Eur be PVM pigiau nei UAB „Šiaulių plentas“ nurodė pasiūlyme perkančiajai organizacijai.

5.Parengti dviprasmiški Pirkimų dokumentai (techninės specifikacijos nuostatos prieštarauja pirkimo sutarties nuostatoms), o sąlyga, jog „dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus“ į Pirkimų dokumentų reikalavimus įtraukta nepagrįstai.

6.Perkančioji organizacija, projektinės dokumentacijos pilna apimtimi nepateikdama kartu su Pirkimo dokumentais CVP IS, neužtikrino Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo ir Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo.

7.Pagal CPV IS skelbiamą informaciją, dalyvauti Pirkimuose kvietimus priėmė po 10 tiekėjų, tačiau pasiūlymus pateikė I Pirkimui tik vienas tiekėjas, II Pirkimui ir III Pirkimui – po du tiekėjus. Tai nulėmė Perkančiosios organizacijos (projektuotojo VĮ „Automagistralė“) parinktas kelių remonto būdas bei technologijos, susiję su šlamo dangomis.

8.Projektinė dokumentacija pilna apimtimi nebuvo pateikta kartu su Pirkimo dokumentais CVP IS ir tiekėjai, priėmę kvietimus dalyvauti Pirkimuose ar pateikę pasiūlymus, neturėjo galimybės su ja susipažinti ir tinkamai pilna apimtimi įvertinti Pirkimų objektus bei jiems keliamus reikalavimus ir pagrįstai apskaičiuoti pasiūlymų vertes. Tai neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo ir Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo.

9.Dėl nustatytų pažeidimų atsirado su tuo susijusios pasekmės – neracionalus lėšų panaudojimas. (2 t., 145-148 b. l.).

Specialistė G. P. dėl išvados paaiškino, kad užduotyje buvo pavesta įvertinti 3 pirkimus, pateikti dokumentai, pirkimų paraiškos, sąlygos, posėdžių protokolai. Tirdama trijų kelio ruožo dokumentus, vertinant pirkimo dokumentus, sąlygas, nustatė pažeidimus dėl kvalifikacinio reikalavimo visuose pirkimuose 11.8 punkte, kur keliami atskiri reikalavimai jungtinės veiklos pagrindiniam partneriui, šis reikalavimas yra perteklinis. Jungtinėje veikloje grupė jau atsako solidariai, kelti atskirus reikalavimus nereikėtų kiekvienam jungtinės veiklos nariui. Tai pažeidžia įstatymo 32 str. 2 d. reikalavimus ir neužtikrina įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų nediskriminavimo bei proporcingumo principų laikymosi. Pirkimo sąlygose pažeidimų nebuvo nustatyta. Pirkimo pagrindu įvertino sudarytas sutartis, kurios buvo pateiktos, sutartyse fiksuoti įkainiai, tačiau nebuvo pridėti sutarčių priedai – darbų kiekių žiniaraščiai, tai pažeidžia 18 str. 3 d. reikalavimus, 18 str. 6 d. 2 p. reikalavimus - pirkimo sutartyje turi būti nurodyti tikslūs kiekiai. Buvo vertinama sutartis, kuri buvo sudaryta su „Šiaulių plentu“, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyme nenurodyta, kad „ Šiaulių plentas“ pasitelks darbams subrangovą, tačiau sutarties vykdymo metu „Šiaulių plentas“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl subrangovo pasitelkimo. Išdėstyti motyvai, kodėl kreipėsi -atsižvelgiant į oro sąlygas. Pagal sutarties sąlygas tiekėjas galėjo pasitelkti subrangovą, tokie atvejai sutartyse numatyti, numatyta tvarka kaip turi pasitelkti, t.y. gavus techninio prižiūrėtojo pritarimą ir jei perkančioji organizacija neprieštarauja. Subrangovo pasitelkimas pagal dokumentus sutartyje buvo teisėtas. Pagal STT pateiktą subrangos sutartį, kuri buvo sudaryta tarp „Šiaulių plentas“ ir „ Panevėžio keliai“, nustatė, kad tuos pačius darbus „Panevėžio keliai“ pagal subrangos sutartį yra įsipareigoję atlikti už 149 605,25 Eur be PVM, skirtumas 47 537,73 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija pritarė sutarties pakeitimui, subrangovo pasitelkimui 50 000 Eur didesnei sumai be PVM nei subrangovas įsipareigojo sprendė, kad galimai buvo dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija, nepagrįstai perkančioji organizacija pirkimų vertes suplanavo didesnes, neužtikrinant racionalaus lėšų panaudojimo, neužtikrinant įstatymo 3 str. 2 d. nustatymo pirkimų tikslo siekimo. Vertindama reikalavimą, kuris buvo nustatytas pirkimo sąlygose 11.14 p. kvalifikaciniai reikalavimai, dėl šlamo dangos įrengimo pasirinkimo, išnagrinėjusi tą reikalavimą, nevertinant ar tas būdas geras ar ne, pats kvalifikacinis reikalavimas nustatytas geras, kiti reikalavimai kvalifikaciniai nėra išskirtiniai, kurie būtų susiję su šlamo įrengimu, todėl gali būti prie bet kurio būdo pasirinkimo. Klausimas - dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus šitam dalykui įvertinti reikia specialių žinių, bet vertinant pirkimo dokumentų sąlygas Viešųjų pirkimų įstatymo apimtyje nustatė, kad sąlygos yra netikslios, neaiškios, dviprasmiškos. Vienoje vietoje įrašyta nematuojama, kitoje sutarties sąlygose jau kalbama apie matavimus. Pirkimo sąlygos, kurias paskelbė perkančioji organizacija neatitinka sutarties, kurią pasirašė. Pirkimo dokumentai susideda iš pirkimo sąlygų, kuriose būna kvalifikaciniai reikalavimai, būna techninės specifikacijos, sutarties projektas, tai vienoje dalyje įrašyta, kad nematuojama – prie pirkimo sąlygų, bet sutarties projekte įrašyta jau, kad matuojama. Tai pažeidžia įstatymo 32 str. 2 d. nuostatas ir neužtikrina įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų nediskriminavimo bei proporcingumo principų laikymosi, neužtikrino skaidrumo principo. Pati perkančioji organizacija prisipažino, kad pilna apimtimi neužtikrino savo Įsigijimų organizavimo taisyklių laikymosi. Projektai nebuvo pateikti su pirkimo dokumentais, buvo nurodyta, kad jie bus pateikti laimėtojui- tai neužtikrina viešųjų pirkimų įstatymo skaidrumo principo, pirkimo tikslo siekimo - bet pažeidimo nekonstatavo. Pirkimo sąlygose yra vienas kvalifikacinis reikalavimas nepagrįstas ir neproporcingas, daugiau pažeidimų nerado. Dėl „Šiaulių plento“ sutarties, kur subranga atliko pigiau nei buvo sutartyje čia pažeidimas. 4 klausimas –yra vienas kvalifikacinis reikalavimas, tai riboja tiekėjų konkurenciją, yra nepagrįstas, neproporcingas – tai viešųjų pirkimų įstatymo dėl kvalifikacinių reikalavimų pažeidimas. Atsakymas į klausimo 2 p. - sudarytose sutartyse nepateikti darbų kiekių žiniaraščiuose – neužtikrintas skaidrumo principas, yra pažeidimas. Savo pateiktą išvadą tvirtina visoje apimtyje. Dokumentus vertino Viešųjų pirkimų įstatymo ribose netikrino kiekių, pasirinktų technologijų, neskaitė brėžinių. Nevertino tiekėjo veiksmų, vertino perkančiosios organizacijos veiksmus. Pažeidimas 1 klausimas 3 punktas - 4 išvados puslapis, iš pradžių buvo, kad viską atliks „Šiaulių plentas“, kai pasikvietė „Panevėžio kelius“ jei iš bendro katilo pasiėmė 197 000 Eur, pasidalino į 2 dalis. Pasitelkia subrangovą, subrangovas pagal sutarties 2 priedą už 197 000 Eur atliks darbų, tačiau yra ir kitas dokumentas, kur „Panevėžio keliai“ įsipareigoja atlikti šituos darbus už kitą kainą. Išvadoje palyginta – kokie darbai numatyti už 197 000 Eur ir 140 000 Eur sutampa. Perkančioji organizacija turėjo sumažinti tą kainą, turi teisę kainą keisti į mažesnę pusę, tai sutarčių keitimas, patys principai kalba apie tai. Pirkimų tikslas – racionalus lėšų panaudojimas. Nevertino kas gavo 47 000 Eur naudą – neįeina į kompetenciją, žalos taip pat nevertino.

Iš 2018-06-11 Nr. 0353-10.3-7525 Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų išvados matyti, kad:

Pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Direkcija) direktoriaus 2016-11-17 dienos įsakymus dėl rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijų (toliau – Komisija) sudarymo: Nr. V-662 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, Nr. V-666 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km ir Nr. V-664 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, sudaryta Komisija, kurios nariai - E. G., K. E. ir V. K., 2016 m. lapkričio 17 d.

-nepagrįstai pripažino, kad kelio A2 Vilnius – Panevėžys (toliau - Kelio) ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo Komisijai pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAM sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos;

-nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 42,32 km iki 44,93 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) rangovui AB,,Panevėžio keliai“ būtų pritaikyta - 460,16 eurų be PVM išskaita už paklotos dangos nelygumo ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (780 m2 plote) arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus, šiais veiksmais padarė bendrą žalą Direkcijai – 460,16 eurų be PVM;

Techninis prižiūrėtojas A. K. Kelio ruože nuo 42.32 iki 44.93 km:

- pagal kompetenciją neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, t. y. statybos darbai ir pastatyto statinio kokybė iš dalies neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų;

- nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos metu naudojamų statybos produktų kokybės ir leido naudoti reikalavimų neatitinkančius statybos produktus,

-nesutikrino atliktų statybos darbų kokybės;

-neinformavo statytojo (užsakovo) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

-nereikalavo, privalėdamas įrašyti į statybos darbų žurnalą, rangovo pateikti trūkstamus statybos produktų atitikties ar eksploatacinių savybių dokumentus, ar pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, ar ištaisyti statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (AB,,Panevėžio keliai“ nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformino visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir (arba) neperdavė jų statytojui (užsakovui));

-statybos darbų žurnale nesuregistravo kontrolinių bandymų protokolų, todėl nėra aišku, kokius kontrolinius bandymus atliko statinio statybos techninis prižiūrėtojas;

-per visą statinio statybos laiką netikrino arba nepakankamai tikrino, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų;

- neužtikrino, kad laiku būtų atlikti reikalingi matavimai ir bandymai;

-nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos darbų normatyvinės kokybės;

- neužtikrino, kad statybos metu naudojamų statybos produktų kokybė, nurodyta atitikties dokumentuose, atitiktų reikalavimus, nurodytus statinio projekto techninėse specifikacijose;

- pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais, bei ant atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 1 (2016 m. rugpjūčio 31 d.) ir Nr. 2 (2016 m. rugsėjo 27 d.), nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

-atliktų darbų priėmimo aktus (Nr. 1, 2016 m. rugpjūčio 31 d., bei Nr. 2, 2016 m. rugsėjo 27 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. rugsėjo mėn. 28 d.);

-neužtikrino, kad būtų nurodyti konkretūs dokumentai, pateikti Komisijos vertinimui, kadangi 2016 m. lapkričio mėn. 17 d. Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto 1 priede pateiktame „Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos sąraše“ yra įrašyta tik statybos darbų žurnalas ir išpildomoji dokumentacija;

- neužtikrino norminio dangos lygumo reikalavimų;

- neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams atliekant įrašus statybos darbų žurnale ir nesprendė šių nuokrypių įtakos statinio funkcionalumui ir naudojimo galimybės.

Techninis prižiūrėtojas A. K. Kelio ruože nuo 52,35 iki 56,08 km:

- pagal kompetenciją neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, t. y. statybos darbai ir pastatyto statinio kokybė neatitinka normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų;

- nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos metu naudojamų statybos produktų kokybės ir leido naudoti reikalavimų neatitinkančius statybos produktus;

- nesutikrino atliktų statybos darbų kokybės;

- neinformavo statytojo (užsakovo) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų;

- nereikalavo, privalėdamas įrašyti į statybos darbų žurnalą, rangovo pateikti trūkstamus statybos produktų atitikties ar eksploatacinių savybių dokumentus, ar pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, ar ištaisyti statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (UAB,,Šiaulių plentas“ ir AB,,Panevėžio keliai“ nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformino visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir (arba) neperdavė jų statytojui (užsakovui));

- statybos darbų žurnale nesuregistravo kontrolinių bandymų protokolų, todėl nėra aišku, kokius kontrolinius bandymus atliko statinio statybos techninis prižiūrėtojas;

- per visą statinio statybos laiką netikrino arba nepakankamai tikrino, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų;

- pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais bei ant atliktų darbų priėmimo akto Nr. 1-1 (2016 m. spalio 27 d.), nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

- atliktų darbų priėmimo aktą (Nr. 1-1, 2016 m. spalio 27 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. lapkričio mėn. 03 d.);

- neužtikrino, kad būtų nurodyti konkretūs dokumentai pateikti Komisijos vertinimui, kadangi 2016 m. lapkričio mėn. 17 d. Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto 1 priede pateiktame „Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos sąraše“ yra įrašyta tik statybos darbų žurnalas ir išpildomoji dokumentacija;

Techninis prižiūrėtojas A. K. Kelio ruože nuo 91,40 iki 97,95 km:

- nereikalavo, privalėdamas įrašyti į statybos darbų žurnalą, rangovo pateikti trūkstamus statybos produktų atitikties ar eksploatacinių savybių dokumentus, ar pašalinti statinio projekto ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, ar ištaisyti statinio normatyvinės kokybės pažeidimus (AB,,Panevėžio keliai“ nesivadovavo teisės aktais, reglamentuojančiais statybos produktų naudojimą bei statybos darbų vykdymą, arba jais vadovavosi tik iš dalies, neįformino visų normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytų statinio statybos dokumentų ir (arba) neperdavė jų statytojui (užsakovui));

- nekontroliavo (arba kontroliavo nepakankamai) statybos darbų normatyvinės kokybės;

- pasirašęs statybos darbų žurnale ties visais statybos darbais ir jų kiekiais bei ant atliktų darbų priėmimo aktų Nr. 1 (2016 m. rugsėjo 27 d.) ir Nr. 2 (2016 m. spalio 28 d.), nepagrįstai patvirtino statinio statybos būtinąją normatyvinę kokybę;

- atliktų darbų priėmimo aktus (Nr. 1, 2016 m. rugsėjo 27 d. ir Nr. 2, 2016 m. spalio 28 d.) pasirašė neįsitikinęs, kad atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus, t. y. dar neturėdamas dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus matavimų rezultatų (2016 m. lapkričio 4 d.);

-neužtikrino, kad būtų nurodyti konkretūs dokumentai, pateikti Komisijos vertinimui, kadangi 2016 m. lapkričio 17 d. Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) akto 1 priede pateiktame „Statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos sąraše“ yra įrašyta tik statybos darbų žurnalas ir išpildomoji dokumentacija;

- neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams atliekant įrašus statybos darbų žurnale ir nesprendė šių nuokrypių įtakos statinio funkcionalumui ir naudojimo galimybės. (2 t., 29-117 b.l.).

Specialistas A. V. parodė, kad kartu su A. T. atliko statinio ekspertizę, ją pateikus po savaitės gavo pranešimą, kad neatitinka BK tam tikrų nuostatų ir kad neatitinka sutarties objektų. Kartu buvo pakomentuota, kad išvadoje kai kuriose vietose yra neapibrėžtumų, nes buvo parašyta – „galimai turėjo“, „ tikėtina, kad taip“. Buvo paprašyta tokias dviprasmybes išimti ir parašyti ką ekspertas mano šioje konkrečioje situacijoje. Kad netinkama išvada buvo pasakyta bendraujant elektroniniu paštu su tyrėju E. B., gavo komentarus ir atitinkamai atsižvelgė. Antros išvados teiginiams ir rezultatams 2 t. b. l. 10 užduotyje atlikti papildomą tyrimą esantis tyrėjo komentaras neturėjo jokio poveikio, nekreipė dėmesio, kad viršija kažkas įgaliojimus. Rengiant atnaujintą specialisto išvadą stengėsi pašalinti neapibrėžtumus, o kad buvo kažkoks komentaras dėl viršenybių į tai nekreipė dėmesio. Teikiant antrą išvadą pirma išvada turėtų nebegalioti, nes tai susiję su konkrečiu atveju - statinio dalies ekspertizės aktas, turėtų būti raštas byloje, kad jis nebegalioja, nereikia vadovautis pirma išvada. Dalį darbo darė A. T.. Yra trys kelio ruožai, kur buvo vykdomi darbai, darbai buvo priimti kaip pilnai užbaigti. Specialistų darbas apsiribojo tik pateiktų duomenų analize į objektus nevažiavo, tyrimų nedarė, rėmėsi informacija, kuri buvo pateikta. Dėl dangos nelygumų matavimo buvo didžiausias diskusijų klausimas, ar turi atsižvelgti, ar neturi. Vertino statybos dokumentus, techninį projektą, visa, kas priklauso pagal įstatymą, teisės aktus, Kelių direkcijos kontrolę, savikontrolę, buvo primygtinai nurodyta užduotyje, kad turi vertinti pagal Kelių direkcijos vidinius dokumentus. Toks vertinimas ir buvo, išskirtų dvi dalis : viena –neatitikimai dėl dokumentų trūkumo, medžiagų tinkamumo, kita dalis - dangos nelygumas.

Specialistė A. T. paaiškino, kad be kitų įrodymų trūko savikontrolės, kontrolės bandymų. Dėl išvados 28 išvados lapo, bylos lapas 56 – paskutinio sakinio -Kelio ruožas tinkamas eksploatuoti, tačiau norminis dangos lygumo reikalavimas nebuvo užtikrintas - 42-44 km ruožai - atsakymas pateiktas tokiu aspektu ar ta danga gali būti eksploatuojama, ar bus poveikis eismo dalyviams: dėl pravažiavimo, dėl pralaidumo, dėl saugumo. Dėl nelygumo, kelias tinkamas eksploatavimui, tačiau koks buvo numatytas sutartyje nelygumas – atsakymas – ne. Eismo saugumui, pralaidumui nebus įtakos, bet įtaka važiavimo komfortui – žmogaus nuovargis, ar saugiai važiuoja tuo keliu, tai jei didesnis bus nelygumas, tas nuovargis bus didesnis. Į vietą nevažiavo, vertino tik pateiktą dokumentaciją.

Specialistas A. V. parodė, kad jei SAMI sluoksnis nebuvo suderintas su užsakovu – tai ekspertams nebuvo pateikta SAMI sluoksnio suderinimo darbų technologinė, negali paaiškinti dokumento, kurio galimai nebuvo byloje. Rezoliucinė išvados dalis rėmėsi išvados motyvuojamąja dalimi. Ar LA15 savybių skalda yra geresnė nei LA20 - tai atsakymas yra toks -6.4.4.punkte, sutinka, kad pagal suformuluotą sakinio struktūrą išvadoje nekorektiškai parašyta, nes LA15 yra didesnė vertė, geresnės savybės. Dėl išvados 6.4.5 punkto specialistė A. T. parodė, kad LA15 skalda ar stipresnė už LA20 - klausimas analogiškas, atsakymas toks pat, nes tyrimui nebuvo pateikta eksploatacinių savybių deklaracija nei popierinė, 6.4.5. punktas kaip ir 6.4.4. punktas pateikta netiksli išvada. Duodami 6.4.6 išvadą vertino tokį dokumentą, koks parašytas. Lietuvoje yra bendras dokumentas apie bituminę emulsiją ir tuo normatyviniu dokumentu vadovavosi. Tas normatyvinis dokumentas nėra imperatyvus, jei techniniame projekte numatomos kitos sąlygos, bet tokių praktikų Lietuvoje nežino. Dėl 6.4.7 punkto – pasakyta, kad panaudotas kitoks produktas nei nurodyta. Projekte nurodyta konkreti asfalto rūšis, o natūroje, pagal pateiktus dokumentus yra kita rūšis panaudota. Darė išvadą, kad ne tas produktas naudotas, kuris buvo techniniame projekte, naudotas ne tas mišinys, koks nurodytas projekte - 6.4.7 punktas. Tai nereiškia, kad tai yra blogai, o komentaras yra, kad yra nesuderinta, nėra dokumento, kuris rodytų tą pakeitimo suderinimą. Specialistė A. T. paaiškino, kad techninėse specifikacijose nebuvo nurodytas mišinys, bet pačiame projekte buvo nurodytas mišinys. Dėl 6.7.1 punkto nurodyta kokių trūkta dokumentų, vertino kas buvo pateikta byloje pagal šių 132 ir 134 punktų reikalavimus. Dėl išvados punkto 6.7. nebuvo pateikti dokumentai. Rišiklio kiekis nurodomas prie kontrolės bandymų, ne prie vidinės kontrolės bandymų- negali atsakyti, nebuvo pateikti dokumentai, nėra įrodymų, kad jie buvo atlikinėjami, jei tokie dokumentai būtų pateikti - keistųsi išvada. Rangovas turi tikrintis koks yra produktas, nėra įrodymų, kad būtų tikrinta. Kad vidinės kontrolės apraše nėra tokio bandymo, o kur kontroliniai bandymai tas bandymas yra - apimtis neturi būti mažesnė, gali būti ir didesnė, nėra būtina nustatyti kontrolei. Šio punkto išvada - nėra būtina atlikti mineralinių medžiagų bandymų šioje stadijoje. Dėl išvados 6.7.4 punkto yra klaida protokole – yra nurodyta reikalaujama kategorija, nurodytos gautos faktinės vertės procentinės, šalia parašytos kategorijos, kurios šiuo atveju neatitiktų kategorijų. Formos rodiklis SI 15 turi būti. Protokolo rengėjai turi nurodyti, kur klaida. O ar tinkama medžiaga negali atsakyti, protokole yra klaida - ne ta kategorija nurodyta pagal faktinę nustatytą vertę. Kontrolinių bandymų dokumentų vertinimai - pastatytas statinys turi atitikti teisės aktų reikalavimus, vertinamas atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, o jei projekte nenurodyta – techninis prižiūrėtojas turi informuoti užsakovą, techninis prižiūrėtojas priduodamas darbus pasako ar darbų kiekiai atitinka projektinius ir normatyvinė kokybė atitinka teisės aktams. Statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti projekto teisėtumą – STR, statybos darbai, statybos priežiūra. Yra surašytos prievolės, yra punktas, kur nurodyta - techninis prižiūrėtojas priima darbus. Jei techninis prižiūrėtojas mato, kad projekte yra neatitikimų – turi informuoti užsakovą. Projektas negali neatitikti teisės aktams. Jei nenupirkti kontroliniai tyrimai, techninis prižiūrėtojas turi inicijuoti tyrimus, jei užsakovas nėra nupirkęs, techninis prižiūrėtojas atsako, turi kelti šį klausimą. Užsakovas turėjo inicijuoti, kad tie bandymai būtų atlikti. Techninis prižiūrėtojas, dalyvaujant rangovui gali atlikti bandymus ir užskaityti kaip kontrolinius 6.10.1 punktas - detalizuoti kokie neatlikti bandymai. Nebuvo pamatuoti skersiniai nuolydžiai, ar projekte nebuvo nurodyti skersiniai nuolydžiai atsakyti negali, bet jei yra reikalavimuose, turėjo būti. Nesant projekte skersinių nuolydžių dydžių, statybos techninis prižiūrėtojas turi kreiptis į projekto vykdymo priežiūrą ir klausti kokie turi būti taikomi nuolydžiai, toliau eina įforminimo klausimas. Už tai atsakingas projekto vadovas, projekto vykdymo priežiūra. Jei projekto vadovo nėra, tada kreiptis reikia į statytoją. Jei nėra numatyta projekte nuolydžių reikšmės, tai turi būti išspręsta dokumente, atsakingas projekto autorius, vadovas, jei jo nėra, atsakingas statytojas. Techninis prižiūrėtojas privalo patikrinti, jis tikrina ar statinys statomas pagal projektą, neturi reikšmės ar tai paprastasis remontas, ar nauja statyba. Specialistė A. T. -savikontrolės žiniaraščiai nebuvo pateikti dokumentacijoje. Jei būtų žiniaraščiai, techninis prižiūrėtojas kartu su rangovu atlikęs bandymus, būtų galėjęs priimti tai kaip kontrolinius –atsakymas taip. Specialistas A. V. dėl 6.10.2 punkto - jei nebuvo atlikti kontroliniai tyrimai, nebuvo galima priiminėti pagal savikontrolę, nėra dokumentų patvirtinančių, kad buvo nustatinėjama granuliometrinė sudėtis. Šiuo atveju – dėl šlamo dangos granuliometrinės sudėties – bandymas atliekamas laboratorijoje, vertinama laboratorijoje, normatyvinė bazė sudėliota taip, išskirti atvejai kuomet galima, o ne kuomet negalima. Specialistė A. T. Išvados 6.10.3 punktas – kodėl vertinama pagal TRA BE 08/15 –projekte nurodytas dokumentas, projektuojama pagal tuo metu galiojančius dokumentus, dokumentas yra 2015 metų. Techninė specifikacija yra projektinė dalis, yra nurodytas dokumentas, kuriuo vadovaujamasi, jei techninėse specifikacijose nedetalizuoti metai - vadovaujamasi galiojančiais metais. Projektuota pagal seną dokumentą negalėjo būti, projektuota 2016 m., turėjo vadovautis tuo dokumentu, kuris yra įrašytas teisės akte. Inicijuoti normatyvinių dokumentų keitimą, kada buvo įvykdytas viešasis pirkimas –turėjo rangovas, bet jei techninis prižiūrėtojas mato neatitikimus, turi prievolę informuoti užsakovą. Pakeitimus turėjo daryti projektuotojas, techninis prižiūrėtojas turėjo kreiptis į užsakovą, užsakovas turėjo inicijuoti. Specialistas A. V. -projekto rengimo metu projektuotojas turėjo naudoti tuo metu galiojančias dokumentų redakcijas, projekte, dokumentas 2008 m. Šiuo atveju, techninis prižiūrėtojas turėjo kelti klausimą apie to dokumento atitiktį, bet pagrindinė prievolė projekto vadovo, kuris turėjo projektuoti pagal tuo metu galiojantį dokumentą, kelti klausimą statytojui, kodėl prašo projektuoti pagal seną dokumentą. Jei projektas jau iškeliavo, techninis prižiūrėtojas turi vadovautis faktiniu projektu, STR duoda ir kitą prievolę techniniam prižiūrėtojui, natūraliai turėjo kilti klausimas ar projekto vykdymo priežiūrai, techninės priežiūros vadovui- pagal kurį turimą dokumentą kontroliuoti, nes jau galioja kitas dokumentas. Statytojas kaip užsako, jis gali priimti sprendimus, nėra reguliacijos jam, jam prievolės pagal įstatymą kaip ir nėra. Sudarius statybos darbų viešo pirkimo sutartį, gavus statybą leidžiančius dokumentus, ar lieka užsakovo pareiga tai šiuo atveju, statytojui atstovauja projekto vykdymo priežiūra ir techninė priežiūra. Jei statybų eigoje pasikeičia dokumentas, pusė statinio pastatoma pagal seną, jei statybos eigoje įsigalioja nauja redakcija, -jei yra statybos pradžia, tai iniciatyva sveikintina,- sprendimas gali būti toks ir toks, bet turi būti sprendimas. Ir vienas ir kitas atvejis yra taikytinas, jei pusė kelio paklota pagal vieną normatyvą, kitą kloti pagal naują normatyvą – tokia praktika nėra taikoma. Bet projektavimo užduotis negali būti skelbiama pagal seną dokumentą, turi būti skelbiama pagal esamą redakciją. Jei statytojas patvirtino, jei buvo statoma pagal BE 08, tai techninis prižiūrėtojas turi vadovautis. Įrengta danga turėjo atitikti ĮT APM, jei yra neatitikimas, tai turėjo būti identifikuota. Vertino lygumo matavimą pagal IRI, kaip pagrindinį matavimą, kuris yra naudojamas priimant objektą, kitokio ir nebuvo atlikta matavimo, yra nurodytos vertės pagal kelio reikšmę, kokios turėtų būti. 25 lentelė viršutiniam sluoksniui yra nurodytas pagrindinis metodas - R. P. yra tas ir tas ir abu tenkinti reikalavimus reikia. Šlamai matuojami arba storiu arba svoriu, gręžiame kelią ir matuojame storį, gręžiame per sluoksnius ir matuojama, matavimas atliekamas per visą asfalto struktūrą, šlamas dedamas ant surištų asfalto sluoksnių, bendras storis ir tada matuojama šlamo dangos dalis. Pagal svorį – vidinėje kontrolėje atliekama, pagal storį - kontrolė bandymų metu, turi būti vienu ar kitu metodu atliekama. Dėl išskaitų, kokios jos taikomos, ar turi būti taikomos - tai yra Statybos techninis reglamentas, klausimai buvo užduoti, rašydami išvadą vadovavosi užduotais klausimais. Sutinka, kad yra prielaida, jog išskaitų dydis yra prilyginamas žalai, tai teisinis klausimas, bet buvo užduotas, yra sureglamentuota, kokios išskaitos turi būti taikomos tam tiktais atvejais. Tas išskaitas pagal egzistuojančią praktiką skaičiuoja techninės priežiūros vadovai, specialistai, kurie vykdo priežiūrą ir perduoda statytojui, statytojas tas išskaitas išsireikalauja iš rangovo. Išskaitos paskaičiuotos pagal statybos teisės reguliavimo srityje esančius dokumentus. Galima pasakyti ir kitą prielaidą, kad tai nebūtinai visa žala kaip ir nelygumų matavime. Ar šioje byloje, nagrinėjamojoje situacijoje, užsakovas turėjo teisę nustatyti sąlygą, kad pirkimuose kelio ruožų remontuose netaikomi matavimai pagal IRI reikalavimą - tai teisinis klausimas, o ne ekspertui klausimas. Jei pagal pirkimo dokumentus nenumatyta tokia sąlyga, tai komisija neturėjo pagrindo reikalauti ir nereikalavo IRI matavimų, bet komisijai buvo žinoma, kad tokie matavimai buvo atlikti. IRI matavimai yra atliekami vadovaujantis patvirtinta metodika, kada patvirtinta ji buvo, kokiu įsakymu - 7.16 klausimas nesivadovavo, klausimas nesusijęs. Dėl skirtingų ruožų, dėl žalo ar išskaitos atsakant į šį klausimą, turėjo informaciją apie garantinio laikotarpio šalintus trūkumus, ėjo kažkokia informacija, kad kažkas yra ten daroma, o nesirėmė išvadoje, nes klausimai buvo suformuluoti apie statybos procesą tiems darbams, o ne kaip vykdoma eksploatacija tų darbų. Išvada tiek dėl išskaitų, tiek dėl galimos žalos yra susietos su užbaigtu statybos procesu, priduotu objektu ir nevertinant, ar po to buvo imtasi kokių priemonių atstatyti kažkokiems neatitikimams, ar ne. Išskaitų skaičiavimui rangovo sutikimo nereikia, jos taikymui reikia turėti sutikimą.

Iš 2017-04-19 kratos metu VĮ,,Automagistralė“, adresu (duomenys neskelbtini), paimtas segtuvas su projektine dokumentacija dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km dangos paprastojo remonto, juodos spalvos segtuvas su dokumentais (40 lapų), V. K. kompiuteris su standžiuoju disku, K. E. kompiuteris su standžiuoju disku, statybos darbų žurnalas Nr. SDŽ-462 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km., statybos darbų žurnalas Nr. SDŽ-524 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km., statybos darbų žurnalas Nr. SDŽ-462 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, 3 išpildomosios dokumentacijos segtuvai su dokumentais kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km ruožams (6 t., 83-91 b. l.)

Apžiūros metu nustatyta, kad segtuvas su projektine dokumentacija, paimtas kratos metu, yra trims kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožams: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km. Segtuve yra beveik tokie patys dokumentai, kaip ir paimti 2017-09-19 kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, pakete Nr.2, iš 218 kab. nuo R. K. rašomojo stalo. Matomi skirtumai:

-Apžiūrimame segtuve,,Papildomų techninių sąlygų“ dalyje, 8 lape, nėra skyriaus,,SAMI sluoksnis“.

-Lapų apačioje esančiose lentelėse K. E. atestato numeris apžiūrimame segtuve yra 33980 ir data 2016-03, o Pakete Nr. 2, daugiausiai K. E. atestato numeris 9025 ir data 2011-11.

-17-18 lapuose, lentelėse nėra punkto dėl SAMI sluoksnio įrengimo, kuris yra Pakete Nr. 2.

-78-79 lapuose LOKALINĖ SĄMATA sudaryta pagal 2015-10 kainas – 1 146 501.69 Eur. su PVM mokesčiu, o Pakete Nr. 2, 289-290 lapuose, pagal 2016-03 kainas, 1 501 301.01 Eur. su PVM mokesčiu. Lygiai tokia pati sąmata 1 146 501.69 Eur. sumai yra 327-328 lapuose Pakete Nr. 2.

-80-86 lapuose LOKALINĖ SĄMATA sudaryta pagal 2015-10 kainas - 1 146 501.69 Eur. su PVM mokesčiu, o Pakete Nr. 2, 291-299 lapuose, pagal 2016-03 kainas, 1 501 301.00 eur. su PVM mokesčiu. Lygiai tokia pati sąmata 1 146 501.69 Eur. sumai yra 329-335 lapuose Pakete Nr. 2. 87-88 lapuose DARBŲ SĄRAŠAS, kurio nėra pakete Nr. 2.(7 t. 1-39 b. l.).

2018-05-09 apžiūros metu nustatyta, kad juodos spalvos segtuve (40 lapų) su užrašu,,2016 planai“, paimtame 2017-04-19 kratos metu VĮ,,Automagistralė“, adresu (duomenys neskelbtini), metu, 24 lape yra lentelė, kurioje nurodyti kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 43.140 iki 45.950 asfalto dangos paprastojo remonto duomenys, preliminari kaina – 599 000 Eur. Kaip sudaręs lentelę, pasirašo S. K., kaip suderinęs- pasirašo K. E.. 25 lape yra tokia pati lentelė, kurioje nurodytas kitoks remonto būdas. 26 lape yra lentelė, kurioje kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožų: nuo 42.320 iki 44.930 asfalto dangos paprastojo remonto duomenys, nurodyta preliminari kaina – 297 000 Eur., nuo 52.350 iki 56.080 asfalto dangos paprastojo remonto duomenys, nurodyta preliminari kaina – 425 000 Eur., nuo 91.400 iki 97.950 asfalto dangos paprastojo remonto duomenys, nurodyta preliminari kaina – 745 000 Eur. Kaip sudaręs lentelę, pasirašo S. K., kaip suderinęs- pasirašo K. E. (7 t., 40-45 b. l.).

2018-02-08 ir 2018-06-06 V. K. kompiuterio standžiojo disko, paimto 2017-04-19 kratos metu VĮ,,Automagistralė“, adresu (duomenys neskelbtini), metu, duomenų apžiūros metu nustatyta, kad standžiajame diske 10 failų:

Pavadinimas,,1 virselis ŠLAMO“, šiame faile VĮ,,Automagistralė“ projektinės dokumentacijos viršelis dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys. Paskutinį kartą išsaugotas 2016-02-09 10:07, paskutinis išsaugojęs -,,Admin“.

Pavadinimas,,2 Šlamo aiškinamasis“, šiame faile aiškinamasis raštas dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950. Paskutinį kartą išsaugotas – 2016-04-06, 16:24, autorius -,,User“, paskutinis išsaugojęs - S. K..

Pavadinimas

,,4 Literatura“, šiame faile literatūros sąrašas dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys. Paskutinį kartą išsaugotas – 2016-04-07, 12:43, autorius -,,zp“, paskutinis išsaugojęs - S. K..

Pavadinimas,,5 Žemelapis“, šiame faile A2 Vilnius – Panevėžys kelio žemėlapis su pažymėtais aukščiau išvardintais kelio ruožais. Paskutinį kartą išsaugotas – 2016-04-06, 16:29, autorius -,,A.“, paskutinis išsaugojęs - S. K..

Pavadinimas,,6 Skersinis“, šiame faile A2 Vilnius – Panevėžys kelio dangos brėžinys. Paskutinį kartą išsaugotas – 2016-04-06, 16:29, autorius -,,User“, paskutinis išsaugojęs - S. K.

Pavadinimas,,7 provėžu schema“, šiame faile A2 Vilnius – Panevėžys kelio dangos schema. Paskutinį kartą išsaugotas – 2016-04-06, 16:43, autorius -,,A.“, paskutinis išsaugojęs – S. K.

Pavadinimas,,11 vienetas“, šiame faile aukščiau išvardintų kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950 lokalinė sąmata su kainomis. Suma žiniaraščiui su PVM – 1146501.69 Eur. Viršuje užrašas – VĮ,,Automagistralė“. Autorius -,,Admin“, paskutinis išsaugojęs -,,Admin“.

Pavadinimas,,12 isplestine“, šiame faile aukščiau išvardintų kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950 lokalinė sąmata su kainomis. Suma žiniaraščiui su PVM – 1146501.69 Eur. Viršuje užrašas – VĮ,,Automagistralė“. Autorius -,,Admin“, paskutinis išsaugojęs -,,Admin“.

Pavadinimas,, Darbų sąrašas“, šiame faile išvardinta kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950 darbų sąrašas be kainų, tačiau užrašyta suma žiniaraščiui su PVM – 1146501.69 Eur. Viršuje užrašas – VĮ,,Automagistralė“. Paskutinė spausdinimo data – 2016-04-06 13:46, autorius -,,Admin“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Š. failų turinys ir pavadinimai yra analogiški, kaip ir pas V. G. adresu (duomenys neskelbtini) paimtoje USB atmintinėje ADATA UV128/8G.(7t. 106-110 b. l.).

2018-08-20 statybos darbų žurnalų, paimtų 2017-04-19 kratos metu VĮ,,Automagistralė“, adresu (duomenys neskelbtini), metu, apžiūros metu nustatyta, kad:

Statybos darbų žurnalą Nr. SDŽ-462 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km., perdavė rangovas, o statytojas priėmė 2016-08-22. Darbų pradžia nurodyta 2016-08-22, pabaiga 2016-09-17. Statybos darbų žurnalas pradėtas pildyti 2016-08-22, baigtas pildyti 2016-09-17. Išlyginamojo sluoksnio įrengimas iš šlamo mišinio, dangos nusidėvėjimo atstatymo darbai, užklojant du sluoksnius šlamo mišinio ir paviršiaus apsauginio sluoksnio įrengimas iš šlamo mišinio buvo vykdomi 2016 m. rugpjūčio 26, rugsėjo 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17.

Statybos darbų žurnalą Nr. SDŽ-524 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km., perdavė rangovas, o statytojas priėmė 2016-09-14. Darbų pradžia nurodyta 2016-09-17, pabaiga 2016-10-18. Statybos darbų žurnalas pradėtas pildyti 2016-09-17, baigtas pildyti 2016-10-18. Dangos nusidėvėjimo atstatymo darbai, užklojant du sluoksnius šlamo mišinio ir paviršiaus apsauginio sluoksnio įrengimas iš šlamo mišinio buvo vykdomi 2016 m. spalio 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 17, 18.

Statybos darbų žurnalą Nr. SDŽ-462 dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km., perdavė rangovas, o statytojas priėmė 2016-08-25. Darbų pradžia nurodyta 2016-08-29, pabaiga 2016-10-20. Statybos darbų žurnalas pradėtas pildyti 2016-08-29, baigtas pildyti 2016-10-20. Išlyginamojo sluoksnio įrengimas iš šlamo mišinio, dangos nusidėvėjimo atstatymo darbai, užklojant du sluoksnius šlamo mišinio ir paviršiaus apsauginio sluoksnio įrengimas iš šlamo mišinio buvo vykdomi 2016 m. rugsėjo 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26, 28, 29, 30, spalio 1, 3, 4, 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20 (7 t., 46-81 b.l.).

2018-01-31 K. E. kompiuterio standžiojo disko, paimto 2017-04-19 kratos metu VĮ,,Automagistralė“, adresu (duomenys neskelbtini), metu, duomenų apžiūros metu nustatyta, kad iš diske esančio elektroninio pašto matyti, jog 2016-10-20 13:15 K. E. gavo laišką iš M. R., kuriame parašyta:,,žiniai“. Laiško pavadinimas: „A2 nelygumas“. Laiškas taip pat adresuotas VĮ,,Automagistralė“ darbuotojams S. K. ir M. T.. Prie laiško pridėti du dokumentai: VšĮ,,Kelių ir transporto tyrimo instituto“ automobilių kelių dangos nelygumo matavimų žiniaraštis Nr. 16/82 2016-06-09 dienos ir Nr. 16/49 2016-09-28 dienos. Kaip matyti iš laiške esančios laiško siuntimo istorijos, šį laišką M. R. 2016-10-20 gavo iš J. G., o J. G. 2016-10-14 šį laišką gavo iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos darbuotojo Z. P., Z. P. laišką gavo iš VšĮ,,Kelių ir transporto tyrimo instituto“ kelių tyrimo skyriaus viršininko M. D.. 2017-03-20 15:59 K. E. išsiuntė laišką AB,,Panevėžio keliai“ Panevėžio filialo direktoriui A. Z., kuriame parašė, kad:,,Vieno metro kaina – 3.9 euro su V. T. JUS ar MES, Pagarbiai K. E.“. Prie laiško pridėtas dokumentas- kelio A2 Vilnius – Panevėžys 42.32-44.93 km. dangos paprastojo remonto defektų skersinių plyšių užtaisymo a/b dangoje darbų kiekių žiniaraštis (7 t., 125-136 b.l.).

2017-04-19 kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: paketas Nr. 3 su dokumentais nuo R. B. darbo stalo, paketas Nr. 4 su dokumentais nuo V. P. darbo stalo, paketas Nr. 2 su dokumentais nuo R. K. darbo stalo, paketas Nr. 1 paimtas nuo K. V. darbo stalo, kompiuterio standusis diskas Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. V. kompiuterio sisteminio bloko, kompiuterio standusis diskas Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. P. darbo vietos, K. V. darbinio elektroninio pašto duomenys kompaktiniame diske, R. K. darbinio elektroninio pašto duomenys kompaktiniame diske, E. V. darbinio elektroninio pašto duomenys kompaktiniame diske (7 t., 171 -185 b.l.).

2017-08-08 apžiūros metu nustatyta, kad pakete Nr. 3, paimtame kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), yra kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km. užduotis konkurso parengimui (rangovui), grafoje: Dokumentų informaciją pateikia – A. Z., grafoje: pateikimo data - 07.01, grafoje: Atsakingas asmuo koordinatorius – S. S.. Žemiau grafoje: Perdavė – pasirašo E. V.. Kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. užduotis konkurso parengimui (rangovui), grafoje: Dokumentų informaciją pateikia – A. Z., grafoje: pateikimo data - 07.01, grafoje: Atsakingas asmuo koordinatorius – S. S.. Žemiau grafoje: Perdavė – pasirašo E. V.. (Šio kelio ruožo konkursui pasiūlymą pateikė ir laimėjo UAB,,Šiaulių plentas“, AB,,Panevėžio keliai“ pasiūlymo neteikė, o buvo tik UAB,,Šiaulių plentas“ subrangovas). Kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km., užduotis konkurso parengimui (rangovui), grafoje: Dokumentų informaciją pateikia – A. Z., grafoje: pateikimo data - 07.01, grafoje: Atsakingas asmuo koordinatorius – S. S.. Žemiau grafoje: Perdavė – pasirašo E. V..

Pakete Nr. 4, 1 lape lokalinė sąmata, 2016-07-04 dienos, kurioje trumpi skaičiavimai dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km., nuo 52.35 iki 56.08 km., nuo 91.40 iki 97.95 km., atlikti prierašai pieštuku. Visa sąmatos suma: 1 267 182.81 Eur. 3-4 lapuose lokalinė sąmata 2016-06-29 dienos, kurioje detalūs skaičiavimai dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km., nuo 52.35 iki 56.08 km., nuo 91.40 iki 97.95 km. Visa sąmatos suma: 1 500 953.95 Eur, kuri sutampa su A2 kelio ruožų nuo 44.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km., nuo 91.40 iki 97.95 km. projektinės dokumentacijos trijų segtuvų darbų kiekių žiniaraščių suma. 3 lapo viršuje prierašai ranka – 1. 311.3, 2. 424, 3. 766, t.y. suapvalintos preliminarios Perkančiosios organizacijos pirkimų vertės (8 t., 16-27 b.l.).

2017-08-09 – 2017-08-11 apžiūros metu nustatyta, kad pakete Nr. 2, paimtame kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini) yra įvairūs dokumentai, sąmatos, darbų kiekių žiniaraščiai, projektinės dokumentacijos dokumentai, dokumentacijos ruošiniai ir kt., susiję su kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožais: nuo 43.14 iki 45.95, nuo 42.32 iki 44.93 km., nuo 52.35 iki 56.08 km., nuo 91.40 iki 97.95 km. ar panašaus kilometražo ruožais. Pagal dokumentų datas pirmas dokumentas yra 2015-10-27 dienos, kitų dokumentų sukūrimo datos yra nuo 2016-03-17 iki 2016-04-21.

Segtuvo 346 lape yra aukščiau išvardintų keturių kelio A2 ruožų asfalto dangos defektavimo lentelė, kurioje prie kelio ruožo nuo 43.14 iki 45.95 km. pabrauktas minusas ir šalia pieštuku užrašas -,,Magistralės“. Prie kitų trijų kelio ruožų pieštuku padėti pliusai.

Segtuvo 381 lape matyti lokalinė sąmata kelio A2, ruožo nuo 42.30 iki 44.93 km. 8 m. pločio, suma be PVM mokesčio – 138 693.97 Eur (su (duomenys neskelbtini) 819.67 Eur). Žemiau PASTABA: „Automagistralė“ pateikė 8 m. pločio šlamo dangos įrengimo kiekį.

Segtuvo 382 lape matyti lokalinė sąmata kelio A2, ruožo nuo 42.30 iki 44.93 km. 11.5 m

pločio, suma be PVM mokesčio – 150 556.69 Eur (su (duomenys neskelbtini) 173.59 Eur). Žemiau

PASTABA: „Automagistralė“ pateikė 8 m. pločio šlamo dangos įrengimo kiekį.

Segtuvo 383 lape matyti lentelė statinio A2, su trimis grafomis:

1.43.14 – 45.95 km k.p.

2.42.30 – 44.93 km d.p.

3.52.35 -56.08 km d.p.

Prie kiekvieno iš jų nurodytos įvairios kainos. Dalis įrašų raudonos spalvos. Vidurinėje eilutėje ties 42.30 – 44.93 km d.p. nurodytos kainos be PVM – 115 346.00 ir 144 182.50 Eur.

Šio segtuvo 384 lape matyti lentelė statinio A2, su trimis grafomis:

1. 43.14 – 45.95 km k.p.

2. 42.30 – 44.93 km d.p.

3. 52.35 -56.08 km d.p.

Prie kiekvieno iš jų nurodytos įvairios kainos. Dalis įrašų raudonos spalvos. Vidurinėje eilutėje ties 42.30 – 44.93 km d.p. nurodytos kainos be PVM – 11.5 m. pločio 150 556.69 Eur ir 188 195.86 Eur, bei 8 m. pločio 138 693.94 Eur ir 173 367.43 Eur, atlikti įvairūs prierašai pieštuku ir tušinuku.

Segtuvo 387 lape matyti analogiška lentelė su kitokiais prierašais pieštuku.

Segtuvo 389 lape matyti lokalinė sąmata, kurios data 2016-04-01 dėl A2 kelio ruožo 42.30 – 44.93 km d.p., sąmatos suma be PVM mokesčio - 138 693.94 Eur, su PVM mokesčiu – 167 819.67 Eur. Sąmatoje yra daug prierašų pieštuku ir tušinuku. Sąmatos galutinė suma su PVM pataisyta į – 140 360.6 ir 140 000, kiti skaičiavimai. Prie kilometražo apibraukti skaičiai ir prierašas tušinuku,,nupjauti 11.5“, nubrauktas įrašas,,8 m“.

Segtuvo 395 ir 397 lapuose matyti objektinė sąmata statiniui A2 su trimis eilutėmis:

Prie kiekvieno ruožo sumos be PVM, ties vidurine eilute suma – 141 336.5 Eur.

Segtuvo 396 lape matyti tokia pati sąmata 2016-03-17 dienos. (8 t., 28-176, 9 t. 1-179, 10 t. 1-154 b.l.).

2018-08-22 apžiūros metu nustatyta, kad pakete Nr. 1, paimtame kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), yra atliktų darbų ir išlaidų pažymos, atliktų darbų priėmimo aktai, darbų kiekių žiniaraštis dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km., ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km., ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km. Iš atliktų darbų priėmimo aktų, esančių segtuve, matyti, kad darbų eigoje iki 2016-11-17 dienos darbus dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km. ir nuo 91.40 iki 97.95 km. šiuose kelio ruožuose iš rangovų priimdavo techninis prižiūrėtojas A. K. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos Projektų įgyvendinimo ir techninės priežiūros skyriaus vedėjas - atsakingas inžinierius E. G. (10 t. 155-168 b.l.).

2018-04-09 – 2018-04-10, 2018-06-05 kompiuterio standžiojo disko Nr. (duomenys neskelbtini) iš K. V. kompiuterio sisteminio bloko apžiūros metu nustatyta, kad:

Atidarius diską C, matyti katalogas,,Users“, jį atidarius matyti katalogas (vartotojo profilis) (duomenys neskelbtini), toliau katalogus atidarius tokia tvarka:,,Desktop“ -,, FORMOS“, matyti, kad kataloge yra:

WORD failas, kurio pavadinimas,,A2 svaista“, atidarius šį failą, matome 1 lape lentelę su kelio ruožo 42,320 – 44,930 km – dešinė pusė (2,610 km) darbų pavadinimais ir kiekiais. Žemiau po lentele yra kita lentelė su grafomis, naudojama VĮ,,Automagistralė“ ruoštoje projektinėje dokumentacijoje

Magistralinis kelias

A2 Vilnius-Panevėžys

Laida

9025

Vyriaus.inž.

K. E.

Suvestiniai darbų kiekiai

A2-00-TP-TD

Lapas

Lapų

9801

Tech sk virš

S. K.

1

3

27099

PDV

V. K.

Lyginant su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017-04-19 Nr. (6.11)2-1710 raštu pateiktos projektinės dokumentacijos dėl šio kelio ruožo 12 lapu, matyti, kad lapai yra analogiški.

Lyginant su 2017-04-19 VĮ,,Automagistralė“ paimtos projektinės – techninės dokumentacijos knyga (segtuvu, 88 lapai), matyti, kad šioje techninės dokumentacijos knygoje yra tokios pačios formos 16 lapas dėl to paties kelio ruožo, tačiau grafose išvardintų darbų pavadinimai skiriasi, nors iš esmės jie galimai tokie patys, VĮ,,Automagistralė“ projektinės dokumentacijos lentelėje yra papildomas įrašas dėl kelio ženklinimo. Darbų kiekiai 1-8 punktuose tokie patys, jie skiriasi tik nuo 9 punkto. Lyginant lenteles, esančias žemiau, skiriasi K. E. atestato numeriai, apžiūrimoje lentelėje neįrašytos datos.

Failo 2 lape matome lentelę su kelio ruožo 52,350 – 56,080 km – dešinė pusė (3,730 km) darbų pavadinimais ir kiekiais. Žemiau po lentele yra kita lentelė su grafomis, naudojama VĮ,,Automagistralė“ ruoštoje projektinėje dokumentacijoje

2

Lyginant su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2017-04-19 Nr. (6.11)2-1710 raštu pateiktos projektinės dokumentacijos dėl šio kelio ruožo 14 lapu, matyti, kad lapai yra analogiški.

Lyginant su 2017-04-19 VĮ,,Automagistralė“ paimtos projektinės – techninės dokumentacijos knyga (segtuvu, 88 lapai), matyti, kad šioje techninės dokumentacijos knygoje yra tokios pačios formos 17 lapas dėl to paties kelio ruožo, tačiau grafose išvardintų darbų pavadinimai skiriasi, nors iš esmės jie galimai tokie patys, VĮ,,Automagistralė“ projektinės dokumentacijos lentelėje yra papildomas įrašas dėl kelio ženklinimo. Darbų kiekiai 1-8 punktuose tokie patys, jie skiriasi tik nuo 9 punkto. Lyginant lenteles, esančias žemiau, skiriasi K. E. atestato numeriai, apžiūrimoje lentelėje neįrašytos datos.

Failo 3 lape matome lentelę su kelio ruožo 91,400 – 97,9500 km – dešinė pusė (6,550 km) darbų pavadinimais ir kiekiais. Žemiau po lentele yra kita lentelė su grafomis, naudojama VĮ,,Automagistralė“ ruoštoje projektinėje dokumentacijoje

Lyginant su Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos 2017-04-19 Nr. (6.11)2-1710 raštu pateiktos projektinės dokumentacijos dėl šio kelio ruožo 14 lapu, matyti, kad lapai yra analogiški.

Lyginant su 2017-04-19 VĮ,,Automagistralė“ paimtos projektinės – techninės dokumentacijos knyga (segtuvu, 88 lapai), matyti, kad šioje techninės dokumentacijos knygoje yra tokios pačios formos 18 lapas, dėl to paties kelio ruožo, tačiau grafose išvardintų darbų pavadinimai skiriasi, nors iš esmės jie galimai tokie patys, VĮ,,Automagistralė“ projektinės dokumentacijos lentelėje yra papildomas įrašas dėl kelio ženklinimo. Darbų kiekiai 1-7 punktuose tokie patys, jie skiriasi tik nuo 8 punkto. Lyginant lenteles, esančias žemiau, skiriasi K. E. atestato numeriai, apžiūrimoje lentelėje neįrašytos datos.

Šio failo,,A2 svaisa“ sukūrimo data - 2016-06-15, 07:42, paskutinė redagavimo data - 2016-06-15, 14:27, paskutinė išsaugojimo data nenustatyta, paskutinė spausdinimo data – 2016-06-15, 11:27. Dokumentą sukūręs ir išsaugojęs autorius – R. N., kad AB,,Panevėžio keliai“ dirba N. R.. VĮ,,Automagistralė“ dirbusio asmens, vardu N., kurios pavardė prasidėtų,,R“ raide, nenustatyta.

Kataloge,,FORMOS“ taip pat yra EXCEL failas pavadinimu,,A2“, kurį atidarius matyti LOKALINĖ SĄMATA, sudaryta pagal 2016-03 kainas magistraliniam keliui A2 Vilnius – Panevėžys, kelio ruožams: 42,320 – 44,930 km – dešinė pusė (2,610 km), 52,350 – 56,080 km – dešinė pusė (3,730 km), 91,400 – 97,9500 km – dešinė pusė (6,550 km). Visos sąmatos suma su PVM mokesčiu 1 456 827.45 Eur. Lyginant su 2017-04-19 kratos metu VĮ,,Automagistralė“ paimtos projektinės – techninės dokumentacijos knyga (segtuvu, 88 lapai), matyti, kad šioje techninės dokumentacijos knygoje taip pat yra LOKALINĖ SĄMATA 78-79 lapuose, tačiau ji sudaryta pagal 2015-10 kainas ir sąmatos suma su PVM mokesčiu- 1 146 501.69 Eur.

Šio failo,,A2“ paskutinė redagavimo data - 2016-06-15, 11:36, paskutinė išsaugojimo data nenustatyta, paskutinė spausdinimo data – 2016-06-15, 08:36. Dokumentą sukūręs ir išsaugojęs autorius – R. R. (11 t., 8-24 b.l.).

2018-03-30 – 2018-04-03 standžiojo disko iš V. P. darbo vietos duomenų apžiūros metu nustatyta, kad jame yra septynios lentelės su visų kelio ruožų projektų verčių skaičiavimais, tame tarpe ir dėl subrangos UAB,,Šiaulių plentas“. Lentelių apačioje, išskyrus subrangos, užrašytos preliminarios suapvalintos pirkimų vertės: 311 300, 424 000, 766 000 Eur su V. V. lentelėje dėl subrangos UAB,,Šiaulių plentas“ nurodyta, kad projekto savikaina – 148 109 Eur be PVM, viso projekto vertė - 149 605 Eur be V. K. lentelėje dėl subrangos UAB,,Šiaulių plentas“ nurodyta, kad projekto savikaina – 145 348 Eur be PVM, viso projekto vertė 149 605 Eur be V. D. yra rastos nuotraukos, kuriose užfiksuotas galimai AB,,Panevėžio keliai“ pobūvis, kuriame dalyvauja V. P., V. G., V. M. bei S. K. (11 t., 89-103 b.l.).

2018-01-18 – 2018-01-19 K. V. elektroninio pašto duomenų apžiūros metu nustatyta, kad:

2016-09-16 10:15 K. V. gavo laišką iš E. V., kuriuo E. V. persiunčia laišką nuo UAB,,Šiaulių plentas“ GTS inžinieriaus L. L., laišku siunčiama kelio A2 ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. sąmata, kuri pridedama. Sąmatos (darbų kiekių žiniaraščio) suma - 423 940.65 Eur. 2016-09-16 10:54 K. V. gavo laišką iš siuntėjo adreso (duomenys neskelbtini) su priedu, darbų kiekių žiniaraščiu kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km., suma - 221 615.44 Eur su PVM, kurioje nėra prieš tai E. V. siųsto žiniaraščio 10-11 punktų, žiniaraštyje sumažintos kainos.2016-09-16 10:55 K. V. išsiuntė laišką adresu(duomenys neskelbtini) su priedu – 2 punkte aprašytu žiniaraščiu.2016-09-16 12:09 K. V. gavo laišką iš A. J., kuris parašė,,OK tinka, tik išmeskite sąmatos eilutę Nr.7“.2016-09-16 14:34 K. V. gavo laišką iš siuntėjo adreso (duomenys neskelbtini) su priedu, darbų kiekių žiniaraščiu kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km., suma mažesnė - 220 405.78 Eur su PVM, kurioje nebėra 7 punkto.2016-09-16 14:34 K. V. išsiuntė laišką A. J. su priedu – 5 punkte aprašytu žiniaraščiu ir parašė, kad siunčia pataisytą sąmatą.2016-09-16 16:00 K. V. gavo laišką iš siuntėjo adreso (duomenys neskelbtini), su priedu, darbų kiekių žiniaraščiu kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km., suma mažesnė - 181 022.35 Eur su PVM, 149 605.25 be PVM, kurioje žymiai sumažintos kainos, lyginant su 5 punkte aprašytu žiniaraščiu. Žiniaraštis pasirašytas E. V..2016-09-16 16:03 K. V. gavo laišką iš siuntėjo adreso (duomenys neskelbtini) su priedu, darbų kiekių žiniaraščiu kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km., suma - 181 022.35 Eur. su PVM, 149 605.25 Eur. be PVM., kurioje pataisyta 9 punkte kaina iš 107 023.60 į 107 023.62 Eur.2016-09-16 16:04 K. V. išsiuntė laišką A. J. adresu (duomenys neskelbtini) su priedu – 8 punkte aprašytu žiniaraščiu ir parašė, kad siunčia koreguotą kelio A2 sąmatą, prieš tai siųstas sąmatas laikyti negaliojančiomis. Kaip matyti iš K. V. elektroninio pašto duomenų, 2016-09-12 Nr. SUT-1138 subrangos sutartis pasirašyta 2016-09-19 – 2016-09-21 dienomis (11 t. 148-179, 12 t. 1-21 b.l.).

2018-01-19 R. K. elektroninio pašto duomenų apžiūros metu nustatyta, kad:

2016-11-22 10:48 R. K. gavo laišką iš E. V., kuriuo E. V. persiunčia laišką nuo UAB,,Šiaulių plentas“ GTS inžinieriaus L. L., kuris 2016-11-22 09:28 E. V. rašė:,,Labas rytas, jei būtų galimybė gal galėtumėte atsiųsti savo provėžų objekto kelyje A2 darbų pridavimo aktą (Word formate), nes girdėjom kad pravažiavote ir mūsų ruožą (pridavėte), reiktų komisijos dalyvavusios pavardžių ir t.t. ačiū“ (12 t. 22-26 b.l.).

2018-01-23 E. V. elektroninio pašto duomenų apžiūros metu nustatyta, kad: 2016-08-23 11:18 E. V. gavo laišką iš A. J., UAB,,Šiaulių plentas“ gamybinio-techninio skyriaus viršininko, kuriame A. J. siūlo atlikti kelio Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos (dešinės kelio pusės) remonto paruošiamuosius subrangos darbus.

2016-09-08 15:34 E. V. gavo laišką iš UAB,,Šiaulių plentas“ GTS inžinieriaus L. L., kuris siunčia kelio A2 ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. sąmatą. Kaip matyti, darbų kiekių žiniaraštis yra nukopijuotas galimai iš VĮ,,Automagistralė“ projektinės dokumentacijos, pasirašyta V. K., S. K., K. E.. 2016-11-22 09:28 E. V. gavo laišką iš UAB,,Šiaulių plentas“ GTS inžinieriaus L. L., kuris parašė, kad:,,Labas rytas, jei būtų galimybė gal galėtumėte atsiųsti savo provėžų objekto kelyje A2 darbų pridavimo aktą (Word formate), nes girdėjom kad pravažiavote ir mūsų ruožą (pridavėte), reiktų komisijos dalyvavusios pavardžių ir t.t. ačiū“ (12 t. 27-33 b.l.).

2017-04-20 kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: A. B. kompiuterio standusis diskas Nr. (duomenys neskelbtini), K. S. kompiuterio standusis diskas Nr. (duomenys neskelbtini), USB atmintinė,,Kingston“ nuo K. S. darbo stalo, dokumentai pakete su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. P. kabineto (t. 12 b.l.34-38).

2018-04-25 A. B. kompiuterio standžiojo disko, paimto kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad diske rastas WORD failas pavadinimu,, 2016 Šiaulių plentas, sutartis dėl įsipareigojimų“, jame dokumentas, pavadintas SUSITARIMAS DĖL ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMO Nr. 8.0.1./16/31, 2016 m. rugpjūčio 31 d., sudarytas tarp UAB „ŠIAULIŲ PLENTAS“ ir AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ dėl 2016 m. gegužės 31 d. jungtinės veiklos sutarties, supaprastintame atvirame konkurse „Valstybinės reikšmės kelių paprastasis remontas (provėžų šalinimas) VĮ „Šiaulių regiono keliai“ prižiūrimuose kelių ruožuose“. Darbų vertė – 117 339,02 Eur su PVM (12 t. 54-60 b.l.).

2018-04-11 – 2018-04-13 USB atmintinės,,Kingston“ nuo K. S. darbo stalo, paimtos kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad atmintinėje rastas WORD failas pavadinimu,,2016 Šiaulių plentas, mechanizmai A2“, šiame faile yra 2016-10-05 PASLAUGŲ SUTARTIS Nr. 7.0.5./16/57, pagal kurią AB „Panevėžio keliai“ (paslaugų gavėjas) ir UAB „Šiaulių plentas“ (paslaugų teikėjas) sudarė šią sutartį, pagal kurią UAB „Šiaulių plentas“ suteikia šlamo mašinos ir volo nuomos paslaugas AB „Panevėžio keliai“ projekte „Kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos paprastojo remonto darbai“(12 t. 66-93 b.l.).

2018-04-25 – 2018-04-26 K. S. kompiuterio standžiojo disko, paimto kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad diske rastas PDF failas pavadinimu,,2016 Ukmergės keliai, kelio ženklai A2 Vilnius-Panevėžys 52,35-56,08 km“, šiame faile yra pasirašyta statybos rangos sutartis 2016-09-16 Nr. 7.0.4./16/39, pagal kurią AB „PANEVĖŽIO KELIAI“ kaip užsakovas ir UAB „Ukmergės keliai“ kaip rangovas sudarė ir pasirašė šią statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigoja atlikti kelio ženklų pastatymo, priežiūros ir išmontavimo darbus pagal sutarties priedą Nr. 1 projekte „Kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos paprastojo remonto (dešinė kelio pusė) darbai“. Darbų kaina: 2 765,32 Eur be PVM, 3346.04 Eur. su PVM mokesčiu. Taip pat diske rastas PDF failas pavadinimu,, 2016 Eurovia Lietuva, jungiamųjų kelių įrengimo darbai A2 Vilnius-Panevėžys (šalia Žemaitkiemio)“, šiame faile yra 2016 m. birželio 17 d. pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 7.0.4./16/14, sudaryta tarp AB „Panevėžio keliai“ kaip užsakovo, ir AB „Eurovia Lietuva“ kaip rangovo, pagal kurią rangovas įsipareigoja per Sutartyje nustatytą terminą atlikti jungiamųjų kelių abiejose kelio pusėse įrengimo (tiesimo) darbus pagal priedą Nr. 1 objekte „Magistralinis kelias A2 Vilnius-Panevėžys apie 72,18 km (šalia Žemaitkiemio miestelio)“. Darbų kaina su PVM 5 518,23 Eur.

Taip pat diske rastas PDF failas pavadinimu,,2016 Šiaulių plentas, JVS valstybinės reikšmės kelių paprastasis remontas“, kuriame matyti, kad 2016-05-31 AB,,Panevėžio keliai“ ir UAB,,Šiaulių plentas“ sudarė jungtinės veikos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl dalyvavimo Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbiamame supaprastintame atvirame konkurse dėl provėžų šalinimo. Sutartis pasirašyta tarp E. V. ir J. A..

Taip pat diske rastas EXCEL failas pavadinimu,,2016 SUTARTYS“. Pasirinkus registracijos lapą pagal kodą 7.0.5., (koks yra,,2016-10-05 PASLAUGŲ SUTARTIS Nr. 7.0.5./16/57“ sutarties numeryje), matyti lentelė, pavadinta TRANSPORTO IR MECHANIZMŲ SUTARČIŲ REGISTRACIJOS A. T. sutarties registracijos numerio nerasta, nors registracijos lape yra numeriai: Nr. 7.0.5./16/56 ir Nr. 7.0.5./16/58 (12 t. 94-131 b.l.).

2017-08-03 dokumentų pakete su plomba Nr. 3986390, paimtų kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), A. P. kabinete apžiūros metu nustatyta, kad:

1 lape viršelis, kuriame užrašas,,Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų 42.320 – 44.930 km. dešinėje pusėje, 52.350 – 56.080 km. dešinėje pusėje ir 91.400 – 97.950 km. dešinėje pusėje asfalto dangos paprastojo remonto, įrengiant paviršiaus apdorojimą šlamo danga darbų atlikimas, 2016.

2-5 lapuose yra tekstas su technine specifikacija. 2 lape pavadinimas PAPILDOMOS TECHNINĖS SĄLYGOS, po kuriomis surašytas tekstas: Papildomose techninėse sąlygose yra nurodomi tie parametrai, kurie norminiuose dokumentuose TRA MIN 07, TRA BITUMAS 08/14, TRA BE 08, TRA ASFALTAS 08, ĮT ASFALTAS08, TRA APM 10, ĮT APM 10, MN PAS 18 nurodyti kaip pa(si)rinktini. Žemiau ir kituose lapuose tekstas su turiniu, kuris yra analogiškas kaip ir 2016-06-17 Nr. 6-493, 2016-06-17 Nr. 6-494, 2016-06-17 Nr. 6-495, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo J. G. patvirtintų konkurso sąlygų 1 priede – techninė specifikacija. Tekste yra gramatinių ir stiliaus klaidų, kurios pažymimos padaromoje dokumento kopijoje. Nors turinys analogiškas konkurso sąlygų turiniui, tačiau konkurso sąlygose šių gramatinių ir stiliaus klaidų nėra. Konkursų sąlygose pasikartoja keletas tų pačių stiliaus - gramatinių klaidų, kaip ir apžiūrimame dokumente šiuose punktuose10.8 punktas:,,Taip pat mineralinėms medžiagoms taikomi techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 reikalavimus ir šio aprašo 1 priede pateiktus reikalavimus pagal naudojimo paskirtį“.10.9 punktas:,,Naudojamas kelių bitumas turi atitikti standarto LST EN 12591 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus, o naudojamas bituminės emulsijos turi atitikti standarto LST EN 13808 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus“.25 punktas, „...pateikia prašymą nustatyti Rangovo užbaigtų...“

Konkursų sąlygose pasikartoja tose pačiose vietose, kaip ir apžiūrimame dokumente, pasviręs šriftas ir skliausteliai. Apžiūrimo dokumento 3-5 lapų apačioje yra lentelės, kurių nėra konkursų sąlygų techninėse specifikacijose, tačiau 2017-04-19 Nr. (6.11)2-1710 Lietuvos automobilių kelių direkcijos raštu pateiktoje projektinėje dokumentacijoje (3 projektuose) dėl minimų kelio A2 atkarpų remonto yra lentelės tokios pačios formos, tose pačiose lapų vietose. (12 t. 132-140 b.l.).

2017-04-19 kratos metu pas V. G., jo darbo kabinete AB,,Panevėžio keliai“ adresu (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta: USB atmintinė SANDISK CRUSER GLIDE 8 GB (12 t. 146-151 b.l.).

2018-01-09 ir 2018-06-04 USB atmintinės SANDISK CRUSER GLIDE 8 GB, paimtos kratos metu pas V. G., jo darbo kabinete AB,,Panevėžio keliai“, apžiūros metu nustatyta, kad atmintinėje yra sukurti keturi katalogai:

1.,,42.3-44.93 Dp“, kuriame yra nuotraukų failai (5 nuotraukos), nuotraukose nufotografuota automagistralės kelio danga, šalia fotografuojančio asmens užfiksuotas stovintis pilkos spalvos automobilis,,D. D.“, ant kurio vairuotojo durelių užrašas AB,,Panevėžio keliai“. Nuotraukų sukūrimo data – 2016-02-17. Sukurta įrenginiu SAMSUNG SM-G 388 F. N. įrašymo į atmintinę data – 2016-02-22.

2.,,43.14-45.95 Kp“, kuriame yra nuotraukų failai (38 nuotraukos), nuotraukose nufotografuota automagistralės kelio danga. Kai kuriose nuotraukose užfiksuoti automobilio veidrodėliai. Nuotraukų sukūrimo data –2016-02-16 – 2016-02-17. Sukurta įrenginiu SAMSUNG SM-G 388 F. N. įrašymo į atmintinę data – 2016-02-22.

3.,,52.35-56.08 Dp“, kuriame yra nuotraukų failai (26 nuotraukos), nuotraukose nufotografuota automagistralės kelio danga, užfiksuotos 55 ir 56 km. kelio ženklinimo lentelės. Vienoje nuotraukų, kurios pavadinimas,,20160217_110512“, užfiksuotas stovintis pilkos spalvos automobilis,,D. D.“, v.n. (duomenys neskelbtini) (nuo 2015 m. liepos 27 d. priklauso AB,,Panevėžio keliai“), kitose nuotraukose taip pat matyti šio automobilio dalys. Nuotraukų sukūrimo data – 2016-02-17. Sukurta įrenginiu SAMSUNG GT-I9505. Nuotraukų įrašymo į atmintinę data – 2016-02-22.

4.,,91.4-97.95 Dp“, kuriame yra nuotraukų failai (9 nuotraukos), nuotraukose nufotografuota automagistralės kelio danga. Užfiksuotas šalia fotografuojančio asmens stovintis pilkos spalvos automobilis,,D. D.“, ant kurio vairuotojo durelių užrašas AB,,Panevėžio keliai“. Nuotraukų sukūrimo data – 2016-02-17. Sukurta įrenginiu SAMSUNG GT-I9505. Nuotraukų įrašymo į atmintinę data – 2016-02-22 (12 t. 166-169 b.l., 13 t. 94-102 b.l.).

2017-04-19 kratos metu pas V. G. namuose, (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: USB atmintinė ADATA UV128/8GB ir 2016 m. darbo kalendorius (13 t. 125-129 b.l.).

2018-01-09 ir 2018-06-04 USB atmintinės ADATA UV128/8GB, paimtos pas V. G. namuose, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad atmintinėje ADATA UV128/8GB yra šie failai:

1.Pavadinimas,,1 virselis ŠLAMO“, šiame faile VĮ,,Automagistralė“ projektinės dokumentacijos viršelis dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-02-09, 10:07, paskutinio redagavimo data – 2016-02-29, 11:48, sukūrimo autorius -,,Grafika“, paskutinis išsaugojęs -,,Admin“. Įrašymo į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35.

2.Pavadinimas,,,2 Šlamo aiškinamasis“, šiame faile aiškinamasis raštas dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-04-06, 16:24, paskutinio redagavimo data –2016-04-06, 16:24, sukūrimo autorius -,,User“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35.

3. Pavadinimas,,3 PA papildomos salygos 2016“, šiame faile papildomos techninės sąlygos dėl šlamo dangos įrengimo kelyje A2 Vilnius – Panevėžys. Paskutinio išsaugojimo data –2016-04-07, 12:43, paskutinio redagavimo data – 2016-04-07, 12:43, sukūrimo autorius -,,zp“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35.

4. Pavadinimas,,4 Literatura“, šiame faile literatūros sąrašas dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-04-06, 16:28, paskutinio redagavimo data – 2016-04-06, 16:28, sukūrimo autorius -,,User“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35.

5. Pavadinimas,,5 Žemelapis“, šiame faile A2 Vilnius – Panevėžys kelio žemėlapis su pažymėtais aukščiau išvardintais kelio ruožais. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-04-06, 16:29, paskutinio redagavimo data – 2016-04-06, 16:29, sukūrimo autorius -,,A.“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35.

6. Pavadinimas,,6 Skersinis“, šiame faile A2 Vilnius – Panevėžys kelio dangos brėžinys. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-04-06, 16:29, paskutinio redagavimo data – 2016-04-06, 16:29, sukūrimo autorius -,,User“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35.

7. Pavadinimas,,7 provėžu schema“, šiame faile A2 Vilnius – Panevėžys kelio dangos schema. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-04-06, 16:30, paskutinio redagavimo data – 2016-04-06, 16:30, sukūrimo autorius -,,A.“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:34.

8. Pavadinimas,, 8 Šlamo suvestiniai darbu kiekiai 2016apai“, šiame faile aukščiau išvardintų kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950 darbų kiekių lentelės. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-04-06, 16:32, paskutinio redagavimo data – 2016-04-06, 16:32, sukūrimo autorius -,,Inzinierius“,paskutinis išsaugojęs – K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:34.

9. Pavadinimas,,9 Š. Ž. 2016 m lapai“, šiame faile aukščiau išvardintų kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950, dangos žymėjimo dažais lentelės. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-04-07, 13:19, paskutinio redagavimo data – 2016-04-07, 13:20, sukūrimo autorius –,,Inzinierius“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:34.

10.Pavadinimas,,10 DARBU KIEKIU ŽINIARAŠČIAI 1lapu“, šiame faile lentelės su aukščiau išvardintų kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950 matavimų lentelėmis. Paskutinio išsaugojimo data – 2016-04-06, 16:36, paskutinio redagavimo data – 2016-04-06, 16:36, sukūrimo autorius -,,A.“, paskutinis išsaugojęs - S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:34.

11. Pavadinimas,,11 vienetas“, šiame faile aukščiau išvardintų kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950 lokalinė sąmata su kainomis. Suma žiniaraščiui su PVM – 1146501.69 Eur. Viršuje užrašas – VĮ,,Automagistralė“. Paskutinio išsaugojimo data – nenustatyta, paskutinio redagavimo data – 2016-02-29, 12:51, sukūrimo autorius -,,Admin“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35.

12. Pavadinimas,,12 isplestine“, šiame faile aukščiau išvardintų kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950 lokalinė sąmata su kainomis. Suma žiniaraščiui su PVM – 1146501.69 Eur. Viršuje užrašas – VĮ,,Automagistralė“. Paskutinio išsaugojimo data nenustatyta, paskutinio redagavimo data – 2016-04-19, 09:35, sukūrimo autorius -,,Admin“, paskutinis išsaugojęs -,,Admin“. Įrašymo į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35.

13.Pavadinimas,, Darbų sąrašas“, šiame faile išvardinta kelio A2 Vilnius – Panevėžys atkarpų: 42.320 – 44.930, 52.350 – 56.080, 91.400 – 97.950 darbų sąrašas be kainų, tačiau užrašyta suma žiniaraščiui su PVM – 1146501.69 Eur. Viršuje užrašas – VĮ,,Automagistralė“. Paskutinio išsaugojimo data nenustatyta, paskutinio redagavimo data – 2016-04-06, 16:47, sukūrimo autorius -,,Admin“, paskutinis išsaugojęs – S. K. Į. į USB atmintinę data – 2016-04-19, 09:35 (12 t. 166-169 b.l., 13 t. b.l. 94-102)

2017-07-05 V. G. 2016 m. darbo kalendoriaus, paimto pas V. G. namuose, (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad darbo kalendoriuje yra šie įrašai: 35 lape (kovo 1 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „S. S. A-2“.36 lapo kitoje pusėje (kovo 4 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „A-2 sąmatos“.44 lapo kitoje pusėje (kovo 23 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „E. A.“.48 lape (kovo 31 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „Automagistralė (E.)“.48 lapo kitoje pusėje (balandžio 1 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „E. (Automagistralė) (S. S.)“.50 lape (balandžio 5 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „R. (A-2)“.50 lapo kitoje pusėje (balandžio 6 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „E. – S. A-2“.55 lapo kitoje pusėje (balandžio 18 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas:,,F. technin specifikacija Pirkimo doku“.63 lape (gegužės 5 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „E. sąlygos A-2“.Darbo kalendoriuje nėra lapų nuo birželio 28 iki liepos 6 dienos imtinai.86 lapo kitoje pusėje (liepos 8 dienos) įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas: „E. konkursas“.115 lape (rugsėjo 16 d.), įvairūs įrašai, tarp kurių įrašas:“ E. šlamų kaina!“ (12 t. b.l. 103-118).

2017-04-19 kratos metu pas E. V., jo darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), AB,,Panevėžio keliai“, rasti ir paimti dokumentai, esantys Pakete Nr. 1 (13 t. 160-163).

2017-08-02 dokumentų, esančių Pakete Nr. 1, paimtų iš E. V. kabineto, AB „Panevėžio keliai“, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad 9 lape yra darbų kiekių žiniaraščio kopija dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. asfalto dangos paprastojo remonto. Viso žiniaraščio suma – 181 022.35 Eur. Žiniaraštis pasirašytas E. V. ir patvirtintas jo spaudu. Šalia sumos 149 605.25 Eur. be PVM, prierašas pieštuku -,,su 8 %“, lapo viršuje užrašas tušinuku -,,Pasiulymas subrangai, 3730 m-ilgis“, šalia užrašas pieštuku - subranga,,Šiaulių plentas“.

10 lape yra išpildomosios sąmatos suvestinė dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. asfalto dangos paprastojo remonto, kurioje lentelė su gamybinės savikainos, projekto valdymo išlaidų, bendrojo pelno, bendrųjų sąnaudų normatyvo, viso projekto savikainos, planinio pelno, visos projekto vertės skaičiavimais. Viso projekto vertė 181 022 Eur. su V. S. pasirašyta E. V. ir A. Z.. Nurodytas planinis pelnas -,,-7804“,,,-5.2 proc.“. Bendrasis pelnas,,2218“,,,1.48 proc“.

11 lape yra darbų kiekių žiniaraštis dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. asfalto dangos paprastojo remonto. Žiniaraštyje lentelė su darbų sąmatomis. Lapo viršuje užrašas,,Subranga 2016-09-16 d“. Viso žiniaraščio suma – 181 022.35 Eur. Žiniaraštis pasirašytas E. V. ir patvirtintas jo spaudu.

12 lape yra darbų kiekių žiniaraščio kopija dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. asfalto dangos paprastojo remonto. Žiniaraštyje lentelė su darbų sąmatomis. Viso žiniaraščio suma – 423 940.65 Eur. Žiniaraštis pasirašytas V. K., K. E. ir S. K.. Žiniaraštis skiriasi nuo aukščiau aprašyto 11 lape- sumos didesnės, žiniaraštyje pozicijų trimis punktais daugiau nei aprašytame aukščiau, tačiau šios grafos 7, 10, 11 nubrauktos ir šalia jų prierašai ranka tušinuku -,,genrangovas“. Prie sumos,,žiniaraštyje“, prierašas ranka,,- 4 (antras skaičius taisytas, panašus į 3 arba 7) 000“(13 t., 164-175 b.l.)

2017-04-19 Nr. (6.11)2-1710 Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė tyrimui: 3 pirkimų dokumentacijos segtuvus, 3 projektinės dokumentacijos segtuvus, 3 rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktus, 3 įsakymus „Dėl rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos sudarymo“, UAB „Šiaulių plentas“ 2016-08-29 raštą Nr. S-1062 „Dėl objekto „Kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos paprastojo remonto darbai“ papildomų subrangovų pasitelkimo“, 2016-08-31 AB „Problematika“ raštą Nr. TP(20)S-1 „Dėl papildomų subrangovų pasitelkimo“, 2016-09-02 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos raštą Nr. (7.2)2-6292 „Dėl papildomo subrangovo pasitelkimo“, 2 atliktų darbų priėmimo aktus dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, 2016-08-31 Nr. 1, 2016-09-27 Nr. 2, atliktų darbų priėmimo aktą dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km, 2016-10-26 Nr.1-1, 2 atliktų darbų priėmimo aktus dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, 2016-09-27 Nr. 1, 2016-10-28 Nr. 2 (14 t., 33 b.l.)

2017-08-03- 2017-08-04 projektinės dokumentacijos trijų segtuvų apžiūros metu nustatyta, kad:

Segtuvo dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys 42.320 – 44.930 km d.p. 2 – 5 lapuose yra aiškinamasis raštas, kuriame aprašyti nustatyti defektai ir kas numatoma atlikti. Naudojamos tokios pačios formos lentelės ir tokioje pačioje lapo vietoje, kaip ir rastame dokumente pas AB,,Panevėžio keliai“ darbuotoją A. P.. 6 – 9 lapuose yra techninė specifikacija, analogiška, kaip ir 2016-06-17 Nr. 6-493 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo J. G. patvirtintų konkurso sąlygų techninė specifikacija. Remonto būdas- šlamo dangos įrengimas. Numatytas SAMI sluoksnis. Pasikartoja ta pati techninė klaida 16 punkte:,, 16..Po...“, taškas prieš P raidę. Taip pat specifikacijoje pasikartoja keletas tų pačių stiliaus bei gramatinių klaidų, kaip ir 2017-04-20 kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), A. P. kabinete paimtuose lapuose su technine specifikacija (pakete su plomba Nr. (duomenys neskelbtini) 8 punktas,,,Taip pat mineralinėms medžiagoms taikomi techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 reikalavimus ir šio aprašo 1 priede pateiktus reikalavimus pagal naudojimo paskirtį“.9. punktas,,,Naudojamas kelių bitumas turi atitikti standarto LST EN 12591 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus, o naudojamas bituminės emulsijos turi atitikti standarto LST EN 13808 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus“.25 punktas, „...pateikia prašymą nustatyti Rangovo užbaigtų...“ Taip pat specifikacijoje pasikartoja tose pačiose vietose, kaip ir apžiūrimame dokumente, pasviręs šriftas ir skliausteliai.10 – 24 ir 27 lapuose yra defektinis aktas, dangos skersprofilio brėžinys, lentelė, kurioje išvardinti planuojami atlikti darbai ir kiekiai, magistralės žemėlapis, dangos paviršiaus parametrų lentelė, darbų kiekių žiniaraščio lentelė, darbų kiekių žiniaraštis.26 lape yra darbų kiekių žiniaraštis, kuriame išvardinti planuojami atlikti darbai, kiekiai ir paskaičiuota suma – 311 286.50 Eur. su PVM mokesčiu. Lapą pasirašo vyriaus. inžinierius K. E., sk. viršininkas S. K., PDV V. K..

Segtuvo dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys 52.350 – 56.080 km d.p. 2 – 6 lapuose yra aiškinamasis raštas, kuriame aprašyti nustatyti defektai ir kas numatoma atlikti. Naudojamos tokios pačios formos lentelės ir tokioje pačioje lapo vietoje, kaip ir rastame dokumente pas AB,,Panevėžio keliai“ darbuotoją A. P..7 – 10 lapuose yra techninė specifikacija, analogiška, kaip ir 2016-06-17 Nr. 6-494 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo J. G. patvirtintų konkurso sąlygų techninė specifikacija. Remonto būdas- šlamo dangos įrengimas. Numatytas SAMI sluoksnis. Techninės specifikacijos punktai pradėti numeruoti nuo 26 iki 50, po to norminių dokumentų sąrašas sunumeruotas nuo 27 iki 27.21 punkto. Pasikartoja ta pati techninė klaida 41 punkte:,, 41..Po...“, taškas prieš P raidę. Specifikacijoje pasikartoja keletas tų pačių stiliaus bei gramatinių klaidų, kaip ir 2017-04-20 kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), A. P. kabinete paimtuose lapuose su technine specifikacija (pakete su plomba Nr. (duomenys neskelbtini):33 punktas,,,Taip pat mineralinėms medžiagoms taikomi techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 reikalavimus ir šio aprašo 1 priede pateiktus reikalavimus pagal naudojimo paskirtį“.34 punktas,,,Naudojamas kelių bitumas turi atitikti standarto LST EN 12591 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus, o naudojamas bituminės emulsijos turi atitikti standarto LST EN 13808 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus“.50 punktas, „...pateikia prašymą nustatyti Rangovo užbaigtų...“Taip pat specifikacijoje pasikartoja tose pačiose vietose, kaip ir apžiūrimame dokumente, pasviręs šriftas ir skliausteliai. 11-31 bei 33 lapuose yra defektinis aktas, dangos skersprofilio brėžinys, lentelė, kurioje išvardinti planuojami atlikti darbai ir kiekiai, magistralės žemėlapis, dangos paviršiaus parametrų lentelė, darbų kiekių žiniaraščio lentelė, darbų kiekių žiniaraštis.32 lape yra darbų kiekių žiniaraštis, kuriame išvardinti planuojami atlikti darbai, kiekiai ir paskaičiuota suma – 423 940.65 Eur. su PVM mokesčiu. Lapą pasirašo vyriaus. inžinierius K. E., sk. viršininkas S. K., PDV V. K..

Segtuvo dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys 91.400 – 97.950 km d.p. 2 – 6 lapuose yra aiškinamasis raštas, kuriame aprašyti nustatyti defektai ir kas numatoma atlikti. Naudojamos tokios pačios formos lentelės ir toje pačioje lapo vietoje, kaip ir rastame dokumente pas AB,,Panevėžio keliai“ darbuotoją A. P.. 7 – 10 lapuose yra techninė specifikacija, analogiška, kaip ir 2016-06-17 Nr. 6-495 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo J. G. patvirtintų konkurso sąlygų techninė specifikacija. Remonto būdas- šlamo dangos įrengimas. Numatytas SAMI sluoksnis. Techninės specifikacijos punktai pradėti numeruoti nuo 51 iki 75, po to norminių dokumentų sąrašas sunumeruotas nuo 28 iki 28.21 punkto. Pasikartoja ta pati techninė klaida 66 punkte:,, 66..Po...“, taškas prieš P raidę. Taip pat specifikacijoje pasikartoja keletas tų pačių stiliaus bei gramatinių klaidų, kaip ir 2017-04-20 kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), A. P. kabinete paimtuose lapuose su technine specifikacija (pakete su plomba Nr. 3986390):58 punktas,,,Taip pat mineralinėms medžiagoms taikomi techninių reikalavimų aprašo TRA APM 10 reikalavimus ir šio aprašo 1 priede pateiktus reikalavimus pagal naudojimo paskirtį“.59 punktas,,,Naudojamas kelių bitumas turi atitikti standarto LST EN 12591 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus, o naudojamas bituminės emulsijos turi atitikti standarto LST EN 13808 ir aprašo TRA BITUMAS 08/14 reikalavimus“.75 punktas, „...pateikia prašymą nustatyti Rangovo užbaigtų...“Taip pat specifikacijoje pasikartoja tose pačiose vietose, kaip ir apžiūrimame dokumente, pasviręs šriftas ir skliausteliai. 11-44 ir 46 lapuose yra defektinis aktas, dangos skersprofilio brėžinys, lentelė, kurioje išvardinti planuojami atlikti darbai ir kiekiai, magistralės žemėlapis, dangos paviršiaus parametrų lentelė, darbų kiekių žiniaraščio lentelė, darbų kiekių žiniaraštis. 45 lape yra darbų kiekių žiniaraštis, kuriame išvardinti planuojami atlikti darbai, kiekiai ir paskaičiuota suma – 765 726.80 Eur. su PVM mokesčiu. Lapą pasirašo vyriaus. inžinierius K. E., sk. viršininkas S. K., PDV V. K. (14 t., 34-145 b.l.).

2018-08-22 papildomos projektinės dokumentacijos trijų segtuvų apžiūros metu nustatyta, kad Projektinės dokumentacijos segtuve dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys 42.320 – 44.930 km d.p.:Techninės specifikacijos dalies punktai 6-9 lapuose sužymėti nuo 1 iki 26.21. 10 lapas- defektinis aktas, kuriame nustatyti defektai, darbų kiekiai, yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų.11 lapas- dangos skersprofilio brėžinys, akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų.25 lapas- darbų kiekių žiniaraščio lentelės paskutinis lapas, akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo ir kitų žiniaraščio lapų, be to, tai vienintelis žiniaraščio lapas be skylmušio skylučių.26 lapas- darbų kiekių žiniaraštis, kuriame išvardinti planuojami atlikti darbai, kiekiai, akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų.

Projektinės dokumentacijos segtuve dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys 52.350 – 56.080 km d.p.:Techninės specifikacijos dalies punktai 6-9 lapuose sužymėti nuo 26 iki 50, norminių dokumentų sąrašas toje pačioje dalyje nuo 27 iki 27.21. Techninės specifikacijos 8-10 lapai yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 11 lapas- defektinis aktas, kuriame nustatyti defektai, darbų kiekiai, yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 12 lapas- dangos skersprofilio brėžinys yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 13 lapas- žemėlapis yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 31 lapas- darbų kiekių žiniaraščio lentelės paskutinis lapas yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo ir kitų žiniaraščio lapų, be to, tai vienintelis žiniaraščio lapas be skylmušio skylučių. 32 lapas- darbų kiekių žiniaraštis, kuriame išvardinti planuojami atlikti darbai, kiekiai su kainomis, yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 33 lapas- darbų kiekių žiniaraštis, kuriame išvardinti planuojami atlikti darbai, kiekiai be kainų, yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų.

Projektinės dokumentacijos segtuve dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys 91.400 – 97.950 km d.p.: Techninės specifikacijos dalies punktai 7-9 lapuose sužymėti nuo 51 iki 75, norminių dokumentų sąrašas toje pačioje dalyje nuo 28 iki 28.21.Techninės specifikacijos 7-10 lapai yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 11 lapas- defektinis aktas, kuriame nustatyti defektai, darbų kiekiai, yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų.12 lapas- dangos skersprofilio brėžinys yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 13 lapas- žemėlapis yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 17 lapas- dangos paviršiaus parametrų lentelės pirmas lapas yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų.31 ir 44 lapai- darbų kiekių žiniaraščio lentelės pirmas ir paskutinis lapai yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo ir kitų žiniaraščio lapų, be to, tai vieninteliai žiniaraščio lapai be skylmušio skylučių. 45 lapas- darbų kiekių žiniaraštis, kuriame išvardinti planuojami atlikti darbai, kiekiai su kainomis, yra akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų. 46 lapas- darbų kiekių žiniaraštis, kuriame išvardinti planuojami atlikti darbai, kiekiai be kainų, lapas akivaizdžiai iš kitokio popieriaus, nei dauguma segtuvo lapų.(14 t., 146-149 b.l.).

2017-08-04 ir 2017-08-07 pirkimų dokumentacijos apžiūros metu nustatyta, kad iš pirkimo dokumentacijos dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km asfalto dangos paprastojo remonto matyti, kad 2016-06-17 Nr. 6-493 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo J. G. patvirtintose konkurso sąlygose nurodyta, kad perkančioji organizacija - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, pasiūlymų pateikimo terminas iki 2016-07-05 8.00 val. Skelbimas paskelbtas centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) 2016-06-22. 6 punkte nurodoma, kad -jei darbų pirkimo sutarčiai vykdyti bus pasitelkiami subtiekėjai, tiekėjas pats privalės atlikti šiuos pagrindinius darbus – asfalto dangos profilio pagerinimo priemones (frezavimas, posluoksnio valymas) ir šlamo dangos įrengimą. Sąlygose tarp minimalių kvalifikacijos reikalavimų yra nurodoma:

11.11 punktas - Tiekėjas turi turėti nuosavybės teise arba turi galimybę nuomotis (arba kitais pagrindais naudoti) pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą minimalų mechanizmų kiekį: Freza? 1 vnt., savaeigis nepertraukiamo veikimo ir valdomas skleidimo įrenginys, skirtas įrengti šlamo dangas – 1 vnt.

11.14 punktas - Tiekėjas šlamo dangos įrengimo darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN 12273 „Šlamo dangos. Reikalavimai“ (arba lygiavertis). Reikalavimai dėl SAMI sluoksnio nenurodyti. Techninė specifikacija priede Nr. 1 yra analogiška turiniu kaip ir 2017-04-19 Nr. (6.11)2-1710 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktoje projektinėje dokumentacijoje bei 2017-04-20 kratos metu AB,,Panevėžio keliai“, adresu (duomenys neskelbtini), A. P. kabinete paimtame segtuve su plomba Nr. 3986390. Po specifikacijos 17 punkto pastraipa kitoje eilutėje nurodyta, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vedėjo viešojo pirkimo užduotyje komisijai nurodyta maksimali pasiūlymų kaina 312 000 Eur. 2016-07-05 AB,,Panevėžio keliai“ pateikė pasiūlymą, kurio kaina 305 074.41 Eur. Pirkimo metu gautas vienas AB,,Panevėžio keliai“ pasiūlymas. Ši bendrovė pasirinkta laimėtoja. 2016-08-01 pasirašyta Nr. S-727 sutartis tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir AB,,Panevėžio keliai“.

Iš pirkimo dokumentacijos dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto matyti, kad 2016-06-17 Nr. 6-494 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo J. G. patvirtintose konkurso sąlygose nurodyta, kad perkančioji organizacija - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pasiūlymų pateikimo terminas iki 2016-07-05 9.00 val. Skelbimas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) 2016-06-22.Sąlygos ir reikalavimai analogiški, kaip ir pirmajam pirkimui. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vedėjo viešojo pirkimo užduotyje komisijai nurodyta maksimali pasiūlymų kaina 424 000 Eur. Pasiūlymus pateikė du tiekėjai. Ūkio subjektų grupė AB,,Eurovia Lietuva“ ir EUROVIA CS a.s. 2016-07-04 pateikė pasiūlymą, kurio kaina 398 344.34 Eur., UAB,,Šiaulių plentas“ 2016-07-04 pateikė pasiūlymą, kurio kaina 381 198.09 Eur. Laimėtoja pasirinkta UAB,,Šiaulių plentas“, 2016-08-22 pasirašyta Nr. S-798 sutartis tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos ir UAB,,Šiaulių plentas“.

Iš pirkimo dokumentacijos dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km. asfalto dangos paprastojo remonto matyti, kad 2016-06-17 Nr. 6-495 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojo J. G. patvirtintose konkurso sąlygose nurodyta, kad perkančioji organizacija - Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pasiūlymų pateikimo terminas iki 2016-07-05 10.00 val. Skelbimas paskelbtas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) 2016-06-22. Sąlygos ir reikalavimai analogiški kaip pirmajam ir antrajam pirkimui. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vedėjo viešojo pirkimo užduotyje komisijai nurodyta maksimali pasiūlymų kaina 766 000 Eur. Pasiūlymus pateikė du tiekėjai. UAB,,Šiaulių plentas“ 2016-07-04 pateikė pasiūlymą, kurio kaina 764 997.73 Eur ir 2016-07-05 AB,,Panevėžio keliai“ pateikė pasiūlymą, kurio kaina 750 679.72 Eur. Laimėtoja pasirinkta,,AB,,Panevėžio keliai“, 2016-08-22 pasirašyta Nr. S-797 sutartis tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir,,AB,,Panevėžio keliai“ (15 t., 58-181 b.l., 16 t., 1-78 b.l).

2017-04-19 Nr. (6.11)2-1710 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktų dokumentų: aktų, įsakymų, raštų 2018-08-23 apžiūros metu nustatyta:

Kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km asfalto dangos paprastojo remonto 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas, kuriame nurodytas komisijos pirmininkas - E. G., komisijos nariai - V. K. ir K. E.. Akte nurodyta, jog komisija pripažįsta, kad atlikti kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km asfalto dangos paprastojo remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus. Aktą pasirašo visi akte nurodyti asmenys.

Kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas, kuriame nurodytas komisijos pirmininkas - vedėjas E. G., komisijos nariai - V. K. ir K. E.. Akte nurodyta, kad komisija pripažįsta, kad atlikti kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus. Aktą pasirašo visi akte nurodyti asmenys.

Kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo nuo 91.40 iki 97.95 km asfalto dangos paprastojo remonto 2016 m. lapkričio 17 d. rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktas, kuriame nurodytas komisijos pirmininkas - E. G., komisijos nariai - V. K. ir K. E.. Akte nurodyta, jog komisija pripažįsta, kad atlikti kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km asfalto dangos paprastojo remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priima rangovo atliktus statybos darbus. Aktą pasirašo visi akte nurodyti asmenys.

2016 m. lapkričio 4 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos įsakymas Nr. V-642, 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymas V-666, 2016 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. V-664 „Dėl rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos sudarymo“, kuriais sudaryta trims ruožams tokia pati komisija, komisijos pirmininkas - E. G., komisijos nariai – projektuotojas ir VĮ,,Automagistralė“ atstovas.

UAB „Šiaulių plentas“ 2016-08-29 raštas Nr. S-1062 „Dėl objekto „Kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km asfalto dangos paprastojo remonto darbai“ papildomų subrangovų pasitelkimo“, kuriuo prašoma leisti pasitelkti subrangovą AB,,Panevėžio keliai“ paruošiamiesiems darbams atlikti, siekiant padidinti darbų spartą.

2016-08-31 AB „Problematika“ raštas Nr. TP(20)S-1 „Dėl papildomų subrangovų pasitelkimo“, kuriuo techninis prižiūrėtojas A. K. praneša, kad neprieštarauja papildomo subrangovo pasitelkimui.

2016-09-02 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos raštas Nr. (7.2)2-6292 „Dėl papildomo subrangovo pasitelkimo“, kuriuo neprieštarauja papildomo subrangovo pasitelkimui. Atliktų darbų priėmimo aktai dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, 2016-08-31 Nr. 1, 2016-09-27 Nr. 2 Atliktų darbų priėmimo aktas dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km, 2016-10-26 Nr.1-1. Atliktų darbų priėmimo aktai dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, 2016-09-27 Nr. 1, 2016-10-28 Nr. 2. (16 t., 79-159 b.l.).

Iš 2017-09-28 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikto rašto Nr. (12.1)2-4441 matyti, kad funkcija rinkti ir apdoroti informaciją apie valstybinės reikšmės kelių būklę, atliekamus kelių priežiūros ir remonto darbus yra priskirta Kelių direkcijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vyriausiesiems specialistams M. M. ir M. L.. Vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis, pagal nusistovėjusią praktiką ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2016 metais valstybinių kelių savininko teises įgyvendino valstybės įmonės, atsakingos už kelių priežiūrą, tarp jų ir VĮ „Automagistralė“, Kelių direkcijos Priežiūros skyrius kreipėsi į valstybės įmones, atsakingas už kelių priežiūrą, tarp jų ir į VĮ „Automagistralė“, kad šios pateiktų remontuotinų kelių preliminarius sąrašus kitiems metams. VĮ „Automagistralė“, kaip ir kitos valstybės įmonės, atlikusi kelių apžiūras ir remontuotinų ruožų defektavimą, sudarė preliminarių remontuotinų kelių ruožų sąrašą, kurį pateikė Kelių direkcijos vadovybei. Praktikoje pačios valstybės įmonės, atsakingos užkelių priežiūrą, įskaitant VĮ „Automagistralė“, ruošdavo pirkimo projektinę dokumentaciją. Pagal paruoštą projektinę dokumentaciją Priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. parengė pirkimo dokumentaciją, kurios pagrindu Priežiūros skyriaus vedėjas R. I., kaip Priežiūros skyriaus pirkimų organizatorius, pateikė viešojo pirkimo užduotį, kurią patvirtino direktoriaus pavaduotojas J. G.. VĮ „Automagistralė“, vykdydama projektuotojo pareigas, projektavimo metu, atsižvelgdama į esamą kelio būklę ir normatyvinių dokumentų reikalavimus, parinko ir remonto rūšį ir technologiją. Projektuotojas, parinkdamas remonto būdą, turėjo vadovautis 2004-09-10 įsakymu Nr. V-134 patvirtintų Automobilių kelių remontų planavimo normatyvų 6 skyriumi „Dangos remonto rūšies parinkimas esant skirtingiems defektams“, taip pat ĮT APM X skyriaus I skirsnio 82 punktu: 2016 metais reikalavimai nustatyti magistraliniams keliams, tame tarpe ir Al bei A2, priklausomai nuo to, kokie darbai yra atliekami, yra nustatyti keliuose normatyviniuose dokumentuose: ĮT ASFALTAS 08, ĮT APM 10 (17 t., 4-132 b.l.).

Iš 2017-10-23 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikto rašto Nr. (12.1)2-4754 matyti, kad 2016 metais kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožas nuo 43.14 iki 45.95 km kairės pusės buvo įtrauktas į bendrą remontuotinų kelių sąrašo projektą, tačiau vėliau dėl lėšų stygiaus į planą įtrauktas nebuvo, todėl liko neremontuotas (17 t., 134 b.l.).

Iš 2017-12-22 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikto rašto Nr. 2E-3116 matyti, kad informuoja LR STT Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyrių apie Statybos dalyvių prievolės per garantinį terminą vykdymo kontrolės komisijos sprendimą dėl defektų, atsiradusių per garantinį terminą kelio A2 Vilnius - Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km dešinėje pusėje, pašalinimo ir pateikė komisijos posėdžio protokolo išrašą, iš kurio matyti, kad protokolas yra 2017-12-21 dienos Nr. 6-1092 dėl provėžų atsiradimo priežasčių nustatymo. Komisija nutarė, kad rangovas UAB,,Šiaulių plentas“ nėra atsakingas už atsiradusias provėžas. Už provėžų atsiradimą yra atsakinga VĮ,,Kelių priežiūra“ Automagistralės padalinys (VĮ,,Automagistralė“ teisių ir pareigų perėmėjas), nes buvo parinktas netinkamas remonto būdas, kuris nepanaikino provėžų atsiradimo priežasčių ir nesustabdė tolesnio jų formavimosi. UAB,,Šiaulių plentas“ turi sutvarkyti šlamo dangą tose vietose, kur jos storis neatitinka projektinio storio (17 t., 156-159 b.l.)

Iš 2018-08-09 Nr.(4.25)2-3573 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikto rašto matyti, kad kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruože nuo 52,35 iki 56,08 km 2017 m. rugsėjo 15 dieną buvo nustatytos provėžos ir 2018-01-18 per plonas šlamo dangos storis. UAB,,Šiaulių plentas“ atsisakė atlikti garantinius darbus, tačiau vėliau iki 2018 m. birželio 15 dienos atliko darbus ir užklojo papildomą šlamo dangos sluoksnį. Kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožuose nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km nuo 2018 m. birželio 12 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., buvo greičio ribojimas 110 km per valandą, priežastis „dėl karščio minkštėja asfaltas“. VĮ „Kelių priežiūra“ 2018 m. birželio mėnesį kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožuose nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 iki 97,95 km buvo barstomas smėlis (17 t., 168-181, 18 t., 1-149 b.l.).

2018-09-12 Nr. (4.25)2-4342 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikto rašto matyti, kad po to, kai 2017 m. gruodžio 12 d. Statybos dalyvių prievolės per garantinį terminą vykdymo kontrolės komisija konstatavo, kad provėžų atsiradimą įtakojo per silpna asfalto dangos konstrukcija, o projektuotojų (tuo metu kelio valdytojų) VĮ „Automagistralė“ netinkamai parinktas remonto būdas negalėjo pašalinti provėžų atsiradimo priežasčių ir sustabdyti tolimesnį jų formavimąsi, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos dėl komisijos posėdžio protokolo išraše minimo projektuotojo - VĮ „Automagistralė“ netinkamai parinkto remonto būdo nesiėmė jokių sprendimų ir nenustatė, ar Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos patyrė žalą dėl netinkamai parinkto remonto būdo.

Iki 2017 m. kovo 29 d. VĮ „Automagistralė“ (šiuo metu VĮ „Kelių priežiūra“ Automagistralės regionas) buvo kelio A2 valdytojas. Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 „Dėl Valstybinės reikšmės kelių perdavimo patikėjimo teise valdyti, naudoti ir jais disponuoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ visi įmonei priklausantys keliai buvo perduoti Kelių direkcijai. VĮ „Automagistralė“ iki 2017 m. kovo 29 d. kaip kelio valdytojas pati rinkosi kelio remonto būdą (17 t., 164-167 b.l., 18 t., 1-149 b.l.).

Iš 2018-12-13 Nr. (11.07)2-6424 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikto rašto matyti, kad yra pateikti tyrimui 2016-07-05 AB,,Panevėžio keliai“ pateiktas pasiūlymas ir jo priedai dėl A2 kelio Vilnius – Panevėžys kelio ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km. asfalto dangos paprastojo remonto (pirkimo Nr. 175920) ir 2016-07-05 AB,,Panevėžio keliai“ pateiktas pasiūlymas ir jo priedai dėl A2 kelio Vilnius – Panevėžys kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km. asfalto dangos paprastojo remonto (pirkimo Nr. 175918) kompaktiniame diske (18 t., 171 b.l.).

2018-12-18 pateiktų pasiūlymų ir jų priedų apžiūros metu nustatyta, kad kompaktiniame diske katalogai: Kelias Nr. A2 (42,32-44,93 km), Kelias Nr. A2 (91,40-97,95 km).Kataloge - Kelias Nr. A2 (42,32-44,93 km), faile,,pasiulymo dokumentai_Panevezio keliai“: 2015-12-21 AB,,Panevėžio keliai“ įgaliojimas E. V., kuriuo bendrovė įgalioja E. V., atstovaujant AB,,Panevėžio keliai“ interesus, bendrovės vardu sudaryti ir pasirašyti elektroninėmis priemonėmis teikiamų viešojo pirkimo pasiūlymo dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant ketinimų protokolus, preliminariąsias sutartis bei patvirtinti juos elektroniniu parašu. Taip pat pasirašyti papildymus, ketinimus, pataisymus bei kitus reikalingus dokumentus, susijusius su bendrovės dalyvavimu elektroninėmis priemonėmis atliekamu viešuoju pirkimu. Įgaliojimas galioja nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31.

ERGO draudimo bendrovės pasiūlymo laidavimo draudimo raštas Nr. PA 72215 prie draudimo liudijimo Nr.710-451-072215 AB,,Panevėžio keliai“ bendrovei dėl A2 kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km. Pasirašytas elektroniniu parašu A. V. 2016-06-30 09:10:35 val.

DNB banko mokėjimo nurodymas, kuriuo AB,,Panevėžio keliai“ 2016-06-30 14:44:02 sumoka 29 eurų įmoką pagal sutartį Nr. 451-072215.

Kataloge - Kelias Nr. A2 (91,40-97,95 km) faile,,pasiulymo dokumentai_Panevezio keliai“: 2015-12-21 AB,,Panevėžio keliai“ įgaliojimas E. V., kuriuo bendrovė įgalioja E. V., atstovaujant AB,,Panevėžio keliai“ interesus, bendrovės vardu sudaryti ir pasirašyti elektroninėmis priemonėmis teikiamų viešojo pirkimo pasiūlymo dokumentus, įskaitant, bet neapsiribojant ketinimų protokolus, preliminariąsias sutartis bei patvirtinti juos elektroniniu parašu. Taip pat pasirašyti papildymus, ketinimus, pataisymus bei kitus reikalingus dokumentus, susijusius su bendrovės dalyvavimu elektroninėmis priemonėmis atliekamu viešuoju pirkimu. Įgaliojimas galioja nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31.

ERGO draudimo bendrovės pasiūlymo laidavimo draudimo raštas Nr. PA (duomenys neskelbtini) prie draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) AB,,Panevėžio keliai“ bendrovei dėl A2 kelio ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km. Pasirašytas elektroniniu parašu A. V. 2016-06-30 09:13:13 val.

DNB banko mokėjimo nurodymas, kuriuo AB,,Panevėžio keliai“ 2016-06-30 14:44:03 sumoka 29 eurų įmoką pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (18 t., 172-181 b.l.)

2017-04-18 UAB,,Šiaulių plentas“ reikalaujamų dokumentų pateikimo metu pateikė tyrimui: 2016-09-12 subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), AB,,Panevėžio keliai“ 2016-10-31 PVM sąskaitą faktūrą SERIJA PKA, Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-10-26 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1, 2016-10-31 atliktų darbų ir išlaidų pažymą Nr. 1, 2016 m. lapkričio mėn. atliktų darbų ir išlaidų pažymą Nr. 2, 2016-10-28 UAB,,Šiaulių plentas“ PVM sąskaitą faktūrą ŠPL Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio mėn. atliktų darbų ir išlaidų pažymą Nr. 1, 2016-10-26 atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1-1, 2016-07-04 UAB,,Šiaulių plentas“ pasiūlymo dokumentus dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52.35 km iki 56.08 km, 2016-07-04 UAB,,Šiaulių plentas“ pasiūlymo dokumentus dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 91.40 km iki 97.95 km (19 t., 6-10 b.l.).

2018-06-13 – 2018-06-14 dokumentų, pateiktų UAB,,Šiaulių plentas“, apžiūros metu nustatyta, kad:

2016-09-12 subrangos sutartis Nr. SUT-1138, sudaryta tarp AB,,Panevėžio keliai“ ir UAB,,Šiaulių plentas“ dėl subrangos darbų atlikimo: kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. asfalto dangos paprastojo remonto (dešinė kelio pusė) darbų, nurodytų sutarties priede Nr. 1 (darbų kiekių žiniaraštis). Sutarties kaina 149 605.25 Eur. be V. Ž. pasirašo E. V..

AB,,Panevėžio keliai“ 2016-10-31 PVM sąskaita faktūra SERIJA PKA, Nr. (duomenys neskelbtini), PARDAVĖJAS: AB,,Panevėžio keliai“, PIRKĖJAS: UAB,,Šiaulių plentas“, už kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto (dešinė kelio pusė) darbus. Suma su (duomenys neskelbtini) 632.52 Eur.

2016-10-26 atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1, kuriuo užsakovas UAB,,Šiaulių plentas“ priėmė iš rangovo AB,,Panevėžio keliai“ kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto (dešinė kelio pusė) darbus.

2016-10-31 atliktų darbų ir išlaidų pažyma Nr. 1, (forma Nr. 3), 2016 m. spalio mėn., dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto (dešinė kelio pusė), suma 157 448.01 Eur. (prisegta prie PVM sąskaitos faktūros).

2016 m. lapkričio mėn. atliktų darbų ir išlaidų pažyma Nr. 2, (forma Nr. 3), dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto (dešinė kelio pusė), suma 31 013.91 Eur.

2016-10-28 UAB,,Šiaulių plentas“ PVM sąskaita faktūra ŠPL Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos automobilių kelių direkcijai, dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto, suma 375 268.34 Eur. su PVM.

2016 m. spalio mėn. atliktų darbų ir išlaidų pažyma Nr. 1, (forma Nr. 3), dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto (dešinė kelio pusė), suma 344 254.43 Eur. su PVM.

2016-10-26 atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 1-1 už 2016 m. spalio mėn. Akte išvardinti darbai kaip ir subrangos sutarties priede Nr.1. Suma 310 139.12 Eur (19 t., 35-84 b.l.).

2018-12-18 dokumentų papildomos apžiūros metu nustatyta, kad prie 2016-07-04 UAB,,Šiaulių plentas“ pasiūlymo dokumentų dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 91.40 km iki 97.95 km pridėta: GJENSIDIGE pasiūlymo laidavimo draudimo raštas 2016-07-04 Nr. (duomenys neskelbtini) prie draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas UAB,,Šiaulių plentas“ bendrovei, dėl A2 kelio ruožo nuo 91.40 km iki 97.95 km. Pasirašytas elektroniniu parašu D. Š. 2016-07-04 11:01:20 val. 2016-07-04 Sutartinių prievolių laidavimo draudimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas UAB,,Šiaulių plentas“, dėl A2 kelio ruožo nuo 91.40 km iki 97.95 km konkurso pasiūlymo. Sumokėta 70 Eur.2016-07-04 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)mp, kuriuo UAB,,Šiaulių plentas“ sumoka 70 Eur. įmoką ADB G. M. paskirtis - GJELT Nr. (duomenys neskelbtini).

Prie 2016-07-04 UAB,,Šiaulių plentas“ pasiūlymo dokumentų dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo nuo 52.35 km iki 56.08 km pridėta: GJENSIDIGE pasiūlymo laidavimo draudimo raštas 2016-07-04 Nr. (duomenys neskelbtini) prie draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas UAB,,Šiaulių plentas“ bendrovei, dėl A2 kelio ruožo nuo 52.35 km iki 56.08 km Pasirašytas elektroniniu parašu D. Š. 2016-07-04 11:03:49 val.2016-07-04 Sutartinių prievolių laidavimo draudimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini), draudėjas UAB,,Šiaulių plentas“, dėl A2 kelio ruožo nuo 52.35 km iki 56.08 km konkurso pasiūlymo. Sumokėta 70 eur. 2016-07-04 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini)mp, kuriuo UAB,,Šiaulių plentas“ sumoka 70 Eur. įmoką ADB G. M. paskirtis - GJELT Nr. (duomenys neskelbtini).(19 t., 85-93 b.l.)

2018-07-05 raštu UAB,,Šiaulių plentas“ pagal reikalavimą pranešė, kad kelio A2 Vilnius - Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto darbus (metalinio atitvaro statramsčio ir sijų laikiną demontavimą ir atstatymą, kelio paviršiaus apsauginio sluoksnio įrengimą ir šlamo mišinio, dangos nusidėvėjimo atstatymą užklojant du sluoksnius šlamo mišinio) UAB,,Šiaulių plentas“ vykdė nuo 2016 m. rugsėjo 28 iki 2016 m. spalio 21 d. (19 t., 106 b.l.).

2018-07-24 raštu UAB,,Šiaulių plentas“ pagal reikalavimą pateikė: Kelionės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad šlamo mašina 2016 m. spalio mėnesio 5, 6, 7, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19 dienomis buvo naudojama A2 kelio ruože nuo 52.35 km iki 56.08 km. Kelionės lapą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad šlamo mašina 2016 m. rugsėjo mėnesio 28, 29, 30 dienomis buvo naudojama kelyje Vilnius – Panevėžys.2016-10-05 Nr. (duomenys neskelbtini) (SUT – (duomenys neskelbtini)) sutartį tarp UAB,,Šiaulių plentas“ ir AB,,Panevėžio keliai“, kuria nuo 2016 m. spalio 5 d. iki spalio 17 d. UAB,,Šiaulių plentas“ išnuomoja šlamo dangoms įrengti skirtą įrenginį, teikiant vairavimo bei techninės priežiūros paslaugas, projekte,,Kelio A2 Vilnius Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 asfalto dangos paprastojo remonto darbai“. Nuomos kaina – 47 Eur/1 val. be PVM. Į įrenginio nuomos mokestį yra įskaičiuotos paslaugų teikėjo išlaidos, susijusios su mechanizatorių paslaugų teikimu bei visos su įrenginio eksploatacija susijusios išlaidos, įskaitant išlaidas už kurą, tepalus, darbuotojų ir įrenginio draudimo išlaidos, darbo užmokesčio mokėjimas paslaugas teikiantiems mechanizatoriams ir kitos susijusios išlaidos. 2016-10-31 Nr. ŠPL Nr. (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad UAB,,Šiaulių plentas“ surašė sąskaitą AB,,Panevėžio keliai“ už šlamo mašinos nuomos paslaugą, suma su PVM 6909.71 Eur. 2016-10-17 Nr. 1 aktą, iš kurio matyti, kad jis surašytas dėl šlamo dangoms įrengti skirtų įrenginių nuomos kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožui nuo 91.40 iki 97.95 km, suma su PVM 6909.71 Eur. 2016-11-21 tarpusavio įsiskolinimų dengimo sutartį, pagal kurią matyti, kad AB,,Panevėžio keliai“ užskaito UAB,,Šiaulių plentas“ skolą už medžiagas - 6909.71 Eur., mažindama skolą už paslaugas - 6909.71 Eur. UAB,,Šiaulių plentas“ užskaito AB,,Panevėžio keliai“ skolą už paslaugas, tuo pačiu mažindama savo skolą už medžiagas - 6909.71 Eur (20 t., 21-30 b.l.)

2017-04-25 Nr. 10-204 raštu VšĮ,,Kelių ir transporto tyrimo institutas“ informavo, kad AB,,Problematika“ techninio prižiūrėtojo A. K. užsakymu atliko kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km – 2016-09-23, nuo 52.35 iki 56.08 km – 2016-10-28 ir nuo 91.40 iki 97.95 km – 2016-11-04 dangos nelygumo matavimus. Kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km bendras ruožo nelygumo vidurkis – 1.55 (<1.5 m/km 46.15 %, 1.5 – 2.5 m/km 53.85 %, >2.5 m/km 0.00 %).Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km bendras ruožo nelygumo vidurkis – 1.59 (<=1.5 m/km 42.62 %, 1.5 – 2.5 m/km 51.35 %, >=2.5 m/km 2.03 %).Kelio ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km bendras ruožo nelygumo vidurkis – 1.77 (<=1.5 m/km 28.85 %, 1.5 – 2.5 m/km 65.77 %, >=2.5 m/km 5.38 %).

Taip pat iš pateiktų elektroninio pašto laiškų matyti, kad Z. P. 2016-10-11 rašė VšĮ,,Kelių ir transporto tyrimo institutas“ Kelių tyrimo skyriaus viršininkui M. D., kad yra nusiskundimų, jog A2 kelio šlamas nelygus, prašė atsiųsti informaciją. 2016-10-11 M. D. parašė Z. P., kad kelio A2 ruože 42.32 iki 44.93 km tikrai nelygu, net 53.85 % yra nuo 1.5 iki 2.5 IRI m/km, tačiau nėra reikšmės, viršijančios 2.5 m/km. 2016-10-11 Z. P. prašė palyginti su prieš tai buvusiais. 2016-10-14 M. D. nusiuntė Z. P. du žiniaraščius ir parašė, kad jei nori oficialaus palyginimo, turi kreiptis oficialiai (20 t., 35-106 b.l.).

2017-07-10 Nr. 10-360 raštu VšĮ,,Kelių ir transporto tyrimo institutas“ pagal reikalavimą informavo, kad AB,,Problematika“ techninis prižiūrėtojas A. K. 2016-2017 m. nepateikė užsakymo atlikti kelio kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km rato sukibimo su danga matavimų (20 t., 112 b.l.).

Iš 2017-08-04 Nr. 04-01-273 VĮ,,Automagistralė“ rašto su priedais matyti, kad kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožuose: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km, 2017-03-14 dieną buvo nustatyti defektai garantinio laikotarpio metu, kuriuos pašalino rangovai UAB,,Šiaulių plentas“ ir AB,,Panevėžio keliai“ bei AB,,Panevėžio keliai“ užsakymu VĮ,,Automagistralė“ (20 t., 114-150 b.l.).

2018-10-19 Nr. 4-09-519 VĮ,,Kelių priežiūra“ buvo išsiųstas reikalavimas pateikti 2016-12-23 AB,,Problematika“ techninio prižiūrėtojo A. K. pateiktus dokumentus (bandymų protokolus ir automobilių kelių dangos nelygumo matavimo žiniaraščius) tuometinės VĮ,,Automagistralė“ Techninio ir projektų skyriaus viršininkui S. K. dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km (21 t., 55 b.l.).

2018-10-30 Nr. SD-1235(1.16) VĮ,,Kelių priežiūra“ atsakydama į 2018-10-19 Nr. 4-09-519 reikalavimą informavo, kad dokumentų rasti nepavyko (21 t., 56 b.l.).

2017-08-24 A. K. elektroniniu paštu LR STT Panevėžio valdybai persiuntė elektroninį laišką, siųstą 2016-11-07 A. K. Z. P., kuriuo A. K. informavo apie nustatytą kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km ruožų nelygumą pagal IRI (21 t., 80-89 b.l.).

AB,,Problematika“ 2017-08-11 Nr. 9-440 raštu informavo, kad šlamo dangos gamybos kontrolės sertifikatus, išduotus AB,,Problematika“ Lietuvoje 2016 metais turėjo AB,,Panevėžio keliai“ ir UAB,,Šiaulių plentas“. Lygiaverčių šiems sertifikatams pagal standartą LST EN (duomenys neskelbtini) nėra (21 t., 91 b.l.).

AB,,Problematika“ 2017-09-11 Nr. 9-509 raštu pateikė:

Perduodamų dokumentų sąrašą, kuriuo 2016-12-23 techninis prižiūrėtojas A. K. perdavė S. K. bandymų protokolus ir automobilių kelių dangos nelygumo matavimo žiniaraštį (originalus), 28 lapus, dėl kelio A 2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km. AB,,Problematika“ pateikė dokumentų kopijas, kurios buvo perduotos S. K.. Perduodamų dokumentų sąrašą, kuriuo 2016-12-23 techninis prižiūrėtojas A. K. perdavė S. K. bandymų protokolus ir automobilių kelių dangos nelygumo matavimo žiniaraštį (originalus), 21 lapą, dėl kelio A 2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. AB,,Problematika“ pateikė dokumentų kopijas, kurios buvo perduotos S. K.. Perduodamų dokumentų sąrašą, kuriuo 2016-12-23 techninis prižiūrėtojas A. K. perdavė S. K. bandymų protokolus ir automobilių kelių dangos nelygumo matavimo žiniaraštį (originalus), 49 lapus, dėl kelio A 2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km. AB,,Problematika“ pateikė dokumentų kopijas, kurios buvo perduotos S. K. (21 t., 93-183 b.l., 22 t., 2-51)

AB,,Problematika“ 2018-07-03 Nr. (duomenys neskelbtini) raštu pateikė dokumentus, pagrindžiančius techninio prižiūrėtojo A. K. nelygumo matavimo pagal IRI užsakymus kelio ruožams ir techninės priežiūros atlikimo pagrindą kelio ruožų remonto metu (22 t., 53-138 b.l.)

AB,,Problematika“ 2018-10-16 Nr. 9-520 raštu pateikė informaciją, apie išduotus galiojančius paviršiaus apdaro (tame tarpe ir įtempius absorbuojančios membranos) sertifikatus bendrovėms, galiojusius 2016 m (22 t., 142 b.l.).

AB,,Panevėžio keliai“ 2018-06-20 Nr. 01-07-1522 raštu informavo, kad paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalo neturi. Pateikė tyrimui UAB,,Šiaulių plentas“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 2016-10-31 ŠPL Nr. (duomenys neskelbtini) dėl šlamo mašinos nuomos paslaugos, suma - 6909.71 Eur, 2016-10-17 Nr. 1 aktą dėl šlamo įrenginių nuomos, suma - 6909.71 Eur, 2016-11-21 tarpusavio įsiskolinimų dengimo sutartį su UAB,,Šiaulių plentas“ dėl 6909.71 Eur sumos. Sutarčių numeracijos lapo surašyto ranka kopiją, kuriame yra numeracija nuo 01 iki 108 punkto, 57 punkto eilutėje yra įrašas – „Šiaulių plentas, mech.“ (22 t., 179-183 b.l.).

2018-07-04 AB,,Panevėžio keliai“ išsiuntus reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti dokumentus, pagrindžiančius, kokiame konkrečiai objekte buvo naudojami išnuomoti įrenginiai ir kokiu laikotarpiu, AB,,Panevėžio keliai“ rašte nurodė kelio A 2 Vilnius – Panevėžys ruožą nuo 91.40 iki 97.95 km, tačiau konkretaus laikotarpio, kada buvo naudojama, nenurodė. Pateikdama atsakymą pagal reikalavimą, AB,,Panevėžio keliai“ pateikė dokumentus, pagrindžiančius atsiskaitymą su UAB,,Šiaulių plentas“ dėl šlamo mašinos nuomos (22 t., 185-189 b.l.)

2018-07-04 Nr. (duomenys neskelbtini) raštu AB,,Panevėžio keliai“ pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad automobilis DACIA DUSTER, v.n. (duomenys neskelbtini), 2016-02-16 buvo naudojamas maršrute: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – Š. D. g. (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). 2016-02-17 buvo naudojamas maršrute: Panevėžys (duomenys neskelbtini) – Ukmergės r. - Panevėžys (duomenys neskelbtini) (23 t., 37-39 b.l.).

2018-12-20 Nr. 01-07-3146 raštu AB,,Panevėžio keliai“ pateikė duomenis apie AB,,Panevėžio keliai“ akcininkus (23 t., 46-49 b.l.).

2018-07-12 Nr. 4S-926 raštu Viešųjų pirkimų tarnyba tyrimui pateikė pirkimų audito sekų ataskaitą, iš kurios matyti, kad:

Pirkimui dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, AB,,Panevėžio keliai (E. V.) pasiūlymą pateikė 2016-07-04, 20:54 val.

Pirkimui dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km, UAB,,Šiaulių plentas“ (A. J.) pasiūlymą pateikė 2016-07-05, 08:56 val., AB,,Eurovia Lietuva“ (S. K.) pasiūlymą pateikė 2016-07-05, 08:42 val.

Pirkimui dėl A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, AB,,Panevėžio keliai (E. V.): pasiūlymą pateikė 2016-07-05, 09:03 val., UAB,,Šiaulių plentas“ (A. J.) pateikė 2016-07-05, 09:49 val. (23 t., 51-96 b.l.).

2018-11-14 Nr. (duomenys neskelbtini) raštu AB,,Eurovia Lietuva“ pateikė tyrimui: 2016-07-04 jungtinės veiklos sutartį su EUROVIA CS, Čekijos Respublika, iš kurios matyti, kad sutartis sudaryta dėl dalyvavimo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamame supaprastintame atvirame konkurse dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km asfalto dangos paprastojo remonto. Sutarties 3.6 punkte nurodyti preliminarūs kiekvieno iš partnerių įsipareigojimai, vykdant numatomą su Perkančiąja organizacija sudaryti sutartį: EUROVIA CS prisiimtų įsipareigojimų dalis bendroje konkursinėje kainoje sudaro apie 5 procentus nuo bendros sumos be PVM mokesčio. EUROVIA CS bus atsakinga už projekto koordinavimą, techninį konsultavimą ir kt. AB,,Eurovia Lietuva“ prisiimtų įsipareigojimų dalis bendroje konkursinėje kainoje sudaro apie 95 procentus nuo bendros sumos be PVM mokesčio. AB,,Eurovia Lietuva“ bus atsakinga už rangos darbus (23 t., 116-124 b.l.).

2018-10-18 Nr. (7.17.3) – PAS – 7066 VĮ,,Registrų centras“ pateikė tyrimui duomenis apie juridinio asmens AB,,Panevėžio keliai“ registraciją – juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, duomenis apie licencijuojamas veiklas (23 t., 126- 149 b.l.). 2018-12-07 Nr. (7.17.3) – PAS – 8117 VĮ,,Registrų centras“ pateikė tyrimui duomenis apie UAB,,Akvalda“ akcininkus (23 t., 151-153 b.l.).

2018-11-19 ADB,,Gjensidige“ elektroniniu paštu pateikė duomenis iš kurių matyti, kad UAB,,Šiaulių plentas“ buvo išduota draudimo laidavimo sutartis 2016-07-04 11:12 val. dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km paprastojo remonto viešojo pirkimo, tačiau UAB,,Šiaulių plentas“ nedalyvavo konkurse ir sutartis buvo anuliuota, mokėjimas nebuvo gautas (23 t., 161 b.l.).2018-11-16 raštu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė dokumentus: ERGO INSURANCE SE LIETUVOS FILIALO draudimo liudijimą Nr. 710-451-72262, 2016-07-01 dienos, išduotą draudėjui AB,,EUROVIA LIETUVA dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. asfalto dangos paprastojo remonto konkurso. Įmoka 60 Eur. Pasiūlymo laidavimo draudimo raštą Nr. PA 72262 prie draudimo liudijimo Nr.710-451-72262, AB,,EUROVIA Lietuva“ bendrovei dėl A2 kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. Pasirašytas elektroniniu parašu D. Š. 2016-07-04 13:53:52 val. LUMINOR banko išrašą – mokėjimo detales, iš kurių matyti, kad AB,,EUROVIA Lietuva“ 2016-07-05 sumokėjo ERGO INSURANCE SE LIETUVOS FILIALUI - 694 Eur. už įvairias sutartis, tarp jų ir už sutartį Nr. 710-451-72262 (23 t., 165-171 b.l.).

2019-01-03 raštu ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė informaciją ir dokumentus, iš kurių matyti, kad AB,,Panevėžio keliai“ 2016-06-30 buvo išduotas pasiūlymo laidavimo raštas Nr. 72216 dėl dalyvavimo viešajame pirkime dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km. 2016-07-07 AB,,Panevėžio keliai“ paprašė nutraukti išduotą pasiūlymo laidavimo draudimą, nes konkurse nuspręsta nedalyvauti ir paprašė grąžinti sumokėtą 29 Eur įmoką (23 t., 174-179 b.l.).

Dėl Kriminalinės žvalgybos veiksmų

Ikiteisminis tyrimas pradėtas atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir vadovaujantis jos metu gautais duomenimis, todėl spręsdamas dėl kaltinamųjų V. G., E. V., V. M., K. E., V. K., S. K., E. G. ir A. K. kaltę pagrindžiančių įrodymų teismas pirmiausia įvertina kriminalinės žvalgybos duomenų gavimo teisėtumą, t. y. ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu. Tokį bylos įrodymų vertinimą numato ir formuojama teismų praktika, kur išdėstyta, kad teismas privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, 2K-48-788/2018, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kriminalinės žvalgybos tyrimas prieš V. G. ir E. V. buvo pradėtas 2016-03-21 Panevėžio apygardos teismo nutartimis kriminalinės žvalgybos metu gavus informacijos, kad jie galimai daro nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Tyrimas pratęstas prieš minėtus asmenis, o 2016-06-17 papildomai KŽ tyrimas pradėtas prieš V. M. ir K. E., tyrimas vykdytas iki 2016-12-21 d. (24 t, b.l.1-15).

Nusikaltimas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje yra priskiriamas sunkiems nusikaltimams, todėl kriminalinės žvalgybos subjektas turėjo teisę pradėti ir tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą KŽĮ 8 straipsnio pagrindu. Byloje yra iš dalies išslaptinti prokurorų teikimai, Panevėžio apygardos teismo teisėjų nutartys, kuriomis sankcionuojami elektroninių ryšių tinklais asmenų perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas ir kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų pratęsimas, kai kurie reikšmingi faktiniai duomenys baudžiamojoje byloje buvo gauti kriminalinės žvalgybos metu. Visi slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo tinkamai sankcionuoti Panevėžio apygardos teismo teisėjų nutartimis. Prokurorų teikimuose ir teismo nutartyse matyti, kad buvo sankcionuotas techninių priemonių panaudojimas turint duomenų apie galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi VĮ „Automagistralė“ sudarant išskirtines sąlygas AB „Panevėžio keliai“ dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, tokiu būdu užtikrinant AB „Panevėžio keliai“ laimėjimą. Pažymėtina, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirtos ir išanalizuotos teismų nutartys taikyti atitinkamus kriminalinės žvalgybos veiksmus abiejų kaltinamųjų atžvilgiu bei ištirtas teisinis ir faktinis taikymo pagrindas. Jokių įstatymo pažeidimų, taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus nenustatyta, duomenys, gauti kriminalinės žvalgybos metu, yra gauti teisėtai ir pagrįstai ir pripažintini įrodymais. Šiuos duomenis patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėti faktiniai duomenys. Taigi, teisinio pagrindo atlikti KŽĮ 10, 11, 15 straipsniuose numatytus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvimas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. (29 t., b.l.39-130).

Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 -03-31 ikiteisminis tyrimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, buvo pradėtas tarnybinio pranešimo Nr. L-09-142 pagrindu. (1 t.,b.l.1-3). Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal byloje pateiktus dokumentus, atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, kaip ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu, slapto pobūdžio procesinės prievartos priemonės buvo sankcionuotos ir atliekamos tik prieš kaltinamuosius ir buvo siekiama surinkti duomenų apie galimai rengiamą, ir daromą nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kriminalinės žvalgybos ir neviešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai V. G., E. V., V. M., K. E. atžvilgiu atitiko baudžiamojo proceso tikslus ir nelaikytini neproporcingais pertekliniais ir skatinančiais daryti naujas nusikalstamas veikas, jie nevaržė kaltinamųjų laisvės pasirinkti teisingą elgesio variantą. Todėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu bei slaptų procesinių prievartos priemonių taikymo metu gauti duomenys pripažintini įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

Baigiamosios kalbose kaltinamųjų K. E., V. M., S. K. ir V. K. gynėjai akcentavo kaltinamojo akto trūkumus- sudėtingą sakinio struktūrą, kuri tęsiama per keletą lapų, dėl ko kaltinimas yra neaiškus, nelogiškas, todėl sunku suvokti kaltinimo minties nuoseklumą, tęstinumą ir logiškumą, o tai pažeidžia kaltinamojo teises- žinoti kuo kaltinamas ir teisę į teisingą teismą. Nurodoma, kad nuo tokio kaltinimo yra sudėtinga gintis, o tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas.

Atsakant į gynybos išreikštą kaltinamojo akto kritiką teismas pažymi, kad kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai nustatyti BPK 219 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką turi būti nurodyta padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai bei kitos svarbios aplinkybės.

Teismų praktikoje nurodoma, kad iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aišku, kokios yra kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie jos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Tokių konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių išdėstymo poreikį lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos sudėtį sudarantys požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-942/2016">2K-88-942/2016</a>, 2K-111-677/2016).

Teismas sutinka, kad kaltinamajame akte aprašant kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes sakinių konstrukcija yra ilga, tačiau teigti, kad kaltinimas yra nesuprantamas ir neaiškus ar neatitinka BK 219 straipsnio reikalavimų, o nuo tokio kaltinimo sunku gintis, nėra pagrindo. Teismo vertinimu tokia kaltinimo teksto konstrukcija sąlygota ne siekiant padaryti kaltinimą neaiškų, o dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, t.y. veiksmų tęstinumo, pažeidimo objekto ir pobūdžio sudėtingumo, kaltinamųjų užimamų pareigų numatytų jų pareiginėse instrukcijose aprašymo bei BK 228 straipsnyje numatytos veikos privalomų objektyvių ir subjektyvių požymių atskleidimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai minėtos nusikalstamą veiką apibūdinančios faktinės aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA1LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-105/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-105/2007">2K-105/2007</a>, 2K-7-198/2008, 2K-480/2012, 2K-222/2013, 2K-42-942/2016). Tai reiškia situaciją, kai kaltinamasis aktas nesuteikia pakankamai duomenų teismui neabejotinai, kompetentingai apsispręsti dėl apkaltinamojo ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-146/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-146/2012">2K-146/2012</a>, 2K-556/2012, 2K-1-696/2016, 2K-111-677/2016.

Prokurorei pagarsinus kaltinamąjį aktą visi kaltinamieji išskyrus V. K., patvirtino, kad kaltinimą supranta, V. K. nurodė, kad nesupranta jo esmės, tačiau įrodymų tyrimo metu davė parodymus apie jam pareikštų kaltinimų esmę ir aplinkybes.

Teismo vertinimu kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 punkte išvardytos aplinkybės, nusikalstamų veikų aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo turinį, atspindi veikos sudėties būtinus elementus ir visa, kas reikšminga visų kaltinamųjų taip pat ir V. K. veikos kvalifikavimui; kaltinamajame akte nurodytos padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės pakankamai išsamiai ir konkrečiai atskleidžia BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties turinį, todėl nei V. K. nei kitų kaltinamųjų teisė gintis nuo aiškaus ir suprantamo kaltinimo (BPK 22 straipsnio 3 dalis) nepažeista, kaltinamojo akto trūkumų, kurie trukdytų teismui tinkamai išnagrinėti bylą, įvertinti kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas bei kaltinimo pateiktus įrodymus nenustatyta.

Dėl

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo ir tokie veiksmai padaryti siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nėra kyšininkavimo požymių.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Viena iš galimų nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių yra kurstytojas, kuris BK 24 straipsnio 5 dalyje yra įvardintas kaip asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 6 dalyje bendrininku nurodytas padėjėjas- asmuo, kuris padeda daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis ir kt.

Teismų praktikoje kurstytojas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį yra suprantamas kaip nusikalstamos veikos iniciatorius, kuris sukelia kitiems asmenims pasiryžimą, norą padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYwLTMwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-160-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-160-303/2018">2K-160-303/2018</a>). Kurstymui yra keliamas konkretumo reikalavimas, veiksmai pripažįstami kurstymu, jei kitas asmuo yra palenkiamas daryti konkrečią nusikalstamą veiką (ar vieną iš vienarūšių nusikalstamų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-531/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-531/2013">2K-531/2013</a>). Kurstymas visada turi būti ne tik konkretus, bet ir realus. Pasirinkti kurstymo būdai gali būti įvairūs: įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan. Jų pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės. (Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkyLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-292-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-292-303/2020">2K-292-303/2020</a>)

V. G. ir E. V. buvo kaltinami sukurstę K. E. ir V. M. ir padėję jiems piktnaudžiauti tarnyba.

Aptariant šią kaltinimo dalį iš bylos duomenų matyti, kad Direkcija tris Kelio A2 ruožus buvo įtraukusi į remontuotinų kelių sąrašą. Apie tai dar 2016 m. vasario mėn. buvo žinoma V. G.- kratos metu V. G. USB atmintinėje rastos remontuotinų kelio ruožų nuotraukos, darytos 2016-02-16-17 dienomis. Liudytojas E. K. patvirtino, kad 2016 m. vadovas S. S. paprašė važiuojant į Vilnių, apžiūrėti magistralės defektus ir padaryti nuotraukas, kur defektuoti ruožai. Defektai buvo plika akimi matomi, lopai atsilupę buvo, ten šlamų technologija buvo, 3-4 vietas tokias rado, nufotografavo telefonu ir atidavė S. S.. Kad remontuotinų kelių projektų ruošimas buvo Direkcijos pareiga patvirtina pavedimo sutartis 2012-10-12 pasirašyta tarp Direkcijos ir VĮ „Automagistralė“, dėl teisių ir pareigų pasiskirstymo. Joje nurodyta, kad statinio projektavimo darbai yra numatyti Direkcijos atsakomybei. Sutartyje taip pat numatyta, kad VĮ „Automagistralė“, patikėjimo teise valdo, naudoja ir disponuoja valstybinės reikšmės keliais ir jų užimama valstybine žeme(16 t.,.b.l. 147-150). Liudytojai Z. P., R. I. patvirtino, kad nors projektų ruošimas buvo Direkcijos pareiga, tačiau pagal susiklosčiusią praktiką projektinę dokumentaciją dėl paprastųjų remontų rengdavo VĮ„Automagistralė“ gamybinis – techninis skyrius, nors teisės aktai įpareigoja projektus rengti pačią Direkciją. Tokią praktiką tarp Direkcijos ir VĮ „Automagistralė“ patvirtina ir kaltinamųjų V. M., K. E. parodymai. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie pateikė Direkcijai informaciją apie remontuotinus ruožus, tačiau galutinai tris ruožus atrinko Direkcija ir pranešė parengti remontuotinų ruožų projektus. Direkcija, taupydama lėšas, kad būtų greičiau, pasakė įmonei padaryti juodraštinius projektus, juos paruošė techninis skyrius ir pateikė Kelių direkcijai. K. E. parodė, kad Kelių direkcija pareikalavo, kad būtų išbraukti iš dokumentacijos ženklinimo darbai ir įtrauktas SAMI sluoksnis. Daug informacijos ir žinių dėl SAMI sluoksnio neturėjo, todėl teko konsultuotis su V. G. dėl SAMI sluoksnio įrengimo. Liudytojas M. R., „Automagistralės“ direktoriaus pavaduotojas, parodė, kad už projektinės dokumentacijos rengimą buvo atsakingi S. K., V. K. ir K. E., kurie savo parašais patvirtino dokumentacijos turinio teisingumą.

Iš bylos faktinių duomenų matyti, kad tarp „Automagistralės“ vadovų V. M. ir jo pavaduotojo K. E. bei tarp AB „Panevėžio keliai“ vieno iš vadovų V. G. ir jo pavaduotojo E. V. buvo susiklostę betarpiški, neformalūs santykiai, pasireiškę neformaliu draugišku bendravimu darbiniais klausimais, juos patvirtino kaltinamieji, nurodydami, kad visi daug metų dirba toje pačioje srityje ir yra pažįstami.

Nagrinėjamoje byloje įrodymus analizuojant chronologine tvarka matyti, kad V. G. telefoninio pokalbio su K. E. turinys 2016-03-30 rodo, kad ne V. G. skambina K. E. ir prašo, siūlo ar įtikinėja leisti pateikti savo projektų variantus, įtikinėja leisti ruošti AB „Panevėžio keliai“ projektus VĮ „Automagistralė“ vardu, o būtent K. E. skambina V. G. pasiūlo „ davai, aš tau sąmatas, dabar nori skelbti konkursą šlamų, o rezultato neturiu“. V. G. sutinka jas pristatyti važiuodamas pro šalį. K. E. prašo pristatyti jas arba pačiam arba S. ir „mes tada vežam šitam sakė nori konkursėlį skelbti“. Kaip galima suprasti iš pokalbio konteksto būtent K. E. reikia paslaugos iš AB „Panevėžio keliai“ tam, kad turėtų rezultatą šlamų konkursui. Kaltinamieji V. G. ir K. E., paaiškindami pokalbio turinį teigė, kad jie kalbėjo ne dėl šioje byloje aptariamų konkursų, o dėl (duomenys neskelbtini) sustojimo aikštės, nes buvo paruošta sąmata, buvo tikimasi gauti lėšų iš Direkcijos, darbai buvo 2015 metais, o darbų įvykdymo terminas 2016 m., tačiau teismo vertinimu tai pagrindžiančių aplinkybių byloje nėra. Tą pačią dieną V. G. kalbasi su V. M. dėl „popieriukų“ atvežimo, o V. G. aiškina, kad ir K. jau jų prašė. Šio pokalbio turinys patvirtina, jog iniciatorius prašantis iš V. G. paslaugos buvo V. M. pavaduotojas K. E.. Sekančių dienų pokalbių tarp V. G. ir E. V., V. G. ir K. E. bei V. M. turinys rodo, kad kalbama apie AB „Panevėžio keliai“ ruošiamus A2 kelio trijų ruožų remonto dokumentus ir skaičiavimo lenteles, aptariami juose esami skaičiai, kilometražas ruošiantis būsimiems kelio remonto konkursams, kas taip pat paneigia, jog pokalbiai susiję ne su šioje byloje aptariamu kelio A2 ruožų remontu, o su kitais projektais, ką apie 2016-03-30 d. pokalbį teigė K. E.. V. G. priekaištauja E. V. dėl pastarojo pavaldžių darbuotojų blogai atlikto paskaičiavimo, jei atkirptų kilometražą bent 100 metrų, matytų kad mažos vertės, dabar jau vėlu, kas leidžia manyti, kad projektai ruošiami jog viešasis pirkimas būtų ruošiamas apklausos būdu (24 t. b.l.71-75). Iš įrašo Nr. 509 matyti, kad 2016-03-31, kalbasi V. G. ir E. V.. E. V. sako, kad gera jo mintis, jei ima, kiek norėjo antrame ruože, „aštuonis“, tai tilptų į apklausos būdu atliekamą dalyką, o jeigu „vienuolika su trupučiu“ tai tikrai ne. V. G. liepia paruošti rytojui visus tuos pasiūlymus ir pyksta, kad tris savaites E. V. padėjęs laikė stalčiuje. E. V. sako, kad jeigu antrame ruože jie pamodeliuotų kažką kitą, jie įtiktų pagal jų norus. Šio pokalbio tarp V. G. ir E. V. turinys taip pat rodo, jog projektai ruošiami ne AB „Panevėžio keliai“ iniciatyva, o pagal „jų norus“, kas leidžia manyti, jog yra vykdomi norai, kad atliekamų darbų kaina tilptų į viešojo pirkimo apklausos būdu organizavimą. Nors kaltinamieji E. V. ir V. G. paaiškindami pokalbio turinį teigė, kad šis ir kiti jų pokalbiai buvo susiję su Žemaitkiemio sankryžoje vykdomais darbais, tačiau tai paneigia kratos metu AB „Panevėžio keliai“ R. K. kabinete segtuve PAKETAS Nr. 2 rasti dokumentai, 381-389 lapuose, t.y. 2016-04-01 dienos Lokalinė sąmata, kurioje prierašas prie kilometražo - nupjauti ir k., lentelė su raudona vidurine eilute. Perdaryta sąmata į 138 000 Eur iš 150 000, susiaurinant atkarpą. V. G. liepė E. V. nukirpti 100 metrų, jie susiaurino ir gavo mažiau nei 140 000, t.y. 138 000. Vėlesni pokalbių įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog kaltinamieji V. G. ir E. V. tariasi kam ir kur pristatyti paruoštus dokumentus K. E., ar jo vadui, V. G. planuoja su jais susitikti, kas teismo vertinimu rodo, jog V. M. taip pat žino, kad projektus ruošia AB „Panevėžio keliai“. V. G. liepia E. V. paruošti rytojui visus tuos pasiūlymus keliais variantais. Vėlesnių kaltinamųjų pokalbių Nr. (duomenys neskelbtini) turinys leidžia spręsti, kad tariamasi dėl V. G. susitikimo su K. E. ir V.M. D., tuo pat metu V. G. intensyviai bendrauja su E. V. ir aptaria projektų detales. Iš 2016-04-08 pokalbio Nr. (duomenys neskelbtini) tarp V. G. ir V. M. matyti, kad V. M. klausia, kas turi atvažiuoti, nes jo vyrai jau norėjo į Vilnių važiuoti, bet jis pristabdė. V. G. sako, kad jam dar nesuformulavo užduoties, tegul jisai persižiūri ir viskas, tegul nevažiuoja dar tenai. Vėlesnio tos pačios dienos pokalbio Nr.930 2016-04-08 tarp V. G. ir V. M. turinys rodo, kad V. M. netenkina AB „Panevėžio keliai“ paruošti dokumentai. V. M. sako :„ Ten, kur vakar atidavėt, tai truputėlį negerai, mes užtraukėm, uždelsėm ir pas jį dabar ten viskas pakabinta, jam ten ne tiek svarbu, kiek jam svarbu.„Gal... galvoju dabar kaip, paėmiau...jam tas dalykas netiko.“, „Tai va. sako, kodėl, kur tu buvai, iš karto reikėjo, juk čia žiūrėk, sako, pas mane...pasakyk kaip tada, aš sakau, gerai, pasikalbėsiu, pažiūrėsiu. Pamastom, pažiūrim“. V. G. sako, kad dabar taip staigiai neišspręs. Nors kaltinamieji V. M. ir V. G. komentuodami šį pokalbį teigė, kad jis nesusijęs su byla, o buvo dėl VĮ „Automagistralė“ skelbto konkurso dėl asfalto pirkimo, tačiau teismo vertinimu kiti toliau sekantys kaltinamųjų pokalbiai rodo, kad tikslingai kalbama apie šioje byloje aptariamų kelio ruožų projektų ruošimą. Iš 2016-04-08 K. E. ir E. V. pokalbio matyti, kad AB „Panevėžio keliai“ paruošti dokumentai netenkina ir K. E., nes jis E. V. sako „Aš leidžiu... aš pasirašiau, galvojau atvažiuosit, dar kažką pasakyti“, „Jūs panevėžiečiai, jūs esat kažkokie keisti. V. nuvažiuoja...mėnesį negalėjot, dvi savaites neatvažiavo, nuvažiuoju į Panevėžį, atvažiavo be nieko. Vakar kažką įteikė kažką, taip nedaroma, vyrai, rimti reikalai sprendžiasi normaliai, aš atiduodu S. projektą ir jisai veža direktoriui ir skelbiam, konkursas yra..... Aš jau supykęs esu ant jūsų. Leidžiu taip, kaip aš paruošęs savo medžiagą“, „Mes skelbiam konkursą, atiduodu S., va dabar nunešiau, ir mes duodam į direkciją pirmadienį, viskas, dabar važiuok į direkciją pas I.“. Iš šių bylos faktinių duomenų seka išvada, kad prašomų projektų variantus ruošia AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai, juos taiso, vėluoja pateikti dėl ko K. E. teigia supykęs ir planuoja skelbti konkursą pagal savo paruoštą medžiagą.

Nors kaltinime nurodyta, kad K. E. ir V. M. buvo V. G. ir E. V. sukurstyti suteikti informaciją apie planuojamus remontuoti kelio ruožus, kuri reikalinga paruošti projektinei dokumentacijai ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis 2016 m. vasario mėn., tačiau teismo vertinimu tokių duomenų byloje nėra nustatyta, o iš kriminalinės žvalgybos medžiagos ir raštinių bylos įrodymų nėra neginčijamų duomenų apie VĮ “Automagistralė“ valstybės tarnautojams prilygintų asmenų sukurstymą tokią dokumentaciją suteikti.

Nustatyta, kad pirmas, turėdamas draugiškus ryšius į AB „Panevėžio keliai“ kreipiasi K. E. 2016-03-30 prašydamas rezultato šlamų konkursui. Ir tik po to, V. G. ir E. V., pasitelkdami sau pavaldžius darbuotojus labai aktyviai įsitraukia į projektų ruošimo procesą, be to V. G. jau turi pasidaręs defektinių ruožų fotonuotraukas, kurios pasak kaltinamojo parodymų ir buvo darytos ruošiantis būsimiems konkursams. Iš S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jo tiesioginis vadovas K. E. pasakė, kad reikia padaryti šlamų projektus trims kelio A2 ruožams, kurie minimi įtarime. Širvintų tarnybos inžinierius D. B. sužymėjo tų ruožų pažeidimus, pasižiūrėjo provėžų gylį, suskaičiavo kiekius. Po to pagal šituos defektus jie pradėjo konsultuotis su AB,,Panevėžio keliai“, nes jie galėjo dirbti su šlamo danga. Pradėjo spausti terminai, atvažiavo E. V., atvežė paruoštą techninę specifikaciją, darbų kiekių žiniaraščius, sąmatas. Kieno iniciatyva E. V. atvežė šiuos dokumentus, jis nežino. Jis buvo sakęs K. E., kad reikia pagalbos, vėliau atvažiavo E. V. ir atvežė dokumentus. Kaltinamojo S. K. parodymai, K. E. 2016-03-30 telefoninis pokalbis su V. G. teismui leidžia spręsti, jog iniciatyva kreiptis į AB „Panevėžio keliai“ dėl projektų ruošimo buvo iš VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojo K. E.. Tai, kad K. E. ir V. M. yra suinteresuoti, jog AB „Panevėžio keliai“ paruoštų šlamų projektus iš dalies patvirtina jų parodymai, kad VĮ „Automagistralė“ pagal sutartį su Direkcija projektavimo darbus daryti nepriklauso, už projektavimo paslaugą tada Direkcija turėtų mokėti iki 5 proc. nuo konkurso sumos, tai didelė suma, taip Direkcija sutaupo didelius pinigus, o dabar už tuos 3 kelio ruožus projektus nemokamai paruošė įmonės darbuotojai. Vėlesni E. V. ir S. K. pokalbiai Nr.618, 657 rodo, kad E. V. nori atvažiuoti pažiūrėti dokumentų, S. K. sako, kad jam liepė nuvežti projektą ir padėti ant stalo I.. Sutaria, kad pirmadienį atvažiuos pasižiūrėti, bendrus principus, nenori kalbėti telefonu. Iš 2016-04-11 E. V. ir V. G. pokalbio Nr.716 matyti, kad jie nežino, kaip bus dėl šlamų, viskas vežama pirminiame variante, kalba apie tai, kad antrą kartą kartos, nežino dėl tų suskaidymų, V. G. klausia, ar nėra to sluoksnio, E. V. sako, kad pagal jį tik tas vienas. Jis prasuko, parodė, to pamodeliavimo nebus, sako, kad galbūt išsisuks iš situacijos, po to leidžia koreguoti. Kito Nr.1070 pokalbio metu V. G. klausia K. E. ar peržiūrėjo A2 kelio sąmatas, nori atvažiuoti, K. E. atsako, kad atvažiuoti nepakanka, reikia turėti kažką parašyta. Iš tolesnio V. G. ir E. V. pokalbio Nr. 1071 galima suprasti, kad E. V. nepavykus pateikti koreguotus dokumentus, V. G. liepia duoti antrus egzempliorius ir jis pats anksti ryte važiuos, liepia padaryti antrą variantą, tą, kur jis nuvežė, šiandien atvažiuos ir susitars. Iš kratos pas V. G. metu paimtos USB atmintinės turinio matyti, kad dokumentai VĮ “Automagistralė“ projektinės dokumentacijos viršelis, šlamo aiškinamasis raštas, darbų kiekiai, aiškinamieji raštai kiti projektui ruošti reikalingi dokumentai atskiriems kelio ruožams sukurti S. K. 2016-02-09 -2016-02-29 laikotarpiu į V. G. USB atmintinę sukelti 2016-04-19, t.y. tik tuomet, kai V. G. važiavo pas K. E. antrą kartą derinti projektinės dokumentacijos ir po to dokumentacija vėl buvo daroma iš naujo atskirai trimis atskirais projektais.

V. G. parodė, kad dėl konkursinių sąlygų nei su V. M., nei su S. K. nebendravo, su K. E. yra bendravęs ne dėl šio konkurso, o dėl Ž. sankryžos. Projektinių kainų nežinojo, VĮ „Automagistralę“ konsultavo dėl projektavimo darbų bet kainų neaptarinėjo, konsultacija buvo dėl SAMI sluoksnio įrengimo ir kokius reikalavimus turi tenkinti medžiagos. E. V. nurodė, kad su K. E. daug bendravo darbiniais klausimais, nes yra atsakingas už projektinės dokumentacijos pateikimą statybos vadovams. R. K. nurodė paskaičiuoti šioje byloje aptariamų trijų kelio ruožų kainas įvairiais remonto būdais, nes buvo žinoma, kad šiuose ruožuose bus skelbiamas viešasis pirkimas, buvo duota užduotis parengti savikainos įkainius darbams tam kad iš anksto pasiruoši būsimiems pirkimams, paskaičiavimai buvo tik vidiniam naudojimui.

Teismui įvertinus kaltinamųjų parodymus, rašytinius įrodymus, kriminalinės žvalgybos duomenis neginčijamų įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, jog 2016 m. vasario mėn. ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytoje vietoje V. G. kartu su E. V. sukurstė K. E. ir V. M. suteikti informaciją apie planuojamus remontuoti kelio ruožus, kuri reikalinga paruošti projektinei dokumentacijai, nenustatyta. Iš 2017-09-28 Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikto rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad funkcija rinkti ir apdoroti informaciją apie valstybinės reikšmės kelių būklę, atliekamus kelių priežiūros ir remonto darbus yra priskirta Kelių direkcijos Valstybinių kelių priežiūros skyriaus vyriausiesiems specialistams M. M. ir M. L.. Vadovaujantis Pirkimo taisyklėmis, pagal nusistovėjusią praktiką ir atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2016 metais valstybinių kelių savininko teises įgyvendino valstybės įmonės, atsakingos už kelių priežiūrą, tarp jų ir VĮ „Automagistralė“, Kelių direkcijos Priežiūros skyrius kreipėsi į valstybės įmones, atsakingas už kelių priežiūrą, tarp jų ir į VĮ „Automagistralė“, kad šios pateiktų remontuotinų kelių preliminarius sąrašus kitiems metams. VĮ „Automagistralė“, kaip ir kitos valstybės įmonės, atlikusi kelių apžiūras ir remontuotinų ruožų defektavimą, sudarė preliminarių remontuotinų kelių ruožų sąrašą, kurį pateikė Kelių direkcijos vadovybei. Teismui nėra abejonės, kad tokia informacija nebuvo skirta tik Direkcijos vidiniam naudojimui ir buvo vieša, todėl visi suinteresuoti asmenys ją galėjo žinoti ir ruoštis būsimiems konkursams. J. G., kuris Direkcijoje aptariamu laiku dirbo direktoriaus pavaduotoju parodė, kad einamaisiais metais, vasaros pabaigoje kelius prižiūrinčios įmonės pateikdavo savo siūlymus dėl remontuojamų ateinančiais metais kelių ruožų. Gaudavo sąrašus, pateikdavo Kelių transporto tyrimo institutui, kad atliktų analizę. Išrikiuodavo pagal prioritetus, numatomi remontuoti keliai, kelių ruožai būdavo viešinami –duomenų neslėpdavo, o įgyvendinimas priklausė nuo finansavimo. Aptarti įrodymai paaiškina V. G. parodymus dėl defektuotų ruožų fotonuotraukų, darytų 2016 m. vasario mėn., kratos metu rastų jo USB atmintinėje, kurios buvo sukurtos 2016-02-16-17, o nuotraukose užfiksuotas AB „Panevėžio keliai“ automobilis, kas teismui leidžia manyto, jog bendrovė galėjo ruoštis viešiesiems pirkimams iš anksto. Toks įrodymas nepagrindžia V. M. ir K. E. sukurstymo fakto, o V. G. parodymai, kad AB „Panevėžio keliai“ iš anksto ruošėsi viešiesiems pirkimams yra pagrįsti J. G. parodymais bei Direkcijos raštu.

Aptartas pokalbių turinys, kaltinamųjų parodymai ir kiti aptarti įrodymai patvirtina tik tai, kad AB „Panevėžio keliai“ žinojo dėl kokių kelio ruožų remontų Direkcija skelbs pirkimus ir sutiko su K. E. prašymu paruošti šlamų projektų technines specifikacijas ir projektinę dokumentaciją, kad VĮ „Automagistralė“ juos pristatytų Direkcijai viešųjų pirkimų dokumentų tolesniam ruošimui. V. G. ir E. V. bendravo su VĮ „Automagistralė“ vadovais V. M. ir K. E., susitarė jiems pateikti ir pateikė AB „Panevėžio keliai“ darbuotojų paruoštą dokumentaciją, kurią K. E., V. K. pasirašė, o S. K. nežymiai pataisė, tačiau to nepakanka išvadai, jog tokiais V. G. ir E. V. veiksmais K. E. ir V. M. buvo kurstomi daryti nusikalstamą veiką. Aktyvus V. G. ir E. V. dalyvavimas projektų ruošime, jų nuolatinis bendravimas su K. E., V. M. ir S. K. projektų ruošimo, derinimo klausimais, suinteresuotumas dėl rezultato, aptariamoje situacijoje neįrodo, kad tokiu aktyviu dalyvavimu valstybės tarnautojams prilyginami asmenys buvo kurstomi piktnaudžiauti tarnyba.

Jau anksčiau nurodytoje teismu praktikoje aiškinama, kad kurstymas turi pasireikšti konkrečiu būdu (įtikinėjimas, prašymas, pažadas, piktnaudžiavimas autoritetu ir pan.), kurio pasirinkimą paprastai lemia kurstytojo ar kurstomo asmens savybės, situacijos aplinkybės. Teismo vertinimu toks kurstytojo kaip bendrininko veikimo būdas turi būti atskleistas ir nurodytas kaltinamajame akte, tačiau kaltinamajame akte E. V. ir V. G. kaip kurstytojų veiksmai nėra atskleisti, to nepavyko nustatyti ir bylos nagrinėjimo metu. Iš pokalbių turinio matyti, kad jokio įtikinėjimo ar prašymų leisti projektuoti VĮ „Automagistralė‘ vardu projektus nėra, o priešingai, dominuoja K. E. vadovaujantis tonas ir reikalavimai V. G., nenustatyta, jokių V. G. pažadų VĮ“Automagistralė“, V. M., K. E., t.y. nenustatyta joks konkretus būdas kaip jie buvo sukurstyti piktnaudžiauti tarnyba. Vien ta aplinkybė, kad tarp VĮ„Automagistralė“ vadovų V. M., K. E., V. G., E. V. buvo susiklostę betarpiški, neformalūs santykiai, pasireiškę neformaliu draugišku bendravimu darbiniais klausimais, neleidžia spręsti, jog dėl tokių santykių K. E. ir V. M. buvo sukurstyti, tačiau leidžia manyti, kad būtent dėl tokių draugiškų ryšių K. E. kreipėsi į V. G. duodamas sąmatas ir prašydamas rezultato dėl šlamų konkurso, o V. G. ir E. V. vėliau labai aktyviai įsitraukė į projektavimo procesus. Kaltinamieji patvirtino, kad visi savo profesinę karjerą daugybę metų vykdo kelių tiesimo srityje, yra seniai pažįstami, tačiau vien tokio jų pažinties ir bendravimo fakto nepakanka įrodyti, kad V. G. ir E. V. sukurstė V. M. ir K. E. suteikti informaciją apie planuojamus remontuoti Kelio ruožus, kuri reikalinga parengti Kelio ruožų projektinei dokumentacijai, nes nustatyta, kad tokia informacija buvo vieša.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir išsamia byloje esančių duomenų analize konstatuoja, kad kaltinimo pateiktų įrodymų nepakanka padaryti išvadą, jog 2016 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytoje vietoje, V. G. su E. V. sukurstė K. E. ir V. M. suteikti jiems informaciją apie planuojamus remontuoti Kelio ruožus, kuri reikalinga paruošti projektinei dokumentacijai. Po to, K. E. ir V. M. suteikė E. V. ir V. G. informaciją, reikalingą parengti Kelio ruožų projektinei dokumentacijai ir tokiu būdu sudarė sąlygas bei leido jiems parengti projektinę dokumentaciją Kelio ruožams remontuoti K. E., S. K. ir V. K. vardu.

Kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai, kad V. G. ir E. V., pasitelkę AB „Panevėžio keliai“ darbuotojus R. K., K. V., M. T., A. P., P. S. ir A. Z., davė jiems nurodymus parengti išskirtinai AB „Panevėžio keliai“ palankias projektinės dokumentacijos dalis VĮ „Automagistralė“ darbuotojų K. E., S. K. ir V. K. vardu, joje įrašant AB Panevėžio keliai“ išskirtinai palankias ir kitų tiekėjų konkurenciją ribojančias sąlygas o dėl tokių visų bendrininkų bendrų veiksmų buvo įgyvendintas nusikalstamas sumanymas, tai yra, AB,,Panevėžio keliai“ atstovai V. G. ir E. V., AB,,Panevėžio keliai“ naudai ir interesais parengė projektinę dokumentaciją išskirtinai AB,,Panevėžio keliai“ palankiomis sąlygomis, kuri buvo panaudota Direkcijai skelbiant viešuosius pirkimus, be to, siekiant užmaskuoti nusikalstamą veiką ir nusikalstamo sumanymo tikslus, imituoti konkurenciją, AB,,Panevėžio keliai“ susitarė su kitais tiekėjais dėl fiktyvaus konkuravimo ir tokiu būdu buvo nuslėpta, jog iš tiesų visi konkursai buvo laimėti AB,,Panevėžio keliai“ naudai, be to, tokiu būdu parengus projektinę dokumentaciją, buvo parinktas netinkamas Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km remonto būdas, kuris nepanaikino provėžų atsiradimo priežasčių ir nesustabdė tolesnio jų formavimosi, dėl ko 2017-09-15 šiame kelio ruože buvo nustatytos provėžos, taip padėjo V. M., K. E., S. K. ir V. K. piktnaudžiauti tarnyba. Toliau nuosprendyje, siekdamas nustatyti visas su kaltinimais susijusias aplinkybes, teismas atskirai aptars apie kiekvieną kaltinime nurodytą konkurenciją ribojančią sąlygą.

Kaltinime nurodyta, kad AB „Panevėžio keliai“ VĮ ‚Automagistralė“ vardu paruošdami A2 kelio ruožų projektinę dokumentaciją numatė sau iškirtinai palankias ir kitų tiekėjų konkurenciją ribojančias sąlygas dėl šlamo dangos įrengimo, įtempius absorbuojančios membranos (SAM) įregimo, nes tokią technologiją turėjo tik AB „Panevėžio keliai“, numatė, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI bei projektinėje dokumentacijoje nurodė išimtinai AB „ Panevėžio keliai“ palankias darbų kainas.

Įvertinęs įrodymus dėl šių sąlygų teismas sprendžia, kad kaltinimo dalis dėl projektinės dokumentacijos specifikacijoje įrašytų išskirtinai AB „Panevėžio keliai“ palankių sąlygų, dėl šlamo dangos ir įtempius absorbuojančios membranos įrengimo bei tai, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI nėra įrodyta, o šios projektinės dokumentacijos sąlygos nebuvo išskirtinės vienam tiekėjui, todėl negalėjo apriboti kitų tiekėjų konkurencijos.

Kaltinamieji V. G., V. M. parodė, kad paprastojo remonto remontuojamuose automagistralės kelio ruožuose nebuvo galimybės atlikti jokiu kitokiu būdu, o tik naudojant šlamo technologiją jei nesirenkama daryti kapitalinį remontą. V. M. parodė, kad kai įvyko autoįvykiai su motociklininkais, važiavo į Kelių direkciją pas direktorių E. S. su raštu, kad būtinas tų ruožų remontas, nes žūsta žmonės, jis savo kabinete davė nurodymus, atlikti tuose ruožuose šlamų projektavimo darbus. Tai, kad aptariami kelio ruožai buvo blogos būklės patvirtina Č. M. parodymai, kad administracija nuspręsdavo, kokiu būdu bus remontuojama danga pagal gautų lėšų galimybes. Tarnyba tvarkė plyšius prieš šlamą, šlamas tik atkartoja buvusią dangą, todėl lygumo reikalavimus pasiektų sunkokai. Liudytojas M. R. parodė, kad kelio ruožo A2 Vilnius – Panevėžys nuo 58 iki 61 km buvo pats pirmasis darytas apie 2000 metus šlamais, keistai atrodė, kad tokiam magistraliniam keliui buvo numatyta ir tuo metu padaryta šlamo kelio danga. Pirmas bandymas buvo ir toliau buvo plėtojamas iki šiol. Liudytojas Z. P. patvirtino, kad pasirinktą remonto būdą sąlygojo tai, kad prieš tai tuose ruožuose buvo kloti šlamai, kurių paskirtis prailginti dangos tarnavimo laiką, rato sukibimą su danga ir panaikinti provėžas, matė, kad remonto būdas gali būti tik šlamu, kitaip būtų labai didelės investicijos ir tai būtų ne paprastasis remontas, pagrindo kapitaliniam remontui nebuvo. Anot liudytojo, kito sprendimo kaip šlamai remontuojant paprastojo remonto būdu neįsivaizduoja, nes remontuoti kapitališkai jau kita biudžeto eilutė, tai valstybės investicijų programa. Liudytojas J. G. patvirtino V. M. parodymus, kad kelius prižiūrinčių įmonių pasiūlymus dėl remontuojamų kelių ruožų pateikdavo Kelių transporto tyrimo institutui, kad atliktų analizę. Išrikiuodavo remonto reikalaujančius kelius pagal prioritetus, paprastojo remonto paskirtis pratęsti kelio egzistavimą 5-10 metų, šlamai nebuvo naujas ar išskirtinis būdas remontuoti kelius. Kelių direkcijos išankstinė pozicija buvo dėl pinigų taupymo, kuo daugiau padengti kelių įvairiais remonto būdais, kad nors 5-10 metams sustabdyti dangos irimą, todėl rinkdavosi šlamus. Liudytojų parodymus patvirtina rašytiniai įrodymai- 2002-2015 Valstybinės kelių priežiūros ir plėtros programos 3.5. punktas, kuriame numatyta kad atsižvelgiant į sumažėjusį finansavimą būtina kuo efektyviau nustatyti prioritetus ir lėšas skirtyti tikslingiausiu būdu (32 t, b.l.183-187). Direkcijos veiklos ataskaitoje už 2016 metus taip pat atspindima Direkcijos pozicija dėl paviršiaus apdaro paprastojo remonto darbų neturint pakankamai lėšų kapitaliniam remontui atlikti, nurodyta, kad toks remonto būdas leidžia 5-7 metams sustabdyti dangos irimą ir yra veiksminga priemonė trumpesniu laikotarpiu (36 t, 162 b.l.). Tai, kad kelio ruožų remontas naudojant šlamus buvo vienintelis šioje situacijoje galimas būdas patvirtina pačios Direkcijos parengti ir patvirtinti Automobilių kelių remonto planavimo normatyvai. Juose nurodyta, kad paviršiaus apdorojimas šlamais (1 cm) atliekamas kai nukrypimas nuo projektinio skersinio nuolydžio yra mažas; vyrauja maži/vidutiniai išilginiai, skersiniai ir tinkliniai plyšiai, mažos provėžos, mažai suirę lopai, vidutinis ir/ar didelis bitumo išplaukimas, iškorėjimas, tikėtinas dangos tarnavimo laikas 3-7 metai (t 29, b.l.120-152). VĮ „Automagistralė“ paruošti kelių ruožų defektiniai aktai patvirtina remontuotinuose kelio ruožuose nustatytus defektus – išilginius ir skersinius plyšius, tinklus, lopus ir duobes, paviršiaus deformaciją, vėžes, paviršiaus defektus ir bitumo išplaukimą, o taip pat numatytas darbų rūšis defektų ištaisymui tame tarpe ir SAMI sluoksnio įrengimą bei kelio dangos paviršiaus apsauginio sluoksnio įrengimą iš šlamo mišinio. Šie aktai pasirašyti VĮ „Automagistralė“ atstovų S. K. bei K. E. bei suderinti su Direkcijos atstovu E. G. ir yra pateikti Direkcijai kartu VĮ„Auotomagistralė“ projektais (14 t, b.l.49, 77, 160, 32 t, b.l.163-165). Kelių priežiūros tarnybos (buvusi VĮ „Automagistralė“) raštas patvirtina, kad 2008-2018 m. šlamai buvo naudoti remontuojant įvairių Lietuvos kelių ruožus, kur šiuos darbus atliko UAB „Šiaulių plentas“, AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“. (29 t, b.l.161). Bylos nagrinėjimo metu gynybos iniciatyva pateikti dokumentai iš Direkcijos organizuotų konkursų patvirtina, kad 2011-02-03 kelio A2 ruože Širvintų-Ukmergės rajonuose paprastasis remontas vyko šlamų būdu (31 t, b.l.184.) 2016 m. konkursą dėl kelio Telšiai-Seda paprastojo remonto atlikimo įrengiant šlamo dangą laimėjo AB „Eurovia Lietuva“, kuri, anot kaltinimo, neturėjo kaltinime minimo šlamo dangos kontrolės sistemos sertifikato. AB „ Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius S. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad reikalavimas konkurso sąlygose turėti šlamo dangos vidinės kontrolės sistemą yra išskirtinai pritaikytas AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“, daugiau niekas to neturi, o SAMI sluoksnis jų nediskriminuoja. S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendrovė tuo metu nedarė šlamų, bet yra didelės grupės nariai, susiekė su čekų bendrove, kuri darė šlamus ir nusprendė pabandyti duoti pasiūlymą. Reikėjo iš Čekijos atsivežti įrangą, buvo nekonkurencingi toje vietoje tai pralaimėjo. Konkurso sąlygas matė, pagal patirtį ir praktiką jos nebuvo išskirtinės, šlamų technologija nėra populiari, tai savaime sukuria išskirtinumą, bet nusipirkti gali kiekvienas, nors pasaulyje ta technologija populiari labai. Lietuvoje šlamų mašinas turi „ Panevėžio keliai“, „Ukmergės keliai“, „Šiaulių keliai“ turėjo panašią technologiją. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad šlamo įrengimo medžiagas turėjo vietoje, galėjo ją pasigaminti, o technologinę įrangą planavo nuomotis iš Čekijos ar Slovakijos. Liudytojas R. P. patvirtino, kad „AB „Eurovia Lietuva“ buvo nuostolingi visi trys ruožai, buvo priimtas sprendimas mažiausiai nuostolingame ruože dalyvauti, nes norint įrenginėti šlamus, reikėjo turėti sertifikatus, kad juos įsidiegti reikėjo įrengti bandomąjį ruožą, kad įeiti į rinką, tokia buvo dalyvavimo priežastis. Konkurse dalyvavo su „Eurovia CS“ Čekijos padaliniu, kurie turėjo sertifikatą. Iš byloje esančios „Eurovia Lietuva“ 2016-07-04 jungtinės veiklos sutarties su Čekijoje registruota bendrove EUROVIA CS, matyti, jog sutartis sudaryta, kad bendrovė galėtų pateikti pasiūlymą dėl šlamo dangos įrengimo. Sutartyje numatyta, kad EUROVIA CS įsipareigojimų dalis sudaro apie 5 proc., ji bus atsakinga už projekto koordinavimą, techninį konsultavimą. „Eurovia Lietuva“ įsipareigojimų dalis sudaro apie 95 proc., ji bus atsakinga už rangos darbus. Tai, kad „Eurovia Lietuva“ buvo rangovu 2008-2018 m. remontuojant kelius šlamo danga patvirtina Kelių priežiūros tarnybos raštas (29 t, b.l.165). Šie liudytojų parodymai, sudaryta sutartis su EUROVIA CS tai, kad bendrovė dalyvavo konkurse turėdama tikslą padaryti bandomąjį ruožą ir įsidiegti sertifikatą, o konkurse dalyvavo kartu su EUROVIA CS,kuri turėjo tokį sertifikatą, o taip pat kad, analogišku būdu vykdomuose paprastojo remonto darbuose net yra laimėjusi viešojo pirkimo konkursus, teismui leidžia spręsti, kad AB „Eurovia Lietuva“ nors neturėjo tokio sertifikato, tačiau bendrovei buvo leista dalyvauti konkurse, t.y. ji atitiko konkurso sąlygas, todėl galėjo konkuruoti su kitais tiekėjais.

Viešųjų pirkimų specialistės G. P. išvadoje nurodyta, kad Perkančioji organizacija, pasirinkdama paprastojo remonto būdą, susijusį su šlamo dangų įrengimu, galimai dirbtinai apribojo tiekėjų konkurenciją. Tačiau aptarti liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai teismui leidžia spręsti jog techninėse specifikacijose nurodyta sąlyga dėl šlamo dangos buvo sąlygota ne AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ turimų šlamo dangos gamybos kontrolės sertifikatų, o objektyvių aplinkybių- Direkcijos skirtų lėšų pasirinktų kelio ruožų remontui limito bei anksčiau paklotos dangos techninių charakteristikų, nes buvo taip pat klota šlamo danga ir tai buvo vienintelis šioje situacijoje tinkamas, techniškai bei finansiškai galimas vykdyti paprastojo remonto atlikimo būdas. Viešojo pirkimo konkursą organizavo Direkcijos viešųjų pirkimų skyrius, todėl gavęs VĮ „Automagistralė“ pateiktas specifikacijas, kuriose nurodyta, kad „tiekėjas šlamo dangos įrengimo darbams atlikti turi turėti įdiegęs sertifikuotą vidinės gamybos kontrolės sistemą pagal standartą LST EN (duomenys neskelbtini) „Šlamo dangos. Reikalavimai“ bei turi turėti nuosavybės teise arba turėti galimybę nuomotis pirkimo sutarčiai vykdyti reikiamą mechanizmų kiekį“ turėjo pareigą diskriminacines ar tiekėjus varžančias sąlygas vertinti bei šalinti iš viešojo pirkimo sąlygų. Liudytojas A. V. patvirtino, kad tai buvo jo vadovaujamo skyriaus pareiga. AB,,Problematika“ 2017-08-11 Nr. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad šlamo dangos gamybos kontrolės sertifikatus, išduotus AB,,Problematika“ Lietuvoje 2016 metais turėjo AB,,Panevėžio keliai“ ir UAB,,Šiaulių plentas“. Lygiaverčių šiems sertifikatams pagal standartą LST EN 12273 nėra. Tačiau, tame pačiame rašte nurodyta, kad analogiškus sertifikatus gali išduoti bet kuri ES valstybės narės notifikuota sertifikavimo įstaiga turinti įgaliojimus sertifikuoti šlamo dangas, ką aptariamoje situacijoje atitiko EUROVIA CS bendrovė, su kuria sutartį sudarė AB „Eurovia Lietuva“ (21 t., 91 b.l.). Be to, kaip matyti iš kvalifikacinių duomenų įvertinimo ir procedūrų rezultatų UAB „Šiaulių plentas“ laimėtoju konkurse, kuriame dalyvavo ir AB „Eurovia Lietuva“ pripažintas ne todėl, kad turėjo sertifikatą, o todėl kad pasiūlė mažesnę kainą. (15 t, b.l.103). Šioje dalyje specialistės išvada ne kategoriška, o sąlyginė. Teismas ją įvertinęs visų bylos įrodymų kontekste sprendžia, kad kelio ruožų remonto būdą parinko ne AB „Panevėžio keliai“, o pati Direkcija bei VĮ „Automagistralė“ kaip kelio valdytoja. Tai patvirtina ne tik kaltinamųjų parodymai, liudytojų Z. P., J. G., A. V. parodymai, bet aptarti rašytiniai įrodymai. Šie įrodymai leidžia spręsti, kad AB „Panevėžio keliai“ negalėjo įtakoti kelio ruožų remonto būdo pasirinkimo šlamais išskirtinai dėl bendrovės turimų šlamo klojimo technologijų ir tai patvirtinančių sertifikatų, taip dirbtinai ribojant tiekėjų konkurenciją, nes nustatytos visai kitos tokio paprastojo remonto būdo pasirinkimo priežastys ir sąlygos.

Teismui vertinant projektinėje dokumentacijoje nurodytą konkurenciją ribojančią įtempius absorbuojančios membranos (SAM) sluoksnio įrengimą nustatytos tokios aplinkybės. Pirmiausia pažymėtina, kad nei pirkimo techninėje specifikacijoje, nei kituose pirkimo dokumentuose nebuvo jokio reikalavimo dėl SAM sluoksnio įrengimo, t. y. SAM sluoksnis nebuvo sudėtiniu šio pirkimo dalyku, todėl viešųjų pirkimų specialistės išvadoje dėl jo nepasisakyta.

Iš byloje esančio Statybos produkcijos sertifikavimo centro rašto matyti, kad 2016 metais jokia Lietuvos taip pat ir užsienio šalių bendrovė neturėjo galiojančio, centro išduoto sertifikato- juodų dangų stiklo pluoštu sustiprinto dvisluoksnio paviršiaus apdaro (SAMI) įrengimui (22 t, b.l.177). Apie tai, kad SAMI sluoksnio projektavimas buvo naujas dalykas nurodė S. K. ir V. K.. Kaltinamasis K. E. nurodė, kad SAMI sluoksnį į projektą pareikalavo įtraukti Direkcija, jam paskambino Z. P., tai buvo Direkcijos nurodymas, o kadangi šio sluoksnio nebuvo projektavę, tai konsultavosi su AB „Panevėžio keliai“. S. K. taip pat parodė, kad dėl SAMI sluoksnio jam reikėjo konsultuotis su AB „Panevėžio keliai“ nes tokio nebuvo projektavęs. Tokius kaltinamųjų parodymus iš dalies patvirtina liudytojų Z. P. ir J. G. parodymai. V. G. nurodė kad SAMI sluoksnis skirtas tam, kad nepereitų skersiniai ir išilginiai plyšiai ir apatiniai sluoksniai į viršų, jis nėra naujovė, technologiškai yra aprašytas įrengimų taisyklėse, rekomendacijoje, pritarimą tam sluoksniui ar nepritarimą vertindavo normavimo skyrius. SAMI – nesuteikia išskirtinumo įmonei, tokio sluoksnio yra iki tol daug keliuose padaryta. SAMI technologija, nėra standartizuota, tai įtempiantis, sugeriantis, sumažinantis sluoksnis, kuris neleidžia atsikartoti plyšiams. Pirkime ir dokumentacijoje buvo nurodyta SAMI. Ar tos bendrovės, kurios dirba su SAMI yra išskirtinės kitų atžvilgiu, tai yra bendrovės, vidaus politikos klausimas. SAMI technologija nėra sudėtinga. Liudytojas R. I. parodė, kad galutinius sprendimus parenkant remonto būdą, technologiją dėl SAMI priimdavo tada, kai visi skyriai užvizuodavo, o Kelių direkcijos direktorius tvirtindavo sprendimą. Remonto būdą parinko „Automagistralė“ jie ruošė techninę specifikaciją ir pateikė Direkcijai, galutinį sprendimą visais kelių remonto klausimais duodavo Kelių direkcija. Šių asmenų, kurie aptariamu laikotarpiu Direkcijoje užėmė vadovaujančias pareigas parodymai patvirtina, kad dėl technologijos SAMI parinkimo kiekvienu konkrečiu atveju galutinį sprendimą priimdavo Direkcija.

Liudytojas E. B. parodė, kad nežino dėl skirtingų sąvokų SAM ir SAMI vartojimo, buvo esmė apie įtempius absorbuojančią membraną, buvo įstaigų atsakymai, kad SAM technologiją turėjo „Panevėžio keliai“ ir „Šiaulių plentas“, bet „Šiaulių plentas“ vadovas V. A. nurodė, kad bendrovė realios galimybės neturėjo atlikti tų darbų. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu negalėjo patvirtinti ar „Šiaulių plentas“ 2016 m. turėjo galimybę įrengti SAMI sluoksnį, teigė, kad bendrovė SAMI sluoksnį rengė 2006 m. Zoknių oro uoste, ant betoninių plokščių, kad nepažeisti asfalto. Liudytojas A. J. parodė, kad „Šiaulių plentas“ SAMI technologijos tuo metu neturėjo, samdė subrangovą AB „Panevėžio keliai“, kurie tuo momentu turėjo technologiją. Liudytojas J. A. parodė, kam tikroms technologijoms galima pasisamdyti subrangovą iš Lietuvos, iš Lenkijos, Latvijos, Estijos įmonių, bendrovė jau buvo klojusi kelio A 11 Panevėžys-Šiauliai SAMI sluoksnį. Liudytojas A. Š. parodė, kad bendrovė AB „Eurovia Lietuva“ dalyvavo A2 Vilnius – Panevėžys, kažkurio ruožo darbų konkurse, buvo numatytas remontas - SAMI sluoksnis, plius ant viršaus vienas ar du sluoksniai šlamo dangos. AB „Eurovia Lietuva“ galėjo vykdyti tokius darbus, jie nebuvo dažni, bet buvo vykdomi, jie turėjo SAMI technologiją ir galėjo padaryti.

Kaip matyti iš Kelių tyrimo instituto SAM ir SAMI sluoksnių paskirties paaiškinimo, SAM sluoksnis skiriasi nuo SAMI. SAM sluoksnis yra reglamentuotas TRA (duomenys neskelbtini)15 punkte kaip paviršiaus apdaras su įtempius mažinančia membrana- jo paskirtis skiriasi nuo SAMI sluoksnio. SAMI sluoksnio naudojimas yra grindžiamas įmonės standartu arba nacionaliniu techniniu įvertinimu (t, 37 b.l.129). Teismas sutinka su kaltinamųjų ir gynybos pozicija, kad kaltinime nepagrįstai ir neteisingai nurodytas SAM sluoksnis, nes A2 remontuojamų kelio ruožų viešųjų pirkimų specifikacijose yra nurodytas ne SAM, o SAMI sluoksnis (t 15, b.l.23-34, 121-132, 16 t. 44-55) Akivaizdu ir tai, kad tai nėra tokie patys sluoksniai, o kaltinime nurodytas SAM sluoksnis, net nėra viešųjų pirkimų dalykas nurodytas viešųjų pirkimų sutartyse. Vertinant jau aptartą Kelių tyrimo instituto šiuos sluoksnius paaiškinantį raštą, SAMI sluoksnis yra statybos produktas, kuris įrengiamas tarp supleišėjusios betono dangos sluoksnio ir įrengiamo naujo asfalto sluoksnio ir grindžiamas įmonės standartu arba nacionaliniu techniniu įvertinimu, o tokius darbus galėjo atlikti ne tik AB „Panevėžio keliai“, bet ir AB „Eurovia Lietuva“. AB,,Problematika“ 2018-10-16 Nr. 9-520 rašte pateiktoje informacijoje, apie išduotus galiojančius paviršiaus SAMI ir SAM sertifikatus bendrovėms, galiojusius 2016 m. matyti, kad tokius sertifikatus turi 13 bendrovių (22 t.,140- 142 b.l.).

Teismui įvertinus kaltinamųjų ir liudytojų paaiškinimus, rašytinius parodymus daroma išvada, kad kaltinamajame akte turėjo būti nurodytas ne SAM, o SAMI sluoksnis, o šio sluoksnio nurodymas projektinėje dokumentacijoje nebuvo išskirtinai palankus AB „Panevėžio keliai“ ir negalėjo riboti kitų tiekėjų konkurencijos. Be to, tokio sluoksnio kaip ir šlamo panaudojimas paprastojo remonto būdu nurodytas jau aptartuose kelių ruožų defektiniuose aktuose, kurie buvo suderinti su Direkcijos atstovu E. G.. (32 t, b.l.163-165), todėl jo parinkimo negalėjo įtakoti V. G. ir E. V., bei jų nurodymus vykdę pavaldūs AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai, kurie ruošė projektus VĮ „Automagistralė“ vardu.

Įrodymų vertinimas dėl projektinėje dokumentacijoje nurodytos sąlygos, kad „dangos nelygumai“ nematuojami pagal IRI“. Visi kaltinamieji parodė, kad aptariamu atveju visuose kelio ruožuose lygumas turėjo būti matuojamas 3 metrų liniuote, nes tai buvo paprastas kelio remontas, o ne kapitalinis remontas, naudojant šalmų technologiją lygumas pagal IRI nematuojamas. Liudytojas Z. P. parodė, kad visuose pirkimuose buvo parašyta, lygumas pagal IRI nematuojamas, tai reiškia, kad jis nėra vertinamas. Jis neturėjo ir šiuo atveju būtų matuojamas pagal IRI, o jei kokiais tikslais ir buvo matuojamas, tai neturėjo būti vertinamas, nes pirkimo dokumentai ir techninės specifikacijos to nereikalauja, netgi pasako, kad lygumas pagal IRI nematuojamas, nes nebuvo duotas išlyginamasis sluoksnis išilginiam lygumui pagerinti. Kadangi šlamas skirtas provėžoms užtaisyti, pagerinti rato sukibimą su danga, todėl ir buvo parašyta, kad lygumas nematuojamas, lygumas buvo pakankamas iki 2,5, o naujoms dangoms reikalavimas 1,5. Jei lygumo reikalavimai būtų buvę, tai investicija kita turėjo būti, kokius tris kartus brangesnė. Atliekant IRI matavimus tam yra speciali mašina, ji sumatuoja ir surenka nelygumus, t. y. nelygumas yra išreikštas milimetrais. Rodiklis 1,5 yra naujoms dangoms, kur klojami trys sluoksniai, pagal tai vertina. Remontuojamuose ruožuose lygumas pagal IRI buvo matuotas todėl, kad paskambino direktorius ir pasakė, kad kažkas važiavo tuo keliu, lyg valstybės kontrolės atstovas ir jam susidarė įspūdis, kad nelygu. Reagavo į tą pasakymą, jau ta situacija objekte buvo žinoma anksčiau, nes institutas buvo išmatavęs lygumus, juos persiuntė techninis prižiūrėtojas. Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta matuoti IRI, palygino senesnius - prieš remontą ir užsakytus remonto metu darytus matavimus ir pamatė, kad nauji rezultatai yra geresni, o kadangi nebuvo numatyta jokių išilginių išlyginimo priemonių, matė, kad situacija nepablogėjo, o kad pagerėti – tokios užduoties nebuvo. Liudytojo parodymus patvirtina jo susirašinėjimas su VšĮ Kelių tyrimo instituto viršininku M. D., iš kurio matyti, kad nors suremontuotuose kelio ruožuose yra nelygu nuo 1.5 iki 2,5 IRI, bet nėra reikšmės viršijančios 2.5 IRI.(20 t.,b.l.114-150).

AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai, vadovavę remonto darbams V. J., K. S., S. S., A. Z., turintys virš 20 metų darbo patirtis tiesiant kelius patvirtino, kad įrengiant šlamo dangas IRI nematuojamas, per darbo praktiką nėra susidūrę, kad tai būtų atliekama. „Eurovia Lietuva“ gen. direktorius S. K. patvirtino, kad dangos nelygumas kai yra klojami šlamai paprastai matuojamas 3 metų liniuote, o IRI yra labiau tarptautinis standartas. Kelių priežiūros raštas patvirtina, kad 2008-2018 m. šlamai buvo naudoti remontuoti įvairių Lietuvos kelių ruožus (viso 9 ruožai), kur šiuos darbus atliko UAB „Šiaulių plentas“, AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“, tačiau juose kelio dangos išilginis lygumas IRI nebuvo matuotas (29 t, b.l.161). Sąlyga, kai kelias remontuojamas šlamo danga ir netaikomos posluoksnio profilio gerinimo priemonės, tuomet lygumas nematuojamas numatyta ir kituose Direkcijos organizuotuose viešuosiuose pirkimuose (32 t, b.l.66-76, 93-102).

Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT APM 10 (toliau ĮT APM 10) 66 punkte, reglamentuojančiame lygumo matavimus nurodyta, kad dangų lygumas, nustatomas matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote pagal LST EN 13036-7 <...> Dangos nelygumo, pagal IRI reikalavimus, matavimai nepakeičia dangos lygumo matavimų 3 m ilgio liniuote. Aptarti normatyviniai reikalavimai ir ilgametę patirtį kelių tiesime turinčių liudytojų, kurie tarpusavyje nėra susiję darbo ar pavaldumo santykiais vieningi parodymai teismui leidžia spręsti, kad pagrindinis lygumo matavimo būdas, kuris yra privalomas tokio pobūdžio kelio remonte yra nustatomas matuojant prošvaisas skersine ir išilgine kryptimis 3 m ilgio liniuote, o matavimas pagal IRI net nėra būtinas, nors yra tikslesnis ir atliekamas mašina, kuri sumatuoja ir surenka nelygumus išreikštus milimetrais. Direkcija bylos nagrinėjimo metu pateikė duomenis, kad Kelių tyrimo institutas daug Lietuvos kelių lygumą yra matavęs IRI metodu, tačiau kokiu tikslu ir kieno užsakymu lygumas buvo matuotas, ar toks dangos lygumo matavimas buvo tų konkrečių viešųjų pirkimų sąlyga nurodytų kelių remontui duomenų nėra, todėl tokie įrodymai nepatvirtina, dėl šioje byloje aptariamų viešųjų pirkimų sąlygų išskirtinumo ir palankumo AB „Panevėžio keliai“ (30 t, b.l.47-144).

Dėl šios konkurenciją ribojančios sąlygos viešųjų pirkimų specialistė G. P. pateikė kategorišką išvadą, kad sąlyga, jog „dangos nelygumai nematuojami pagal IRI“ į pirkimų dokumentų reikalavimus įtraukta nepagrįstai. Teismo posėdžio metu specialistė sutiko, kad klausimui dėl dangos nelygumų matavimo pagal IRI reikalavimus įvertinti reikia specialių žinių, bet vertindama pirkimo dokumentų sąlygas Viešųjų pirkimų įstatymo apimtyje nustatė, kad sąlygos yra netikslios, neaiškios, dviprasmiškos. Vienoje vietoje įrašyta nematuojama, kitoje - sutarties sąlygose jau kalbama apie matavimus. Pirkimo sąlygos, kurias paskelbė perkančioji organizacija, neatitinka sutarties, kurią ji pasirašė. Pirkimo dokumentai susideda iš pirkimo sąlygų, kuriose būna kvalifikaciniai reikalavimai, būna techninės specifikacijos, sutarties projektas, tai vienoje dalyje įrašyta, kad nematuojama – prie pirkimo sąlygų, bet sutarties projekte įrašyta jau, kad matuojama. Teismas kreipia dėmesį, kad šią išvadą specialistė teikė įvertinusi aplinkybę, jog šioje dalyje yra parinkti dviprasmiški pirkimų dokumentai (techninės specifikacijos nuostatos prieštarauja pirkimo sutarties nuostatoms), tačiau šiuos pirkimo dokumentus ruošė Direkcijos darbuotojas M. M.. Jis parodė, kad sąlyga, jog dangos nelygumai nematuojami IRI buvo nurodyta ne pirkimo sąlygose, o techninėse specifikacijose, kurias pateikė VĮ „Automagistralė“. Tačiau liudytojas A. V., aptariamu laikotarpiu vadovavęs viešųjų pirkimų skyriui, paaiškino, kad iš pirkimo inicijuojančios įmonės gavus techninę specifikaciją su įrašais -perkamas paprastas remontas šlamų būdu, darant SAMI sluoksnį, nematuojant IRI, tai tokios sąlygos yra tipinės, techninė specifikacija yra pirkimą inicijuojančio skyriaus, o jų skyrius sužiūrėdavo, kad nebūtų diskriminuojančių reikalavimų. Tai teismui leidžia spręsti, jog Direkcijos viešųjų pirkimų skyrius, prieš skelbdamas viešai dokumentus turėjo sutikrinti visus neatitikimus tarp pirkimą inicijuojančios įmonės pateiktų dokumentų. Tai, kad Direkcija tokią sąlygą laikė tipine ir įprasta jos skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose patvirtina 2011-02-03 jos skelbtas konkursas kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožo paprastajam remontui šlamo būdu, kuriame taip pat nurodyta, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI (31t., b.l.184-199). Specialistas A. V. teismo posėdžio metu į klausimą ar užsakovas turėjo teisę nustatyti sąlygą, kad pirkimuose netaikomi matavimai pagal IRI, taip pat nurodė, kad tai yra teisinis klausimas ir to negali atsakyti. Teigė, kad jei pagal dokumentus tokia sąlyga nenumatyta, tai komisija neturėjo pagrindo reikalauti IRI matavimų, nors komisijai ir buvo žinoma, kad tokie matavimai buvo atlikti.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus sprendžia, kad jog projektinėje dokumentacijoje nurodytos sąlygos, kad „dangos nelygumai“ nematuojami pagal IRI“ nebuvo išskirtinės ir palankios išimtinai AB „Panevėžio keliai“ ir ribojo kitų tiekėjų konkurenciją, o specialistė teikdama išvadą nežinojo ir nevertino kitų bylos įrodymų, bei teikė išvadą specialių žinių, kurios nebuvo jos kompetencijoje reikalaujančiu klausimu. Byloje nustatyta, kad tokia sąlyga nesuteikia jokio išskirtinumo rangovui, kuris laimi viešąjį pirkimą, nes darbų priėmimui ar atsiskaitymui vykdant paprastąjį remontą dangos lygumo matavimo liniuote būdas yra tinkamas ir nematavimas pagal IRI nėra išskirtinis. Teismas sprendžia, kad VĮ „Automagistralė“ darbuotojų K. E., V. K. ir S. K. pasirašytos techninės specifikacijos jose nurodant sąlygą, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI reikalavimus nebuvo palankios išskirtinai AB „Panevėžio keliai“. Teismas laiko nustatyta, jog AB „Panevėžio keliai“ darbuotojų paruošta projektinės dokumentacijos dalis buvo panaudota Direkcijos planuojamų vykdyti kelio ruožų remonto darbų viešųjų pirkimų konkurse, tačiau joje nurodytos sąlygos dėl šlamų, SAMI sluoksnio ir lygumo matavimo pagal IRI neribojo kitų tiekėjų konkurencijos ir nesudarė išskirtinumo AB „Panevėžio keliai“.

Ištyrus įrodymus susijusius su projektinėje dokumentacijoje (darbų kiekių žiniaraščiuose) įrašytomis AB „Panevėžio keliams“ palankiomis preliminarios darbų atlikimo kainomis dėl Kelio ruožų nuo 42.32 iki 44.93 km – 311 286.50 eurų, nuo 52.35 iki 56.08 km – 423 940.65 eurų, nuo 91.40 iki 97.95 km – 765 726.80 eurų, teismas sprendžia, kad ši aplinkybė yra įrodyta, tačiau kaltinamųjų V. M., K. E. ir S. K. veiksmai dėl to, kad jie AB „Panevėžio keliai“ paruoštą ir E. V. perduotą projektinę- techninę dokumentaciją pateikė Direkcijai naudoti planuojamų vykdyti kelio remonto darbų viešųjų pirkimų dokumentuose neužtraukia baudžiamosios atsakomybės numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, nes nenustatyta kaltinamųjų tyčia, jog jie piktnaudžiavo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais ir numatė, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui, ir šios žalos norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai atsirasti.

V. G. parodė, kad projektinių kainų nežinojo, VĮ „Automagistralę“ konsultavo dėl projektavimo darbų bet kainų neaptarinėjo, konsultacija buvo dėl SAMI sluoksnio įrengimo ir kokius reikalavimus turi tenkinti medžiagos. Kaltinamasis E. V. teigė, kad 2016 metų pradžioje nurodė R. K. paskaičiuoti šioje byloje aptariamų trijų A2 kelio ruožų remonto kainas, sudaryti sąmatas skaičiuojant šių kelio ruožų remontą įvairiais remonto būdais, ką ji ir padarė. Buvo žinoma, kad bus skelbiamas pirkimas, t. y. darbai su projektavimu. Su AB „Eurovia Lietuva“ vadovu A. Š. nebendravo ir jokių klausimų nesprendė, su buvusiu UAB „Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi V. A. bendravo darbiniais klausimais, bet ne dėl dalyvavimo ar nedalyvavimo aptariamuose šioje byloje trijuose konkursuose. V. M. parodė, kad įmonėje tiesiogiai su šiais projektais dirbo techninis skyrius – K. E., S. K., V. K. ir kiti darbuotojai, jie padarė juodraštinius variantus, pateikė Kelių direkcijai, kad jai būtų lengviau, už tai jokio apmokėjimo negavo, įmonei dėl to jokie mokėjimai nedaryti, o iš jų dabar reikalaujama, lyg tai jie galutinį sprendimą priėmė dėl konkurso. K. E. parodė, kad jam teoriškai SAMI sluoksnis buvo žinomas, tačiau natūroje įsigilinti neturėjo galimybės, todėl teko konsultuotis su V. G. dėl SAMI sluoksnio įrengimo. V. K. parodė, kad gavo užduotį iš K. E. paruošti projektą šiems darbams. S. K. susegtą projektą apie 2016 metų balandžio mėnesį jam pateikė kaip atestuotam projekto dalies vadovui pasirašyti. Šiuo projektus paruošė S. K..

Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmas projektinės dokumentacijos paketas buvo bendras visiems trims ruožams, po to paruoši atskiri trys variantai. Projektą pasirašė K. E., V. K. ir pats. Teisiamojo posėdžio metu S. K. parodė, kad kai atsirado reikalavimas dėl SAMI sluoksnio, konsultavosi su Panevėžiu. Kai projektavo su šlamais, SAMI sluoksnio nebuvo. J. K. direkcija priėmė projektą, davė eigą, tai vadinasi projektas padarytas kokybiškai. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad 2016 metais, datos tiksliai nepamena, bet iki liepos mėnesio techninis direktorius – vyriausiasis inžinierius, jo tiesioginis vadovas K. E. pasakė, kad reikia padaryti šlamų projektus trims kelio A2 ruožams, kurie minimi įtarime. E. V., atvežė paruoštą techninę specifikaciją, darbų kiekių žiniaraščius, sąmatas, aiškinamąjį raštą su nuotraukomis, defektų lentelę su skaičiais paruošė pats. Kai E. V. atvežė dokumentus, jis sudėjo dalį savo paruoštų dokumentų, E. V. paruoštus dokumentus, pataisė savo ruoštą dalį pagal E. V. pateiktus dokumentus, aiškinamąjį raštą, projektą pasirašė K. E., V. K. ir jis pats. Projektinė dokumentacija turėjo būti pristatyta į Kelių direkciją, M. M., kuris dirbo kelių priežiūros skyriuje. Vėliau atvažiavo E. V.. K. E., dalyvaujant E. V., pasakė S. K., kad reikia pataisyti projektinę dokumentaciją, papildyti ją papildomu SAM sluoksniu. E. V. buvo atvežęs dokumentus, kuriuos reikėjo pataisyti, juos padavė S. K.. Tai buvo techninė specifikacija, papildyta SAM sluoksniu, darbų kiekių žiniaraščiai, sąmatos. Atsivežus projektą iš Direkcijos, projektą pataisė. M. M. jam pasakė, kad reikia, jog būtų trys atskiri projektinės dokumentacijos segtuvai atskirai visiems kelio ruožams, o ne bendras. Buvo padaryti trys atskiri segtuvai.(t 26, b.l.170-182).

S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų R. K., K. V. parodymai. R. K. patvirtino, kad su K. V. skaičiuodavo sąmatas, pagal tiesioginio vadovo E. V. nurodymus. Ruošė darbų sąmatas, trims konkursams, darbų kainas skaičiavo su programa SISTELA, kuri duoda tik rinkos kainą. Einant į konkursą, kainą bando padaryti arčiau savikainos, ji paruošdavo savikainos kainas ir atiduodavo vadovams. Šiems trims konkursams arčiau savikainos kainos paruošti padėjo Panevėžio filialo darbuotojas M. T.. Teko matyti VĮ „Automagistralės“ kelių žiniaraščius paruoštus su kainomis, tai buvo konkursiniai žiniaraščiai, pagal juos skaičiavo sąmatą. M. T. ir K. V. patvirtino, kad sąmatas skaičiavo R. K.. Kratų VĮ „Automagistralė“ ir AB „Panevėžio keliai“ paimtų dokumentų ir kompiuterių laikmenų apžiūros protokolai patvirtina juose rastų dokumentų dėl kelio A2 ruožo nuo 42,32 iki 44,93 km., 52,35-56,08 km., 91,40-97,95 km. panašumą, kad leidžia spręsti, jog AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai paruošė juos VĮ „Automagistralė“ vardu. Iš „Automagistralės“ paimtame segtuve yra beveik tokie patys dokumentai, kaip ir paimti 2017- 04-19 kratos metu AB „Panevėžio keliai“, iš 218 kab. nuo R. K. rašomojo stalo, tačiau nėra skyriaus „SAMI sluoksnis“, lentelėse nėra punkto dėl SAMI sluoksnio įrengimo. Lokalinėse sąmatose, kurios buvo paimtos iš „Automagistralės“ ir nuo R. K. rašomojo stalo, yra nurodytos tos pačios pinigų sumos. V. K. kompiuterio standžiojo disko duomenų apžiūros metu nustatyta, kad standžiajame diske 10 failų: iš kurių aiškinamasis raštas dėl kelio A2 Vilnius - Panevėžys atkarpų, papildomos techninės sąlygos dėl šlamo dangos įrengimo kelyje A2 Vilnius - Panevėžys, lokalinės sąmatos, darbų sąrašas ir kt. Palyginus šiuos failus su USB atmintinėje ADATA UV128/8G, kuri buvo paimta iš V. G. kratos metu, esančiais failais, matyti, kad šių failų turinys ir pavadinimai yra analogiški, o failų įrašymo į USB atmintinę data - 2016-04-19, paskutinio išsaugojimo data - 2016-04-06, 2016-04-07, paskutinis išsaugojęs – S. K.. Projektinės dokumentacijos, kurią pateikė Direkcija apžiūros metu buvo nustatyta, kad aiškinamajame rašte, techninėje specifikacijoje naudojamos tokios pat formos lentelės ir toje pat lapo vietoje, techninės klaidos, pasviręs šriftas ir skliausteliai, kaip ir rastame pirminiame dokumente pas AB „Panevėžio keliai“ darbuotoją A. P.. Apžiūrėti dokumentai nuo AB „Panevėžio keliai“ darbuotojų V. P., K. V. darbo vietų kompiuterių standieji diskai patvirtina, AB „Panevėžio keliai“ ruošė pirminį projektinės dokumentacijos variantą visiems trims ruožams, kuris VĮ „Automagistralė“ pateikė Direkcijai ir buvo įtraukta į konkursų sąlygas su dalimi tų pačių stiliaus ir gramatinių klaidų: (duomenys neskelbtini) punktuose. Iš kratos AB „Panevėžio keliai“ metu paimto V. P. kompiuterio apžiūros matyti, kad jame yra 7 lentelės su visų kelio ruožų projektų verčių skaičiavimais, jose yra užrašytos preliminarios suapvalintos pirkimų vertės: 311 300, 424 000, 766 000 Eur su V. D., kurie buvo paimti nuo V. P. stalo, PAKETAS Nr.4, matyti, kad 1 lape yra 2016-07-04 lokalinė sąmata, joje yra trumpi skaičiavimai dėl visų trijų kelio ruožų, prierašai atlikti pieštuku. Visa sąmatos suma 1 267 182,81 Eur. 3-4 lapuose 2016-06-29 lokalinė sąmata, visa sąmatos suma 1 500 953,95 Eur, kuri sutampa su A2 kelio ruožų projektinės dokumentacijos trijų segtuvų darbų kiekių žiniaraščių suma. 3 lapo viršuje prierašai ranka- 1. 311,3; 2. 424,3; 3. 766 - preliminarios suapvalintos Perkančiosios organizacijos pirkimų vertės. Tai leidžia spręsti, kad AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai suskaičiavo tikslias pirkimų vertes, kurios yra ir 2016-06-29 lokalinėje sąmatoje ir kurios pateko į projektinę dokumentaciją ir buvo numatytos kaip preliminarios pirkimų vertės Pirkimų sąlygose. Iš Direkcijos pateiktos projektinės dokumentacijos, kurią ruošė „Automagistralė“ darbuotojas S. K., patvirtino K. E. ir V. K., matyti, kad segtuvuose dėl 3 kelio ruožų remonto darbų kiekių žiniaraščiuose paskaičiuotos sumos- 311 286,50; 423 940,65; 765 726,80 Eur su PVM, t.y. jos yra labai artimos AB „Panevėžio keliai“ darbuotojų skaičiuotoms vertėms. Teismo vertinimu, visi šie sutapimai nėra atsitiktiniai ir leidžia spręsti, kad AB „Panevėžio keliai“ paruošta projektinė dokumentacija viešiesiems pirkimams su preliminariomis pirkimų vertėmis bei kitomis pirkimų techninėmis charakteristikomis tik su mažais VĮ „Automagistralė“ darbuotojų S. K. pakeitimais buvo pateikta Direkcijai viešųjų pirkimų organizavimui. Tai patvirtina S. K. parodymai, kad pirminį projektą jis ruošė pagal E. V. paruoštus dokumentus ir jis buvo pateiktas Direkcijai.

Liudytojos R. K. parodymai bei kriminalinės žvalgybos metu fiksuoti pokalbiai patvirtina, kad projektai VĮ „Automagistralė“ vardu buvo ruošiami pagal AB „Panevėžio keliai“ darbų kainas pagal bendrovės savikainą. R. K. parodė, kad keli mėnesiai iki konkurso paskelbimo ji pildė darbų kiekių žiniaraščius, kuriuos jai pateikė E. V. VĮ „Automagistralė“ vardu trims ruožams, dėl kurių vėliau ir buvo paskelbti konkursai. E. V. pasakė paskaičiuoti pagal žiniaraščius, kokia būtų įmonės kaina šiems darbams atlikti. Vėliau, kai jau buvo paskelbti konkursai CVPIS, E. V. vėl nurodė paskaičiuoti darbų sąmatas dalyvavimui trims konkursams. Sąmatas dėl kelio paviršiaus apdaro padėjo paruošti M. T., kuris yra darbų padalinio vadovas. Techninę specifikaciją padavė E. V., jau kai buvo paskelbtas konkursas. Ruošdama sąmatas ji suprato, kad jos bus vežamos į VĮ „Automagistralė“. Liudytojos R. K. parodymus patvirtina 2016-04-21 pokalbis Nr.1250 tarp jos ir E. V., kuriame R. K. sako, kad V. G. liepė šiandien jam atiduoti tas sąmatas dėl Automagistralės ir visus susegtus žiniaraščius, aiškinamąjį raštą, E. V. teiraujasi ar kiekvienam ruožui bendrai, R. K. atsako, kad „bendrai“, „taip, kaip buvo magistralės ten tie padaryta, tai taip ir mes į tą patį įdedam, nes gi magistralės vardu ten“. Vėliau, tą pačią dieną E. V. kalbėdamas su K. E. pokalbio Nr. Nr.1252 sprendžia kaip susimatyti ir perduoti paruoštus dokumentus, kuriuos baigia šlifuoti jo darbuotojai ir tariasi, kada E. V. atvažiuos. Iš E. V. ir V. G. 2016-06-29 pokalbio matyti, kad jie tariasi ar gerai išvedė kiekvieno ruožo bendrą pelningumą, E. V. sako, kad visuose ruožuose: 42 - 16, 52 - 13, 91-15, o SAMI visur yra 23, ženkliai didesnis pelningumas nei bendro, SAMI savyje neša didesnį pelningumą. Jiems reikia iškirpti tą vieną, bet blogai. V. G. liepia susirasti pavasario skaičiavimus. Vėliau pokalbiuose Nr. 390, Nr. 402, Nr.371 tęsiamos diskusijos apie skaičiavimus, procentus, pelningumą, šlamų suskaičiavimą, kurį padarė S. S., SAMI sluoksnio skaičiavimus. Kaip matyti iš dokumentų paimtų AB „Panevėžio keliai“ ir darbuotojos V. P. kompiuterio apžiūros joje yra 7 lentelės su visų kelio ruožų projektų verčių skaičiavimais, jose yra užrašytos preliminarios suapvalintos pirkimų vertės: 311 300, 424 000, 766 000 Eur su PVM..Iš Direkcijos pateiktos projektinės dokumentacijos, kurią ruošė VĮ„Automagistralė“ darbuotojas S. K., parašais patvirtino jis, K. E. ir V. K., matyti, kad segtuvuose dėl 3 kelio ruožų remonto darbų kiekių žiniaraščiuose paskaičiuotos sumos- 311 286,50; 423 940,65; 765 726,80 Eur su V. T. yra, sumos skiriasi labai maža dalimi, jos praktiškai yra tokios pačios.

Teismas laiko nustatyta, kad AB „Panevėžio keliai“ darbuotojai pagal E. V. ir V. G. nurodymus parengė bendrovei palankias projektinės dokumentacijos dalis VĮ „Automagistralė“ darbuotojų K. E., S. K. ir V. K. vardu joje įrašydami bendrovei palankias sąlygas su preliminariomis darbų atlikimo kainomis, o S.K. D. pateikė šiuos projektus kartu su AB „Panevėžio keliai“ paruoštomis techninėmis specifikacijomis kaip paruoštus VĮ‘Automagistralė“ vardu projekte nurodytų asmenų.

Dėl V. G., E. V. susitarimo su AB „Eurovia Lietuva“ direktoriumi A. Š. ir UAB „Šiaulių plentas“ technikos direktoriumi V. J. dėl fiktyvaus konkuravimo aptariamuose konkursuose.

Kaltinimas šioje dalyje grindžiamas kriminalinės žvalgybos metu 2016-04-12 fiksuotais E. V. ir A. J. („Šiaulių plentas“ Gamybinio skyriaus vadovo - atsakingo už dalyvavimą konkursuose) pokalbiais, iš kurių matyti, kad E. V. nori su A. J. susitikti ir jie susitaria susitikti ties Šeduvos malūnu. 2016-05-09 V. G. su V. A. susitaria susitikti Vilniuje (pokalbis Nr. 2265). Fiksuojami daugkartiniai kontaktai tarp V. G. ir V. A. nuo 2016-05-17 iki 2016-06- 01, o pokalbio Nr.3216 metu V. A. sako, kad nuogirdas girdėjo, vakar kalbėjo su E., sprendžia ar verta kaip partneriams mautis kelnes. V. G. pažada tokiose vietose sužaisti savikainoje. Tą pačią dieną V. G. planuoja susitikimą ir V. M. Nr. 3224, 2016-06-06 pokalbio Nr. 3532 metu V. G. su V. A. susitaria susitikti Vilniuje, tą pačią dieną ir kitą dieną V. G. susitaria susitikti ir su A. Š. (pokalbiai Nr. (duomenys neskelbtini). Fiksuotas ne vienas pokalbis tarp AB „Panevėžio keliai“ V. G. ir E. V., UAB „Šiaulių plentas“ atstovų V. A. ir A. J., AB „Eurovia Lietuva“ A. Š.: 2016-06-20 V. G. ir V. A. (Nr. (duomenys neskelbtini)); 2016-06- 22, 23, 28 d. E. V. ir A. J. (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016-06-27, 2016-06-29, 2016-06-30, 2016-07-01, 20136-07-04 V. G. ir A. S. (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2016-06-28, 2016-07-01 V. G. ir V. A. pokalbiai (Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl susitikimų. 2016-06-01 12:05 val., V. G. ir A. S. susitinka A2 kelyje prie T. viaduko, 12:41 val., o po 36 min nuo susitikimo pradžios V. G. kalba su E. V. ir sako, kad derina mašinas, labai nori pamatyti dėl tų šlamu skaičiavimų, laukia jo, būtinai reikia pamatyti, kad žmonių nekvaršinti, pirmadienį, kad nedaryti jokių nesąmonių. Teiraujasi dėl mašinų, netrukus V. G. kalba su V. A. ir sako, kad pagal jį iki V. A. atostogų reikės, kad jis atvažiuotų, jeigu išeis atostogų, kad kitas atvažiuotų, jie taip galvoja, kad reikės atvažiuoti. Liepos 4 d. E. V. lankosi UAB „Šiaulių plentas“, o tuo pačiu metu V. G. lankosi AB „Eurovia Lietuva“ būstinėje. Kaltinamasis E. V. komentuodamas parodymus dėl pokalbių su A. J. turinio ir planuojamų susitikimų (Nr.103, 239, 245) teigė, kad susitikimai nesusiję su byloje aptariamų kelių ruožų konkursais jie buvo apie valstybinės reikšmės kelių remontą Šiaulių regione. Pradžia konkurso buvo 2016-05-10 pabaiga 2016-06-01, jis pasirašinėjo sutartis vietoje generalinio direktoriaus, o kitoje pusėje pasirašinėjo UAB „Šiaulių plentas“ generalinis direktorius. Bylos nagrinėjimo metu savo parodymams pagrįsti E. V. pateikė 2016-05-18, 2016-05-31 UAB „Šiaulių plentas“ ir AB „Panevėžio keliai“ jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis (36 t, b.l.69-75) ir kurių matyti, kad tuo pačiu laikotarpiu kai buvo ruošiamasi byloje aptariamiems konkursams, abi bendrovės dalyvavo supaprastintame atvirame konkurse dėl žvyrkelių Pakruojo ir Radviliškio rajone kapitalinio remonto techninių darbo projektų rengimo.

2016-07-04 pokalbio tarp M. K. ir E. V. metu (Nr. (duomenys neskelbtini)) metu E. V. jam nurodo, kad rytoj dėl šlamu paviršių jam reikia padaryti kelis variantus pasiruošti. Tą pačią dieną, V. G. būnant AB „Eurovia Lietuva“, o E. V. grįžtant iš UAB „Šiaulių plentas“, fiksuojamas pokalbis (Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp V. G. ir E. V., kurio metu E. V. sako, kad jau ką tik apsisukęs grįžta. V. G. klausia, tą variantą „ jeigu pirmą ir trečią, ar ne, įsivaizduoji, apie ką šneku, eitų nuliniu variantu, gal geriau“, V. G. klausia, „ar tu gerai mane pagauni“, E. V. atsako, kad „pagavau“. V. G. sako, kad „tas, supranti, vidurinis, tai viskas gerai, ką mes su tavim galvojom, tai viskas, bet pirmas ir trečias tai gal mum geriau, kad būtų taip, mum geriau“, E. V. atsako, kad „supratau“, E. V. klausia: „A, tai tu dabar skaitai, ką aš... pats buvau privalgęs tų, apie tai eina šneka, pas mane, va ką aš buvau užkandęs taip? Kur dabar apsisuku“, V. G. patvirtina, kad taip, kur V. pietavo. V. G. sako: „Knopkikes palik“, E. V. sako, kad dar papasakos apie spalvas“.

V. G. paaiškindamas šį pokalbį ir duodamas parodymus teigė, kad įmonė ruošėsi dalyvauti konkurse ir dėl vidurinio ruožo šlamo įrengimo, bet paskutiniu metu buvo priimtas sprendimas nedalyvauti, pagal laiką matė, kad tai neįmanoma, tai buvo pats sunkiausias ruožas ir jį laimėjo Šiauliai. Po mėnesio Šiaulių plentas, kai pasirašė su Direkcija sutartį, nespėdamas atlikti kai kurių darbų kreipėsi ir klausė ar gali padėti atlikti tam tikrus darbus ir būti jų subrangovais. Yra raštas, kad E. V. kreipiasi į filialo vadovus, aiškinasi ar gali atlikti darbus.

AB „Eurovia Lietuva“ gamybos direktorius A. Š. dėl 2016-07-01 -2016-07-04 susitarimo su V. G. jog AB „Eurovia Lietuva“ pateiks vieną pasiūlymą didesne kaina nei UAB „Šiaulių plentas“ to nepatvirtino apklausiamas nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš dalyvavimą konkurse buvo bandoma skaičiuoti savikainą, svarstoma dalyvauti ar ne, kaina skaičiuota pasitelkiant čekų motininės įmonės techniką. Iki pasiūlymo termino buvo susitikęs su V. G., galėjo kalbėti dėl subrangos (5 t, b.l.74-79). Teismo posėdyje parodė, kad dėl šių konkursų neteko su niekuo bendrauti, su V. G. turėjo tęstinių konkursų, kur „Panevėžio kelių“ bendrove vykdė projektus - Žemaitkiemio sankryža A2 kelyje buvo jungtinėje veikloje ar buvo subrangovai, 2016 m. buvo defektų taisymas, pridavimas, viskas vyko panašiu laiku kaip šitie konkursai. V. G. dažnai būdavo „Eurovia Lietuva“, atvažiuodavo aptarti einamųjų gamybinių klausimų, projektų. Garso įrašai buvo duoti paklausyti apklausos metu, juose kalba buvo apie tai, kad tuo metu tvarkė visą Žemaitkiemio sankryžą, galėjo prašyti V. susitikti ir aptarti tam tikrus niuansus, pasakyta buvo nutrūkęs asfaltas yra, išsivalyti šiukšles ar pan., tai nėra dokumentuojama, tai buvo žodiniai pasakymai ir pasibaigė gamybiniai klausimai. Iš esmės neesminiai dalykai, bet „Panevėžio keliai“ yra priekabūs toje vietoje, priduoti su jais objektą yra sunku. Viena susitikimo priežasčių buvo paprašyti asmeniškai V. baigti išsidirbinėti su tų darbų priėmimu. 2016 - 07-01 iki 2016-07-04 kelyje Vilnius - Panevėžys 90 km., (duomenys neskelbtini) buvo susitikęs su V. G., nekalbėjo apie siūlymą – siūlyti didesnę kainą šiame projekte nei „Šiaulių plentas“, nebuvo kalbos apie šiuos objektus. Bendrovė „ Eurovia Lietuva“, dirbdama su „Panevėžio keliais“ bendroje jungtinėje veikloje, ruože Ukmergė – Molėtai, turėjo taisyti broką „Panevėžio kelių“ reikalavimu, Žemaitkiemio konkurso atveju irgi turėjo taisyti. Nei su V. G., nei su kuo kitu iš „Panevėžio kelių“ pokalbiai nebuvo malonūs. Liudytojas S. K. AB „ Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius patvirtino, kad tuo metu, kai vyko konkursai AB „Eurovia Lietuva“ turėjo sutartinių santykių su AB „Panevėžio keliai“ kitame projekte- tuo metu darė Ukmergės nuovažą, jie darė viaduką, šių trijų konkursų sąlygos neribojo jo įmonės konkurencijos, t.y. taip pat patvirtino V. G. ir A. Š. parodymus. Tokius liudytojų parodymus patvirtina darbų pridavimo aktai, iš kurių matyti kad pagal 2015-03-24 sutartį su Direkcija AB „Panevėžio keliai“ ir AB „Eurovia Lietuva“ buvo rangovai jungtinėje veikloje, o 2016-09-07 buvo pasirašytas darbų perdavimo statytojui aktas (31 t, b.l.86-96), todėl aptariamu laikotarpiu galėjo vykti V. G. susitikimai, pokalbiai ir šiais klausimais, ką patvirtino A. Š.. Teismo vertinimu kaltinamojo V. G. versija dėl susitikimų tikslo, kurią patvirtino ir liudytojas A. Š. nėra paneigta.

Liudytojai V. A. ir A. J. parodė, kad laikotarpyje nuo 2016-06-28 iki 2016-07-04 kelyje Panevėžys -Šiauliai ties Šeduvos smukle ir kavine „Žarija“ nesitarė su E. V., kad UAB „Šiaulių plentas“ pateiks siūlymą mažesne kaina nei AB „Eurovia Lietuva“, o UAB „Šiaulių plentas“ sudarys subrangos sutartį dėl darbų atlikimo ir teiks siūlymą didesne kaina nei AB „Panevėžio keliai“, kad pastarieji laimėtų konkursą. V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su E. V. galėjo kalbėtis dėl AB „Panevėžio keliai“ pasitelkimo subrangai dėl SAMI technologijos. Patvirtino, kad elektroniniais laiškais 2016-09-16 derino darbų atlikimo kainą (5 t,b.l.2-12). Teismo posėdžio metu parodė, kad kai laiko nebūna dažniausiai susitinka įmonės patalpose, kelių direkcijoje, vidurkelyje. „Šiaulių plentas“ SAMI technologijos tuo metu neturėjo, samdė subrangovą AB „Panevėžio keliai“, kurie tuo momentu turėjo technologiją. Su E. V. ir A. Z. bendravo gamybiniais klausimais dėl kiekių, dėl darbų, kainų, viskas kas reikalinga sutarčiai pasirašyti. Subrangovai tam ir yra, kad mažesnė kaina būtų. Yra dvi sąmatos, kurią reikią pateiki užsakovui, o kita sąmata, kurią reikia pateiki subrangovui. Tinkliniame grafike yra ta pinigų suma, už kurią turėjo padaryti užsakovui darbus, o subrangovų kaina, buvo skirtumas kainų, nes pas juos buvo mažesnė kaina nei mūsų įmonės. Čia yra normali visam pasaulyje verslo praktika, susitarė, kad „Panevėžio keliai“ padarys darbus pigiau, jie atliko paruošiamuosius darbus: valymą, frezavimą, o darbų parengimą atliko „Šiaulių plentas“. SAMI buvo paruošiamieji darbai. „Panevėžio keliai“ paruošė pagrindą, o „Šiaulių plentas“ ant jo uždėjo sluoksnį. Su E. V. yra susitikę prie Šeduvos, tik darbiniais klausimais, kitais klausimais nebendravo, pokalbiuose derino dėl susitikimo. V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš konkursus buvo kalba su V. G. dėl šlamų emulsijos pirkimo ir dėl SAMI sluoksnio įrengimo (5 t,b.l.168-176).Teismo posėdžio metu parodė, kad tarp „Šiaulių plento“ ir “Panevėžio kelių“ šiame konkurse nebuvo jokio susitarimo dėl kainų, ikiteisminio tyrimo metu duotas klausyti įrašas jo pokalbio su V. G. yra dėl kito konkurso, kur dalyvavo „Šiaulių plentas“ ir „Panevėžio keliai“, ten kartu teikė bendrą pasiūlymą dėl provėžų šalinimo. Kadangi ruošėsi provėžų šalinimo konkursui, kartu dirbo, galėjo būti, kad važiavo į Panevėžį, V. važiavo į Šiaulius, derino sutartį, dalyvavimo principus, darbų pasiskirstymą, terminus darbų atlikimo, tai galėjo būti, kad bendravo su V.. Susitarimo su juo pateikti mažesnę kainą nei „Eurovia Lietuva“ nebuvo, 10 proc. pateikė mažiau „Šiaulių plentas“ nei pateikė „ Eurovia Lietuva“, dalyvavo konkurencinėmis sąlygomis, apie jokius susitarimus negalėjo būti kalbos.

Nors prokurorės manymu, tai, kad lygiagrečiai tiems V. G., E. V., A. Š., V. A. ir A. J. susitikimams, ir pokalbiams, toliau vyko projektinės dokumentacijos derinimas tarp V. G. ir K. E. ir buvo nuolat kalbama apie šlamus, apie SAMI sluoksnį, o V. G. pažadėjo duoti nurodymą sutikrinti, įrodo jų bendrą susitarimą nekonkuruoti tarpusavyje būsimuose viešuosiuose pirkimuose, tačiau teismo vertinimu tam pagrįsti įrodymų nepakanka.

Teismas sutinka, kad kriminalinės žvalgybos metu fiksuoti pokalbiai tarp kaltinamųjų V. G. ir E. V. tarpusavyje bei su V. A., A. J. patvirtina, jog abiejų bendrovių AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ vadovai ir atsakingi asmenys neabejotinai žinojo, kad bus konkurentai paskelbtuose viešuosiuose pirkimuose dėl kelio A2 trijų ruožų paprastojo remonto ir tarėsi, tačiau nenustatyta, jog jų susitarimas apėmė būsimą nekonkuravimą, o ne dėl AB „Panevėžio keliai“ pasitelkimo subrangos darbams dėl SAMI sluoksnio įrengimo. 2016-07-04 V. G. būnant AB „Eurovia Lietuva“, o E. V. grįžtant iš UAB „Šiaulių plentas“, tarp jų fiksuotas pokalbis Nr. 745, iš kurio turinio galima suprasti, kad V. G. duoda nurodymą sukelti bendrovės pasiūlymą dėl pirmo ir trečio ruožų dalyvauti konkurse, kuriuose bendrovė laimėjo, tą vykdydamas E. V. nurodymą padaro M. K.. Tačiau nei iš kriminalinės žvalgybos pokalbių, nei liudytojų A. J. ir V. A. parodymų nenustatyta, kad jie susitikimo su E. V. metu būtų taręsi, jog supaprastintame atvirame konkurse UAB „Šiaulių plentas“ teiks mažesnę kainą nei AB „Eurovia Lietuva“ ir kad UAB „Šiaulių plentas“ žino kokią kainą teiks AB „Eurovia Lietuva“ būsimame ruože ir kad ji dalyvaus konkurse būtent tame ruože. Liudytojai A. Š., A. J. ir V. A. nurodė kitokį susitikimų tikslą ir pokalbių turinį nei nurodytas kaltinime, be to nėra jokių duomenų, kad UAB „Šiaulių plentas“ būtų žinojęs, kokį kainos pasiūlymą teiks „Eurovia Lietuva“, tam kad jie galėtų teikti mažesnį kainos pasiūlymą. Kriminalinės žvalgybos metu fiksuoti V. G. ir E. V. susitikimai su liudytojais prieš pat viešųjų pirkimų konkurso rezultatų paskelbimą nesant kitų objektyvių duomenų, kad tų susitikimų buvo tariamasi nekonkuruoti būsimuose konkursuose, o ne dėl kitų bendroves siejusių projektų, neįrodo kaltinime nurodytų aplinkybių dėl susitarimo nekonkuruoti. Aptariamu atveju byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog V. G. susitikimo su A. Š. metu sutarė, kad „Eurovia Lietuva“ teiks vieną pasiūlymą konkurse Nr.175919 didesne kaina nei UAB „Šiaulių plentas“, kad E. V. sutarė su V. A., kad UAB „Šiaulių plentas“ teiks siūlymą konkurse Nr.175919 mažesne kaina nei AB „Eurovia Lietuva“ ir susitikęs su A. J. bei V. A. kelyje „Panevėžys-Šiauliai“ su jais sutarė, kad UAB „Šiaulių plentas“ konkurse Nr.175920 teiks pasiūlymą didesne kaina nei AB „Panevėžio keliai“.

Dėl UAB Šiaulių plentas“ ir „AB „Panevėžio keliai“ subrangos sutarties nustatytos tokios aplinkybės. Specialistės G. P. išvadoje nurodyta, kad Perkančioji organizacija, Pirkimų vertes galimai nustatė neproporcingas Pirkimo objektams (didesnes) ir tuo sudarė išskirtines sąlygas tiekėjams UAB „Šiaulių plentas“ ir AB „Panevėžio keliai“ nepagrįstai gauti didesnes pajamas už darbus. Viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimu laikytina, jog AB „Panevėžio keliai“ Subrangos sutartyje įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus 47.537,73 Eur be PVM pigiau nei UAB „Šiaulių plentas“ nurodė pasiūlyme perkančiajai organizacijai dėl to buvo nustatytas neracionalus lėšų panaudojimas. Komentuodama išvadą, specialistė paaiškino, kad pagal sutarties sąlygas, tiekėjas galėjo pasitelkti subrangovą, tokie atvejai sutartyse numatyti, numatyta tvarka kaip turi pasitelkti, t.y. gavus techninio prižiūrėtojo pritarimą ir jei perkančioji organizacija neprieštarauja, toks pritarimas ir perkančiosios organizacijos sutikimas yra gautas. Nors pasiūlyme nenurodyta, jog „ Šiaulių plentas“ pasitelks darbams subrangovą, tačiau sutarties vykdymo metu – „Šiaulių plentas“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją dėl subrangovo pasitelkimo, buvo išdėstyti motyvai, kad dėl subrangovo pasitelkimo kreipėsi atsižvelgdami į oro sąlygas ir terminus, todėl subrangovo pasitelkimas pagal dokumentus sutartyje buvo teisėtas. Tačiau specialistė nustatė, kad AB „Panevėžio keliai“ Subrangos sutartyje įsipareigojo atlikti tuos pačius darbus 47.537,73 Eur be PVM pigiau nei UAB „Šiaulių plentas“ nurodė pasiūlyme perkančiajai organizacijai, kas galimai ribojo konkurenciją kitiems tiekėjams. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija pritarė sutarties pakeitimui, sprendė, kad galimai buvo dirbtinai apribota tiekėjų konkurencija, nepagrįstai Perkančioji organizacija pirkimų vertes suplanavo didesnes, neužtikrinant racionalaus lėšų panaudojimo, neužtikrinant įstatymo 3 str. 2 d. nustatymo pirkimų tikslo siekimo.

Iš jau aptartų V. A. ir A. J. parodymų nustatyta, kad dar prieš konkursą jie tarėsi su E. V. dėl AB „Panevėžio keliai“ pasitelkimo subrangos darbams dėl SAMI sluoksnio įrengimo, jei UAB „Šiaulių plentas“ laimės, tai patvirtina ir kriminalinės žvalgybos duomenys apie jų daugkartinius kontaktus ir susitikimus laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-06- 01. Specialistės išvadoje nurodyta, kad pagal sutarties sąlygas, tiekėjas galėjo pasitelkti subrangovą, tokie atvejai sutartyse numatyti, numatyta tvarka kaip turi pasitelkti, t.y. gavus techninio prižiūrėtojo pritarimą ir jei perkančioji organizacija neprieštarauja ir toks sutikimas buvo gautas. Teismo vertinimu dėl specialistės išvadoje nurodyto viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, kad subrangovas nebuvo nurodytas iš karto viešųjų pirkimų sutartyje sudarytoje tarp Direkcijos ir UAB „Šiaulių plentas“ kaltinamieji negali būti kalti, nes jie nebuvo sutarties, kurią pasirašė Direkcija ir „Šiaulių plentas“ šalys, todėl negalėjo žinoti, kokiomis sąlygomis toje sutartyje yra sutarta pasitelkti subrangovą ir negalėjo tam daryti jokios įtakos. Be to, teismas jau yra nustatęs, kad kaltinamajame akte turėjo būti nurodytas ne SAM, o SAMI sluoksnis įrengimas, kuris nebuvo palankus AB „Panevėžio keliai“ ir neribojo kitų tiekėjų konkurencijos, kas buvo subrangos dalyku. Kodėl AB „Panevėžio keliai“ tuos pačius darbus atliko pigiau, paaiškino V. G., kuris nurodė, kad rangovas visada turi didesnes išlaidas- statybvietės išlaidos, aptvėrimas, sanmazgai ir visas darbų organizavimas- už tuos darbus irgi moka. Subrangovo įkainis savaime yra pigesnis, nes jis ateina pas rangovą dirbti į jau aptvertą ir paruoštą ruožą, todėl įkainis yra savaime pigesnis. Tai logiškas ir dėsningas darbų organizavimo procesas. Šiauliams važiuoti iki statybvietės - virš 100 km, AB „Panevėžio keliai“ darbuotojams 60 km., transporto išlaidos, žmonėms atlyginimas, viską reikia susumuoti. Liudytojas A. J. parodė, kad tinkliniame grafike yra ta pinigų suma, už kurią jie turėjo padaryti užsakovui darbus, o tai kad subrangovo darbų kaina mažesnė yra normali visam pasaulyje verslo praktika. Jie susitarė, kad „Panevėžio keliai“ padarys darbus pigiau atlikdami paruošiamuosius darbus: valymą, frezavimą, o darbų parengimą atliko „Šiaulių plentas“, SAMI sluoksnis buvo paruošiamieji darbai. Teismas su tokiais kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina liudytojo paaiškinimas visiškai sutinka, kad subrangovas šiuo atveju AB „Panevėžio keliai“ galėjo pigiau atlikti tuos pačius darbus, kuriuos buvo įsipareigojęs sutartimi atlikti UAB „Šiaulių plentas“. Iš specialistės paaiškinimo matyti, kad dėl subrangovo pasitelkimo ji vertino Perkančiosios organizacijos, t.y. Direkcijos veiksmus, kuri, davusi sutikimą subrangovo pasitelkimui, turėjo matyti ir vertinti subrangos sutarties sąlygas, jei AB „Panevėžio keliai“ tuos pačius darbus įsipareigoja atlikti pigiau bei inicijuoti sutarties su UAB „Šiaulių plentas“ pakeitimus mažinant kainą, nes ji privalėjo racionaliai naudoti lėšas. Aptarti įrodymai susitarimo dėl subrangos sutarties sudaryto tarp AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ ir kaltinamųjų veiksmų neteisėtumo bei jų kaltės neįrodo, nes specialistė nustatė Perkančiosios organizacijos, t y. Direkcijos neteisėtus veiksmus. Nors kaltinime teigiama, kad UAB „Šiaulių plentas ir AB “Panevėžio keliai“ nepagrįstai gavo didesnes pajamas už darbus, nes iš anksto kainas buvo suderinę tarpusavyje, tačiau teismo įvertinti įrodymai to nepatvirtina, tokiam susitarimui perkančioji organizacija, t.y. Direkcija pritarė, tam neprieštaravo ir neinicijavo sutarties su UAB „Šiaulių plentas‘ pakeitimo. Dėl to teismas laiko nepagrįstu kaltinimo dalį jog visi konkursai buvo laimėti AB „Panevėžio keliai“ naudai, o parengus projektinę dokumentaciją buvo parinktas netinkamas Kelio ruožo nuo 52,35-56,08 km. remonto būdas, kuris nepanaikino provėžų atsiradimo priežasčių ir nesustabdė jų tolesnio formavimosi, dėl ko buvo nustatytos provėžos. Dėl remonto būdo, t.y. šlamo dangai kad kitoks negalėjo būti daromas ir jo parinkimui pritarė Direkcija, SAMI sluoksnio, kuriam irgi pritarė Direkcija ir lygumų nematavimo pagal IRI, kuris paprastajam remontui nėra daromas, teismas jau yra pasisakęs. Kaltinamieji ir ne kartą teismo jau cituotas liudytojas Z. P. bei kiti liudytojai nurodė, kad atliekant paprastąjį remontą šlamų būdu ir prieš jį klojant SAMI sluoksnį provėžų išlyginti nėra jokios galimybės, nes tokio remonto tikslas prailginti dangos tarnavimą 5-7 metams ir pagerinti rato sukibimą su danga, lygumui pagerinti reikalingas išlyginamasis sluoksnis, toks nebuvo numatytas Direkcijos ir tam nebuvo skirta lėšų, o kapitalinio remonto pagal skirtą finansavimą nebuvo galima atlikti, nors ruožas buvo sudėtingas ir labai nelygus, bet po remonto lygumas nepablogėjo. Nustatyti defektai, atsiradę po žiemos dėl kelio dangos eksploatacijos garantiniu laikotarpiu buvo pašalinti UAB “Šiaulių plentas“ lėšomis, todėl kaltinimo dalis dėl projektinėje dokumentacijoje parinkto netinkamo ruožo nuo 52,35-56,08 km. remonto būdo, kuris nepanaikino provėžų ir nesustabdė tolesnio jų formavimosi yra neįrodyta.

Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68-788/2021">2K-68-788/2021</a> nurodyta, kad „piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi kaip nusikalstamos veikos koncepcija baudžiamojoje teisėje suponuoja išvadą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingais tarnybai interesais dėl korupcinių ar kitų panašių paskatų, rodančių akivaizdų nesąžiningumą atliekant tarnybines pareigas“. Kvalifikuojant veiką kaip piktnaudžiavimą, būtina nustatyti ir valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) kaltę, kuri gali pasireikšti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje nurodytam subjektui ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgtNDg5LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28-489/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28-489/2019">2K-28-489/2019</a>). Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini piktnaudžiavimo sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo, be kita ko, suvokė savo veiksmus kaip priešingus valstybės tarnybos interesams. Atitinkamai, pagrindžiant kaltininko tyčią, turi būti remiamasi byloje nustatytais duomenimis, patvirtinančiais valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) sumanymą tyčia veikti priešingais tarnybai interesais(Baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>).

Teismo vertinimu be to, kad, K. E., S. K. pasirašė po projektais su AB „Panevėžio keliai“ paskaičiuotomis kainomis ir juos Direkcijai pateikė kaip savo, o V. M. apie tai žinojo i tam pritarė, nenustatyta jokių korupcinių paskatų, rodančių valstybės tarnautojams prilygintų asmenų nesąžiningumą ar naudos siekimą sau ar AB „Panevėžio keliai“. Byloje nėra jokių įrodymų, V. M., K. E. ir S. K. veikė tiesiogine tyčia, numanydami, kad jų veiksmais bus sukelta didelė žala valstybei ar VĮ“Automagistralė“, o konkursus visuose ruožuose laimės AB „Panevėžio keliai“. Kaltinamųjų tiesioginė tyčia nenustatyta. Sprendžiant dėl kaltinamųjų netiesioginės tyčios, t.y. sąmoningo leidimo žalai atsirasti nėra jokių įrodymų, jog kaltinamieji V. M., K. E. ir S. K. žinojo apie galimus AB „Panevėžio keliai“ susitarimus su kitais rangovais UAB „Šiaulių plentas“, „Eurovia Lietuva“ dėl nekonkuravimo pagal paruoštus projektus nurodytuose kelio ruožuose kaip nurodoma kaltinime bei ko kainų derinimo, kas kaltinamiesiems galėtų leisti numatyti, dėl galimų būsimų rangovų konkurencinių susitarimų ir galimos žalos valstybei ir Direkcijai dėl tokių jų veiksmų. S. K. ir K. E. teigė, kad su E. V. ir V. G. konsultavosi, dėl šlamų, dėl SAMI sluoksnio, V. M. nurodė, kad jie iš viso neturėjo pareigos projektuoti, nes tai buvo Direkcijos pareiga ir tam finansavimas nebuvo skirtas. Iš kaltinamųjų, liudytojų A. V., M. M., R. I., Z. P. parodymų, specialistės G. P. išvados, rašytinių įrodymų nustatyta, kad VĮ „Automagistralė“ pristatyti dokumentai viešųjų pirkimų organizavimui buvo vertinami Direkcijos viešųjų pirkimų tarnyboje. Direkcijos 2017-09-28 rašte nurodyta, kad pagal paruoštą projektinę dokumentaciją priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas M. M. rengė pirkimo dokumentus, kurio pagrindu Priežiūros skyriaus vedėjas R. I., kaip priežiūros organizatorius pateikė viešojo pirkimo užduotį, kurią tvirtino Direkcijos direktoriaus pavaduotojas J. G. (17t., b.l.4-7). Be to liudytojas A. V., viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas parodė, kad pats skaičiuodavo numatomo pirkimo vertę, kas leidžia spręsti, kad kiekvieno ruožo pirkimo vertė buvo Direkcijai žinoma. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog Direkcija pritarė preliminarioms kainoms, kurios buvo nurodytos VĮ „Automagistralė“ pateiktų projektų specifikacijose, su jomis sutiko, nes jos atitiko Direkcijos paskaičiuotą pirkimo vertę. Kad nurodytos preliminarios kainos ir darbų įkainiai nebuvo iškirtinai palankūs ir pritaikyti konkrečiam rangovui, neprotingi ar neadekvatūs tokių darbų atlikimui, tiek kad sudarytų ryškų konkurencinį pranašumą vienam konkrečiam tiekėjui rodo tai, jog jos nekėlė įtarimų M. M. rengiant pirkimo dokumentus, R. I. teikiant viešojo pirkimo sutartį ar J. G. ją tvirtinant ir Direkcijai skelbiant viešuosius pirkimus. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad Direkcija pagal sutartį su VĮ „Automagistralė“ pati buvo įsipareigojusi ruošti projektus, nors šią pareigą žodiniu susitarimu Z. P. parodymais pagal nusistovėjusią praktiką ji perleido regiono įmonėms prižiūrinčioms ir valdančioms kelius. Teismo vertinimu ir teisiniu požiūriu tokia praktika negali būti teisėta. Direkcija, kuri pati yra įsipareigojusi ruošti projektus ir disponuoja tam skirtomis didelėmis valstybės biudžeto lėšomis, atsakingus projektų rengimo darbus žodiniu nurodymu, pagal neaišku kada ir kieno suformuotą nusistovėjusią praktiką perleidžia regioninei įmonei VĮ“Automagistralė“ prižiūrinčiai kelius, o tai šioje situacijoje neleidžia teismui tinkamai nustatyti ir įvertinti VĮ „Automagistralė“ darbuotojų V. M., K. E. ir S. K., kurie pagal pareigas yra prilyginami valstybės tarnautojams atsakomybės ribų dėl netinkamo pareigų atlikimo. Lieka neaišku, ar kaltinamieji turėjo pareigą ruošti projektus ar ne, ar už jų ruošimą turėjo būti apmokama, ar tai jie turi daryti pagal savo darbines funkcijas ir ar iš viso privalo tokius žodinius Direkcijos nurodymus vykdyti. Nagrinėjamoje byloje yra konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimai, kurios padarė perkančioji organizacija, t.y. Direkcija, tačiau nustatyti ir kiti teisiškai reikšmingi faktai –Direkcija pagal pateiktus projektus ir juose nurodytas preliminarias kainas organizavo viešuosius pirkimus, konkursai įvyko, dalyvavo trys rangovai, kelių ruožai suremontuoti, defektai ištaisyti.

Aptarti reikšmingi faktai teismui leidžia spręsti, kad kaltinamųjų V. M., K. E. ir S. K. kaip valstybės tarnautojams prilygintų asmenų veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, nes nenustatyta jų tiesioginė ir netiesioginė tyčia veikti priešingai valstybės tarnybos interesams numatant, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti didelė turtinė ar neturtinė žala valstybės interesams, VĮ“Automagistralė“ ir Direkcijai, atitinkamai V. G. ir E. V. negali būti pripažinti kaltais dėl padėjimo piktnaudžiauti.

Dėl V. K.

Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurių sąvoka pateikta BK 230 straipsnyje. BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais pareigų ėjimu viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla ir 2) atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimu arba teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu turėjimu, arba viešųjų paslaugų teikimu.

V. K. kaltinimas pareikštas, kad jis piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos AB „Panevėžio keliai“ laikotarpyje nuo 2016-06-16 iki 2016-06-17 pasirašė projektinės dokumentacijos dokumentus, kuriuos S. K. perdavė Direkcijos specialistui M. M. viešųjų pirkimų dokumentų rengimui. V. K. kaltinamas, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas VĮ „Automagistralė“ vyriausiojo inžinieriaus pavaduotoju, nors pareigos, kurias jis pažeidė nurodytos pagal 1998-03-03 VĮ „Automagistralė“ direktoriaus patvirtintos inžinieriaus pareigybės aprašymą.

VĮ“Automagistralė“ įstatai rodo, kad įmonė teikė viešąsias paslaugas atlikdama valstybinės reikšmės kelių techninę priežiūrą ir kitas įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos privalomus valstybinės reikšmės kelių darbus susijusius su kelių statyba ir jų eksploatavimu siekiant tenkinti viešuosius interesus (21 t, b.l.15-31), todėl joje dirbantys asmeny gali būti pripažinti specialiaisiais subjektais jei atitinka BK 230 straipsnio reikalavimus.

Byloje esantys įsakymai dėl darbo sutarties sąlygų keitimo rodo, kad nuo 2015-03-12 V. K. paskirtas vyr. inžinieriaus pavaduotojo pareigoms, nuo 2016-08-29 -vyriausiojo inžinieriaus pareigoms, t.y. veikos padarymo metu jis užėmė vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo pareigas (21 t,b.l.64-65,). Iš į bylą pateiktų inžinieriaus pareiginių nuostatų patvirtintų 1998-03-03, kuriuos 2006-08-21 pasirašė V. K. 1.4. punkto matyti, kad inžinierius pavaldus techninio skyriaus viršininkui (b.l.52-53), t.y. S. K.. Vyriausiojo inžinieriaus pareiginiai nuostatai, su kuriais V. K. supažindintas, VĮ „Automagistralė“ direktoriaus buvo paruošti tik 2016-02-05, t.y. jau po kaltinime nurodyto laikotarpio.(21 t, b.l.43-47). Duomenų, kad veikos padarymo metu V. K. būtų supažindintas su vyriausiojo inžinieriaus pareigine instrukcija ir pareigomis nėra, todėl teismas laiko, kad V. K., veikos padarymo metu, užimdamas vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojo pareigas, faktiškai buvo supažindintas tik su inžinieriaus pareigomis ir gali būti atsakingas tik kaip už netinkamą valstybinės įmonės inžinieriaus pareigų atlikimą. Teismo vertinimu paskyrimas į aukštesnes pareigas, asmens tinkamai nesupažindinus su tų pareigų turiniu ir apimtimi, nesudaro pagrindo reikalauti teisinės atsakomybės užimant tas pareigas.

Iš inžinieriaus pareiginės instrukcijos matyti, kad tokios pareigos kaip įmonės veiklos techninis paruošimas, suderinimas su institucijomis atliekamų darbų sąmatų, projektų, darbo brėžinių, dokumentacijos reikalavimų, medžiagų nurašymo kontrolė, žiniaraščių pildymas kitos pareigos nurodytos 2.1-2.13 punktuose nėra susijusios su administracinių įgaliojimų turėjimu bei su teise veikti juridinio asmens vardu ar viešųjų paslaugų teikimu. Tai patvirtina V. K. parodymus, kad S. K. susegtą projektą apie 2016 metų balandžio mėnesį pateikė kaip atestuotam projekto dalies vadovui pasirašyti. Buvo paruoštas vienas projektas visų trijų ruožų remontui. Ruoštus įmonės projektus pasirašydavo K. E., S. K. ir jis. Visus paruoštus ir pasirašytus projektus S. K. nuvežė į Direkciją. Po kiek laiko projektas buvo sugrąžintas S. K. žodžiais su žodinėmis pastabomis atskirti kiekvieną remontuojamą ruožą ir paruošti tris atskiras projekto bylas kiekvienam remontuojamam ruožui atskirai; papildyti projektus įtraukiant SAMI sluoksnio įrengimą prieš šlamo dangas.

Byloje nėra jokių duomenų apie V. K. bendravimą su AB „Panevėžio keliai„ darbuotojais ar kaltinamaisiais V. G., E. V. dėl projektinės dokumentacijos ruošimo ar dėl konsultacijų dėl SAMI sluoksnio projektavimo. V. K., kompiuterio standžiojo disko duomenų apžiūros metu nustatyta, kad standžiajame diske 10 failų- iš kurių aiškinamasis raštas dėl kelio A2 Vilnius - Panevėžys atkarpų, papildomos techninės sąlygos dėl šlamo dangos įrengimo kelyje A2 Vilnius - Panevėžys, lokalinės sąmatos, darbų sąrašas ir kt. Nors palyginus šiuos failus su USB atmintinėje (duomenys neskelbtini), kuri buvo paimta iš V. G. kratos metu, esančiais failais, teismas sutinka su prokurorės vertinimu, jog šių failų turinys ir pavadinimai yra analogiški, failų įrašymo į USB atmintinę data - 2016-04-19, paskutinio išsaugojimo data - 2016-04-06, 2016-04-07, tačiau pažymėtina, kad paskutinis išsaugojęs - S. K., o ne V. K.. Taigi, nei VĮ“Automagistralė“ ir AB „Panevėžio keliai“ rasti dokumentai ir laikmenos, kuriais remiasi kaltinimas bei Direkcijai pateikti projektai su V. K. kaip projektuotojo parašu neįrodo jokių jo piktnaudžiavimo veiksmų siekiant turtinės naudos AB „Panevėžio keliai“. Byloje nustatyta, kad jis nors užėmė vyr.inžinieriaus pavaduotojo pareigas, bet faktiškai atliko projektuotojo ir inžinieriaus darbą ir vykdė jam pavestas darbines funkcijas bei atsakingų asmenų, kuriems jis buvo pavaldus K. E. ir S. K. nurodymus susijusius su projektų ruošimu. Tai, kad V. K. pasirašė projektus, neįrodo jo piktnaudžiavimo, nes nėra neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat nustatyta, kad kaltinamasis neatitinka BK 230 straipsnio specialaus subjekto statuso, kuris pagal būti traukiamas baudžiamojo atsakomybės pagal BK 228 straipsnį.

Dėl valstybės patirtos didelės turtinės ir neturtinės žalos.

Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių (didelės žalos valstybei, Europos sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra nustatytas priežastinis ryšys. Aptariamu atveju norint pripažinti V. G., E. V., K. E., V. M. ir S. K. kaltais pagal BK 228 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta didelė turtinė ir neturtinė žala.

Kaltinamiesiems pareikštuose kaltinimuose nurodoma jų veiksmais padaryta 47 537,73 Eur didelė turtinė žala, bei padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Direkcijai, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, parodyta nepagarba įstatymams, AB „Panevėžio keliai“ gavo didelę turtinę naudą, nes neteisėtai padedant kitiems tiekėjams buvo laimėti 1 436 952,22 Eur vertės viešieji pirkimai, sumenkintas Direkcijos prestižas, savavališkai suteikta teisė suinteresuotam tiekėjui AB „Panevėžio keliai“ nuspręsti sau palankias pirkimų vertes bei maksimalias pasiūlymų kainas, netiesiogiai leista suinteresuotam tiekėjui disponuoti didelės vertės direkcijos lėšomis kelių remontui. D. D. patirta turtinė žala grindžiama viešųjų pirkimų specialistės išvadoje nustatytu skirtumu, kai viešuosius pirkimus laimėjęs UAB „Šiaulių plentas“ už tuos pačius darbų atlikimą pasirašė subrangos sutartį su AB „Panevėžio keliai“,kuri tuos darbus atliko 47 537,73 Eur pigiau. Teismas negali sutikti su tokiu žalos vertinimu ir jos dydžio nustatymu.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Viešųjų pirkimų konkursą UAB „Šiaulių plentas“ dėl 52,35-56,08 km laimėjo teikdamas 381 198,09 Eur kainos pasiūlymą (15, t.b.l.103), t.y. tokią kainą Direkcija būtų sumokėjusi bendrovei už atliktus darbus. Už subrangos darbus pagal 2016-10-31 PVS sąskaitą faktūrą UAB „Šiaulių plentas“ AB „Panevėžio keliai“ sumokėjo 171 632,52 Eur pagal atliktų darbų aktą (19 t, b.l.41-52). Direkcija AB „Šiaulių plentas“ pagal 2016-10-28 PVM sąskaitą faktūrą sumokėjo 375 268,34 Eur (19 t, 50 b.l.), t. y. Direkcija už kelio ruožo remontą sumokėjo 5929,75 Eur mažiau, nei buvo įsipareigojusi sumokėti UAB „Šiaulių plentas“ pagal viešųjų pirkimų sutartį. Nors viešųjų pirkimų specialistės išvadoje nurodyta, kad teikiant pasiūlymą UAB „Šiaulių plentas“ tuos pačius darbus, kuriuos atliko subrangos pagrindu AB „Panevėžio keliai“ viešojo pirkimo pasiūlyme buvo nurodę atlikti brangiau, o AB „Panevėžio keliai“ atliko juo 47 537,73 Eur pigiau, tačiau tokia suma teismo vertinimu negali būti laikoma nei tiesioginiais nuostoliais, nei negautomis Direkcijos pajamomis, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Byloje nėra įrodytas UAB „Šiaulių plentas“, AB „Eurovia Lietuva“ ir AB „Panevėžio keliai“ susitarimas nekonkuruoti visuose trijuose kelio ruožuose ir konkretūs susitarimai dėl konkursuose teikiamų pasiūlymų darbų kainų dydžių. Be to, sprendžiant dėl negautų Direkcijos pajamų negali būti atmesta abejonė ir turi būti įvertinta, jog subrangovas natūraliai tuos pačius darbus gali atlikti pigiau:1) dėl rangovo prisiimtų didesnės apimties įsipareigojimų vykdant kelio remonto darbus (statybvietės išlaidos, aptvėrimas, sanmazgai ir visas darbų organizavimas), 2), važiavimo atstumo iki subrangos objekto (UAB „Šiaulių plentas“-100 km, AB „Panevėžio keliai-60 km.), ką nurodė V. G., tai nėra paneigta, todėl nenustatyta, kad buvo sudarytos išskirtinės galimybės UAB „Šiaulių plentas“, ir AB „Panevėžio keliai“ gauti didesnes pajamas už darbus. Specialistės išvadoje įvardintas negautų Direkcijos pajamų dydis nustatytas vertinant ir pačios Direkcijos atsakingų darbuotojų klaidas vykdant viešuosius pirkimus bei iš dalies pripažįstant ir pačios Direkcijos kaip Perkančiosios organizacijos netinkamus veiksmus, už kuriuos kaltinamieji negali būti atsakingi.

Sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmais, aktualu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamųjų padarytų teisės aktų pažeidimų svarbą ir kilusių pasekmių dydį. Pagal kasacinę praktiką, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-699/2015">2K-102-699/2015</a>, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020)

Teismo nuomone, nėra jokių įrodymų, kad V. G., E. V., K. E., V. M. ir S. K. veiksmais būtų sumenkintas Direkcijos prestižas, nes nustatyta ir jos pačios darbuotojų atsakomybė ir dalinė kaltė dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo. Nors kelio ruožuose po darbų priėmimo buvo nustatyti defektai, tačiau jie per garantinį laikotarpį buvo ištaisyti rangovų lėšomis, jokių eismo įvykių, kuriuos būtų sąlygoję V. G., E. V., V. M., K. E. ir S. K. veiksmai, neteisingi projektiniai sprendiniai nenustatyta. Teismas pripažįsta, kad VĮ „Automagistralė‘ darbuotojų V. M. ir K. E. veiksmais buvo suteikta teisė AB „Panevėžio keliai“ nustatyti preliminarias pirkimų vertes. Tačiau dėl to teismo nuomone iš dalies taip pat kalta Direkcija, kuri teisiškai nesureguliavo regioninės įmonės VĮ“Automagistralė“ atsakomybės už projektų paruošimą, Direkcija pagal sutartį pati buvo prisiėmusi sau tokius įsipareigojimus ir darbus, kurių pati ir nevykdė, žodiniu nurodymu ir nusistovėjusia praktika, kuri teismo vertinimu nėra teisėta, šiuos darbus pavedė daryti VĮ „Automagistralė“. Teismo nuomone nėra įrodyta, kad AB „Panevėžio keliai“ netiesiogiai buvo leista disponuoti didelės vertės Direkcijos lėšomis, nes galutinį sprendimą dėl kelio ruožam projektuoti skirtų lėšų ir viešojo pirkimo konkurso sąlygų priėmė Direkcija paskelbdama viešuosius pirkimus ir paskaičiuodama pirkimų vertes. Byloje taip pat nenustatyta, kad buvo sudarytos sąlygos AB „Panevėžio keliai“ susitarti su kitais tiekėjais dėl dalyvavimo viešuosiuose konkursuose.

Apibendrinant tai kas aptarta dėl V. G., E. V., K. E., V. M., S. K. ir V. K. pareikštų kaltinimų dėl padėjimo piktnaudžiauti ir piktnaudžiavimo tarnyba teismas konstatuoja, kad nėra toleruotina situacija, kai galimas ir potencialus rangovas, aptariamu atveju AB „Panevėžio keliai“ dalyvauja projekto ruošime ir padeda paruošti atskiras projektinės dokumentacijos dalis, o bendrovė, ruošusi projektą, dalyvauja konkurse ir atskiruose konkursuose laimi. Tačiau teismui atlikus detalią įrodymų analizę pagal kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų apimtį daroma išvada, jog jų nepakanka pripažinti, kad V. M., K. E. ir S. K. piktnaudžiavo tarnyba, o V. G. ir E. V. jiems padėjo. Teismui nenustačius kaltinamųjų V. G., E. V. kaltės pagal BK 24 straipsnio 5,6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, K. E., V. M., V. K., S. K. kaltės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį jie išteisintini kaip nepadarę veikos, kuria yra kaltinami.

Dėl kaltinimo AB „Panevėžio keliai“ pagal BK 24 straipsnio 5,6 dalis 228 straipsnį.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė ir tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir šis fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinis asmuo gali atsakyti už nusikalstamas veikas ir tuo atveju, jeigu jas juridinio asmens naudai padarė juridinio asmens darbuotojas ar įgaliotas atstovas šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens nurodymu ar leidimu arba dėl nepakankamos priežiūros arba kontrolės. Byloje AB „Panevėžio keliai“ kaltinimas pareikštas dėl to, kad bendrovė veikė atstovaudama techninio direktoriaus ir vieno iš akcininkų V. G. bei techninio direktoriaus pavaduotojo-gamybinio techninio skyriaus vadovo E. V., kurie užėmė pareigas juridiniame asmenyje ir turėjo teisę atstovauti ir priimti sprendimu juridinio asmens vardu veikdami juridinio asmens interesais. Teismui nenustačius V. G. ir E. V. kaltės pagal BK 24 straipsnio 5,6 dalis, 228 straipsnio 2 d. AB „Panevėžio keliai“ išteisintini nenustačius bendrovės kaltės.

BK 229 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui už dėl neatsargumo neatlikimą savo pareigų arba netinkamą jų atlikimą, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, t.y. straipsnis numato atsakomybę tik esant neatsargiaikaltei, kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamunerūpestingumu.

K. E., V. K., E. G. kaltinimai pareikšti dėl to, kad E. G.- būnant valstybės tarnautoju ir dalyvaujant komisijos darbe dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožų nuo 42,32 km iki 44,96 km, 52,35 km iki 56, 08 km ir 91,40 km iki 97,95 km rangovų atliktų statybos darbų perdavimo statytojui ir būnant šių komisijų pirmininku, kitiems kaltinamiesiems būnant valstybės tarnautojams prilygintais asmenimis ir tos komisijos nariais, suprantant, kad jų pareigų vykdymo būdas yra neteisėtas ir gali sukelti pavojingų pasekmių, jie netinkamai atliko atitinkamai komisijos pirmininko ir jos narių pareigas dėl kelio ruožų asfalto dangos paprastojo remonto darbų priėmimo- neįvertino rangovų atliktų darbų remiantis kontrolinių bandymų rezultatais, neapskaičiavo piniginių išskaitų už leistinų nuokrypių nesilaikymą, nenustatė ruožų, kuriuose turi būti pašalinti defektai, nepareikalavo ir neperėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusius statybų dokumentacijos, neapskaičiavo nelygumų pagal IRI reikalavimus, neperžiūrėjo kontrolinių bandymų ir matavimų rezultatų. K. E. kaltinamas ir tuo, kad neužtikrino, jog jam pavaldus darbuotojas V. K. kaip projektuotojas dalyvautų komisijos darbe, V. K., kad nedalyvavo komisijos darbe, nes 2016-11-17 atostogavo, tačiau ne anksčiau kaip 2016-011-18 pasirašė komisijos aktą, E. G., kad neužtikrino V. K. dalyvavimo ir aplaidžiai vertino faktinį jo nebuvimą.

A. K. kaltinamas, kad būdamas AB „Problematika“ techninės priežiūros skyriaus techniniu prižiūrėtoju ir būdamas paskirtas kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožų nuo 42,32 km iki 44,96 km, 52,35 km iki 56, 08 km ir 91,40 km iki 97,95 km statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, netinkamai atliko techninio prižiūrėtojo pareigas dėl kelio ruožų asfalto dangos paprastojo remonto: neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, nekontroliavo statybos metu naudojamų produktų ir leido naudoti reikalavimų neatitinkančius produktus, nesutikrino atliktų darbų kokybės, pasirašė statybos darbų žurnale ir nepagrįstai patvirtino būtinąją normatyvinę kokybę, neužtikrino dangos nelygumų, neidentifikavo bituminės emulsijos neatitikimų teisės aktų reikalavimams. Visi kaltinamieji kaltinami, kad nepagrįstai pripažino kelio ruožų nuo 42,32 km iki 44,96 km, 52,35 km iki 56, 08 km ir 91,40 km iki 97,95 km. atliktų darbų tinkamumą nustatytiems statybos reikalavimams ir juo priėmė, nesiėmė priemonių dėl nustatyto nelygumo pagal IRI reikalavimus, kad rangovams būtų pritaikytos išskaitos, pasirašė rangovo atliktų darbų perdavimo statytojui aktus ir taip pažeidė kaltinime kiekvienam kaltinamajam individualiai nurodytus teisės aktus dėl ko didelės turtinės žalos ne mažiau kaip 19 329,16 Eur ir neturtinės žalos patyrė Direkcija.

K. E. parodė, kad Komisija visus dokumentus, kuriuos pateikė rangovas- darbų vykdymo žurnalus, išpildomąją dokumentaciją, bandymo protokolą – 45 lapai, nelygumo 3 m savarankiško matavimo duomenis, IRI dokumentus, kuriuos buvo užsakius Automobilių kelių direkcija peržiūrėjo, darbai negali būti priimti, jei yra nekokybiški. Dėl IRI matavimo - tame pačiame dokumente 2017-09-28 nurodyta, kad kelio lygumas matuojamas 3 metrų liniuote, todėl vienintelis teisinis pagrindas buvo matuoti 3 m liniuote. 2017 m. kovo 17 d., buvo atliktas visų trijų ruožų garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų sąrašas, defektai ištaisyti rangovų sąskaita, nuostolių Direkcija nepatyrė.

V. K. parodė, kad grįžus po atostogų į darbą, lapkričio 21 dieną, K. E. informavo apie jo įtraukimą į komisijos sudėtį kuri buvo susirinkusi lapkričio 17 dieną, ant stalo buvo sukrautos trys dėžės dokumentacijos, jam reikėjo peržiūrėti atliktų darbų išpildomąją dokumentaciją ir jeigu nėra pastabų, pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktus. Pasiteiravo K. E., ar buvo pastabų iš kitų komisijos narių at techninės priežiūros ir pasitikslino, ar pilnai baigti darbai tolimiausiame kelio ruože, jam atsakė, kad pastabų nebuvo, o darbai baigti. Peržiūrėjo atliktų darbų išpildomąją dokumentaciją, visų trijų remontuojamų ruožų įgyvendinimo metu kas savaitę lankėsi šiuose objektuose ir matė pats kaip vykdomi darbai, todėl jam papildomos apžiūros atlikti nereikėjo. Savo kabinete nuosekliai peržiūrėjo kiekvieno objekto visą paprastojo remonto darbų dokumentaciją, rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktus, kurie jau buvo su rangovo atstovų, techninio prižiūrėtojo ir visų komisijos narių, o svarbiausia tiesioginio vadovo K. E. parašais ir tuomet aktus pasirašė.

E. G. parodė, kad jo, kaip pirmininko pareiga, kad kiekvienas komisijos narys atliktų savo darbą, įvertintų atliktus statybos darbus, dokumentaciją. Komisijos darbo reglamentas numato, kad neprivalo visi vienu metu komisijos nariai dalyvauti vienoje vietoje vienu metu, jei apie tai yra informuotas komisijos pirmininkas, jis apie V. K. nedalyvavimą žinojo, nematė jokių kliūčių, kad komisija galėtų neįvykti. Komisijos metu buvo pateikta visa išpildomoji dokumentacija, kuri susieta su konkrečiais ruožais ir kilometrais ir yra byloje. Iš savo patirties gali teigti 100 proc., kad visa reikiama dokumentacija komisijos metu buvo pateikta. Ekspertai teikė išvadą, kad nėra lygumų matavimų, nors lygumų matavimai tikrai buvo, tikrai buvo įdėta į dokumentaciją, buvo matuota 3 metrų liniuote. Komisijos nariai, kurie dalyvavo komisijos metu, pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą objekte, pats tą dieną nepasirašė, nes nedalyvavo V. K.. Aktai buvo pristatyti į Kelių direkciją su V. K. parašu, tą ar kitą dieną pasirašė Kelių direkcijoje savo kabinete, po pasirašymo buvo registruojamas komisijos aktas Kelių direkcijoje.

A. K. su kaltinimu nesutiko, nurodė, kad kaltinimas grindžiamas antrąja VGTU specialistų išvada, kuri iš esmės prieštarauja pirmajai tų pačių specialistų išvadai. Antroji išvada atsirado, tik dėl to, kai STT pareigūnų netenkino pirmoji išvada, kurioje jokių A. K. pažeidimų nebuvo nustatyta, o tai kelia abejones specialistų kompetencija, objektyvumu ir gebėjimais atlikti jiems pavestas užduotis. Specialistai vertino tik dokumentus, bet nesilankė vietoje, be to neaišku kiek ir kokių dokumentų jiems buvo pateikta. Jo tinkamą pareigų atlikimą patvirtino liudytojai V. B., S. S., R. G., K. S. ir V. J. tiesiogiai dalyvavę darbų atlikime, ėminių ėmime, matavimuose. Dėl atliktų darbų nuolatinės kontrolės ir priežiūros Direkcijos pavyko sutaupyti viso 22.253,75 Eur. Specialistai interpretavo norminius dokumentus ir neteisingai skaičiavo žalą, o pagal esamą situaciją ir sutartį kelio lygumo pagal IRI matuoti nebuvo jokio teisinio pagrindo, lygumas buvo matuotas 3 metų liniuote. Nesutinka su dangos taisymo kaštų apskaičiavimu, kurie padaryti remiantis tik prielaida, kad parengiamųjų darbų sąmata sudarys 50 proc. nuo šlamo dangos įrengimo, šis dydis yra sugalvotas, nes tokios metodikos nėra.

Teismas, ištyręs bylos įrodymus sprendžia, kad visų kaltinamųjų kaltė dėl BK 229 straipsnyje numatytos veikos neįrodyta. Kaltinamųjų kaltė buvo grindžiama liudytojų parodymais, Vilniaus Gedimino technikos specialistų išvadomis ir jų paaiškinimais teismo posėdžio metu, kratos metu gautais rašytiniais įrodymais, Lietuvos automobilių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos raštais, VšĮ „Kelių ir transporto tyrimo instituto“ raštais., VĮ „Kelių priežiūra“ raštais, AB „Problematika“ raštais, kriminalinės žvalgybos ir slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis.

Dėl V. K. dalyvavimo komisijos veikloje.

E. G. 2016-11-04 Direkcijos įsakymais patvirtintas kelio A2 Vilnius-Panevėžys kelio ruožų nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 -97,95 km rangovo atliktų statybos darbų perdavimo komisijos pirmininku, komisijos nariais paskirti- projektuotojas ir VĮ „Automagistralė“ atstovas, komisijai pavesta pakviesti dalyvauti jos darbe rangovo atstovą ir statinio techninį prižiūrėtoją (16 t, b.l. 86,108, 126). Komisijos darbą reglamentavo Rangovo atliktų darbų perdavimo statytojui (užsakovui) komisijos darbo reglamentas, kurio 15-26 punktai nustatė komisijos darbo organizavo ir sprendimo priėmimo bei įforminimo tvarką. Iš reglamento 15-18 p. matyti, kad komisijos nariai pagal savo kompetenciją vietoje apžiūrėję atliktus darbus, išnagrinėję pateiktus dokumentus nustato, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, o 16 punktas aiškiai numato ir įtvirtina komisijos narių darbą pagal kompetenciją, t.y. -patikrinti ar atlikti darbai atitinka projekto reikalavimus, peržiūrėti kontrolinius laboratorinius bandymus ir matavimus ir.t.t. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad V. K. 2016-11-17 atostogavo, o į darbą grįžo 21 d. (20 t, b.l.174).

Aptarti įrodymai, juos vertinant kartu su Reglamento 4 punkto nuostata apie asmeninę komisijos narių atsakomybę už kompetencijai priskirtų klausimų sprendimą, teismui leidžia spręsti, kad komisijos nariai neprivalėjo fiziškai visi vienu metu 2016-11-17 pasirašyti rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktus, nes jie komisijos darbe dalyvavo pagal savo kompetenciją, išsilavinimą, turimus kvalifikacijos atestatus ir tik savo kompetencijos ribose turėjo pareigą priimti rangovo atliktus darbus. Teismui akivaizdu, kad statybos darbų priėmimo metu pastatytas objektas yra ne tik yra fiziškai apžiūrimas komisijos narių ir vertinamas jo būvis bei rangovo atlikto darbo kokybė, tačiau taip pat, vadovaujantis Statybos įstatymo bei Statybos techninio reglamento reikalavimais, yra vertinami su statybos vykdymu susiję dokumentai, todėl komisijos darbas yra tęstinis ir nesibaigia jį pasirašius atskiriems komisijos nariams ir statybos objektus apžiūrėjus vietoje, o dokumentacijos peržiūrėjimas gali užtrukti dėl jos kiekio ir apimties. E. G. patvirtino, kad jam kaip pirmininkui buvo žinoma apie V. K. atostogas ir jis nematė kliūčių komisijos narių darbui priimant ir apžiūrint objektus, tuo metu Direkcijos interesus atstovavo VĮ „Automagistralė“ atstovas K. E., kuris priėmė darbus iš rangovo vietoje. V. K. patvirtino, kad jis į komisijos sudėtį įtrauktas kaip statinių projektuotojas, pirmą po atostogų darbo dieną peržiūrėjo atliktų darbų išpildomąją dokumentaciją, visų trijų remontuojamų ruožų įgyvendinimo metu kas savaitę lankėsi šiuose objektuose ir matė pats kaip vykdomi darbai, ant rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktų jau buvo techninio prižiūrėtojo ir visų komisijos narių tame tarpe ir K. E. parašai, todėl, neradęs peržiūrimuose dokumentuose jokių netikslumų ir pastabų aktus pasirašė. Reglamento 21 punktas numatė, kad komisijos pirmininkas gali pasirašyti rangovo atliktų darbų perdavimo aktą tik tuo atveju, jei pasirašo visi komisijos nariai, išskyrus 20 punkte nurodytus atvejus (16 t, 152-156). Tai, kad ne visi komisijos nariai vienu metu dalyvauja darbus perduodant užsakovui patvirtina ir liudytojo V. B. parodymai, kuri teigė, kad pasirašė ant akto, kurį paruošė gamybinio skyriaus inžinierius I. L., nes pats tuo pat metu turėjo dalyvauti kitos komisijos darbe Plungėje. Tokia praktika įprasta, nes iš įmonės (AB „Šiaulių plentas“) komisijoje dalyvavo net trys asmenys, todėl bent vienas atstovas turi dalyvauti. Aptarti įrodymai patvirtina E. G. teismo posėdyje išsakytus teiginius, kad jis, kaip komisijos pirmininkas žinojo, jog aktų pasirašymo metu V. K. atostogavo, aktai buvo pristatyti į Kelių direkciją jau su V. K. ir visų kitų komisijos narių parašais, todėl jis, įvertinęs visus dokumentus, aktus pasirašė savo kabinete, sekančią dieną jie buvo registruojami Direkcijoje. Iš bylos dokumentų matyti, kad rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) 2016-11-17 aktai dėl kelio ruožų nuo 42,32 iki44,93 km ir 91,40 iki 97,95 km su visais komisijos narių parašais Direkcijoje gauti ir užregistruoti 2016-12-06 (37 t.b.l.33-52), o dėl kelio ruožo nuo 52,35 iki 56,08 km. 2016-12-05 (5 t, b.l.35). Teismas daro išvadą, kad komisijos darbas baigėsi tik tuomet, kai E. G. paskutinis pasirašė aktus ir juos pridavė į Direkciją, o ne 2016-11-17 kaip nurodyta kaltinime.

Aptartų įrodymų ir teismo argumentų pagrindu darytina išvada, kad dėl V. K. nebuvimo akto pasirašymo dieną 2016-11-17, žinodami jo kaip projektuotojo kompetenciją bei kvalifikaciją, reikalingą priimamų statybos darbų vertinimui, leisdami jam dalyvauti komisijos darbe nei K. E., nei E. G. jokių aplaidžių veiksmų neatliko. V. K., pasirašydamas statinio perdavimo užsakovui aktus ne 2016-11-17 dieną, o pirmą savo darbo dieną po atostogų teisėtai dalyvavo komisijos darbe kaip projektuotojas, nes jis vertino iš esmės su statyba susijusią statybos techninę dokumentaciją. V. K., dalyvaudamas komisijos darbe bei K. E. ir E. G. leisdami jam dalyvauti, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir reglamento reikalavimų, kaltinime nurodyti įstatymų ir kaltinamųjų pareigybių aprašymų nuostatų. Nors V. K., kaip VĮ“Automagistralė“ inžinierius ir projektuotojas dėl BK 228 straipsnyje numatytos veikos teismo vertinimu pripažintas neatitinkantis BK 230 straipsnyje valstybės tarnautojui prilyginto asmens išaiškinimo, tačiau dėl veikos pagal BK 229 straipsnį jis laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. V. K. buvo įtrauktas dalyvauti Vilnius-Panevėžys kelio ruožų nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km ir nuo 91,40 -97,95 km rangovo atliktų statybos darbų perdavimo komisijos darbe, t.y. aptariamu atveju teikė viešąsias paslaugas, o BK 230 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybės tarnautojui yra prilyginamas asmuo teikiantis viešąsias paslaugas.

Kaltinimas K. E., V. K., E. G. ir A. K. dėl komisijos darbų priėmimo aktų pasirašymo nepagrįstai pripažįstant atliktų darbų tinkamumą, nepareikalaujant išskaitų iš rangovo ir priimant atliktus darbus, A. K. dėl netinkamo techninio prižiūrėtojo pareigų atlikimo.

Ši kaltinimo dalis visiems kaltinamiesiems iš esmės grindžiama 2018-06-11 Vilniaus Gedimino technikos universitetų specialistų išvada Nr.0353-10.3-7525.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-08-30 specialistams buvo pavesta atsakyti į klausimus:

1) Ar dėl kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožų nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km. ir nuo 91,40 -97,95 km sudaryta komisija pagrįstai pripažino, jog remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir galėjo priimti rangovo atliktus statybos darbus (kontrolinių bandymų rezultatai, nelygumo matavimai, rato sukibimo su danga ir kt. Jei ne, kokie teisės aktai buvo pažeisti ar remiantis statybos dokumentacija kelio ruožai buvo tinkami eksploatavimui ar nekilo pavojus eismo saugumui?

2) Jei buvo pažeisti teisės aktai priimant darbus ar turėjo būti taikomos ir kokio dydžio išskaitos pagal Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisykles IT APM10?

3) Jei buvo pažeisti teisės aktai ar buvo padaryta žala Direkcijai? Ar pagrįstai konkursinėje specifikacijoje įrašyta sąlyga- dangos nelygumai nematuojami pagal IRI?

Kelių tyrimo instituto specialistai A. T. ir A. V. 2018-01-31 pateikė statinio dalies ekspertizės aktą Nr.0353-10.24-1331. (1 t, b.l.73-110, 154-191). Šiame dokumente pateikta išvada, kad techniniam prižiūrėtojui savo parašais patvirtinus, jog darbai atlikti tinkamai bei pasirašius aktus, komisija pagrįstai patvirtino rangovo atliktų darbų priėmimą, nes techninis prižiūrėtojas komisijai nepateikė jokios informacijos apie darbų būtinos normatyvinės kokybės neatitiktį. Papildomai nustatytos statybos darbų ir jų kontrolės neatitiktys: nėra dokumentų, kad SAMI sluoksnio ir šlamų darbų įrengimo metu buvo atlikti privalomi vidinės kontrolės bandymai, statybos produktų bandymai ir kt. Specialistai nurodė, kad jei statytojas buvo numatęs, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI, dangos nelygumo matavimai 3 m. liniuote yra privalomi ir laikomi pagrindiniu kontrolės metodu, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Taip pat nurodyta, kad STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ nuostatos dėl techninės priežiūros inžinieriaus prievolių susijusių su atliktų darbų kokybės atitiktimi, turi viršenybę prieš Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui komisijos reglamento 16 punktą, todėl techniniams prižiūrėtojui, kuris yra statytojo atstovas patvirtinus, kad statybos darbai atlikti tinkamai ir pagal nustatytus reikalavimus, komisija pagrįstai patvirtino, kad rangovo atlikti darbai yra priimami. Specialistai, įvertinę, kad dangos nelygumas buvo išmatuotas pagal IRI reikalavimus, nurodė, kad rangovui sutinkant galėjo būti taikos išskaitos ir apskaičiuotos jų sumos. Tačiau šiuo atveju išskaitos negalėjo būti taikomos, o turėjo būti numatomos priemonės šalmo dangos nelygumui mažinti iki ribinės vertės pagal ĮT APM 10. Specialistai nurodė, kad jų nustatyta išskaitų suma galėtų būti laikoma Direkcijai padaryta žala.

Ikiteisminio tyrimo metu nusprendus, kad specialistai viršijo kompetenciją dėl Statybos įstatymo bei STR ir Komisijos reglamento teisės normų konkurencijos, buvo suformuota užduotis atlikti papildomą objektų tyrimą (1 t.b.l.112, 2 t.b.l.-8-27).

2018-02-06 specialistai A. T. ir A. V. papildomai pateikė atsakymus į pateiktus klausimus su dokumentų analize, konstatavo statybos darbų ir jų kontrolės neatitiktis teisės aktų reikalavimams ir, iš esmės atsakydami į tuos pačius klausimus, 2018-06-11 pateikė naują išvadą, kuria ir grindžiamas kaltinimas (2 t, b.l.29-81). Teismo posėdyje apklaustas pareigūnas E. B. paaiškino, kad dėl pirmos išvados netinkamumo ir papildomos išvados pateikimo jis specialistams uždavė teisės taikymo klausimus, juos formulavo vadovaudamasis Generalinio prokuroro rekomendacijomis.

Rekomendacijose dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo patvirtintų 2011-01-18 generalinio prokuroro įsakymu Nr.I-14 7.11p nurodyta, kad papildomas tyrimas (ekspertizė) – tyrimas (ekspertizė), atliekamas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno pavedimu dėl atlikto pirminio tyrimo (ekspertizės) nepakankamo aiškumo ar neišsamumo, taip pat pateikus papildomus klausimus ar paaiškėjus naujoms su tyrimo objektu susijusioms aplinkybėms. To paties dokumento 9 punkte numatyta, kad klausimai užduotyje (prokuroro pareiškime dėl ekspertizės) turi būti suformuluoti trumpai, tiksliai ir aiškiai. Jie turi būti reikšmingi ir konkretūs, atitikti ikiteisminio tyrimo medžiagą, sietis su bylos aplinkybėmis ir laikotarpiu, apie kurį turima duomenų, kad buvo vykdoma nusikalstama veika.

Teismas sutinka su kaltinamųjų ir jų gynėjų išdėstyta pozicija, kad E. B. 2017-03-19 užduotyje atlikti papildomą tyrimą teiginys, jog ankstesnėje išvadoje specialistai padarė savo kompetencijas viršijančias išvadas neatitinka generalinio prokuroro rekomendacijų, tačiau dėl to negalima spręsti, kad jie teikė melagingą ar neteisingą išvadą, nors dalį išvados teiginių, teismo posėdžio metu įvertinę kaltinamųjų paaiškinimus, patys pripažino esant nekorektiškais ir neteisingais. Teismo vertinimu tokia situacija susiklostė, dėl to, kad specialistai išvadą teikė nežinodami visų įrodymų, o vertindami tik jiems ikiteisminio tyrimo pateiktus darbų priėmimo aktus ir juos lydinčius dokumentus, Direkcijos dokumentus ir teisės aktus. Teismui nėra pagrindo abejoti specialistų kvalifikacija, nes A. V. yra ir teismo ekspertas ir atestuotas statybos ekspertas, statinio ekspertizės projekto vadovas, Kelių tyrimo instituto direktorius, Kelių katedros profesorius. A. T., kuri atliko skaičiavimus, taip pat turi tinkamą kvalifikaciją, nes yra Kelių tyrimo instituto vyriausioji specialistė įtraukta į teismo ekspertų sąrašą.

Specialistai išvadoje nustatė, kad dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km, sudaryta Komisija, kurios nariai - E. G., K. E., V. K. ir techninės priežiūros atstovas A. K. 2016 m. lapkričio 17 d. nepagrįstai pripažino, kad kelio A2 Vilnius – Panevėžys (toliau - Kelio) ruožų nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km, nuo 91,40 iki 97,95 km remonto darbai tenkina nustatytus reikalavimus ir priėmė rangovo atliktus statybos darbus, nes pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, pagal kompetenciją neišnagrinėjo Komisijai pateiktų dokumentų, nenustatė, ar darbai yra įvykdyti tinkamai, ar jie atitinka projektą, nepareikalavo ir nepriėmė visos su projekto įgyvendinimu susijusios statybos techninės ir vykdymo dokumentacijos. Statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio (svorio), SAM sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekio bei granuliometrinės sudėties, lygumo matuojant 3 m ilgio liniuote, skersinio nuolydžio, sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolinių bandymų protokolų su tyrimų rezultatais, todėl nebeįmanoma įvertinti, ar šių parametrų vertės nukrypo nuo projektinių verčių bei techninių normatyvinių dokumentų reikalavimų ir ar turėjo būti taikomos išskaitos; nesiėmė priemonių, kad dėl Kelio ruožo nuo 42,32 km iki 44,93 km nustatyto nelygumo (pagal IRI reikalavimus) rangovui AB,,Panevėžio keliai“ būtų pritaikyta - 460,16 eurų be PVM išskaita už paklotos dangos nelygumo ribinių verčių (2,0 m/km) pagal ĮT APM 10 viršijimą (780 m2 plote) arba pareikalauta iš rangovo pašalinti defektus, šiais veiksmais padarė bendrą žalą Direkcijai – 460,16 eurų be PVM;

Dėl A. K., kaip techninio prižiūrėtojo netinkamo pareigų atlikimo nurodė, kad jis pagal kompetenciją neužtikrino statinio normatyvinės kokybės, nekontroliavo statybos metu naudojamų produktų kokybės ir jų nesutikrino, neinformavo apie nekokybiškus darbus statytojo, nereikalavo pateikti trūkstamų statybos atitikties dokumentų, neužtikrino reikalingų matavimų ir bandymų, dangos lygumo reikalavimų, bituminės emulsijos atitikimų teisės aktų reikalavimams.

Specialistai A. V. ir A. T. teismo posėdžio metu savo išvadas tvirtino iš dalies ir pripažino, kad išvados 6.4.11 p, 6.7.2 p. 6,7,3 p, 6.10.1 p. yra nekorektiški ir eliminuotini iš išvados, bet tai niekaip nekeičia visos išvadų esmės, nes kai kurių dokumentų, kurie privalo būti pateikti komisijai tiesiog nebuvo. Paaiškino, kad viena jų vertinimo dalis buvo dėl statybos dokumentų trūkumo, medžiagų tinkamumo, kita dalis dėl dangos nelygumo. Specialistė A. T. paaiškino, kad dėl nelygumo kelias buvo tinkamas eksploatavimui, tačiau nebuvo įvykdytas numatytas sutartyje nelygumas, kuris eismo saugumui, pralaidumui neturėjo įtakos, bet turėjo įtaką važiavimo komfortui. Įrengta danga turėjo atitikti ĮT APM, jei yra neatitikimas, tai turėjo būti identifikuota. Vertino lygumo matavimą pagal IRI, kaip pagrindinį matavimą, kuris yra naudojamas priimant objektą, kitokio matavimo nebuvo atlikta, yra nurodytos vertės pagal kelio reikšmę. Išvada tiek dėl išskaitų, tiek dėl galimos žalos yra susieta su užbaigtu statybos procesu, priduotu objektu nevertinant, ar po to buvo imtasi kokių priemonių atstatyti kažkokiems neatitikimams, ar ne. Išskaitų skaičiavimui rangovo sutikimo nereikia, jos taikymui tik reikia turėti sutikimą.

Teismas, susipažinęs su specialistų išvada ir jų paaiškinimais teismo posėdyje, spręsdamas dėl kaltinamųjų kaltės nutaria vadovautis ir 2018-01-31 statinio dalies ekspertizės aktu Nr.0353-10.24-1331 ir 2018-06-11 specialistų išvada, išvados paaiškinimus teismo posėdžio metu vertinant visų bylos įrodymų visumoje tiek, kiek specialistai savo išvadas patvirtino.

Bylos nagrinėjimo teisiamuose posėdžiuose metu, gynyba teismui pateikė V. K. ekspertinį vertinimą dėl 2018-06-11 specialistų pateiktos išvados (34 t.b.l.75-110). V. K. nurodo, kad jis turi teisę eiti ypatingo statinio projekto vadovo, vykdymo priežiūros vadovo, techninės priežiūros vadovo, statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas. Išvadoje nurodoma, jog dalyje dėl statybos produktų atitikties ir eksploatacinių savybių dokumentų vertinimo netinkamai traktuota nuo 1.1.1. iki1.13.12 punkto, dėl vidinės kontrolės dokumentų nuo 2.1.1.iki 2.3.7 punktų didžioji dalis vertinimų neteisingai ir ne visas buvo išanalizuota. Išvada dalyje dėl kontrolinių badymų dokumentų įvertinimo- vertinimas atliktas pernelyg kategoriškai, dalis teiginių- neteisingi, dalis netinkamai traktuoti, neatsižvelgta į kitas galimybes ir teises statybos techninio prižiūrėtojo vertinti ne tik kontrolinių bandymų rezultatus, bet ir vidinės kontrolės ir vidinės gamybos kontrolės bei statybos produktų atitikties ir eksploatacinių savybių dokumentus.

Teismas šią išvadą vertina kritiškai, nes V. K. prieš duodant išvadą nebuvo įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl melagingos išvados pateikimo, tokio asmens nėra Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše. Nors V. K. nurodo savo kvalifikacijos atestato Nr.2524, tačiau atestato kopija nėra pateikta, kas kelia pagrįstų abejonių eksperto kompetencija ir jo žiniomis kritikuoti aukštos kvalifikacijos specialistų išvadą, o V. K. kaip eksperto pareiga duoti teisingą išvadą nėra tinkamai įforminta pagal BK reikalavimus.

Specialistai išvadą davė dėl visų trijų kelio ruožų ir analizavo visų kelio ruožų statybos ir darbų priėmimo komisijai pateiktus dokumentus. Teismas ir proceso dalyviai specialistams klausimus uždavė ir išvados pagrįstumą aiškinosi pagal viename kelio ruože nuo 42,32 iki 44,93 km. nustatytus pažeidimus, nes kituose kelio ruožuose išvados dalys yra analogiškos, todėl jos papildomai neanalizuojamos. Specialistų išvados 6.4. punkte aptarti statybos produktų atitikties ir eksploatacinių savybių dokumentai bei nustatyti pažeidimai kelio ruože nuo 42,32 iki 44,93 km. Išvados 7.1. punkte detaliai išvardinti komisijos darbo reglamento pažeidimai ir veiksmai, kurių kaltinamieji, kaip komisijos nariai neatliko, t.y. pagal kompetenciją neperžiūrėjo kontrolinių laboratorinių bandymų ir matavimų, neišnagrinėjo pateiktų dokumentų, nenustatė ar darbai yra įvykdyti tinkamai ir ar jie atitinka projektą, neįvertino, kad komisijai buvo pateikta ne visa su projekto įgyvendinimu susijusi dokumentacija. Tačiau, statinio dalies ekspertizės akto 5.1.punkte specialistai nurodo, kad Statybos įstatymas ir STR „Statinio statybos priežiūra“ (redakcija galiojusi 2014-07-04 iki 2016-12-31) numatė techninio prižiūrėtojo pareigas, kurio 16 punkte nurodyta, kad statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose priimant atliktus darbus patvirtina tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos kiekių sutikimą su faktiškais darbų kiekiais. Kadangi visų trijų ruožų statybos darbų žurnaluose ties visais statybos darbais ir jų kiekiais yra techninio prižiūrėtojo parašas, todėl tai de facto patvirtina statinio statybos būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškais darbų kiekiais. Specialistai formulavo išvadą, kad STR (duomenys neskelbtini) STR „Statinio statybos priežiūra“ nuostatos dėl techninės priežiūros inžinieriaus prievolių, susijusių su atliktų darbų būtinosios normatyvinės kokybės atitiktimi turi viršenybę prie Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui komisijos darbo reglamento 16 punktą. Iš šios statinio dalies ekspertizės akto galima spręsti, kad kitiems komisijos nariams darbų priėmimo metu techninio prižiūrėtojo parašas statybos darbų žurnaluose ties visais atliktais darbais de fakto patvirtina, kad statybos darbai atitinka normatyvinius dokumentus ir yra atlikti tinkamai.

Teismas, įvertinęs statinio dalies ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, specialistų paaiškinimus, rangovo atliktų darbų perdavimo statytojui komisijos darbo reglamentą, kaltinamųjų parodymus, rašytinius įrodymus sprendžia, kad kaltinamieji K. E., V. K., E. G. ir E. K. nors nevisai tinkamai atliko rangovo atliktų darbų perdavimo statytojui komisijos narių ir pirmininko pareigas, o A. K. statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, nes byloje nėra duomenų, kad kelio ruožų lygumas buvo matuojamas 3 metrų liniuote, tačiau jų veiksmuose nėra BK 229 nusikaltimo sudėties.

Teismas sutinka su kaltinamojo E. G. ir V. K. parodymais, kad komisijoje dalyvaujantys nariai veikia savo kompetencijos, užimamų pareigų bei turimų atestatų, kurie suteikia teisę jiems vertinti priimamus statybos darbus ir dokumentus ribose. Tą patvirtina ir įsakymuose dėl rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) nurodoma komisijos sudėtis. Komisijos visų trijų ruožų priėmimui sudarytos iš užsakovo atstovo E. G., kuris yra komisijos pirmininkas ir statytojo atstovas, projektuotojo, aptariamu atveju V. K. ir valstybės įmonės Automagistralė“, kuriai pagal 2012-10-10 pavedimo su Direkcija sutarties Nr.S-719 2.3 punktą yra pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti statybos užbaigimo procedūras atstovo direktoriaus pavaduotojo K. E.. Komisijai pavesta pakviesti dalyvauti jos darbe rangovo atstovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją, aptariamu atveju A. K.. A. K. 2016-08-10 AB „Problematika“ direktoriaus įsakymais, paskirtas kelio A2 Vilnius-Panevėžys ruožų nuo 42,32 iki 44,93 km, nuo 52,35 iki 56,08 km. ir nuo 91,40 -97,95 km statinio statybos techniniu prižiūrėtoju (bendros statinio statybos techninės priežiūros vadovu (16 t.b.l.127-129), todėl vadovaujantis 2016-11-04 Direkcijos įsakymais jis dalyvavo komisijų darbe rangovui perduodant užsakovui statybos darbus ir kontroliavo visą statybos procesą pagal sutarčių su užsakovais, statybos įstatymų, statybos techninių reglamentų ir kitus statybas reglamentuojančių aktų reikalavimus.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo pažeistas komisijos darbo reglamento 4 punktas, nes komisija kolegialiai nevarstė ir neanalizavo jai pateiktų dokumentų. Teismas jau yra aptaręs, kad kaltinamiesiems visiems nebuvo būtina fiziškai vienu metu dalyvauti darbų priėmime, o kolegialumas teismo vertinimu turi būti suprantamas kaip visų komisijos narių atsakomybė už darbų priėmimą pagal savo kompetencijos sritį. Tame pačiame punkte nurodyta, kad sprendimai konkrečioje srityje yra asmeninė komisijos narių atsakomybė, o komisijos pirmininkas turi pasirašyti darbų aktą tik tuomet, kai yra visų komisijos narių parašai išskyrus reglamento 20 punkte numatytas išimtis. Tai teismui leidžia spręsti, kad nors numatytas kolegialus komisijos darbas, tačiau joje kiekvienas narys turi asmeninę atsakomybę pagal savo sritį.

AB „Problematika“ laimėjus viešąjį konkursą dėl Direkcijos kelių tiesimo, rekonstravimo ir taisymo priežiūros bei su tuo susijusių laboratorinių darbų, A. K. paskirtas techniniu prižiūrėtoju aptariamų kelio ruožų remonto darbuose, todėl savo darbe privalėjo vadovautis Statybos įstatymu ir statybas reglamentuojančių techninių reglamentų nuostatomis. A. K. parodė, kad vykdydamas pareigas galėjo veikti ir su technine priežiūra laboratorinius bandymus atlikti tik tiek, kiek buvo numatyta Direkcijos ir AB „Problematika“ 2016-02-26 pasirašytos pirkimo sutarties dėl techninės priežiūros ir laboratorinių darbų atlikimo, užsakyti tyrimus tik numatytus sutartyje. (22t, b.l.101-123). Specialistai išvadoje ir savo paaiškinime nurodė, kad nebuvo medžiagų bandymo protokolų koks yra šlamo mišinio paimto reprezentatyvaus ėminio sausos masės rišiklio kiekis ar jo nuokrypis nuo projektinės vertės. Tačiau iš jau aptartos sutarties išpildomosios sąmatos matyti, kad tokie tyrimai Direkcijos nebuvo nupirkti. Teismas sutinka su kaltinamojo paaiškinimu, kad jis savo iniciatyva negalėjo inicijuoti statyboje naudojamų medžiagų laboratorinius tyrimus ir bandymus, kurie nebuvo sutarties dalykas. Įvertinę kaltinamojo paaiškinimus dėl tokio bandymo neatlikimo specialistai pripažino, kad tokius bandymus nebuvo būtina atlikti ir pateikti darbų priėmimo komisijai. Tai, kad A. K. visą laiką vykdydamas statybos techninę priežiūrą kontroliavo statomus objektus patvirtina jo parašai ties darbų kiekiais statybų žurnaluose, medžiagų bandymų protokolai, liudytojų parodymai. Teismo posėdyje apklausti liudytojai S. S. ir K. S. parodė, kad atliekant darbus buvo laikomasi visų techninių sąlygų, kurios buvo numatytos dokumentuose, apžiūrėdavo kas padaryta, pareikšdavo pastabas, į pastabas reaguodavo iš karto, jei nekokybiški darbai, tai jie buvo tvarkomi iš karto, turėjo atlikti ėminius, juos imdavo objekte, buvo surašomas ėminio protokolą, teigė, kad dėl kelio ruožų nelygumų, kai buvo vykdomas paprastasis remontas, nelygumų matavimas pagal IRI nėra atliekamas. L. V. J., kuris atliko SAMI sluoksnio klojimą patvirtino jog į objektą A. K. atvykdavo 2-3 sykius į savaitę, apžiūrėdavo objektą, imdavo ėminius, skaldeles, bituminės emulsijos, pažiūrėdavo atliktą kvadratūrą, plotus pamatuodavo jei neatitikimas, dokumentuodavo ir pasirašydavo, o dėl šio kelio dėl medžiagų nebuvo problemų iškilę, laboratorijos rezultatai buvo geri. A. K. statybos žurnale neįrašė defektų, jis sakydavo žodžiu, į tai reaguodavo, pakankamai rimtai tikrino, buvo spaudimas. Liudytojai V. B. ir R. G. AB “Šiaulių plentas“ projektų vadovai parodė, kad kaltinamasis, objekte lankėsi, bendravimas vyko per darbų vadovą. Jo kaip techninio prižiūrėtojo tinkamą atstovavimą statytojo interesams, nuolatinę rangovų darbo kontrolę, atliktus matavimus patvirtina tokios aplinkybės, kad darbų eigoje buvo inicijuoti ir atlikti darbų pakeitimai ruože nuo 52,35-56,08 km. pasirašytas dabų pakeitimo aktas, kurio vertė ir lėšų sutaupymas Direkcijos naudai 4 900,62 Eur (21 t, b.l.132-134), ruože nuo 91,40 -97,95 km. darbų pakeitimo aktas, kurio vertė 17,353,13 Eur sutaupyta Direkcijos lėšų (21 t, b.l.173-183).

Teismas laiko nepagrįstą ir neįrodytą kaltinimo dalį, jog komisija, priimdama darbus, nepareikalavo statybos dokumentacijos apie sluoksnio storį (svorį), SAM sluoksnio ir šlamo dangos mišinio rišiklio kiekį ir granuliometrinę sudėtį, nes specialistų išvada šioje dalyje nėra aiški, o dalies išvados teiginių specialistai nepatvirtino ar jas tvirtino iš dalies. J. V. ir A. T. dėl išvados 6.7.1,6.7.2,6.7.3, 6.7.4, 6.10.1., 6.10.2. punktų, kuriuose nurodyta, kad nebuvo įvertinti kontrolinių bandymų dokumentai (kelio ruožas nuo 42,32 iki 44,93 km) o statybos dokumentacijoje nėra sluoksnio storio arba svorio, SAM sluoksnio ir sluoksnio pločio ir rato sukibimo su danga kontrolių bandymų protokolų ir rezultatų, šlamo dangos mišinio granuliometrinė sudėties, patvirtino, kad ši išvados dalis nėra kategoriška, o bandymų, nurodytų 6.7.2, 6.7.3 ir 6.7.4 punktuose nebuvo būtina atlikti ir pateikti komisijos vertinimui. Bylos nagrinėjimo metu AB „Panevėžio keliai“ gynėjas pateikė bendrovės laboratorijoje atliktus šlamo dangos mišinio bandymų projektinę sudėtį, bandymus, AB „Panevėžio keliai“ eksploatacinių savybių deklaraciją, bituminių emulsijų bandymo protokolus, bandymų rezultatus, emulsijų sukibimo gebos nustatymo rezultatus, mineralinių medžiagų bandymo protokolus (t.34, b.l.1-64). Specialistė A. T. į klausimą dėl techninio prižiūrėtojo bandymų atlikimo kartu su rangovu jo laboratorijoje ir savikontrolės žiniaraščių atitikimo techninio prižiūrėtojo privalomiems atlikti bandymams nurodė, kad darbų priėmimo komisija galėjo priimti tokius kontrolinius rangovo atliktus medžiagų bandymus su savikontrolės žiniaraščiais, tačiau jie nebuvo dokumentacijoje pateikti vertinti specialistams, todėl ir davė kategorišką išvadą, kad bandymai nebuvo atlikti. Teismas negali kaltinimų grįsti išvadomis, kurios dalies teiginių nepatvirtina ją davę specialistai. Kreiptinas dėmesys, kad dėl kituose ruožuose nustatytų komisijos darbo pažeidimų jie yra analogiški nes, specialistai buvo apklausiami dėl išvados kaip pavyzdį imant vieną ruožą ir jame nustatytus pažeidimus, nes visuose ruožuose nustatyti tokie patys.

Dėl kelio lygumų matavimo 3 metrų ilgio liniuote, visi kaltinamieji kategoriškai tvirtino, kad tokie matavimai buvo atlikti ir dokumentai komisijai pateikti. Statinio ekspertizės akte J. V. ir A. T. nurodė, kad jei statytojas numato nematuoti dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus, dangos nelygumo matavimai 3 m. liniuote yra privalomi ir laikomi pagrindiniu dangos lygumo kontrolės metodu, tačiau tokių įrodymų apie matavimus pateiktoje statybos dokumentacijoje jie nerado. Specialistai teismo posėdyje patvirtino, kad remontuotų kelių ruožų lygumą vertino pagal IRI atliktus matavimus, nes lygumo matavimo su 3 metrų liniuote duomenų prie pateiktų dokumentų nebuvo. Teismas atmeta kaltinamųjų parodymus duotus teisiamame posėdyje dėl statybos dokumentacijoje pateiktų matavimų su 3 metrų liniuote, nes tokių dokumentų specialistai nematė, jiems tokie dokumentai nebuvo pateikti. A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kelio nelygumų pagal IRI atlikti nereikėjo, nes to nebuvo nurodyta specifikacijoje, pripažino, kad suremontuotų kelio ruožų lygumas nebuvo kontroliuojamas, nors yra kitas būdas tikrinti kelio lygumą su specialia liniuote kilus įtarimams, tačiau matuojant su liniuote yra visai kiti reikalavimai. Kiek pamena, visuose ruožuose kilus įtarimams lygumas buvo matuojamas su liniuote, tačiau nelygumas tilpo į numatytus normatyvus. Šiuos matavimus fiksavo savikontrolės žiniaraščiuose, kuriuos kartu su išpildomąją dokumentacija perdavė VĮ“ Automagistralė“. Iš byloje AB „Panevėžio keliai“ pateiktų kelio A2 Vilnius -Panevėžys 42,32-44,93 km ir 91,40-97,95 km. ruožų asfaltbetonio sluoksnių kontrolinių matavimų žiniaraščių, matyti kad matavimus 3 metrų liniuote atliko AB „Panevėžio keliai“ darbų vadovas K. S., datos kada tie matavimai atlikti ant žiniaraščių nėra, ar matavimo metu buvo komisijos nariai taip pat duomenų nėra, todėl teismo vertinimu toks įrodymas nepatvirtina jog komisija atliko lygumų matavimus 3 metrų liniuote, be to matavimai atlikti tik dviejuose ruožuose iš trijų. (T 34, b.l.65-74).

Teismas pripažįsta, kad jei priėmimo komisijoje buvo atlikti matavimai 3 metrų liniuote, tokių matavimų rezultatai nebuvo tinkamai įforminti ir pateikti darbų priėmimo komisijai, arba tokie matavimų rezultatai nebuvo pateikti VĮ „Automagistralė“, kuriai po darbų priėmimo visi dokumentai perduoti pagal 2012-10-12 pavedimo sutartį, todėl nėra galimybės patikėti visų kaltinamųjų nuosekliais parodymais jog tokie matavimai buvo atlikti. Teismui kartu su daiktiniais įrodymais yra pateikti specialistų vertinti dokumentai gauti iš VĮ „Automagistralė“ ir AB „Problematika“, susiję su visų trijų kelio ruožų remonto technine priežiūra. Prie pateiktų dokumentų yra 2016-10-28 ir 2016-11-04 automobilių kelių dangos nelygumų matavimo žiniaraščiai kelio ruožuose nuo 42,32-44,93 km, nuo 52,35-56,08 km ir nuo 91,40 km-97,95 km atlikti pagal „Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisykles IĮ Asfaltas 08. Tai patvirtina specialistų paaiškinimus ir teiginius, kodėl jie skaičiuodami visų tirtų kelio ruožų lygumą rėmėsi lygumo matavimais pagal IRI matavimų algoritmą ir nustatė, kad vertinimui pateiktuose dokumentuose nėra įrengto sluoksnio lygumo matuojant prošvaistas skersine ir išilgine kryptimis 3 metrų liniuote. V. K. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tokius matavimus pagal IRI užsakė jis, apie tai žinojo užsakovas- Kelių direkcija ir komisijos nariai, kurie priiminėjo atliktus darbus, tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai (20 t, b.l.35-106). 2017-04-25 Nr. 10-204 raštu VšĮ,,Kelių ir transporto tyrimo institutas“ informavo, kad AB,,Problematika“ techninio prižiūrėtojo A. K. užsakymu atliko kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km – 2016-09-23, nuo 52.35 iki 56.08 km – 2016-10-28 ir nuo 91.40 iki 97.95 km – 2016-11-04 dangos nelygumo matavimus. Kelio ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km bendras ruožo nelygumo vidurkis – 1.55 (<1.5 m/km 46.15 %, 1.5 – 2.5 m/km 53.85 %, >2.5 m/km 0.00 %).Kelio ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km bendras ruožo nelygumo vidurkis – 1.59 (<=1.5 m/km 42.62 %, 1.5 – 2.5 m/km 51.35 %, >=2.5 m/km 2.03 %).Kelio ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km bendras ruožo nelygumo vidurkis – 1.77 (<=1.5 m/km 28.85 %, 1.5 – 2.5 m/km 65.77 %, >=2.5 m/km 5.38 %). Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog darbų priėmimo komisijos nariai žinojo, kad kelio ruožų lygumas buvo išmatuotas pagal IRI matavimus dar prieš komisijai pasirašant darbų priėmimo aktą, nelygumų vertės neviršijo viršutinės ribinės vertės 2,5, tačiau kaip jau nustatyta byloje nėra įrodymų, kad kelio lygumas buvo matuotas 3 metrų ilgio liniuote, ką teigė visi kaltinamieji ir kas yra privaloma atliktim ir laikoma pagrindiniu lygumo matavimu pagal ĮT APM 10 reikalavimus.

Dėl išvados apie išskaitų skaičiavimo dėl nelygumų ribinių verčių viršijimo teismas vertina šiuos įrodymus. LAKD direktoriaus 2011-10-17 įsakymu Nr.V-151pavirtintos Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklės (toliau ĮT APM 10). Taisyklių 170 punktas numato, kad užsakovas turi teisę skaičiuoti išskaitas kai nesilaikoma ribinių verčių ar leistinų nuokrypių rangovui sutikus, atlikti darbai nepriimami tol, kol defektai bus pašalinti rangovo lėšomis perklojant sluoksnius arba atliekant kitus užsakovo nurodytus darbus, jei kitaip nesutariama su užsakovu. Taisyklių 171 p. numato, kad jei dėl paminėtų ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių nesilaikymo defektų atsiranda garantinio periodo metu, tai užsakovas turi teisę reikalauti juos pašalinti. Iš aptarto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad išskaitų skaičiavimui užsakovas turi gauti rangovo sutikimą, o defektai gali būti šalinami rangovo lėšomis atliekant užsakovo nurodytus darbus.

Iš specialistų išvados 7.10 punkto matyti, kad konkurso bei techninio projekto techninėse specifikacijose nebuvo nurodyta, kokios turi būti taikytinos nelygumo vertės, tačiau buvo nurodyta, kad dangos nelygumai nematuojami pagal R. S., įvertinę kad visgi dangos nelygumas buvo nustatytas pagal IRI sprendė, kad IRI vertėms viršijant IT APM 10 68 punkte nurodytas ribines vertes, turėjo būti rangovui taikomos išskaitos. Specialistas E. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad neturėjo rangovo sutikimo išskaitų skaičiavimui, o E. T. nurodė, kad norminiame dokumente išskaitų skaičiavimo metodikos taikymas nėra aptartas. Skaičiuojant išskaitas specialistai taikė verčių vidurkius. A. K., pateikė savo išskaitų paskaičiavimo formules, nurodė, kad specialistų skaičiavimo metodika yra netinkama. Jis nurodė, kad turėdamas 10 metų tokių išskaitų skaičiavimo patirtį ir vadovaudamasis tais pačiais teisės aktais, pirmame ruože suskaičiavo, kad išskaitų suma įvertinus nelygumą turėtų būti ne 460,16 Eur, kaip apskaičiavo specialistai- o 175,41 Eur, antrame-ne 621,50 Eur, o 220,12 Eur, trečiame ne 4581,90 Eur, o 1919,39 Eur.

Teismas, įvertinęs visus bylos įrodymus, viešo pirkimo sąlygas, kuriose buvo nurodyta, jog dangos nelygumai nematuojami pagal IRI, sprendžia, jog net ir tuo atveju, kai A. K. savo iniciatyva užsakė visų kelio ruožų dangos nelygumo matavimus pagal IRI ir tokius duomenis darbų priėmimo komisija bei užsakovas turėjo ir juos žinojo, nebuvo jokio teisinio pagrindo remiantis matavimais, kurie nebuvo viešo pirkimo sutarties dalykas, darbų techniniam prižiūrėtojui ir darbų priėmimo komisijos nariams skaičiuoti išskaitas dėl dangos nelygumų ir dėl jų tartis su užsakovu. Tai patvirtino ir liudytojas Z. P., kuris parodė, kad tai jog visuose pirkimuose buvo parašyta, kad lygumas pagal IRI nematuojamas, tai reiškia, kad jis nėra vertinamas. Jis neturėjo ir šiuo atveju būtų matuojamas, o jei kokiais tikslais buvo matuojamas, tai neturėjo būti vertinamas, nes pirkimo dokumentai ir techninės specifikacijos to nereikalauja, netgi pasako, kad lygumas pagal IRI nematuojamas, nes išlyginamasis sluoksnis išilginiam lygumui pagerinti nebuvo duotas. Teismas detaliau nevertina specialistų išskaitų paskaičiavimo metodikos ir dydžių, nes sprendžia, kad išskaitos negali būti prilyginamos žalai, nes turi jų skaičiavimui duoti sutikimą arba pašalinti defektus pats, byloje nustatyta, kad per garantinį laikotarpį defektai buvo ištaisyti, todėl išskaitų sumų teisingumas reikšmės šioje situacijoje neturi.

Kaip jau aptarta BK 229 straipsnio inkriminavimui būtina sąlyga, kad kaltinamųjų veiksmais turi būti padaryta didelė žala padaryta valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala turi būti patirta realiai, o būsimą žalą teismas gali įvertinti remdamasis realia jos atsitikimo tikimybe (6.249 str.3 d.). Iš bylos įrodymų ir teisinio reglamentavimo matyti, kad išskaitų taikymas nėra vienintelis kelio remonto statybos darbų defektų, atsiradusių dėl rangovo netinkamai atliktų darbų valdymo būdas ir jis galimas tik su rangovo sutikimu, be to defektus gali pašalinti ir pats rangovas. Pagal kelio remonto darbų viešojo pirkimo sąlygas ir specifikacijas, visuose objektuose visiems atliktiems darbams, įskaitant ir jiems panaudotas medžiagas yra taikomas 2 metų garantinis laikotarpis. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2017 m. buvo nustatyti defektai visuose trijuose kelio ruožuose, nustatant defektus dalyvavo K. E., UAB,,Šiaulių plento atstovas, AB,,Panevėžio keliai“ atstovas. Defektai buvo aprašyti defektiniuose aktuose 2017-03-14 nustatyta, kad kelio ruože 42,32-44,93 km. atsivėrę plyšiai visame ruože, 91,4-97,51 km kelio ruože- šlamo sluoksnio nusidėvėjimas, atskirose vietose neužtikrintas sukibimas, vizualinis vientisumas, 52,35-56,08 km. ruože vietose neužtikrintas dangos šiurkštumas, vietomis nubyrėjusi šlamo danga (20 t. b.l.114-131). Byloje pateikti įrodymai, kad defektus rangovai ištaisė savo sąskaita, tą patvirtino kaltinamieji ir liudytojai. Č. M. patvirtino, kad po remonto darbų ruože 52-56 km ruože buvo išlipusi emulsija, bet po to rangovas atstatė ir viskas buvo tvarkoje, membrana kaip ir atsistatė, defektų aktas buvo rašytas, UAB „Šiaulių plentas“ viską sutvarkė. Liudytojas M. R. taip pat parodė, kad defektai išryškėjo palaipsniui, kai atsirado plyšiai, provėžos, buvo informuota Kelių direkcija dėl atsiradusių pažaidų. Dėl defektų tvarkymo teikė nurodymus, viename ruože buvo užsakymas suremontuoti plyšius, tą darbą įvykdė. Buvo dangos įtrūkimai, slinktys, iš dangos bitumas išplaukė į paviršių, kelio danga darėsi slidi, privalėjo įrengti ženklus, kad užtikrinti saugumą. Defektai buvo pašalinti. Teismas laiko nustatyta, kad vykdydami savo garantines prievoles, kaip numatyta sutarties sąlygose, AB „Panevėžio keliai“ ir UAB „Šiaulių plentas“ savo lėšomis pilnai sutvarkė atsiradusius kelio remonto defektus, visuose trijuose ruožuose, o statytojas ir užsakovas jokių pretenzijų daugiau dėl darbų kokybės neturėjo.

Atsakomybė už tarnybos pareigų netinkamą atlikimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių (didelės žalos valstybei, Europos sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra nustatytas priežastinis ryšys. Aptariamu atveju norint pripažinti K. E., E. G., V. K. kaltais pagal BK 229 straipsnį būtina nustatyti, kad netinkamas jų tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės turtinės ar neturtinės žalos atsiradimą.

Kaltinamiesiems pareikštuose kaltinimuose nurodoma jų veiksmais padaryta 19 329,16 Eur didelė turtinė žala, bei padaryta didelė neturtinė žala valstybei ir Direkcijai. Specialistų išvadoje turtinė žala paskaičiuota kaip 5663,56 Eur rangovo sutikimu taikytinos išskaitos užsakovui už kelio nelygumo ribinių verčių viršijimą ir 13665,6 Eur preliminarios defektų dėl dangos nelygumo pagal IRI reikalavimus šalinimo sąnaudos visuose kelio ruožuose.

Didelė turtinė žala BK 228 ar 229 straipsnių prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>), tai yra ne mažiau kaip 12 500 Eur pagal veikos metu galiojusio BK 190 straipsnio redakciją ir 400 MGL 20 000 Eur pagal to paties straipsnio naujai įsigaliojusią 2023-06-01 redakciją. Kadangi atsakomybę lengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai pagal šiuo metu galiojantį BK 190 straipsnį, kuris reglamentuoja didelės žalos dydį matyti, kad vien dėl turtinės žalos dydžio tokia 19 329,16 Eur turtinė žala nebegali būti pripažįstama didele, nes ji nesiekia 20 000 Eur.

Teismas jau yra nustatęs, kad išskaitos negali būti prilyginamos žalai, nes tai tik vienas iš galimų defektų šalinimo būdų, kuris šioje byloje aptariamoje situacijoje negalėjo būti taikomas, nes neatitiko viešojo pirkimo sutarties reikalavimų, kur buvo nustatyta, kad dangos nelygumai nematuojami pagal IRI, todėl remiantis tokiais matavimais nustačius nelygumus išskaitų skaičiavimas negalėtų būti laikomas teisėtu, o taip pat nebuvo rangovo sutikimo, kuris yra būtinas išskaitų skaičiavimui. Byloje taip pat nustatyta, kad visi remontuojamų kelio ruožų defektai, kurie atsirado dėl rangovų kaltės buvo pašalinti rangovų lėšomis, todėl nėra jokio pagrindo spręsti ir dėl išvadoje nurodytos preliminarios sumos dangos lygumo defektų šalinimui. Darytina išvada, kad turtinė žala Direkcijai padaryta nebuvo.

Sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmais, aktualu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, kaltinamųjų padarytų teisės aktų pažeidimų svarbą ir kilusių pasekmių dydį. Pagal kasacinę praktiką, neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingi padariniai valstybei, tarnybai ar asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-699/2015">2K-102-699/2015</a>, 2K-361-895/2016, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020).Didelės neturtinės žalos požymio konstatavimas turi būti motyvuotas, pagrįstas byloje pateiktais ir ištirtais konkrečiais duomenimis ir nustatytomis aplinkybėmis, t.y. įrodytas konkrečiai byloje sutrinktais įrodymais (LAT nutartys, 2K-16-489/2021, 2K-180-693/2015).

Teismo nuomone, nėra jokių įrodymų, kad K. E., V. K., E. G. ir A. K. veiksmais priimant rangovų atliktus darbus, o A. K. vykdant tų darbų techninę priežiūrą jų veiksmais būtų sumenkintas Direkcijos prestižas, dėl statybos dokumentų netinkamo įforminimo, nepakankamos statybos darbų ir jos metu naudojamų produktų kontrolės, darbų kokybės atitikimo statybos normatyviniams reikalavimams. Iš specialistų išvados bei jų paaiškinimų nustatyta, kad visi kelio ruožai darbų priėmimo dieną buvo tinkami eksploatavimui, nors ir nebuvo užtikrintas norminis dangos lygumo reikalavimas, nebuvo jokių kliūčių kelio pralaidumui, kas galėjo turėti įtakos tik važiavimo komfortui. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl kelio ruožuose nustatytų nelygumų ar defektų būtų įvykę eismo įvykiai, sužaloti žmonės, fizinių ar juridinių asmenų, valstybės institucijų turtas. Visa tai teismui leidžia spręsti, kad kaltinamųjų veiksmais nebuvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala valstybei ir Direkcijai jiems priimant darbus ir juos kontroliuojat visuomeninę reikšmę turinčiame objekte A2Vilnius-Panevėžys kelio ruožuose, kuriuose vyko remonto darbai.

Teismui nenustačius kaltinamųjų K. E., V. K., E. G. ir A. K. kaltės pagal BK 229 straipsnį jie išteisintini kaip nepadarę šiam straipsnyje numatytos veikos.

Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pareiškė K. E., V. K., E. G. ir A. K. solidarų ieškinį dėl 19 329,16 Eur žalos padarytos valstybės biudžetui atlyginimo ir V. G., E. V., AB „Panevėžio keliai“, K. E., V. M., S. K. ir V. K. solidarų ieškinį dėl 47 537,73 Eur žalos atlyginimo valstybės biudžetui (27 t, b.l.145-149).

Ieškiniai buvo grindžiami kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybės ir įrodymais pagal BPK 113 straipsnio nuostatas. Teismui nenustačius V. G., E. V. kaltės pagal 24 straipsnio 5,6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį, AB „Panevėžio keliai“ kaltės pagal BK 20 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5,6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį, K. E., V. M., V. K., S. K. kaltės pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 47 537,73 Eur civilinis ieškinys vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu atmetamas kaip nepagrįstas, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nenustačius K. E., V. K., E. G. ir A. K. kaltės pagal BK 229 straipsnį 19 329,16 Eur civilinis ieškinys vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu atmetamas kaip nepagrįstas, nes neįrodyta, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kaltinamiesiems K. E., V. K., E. G., A. K., V. G., E. V., V. M., S. K. skirtos kardomosios priemonės- rašytiniai pasižadėjimai panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo. Kardomosios priemonės taikomos ilgą laiką, kaltinamieji netrukdė bylos nagrinėjimui, laikėsi skirtų kardomųjų priemonių, todėl teismo vertinimu jiems panaikinus kardomąsias priemones nekils kliūčių dėl nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo.

Daiktų, esančių prie bylos, klausimas išsprendžiamas vadovaujantis Baudžiamojo proceso 94 straipsnio nuostatomis. Po nuosprendžio įsiteisėjimo laikmenos su kriminalinės žvalgybos informacija paliekamos saugoti prie bylos, daiktai ir dokumentai gražintini jų savininkams:

1.Daiktai- kompaktiniai diskai su KŽĮ informacija, informacija su kitais bylos įrodymais esanti CD diskuose ir į bylą įsiūti kratos metu paimti dokumentai paliktini saugoti prie bylos.

2.Kiti daiktai ir dokumentai kratų metu paimti iš bendrovių VĮ,,Automagistralė“, segtuvas su projektine dokumentacija dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km dangos paprastojo remonto, Statybos darbų žurnalas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 42.32 iki 44.93 km, Statybos darbų žurnalas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 52.35 iki 56.08 km., Statybos darbų žurnalas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožo nuo 91.40 iki 97.95 km., 3 (trys) išpildomosios dokumentacijos segtuvai su dokumentais kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km, nuo 52.35 iki 56.08 km ir nuo 91.40 iki 97.95 km, 3 (trys) lentelės, dėl kelio A2 Vilnius – Panevėžys ruožų: nuo 42.32 iki 44.93 km., nuo 52.35 iki 56.08 km, nuo 91.40 iki 97.95 km, nuo 43.140 iki 45.950 km paprastojo remonto (iš juodos spalvos segtuvo su 40 lapų), V. K. kompiuterio standusis diskas, paketas Nr. (duomenys neskelbtini), K. E. kompiuterio standusis diskas, paketas Nr. HA7579767 grąžinti VĮ „Automagstralė“ teisių perėmėjui „VĮ „Kelių priežiūra“.

3.Kratos metu AB,,Panevėžio keliai“ paimti paketai Nr. (duomenys neskelbtini) su dokumentais, kompiuterio standusis diskas Nr. (duomenys neskelbtini) iš, paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterio standusis diskas Nr. (duomenys neskelbtini) iš paketas Nr. (duomenys neskelbtini), 6 kompaktiniai diskai su K. V., R. K., E. V., M. T., V. G. ir A. P. darbinio elektroninio pašto duomenimis, kompiuterio standusis diskas Nr. (duomenys neskelbtini), paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterio standusis diskas Nr. (duomenys neskelbtini) ir USB atmintinė,,Kingston“ paketas Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai pakete su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), USB atmintinė SANDISK CRUSER GLIDE 8 GB pakete Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktas 2017 m. balandžio mėnesio iš paketo su plomba Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini AB „Panevėžio keliai“ teisių perėmėjui AB „Hisk“.

4.Kratos metu pas V. G. namuose rasta ir paimta: USB atmintinė (duomenys neskelbtini) pakete Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. darbo kalendorius grąžintini V. G..

5.Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pateikti tyrimui 3 pirkimų dokumentacijos segtuvai, 3 projektinės dokumentacijos segtuvai,3 rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktai, 3 įsakymai, darbų priėmimo aktai grąžintini Direkcijai, UAB,,Šiaulių plentas“ dokumentai segtuvas su plomba Nr. 0782230, grąžinti Direkcijai.

Proceso išlaidų šioje stadijoje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

V. G. vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5,6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

E. V.

AB „Panevėžio keliai“(AB Hisk“) vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 5,6 dalis ir 228 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

K. E. vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

V. M. vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

V. K. vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį ir pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį jam nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

S. K. vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

E. G. vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

A. K. vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu išteisinti pagal Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos solidarų ieškinį V. G., E. V., AB „Panevėžio keliai“, K. E., V. M., V. K., S. K. dėl 47 537,73 Eur turtinės žalos valstybei atmesti.

Lietuvos Automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos solidarų ieškinį K. E., V. K., E. G. ir A. K. dėl 19 329,16 Eur turtinės žalos valstybei atmesti.

Po nuosprendžio įsiteisėjimo laikmenas su kriminalinės žvalgybos informacija, kitus bylos įrodymus CD diskuose ir esančius byloje palikti saugoti prie bylos, daiktus ir dokumentus gražintini jų savininkams arba jų teisių perėmėjams VĮ „Automagistralė“ daiktus ir dokumentus-VĮ “Kelių priežiūra“, AB „Panevėžio keliai“ daiktus ir dokumentus - AB „Hisk“, UAB „Šiaulių plentas“, V. G. ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie susisiekimo ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Daina Vaidachavičienė