Dėl skolininko turto dalies nustatymo, skolininkas - G. M.

Civilinė byla Nr. e2S-477-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01176-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.18; 3.5.21.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens išieškotojo M. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-9-400/2023 pagal pareiškėjos R. M. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, skolininkas – G. M., suinteresuoti asmenys – išieškotojas M. R., antstolis M. A..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja R. M., skolininko G. M. sutuoktinė, bendrosios nuosavybės dalyvė (toliau – ir pareiškėja), teismo posėdžio metu patikslinusi reikalavimus, prašė nustatyti skolininko G. M. (toliau – ir skolininkas) turto dalį, esančią bendra su pareiškėja, remiantis antstolio M. A. 2020 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-20-89-16165, nustatant kad:

1) skolininko G. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. M. sudaro:

1.1. ½ dalis žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., pagrindinės naudojimo paskirties – kita, suformuotos padalijus daiktą, 0,1491 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nustatant, kad šiuo turtu G. M. ir R. M. naudojasi bendrai;

1.2. ½ dalis pastato – pirties, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties – pagalbinio ūkio, pažymėto plane – 2Ilm, 2003 m. statybos pradžios ir 2011 m. statybos pabaigos, 56 kub. m tūrio, nustatant, kad šiuo turtu G. M. ir R. M. naudojasi bendrai;

1.3. ½ dalis pastato – ūkinio pastato, unikaliu Nr (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, pažymėto plane – 3Ilž, 2003 m. statybos pradžios ir 2011 m. statybos pabaigos, 36 kub m. tūrio, nustatant, kad šiuo turtu G. M. ir R. M. naudojasi bendrai G. M. ir R. M. naudojasi bendrai;

1.4. 3434/10 000 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties – gyvenamoji, pažymėtos plane – 1A2b, 1999 m. statybos pradžios ir 2011 m. statybos pabaigos, 179,95 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini);

2) skolininkas G. M. naudojasi šio nekilnojamojo daikto, nurodyto Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, nekilnojamojo turto objektais:

žemės sklypu su statiniais, žemės sklypo kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas su statiniais), adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtomis patalpomis antrame aukšte: atskirai patalpa Nr. 1-7, turinčia 25,89 kv. m, o bendrai naudosis patalpomis, esančiomis antrame aukšte: 1-5, turinčia 19,68 kv. m, 1-9, turinčia 4,11 kv. m, 1-10, turinčia 5,09 kv. m, 1-11, turinčia 4,91 kv. m; nustatant, kad skolininkas G. M. į antro aukšto patalpas patenka per pirmo aukšto patalpą 1-5, turinčią 19,68 kv. m; nustatant, kad skolininkas G. M. naudosis 18 kv. m pirmo aukšto garažu, pažymėtu G-l, turinčiu 54,70 kv. m;

2. Nurodė, kad G. M. yra skolingas suinteresuotam asmeniui M. R.. Šios skolos išieškojimas yra vykdomas antstolio M. A. kontoroje. Antstolis areštavo visą turtą, priklausantį skolininkui ir pareiškėjai bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Prašė nustatant skolininko turto dalį, nukrypti nuo lygių dalių, kadangi ji statant gyvenamąjį namą prie jo statybos prisidėjo didesne dalimi asmeninių lėšų. 2001 m. vasario 19 d. pareiškėjos motina K. V. pareiškėjai padovanojo 45 000 Lt arba 13 033 Eur, kurie buvo panaudoti namo statybai.

3. Nurodė ir tai, kad siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka (realiosios dalys) iš esmės atitinka skolininko ir pareiškėjos dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Nustačius siūlomą naudojimosi tvarką, skolininkas galės atskirai naudotis antro aukšto patalpa 1-7, turinčia 25,89 kv. m, bei 18 kv. m garažu, kitomis patalpomis naudosis bendrai su pareiškėja. Nemano, jog patenkinus pareiškimą, bus pažeisti suinteresuoto asmens išieškotojo M. R. interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos R. M. prašymą patenkino iš dalies:

nustatė, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio turto dalį sudaro ½ dalis:

1) 0,1491 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2) pagalbinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties – pirties, pažymėtos plane – 2I1m, 2003 m. statybos pradžios ir 2011 m. statybos pabaigos, 30 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini);

3) pagalbinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties – ūkinio pastato, pažymėto plane – 3I1ž, 2003 m. statybos pradžios ir 2011 m. statybos pabaigos, 14 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini);

nustatė, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio turto – gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį sudaro 3434/10 000 dalis;

nustatė tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką:

1) skolininkas G. M. naudojasi gyvenamojo namo (lA2b) patalpomis antrame aukšte, pažymėtomis Nekilnojamojo turto registro ir kadastro byloje esančiame plane indeksais l-7 (25,89 kv. m), 1-8 (14,56 kv. m), 1-9 (4,11 kv. m), 1-10 (5,09 kv. m), 1-11 (4,91 kv. m), indeksu nepažymėta patalpa (7,77 kv. m) ir pirmame aukšte indeksu nepažymėta terasa, kurios matmenys 11,11x 3,44 x 3,34;

2) R. M. naudojasi gyvenamojo namo (lA2b) pirmo aukšto patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 1-1 (3,97 kv. m), 1-2 (19,55 kv. m), 1-3 (10,60 kv. m), 1-4 (4,66 kv. m), garažu G-1 (54,70 kv. m) bei antrame aukšte esančiomis patalpomis, pažymėtomis 1-5 (19,68 kv. m), 1- 6 (11,23 kv. m);

3) R. M. ir skolininkas G. M. naudosis bendrai ūkiniu pastatu, pažymėtu plane indeksu 3I1ž (14 kv. m), pirtimi, plane pažymėta 2I1m (30 kv. m), žemės sklypu, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškimo netenkino ir priteisė iš G. M. 15,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

5. Teismas nustatė, kad antstolis M. A. vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0089/14/00567 pagal Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Ž. B. 2014 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 987 dėl 50 683 Eur skolos iš skolininko G. M. išieškojimo M. R. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0089/16/00225 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1898-956/2015 dėl 600 Eur skolos iš skolininko G. M. išieškojimo M. R. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0089/20/00735 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-293-400/2019 dėl 638 Eur skolos iš skolininko G. M. išieškojimo M. R. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0089/20/00736 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-17-280/2020 dėl 7 527,68 Eur skolos iš skolininko G. M. išieškojimo M. R. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0089/20/01014 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7-400/2016 dėl 493 Eur skolos iš skolininko G. M. išieškojimo M. R. naudai; vykdomąją bylą Nr. 0089/20/01074 pagal Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7-400/2016 dėl 200 Eur skolos iš skolininko G. M. išieškojimo M. R. naudai.

6. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad skolininkui G. M. ir R. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. v., pagrindinės naudojimo paskirties – kita, suformuotos padalijus daiktą, 0,1491 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties – gyvenamoji, pažymėto plane – 1A2b, 1999 m. statybos pradžios ir 2011 m. statybos pabaigos, 179,95 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties – pirtis, pažymėto plane – 2I1m, 2003 m. statybos pradžios ir 2011 m. statybos pabaigos, 30 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini); pagalbinis pastatas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties – ūkinis pastatas, pažymėtas plane – 3I1ž, 2003 m. statybos pradžios ir 2011 m. statybos pabaigos, 14 kv. m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini).

7. Teismas taip pat nustatė, kad antstolis 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. B-283 ir 2020 m. lapkričio 10 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. S-20-89-14147 aprašė ir apribojo disponavimo teisę į G. M. ir R. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. 2020 m. spalio 14 d antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-758, kuriuo pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui kreiptis dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu notarine tvarka.

8. Bylos duomenimis teismas darė išvadą, kad sutuoktinių G. M. ir R. M. santuoka sudaryta 1992 m. liepos 25 d., duomenų apie santuokos nutraukimą nėra. Teismas sutiko su pareiškėjos bei skolininko paaiškinimais, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1999 m. ir baigtas statyti 2011 m., 2001 m. pareiškėja į namo statybą įnešė 41 608 Eur asmeninių lėšų. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir skolininkas paaiškino, kad namo statybai trūko lėšų, nors abu dirbo. R. M. prekiavo turguje, jis vertėsi individualia veikla, gamino medinius karnizus. Pajamos iš vykdomos veiklos mažėjo, namo statybai trūko pinigų. Pareiškėjai dovanotos pinginės lėšos leido 2004 m. pastatyti namą ir jame apsigyventi. Teismas vertino, kad bylos duomenimis nėra paneigta, kad pareiškėjos indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo didesnis, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant, kad pareiškėjos dalis gyvenamajame name sudaro 6566/10 000 dalys. Pirtis ir ūkio pastatas statyti vėliau, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Visi nekilnojamieji daiktai yra dalūs, todėl siekiant apsaugoti išieškotojo interesus, atidalintina 6566/10 000 dalis gyvenamojo namo ir po ½ dalį kiekvieno ūkio pastato ir žemės sklypo.

9. Nustatydamas naudojimosi tvarką, teismas vadovavosi funkcionalumo ir racionalumo kriterijais (atsižvelgiant į patalpų izoliaciją ir kt.). Teismas vertino, jog nors suinteresuotas asmuo M. R. nesutiko su pareiškėjos pasiūlyta naudojimosi tvarka, tačiau jokio savo varianto nepasiūlė. Teismas nurodė, kad nagrinėjant šios kategorijos bylas teimas yra pasyvus ir negali rinkti įrodymų. Atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju tikslinga nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką iš dalies atsižvelgiant į pareiškėjos pasiūlymą. Svarbu, kad pagal pareiškėjos pasiūlymą naudojimosi tvarka (realiosios dalys) iš esmės atitinka teismo nustatytas bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje. Taip pat svarbu, kad bendraturčių naudojimui pagal savo naudingąsias savybes teks panašaus vertingumo gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų dalys, naudojimosi tvarka racionali ir protinga, pirmame aukšte yra terasa, iš kurios G. M. galės įsirengti įėjimą į antrą aukštą ir bendraturčiai atskirai galės naudotis jiems priskirtomis patalpomis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo išieškotojas M. R. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio turto – gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį sudaro 3434/10 000 dalys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio turto – gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį sudaro ½ dalis, taip pat atsižvelgiant į tai, naujai nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, kad būtų galima iš jos išieškoti.

11. Nurodo, kad skundžiama nutarties dalis dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo, nustatant didesnę pareiškėjos dalį gyvenamajame name, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turėtų būti pakeista.

12. Pažymi, kad teismas suklydo dėl faktinės aplinkybės, nurodydamas, kad pareiškėja į namo statybą įnešė 41 608 Eur asmeninių lėšų. Pati pareiškėja savo pareiškime buvo nurodžiusi, kad ji didesne dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, nes panaudojo 13 033 Eur asmenių lėšų, kurias 2001 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi jai padovanojo motina K. V..

13. Mano, kad teismas neturėjo vadovautis pareiškėjos pateikta objektine sąmata, kurioje pateikiama skaičiuojamoji gyvenamojo namo statybos darbų kaina 2004 m. momentui, sudaranti 41 608 Eur su PVM, paskaičiuota gyvenamojo namo statybos baigtumui esant mažesniam nei 50 procentų, o turėjo remtis byloje esančios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis apie gyvenamojo namo atkūrimo kaštus (statybinę vertę).

14. Akcentuoja, kad byloje liko neaišku, kiek lėšų pareiškėja ir skolininkas skyrė pilnam gyvenamojo namo statybos užbaigimui, kokia yra tikroji gyvenamojo namo skaičiuojamoji statybos darbų kaina (vertė).

15. Akcentuoja ir tai, kad teismas nustatė pagalbinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalių (po ½) priklausymą pareiškėjai ir skolininkui, kurio faktiškai (fiziškai) nėra, nes jis nugriautas, taip pat nustatė pagalbinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalių (po ½) priklausymą pareiškėjai ir skolininkui, nors jis nėra įbraižytas į byloje esančio 0,1491 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą.

16. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja R. M. prašo suinteresuoto asmens išieškotojo M. R. atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

17. Nurodo, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pagrįstai sprendė, kad bylos duomenimis nepaneigta, kad pareiškėjos indėlis į gyvenamojo namo statybą yra didesnis. Teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjos pasiūlymą, teismo nustatyta naudojimosi tvarka atitinka nustatytas bendraturčių dalis bendrojoje nuosavybėje, yra racionali ir protinga, užtikrinanti skolininko ir išieškotojo interesus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal suinteresuoto asmens išieškotojo M. R. atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio gyvenamojo namo dalis yra 3434/10 000, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Suinteresuotas asmuo išieškotojas M. R. nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, prašo ją panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio gyvenamojo namo dalį sudaro ½ dalis, taip pat atsižvelgiant į tai, naujai nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kad būtų galima iš jos išieškoti. Nors atskirajame skunde nurodomi nesutikimo motyvai ir dėl kitų skundžiamos nutarties dalių, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad jie nesusiję su atskirajame skunde pareikštu prašymu ir dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20. Byloje nustatyta, kad antstolis M. A. vykdo šešias vykdomasias bylas pagal vykdomuosius dokumentus dėl bendros 60 141,68 Eur skolos iš skolininko G. M. išieškojimo M. R. naudai. Antstolis 2020 m. rugsėjo 15 d. turto arešto aktu Nr. B-283 ir 2020 m. lapkričio 10 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. S-20-89-14147 aprašė ir apribojo disponavimo teisę į G. M. ir R. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. 2020 m. spalio 14 d antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-758, kuriuo pasiūlė pareiškėjai ir skolininkui kreiptis dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu notarine tvarka. Pareiškėja R. M. (skolininko sutuoktinė) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio turto dalį sudaro ½ dalis 0,1491 ha žemės sklypo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o gyvenamojo namo, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį sudaro 3434/10 000 dalis. Pareiškėja taip pat prašė nustatatant skolininkui G. M. priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu nustatyti ir prašyme jos siūlomą naudojimosi nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Nustatant skolininkui G. M. priklausančią gyvenamojo namo dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pareiškėja prašė nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, motyvuojant tuo, kad gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 45 000 Lt arba 13 033 Eur jos asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos (skolininko sutuoktinės) prašymą tenkino iš dalies (prašymo dalį dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkino pilna apimtimi, o prašymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, nustatydamas kitokią, nei prašė pareiškėja, naudojimosi turtu tvarką), konstatavęs, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas iš pareiškėjos bei skolininko paaiškinimų sprendė, kad gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1999 m. ir baigtas 2011 m., 2001 m. pareiškėja į gyvenamojo namo statybą įnešė 41 608 Eur asmeninių lėšų ir bylos duomenimis nėra paneigta, kad pareiškėjos indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo didesnis.

Dėl skolininkui priklausančios gyvenamojo namo dalies nustatymo

21. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo išieškotojas M. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio gyvenamojo namo dalis yra 3434/10 000, ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas suklydo dėl faktinės aplinkybės, nurodydamas, kad pareiškėja į gyvenamojo namo statybą įnešė 41 608 Eur asmeninių lėšų, taip pat nepagrįstai rėmėsi pareiškėjos pateikta objektine sąmata, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, nors turėjo vadovautis byloje esančios nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenimis apie gyvenamojo namo atkūrimo kaštus (statybinę vertę). Apelianto įsitikinimu, byloje liko nenustatyta tai, kiek lėšų pareiškėja ir skolininkas skyrė pilnam gyvenamojo namo statybos užbaigimui, kokia yra tikroji gyvenamojo namo skaičiuojamoji statybos darbų kaina (vertė).

22. Pasisakydamas dėl šių atskirojo skundo argumentų, apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad iš tiesų, kaip nurodoma atskirajame skunde, pareiškėja tiek savo pareiškime, tiek bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu tvirtino ir įrodinėjo, kad ji didesne dalimi prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos, nes panaudojo 13 033 Eur asmenių lėšų, kurias 2001 m. vasario 19 d. dovanojimo sutartimi jai padovanojo motina K. V.. Byloje yra pateikta nurodytą aplinkybę patvirtinanti dovanojimo sutarties kopija. Todėl, skundžiamos nutarties motyvuose nesant jokių kitų argumentų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas faktinę aplinkybę, jog 2001 m. pareiškėja į gyvenamojo namo statybą įnešė 41 608 Eur asmeninių lėšų, nustatė nepagrįstai.

23. Vertinant, ar byloje buvo atskleista bylos esmės, pažymėtina, jog pagal CPK 265 straipsnio, reglamentuojančio klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą, pirmąją dalį, teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka šių taisyklių taip pat turi būti laikomasi.

25. Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. M., prašydama nustatyti, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio gyvenmojo namo dalis yra 3434/10 000, pareiškime nurodė, kad gyvenamojo namo statyba buvo pradėta 1999 m., baigta – 2011 m.; gyvenamąjį namą pastatė bei pilnai įrengė iki 2004 m. pabaigos ir tik vėliau jį pridavė; gyvenamojo namo statyba su įrengimu kainavo 41 608 Eur su PVM ir kartu su pareiškimu pridedama nurodytą aplinkybę patvirtinanti UAB Sistela eksperto 2021 m. kovo 4 d. parengta objektinė sąmata, sudaryta pagal 2004 m. liepos mėn. kainas. Iš minėtos objektinės sąmatos turinio matyti, jog bendra gyvenamojo namo statybos montavimo darbų kaina, skaičiuojant pagal 2004 m. liepos mėn. kainas, sudaro 91 874 Eur, o darbų kaina, esant 45,3 proc. darbų baigtumui, sudaro 41 608 Eur. Pareiškėja pareiškime pateikė skaičiavimus, kad jos asmeninis įnašas pinigais sudaro 31,32 proc. visų gyvenamojo namo statybai išleistų pinigų, ir šie skaičiavimai buvo atlikti būtent nuo 41 608 Eur darbų kainos (13 033Eur × 100 proc. ÷ 41 608 Eur). Kita dalis gyvenamojo namo satatybai išleistų lėšų (68,68 proc.), pareiškėjos skaičiavimu, laikytina sukurta bendromis su skolininku (sutuoktiniu) lėšomis ir jų įnašai toje dalyje yra po 34,34 proc., todėl pareiškėjai priklausanti gyvenamojo namo dalis sudaro 65,66 proc. (31,32 proc. + 34,34 proc.), o skolininko (jos sutuoktinio) – 34,34 proc.

26. Suinteresuotas asmuo išieškotojas M. R. ir jo atstovas, atsikirsdami į pareiškėjos pareiškime pateiktus skaičiavimus, nesutiko kad pareiškėjai (atitinkamai ir skolininkui) priklausanti gyvenamojo namo dalis būtų skaičiuojama nuo 41 608 Eur darbų vertės, apskaičiuotos esant 45,3 proc. darbų baigtumui, ir laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai (atitinkamai ir skolininkui) priklausanti gyvenamojo namo dalis turi būti nustatyta nuo pareiškėjos ir skolininko visos gyvenamojo namo statybai ir įrengimui panaudotų lėšų sumos.

27. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėja, tiek skolininkas paaiškino, kad šiuo metu gyvenamasis namas nėra pilnai įrengtas, įrengimo darbai vyko ir po 2004 m., ir po 2011 m., kai buvo atlikta gyvenamojo namo teisinė registracija, įvardijo pavienius darbus ir apytikslias datas, kada tie darbai gyvenamajame name buvo atliekami, tačiau jokių konkrečių duomenų (skaičiavimų) apie laikotarpiu nuo 2004 m. iki šiol atliktus gyvenamojo namo statybos ir įrengimo darbus ir tam panaudotas lėšas, byloje neteikė.

28. Pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytų aplinkybių papildomai nenustatinėjo, netyrė ir nevertino, nepasiūlė pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad liko neištirtos ir nenustatytos aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sprendžiant dėl pareiškėjos prašymo nustatyti, kad skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio gyvenamojo namo dalis yra 3434/10 000, pagrįstumo. Iš byloje esančios duomenų visumos apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi galimybės nustatyti, kokie iš objektinėje sąmatoje nurodytų statybos montavimo darbų buvo atlikti po 2004 m., kiek lėšų pareiškėja ir skolininkas skyrė šių darbų atlikimui, kokia yra bendra gyvenamojo namo skaičiuojamoji statybos darbų kaina (vertė). Nesant byloje šių duomenų nėra galimybės visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos ir priimti teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo dėl šios ginčo dalies esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

29. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

30. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, atsižvelgdamas į atskiruoju skundu nustatytas šios bylos nagrinėjimo ribas, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pareiškėjos R. M. prašymą nustatyti, jog skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio gyvenamojo namo dalis yra 3434/10 000, tenkino nenustatęs materialiosios teisės normų taikymui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai aiškindamas ir taikydamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį įrodinėjimo procese, užtikrinančias jog byla būtų išnagrinėta teisingai pagal civilinio proceso taisykles. Dėl nurodytų priežasčių liko neatskleista bylos esmė ir galėjo būti neteisingai išspręsta byla šioje dalyje, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos dėl šios dalies nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla šioje dalyje apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama nutartis aptariamoje dalyje naikinama ir byla dėl šios dalies perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

31. Kadangi skolininko dalis bendrame su kitais asmenimis turte (idealioji dalis), kaip kriterijus, yra reikšmingas nustatant bendraturčių naudojimosi tvarką (realiasias dalis), panaikinus pirmiau nurodytą skundžiamos nutarties dalį, yra pagrindas panaikinti ir kitą skundžiamos nutarties dalį, kuria nustatyta pareiškėjos ir skolininko naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, ir bylą dėl šios dalies taip pat perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad skolininkui G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine R. M. priklausančio gyvenamojo namo dalis yra 3434/10 000, taip pat nutarties dalį, kuria nustatyta pareiškėjos R. M. ir skolininko G. M. naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka, panaikinti ir pareiškėjos R. M. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo šiose dalyse perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė