Civilinė byla Nr. e2S-465-544/2023
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01979-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija:
3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.7.; 3.3.2.5.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 30 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Superlon Baltic“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5429-1137/2023 pagal ieškovės UAB „Superlon Baltic“ ieškinį atsakovams UAB „Probaldai“ ir Kurt Andreassen dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Superlon Baltic“ prašė uždrausti atsakovams UAB „Probaldai“ ir Kurt Andreassen gaminti ir pateikti rinkai su ieškovės komercinės paslapties neteisėtu naudojimu susijusias prekes – porolonines baldų dalis.
2. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausti atsakovams gaminti ir pateikti rinkai UAB „Probaldai“ pagamintas, su ieškovės komercinės paslapties neteisėtu naudojimu susijusias, prekes – porolonines baldų dalis.
3. Nurodė, kad su ieškiniu yra pateikti ne tik ieškinio pagrįstumą patvirtinantys duomenys, bet ir įrodymai, jog egzistuoja komercinė paslaptis, kai ieškovė yra komercinės paslapties turėtoja, o atsakovai ją naudoja neteisėtai. Atsakovas jau perėmė dviejų klientų liejimo formas ir jų pagrindu gamina porolonines baldų dalis. Ieškovės komercinę paslaptį sudaranti informacija yra komerciškai vertinga ir kuria pridėtinę vertę, nes jos veikla gaminant porolonines baldų dalis yra pelninga, o komercinę paslaptį sudarančią informaciją jau neteisėtai naudojo ir kitas subjektas UAB „Elastas“, kuris dėl savo neteisėto veikimo atlygino ieškovei padarytą didžiulę žalą. Tačiau ginčo atveju svarbu yra tai, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas perims dar daugiau ieškovės klientų ir padarys dar didesnę žalą, toliau galės periminėti ieškovės klientus, plėtoti savo veiklą, gauti iš to pajamų, susirasti naujų klientų ir įsitvirtinti poroloninių baldų dalių gamybos rinkoje. Be to, jei nebūtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovai būtų suinteresuoti ilgu šio bylos procesu, nes siektų ir toliau vystyti savo veiklą, kad sprendimo priėmimo dienai draudimas atsakovui apskritai gaminti porolonines baldų dalis atrodytų neproporcingas įdirbio, patirtų išlaidų ir kitų rinkos subjektų atžvilgiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
5. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės pareikštas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Tačiau sprendė, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė, jog egzistuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė). Pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie tai, jog atsakovai galimai naudodamiesi ieškovės komercine paslaptimi vykdo konkuruojančią veiklą, nesudaro teismui pagrindo spręsti, kad priėmus ieškovei galimai palankų teismo sprendimą ir uždraudus atsakovams vykdyti tam tikrą veiklą, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Teismui pakaktų tik nuspręsti dėl atsakovų konkrečios veiklos stabdymo, o tokio, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui kliūčių teismas šioje proceso stadijoje nenustatė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Superlon Baltic“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
7. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, jog ji nepateikė duomenų apie tai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ar tapti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymas.
8. Pažymi, jog ieškinio dalyką sudaro prašymas uždrausti atsakovams vykdyti komercinę veiklą neteisėtai naudojant ieškovės komercinę paslaptį. Tai tik vienas iš galimų taikyti pažeistų teisių gynimo būdų, numatytų Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir KPTAĮ) 7 straipsnyje, numatančiame, kad komercinės paslapties neteisėto gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju komercinės paslapties turėtojas turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl teisių gynimo ir reikalauti: nutraukti arba uždrausti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą; uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti ar saugoti šiais tikslais; ir kt. Komercinių paslapčių direktyvos reglamentavimas (6, 7 straipsniai) reiškia, kad bylą nagrinėjantis teismas, jei nustato neteisėtos komercinės paslapties naudojimo faktą, turi diskrecijos teisę ir pareigą ex officio parinkti tinkamą bei proporcingą ieškovės pažeistos teisės gynimo būdą ir nėra saistomas byloje pareikšto reikalavimo. Vadinasi, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas turės įvertinti, ar prašomas taikyti pažeistų teisių gynimo būdas yra proporcingas.
9. Apeliantės vertinimu, jei teismas nustatys, kad draudimas neterminuotai atsakovams gaminti ir pateikti rinkai su ieškovės komercinės paslapties neteisėtu naudojimu susijusias prekes – porolonines baldų dalis, yra neproporcingas ir gali pernelyg griežtai riboti sąžiningos konkurencijos laisvę ar laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principus, jis galės taikyti kitą ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą ir papildomai nustatyti tokio ribojimo trukmę arba priteisti žalos atlyginimą, o, jei duomenų apie žalą nebus, pripažinti ieškovei teisę į žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties atsakovai yra tiesiogiai suinteresuotai bylos nagrinėjimo metu didinti ieškinio dalyko disproporciją ir kuo labiau vystyti savo veiklą, susijusią su neteisėtu ieškovės komercinės paslapties naudojimu, į tokią veiklą kuo daugiau investuoti, kuo daugiau pritraukti naujų klientų, kurie nėra susiję su bylos šalimis, kuo labiau įsitvirtinti rinkoje, pasamdyti kuo daugiau darbuotojų ir sukurti naujų darbo vietų, didinti apyvartą, plėsti prekybos rinką, ieškoti naujų investuotojų, įsigyti nuosavybės teisę nuomojamas patalpas, imti kreditus, lizinguoti įrangos įsigijimą ir t.t. Taigi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai ir toliau neteisėtai naudos ieškovės komercinę paslaptį tam, kad sumažintų prašomo taikyti pažeistų teisių gynimo būdo pritaikymo tikimybę ir galimybę. Jei teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų, tuomet situacija išliktų tokia, kokia yra šiuo metu, o ieškinio reikalavimas būtų proporcingas bei nesukeltų didelių nuostolių (išlaidų) atsakovui ir tretiesiems asmenims.
10. Mano, jog byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, kad ieškinio dalyko bus nebegalima pritaikyti, nes tai sukeltų neproporcingas ar itin dideles neigiamas pasekmes. Teismas darydamas išvadą, jog ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovai galimai naudodamiesi ieškovės komercine paslaptimi vykdo konkuruojančią veiklą, nesudaro teismui pagrindo spręsti, jog priėmus ieškovei galimai palankų teismo sprendimą ir uždraudus jiems vykdyti tam tikrą veiklą, tokio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas, netinkamai įvertino išskirtinę ginčo bylos specifiką, teisinį reglamentavimą (KPTAĮ bei Komercinių paslapčių direktyvą) ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ryšį su bylos dalyku.
11. Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovai UAB „Probaldai“ ir Kurt Andreassen prašo atskirąjį skundą atmesti.
12. Nurodo, kad ieškovės atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti. Prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji net nenurodė, kokias konkrečias poroloninių baldų dalis prašo uždrausti gaminti ir kaip jos turėtų būti individualizuotos, todėl atitinkamai darytina išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turėtų būti susijęs su visų atsakovo gaminamų baldų dalių gamyba. Tokiu būdu akivaizdu, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje situacijoje būtų akivaizdžiai neproporcinga priemonė. Be to, ieškovės reikalavimas stabdyti visą atsakovo veiklą neatitinka specialiųjų teisės norminių aktų nuostatų – Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio normų.
13. Teigia, jog ieškovės reikalavimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę patenkinimas reikštų visos atsakovo vykdomos ūkinės veiklos sustabdymą, neleistų jam toliau vykdyti jokios ekonominės veiklos, gauti pelno (pajamų) ir kartu vykdyti savo įsipareigojimų kitų asmenų atžvilgiu. Atitinkamai, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas reikštų formalų, o ne realų konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą, todėl ieškovės atskirasis skundas privalo būti atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
15. Panevėžio apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 29 d. gautas atsakovų prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo ir prijungimo: UAB „Probaldai“ darbo procesų aprašymas (su nuotraukomis); UAB „Probaldai“ gaminių kūrimo brėžiniai bei vizualizacijos, sukuriamos pagal klientų pageidavimus.
16. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas. Ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu, kaip jau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuos atsakovų pateiktus įrodymus jau yra prijungęs pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-5429-1137/2023, apeliacinės instancijos teismas juos taip pat prideda prie šios bylos.
17. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, nenustačius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Kaip matyti, apeliantė pareikšdama ieškinį prašė taikyti KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams gaminti ir pateikti rinkai UAB „Probaldai“ pagamintas, su ieškovės komercinės paslapties neteisėtu naudojimu susijusias, prekes – porolonines baldų dalis.
19. Pagal KPTAĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas komercinės paslapties turėtojo prašymu CPK nustatyta tvarka gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgdamas į aplinkybes, uždrausti naudoti ar atskleisti komercinę paslaptį; 2) uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais; 3) sulaikyti arba pristatyti galimai su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekdamas užkirsti kelią joms patekti į rinką ar išleisti į apyvartą; 4) taikyti kitas CPK nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
20. To paties įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teismui pateikti įrodymus, kad: 1) komercinė paslaptis egzistuoja; 2) jis yra komercinės paslapties turėtojas; 3) komercinė paslaptis neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista arba kyla grėsmė, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, panaudota ar atskleista. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, įskaitant: 1) komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias jos ypatybes; 2) priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti; 3) atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį; 4) neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį; 5) teisėtus šalių interesus ir galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo poveikį šalims; 6) teisėtus trečiųjų šalių interesus; 7) viešąjį interesą; 8) pagrindinių teisių apsaugą.
21. Byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl turi būti nagrinėjamas. Apeliantai atskirajame skunde nekvestionuoja apylinkės teismo argumentų, susijusių su pirmąja laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl ieškinio prima facie pagrįstumo išsamiau nepasisako ir šios sąlygos nevertina.
22. Apeliantai skundu iš esmės įrodinėja tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi neįrodytos grėsmės galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo argumentu, nevertino specialiame įstatyme – KPTAĮ numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, Komercinių paslapčių direktyvos teisinio reglamentavimo, neatsižvelgė į bylos specifiką.
23. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje iš tiesų nesiremiama specialiame įstatyme – KPTAĮ numatytomis sąlygomis vertinant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) pagrįstumą. Kita vertus, nors specialusis įstatymas ir įtvirtina tokio pobūdžio bylose taikytinas laikinąsias apsaugos priemones bei atitinkamas vertintinas sąlygas, tačiau vertinant prašymo (ne) pagrįstumą neatsiejamai turi būti remiamasi ir bendro pobūdžio reikalavimais, įtvirtintais CPK 144 straipsnio 1 dalyje, t. y. abiejų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų egzistavimo vertinimu ir nustatymu atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes. Šiuo atveju matyti, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, skundžiamoje nutartyje ir vertino ne tik ieškinio prima facie pagrįstumą, bet ir grėsmės būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui sąlygą.
24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškinio patenkinimo atveju atsakovė turėtų nutraukti veiklą, kurią vykdo galimai neteisėtai, naudodamasi galimai ieškovei priklausančia paslaptimi, tuo tarpu, kaip minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausti atsakovams gaminti ir pateikti rinkai UAB „Probaldai“ pagamintas, su ieškovės komercinės paslapties neteisėtu naudojimu susijusias, prekes – porolonines baldų dalis. Apeliantės teigimu, atsakovai yra tiesiogiai suinteresuotai bylos nagrinėjimo metu didinti ieškinio dalyko disproporciją ir kuo labiau vystyti savo veiklą, kuo daugiau pritraukti naujų klientų, kurie nėra susiję su bylos šalimis, kuo labiau įsitvirtinti rinkoje, pasamdyti kuo daugiau darbuotojų ir sukurti naujų darbo vietų, didinti apyvartą ir pan., vadinasi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai ir toliau neteisėtai naudos ieškovės komercinę paslaptį tam, kad sumažintų prašomo taikyti pažeistų teisių gynimo būdo pritaikymo tikimybę ir galimybę. Tačiau šiuo aspektu yra pagrindas sutikti su atsakovais, jog pagal tokį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo įgyvendinimas galimai reikštų visos atsakovo teisėtai vykdomos ekonominės veiklos (poroloninių baldų dalių gamybos) sustabdymą, o reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokia apimtimi, kokia reikalauja apeliantė, yra aiškiai neproporcingas. Nors ir gali būti taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, sutampančios su ieškinio reikalavimais, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės siekiamas veiksmų uždraudimas siejamas su įrodinėjamu ieškovės komercinių paslapčių (ne) atskleidimu, o tokia išvada gali būti padaryta tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aplinkybes.
25. Nors apeliantė tiek teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, tiek ir atskirąjį skundą remiasi įrodinėjama aplinkybe apie ieškovės komercinės paslapties naudojimą, jos klientų periminėjimą ir t.t., tačiau ieškovės įrodinėtinos aplinkybės sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir šioje bylos stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizuojamos ir nevertinamos. Priešingu atveju, pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones įrodymų rinkimo stadijoje ir remiantis tik apeliantės įrodinėjamomis aplinkybėmis, iš tiesų neproporcingomis priemonėmis būtų apribota atsakovų ūkinė veikla. Tuo labiau, kad ieškovės atskirasis skundas yra grindžiamas tik bendro pobūdžio argumentais, nedetalizuojant žalos skaičiavimais, nuviliotų klientų sąrašais, savo pačios patiriamų esminių nuostolių įrodymais, finansiniais apskaičiavimais, apyvartos sumažėjimo rodikliais ir pan.
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones ir vertindamas jų proporcingumą, turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, prireikus ir įskaitant šioje dalyje numatytus kriterijus. Taigi, kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, visų pirma vertinamas laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas pagal konkrečias bylos aplinkybes ir faktinę situaciją, vertintinas nepriklausomai nuo KPTAĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų kriterijų įvertinimo, o tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios neatitinka proporcingumo kriterijaus, negali būti taikomos.
27. Pažymėtina ir tai, jog proporcingumo, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2699/20110). Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
28. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip teisiškai nereikšmingi sprendžiamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.
29. Apibendrindamas kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliantės atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Čeknienė
