Baudžiamoji byla Nr. 2K-657/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.11.9.
2.1.12.3. (S)
2006 m. lapkričio 30 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui N. Grubliauskaitei,
nuteistajam D. C.,
nukentėjusiajai J. K.,
uždarame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžiu D. C. nuteistas pagal:
2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
2000 m. BK 187 straipsnio 3 dalį 10 parų areštu;
2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;
2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
2000 m. BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
2000 m. BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija), paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo “Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, D. C. visiškai atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės kaip nepilnametis.
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi nukentėjusiajai J. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl civilinio ieškinio išsprendimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteista iš nuteistojo D. C. 1000 Lt nukentėjusiosios J. K. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-657/2006
Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.11.9.
2.1.12.3. (S)
2006 m. lapkričio 30 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Godos, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant R. Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui A. Kuzminskui,
gynėjui N. Grubliauskaitei,
nuteistajam D. C.,
nukentėjusiajai J. K.,
uždarame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutarties.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžiu D. C. nuteistas pagal:
2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;
2000 m. BK 187 straipsnio 3 dalį 10 parų areštu;
2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams;
2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;
2000 m. BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;
2000 m. BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsniu (1995 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. I-962 redakcija), paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams.
Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo “Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktą, D. C. visiškai atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės kaip nepilnametis.
Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi nukentėjusiajai J. K. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl civilinio ieškinio išsprendimo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteista iš nuteistojo D. C. 1000 Lt nukentėjusiosios J. K. advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartimi nukentėjusios J. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nukentėjusiosios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
D. C. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 1996 m. kovo 23 d., 17 val. iki 1996 m. kovo 24 d., 2 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), būdamas nepilnametis, apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas grupėje su kitu asmeniu, kuris pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo, bei su nepakaltinamu A. K., panaudodamas fizinį smurtą – užlauždamas rankas, smaugdamas, užguldamas kūnu, per prievartą nurengdamas, ir grasindamas tuojau pat pavartoti fizinį smurtą, tris kartus išžagino nepilnametę J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais padarė 2000 m. BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, jis nuteistas dar už tris vagystes ir tris turto sužalojimus, padarytus laikotarpiu nuo 1996 m. sausio 31 d. iki 1996 m. kovo 9 d., tačiau dėl nuteisimo už šiuos nusikaltimus teismų sprendimai neskundžiami.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji prašo teismą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 30 d. nutartį: D. C. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskirti ne mažesnę kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Kasatorė teigia, kad teismas nuteistajam D. C. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskyrė per švelnią ketverių metų laivės atėmimo bausmė. Dėl pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskirtos per švelnios laisvės atėmimo bausmės. D. C. nepagrįstai pritaikytas 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo “Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį D. C. visiškai atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kasatorė pažymi, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnį priskiriama prie sunkių, šia veika kasatoriai padaryta didelė fizinė ir moralinė žala. Kartu kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skirdamas D. C. bausmę pagal BK 149 straipsnio 3 dalį nepagrįstai išskirtinį dėmesį teikė duomenims, charakterizuojančius nuteistąjį po nusikalstamos veikos padarymo: yra vedęs, turi mažametę dukrą, dirba.
Taip pat kasatorė prašo priteisti iš nuteistojo D. C. 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasatorė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji po padaryto nusikaltimo patyrė didelę fizinę ir emocinę traumą, buvo pažeista jos seksualinio apsisprendimo laisvė. Šias aplinkybes apie kasatorės savijautą po išžaginimo patvirtina jos motinos parodymai, kurių teismas neįvertino.
Nukentėjusiosios J. K. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės.
Kaip matyti iš Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 27 d. nuosprendžio, D. C. BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, padarė turėdamas 17 metų, t.y. būdamas nepilnametis. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimus reguliuoja BK VIII skyriaus „Bausmės skyrimas“ bei XI skyriaus „Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybė ypatumai“ nuostatos. Jos yra tokios: BK 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais. Bausmė skiriama vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija. To paties BK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.
Teismas D. C. nuteisė ketverių metų laisvės atėmimo bausme. BK 149 straipsnio 3 dalis už nepilnametės išžaginimą numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Turint galvoje, kad teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje, skirtinos D. C. bausmės diapazonas yra laisvės atėmimas nuo pusantrų iki dešimties metų, teismas paskyrė D. C. laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra tik šiek tiek mažesnė, negu BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, kuris nepilnamečiui sudaro penkerius metus devynis mėnesius.
Nustatydamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į D. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (sunkus nusikaltimas) ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas atsižvelgė į nuteistojo D. C. asmenybę ir nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis nors ir padarė sunkų nusikaltimą, bet anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, o nuo nusikaltimo padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik dešimt metų, nuteistasis per šį laiko tarpą nenusikalto, kas rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas dėl ankstesnio savo elgesio, yra vedęs, turi mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), dirba ir išlaiko šeimą, taip pat atsižvelgė į nustatytą lengvinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl skyrė laisvė atėmimo bausmę mažesnę negu sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.
Esant šioms aplinkybėms, kolegija laiko, teismas skirdamas bausmę D. C. baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tuo tarpu kasacinė instancijos teismas bausmę gali griežtinti tik tuo atveju, kai neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
D. C. buvo teismo atleistas nuo didelės dalies paskirtos bausmės ne dėl teismo netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. balandžio 11 d. priėmė įstatymą “Dėl amnestijos akto“, kurio 1 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatė, kad nepilnamečiai, nuteisti iki 5 metų laisvės atėmimo, atleidžiami nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, o įstatymo dėl amnestijos taikymas teismui yra privalomas.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kadangi nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė patirtais dvasiniais ir psichiniais sutrikimais, tačiau teismui nepateikė jokių sutrikimų buvimą patvirtinančių duomenų, teismas nukentėjusiajai pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, tačiau nesant galimybės be papildomos medžiagos teismui tiksliai apskaičiuoti patirtos neturtinės žalos dydį, klausimą dėl ieškinio dydžio išsprendimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kolegija neturi pagrindo keisti teismų sprendimo. Kasatorės teisė yra įtvirtinta nuosprendyje. Teismas nepažeidė baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių žalos atlyginimą, kai baudžiamojoje byloje pareiškiamas civilinis ieškinys.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios J. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Gintaras Goda
Lidijos Liucijos Žilienės
Vytautas Piesliakas
