Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-567/2006

Procesinio sprendimo kategorija:

2.3.3.4. (S)

2006 m. lapkričio 30 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lidijos Liucijos Žilienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant R. Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui G. Paškevičiui,

gynėjui J. Puškoriui,

išteisintiesiems Dž. J., V. L.

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutarties.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu V. Č. (V. Č.), Dž. J., V. L. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, išteisintųjų Dž. J. ir V. L., prašiusių kasacinį skundą atmesti, taip pat V. Č. ir V. L. gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

V. Č., Dž. J. ir V. L. buvo kaltinami tuo, kad 2003 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 10 val. 30 min. iki 12 val. 30 min., iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė D. A. priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, v.n. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės su jame buvusiais daiktais: kasete 3 Lt vertės, ikona 10 Lt vertės, adatiniu spausdintuvu 100 Lt vertės, ir tokiu būdu padarė D. A. 10 121 Lt turtinę žalą.

Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašo teismą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 28 d. priimtas nutartis panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis naikintina dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui nustačius, jog išteisintieji gali būti padarę kitą nusikalstamą veiką, teismas turėjo nagrinėti prokuroro pateiktą kaltinimą pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas atmesdamas prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą į BK 189 straipsnio 1 dalį nepagrįstai konstatavo, kad pateiktame prokuroro prašyme suformuluotos ne iš esmės skirtingos to paties kaltinimo faktinės aplinkybės, o pateiktas naujas kaltinimas. BPK 255 ir 256 straipsniai nustato teisminio nagrinėjimo ribas ir kaltinimo pakeitimo teisme tvarka, tačiau nėra apibrėžiama keičiamo kaltinimo apimtis. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismas turėjo patenkinti prokuroro prašymą dėl kaltinimo pakeitimo į BK 189 straipsnio 1 dalį ir nagrinėti bylą pagal naują kaltinimą. Kartu kasatorius pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo kolegijos 206 m. vasario 28 d. nutarties pagrindu, kuria pranešama prokurorui, kad V. Č., Dž. J. ir V. L. gali būti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis procesas V. Č., Dž. J. ir V. L. atžvilgiu vyktų dėl tų pačių faktinių aplinkybių, kurios jau kartą buvo tirtos ir nagrinėtos teisme. Taigi Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai atmetė prokuroro prašymą dėl kaltinimo pakeitimo teisme ir pažeidė BPK 255 ir 256 straipsnius, kas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo prokuroro prašymo vertinimo.

BPK 255 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo teisme bei kaltinimo pakeitimo sąlygos ir ribos. Kaltinimo pakeitimas – tai pradiniame kaltinime išdėstytų veikos faktinių aplinkybių ar juridinės kvalifikacijos pakeitimas. Pagal BPK 255 straipsnio 1 ir 2 dalis, byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 257 straipsnis nustato, kad jeigu teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, teismas motyvuota nutartimi praneša tai prokurorui.

Teismų praktika pripažįsta galimu keisti kaltinimą BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, nes apeliacinio proceso, kaip vieningo baudžiamojo proceso dalies, paskirtis neapsiriboja vien tik pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų patikrinimu. BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamasis procesas turi užtikrinti greitą, išsamų nusikalstamų veikų atskleidimą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.

Pradinis kaltinimas gali būti keičiamas, jeigu: iš esmės keičiasi veikos faktinės aplinkybės; iš esmės keičiasi faktinės veikos aplinkybės ir dėl to reikia keisti kvalifikaciją; faktinės aplinkybės iš esmės nesikeičia, bet veika buvo neteisingai kvalifikuota. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, motyvuota nutartimi apie tai praneša prokurorui.

V. Č., Dž. J. ir V. L. buvo atiduoti teismui ir kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2003 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 10 val. 30 min. iki 12 val. 30 min., iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė D. A. priklausantį automobilį „Audi - 100“, v.n. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10 000 Lt, su jame buvusiais daiktais: kasete 3 Lt vertės, ikona 10 Lt vertės, adatiniu spausdintuvu 100 Lt vertės, ir tokiu būdu padarė D. A. 10 121 Lt turtinę žalą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagal pareikštą kaltinimą kaltinamuosius V. Č., Dž. J. ir V. L. išteisino, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu prokuroras pateikė prašymą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 189 straipsnio 1 dalį ir suformulavo naują kaltinimą, pagal kurį V. Č., Dž. J. ir V. L. kaltinami tuo, kad įgijo ir naudojosi žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu, o būtent, veikdami grupėje iš anksto susitarusių asmenų, tyrimo nenustatytoje vietoje ir laiku, iš nenustatytų asmenų įgiję, 2004 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 14 val., užsakytu taksi automobiliu „Volvo 740“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu E. M., su prikabinamu trosu tempdamas, transportavo D. A. priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, v.n. (duomenys neskelbtini), kuris iš jo 2003 m. gruodžio 9 d. buvo pagrobtas nenustatytų asmenų. Transportavimo metu automobiliui „Audi 100 Avant“ užklimpus sniege Stepono Batoro g., ties namu, kurio Nr. 72, Vilniuje, bandė jį išstumti rankomis, tačiau buvo pastebėti Vilniaus miesto VPK KP NTT ORP pareigūnų – J. R. bei T. A., ir pareigūnams bandant sulaikyti, pabėgo iš įvykio vietos.

Kaip to reikalauja BPK 256 straipsnio 1 dalis, apeliacinės instancijos teismas, gavęs prokuroro prašymą pakeisti kaltinimą, apie tai pranešė proceso dalyviams, bet atsižvelgęs į proceso dalyvių nuomonę dėl kaltinimo pakeitimo, prokuroro prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas prokuroro prašymą dėl kaltinimo pakeitimo, nurodė, kad prokuroras prašyme pakeisti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis ir nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal lengvesnį nusikaltimą numatantį įstatymą, suformulavo ne šias iš esmės skirtingas faktines aplinkybes, o visiškai naują kaltinimą dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Kartu buvo priimta nutartis pranešti prokurorui kad kaltinamieji gali būti padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

V. Č., Dž. J. ir V. L. buvo kaltinami 2003 m. gruodžio 9 d., laikotarpiu nuo 10 val. 30 min. iki 12 val. 30 min., iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė D. A. priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, v.n. (duomenys neskelbtini), 10 000 Lt vertės su jame buvusiais daiktais: kasete 3 Lt vertės, ikona 10 Lt vertės, adatiniu spausdintuvu 100 Lt vertės, ir tokiu būdu padarė D. A. 10 121 Lt turtinę žalą. Prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą nurodomas visai kitas nusikaltimo padarymo laikas (2004 m. kovo 1 d.), kita vieta (Stepono Batoro gatvė), kaltinamiesiems inkriminuojami iš esmės kiti veiksmai (įgijo ir naudojosi realizacijos tikslu žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu), jau neinkriminuojami padariniai. Nurodytas kitas Baudžiamojo kodekso straipsnis. Esant šioms aplinkybėms kolegija laiko, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasis BPK 257 straipsniu, 2006 m. vasario 28 d. pagrįstai priėmė motyvuotą nutartį pranešti prokurorui, kad išteisintieji V. Č., Dž. J. ir V. L. gali būti padarę BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte ir apie tai pranešė prokurorui. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas BPK 255 ir 256 straipsnių nepažeidė, todėl tenkinti kasatoriaus skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Lidija Liucija Žilienė

Gintaras Goda

Vytautas Piesliakas