Civilinė byla Nr. 3K-3-585/2008 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 114.3; 114.11; 116.1
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Laugina“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Laugina“ ieškinį atsakovui UAB „Agaras“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo UAB „Agaras“ priešieškinį ieškovui UAB „Laugina“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti likusią statybos rangos sutarties vykdymo metu atliktų darbų kainos dalį (113 300 Lt), ir ieškovo pareigos atlyginti atsakovui išlaidas dėl statybos objekto defektų, nustatytų per garantinį laikotarpį (170 818 Lt). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 113 300 Lt skolą, 4157,45 Lt palūkanų, šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis atsakovo prašymu atliko skerdyklos pastato su pagalbinėmis patalpomis papildomus statybos rangos darbus už 290 000 Lt, tačiau atsakovas vengė visiškai atsiskaityti ir liko skolingas ieškovui 113 300 Lt. Šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatytas apmokėjimo dalimis grafikas, mokėjimo kainą sumažinant nuo 290 000 Lt iki 270 000 Lt, dėl nustatytų objekto defektų, kuriuos apsiėmė pašalinti pats atsakovas. Tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, apmokėjo tik dalį sutartos sumos, todėl ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovo manymu, nutraukus šią sutartį, neteko galios ir šalių susitarimas dėl defektų kainos dalies – 20 000 Lt - sumažinimo. Kadangi atsakovas už atliktus darbus neapmokėjo, tai už laiku neįvykdytą prievolę iš atsakovo skaičiuotinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos – 4157,45 Lt. Atsakovas priešieškiniu prašė sumažinti ieškovo reikalaujamą sumokėti atliktų darbų kainą nustatytų statybos objekto defektų kaina, kuri yra 170 818 Lt, ir priteisti iš ieškovo 57 518 Lt – defektų šalinimo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2007 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies: atsakovui priteisė iš ieškovo per rangos sutarties garantinį laikotarpį atsiradusių defektų ištaisymo išlaidas – 32 762 Lt, taip pat bylinėjimosi išlaidas, o ieškinio dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė; ieškovui priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, proporcingai patenkintiems reikalavimams. Teismas konstatavo, kad pagal šalių sudarytų statybos rangos sutarčių (2002 m. birželio 1 d. Nr. 02/22, 2002 m. birželio 1 d. Nr. 02/23, 2002 m. birželio 15 d. Nr. 02/30) 7 punktą visiems statybos darbams buvo suteiktas penkerių metų garantinis laikotarpis. Atlikus pagrindinius darbus pagal šias sutartis, paaiškėjo, kad statinys būtų pripažintas tinkamu eksploatuoti, papildomai reikia atlikti darbų už 290 000 Lt. Nors rašytinė rangos sutartis dėl papildomų darbų apimties, apmokėjimo sąlygų ir terminų nebuvo sudaryta, tačiau iš šalių paaiškinimų ir bylos duomenų teismas konstatavo, kad papildomi darbai buvo atlikti kaip minėtų trijų rangos sutarčių dalis pagal užsakovo pateiktą projektinę dokumentaciją. Teismas konstatavo, kad dėl papildomų atliktų darbų tarp šalių 2004 m. sausio 30 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 04/06, pagal kurią sutarta, kad darbų kainą rangovas sumažina 20 000 Lt, nes po objekto pripažinimo tinkamu naudoti paaiškėjo statybos darbų defektų, kuriuos užsakovas sutiko pašalinti pats, bei nustatė, kad 270 000 Lt už papildomus darbus užsakovas sumokės nustatytu grafiku. Dėl to už papildomus darbus atsakovas liko skolingas ieškovui 93 300 Lt, o ne 113 300 Lt, kaip nurodyta ieškinyje. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, jog, atsakovui nustatytu grafiku nesumokėjus skolos, neteko galios ir susitarimas dėl kainos sumažinimo 20 000 Lt, nes sutartyje dėl to nebuvo susitarta, kaina sumažinta dėl paaiškėjusių defektų be jokių sąlygų ir nepriklausomai nuo jokių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad, pagal bylos duomenis, ieškovas atsakovo nustatytu terminu nesutiko nei ištaisyti trūkumų, nei sumažinti darbų kainos, nes manė, jog dėl atsiradusių defektų jo kaltės nėra. Teismo statybos techninės ekspertizės duomenimis, atsakovo skerdyklos pastate su pagalbinėmis patalpomis, gyvulių laikymo garduose bei skerdyklos nuotekų valykloje nustatyti statybos defektai. Ekspertizės metu nustatyta, kad ieškovas, atlikdamas statybos darbus, nukrypo nuo projekto, kad dalis nukrypimų nuo projekto buvo padaryta užsakovo pageidavimu arba jie buvo suderinti su užsakovu. Teismas sprendė, kad ieškovas atsako atsakovui už statinio defektus pagal rangos sutartis ir įstatymą; už byloje nustatytų atsakovo pageidavimų įgyvendinimo pasekmes, daugiau yra atsakingas ieškovas, nes jis turėjo įspėti atsakovą, o to nepadaręs, atsako už darbų trūkumus. Dėl to teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti rangovo (ieškovo) atsakomybę (CK 6.259 straipsnio 1 dalis, 6.689 straipsnio 2, 4 dalys, 6.697 straipsnio 3 dalis), nes teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus buvo atsakovo pareiga (CK 6.689 straipsnio 1 dalis), o atsakovo paskirtas techninis statybos prižiūrėtojas kontroliavo darbus. Kadangi ieškovas nukrypo nuo projekto, nesilaikė bendrųjų norminių teisės aktų reikalavimų, neįspėjo atsakovo dėl galimų neigiamų pasekmių ir vykdė jo pageidavimus, o atsakovas savo iniciatyva darė įtaką nukrypimams nuo projekto, techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė atsakovo atstovas, tai už pasekmes atsako tiek ieškovas, tiek atsakovas. Kadangi ieškovas nesutiko pašalinti nustatytų trūkumų per atsakovo nurodytus terminus, tai atsakovas savo pasirinkimu turėjo teisę reikalauti sumažinti darbų kainą ir atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Teismas nustatė, kad paaiškėjusių defektų ištaisymo kaina – 210 102 Lt, tačiau iš ieškovo atsakovui priteistina defektų šalinimo kaina mažintina 40 proc., t. y. iki 126 062 Lt. Kadangi atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė priteistiną defektams šalinti kainą sumažinti atsakovo už darbus ieškovui neapmokėta suma, t. y. 93 300 Lt, tai pagal priešieškinį atsakovui iš ieškovo priteistina 32 762 Lt. Teismas nurodė, kad statybos darbų defektai buvo nustatyti iki galutinio įsiskolinimo mokėjimo termino pagal 2004 m. sausio 30 d. sutartį pabaigos, o paskutiniai atsakovo mokėjimai buvo sulaikyti tik paaiškėjus šiems defektams. 2004 m. sausio 30 d. sutartyje jokių netesybų nenumatyta, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo, kaip pažeidusios sutartį šalies, 4157,45 Lt palūkanų yra nepagrįstas ir atmestinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 3 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Panevėžio apygardos tesimo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį: priteisė iš ieškovo atsakovui 9190,80 Lt išlaidų defektams pašalinti ir bylinėjimosi išlaidų. Teismas priėjo prie išvados, kad, nesant atsakovo reikalavimo padidinti objekto defektų pašalinimo kainą iki 210 102 Lt, savarankiškai nusprendęs dėl priešieškinio sumos, pirmosios instancijos teismas peržengė atsakovo reikalavimo ribas (CPK 143, 135, 140-141 straipsniai). Teismas konstatavo, kad 2004 m. sausio 30 d. sutartimi šalys buvo suderinusios skolos apmokėjimo grafiką, nustačiusios per garantinį laikotarpį atsiradusius objekto defektus, jų pašalinimą įvertinusios 20 000 Lt, todėl šia suma sumažinta atsakovo ieškovui mokėtina suma iki 270 000 Lt. Atsakovas neginčijo savo pareigos apmokėti ieškovui sutartą likusią sumą – 93 300 Lt, tačiau reikalavo, kad ieškovas pripažintų atsakovo nuostolius dėl per garantinį terminą išaiškėjusių defektų pašalinimo, kurie yra 170 818 Lt. CK 6.697 straipsnyje nustatyta pareiga rangovui, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laikotarpį užtikrinti, kad statybos objektas atitiktų normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir būtų tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba užsakovo arba jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylą, teisingai aiškino sutarties turinį, teisingai įvertino įrodymus, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas skolingas ieškovui už atliktus statybos darbus 93 300 Lt, o ne 113 300 Lt, kaip teigė ieškovas. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl 2004 m. sausio 30 d. sutartyje neaptartų statybos objekto defektų, paaiškėjusių 2004 m. balandžio mėnesio pabaigoje, atsiradimo priežasties, bylos šalių įtakos tam, šalių atsakomybės. Teismo statybos techninės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ieškovas nukrypo nuo projekto ir nepasirinko tinkamos darbų technologijos, tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. M. M. Liudytojas R. A. (objekto projektuotojas) patvirtino, kad dėl projekto pakeitimų (sienos pakeitimo vietoje mūrinės į gipskartonę ir izoliacijos) nesikreipta, o apdailos darbų, deformacinių siūlių dengimo technologiją turėjo pasirinkti rangovas. Ieškovas iš dalies pripažino savo kaltę dėl ekspertizės išvadoje konstatuotų defektų ir jų atsiradimo priežasties – dėl 9 punkto (visa apimtimi) ir 10 punkto (iš dalies). Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl atsakovo pageidavimų nukrypti nuo projekto įgyvendinimo pasekmių daugiau privalo atsakyti ieškovas, privalėjęs įspėti atsakovą apie galimas tokių nukrypimų nuo projekto pasekmes (CK 6.659 straipsnis). Atsiradusios pasekmės įrodo, kad užsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė. Dėl to teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą mažinti defektų šalinimo kainą 40 procentų, tačiau nepagrįstai padidino atsakovo priešieškinio reikalavime nurodytą defektų pašalinimo kainą nuo 170 818 Lt iki 210 102 Lt. Atsakovas byloje yra pažymėjęs, kad defektų pašalinimo kainos, nors ekspertizė nustatė didesnę kainą, nedidina, tai atsakovo atstovas patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme. Padidindamas reikalavimą, teismas peržengė reikalavimo ribas, padarydamas proceso teisės pažeidimą, kurį apeliacinės instancijos teismas ištaisė, atlikdamas perskaičiavimą: 170 818 Lt – 68 327,2 Lt (40 proc.) = 102 490,80 Lt (defektų pašalinimo kaina) – 93 300 Lt (įskaitoma atsakovo skola ieškovui) = 9 190,80 Lt. Ši suma (defektų pašalinimui) ir priteistina atsakovui iš ieškovo. Teismas taip pat nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, jog atsakovas, 2004 m. balandžio mėnesį pastebėjęs objekto defektus, buvo pakankamai operatyvus ir nedelsė kreiptis į ieškovą su pretenzijomis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada atsakovo kreipimosi į ieškovą dėl protingo termino – pagrįsta. Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 4157,45 Lt netesybų, reikalaujamų iš atsakovo, nepagrįstumo ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino CK 6.646, 6.64 straipsnių nuostatas.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.
Ieškovas kasaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nutarties dalis, kuriomis atmesti ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo ir tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimai, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias statinio statybos rangovo atsakomybę už atliktus darbus bei užsakovo pareigas kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus (CK 6.689 straipsnis, 6.697 straipsnio 1, 3 dalys), todėl nepagrįstai nustatė kasatoriaus atsakomybę (arba jos laipsnį) už statybos darbų defektus bei neatsižvelgė į teisės normas, nustatančias statybos rangos subjektų (užsakovo, statybos techninio prižiūrėtojo, projektuotojo) pareigas ir šių netinkamo vykdymo įtaką statybos rangos subjektų atsakomybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rangovo atsakomybė už darbų trūkumus turi būti mažinama, jei užsakovas, kuris kartu yra ir statybos techninis prižiūrėtojas, netinkamai vykdė savo pareigas prižiūrėti ir kontroliuoti statybos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. ir V. P. TŪB „Vikensta“ v. UAB,,Skala”, bylos Nr. 3K-3-135/2006). Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino užsakovo atsakomybę už netinkamą statybos techninės priežiūros vykdymą bei nepagrįstai nevertino projektuotojo atsakomybės už statinio projekto trūkumus. Be to, teismai turėjo įvertinti įstatymų nustatytas užsakovo, veikiančio kaip statybos techninio prižiūrėtojo, pareigas bei šalių elgesį vykdant rangos sutartį. Kadangi atsakovas turėjo pareigą kontroliuoti, kad statybos darbai atitiktų projekto reikalavimus (CK 6.689 straipsnio 4 dalis) ir šios pareigos tinkamai nevykdė, pats įtakojo nukrypimus nuo projekto, pateikė netinkamą projektinę dokumentaciją bei priėmė ir sutiko su darbų rezultatu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), tai atsakovo veiksmai lėmė defektų atsiradimą.
2. Bylą nagrinėję teismai nevertino statybos darbų priėmimo fakto, jo įtakos statybos rangos šalių atsakomybei už statybos darbų trūkumus ir šių trūkumų pobūdžio, todėl nepagrįstai netaikė CK 6.662 straipsnio 3 dalies, kad užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Dėl to buvo nepagrįstai suteikta teisė užsakovui remtis trūkumų faktu bei patenkintas priešieškinis. Teismams nustačius rangovo atsakomybę buvo pažeista CK 6.662 straipsnio 3 dalies nuostata. Remiantis statybos darbų žurnalu, darbų priėmimo aktais bei kitais byloje esančiais dokumentais konstatuotina, kad atsakovas ir paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas priėmė rangos darbų tarpinius rezultatus ir nebuvo pareiškę pretenzijų dėl atliekamų darbų kokybės ir įstatymų nustatyta tvarka priėmė visus statybos darbus, o 2003 m. lapkričio 21 d. pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Kadangi atsakovas, turėjęs pareigą kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą ir kokybę, nepranešė ieškovui apie normatyvinių kokybės ar kitų reikalavimų pažeidimus, tai jis netenka teisės jais remtis ateityje ir atsako už kilusius defektus. Teismai neatsižvelgė į tai, kad dalis ekspertizės nustatytų trūkumų yra akivaizdūs ir atsakovas, normaliai priimdamas darbus, galėjo ir turėjo juos pastebėti bei nurodyti juos darbų priėmimo aktuose.
3. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, suteikiančią užsakovui teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, nes byloje nebuvo nustatytas statybos rangos darbų pašalinimo faktas bei užsakovo realiai patirtos išlaidos. Taikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą išlaidų priteisimas turi būti pagrįstas ne galimais kaštais ar sąnaudomis, bet iš tikrųjų sumokėtomis lėšomis, ir tai įrodoma leistinais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Nagrinėjamoje byloje teismai nukrypo nuo šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008).
4. Teismai netinkamai aiškino CK 6.46 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai konstatavo atsakovo teisę sustabdyti prievolę mokėti už statybos rangos darbus vykdymą. CK 6.687 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo pareiga apmokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytais terminais ir tvarka; CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidusio skolininko (verslininko) pareiga mokėti 6 proc. metinių palūkanų. Kadangi atsakovas nesilaikė 2004 m. sausio 30 d. sutartimi nustatyto mokėjimo grafiko, tai teismai, pateisindami atsakovo prievolės vykdymo sustabdymą, pažeidė CK 6.687 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Atsakovui priėmus darbų rezultatą, sutikus su jo kokybe ir pasirašius atliktų darbų aktą, užsakovui kyla pareiga apmokėti už statybos rangos darbus. Atsakovas tinkamai nevykdė savo prievolių, todėl padengus tik dalį skolos, o per nustatytą terminą galutinai neatsiskaičius su ieškovu, atsakovas laikytinas pažeidęs prievolę. Todėl užsakovas neturi teisės sustabdyti prievolės vykdymą.
5. Teismai pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 4 dalies, 185, 199 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimo proceso ir įrodymų vertinimo taisykles, nuostatas. Teismai nustatė ieškovo patirtų išlaidų faktą ir jų dydį pažeisdami įrodinėjimo priemonių leistinumo reikalavimą, nes neatsižvelgė į tai, kad ūkio subjekto išlaidų faktas ir jų dydis turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Teismai netinkamai vertino statybos ekspertizės išvadą, neatsižvelgė į kitų statybos rangos teisinių santykių subjektų pareigas ir padarė nepagrįstą bei ekspertizės aktui prieštaraujančias išvadas dėl statybos darbų trūkumų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 199 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, galinčių patvirtinti, kad statybos projektas buvo atliktas subjekto, neturinčio reikiamos kvalifikacijos. Kadangi statybos techninė ekspertizė nustatė, kad ne visi statybos proceso sprendiniai buvo nurodyti projekte, tai teismai turėjo atsižvelgti į ieškovo argumentus, išreikalauti rašytinius įrodymus ir įvertinti projektuotojo veiksmų įtaką šalių atsakomybei.
6. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CPK 47 straipsnio nuostatas, nes nepagrįstai nesvarstė klausimo dėl statybos techninio prižiūrėtojo ir projektuotojo įtraukimo į bylą. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir ekspertizės išvadas, teismai turėjo įvertinti statybos techninio prižiūrėtojo ir projektuotojo įstatymų nustatytas pareigas bei nustatytų statybos darbų trūkumų ryšį su galimais šių subjektų veiksmais (neveikimu).
7. Teismų sprendimai prieštarauja CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio nuostatoms, nes teismai nesilaikė pareigos teisiškai pagrįsti išvadas, nurodant konkrečias įstatymo normas bei tinkamai ištiriant ir įvertinant bylai reikšmingas aplinkybes, kuriomis nustatė ieškovo atsakomybę, jos apimtį bei tenkino priešieškinio reikalavimus, tai turėjo įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui ir esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.
8. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pažeidė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes nepateikė ieškovui pretenzijų dėl atliekamų darbų, todėl prarado teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Versenta“ v. BUAB,,Ekama“, bylos Nr. 3K-3-553/2007).
Atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad:
1. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas nukrypo nuo projekto, nesilaikė bendrųjų norminių aktų reikalavimų, neįspėjo atsakovo dėl galimų neigiamų pasekmių ir vykdė jo pageidavimus, o atsakovas savo iniciatyva įtakojo nukrypimus nuo projekto, techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė atsakovo atstovas, todėl teismai pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog už pasekmes atsako tiek ieškovas, tiek atsakovas. Netinkamas atsakovo pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę vykdymas nėra pagrindas ieškovą visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl atsiradusių statinio defektų, ko siekia kasatorius. Remdamasis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle kasatorius bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad statinio defektai atsirado dėl atsakovo, atsakovo paskirto techninio prižiūrėtojo bei projektuotojo kaltės, tačiau nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes ir kuriais remiantis jis galėtų būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Dėl šios priežasties teismai, atsižvelgdami į ekspertizės akto išvadose nurodytas pagrindines defektų atsiradimo priežastis, įrodančias kasatoriaus kaltę dėl didesnės dalies atsiradusių defektų, pagrįstai konstatavo abiejų statybos rangos sutarties šalių kaltę.
2. Visiškai nepagrįstu laikytinas ieškovo reikalavimas ginčo situacijoje taikyti CK 6.662 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, nes statybos darbų defektai atsirado jau po darbų perdavimo-priėmimo ir negalėjo būti nustatyti priimant darbus. Kasatoriaus atliktų darbų trūkumai laikytini paslėptais trūkumais CK 6.662 straipsnio 4 dalies prasme, nes tokie defektai, kaip sienose atsiradę įtrūkimai, drėkstanti mūrinė siena administracinio buitinio korpuso vyrų dušo patalpose, stogo dangos vidinėje pusėje besikondensuojantis vanduo, nuo betoninių lubų besilupantys dažai ir kt., galėjo paaiškėti ir paaiškėjo tik naujai pastatyto statinio eksploatacijos metu. Atsakovas, 2004 m. balandžio mėnesį pastebėjęs objekto defektus, buvo pakankamai operatyvus ir nedelsė kreiptis į ieškovą su pretenzijomis. Be to, kasatorius bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir nekėlė klausimo dėl to, ar ekspertizės akte nurodyti trūkumai yra akivaizdūs ar paslėpti.
3. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius trūkumų šalinimo išlaidas. Teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas, kuriuo nustatyta statybos objekto defektu šalinimo kaina yra 210 102 Lt, kurio ieškovas neginčijo. Atsakovas nurodė, kad defektus pašalino savo jėgomis ūkio būdu. Kasatoriaus cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008, pasisakyta dėl išlaidų Buhalterinės apskaitos įstatymo taikymo, sprendžiant reikalavimą dėl išlaidų už objekto apsaugą priteisimo, kontekste. Nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi, todėl nėra pagrindo vadovautis įvardytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.
4. Kasatorius, vadovaudamasis CK 6.46 straipsnio 3 dalimi bei 6.58 straipsnio 3 dalimi, nepagrįstai nurodo, kad atsakovas, turėjęs pareigą atsiskaityti už statybos rangos darbus, pirmasis pažeidė savo prievolę. Statybos darbų defektai buvo nustatyti dar iki baigėsi galutinis įsiskolinimo mokėjimo terminas. Paskutiniai mokėjimai atsakovo buvo sulaikyti tik paaiškėjus defektams. Dėl to darytina išvada, kad atsakovas tinkamai vykdė savo prievolę atsiskaityti už statybos rangos darbus. Kadangi kasatorius atsakovo nustatytu terminu nesutiko nei ištaisyti statybos trūkumus, nei sumažinti darbų kainą, t. y. neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo, tai atsakovas pagrįstai ir teisėtai įgyvendino teisę sustabdyti savo prievolės atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį vykdymą kasatoriui. Teismai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo, nes, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas bei pakartojo apeliacinės instancijos teismas, sutartyje Nr. 04/06 jokios netesybos nebuvo numatytos.
5. Kasatoriui nebuvo panaikinta galimybė teikti papildomus motyvuotus prašymus dėl atitinkamų kasatoriaus skunde nurodytų įrodymų išsireikalavimo kituose teismo posėdžiuose. Tačiau 2008 m. birželio 19 d. vykusiame teismo posėdyje ieškovas nepasinaudojo tokia savo teise. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad teismai tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu ne tik buvo vertinamos pirmojoje teismo instancijoje nustatytos faktinės aplinkybės bei surinkti įrodymai, bet buvo papildomai apklausti liudytojai, vertinami jų parodymai, renkami nauji įrodymai. Kasatorius šiuo atveju netinkamai aiškina CPK 177 straipsnio 4 dalies normą. Pažymėtina, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nenustatyta, kad tik dokumentais, pagrindžiančiais ūkines operacijas, galima įrodyti ūkinių operacijų kainą, t. y. kad tik apskaitos dokumentais yra įmanoma pagrįsti defektų šalinimo išlaidų dydį. Teismai visiškai pagrįstai galėjo remtis atsakovo pateiktais įrodymais, eksperto išvada, kaip patvirtinančia statybos objekto defektų šalinimo kainą.
6. Nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas statinio projektuotojo atsakomybės klausimas, todėl statinio projektuotojas nebuvo įtrauktas į procesą ir teismai remdamiesi CPK 266 straipsniu neturėjo teisės spręsti ir nesprendė klausimo dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų. Dėl to nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismams buvo pagrindas svarstyti projektuotojo įtraukimo dalyvauti byloje klausimą. Ta aplinkybė, kad projektuotojas yra subjektas, nurodytas CK 6.697 straipsnio 3 dalyje, imperatyviai neįpareigoja teismo vertinti jo kaltės. Be to, tai nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje teismai ex officio privalėjo analizuoti projektuotojo atsakomybę už defektus. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepasinaudojo savo procesine teise prašyti įtraukti į bylą trečiuosius asmenis, todėl negali remtis aplinkybe, kad teismai neįvertino projektuotojo atsakomybės statybos rangos sutarties šalių ginčo kontekste.
7. Akivaizdu, kad teismai nurodė faktines bylos aplinkybes, išsamiai ir tinkamai jas vertino bei ginčo santykiams taikė tinkamas teisės normas. Teismas nustato bylos šalių atsakomybės laipsnį, kaip ir kiekvieną esminį dalyką, priimdamas sprendimą ar nutartį, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kad teismas galėtų priimti atitinkamą sprendimą, šiam tikslui kiekvienu atveju nebūtina gauti eksperto išvados; net ir paskyrus ekspertizę, teismas gali nuspręsti gauta ekspertizės išvada nesivadovauti. Teismo išvada dėl šalių atsakomybės yra pagrįsta atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes: defektų atsiradimo priežastis - nukrypimas nuo projekto dėl ieškovo ir atsakovo kaltės bei atsakovo pageidavimu.
k o n s t a t u o j a :
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami materialinių teisės normų, reglamentuojančių statybos rangos teisinių santykių subjektų atsakomybės taikymą, prievolių vykdymo sustabdymą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą ir įrodymų vertinimo taisykles, taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Kasatorius nurodo, kad yra pažeistos CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, nes, aiškindami teisę, teismai nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
Dėl statybos rangos teisinių santykių subjektų atsakomybės
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje teismų priimtais sprendimais, remiantis ekspertizės išvada ir bylos duomenimis, nustatyta, kad pagrindinė defektų atsiradimo priežastis buvo nukrypimas nuo projekto užsakovo pageidavimu dėl rangovo ir užsakovo kaltės. Bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad rangovas nukrypo nuo projekto, nesilaikė norminių teisės aktų reikalavimų, neįspėjo užsakovo dėl galimų neigiamų pasekmių ir vykdė jo pageidavimus, o užsakovas savo iniciatyva darė įtaką nukrypimams nuo projekto; techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo atstovas. Remdamiesi šiais argumentais, teismai padarė išvadą, kad už statybos defektus atsako tiek rangovas, tiek užsakovas (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir sustabdyti darbus, kol negaus užsakovo nurodymų, kai užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; o neįspėjęs apie šias aplinkybes neturi teisės remtis pirmiau nurodyta aplinkybe ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, priešingai nei užsakovas, privalėjo numatyti galimas užsakovo nukrypimų nuo projekto neigiamas pasekmes ir apie jas įspėti užsakovą. Teisėjų kolegija pažymi, kad statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, jis veikia savo rizika. Tuo tarpu užsakovo verslas, kaip nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą, nesusijęs su statybomis, todėl aukštesni atsargumo ir apdairumo standartai negali būti taikomi tokia apimtimi užsakovui, kokia jie taikytini rangovui. Teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus argumentais, kad teismai netinkamai nustatė rangovo kaltės laipsnį. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad defektai iš dalies atsirado dėl užsakovo kaltės ir jo pageidavimu yra pagrindas sumažinti rangovo atsakomybę pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalis bei 6.697 straipsnio 3 dalį, nes statybos darbų kontrolė ir priežiūra buvo užsakovo pareiga, darbus kontroliavo užsakovo paskirtas techninis statybos prižiūrėtojas. Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas užsakovo pareigos kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę vykdymas negali būti pagrindas rangovą visiškai atleisti nuo atsakomybės dėl statinio defektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-396/2008).
Teisėjų kolegija negali sutikti su kasatoriaus (rangovo) argumentais, kad teismai netinkamai vertino užsakovo pareigų pažeidimo laipsnį ir įtaką statybos darbų trūkumams. Nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl statybos rangos sutarties šalių atsakomybės ir kiekvienos jų kaltės laipsnio, visapusiškai išanalizavo bylos medžiagą: ekspertizės aktą, kuriame konstatuotos statinio defektų priežastys, kurias teismo posėdyje patvirtino apklaustas ekspertas; kaip liudytojas apklaustas projektuotojas patvirtino, kad dėl projekto pakeitimų (sienos pakeitimo vietoje mūrinės į gipskartonę ir izoliacijos) į jį kreiptasi nebuvo, o apdailos darbų, deformacinių siūlių dengimo technologija turėjo pasirinkti rangovas ir pan. Kasatorius nurodo, kad teismai neįvertino projektuotojo atsakomybės statybos rangos sutarties šalių ginčo kontekste. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į kasacinį skundą nurodytais argumentais, kad, remiantis CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytomis nuostatomis, įtvirtinančiomis rangovo statybos darbų kokybės garantiją ir rangovo atsakomybę už defektus per visą garantinį terminą ir tai, kad rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų, darytina išvada, kad defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, turi įrodyti rangovas. Toks įrodinėtinų aplinkybių paskirstymas yra pripažįstamas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005).
Kasatorius (rangovas) bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad statinio defektų atsirado dėl užsakovo kaltės, užsakovo paskirto techninio prižiūrėtojo bei projektuotojo kaltės, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kuriomis remiantis jis galėtų būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Minėta, kad bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į ekspertizės akto išvadose nurodytas pagrindines defektų atsiradimo priežastis bei kitus bylos duomenis, rodančius tiek rangovo, tiek užsakovo kaltę, konstatavo abiejų statybos rangos sutarties šalių kaltę. Nustatydami užsakovo atitinkamą kaltės ir kartu atsakomybės laipsnį, teismai atsižvelgė į užsakovo samdyto techninio prižiūrėtojo veiksmus. Statybos projektuotojo kaltės teismų sprendimuose nekonstatuota, bylos duomenimis (ekspertizės išvada, eksperto, projektuotojo parodymais ir pan.), daryti tokią išvadą nėra teisinio pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai užsakovas savo iniciatyva nukrypo nuo projekto, o pagal norminius aktus statinio techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė jo atstovas, rangovo atsakomybė už defektus gali būti mažinama (CK 6.689 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. ir V. P. TŪB „Vikensta“ v. UAB „Skala“, bylos Nr. 3K-3-135/2006). Remiantis tuo, kas aptarta, negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai neatsižvelgė į teisės normas, nustatančias statybos rangos subjektų pareigas, ir šių pareigų netinkamo vykdymo įtaką statybos rangos subjektų atsakomybei.
Dėl atliktų darbų priėmimo ir darbų trūkumų konstatavimo
Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nevertino statybos darbų priėmimo fakto, jo įtakos statybos rangos šalių atsakomybei už darbų trūkumus ir šių trūkumų pobūdžio. Kasatorius remiasi CK 6.662 straipsnio nuostatomis, nurodydamas, kad užsakovas priėmė atliktų darbų rezultatą, pasirašydamas darbų perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose nenurodė atliktų darbų trūkumų, todėl konstatuotina, jog darbai buvo atlikti tinkamai. Su šiais kasacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Byloje teismų konstatuota, kad statybos darbų defektai atsirado po darbų perdavimo–priėmimo ir negalėjo būti nustatyti priimant darbus. Tokiu atveju ginčo santykius reglamentuoja CK 6.662 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kaip nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą, defektų pobūdis rodo, kad jie galėjo atsirasti tik statinį eksploatuojant (įtrūkimai sienose, drėkstanti siena, stogo dangos vidinėje pusėje besikondensuojantis vanduo ir pan.). Pagal pateiktus į bylą įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes teismai sprendė, kad po darbų priėmimo nustatyti darbų trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai perduodant ir priimant darbų rezultatą; užsakovas apie trūkumus rangovui (kasatoriui) pranešė per protingą terminą po jų nustatymo bei per suteiktą atliktiems darbams garantinį terminą (CK 6.697 straipsnio 5 dalis, 6.662 straipsnio 4 dalis). Kasatorius nurodo, kad dalis ekspertizės nustatytų statybos trūkumų yra akivaizdūs ir užsakovas, normaliai priimdamas darbus, galėjo ir turėjo juos pastebėti bei nurodyti darbų perdavimo–priėmimo aktuose. Akivaizdžiais trūkumais kasatorius nurodo dušo patalpose drėkstančią sieną, ne visą į trapus nubėgantį vandenį, važiuojamojo kelio ir aikštelių betono paviršiaus bei šulinių dangčių nekokybišką įrengimą. Remiantis bylos medžiaga teismų konstatuotina, kad išvardyti defektai, vadovaujantis protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartais, priimant statinį negalėjo būti konstatuoti, nes negalima buvo numatyti, jog siena, pradėjus dušo patalpas naudoti pagal paskirtį, ims drėkti, jog ne visas vanduo nubėgs į trapą dėl nuolydžių nežymaus skirtumo, jog aikštelių, važiuojamojo kelio betoninis paviršius ims trupėti ir pan.
Kasacinio skundo argumentai dėl defektų konstatavimo momento taip pat nelaikytini pagrįstais ir sudarančiais pagrindą keisti teismų priimtus sprendimus. Be to, kaip nurodoma atsiliepime į kasacinį skundą bylos nagrinėjimo metu kasatorius nekėlė klausimo dėl to, ar ekspertizės akte nurodyti trūkumai buvo akivaizdūs ar paslėpti. Kasatoriaus argumentai nepatvirtina, kad buvo nukrypta nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus m. savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-235/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Versenta“ v. BUAB,,Ekama“, bylos Nr. 3K-3-553/2007. Kasaciniame skunde nurodytose nutartyse analizuotos teisės normos, reglamentuojančios rangos darbų perdavimą ir priėmimą, darbų trūkumų konstatavimą ir pašalinimą ir kt., kurios nagrinėjamoje byloje teismų buvo tinkamai taikytos ginčo santykiams, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad buvo pažeistos CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos.
Dėl CK 6.46 ir 6.687 straipsnių aiškinimo ir taikymo
Kasatorius, remdamasis CK 6.46 straipsnio 3 dalimi ir 6.58 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad atsakovas turėjęs pareigą atsiskaityti už statybos rangos darbus, pirmasis pažeidė savo prievolę. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu jų priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šalių sudarytų 2002 m. birželio 1 d. statybos rangos sutarčių 8 punkte numatyta, kad jeigu per garantinį laiką nustačius defektus, užsakovo nurodytu laiku rangovas jų nepašalina, rangovas moka baudą ir atlygina užsakovo išlaidas, susijusias su defektų šalinimu ir dėl to patirtus nuostolius. Teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad rangovas užsakovo nustatytu terminu nesutiko nei ištaisyti statybos trūkumus, nei sumažinti darbų kainą. Be to, byloje konstatuota, kad statybos darbų defektai buvo nustatyti dar iki baigėsi galutinis įsiskolinimo mokėjimo terminas pagal sutartį Nr. 04/06; iki defektų paaiškėjimo užsakovas (atsakovas) skolos mokėjimo grafiko laikėsi. Teisėjų kolegija pritaria teismų padarytai išvadai, kad užsakovas (atsakovas) turėjo teisę sustabdyti prievolės atsiskaityti pagal statybos rangos sutartį vykdymą rangovui. Teisėjų kolegija taip pat pritaria atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą nurodytiems argumentams, kad netesybas galima taikyti, jeigu skolininkui galima taikyti civilinę atsakomybę. Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.46 ir 6.687 straipsnių nuostatas ginčo santykiams.
Dėl CPK 199 straipsnio taikymo
Byloje dalyvaujantys asmenys, negalėdami patys gauti reikalingų įrodymų, tai gali padaryti raštu (procesinių ar paruošiamųjų dokumentų forma) arba žodžiu (teismo posėdyje), prašydami teismų išreikalauti atitinkamą rašytinį įrodymą, nurodant aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius apeliacinės instancijos teisme pareiškė prašymą išreikalauti įrodymus, turinčius įtaką rangovo atsakomybės dydžio sumažinimui arba atleidimui nuo atsakomybės, t. y. prašė išreikalauti projektinę dokumentaciją: statinio projektavimo sąlygų sąvadą ir kt. dokumentus, susijusius su projektavimu; taip pat sutartį su projektavimo įmone, projektuotojo kvalifikacijos atestatą ir pan. Teismas netenkino reikalavimo dėl sutarties su projektuotojais pateikimo ir kvalifikacijos atestato pateikimo, o dėl projektavimo dokumentų pateikimo nusprendė juos išreikalauti esant reikalui, baigus bylą nagrinėti iš esmės ar priimant procesinį sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymai apeliacinės instancijos teisme buvo išspręsti, nepažeidžiant CPK 245 straipsnio nuostatų. Nutartis priimta išklausius kitų dalyvaujančių byloje asmenų nuomones. CPK 245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad net ir tuo atveju, kai teismas prašymą atmeta, tai neapriboja asmens, kurio prašymas atmestas, teisės vėl jį pateikti vėliau, atsižvelgiant į nagrinėjimo teisme eigą. Bylos duomenimis, kasatorius tokia teise nebesinaudojo, prašymų nebereiškė, teismas laikė, jog yra surinkta pakankamai įrodymų, sprendžiant šalių ginčą. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija negali sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 199, 245 straipsnio nuostatas.
Dėl įrodymo vertinimo ir CPK 270 straipsnio 4 dalies, 263 straipsnio, 331 straipsnio 4 dalies taikymo.
Kasatorius nurodo, kad ginčą nagrinėję teismai tinkamai nevertino bylos aplinkybių, ekspertizės nustatytų defektų priežasčių, pažeisdami civilinio proceso normas nustatė atsakomybės laipsnį (40 proc. užsakovui, 60 proc. rangovui). Minėta, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai išsamiai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, kurie yra būtini sprendžiant šalių ginčą ir taikant materialinės teisės normas, taip pat ir dėl šalių atsakomybės laipsnio. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai argumentuota, kokių faktinių aplinkybių pagrindu ir kokiomis teisės normomis remiantis nuspręsta paskirstyti ginčo šalims tenkančią atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas patikslinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, apklausė ekspertą, objekto projektuotoją, tyrė kitus duomenis, ir remdamasis įrodymų visuma, konstatavo, kad dėl užsakovo pageidavimu įgyvendintų sprendimų pasekmių daugiau turi atsakyti rangovas, privalėjęs įspėti užsakovą apie galimas tokių nukrypimų nuo projekto pasekmes (CPK 6.659 straipsnio 1, 2 dalys).
Be to, kasatorius nurodo, kad šalių kaltės (atsakomybės) laipsniui nustatyti šioje byloje buvo reikalinga specialių žinių turinčio eksperto išvada. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepime į kasacinį skundą nurodytiems argumentams, kad teismas, spręsdamas ginčą, nustato kaltės laipsnį. Išvada dėl šalių atsakomybės laipsnio yra pagrįsta bylos duomenimis, tarp kurių yra ir eksperto išvada, kurioje nurodyta, kad defektų atsiradimo priežastis nukrypimas nuo projekto dėl rangovo, užsakovo kaltės ir užsakovo pageidavimu. Užsakovo atsakomybę, kad iš dalies nukrypta nuo projekto užsakovui pageidaujant, patvirtinta ekspertizės akto 2, 6 punktai, rangovo kaltę – nepasirinkta tinkama darbų technologija – ekspertizės akto 6, 8 punktai, eksperto, projektuotojo parodymai ir kt.
Teisėjų kolegija pritaria atsiliepime į kasacinį skundą nurodytiems argumentams, kad teismas nustato bylos šalių atsakomybės laipsnį, kaip ir kiekvieną esminį dalyką priimdamas sprendimą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ekspertizės išvada visais atvejais vertinama kartu su byloje surinktais įrodymais ir nėra teismui privaloma (CPK 219) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkti duomenis leido teismams padaryti išvadą dėl šalių atsakomybės laipsnio, šiuo aspektu kasacinio skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Kasatorius nurodo, kad rangovo veiksmuose nėra jokios kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios išvados nepatvirtina bylos duomenys, rangovo ir užsakovo pareigas (vykdant rangos sutartį) reglamentuojančios teisės normos. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad dėl projekto vykdymo kaltas tiek užsakovas, tiek rangovas, ir ši išvada bylos duomenimis nėra paneigta (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, priimdami sprendimus dėl kasatoriaus atsakomybės už statybos darbų defektus, atsiradusius po darbų priėmimo, laikėsi civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pagrįstai konstatavo, kad kaltos yra abi bylos šalys.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, suteikiančią užsakovui teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, nes byloje nebuvo nustatytas statybos rangos darbų pašalinimo faktas bei užsakovo realiai patirtos išlaidos. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius trūkumų šalinimo išlaidas, pvz., ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta statybos objekto defektu šalinimo kaina yra 210 102 Lt, kurio ieškovas neginčijo. Atsakovas pareiškė reikalavimą dėl 170 818 Lt išlaidų darbų trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas padidino trūkumų šalinimo išlaidas iki 210 102 Lt, tačiau apeliacinės instancijos teismas sumažino šią sumą iki atsakovo reikalaujamos sumos. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsakovas (atsakovas) veikia savo rizika, prašydamas priteisti atitinkamą sumą defektų šalinimo išlaidoms padengti. Bylą nagrinėję teismai atsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas nurodė, jog dalį defektų pašalino savo jėgomis ūkio būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pateikti į bylą duomenys patvirtina atsakovo reikalavimo dydį, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje teismai nenukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008, nes trūkumų šalinimo išlaidos buvo pripažintos būtinomis, protingomis ir realiomis. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. J. firma „Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-62/2008, kasacinis teismas pasisakė dėl išlaidų už objekto apsaugą priteisimo, o ne dėl statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai nustatė atsakovo patirtų išlaidų faktą ir jų dydį pažeisdami įrodinėjimo priemonių leistinumo reikalavimą, nes neatsižvelgė į tai, kad ūkio subjekto išlaidų faktas ir jų dydis turi būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, nes tik jie atitinka leistinumo reikalavimą (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai trūkumų šalinimo išlaidų faktą ir dydį nustatinėjo remdamiesi byloje esančiais įrodymais (pvz., ekspertizės išvada), kurie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad trūkumų šalinimo išlaidų faktas ir dydis, kai trūkumai buvo šalinami ginčo šalies jėgomis ūkio būdu, gali būti nustatomas ne tik Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnyje nurodytais dokumentais, pagrindžiančiais ūkines operacijas, bet ir kitais įrodymais. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai galėjo remtis atsakovo pateiktais įrodymais, eksperto išvada, kaip patvirtinančia statybos objekto defektų šalinimo kainą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu, atsakovui priteistinos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus sprendimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 98 straipsniais ir 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui UAB „Agaras“, juridinio asmens kodas 154742821, iš ieškovo UAB „Laugina“, juridinio asmens kodas 6141142, 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Janina Stripeikienė
Janina Januškienė
Gintaras Kryževičius
