Dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-569/2008

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovui R. K., dalyvaujant trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus T. S., gimusio 2006 m. rugsėjo 4 d., tėvas; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 1200 Lt kas mėnesį, jas mokant nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. dienos iki sūnaus pilnametystės, ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Ieškovės teigimu, nuo 2005 m. birželio mėnesio su atsakovu gyveno kartu nuomojamame bute ir tvarkė bendrą ūkį, tačiau jai laukiantis atsakovas išsikėlė ir atsisakė pripažinti vaiko tėvystę. Vaiko išlaikymo išlaidos mėnesiui sudaro apie 2400 Lt, nes jis turi specialių poreikių - yra alergiškas, jam reikalingas masažas, mankšta, vandens procedūros. Be to, ieškovė samdo auklę, kurios paslaugos kainuoja 600 Lt kas mėnesį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir nustatė, kad atsakovas yra T. S. tėvas, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo sūnaus gimimo dienos iki jo pilnametystės; nustatė T. S. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Teismas nustatė, kad atsakovas yra T. S. tėvas (CK 3.146, 3.148 straipsniai). Įvertinęs ieškovės pateiktus turėtų išlaidų įrodymus, teismas nustatė, kad masažai, gydomosios mankštos, baseinas vaikui buvo būtini tik iki vienerių metų amžiaus. Be to, masažus, kineziterapijos ir fizioterapijos paslaugas gydytojo paskyrimu pagal sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 301 T. S. turėjo gauti nemokamai arba su priemoka. Prašomą priteisti 500 Lt išlaikymo maistui sumą teismas sumažino iki 200 Lt, atsižvelgiant į mažamečio vaiko poreikius. Prašomų priteisti 50 Lt per mėnesį už muzikos pamokas, 25 Lt išlaidų vaiko kūno priežiūrai, teismas nelaikė būtinomis. Kadangi ieškovė yra trejų metų vaiko priežiūros atostogose, tai teismas nelaikė, kad už 600 Lt būtina samdyti auklę. Teismas sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui būtina 757 Lt suma, tačiau vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl konstatavo, jog kūdikio išlaikymui, protingam jo poreikių tenkinimui yra būtina 800 Lt per mėnesį suma, ir 400 Lt turi padengti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., Nr. 3K-3-259/2004).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 16 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio – padidino iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodines išmokas iki 800 Lt kas mėnesį, jas mokant nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki sūnaus pilnametystės, sūnaus išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirdama ieškovę. Kolegija nurodė, kad teismas, nustatydamas nepilnamečių vaikų išlaikymo naštos paskirstymą tarp tėvų ir konkrečią išlaikymo formą bei dydį, turi įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį. Atsakovo pajamos 2007 m. vasario–liepos mėnesiais yra 22 753,24 Lt, t. y. 3100 Lt per mėnesį. Ieškovė, viena augindama mažametį vaiką, dirbti negali, nes yra vaiko priežiūros atostogose, todėl mažametį vaiką išlaiko iš santaupų ir giminėms padedant. Dėl to priteista išlaikymo sūnui 400 Lt suma neatitinka nei esamos situacijos, nei konkrečių vaiko poreikių, nei atsakovo materialinės padėties. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad šalių vaiko poreikiai vis didėja, kolegija sprendė, jog reikalinga 1600 Lt suma ir iš atsakovo priteistina sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 800 Lt kas mėnesį (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 16 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nuostatų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, netyrė vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, tačiau išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CPK 177, 185 straipsniai). Skundžiamoje teismo nutartyje nėra duomenų ir nenurodyta motyvų dėl nepilnamečio vaiko poreikių. Nenustatyta, kas sudaro vaiko poreikių 1600 Lt per mėnesį turinį, t. y. nėra aišku, kokius nepilnamečio vaiko iki dvejų metų amžiaus poreikius teismas vertino kaip būtinus ir protingus. Teismo išvada, kad vaiko poreikių tenkinimui yra reikalinga 1600 Lt suma, tiesiogiai siejama su argumentu, kad vaiko poreikiai su laiku vis didėja (būsimi vaiko poreikiai). Teismo išvada, kad ieškovė mažametį vaiką privalo auginti iš santaupų ir giminėms padedant, yra nepagrįsta, nes byloje yra įrodymų apie jos gaunamas pajamas. 2007 m. rugpjūčio 17 d. pažyma patvirtinama, kad atsakovo pajamos per mėnesį yra 2254,40 Lt. Iš atsakovo mėnesio pajamų - 2254,40 Lt atėmus teismo priteistą išlaikymo sumą 800 Lt, atsakovo pajamos per mėnesį lieka 1454,40 Lt, t. y. mažamečio vaiko išlaikymui skirtina teismo nustatyta suma – 1600 Lt yra didesnė nei jo faktinės tėvo pajamos per mėnesį. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proporcingumo principą, t. y. kad vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė tokį išlaikymo dydį, neleistinai pablogindamas atsakovo pragyvenimo lygį, o ieškovę atleisdamas nuo vaiko išlaikymo prievolės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodyta, kad byloje surinkti išsamūs duomenys apie vaiko poreikius, realias išlaidas vaikui išlaikyti ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Tai, kad teismo nutartyje neišvardyti konkretūs poreikiai ir nepagrįstos vaikui išlaikyti išlaidos, nėra pažeidimas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas taip pat nepažeistas. Pažymėtina, kad ieškovei motinystės pašalpa jau nebemokama vaikui sukakus atitinkamam amžiui, todėl teiginys, jog vaikas išlaikomas iš santaupų ir padedant giminėms, yra teisingas. Ieškovė negali dirbti iki šiol. Atsakovo finansinė padėtis yra gera ir jis gali mokėti 800 Lt sumą vaikui išlaikyti. Tai patvirtina ir atsakovo geranoriškas teismo nutarties vykdymas. Atsakovas savo iniciatyva 2008 m. rugsėjo 4 d. bankiniu pavedimu pervedė visą įsiskolinimo sumą – 19 200 Lt, bylinėjimosi išlaidas – 1100 Lt ir vaiko išlaikymo sumą už einamąjį mėnesį 800 Lt, t. y. iš viso 21 100 Lt. Šiuo metu jis yra pervedęs 800 Lt ir už 2008 m. spalio mėnesį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šioje byloje kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio, todėl kolegija pasisako tik dėl šios teismo nutarties dalies teisėtumo. Taip pat kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais.

Atsakovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo iš jo priteisto 800 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymo dydžiu nurodydamas, kad teismas pažeidė proporcingumo principą, nes priteistas išlaikymas neatitinka protingų vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties. Kolegija iš dalies sutinka su kasacinio skundo argumentais.

Šioje byloje nustatytas atsakovo tėvystės faktas, t. y. kad jis yra T. S. tėvas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis). Pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Taip pat ir nacionaliniame įstatyme – CK 3.192 straipsnio 2 dalyje – nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008, ir kt.). Taigi nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, turimas santaupas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Be to, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008, ir kt.). Taigi sprendžiant reikalingo vaikui išlaikyti išlaidų dydžio klausimą būtina nustatyti šalių vaiko poreikius ir įvertinti abiejų išlaikymą privalančių teikti tėvų turtinę padėtį, jų finansines galimybes tenkinti vaiko poreikius.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turėtas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad 2006 m. rugsėjo 4 d. gimusiam sūnui išlaikyti reikalinga 757 Lt suma, tačiau byloje vadovavosi kasacinio teismo praktikoje akcentuojamu orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) – 800 Lt. Jis gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas 1600 Lt dydžio išlaikymo (didesnio nei atsakovo gaunamos pajamos, atskaičius šį išlaikymą) būtinybę šalių sūnui, nevertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių ieškovės konkrečias išlaidas sūnui išlaikyti, akcentavo augančio vaiko poreikių, kartu ir išlaidų didėjimą. Kolegija sprendžia, kad labiau pagrįstos ir atitinkančios kasacinio teismo praktiką yra pirmosios instancijos teismo išvados dėl šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio, nes, minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė konkrečias ieškovės įrodytas turėtas vaiko išlaikymo išlaidas (CPK 353 straipsnio 1 dalis); byloje nenustatytos šalių sūnaus papildomos priežiūros išlaidos, kurioms esant būtų pagrindas didinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 2 dalis), taip pat turimas omenyje ir šalių sūnaus amžius – 2008 m. rugsėjo 4 d. jam suėjo dveji metai. Kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad augant vaikui jo poreikiai didėja, bet tokiu atveju įstatyme įtvirtinta galimybė šalims kreiptis į teismą tam, kad išlaikymo dydis būtų peržiūrėtas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Taigi kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių sūnui reikalingo 800 Lt išlaikymo dydžio šiuo metu pagal nustatytas aplinkybes yra pagrįsta.

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvieno iš jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; ir kt.).

Byloje nustatyta, kad atsakovo darbo užmokestis – 3100 Lt, išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas – 2225,40 Lt. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis – 600 Lt, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007 m. rugpjūčio 17 d. pažymą 2007 m. sausio–liepos mėnesiais jos gauta motinystės pašalpa – 2327,62 Lt. Iki 2009 m. rugsėjo 4 d. ieškovei yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Ieškovė turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto – automobilį HYUNDAI LANTRA ir butą Kaune, Kęstučio g. 68-16. Atsakovas neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Įvertinusi pateiktus duomenis apie šalių turtinę padėtį, t. y. kad ieškovės darbo užmokestis mažesnis nei atsakovo, kad ji viena augina šalių sūnų, kuris gyvena kartu su ja, kad šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, kolegija konstatuoja, kad teismams buvo pagrindas nukrypti nuo tėvo ir motinos teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principo, nustatant kiekvienam iš jų priklausančio skirti atitinkamo dydžio išlaikymą vaikui. Taigi kolegija sprendžia, kad yra pagrindas šioje byloje konstatuoti atsakovo pareigą mokėti didesnę šalių sūnui reikalingo išlaikymo dalį – 500 Lt (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nurodytais argumentais kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio (CPK 346 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 16 d. nutartį pakeisti, sumažinant iš atsakovo R. K. priteistas sūnaus T. S., gimusio 2006 m. rugsėjo 4 d., išlaikymui 800 (aštuonių šimtų) Lt periodines išmokas iki 500 (penkių šimtų) Lt kas mėnesį, jas mokant nuo 2006 m. rugsėjo 4 d. iki sūnaus pilnametystės.

Priteistą iš atsakovo R. K. 288 (du šimtai aštuoniasdešimt aštuonių) Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 180 (vieno šimto aštuoniasdešimt) Lt.

Kitą teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas Šerkšnas

Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis