Dėl juridinio asmens veiklos tyrimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-590/2008

Procesinio sprendimo kategorija 27.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo likviduojamos Lietuvos ir Italijos uždarosios akcinės bendrovės,,Lavestina“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 2 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. pareiškimą atsakovams Lietuvos ir Italijos uždarajai akcinei bendrovei,,Lavestina“ ir D. S. dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Ieškovas prašė įstatymų nustatyta tvarka paskirti ekspertą, kuris ištirtų, ar juridinis asmuo,,Lavestina“ ir šio juridinio asmens valdymo organo narys – administracijos vadovas D. S. veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti juridinio asmens dalyvių turtiniai interesai, ar atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą, žalos bendrovei ir savininkams atsiradimą ir pan.) lėmė atsakovų veiksmai (neveikimas).

Ieškovas nurodė, kad viena pagrindinių juridinio asmens valdymo organo pareigų yra juridinio asmens veiklos organizavimas. Valdymo organas turi užtikrinti, kad šis valdymas būtų sąžiningas ir protingas. Atsakovo vienasmenio valdymo organo – direktoriaus D. S. netinkamą veiklą, taip pat nesąžiningą pareigų vykdymą rodo tokie veiksmai: leidimas naudoti naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei UAB „Vilniaus Lavestina“ atsakovo UAB „Lavestina“ pavadinimą; šios konkuruojančios įmonės UAB „Vilniaus Lavestina“ Marijampolės filialo buvimas tuo pačiu juridiniu adresu ir vertimasis iš esmės ta pačia veikla, kaip ir UAB „Lavestina“ Marijampolės filialo – (duomenys neskelbtini); šios konkuruojančios įmonės UAB „Vilniaus Lavestina“ Šiaulių filialo buvimas tuo pačiu juridiniu adresu ir vertimasis iš esmės ta pačia veikla, kaip ir UAB „Lavestina“ – (duomenys neskelbtini); išaugusios ir ekonomiškai nepagrįstos UAB „Lavestina“ veiklos sąnaudos 2000–2002 metais bei įmonei nenaudingi sandoriai, kai įmonės ilgalaikis turtas už labai mažą kainą buvo perleistas konkuruojančiai įmonei (ar jos filialui); prarasti UAB „Lavestina“ klientai ir darbuotojai; nuo 2002 m. praktiškai nebevykdoma UAB „Lavestina“ įstatuose nustatyta veikla ir tai[ pažeidžiami turtiniai akcininkų interesai; nelojalumas kompanijai, konfidencialios informacijos nesilaikymas; nesąžiningas siekimas perimti pelningas UAB „Lavestina“ veiklos sritis; akcijų pirkimo–pardavimo sandoriai su trečiaisiais asmenimis, pažeidžiant Akcinių bendrovių 47 straipsnyje įtvirtintą uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo tvarką; administracijos vadovo atsistatydinimas iš einamų pareigų, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatyme bei UAB,,Lavestina“ įstatuose įtvirtintą tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą, nutardamas atlikti UAB „Lavestina“ ir UAB „Lavestina“ valdymo organo nario – administracijos vadovo D. S. veiklos tyrimą ir nustatydamas šalims dvidešimties dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos sutarti dėl konkrečių ekspertų, kurie atliks atsakovų veiklos tyrimą, o šalims gera valia nesutarus, įpareigojo kiekvieną iš jų pateikti ne mažiau kaip dešimties ekspertų sąrašą.

Teismas nurodė, kad ieškovas G. P. yra UAB „Lavestina“ akcininkas, kurio turimų akcijų vertė yra 94 000 Lt. UAB „Lavestina“ įstatinis kapitalas yra 626 600 Lt, taigi ieškovas turi teisę inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes valdo 1/10 dalį įstatinio kapitalo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas nurodė, kad 2000 m. balandžio 28 d. paaiškinamajame rašte buvęs UAB,,Lavestina“ direktorius R. P. informavo akcininkus apie nepelningą bendrovės veiklą, o 2000 m. liepos 19 d. visuotiniame akcininkų susirinkime bendrovės administracijos vadovu išrinkto atsakovo D. S. vadovavimo metu – 2001 m. kovo 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime buvo konstatuota, kad bendrovės nuostoliai išaugo iki 406 810 Lt, dėl to akcininkai nutarė, kad bendrovės veikla turi būti sustabdyta, o turtas parduotas. 2007 m. spalio 5 d. neeiliniame akcininkų susirinkime buvo nutarta bendrovę likviduoti. D. S. pateikta UAB,,Lavestina“ 2000 m. ūkinės veiklos ataskaita akcininkų susirinkimui buvo tik vienas lapas, kuriame nėra analizės. Jis sprendė, kokį bendrovės turtą ir kokiomis kainomis reikia parduoti. Byloje nėra duomenų, kad D. S. elgėsi taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo tokiomis pačiomis aplinkybėmis, gindamas visų akcininkų interesus, be to, byloje nėra įrodymų, kad jis pakankamai rūpinosi bendrovės veikla, siekiant gauti ekonominės naudos. D. S. patvirtino, kad ne tik pardavė turtą akcininkui G. P. nežinomomis sąlygomis, tačiau leido naudotis firmos vardu kitai įmonei, kuri įvardyta kaip UAB „Vilniaus Lavestina“ ir vykdo analogišką ūkinę veiklą, be kita ko, tose pačiose patalpose, kuriose buvo įsikūrusi UAB „Lavestina“.

Teismas nurodė, kad akcininko G. P. atstovas reikalavimus pateikė tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 2.126 straipsnio 2 dalis), nes akcininkai nebuvo tinkamai informuojami apie visą bendrovės veiklą. Byloje nepateikta įrodymų, kada ir kokiu pagrindu D. S. buvo atleistas iš pareigų. Tuo atveju, jeigu jis atleistas iš pareigų nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d., jo, kaip vadovo, veikla būtų tiriama už ankstesnį laikotarpį, kai jis galėjo įvykdyti veiksmus, dėl kurių kilo abejonių akcininkui. Ieškovas sutinka savo lėšomis apmokėti eksperto, kuris ištirtų atsakovų veiklą, išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias juridinio asmens ir jo valdymo organo nario veiklos tyrimą, teisingai nurodė, kad atsakovų veiklos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti šių asmenų veiklos teisėtumu ir tinkamumu.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas likviduojama Lietuvos ir Italijos UAB,,Lavestina“ prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nutartis ir priimti naują nutartį – atmesti pareiškėjo prašymą dėl bendrovės juridinio asmens veiklos tyrimo. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Bylos aplinkybės ir įrodymai rodo, kad nebuvo laikytasi CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos privalomos neteisminės tvarkos dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 2.126 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Pareiškėjo kreipimasis į atsakovą LUAB,,Lavestina“ reikalaujant nutraukti netinkamą veiklą atsakovui nebuvo įteiktas ir buvo grąžintas pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat patvirtino, kad kreipimasis į atsakovą nebuvo įgyvendintas. Apeliacinės instancijos teismas iš viso nenagrinėjo kreipimosi įteikimo atsakovui klausimo; nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad formaliai pareiškėjo kreipimasis į atsakovą LUAB,, Lavestina“ per atsakovą D. S. buvo įgyvendintas laikantis CK 122 straipsnio 2 dalies ir 123 straipsnio 4 dalies normų; neteisingai vertino aplinkybę, kad atsakovas D. S. pareiškėjo kreipimosi į atsakovą LUAB,, Lavestina“ metu nebuvo CPK 123 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo, galėjęs juridinio asmens vardu priimti kreipimąsi. Atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nebedirbo bendrovėje. Pareiškėjo kreipimaisi į abu atsakovus buvo visiškai skirtingi – pareiškėjo reikalavimai bendrovei buvo kitokie nei atsakovui D. S. Pareiškėjas, žinodamas, kad kreipimasis į atsakovą bendrovę nebuvo įgyvendintas, nesiėmė kitų būdų ar priemonių kreipimuisi bendrovei įteikti. Neinformuotas, kokia veikla yra netinkama, juridinis asmuo ar jo valdymo organas neturi objektyvios galimybės pašalinti pažeidimo.

2. Atsakovo D. S. buvimo ar nebuvimo bendrovės valdymo organu ar jo nariu pareiškėjo kreipimosi metu klausimas yra vienas iš privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos tinkamo ar netinkamo įgyvendinimo išnagrinėjimo sąlygų. Teismai, netirdami šios aplinkybės, pažeidė CK 2.126 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Byloje esančiais raštais pareiškėjas kreipėsi į atsakovus su nurodytais skirtingais veiklos pažeidimais. Teismui pateiktame pareiškime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pareiškėjas nurodė ir prašė ištirti tik bendrovei adresuotame ir neįteiktame kreipimesi nurodytą veiklą, bet nenurodė atsakovo D. S. netinkamos veiklos.

4. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įpareigojama nurodyti ir motyvus, kodėl nurodyta veikla yra netinkama, tačiau teismai šio įpareigojimo nesilaikė.

5. CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įpareigojama nurodyti protingą terminą neteisėtai veiklai nutraukti. Pareiškėjo kreipimuose į atsakovus nurodytų terminų negalima laikyti protingais. Teismai šios aplinkybės netyrė, pažeidė CK 2.126 straipsnio 2 dalies, CPK 185 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 1 dalies ir 265 straipsnio 2 dalies normas.

6. Nors teismai nustatė ir konstatavo, kad byloje yra įrodymų, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo jam žinomos nuo 2000 m., tačiau neatsižvelgė į šias aplinkybes ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Teismų nutartys prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai (2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005).

7. Teismai pažeidė CK 2.131 straipsnio normą, nes netyrė realios galimų priemonių taikymo galimybės, nenustatė juridinio asmens tyrimo tikslingumo. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnio 2 dalies, 265 straipsnio 2 dalies, 270 straipsnio 4 dalies normas.

Atsakovas D. S. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

Atsiliepimo į kasacinį skundą nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą tirti juridinio asmens veiklą

Kasaciniame skunde keliamas juridinio asmens veiklos tyrimo teisėtumo klausimas. Šios veiklos tyrimo pagrindai nustatyti CK 2.124 straipsnyje. Jame nurodyta, kad šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti priemones, nurodytas šio kodekso 2.131 straipsnyje. Taigi, pagal šią įstatymo normą juridinio asmens veiklos tyrimui pagrindas yra CK 2.125 straipsnyje nustatyto asmens abejonė, ar juridinis asmuo, kaip toks, ar šio juridinio asmens valdymo organai, jų nariai veikė tinkamai. Įstatyme nedetalizuoti netinkamos veiklos požymiai. Taigi, aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys (vienas ar keli), prašantys atlikti tyrimą. Prašyme nurodytų aplinkybių kiekis neturi reikšmės, tačiau teismo posėdyje teismas turi patikrinti, ar jos yra tokios, kurios sudaro pagrindą atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Tokia teismo pareiga grindžiama CK 2.126 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad teismas priima nutartį dėl juridinio asmens tyrimo, jei yra pagrindas manyti, jog gali būti šio kodekso 2.124 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Nurodytoje CK 2.126 straipsnio 4 dalies nuostatoje taip pat yra nuoroda, kad juridinio asmens tyrimas galimas, jei yra CK 2.125 straipsnio 2 ar 3 dalyse nurodytos aplinkybės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras, gindamas viešuosius interesus, tarp jų ir kai juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veikla prieštarauja visuomenės interesams, taip pat turi teisę kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Šioje įstatymo normoje, kurioje nustatyta prokuroro teisė pareikšti prašymą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, yra nustatyta aplinkybė, kuria remiantis gali būti atliekamas juridinio asmens veiklos tyrimas – tai šio asmens veiklos prieštaravimas visuomenės interesams. Tačiau visuomenės interesai nėra ta vienintelė aplinkybė, kuria remiantis prokuroras turi teisę pareikšti prašymą. Šioje normoje esantys žodžiai „tarp jų ir kai“ reiškia, kad gali būti ir kitų aplinkybių, kurioms esant prokuroras gali paduoti prašymą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Tomis kitomis aplinkybėmis gali remtis ne tik prokuroras, bet ir asmenys, nurodyti CK 2.125 straipsnio 1 dalyje, prašantys atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą.

Minėta, kad nurodytoje CK 2.126 straipsnio 4 dalies nuostatoje taip pat yra nuoroda, kad juridinio asmens tyrimas galimas, jei yra ir CK 2.125 straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės. CK 2.125 straipsnyje 3 dalies nėra. Tačiau įstatyme nenurodyta tų kitų aplinkybių, kurios pagal CK 2.126 straipsnio 4 dalį turėjo būti nustatytos įstatyme. Taigi, įstatyme yra spraga, kurią turi užpildyti teismas. Užpildydamas ją, teismas turi kiekvienu atveju nustatyti, ar yra aplinkybės, sudarančios pagrindą atlikti juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiklos tyrimą. Taigi pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra vertinamojo pobūdžio. Vertindamas jas, teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar prašyme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens tyrimą.

Dėl UAB,,Lavestina“ veiklos tyrimo

Vienas pagrindinių kasacinio skundo argumentų yra tas, kad pareiškėjo kreipimasis į atsakovą LUAB,,Lavestina“ reikalaujant nutraukti netinkamą veiklą atsakovui nebuvo įteiktas ir buvo grąžintas pareiškėjui. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat patvirtino, jog pareiškėjo kreipimasis į atsakovą nebuvo įgyvendintas, o apeliacinės instancijos teismas iš viso nenagrinėjo kreipimosi įteikimo atsakovui klausimo.

CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimas gali būti paduotas tik tuo atveju, jei prieš tai pareiškėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) reikalaudamas nutraukti netinkamą veiklą ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms pašalinti. Tokiu kreipimusi nelaikomas prašymas, kuriame konkrečiai neįvardyta netinkama veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Taigi įstatyme imperatyviai nustatyta, kad pareiškimas teismui gali būti paduotas tik po to, kai buvo kreiptasi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) su reikalavimu nutraukti netinkamą veiklą. Jeigu pareiškimas paduodamas teismui nesikreipus į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organą, jo narį) ir tuo dar galima pasinaudoti, šis paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas“, D. B. ir R. M., bylos Nr. 3-3K-73/2008).

Byloje yra dokumentų (T. 1, b. l. 41-52), patvirtinančių, kad pareiškėjo vardu jo atstovas advokatas kreipėsi į juridinį asmenį – UAB,,Lavestina“, jos buvusį vadovą D. S. ir Lietuvoje gyvenantį vienintelį akcininką V. V. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis D. S. paaiškinimais, duotais teisme, konstatavo, kad korespondencija UAB,,Lavestina“ adresu, kuriuo buvo jos buveinė, nebuvo priimama. Taigi korespondencijos įteikimas šiam juridiniam asmeniui buvo komplikuotas. Atsižvelgdamas į tokią padėtį, kasacinis teismas konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog pareiškėjas įvykdė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą reikalavimą. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas iš viso nenagrinėjo kreipimosi įteikimo atsakovui klausimo, yra nepagrįstas, nes šis teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas 2007 m. rugpjūčio 23 d. reikalavime ieškovui įvardijo bendrovės vienasmenio valdymo organo netinkamą veiklą. Taigi, šis teismas sutiko su pirmosios instancijos išvadomis, kad buvo kreiptasi su reikalavimu nutraukti netinkamą veiklą. Be to, kasatoriaus šiuo atveju pernelyg sureikšmina procedūrų dėl kreipimosi su reikalavimu nutraukti netinkamą veiklą laikymąsi, nes UAB,,Lavestina“ yra likviduojama, todėl būtų vilkinamas procesas atlikti veiklos tyrimą.

Minėta, kad teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir spręsti, ar jos yra pagrindas priimti nutartį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo arba konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį pradėti ir prašymą atmesti. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pagrindu pradėti tyrimą laikė tai, jog UAB,,Lavestina“ dirba nuostolingai ir jos pavadinimu leista naudotis kitai įmonei – UAB,,Vilniaus Lavestina“, vykdančiai analogišką veiklą. Su tuo, kad šios aplinkybės yra pagrindas atlikti tyrimą, sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios teismų išvados dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą juridinio asmens veiklos tyrimui, yra pagrįstos. Tai, kad juridinio asmens veiklos nuostolingumas yra pagrindas pradėti jo veiklos tyrimą, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. vasario 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB,,Khartli“ v. UAB Diagnostikos poliklinika, byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ v. UAB „Birių krovinių terminalas“, D. B. ir R. M., bylos Nr. 3-3K-73/2008).

Kasatoriaus argumentas, kad kreipimesi nebuvo nustatytas protingumo kriterijus atitinkantis laikotarpis aplinkybėms pašalinti, atmestinas. Atsakovas kasaciniame skunde nurodo, kad juridinis asmuo (UAB „Lavestina“) neturi darbuotojų, kurie galėtų imtis kokių nors priemonių pareiškėjo nurodytai neteisėtai veiklai pašalinti, o jos buvęs vadovas D. S. įmonėje nebedirba. Esant tokioms aplinkybėms, ilgesnio termino nustatymas, negu jį nustatė pareiškėjas kreipimesi į juridinį asmenį ir į jos vadovą D. S., neužtikrintų pareiškėjo kreipimesi nurodytų įmonės ir jos buvusio vadovo veiklos trūkumų pašalinimo. Be to, teismai konstatavo, kad su pareiškėju, kaip įmonės akcininku, nebuvo siekiama bendrauti aiškinantis dėl įmonės veiklos tinkamumo, o UAB,,Lavestina“ yra likviduojama. Likviduojamai įmonei ilgesnio termino netinkamai veiklai nutraukti nustatymas reikštų pareiškėjo interesų nepaisymą, nes būtų vilkinamas procesas atlikti veiklos tyrimą.

Dėl UAB,,Lavestina“ administracijos vadovo D. S. veiksmų tyrimo

Ieškovas taip pat prašė ištirti, ar UAB,,Lavestina“ valdymo organo narys – administracijos vadovas D. S. – veikė tinkamai, ar dėl jo veiklos nebuvo pažeisti juridinio asmens dalyvių turtiniai interesai, ar atsakovo veiklos rezultatai (pelno sumažėjimas, žalos bendrovei ir savininkams atsiradimas ir pan.) lėmė atsakovų veiksmai (neveikimas).

CK X skyriuje (Juridinio asmens veiklos tyrimas), atitinkamose jo normose, pvz., 2.124,2 straipsnyje, 125 straipsnio 2 dalyje, 2.126 straipsnio 2 dalyje ir kt., įtvirtintas ne tik juridinio asmens, bet ir valdymo organo veiklos tyrimas. Šuo atveju D. S. yra UAB,,Lavestina“ valdymo organo narys – administracijos vadovas. Dėl jo, kaip juridinio asmens vadovo, teisinio statuso, kuris buvo iki 2007 m. rugpjūčio 6 d., abejonių teismams nekilo. Taigi prašoma ištirti juridinio asmens vadovo veiklą už tą laikotarpį, kuriuo jis tokiu buvo. Ta aplinkybė, kad atitinkamas asmuo nebėra jo vadovas, nepaneigia CK 2.125 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto subjekto, šiuo atveju – pareiškėjo (akcininko), turinčio akcijų, kurių nominali vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 dalis įstatinio kapitalo, teisės kreiptis dėl juridinio valdymo organo ar nario veiklos tyrimo. Taigi, teismai pagrįstai konstatavo, kad turi būti atliekamas ir UAB,,Lavestina“ valdymo organo nario – administracijos vadovo D. S. – veiklos tyrimas.

Kiti kasacinio skundo argumentai neturi reikšmės aiškinant materialines ir procesines teisės normas, todėl dėl jų atskirai kasacinis teismas nepasisako.

Teisės normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Pareiškėjo prašymas patenkintas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutartys paliktinos galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 2 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas