Baudžiamoji byla Nr. 2K-205-489/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09881-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.4.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistajam D. R.,
nuteistojo D. R. gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. gynėjo advokato Arnoldo Šukaičio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio.
Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžiu D. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutartimi atmestas Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Valdemaros Chodorcevičienės apeliacinis skundas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nuosprendžio.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 21 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 31 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – D. R. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant D. R. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 dalimis, D. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis specialiąja teise medžioti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. D. R. nuteistas už tai, kad, būdamas Biržų rajono Būginių medžiotojų klubo narys, neturėdamas teisės medžioti Biržų rajono Šilų medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, 2021 m. kovo 31 d., laikotarpiu nuo 22.30 val. iki 23.41 val., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, Biržų rajone, Papilio kaime, prie Papilio tvenkinio užtvankos, medžiodamas tamsiuoju paros metu, panaudodamas prožektorių medžioklės plotui apšviesti, nebūdamas įsitikinęs, kad medžioklės metu jo šūvis bus nepavojingas kitiems asmenims, dėl nusikalstamo nerūpestingumo iš graižtvinio medžioklinio ginklo šovė į neatpažintą taikinį ir pataikė vandenyje povandeninę žūklę vykdančiam A. S. į galvą, nukentėjusysis mirė nuo šautinio aklino galvos sužalojimo, kai buvo pažeistos galvos smegenys, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2018 m. liepos 1 d. suvestinė redakcija) (toliau – ir Medžioklės taisyklės) 58.2.1 punkto reikalavimą, draudžiantį medžioti teritorijose, kuriose asmuo medžioti neturi teisės; 65 punkto reikalavimą, įpareigojantį medžiotoją įsitikinti, kad medžioklės metu jo šūvis bus nepavojingas kitiems asmenims; 72.9 punkto reikalavimą, draudžiantį šaudyti į neatpažintą taikinį ar vietą, kurioje girdėti šlamesys; 58.29 punkto reikalavimą, draudžiantį medžioti sėlinant tamsiuoju paros metu, praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo; 58.15 punkto reikalavimą, draudžiantį medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais, taip, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio ir saugumo medžioklėje taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę nukentėjusiajam A. S..
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs D. R. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą išteisinamąjį nuosprendį, grindžiamą klaidinga išvada, jog, nenustačius priežastinio ryšio tarp D. R. padarytos veikos ir kilusių padarinių, byloje aptariamas įvykis vertintinas kaip kazusas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina priešingą išvadą – D. R. savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 58.2.1, 58.15, 58.29, 65, 72.9 punktų reikalavimus ir šie pažeidimai yra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais, t. y. A. S. mirtimi.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo D. R. gynėjas advokatas A. Šukaitis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir palikti galioti be pakeitimų Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. liepos 13 d. nuosprendį arba Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 7 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje suformuluotoms įrodymų vertinimo taisyklėms – teismas įrodymus įvertino selektyviai, neatlikęs įrodymų tyrimo, nesurinkęs naujų duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Tinkamai įrodymus šioje byloje įvertino ir teisingai faktines aplinkybes nustatė pirmosios instancijos teismas, jis priėmė pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį. D. R. ir T. S. viso proceso metu vienodai aiškino, kad jie abu įsitikino, jog šaunama į bebrą. Akivaizdu, kad jie nenumatė ir negalėjo numatyti, kad Papilio tvenkinyje, prie kurio jie medžiojo bebrus, vyksta povandeninė žūklė. Nėra jokių duomenų, kad D. R. galėjo numatyti, jog kils byloje nustatyti padariniai – nukentėjusiajam bus atimta gyvybė. Tai reiškia, kad įvyko atsitikimas (kazusas), nes D. R. veikoje negalima nustatyti nusikaltimo sudėties požymių, sudarančių baudžiamosios atsakomybės pagal BK 132 straipsnio 3 dalį teisinį pagrindą.
3.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 21 d. nutartyje buvo nurodytos kelios privalomos šios bylos nagrinėjimo kryptys, į kurias teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalėjo sutelkti dėmesį: 1) būtina iš naujo aiškintis T. S. Bendrajam pagalbos centrui, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams ir liudytojo apklausose nurodytų aplinkybių apie bebro buvimo vietą šūvio metu prieštaravimus; 2) atkreiptinas dėmesys į prieštaringus D. R. ir T. S. parodymus apie termovizoriaus paėmimo laiką ir jo naudojimą, stebint bebrą; 3) būtina išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti kartu su nukentėjusiuoju A. S. povandenine žūkle užsiėmusio A. B. parodymus, atlikti viso proceso metu duotų šio liudytojo parodymų analizę, juos palyginti su visais kitais bylos duomenimis; 4) byloje atlikto eksperimento trūkumai neleidžia jo įvertinti kaip patikimo ir įtikinamo; 5) liko patikimai nenustatyta, ar mirtinas nukentėjusiajam šūvis iš tiesų buvo atliktas kaltinime nurodytu ginklu. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų veiksmų tam, kad įvykdytų kasacinės instancijos teismo nutarties nurodymus ir išsamiai bei nešališkai išnagrinėtų bylą, tačiau to nepadarė. Tik įvykdžius kasacinės instancijos teismo nutartyje suformuluotus nurodymus dėl akivaizdžių prieštaravimų pašalinimo, galima spręsti, ar D. R. veikoje yra nusikaltimo, nustatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, sudėtis.
3.3. Teisiamajame posėdyje 2022 m. balandžio 26 d. liudytojas T. S. nurodė, kad, atvykus prie Papilio tvenkinio, aplinką iki D. R. atlikto šūvio stebėjo termovizoriumi. Kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad T. S. šios aplinkybės 2021 m. balandžio 1 d. apklausoje neminėjo. Šie prieštaravimai, kaip ir prieštaravimai tarp liudytojo T. S. Bendrajam pagalbos centrui ir jo, kaip liudytojo, apklausose nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teisme nebuvo šalinami. Apeliacinės instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo ir šių prieštaravimų taip pat nepašalino, apsiribodamas trumpu T. S. parodymų išdėstymu.
3.4. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė ir kasacinės instancijos teismo nurodymo išsamiai ištirti bei įvertinti tiesioginio įvykio liudytojo, kartu su nukentėjusiuoju A. S. povandenine žūkle užsiėmusio A. B. parodymus. Negavęs naujų duomenų ir neatlikęs įrodymų tyrimo, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. parodymai yra nenuoseklūs, nepagrįsta. Nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas netyrė ir nevertino A. B. 2021 m. balandžio 1 d. duotų parodymų, pagal šiuos parodymus, jis tik girdėjo šūvį, tačiau nieko nematė. Šiuos parodymus nutylėdamas, apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą ir vieniems įrodymams suteikė pranašumą prieš kitus, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
3.5. Kasacinės instancijos teismo nutartyje taip pat akcentuojama būtinybė laikytis tam tikrų reikalavimų atliekant eksperimentą, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos reikalavimus taikė formaliai. Nustatęs, kad 2021 m. balandžio 29–30 d. atlikto eksperimento metu užfiksuoti duomenys negali būti pripažįstami tinkamais įrodymais, teismas privalėjo išnaudoti visas baudžiamojo proceso įstatyme nurodytas priemones abejonėms pašalinti – vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6, 7 dalių nuostatomis, atlikti byloje įrodymų tyrimą ir įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją ar prokurorą organizuoti ar atlikti reikiamus tyrimo veiksmus (atlikti eksperimentą iš naujo, laikantis visų būtinų reikalavimų, dalyvaujant D. R.). Nepasinaudojęs šia teise, teismas kartu neįvykdė ir pareigos bylą išnagrinėti išsamiai.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo ir kasacinės instancijos teismo nutarties 17 punkte išdėstytą reikalavimą patikrinti reikšmingą aplinkybę, susijusią su D. R. pareikštu kaltinimu, kad mirtinas šūvis nukentėjusiajam į galvą buvo atliktas iš graižtvinio medžioklinio ginklo „Haenel Jaeger“ Nr. JX001566. Jokie bylos duomenys, išskyrus paties D. R. parodymus, nepatvirtina, kad buvo šauta būtent iš šio ginklo. Apeliacinės instancijos teismas, vėlgi neatlikęs įrodymų tyrimo, deklaratyviai nurodė, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai (nedetalizuojama, kokie) neabejotinai patvirtina, jog mirtinas šūvis į nukentėjusįjį buvo atliktas iš minėto ginklo. Skundžiamo nuosprendžio 11 punkte nurodyta, kad teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog A. S. mirties priežastis buvo D. R. šūvis, nes pastarasis šios aplinkybės neginčijo, tačiau apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o ne abstrakčiais teiginiais, jog byloje nėra duomenų apie kitų asmenų buvimą įvykio vietoje ir pan.
3.7. Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas išklausė specialisto R. Švagždžio paaiškinimus, tačiau jais nebuvo išsklaidytos abejonės dėl kulkos rikošetavimo (atšokimo nuo kliūties, paviršiaus). 2021 m. gegužės 25 d. specialisto išvadoje tokia galimybė neatmesta, kartu nepaneigtas ir D. R. teiginys, kad jis šovė į bebrą, o kulka, atsimušusi į tvenkinio krantą ar vandenį (rikošetavusi), iš inercijos galėjo pataikyti į vandenyje besislepiantį A. S.. Nors teismo posėdžio metu specialistas negalėjo kategoriškai atsakyti, ar prieš pataikydama į nukentėjusįjį kulka buvo atsitrenkusi į kokį nors kitą paviršių, apeliacinės instancijos teismas, iškraipydamas šiuos paaiškinimus, nurodė, kad rikošeto galimybė nagrinėjamu atveju nėra tikėtina, ir konstatavo, kad buvo šauta į vandenyje esantį neatpažintą objektą. Iš specialisto paaiškinimų matyti, kad prieš atliekant tyrimą jam nebuvo pateikti visi reikalingi duomenys. Bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti būtinas detalesnis, galimai kelių sričių specialistų, tyrimas. Atsižvelgdamas į nekategoriškus specialisto R. Švagždžio paaiškinimus ir kasacinės instancijos teismo nutarties 17 punkte nurodytą įpareigojimą imtis priemonių, kad būtų nustatytas ginklas, iš kurio buvo atliktas šūvis į A. S., apeliacinės instancijos teismas taip pat galėjo pasinaudoti BPK 324 straipsnio 6, 7 dalyse nustatytomis savo teisėmis. Nereaguodamas į gynėjo išsakytus prašymus atlikti platesnį įrodymų tyrimą, teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, galinčias paveikti jo išvadas, ir neišnaudojo visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų galimybių pašalinti akivaizdžius prieštaravimus ir išsklaidyti abejones dėl D. R. kaltės.
3.8. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. R. pažeidė Medžioklės taisyklių 65, 72.9, 58.15, 58.29, 58.2.1 punktų reikalavimus ir šie pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais neigiamais padariniais, tačiau saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus nustato tik Medžioklės taisyklių X skyrius (59–72.21 punktai). Medžioklės taisyklių IX skyriuje (58.1–58.39 punktai) reglamentuota su medžiokle susijusi draudžiama veikla, kuri nėra tiesiogiai susijusi su medžiojimu, šios normos nelaikytinos specialiomis elgesio saugumo taisyklėmis medžiojant, nes jų pažeidimas nėra būtina sąlyga mirčiai kilti (mirtis nėra dėsningas minėtų punktų pažeidimo padarinys).
3.9. D. R. padarytas Medžioklės taisyklių 58.2.1 punkto pažeidimas, kai jis bebrų medžioklę vykdė ne Būginių medžiotojų klubui priskirtoje teritorijoje, o gretimo Šilų medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, yra akivaizdžiai pernelyg nutolęs nuo kilusių pasekmių – A. S. mirties, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad šis pažeidimas yra susijęs priežastiniu ryšiu su tiriamu įvykiu ir jo pasekmėmis. Taip pat vertintinas ir D. R. inkriminuotas įvykio metu galiojusios redakcijos Medžioklės taisyklių 58.15 punkto, draudžiančio medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais, pažeidimas.
3.10. Byloje neturi reikšmės, kokiu būdu, tykant (Medžioklės taisyklių 11.3 punktas) ar sėlinant (Medžioklės taisyklių 11.4 punktas), buvo medžiojama. D. R. inkriminuotas Medžioklės taisyklių 58.29 punkto pažeidimas, net ir nustačius, kad medžiojant buvo sėlinama tamsiuoju paros metu, nėra susijęs priežastiniu ryšiu su tiriamu įvykiu ir jo pasekmėmis. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė D. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme (juos patvirtino ir liudytojas T. S.), kad jis medžiojo bebrus tykodamas ir naudojo atramą šautuvui (trikojį), stovėdamas ant kranto laukė, kol bebras priplauks ir išlips ant žolių, t. y. bus matomas aiškiai, ir tik tada atliko šūvį. Išvadą, kad buvo medžiojama sėlinant, apeliacinės instancijos teismas argumentavo tuo, kad nuo D. R. ir T. S. atvykimo prie tvenkinio iki šūvio praėjo nedaug laiko, tačiau toks argumentas nėra teisiškai reikšmingas nustatant medžioklės būdą ir nepagrindžia, kaip pasirinktas medžioklės būdas priežastiniu ryšiu susijęs su pasekmėmis.
3.11. Neįvykdžius kasacinės instancijos teismo nutarties privalomų įpareigojimų atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, atlikti išsamią visų įrodymų analizę, palyginti juos tarpusavyje ir pašalinti akivaizdžius prieštaravimus, nebuvo galima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad buvo Medžioklės taisyklių 65 ir 72.9 punktų pažeidimų D. R. veikoje.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo D. R. gynėjo advokato A. Šukaičio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų esminių BPK pažeidimų ir BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo
5. Kasatorius, prašydamas D. R. palikti galioti išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, įžvelgia esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6, 7 dalių, 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus ir teigia, kad juos padaręs apeliacinės instancijos teismas netinkamai kvalifikavo D. R. veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp šio asmens padarytos veikos ir pasekmių.
6. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.
7. BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, ji nukreipia tokio neatsargaus pavojingo elgesio reglamentavimo ieškoti kituose teisės aktuose, jais patvirtintose specialiose elgesio saugumo taisyklėse. Aktualios bylai specialios elgesio saugumo taisyklės medžiojant yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse (aktuali bylai 2018 m. liepos 1 d. redakcija). Būtent šiame teisės akte, be kita ko, nustatyti draudžiami ir leidžiami medžioklės būdai ir jų taikymo terminai, leidžiamų naudoti įrankių ir priemonių naudojimo medžioklėje tvarka, saugaus elgesio medžioklėje reikalavimai ir kiti medžiojimo reikalavimai.
8. Teisėjų kolegija, papildydama kasacinės teismų praktikos nustatytas, kasacinio skundo 10–13 punktuose nurodytas aktualias nagrinėjamai bylai BK 132 straipsnio taikymo taisykles, pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį išties kyla tik už tuos teisės aktų nustatytus specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šioje teisės normoje nustatytais padariniais. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiančius kaltininko neatsargius veiksmus ar neveikimą), padarinius (dėl neatsargumo atimta gyvybė kitam žmogui) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Tokiu atveju turi būti nustatyta ir tai, kad kaltininko veika objektyviai, dėsningai nulėmė žmogaus mirtį. Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių gali būti konstatuotas, kai veika buvo būtina padarinių kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), taip pat kai ji lėmė padarinių atsiradimą (buvo esminė ir veikianti padarinių kilimo priežastis). Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, o kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2007, 2K-381/2011, 2K-386/2012, 2K-322-511/2016, 2K-78-511/2019, 2K-7-74-788/2019 ir kt.). Tokiais atvejais svarbus argumentas konstatuoti priežastinį ryšį yra tai, kad, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vertinama veika išsiskiria iš kitų priežasčių, nes būtent ji esmingai padidino padarinių atsiradimo riziką, suaktyvino kitas priežastingumo grandinėje esančias aplinkybes ir taip žalingų padarinių atsiradimo tikimybę pavertė tikrove. Ši teorija yra ypač aktuali sprendžiant nerūpestingos veikos nulemtus padarinius ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingus padarinius priežastį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390-1073/2017, 2K-7-74-788/2019). Priežastinis ryšys nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie įvykio dalyvių veiksmai ir jų padaryti specialiųjų elgesio taisyklių pažeidimai lemia kylančius padarinius, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų visų įvykio dalyvių poelgių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-489/2024).
9. Nagrinėjamoje byloje po antrojo bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nustatyta, kad 2021 m. kovo 31 d., tamsiu paros laiku, tarp 22.30 val. iki 23.41 val., saulei nusileidus, esant vakaro sutemai, medžiotojai D. R. ir T. S., automobiliu atvažiavę ne į savo būrelio medžioklės ploto teritoriją, tačiau visai šalia jos, prie Papilio tvenkinio, pamatę jame plaukiojančius bebrus, sustojo, išlipę iš automobilio, priėjo arčiau tvenkinio kranto, švietė į vandenį, čia pat nutarė medžioti. D. R. paruošė savo 7,62 mm kalibro graižtvinį šautuvą ir, pasinaudojęs trikoje taikymosi lazda, naudodamasis šautuvo optika, iššovė vieną šūvį. Medžiodamas D. R. buvo įsitikinęs, kad šauna į vieną iš bebrų, išlipusių iš tvenkinio ant kranto, tačiau šauta buvo į neatpažintą ir aiškiai matomą vandenyje esantį taikinį, medžiotojui neįsitikinus, kad šūvis bus nepavojingas kitiems asmenims. Iššauta iš D. R. graižtvinio šautuvo „308 Win“ šovinio kulka pataikė ne į bebrą, o tvenkinyje buvusiam A. S., kuris šūvio metu vandenyje vykdė neteisėtą povandeninę žūklę, į galvą ir sukėlė šio žmogaus žūtį.
10. Iš apeliacinės instancijos teisme nustatyto D. R. kaltinimo pagal BK 132 straipsnio 3 dalį matyti, kad esminis neatsargus neteisėtas medžiotojo poelgis, nulėmęs žalingus padarinius, buvo tai, jog šauta buvo į vandenyje esantį, Medžioklės taisyklių 65 ir 72.9 punktų prasme neatpažintą ir aiškiai matomą taikinį, medžiotojui neįsitikinus, kad jo šūvis bus nepavojingas. Kiti medžiotojo D. R. padaryti Medžioklės taisyklių punktų pažeidimai (nepaisytas draudimas medžioti teritorijose, kuriose jis medžioti neturi teisės, draudimas medžioti sėlinant tamsiuoju paros metu, praėjus daugiau kaip pusantros valandos nuo saulės nusileidimo) taip pat prisidėjo prie neatsargaus medžiotojo D. R. elgesio medžiojant ir priežastiniu ryšiu susiję su minėtu pavojingiausiu Medžioklės taisyklių pažeidimu (65 ir 72.9 punktai) neatidžiai nustatant medžioklės taikinį ir į jį šaunant. Apeliacinės instancijos teismas visiškai teisingai pabrėžė, kad įvykio metu D. R. buvo medžiotojas, t. y. asmuo, kuris užsiima didesnės rizikos veiklos rūšimi, susijusia su didesnio pavojaus įrankio – medžioklinio ginklo naudojimu, taigi vykdydamas tokią veiklą jis privalėjo būti itin atsargus ir laikytis visų tokiai veiklai keliamų reikalavimų, kad šios veiklos metu būtų išvengta žalos kitiems asmenims ir jų turtui, taip pat ir kitų žmonių žūties. Tačiau dėl nusikalstamo nerūpestingumo D. R. medžiojo neatidžiai, neleistinu būdu ir neleistinu metu, o tai apribojo jo galimybę įsitikinti, į kokį objektą šaunama, pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes jis galėjo ir turėjo tokius padarinius numatyti ir neleisti šiems padariniams kilti.
11. Nustatydamas BK 132 straipsnio 3 dalies sudėtį ir priežastinį ryšį tarp D. R. veiksmų pažeidžiant Medžioklės taisykles ir kilusių padarinių, apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas kasatoriaus nurodytų BPK nuostatų, išsamiai vertino bylos įrodymus ir nurodė, kokių bylos duomenų, laikytinų įrodymais, pagrindu jis nustato tikrąsias bylos aplinkybes, o kuriuos bylos duomenis laiko nepatikimais. Naujame apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytos aiškios išvados, kokiais įrodymais nustatomas D. R. kaltumas neatsargiai atimant gyvybę medžioklės vietoje atsidūrusiam žmogui ir kodėl šie įrodymai patvirtina D. R. apeliacinės instancijos teismo nustatytas įrodytomis pripažintas šūvio į vandenyje esantį taikinį aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas tikrino visas proceso metu iškeltas galimas įvykio versijas ir dėl jų pasisakė. Šis teismas, pateikęs išvadas dėl įrodymų vertinimo, konstatavo, jog nepasitvirtino aplinkybės, kad šauta į išlipusį į krantą gerai matomą termovizoriumi bebrą; kad kulka pataikė į A. S. atšokusi rikošetu nuo kokio nors paviršiaus (vandens, tvenkinio betonuoto kranto ar kt.), o įrodyta tai, kad buvo šauta į plaukiantį objektą, esantį vandenyje, supainiojus jį su bebru.
12. Išties baudžiamoji atsakomybė negali kilti padarinius sukėlus be kaltės ir tokiu atveju baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas. Jei asmuo, darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus sveikatai, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo arba negalėjo jų numatyti, toks psichinis santykis neatitinka nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos ir vadinamas kazusu. Neatsargi kaltė nuo kazuso skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl turi būti motyvuotai ir argumentuotai nustatomas asmens turėjimas ir galėjimas suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius. Kazuso atveju asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato padarinių kilimo galimybės ir neturi arba negali to numatyti, tačiau padarinių kyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018, 2K-333-693/2018 ir kt.).
13. Šiuo atveju po apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo byloje paneigiamos pirmosios instancijos teismo nustatyto kazuso aplinkybės, nes jeigu medžiotojas D. R. būtų pareigingai laikęsis Medžioklės taisyklėse nustatytų medžiotojo pareigų, kurių svarbiausia – sutelkti pastangas, kad būtų tiksliai nustatytas medžioklės taikinys, jis būtų šovęs į atpažintą ir aiškiai matomą gyvūną – bebrą, o ne į neteisingai nustatytą objektą, esantį vandenyje, šiuo atveju tvenkinyje nardantį žmogų, mirtini padariniai, sukelti šūvio, kitam žmogui nebūtų kilę. Vienas svarbiausių medžioklės saugumo principų yra šauti į aiškiai matomą taikinį. Tačiau byloje nustatytos aplinkybės aiškiai liudija, kad medžiotojas D. R. saulei nusileidus, esant vakaro sutemai, atidžiai medžioklės aplinkos netyrė, ilgai netykojęs, prisėlinęs šovė į plaukiantį vandenyje objektą, gerai jo neatpažinęs. Bebras – atidus ir atsargus gyvūnas (T. 3 b. l. 186), jo regėjimas po vandeniu, klausa ir uoslė labai išvystyti. Sunkiai įsivaizduojama pirmosios instancijos teisme nustatyta medžioklės situacija, kad bebras, girdėdamas nardančius šalia ir ilgą laiką po vandeniu šaudančius žuvis (jų A. S. buvo nušovęs net keliolika), naudojančius prožektorius asmenis, t. y. jausdamas pavojų, nesistengs panerti ir pasislėpti, o plaukios šalia ir netgi ramiai išlips į krantą maitintis.
14. Kasaciniame skunde akcentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, neįvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 21 d. nutartyje, kuria byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, suformuluotų nurodymų dėl atlikto įrodymų vertinimo ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį (įrodymus įvertino selektyviai, nesurinko naujų duomenų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas), 386 straipsnio 2 dalį, dėl to priimtas apkaltinamasis nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu. Tačiau patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu teisėjų kolegija nenustato nei pirmiau minėtų, nei kitų kasatoriaus nurodytų BPK pažeidimų.
15. Išties, BPK 386 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei kasacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ar nutartį, byla turi būti nagrinėjama bendra tvarka; to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
16. Nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo apeliacine tvarka, nevykdė kasacinio teismo nurodymų, išsamiai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nepatikrino apeliacine tvarka apskųsto teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo. Šis teismas, įvertinęs 2023 m. rugsėjo 12 d. teisiamajame posėdyje išreikštą proceso dalyvių nuomonę dėl įrodymų tyrimo, nutarė atlikti tik dalinį įrodymų tyrimą (apklausti specialistą R. Švagždį). Tačiau dėl kitų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 21 d. nutartyje suformuluotų nurodymų dėl atskirų bylos įrodymų prieštaringumo, jų pakartotinio tyrimo apeliacinės instancijos teismas išdėstė aiškias išvadas, jų turinys atitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
17. Naujo apkaltinamojo nuosprendžio 10–13 punktuose apeliacinės instancijos teismas atliko išsamią liudytojo A. B. parodymų analizę, tikrindamas liudytojo A. B. parodymų patikimumą, išsamiai juos aptarė, lygino su D. R. ir nenuosekliais T. S. parodymais, nurodė, kuriais šio liudytojo nurodytais faktais remiasi nustatydamas įvykio aplinkybes. Siekdamas patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl D. R. ir T. S. parodymų patikimumo, teismas atskleidė tarp šių asmenų parodymų buvusius esminius prieštaravimus ir atkreipė dėmesį į tai, kad jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių (pvz., ar buvo šauta į vandenyje, ar ant kranto esantį objektą; ar termovizorius buvo naudotas šūvio metu, ar jau po šūvio) nebuvo nuoseklūs, neatitiko kitų byloje esančių įrodymų visumos, taip pat ir liudytojo A. B. bei juos patvirtinančių į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų parodymų. Esant šioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nevykdė kasacinės instancijos teismo nutartyje suformuluoto nurodymo – išsamiai ištirti ir įvertinti liudytojo A. B. parodymus.
18. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, taip pat nevykdė kasacinės instancijos teismo nurodymo – laikytis tam tikrų reikalavimų atliekant eksperimentą – ir netenkino nuteistojo gynėjo prašymo atlikti eksperimentą. Išties apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, gali pakartotinai ištirti ir tuos turinčius reikšmę teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio jų ištyrimo; kartu pažymėtina, kad įrodymų tyrimo atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Šiuo atveju kasacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, buvo keliamos abejonės dėl atlikto su liudytoju T. S. eksperimento rezultatų patikimumo ir jo atlikimo tikslingumo, o apeliacinės instancijos teismas šias abejones pašalino ir nuosprendžio 12 punkte išdėstė išvadas, kodėl nesivadovauja eksperimento metu gautais duomenimis ir kodėl pakartotinai atlikti eksperimentą nėra tikslinga.
19. Kai byla buvo pakartotinai nagrinėjama apeliacine tvarka, išsklaidydamas kasacinės nutarties 17 punkte nurodytas abejones, kad tinkamai nepatikrinta, ar mirtinas nukentėjusiajam šūvis iš tiesų buvo atliktas iš kaltinime nurodyto ginklo (šios abejonės ankstesniame kasaciniame procese buvo grindžiamos iš esmės specialiųjų balistinių duomenų nepakankamumu), apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 11 punkte išdėstė aiškius, pagrįstus bylos medžiaga motyvus, kodėl nusprendė, kad mirtinas šūvis į nukentėjusįjį buvo atliktas iš D. R. priklausančio ir nagrinėjamo įvykio metu panaudoto ginklo. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas specialistas R. Švagždys, šio asmens paaiškinimai dėl iššautos kulkos rikošetavimo ir pataikymo į A. S. įvertinti nuosprendžio 14 punkte, palyginant su kita bylos medžiaga, ir išdėstytos aiškios išvados, kodėl prieita išvada, kad D. R. šovė į vandenyje esantį neatpažintą objektą.
20. Dėl to, kas pirmiau pasakyta, darytina bendra išvada, kad, nenustačius apeliacinės instancijos teismo naujo apkaltinamojo nuosprendžio panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, nurodytų BPK 369 straipsnyje, šiam teismui nepadarius kasaciniame skunde nurodytų baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK pažeidimų, kasacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo D. R. gynėjo advokato A. Šukaičio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
