Dėl be pagrindo įgyto turto atlyginimo pinigais ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-181/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

71; 106.1; 121.18

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Ž. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir V. M. ieškinį atsakovei Ž. P. dėl be pagrindo įgyto turto atlyginimo pinigais ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami ieškovų reikalavimai jiems solidariai priteisti iš atsakovės 20 320,80 Lt atlyginant pinigais be pagrindo įgyto turto vertę ir 110 500 Lt nuostolių. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, pagal kurią atsakovė leido ieškovei naudotis atsakovės 0,5 ha žemės sklypu laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. šiltnamiams statyti ir agurkams auginti. Sudarius žemės sklypo panaudos sutartį, ieškovams buvo suteikta 20 000 Lt banko paskola šiltnamiams statyti. Anot ieškovų, savo santaupomis ir paskolos pinigais jie nupirko reikiamas medžiagas šiltnamiams statyti bei eksploatuoti ir atsakovės suteiktame sklype pastatė 50 arų plėvelinį šiltnamį bei pasėjo jame agurkus. Ieškinyje nurodyta, kad, pasirodžius pirmajam agurkų derliui, tiksliau – 2006 m. birželio 17 d., atsakovė staiga pareiškė, kad savo žemės sklypu ieškovams naudotis nebeleidžia, ir uždraudė įeiti į ieškovams priklausantį šiltnamį. Ieškovų nuomone, atsakovė neteisėtai, be pagrindo atsisakė vykdyti žemės panaudos sutartį, todėl privalo atlyginti dėl jos kaltų veiksmų padarytus nuostolius. Anot ieškovų, nematydami tolesnio bendradarbiavimo su atsakove perspektyvų, jie, remdamiesi CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalimis, nutraukė žemės panaudos sutartį. Ieškovų vertinimu, atsakovė neteisėtai valdo jiems priklausantį šiltnamį, nesąžiningai gauna iš jo pajamas, todėl privalo grąžinti ieškovų turtą ir iš jo gautas pajamas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės solidariai ieškovų naudai 17 520 Lt išlaidų dėl šiltnamio statybos bei 60 000 Lt negautų pajamų; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovės ir ieškovės sudaryta sutartimi atsakovė leido ieškovei 2006 m. sausio 1 d.-2008 m. sausio 1 d. laikotarpiu naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini) šiltnamiams statyti ir agurkams auginti, tačiau nurodytame žemės sklype jokių statybų darbų 2006 metais nebuvo vykdoma, minėtas sklypas jokiais statiniais ar daržais neužimtas. Kritiškai įvertinęs ieškovų teiginius, kad jiems nebuvo žinoma, kur buvo atsakovės žemės sklypai, teismas darė išvadą, kad šalys sudarė tik tariamą žemės naudojimosi sutartį, neketindami jos vykdyti (CK 1.86 straipsnis). Teismas nustatė, kad 2006 metų pavasarį atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje (duomenys neskelbtini), šalys bendromis lėšomis ir darbu pastatė penkis naujus šiltnamius. Įvertinęs šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teismas darė išvadą, kad šalių veiksmai 2006 metų vasario-birželio mėn. laikotarpiu patvirtina šalių jungtinės veiklos sutarties buvimą. Teismas konstatavo, kad nors jungtinės veiklos (partnerystės) rašytinės sutarties byloje nėra ir šalys neigia buvus tokią veiklą, tačiau šalių civilinės teisės ir pareigos atsiranda ne tik Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, bet ir iš fizinių asmenų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 punktas). Atsakovės teiginius, kad ji su ieškovais buvo sudariusi darbo sutartį ir jiems mokėjo darbo užmokestį, teismas vertino kritiškai, nes rašytinės darbo sutarties su ieškovais nebuvo sudaryta. Teismas kaip prieštaraujančius byloje surinktiems įrodymams atmetė šalių teiginius, kad kiekviena jų savarankiškai statė šiltnamius. Teismas padarė išvadą, kad šalių pastatyti šiltnamiai yra bendroji šalių nuosavybė (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas, 4.72, 4.73 straipsniai, 6.971 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad šiltnamiai yra pastatyti atsakovės žemės sklype, ieškovai į juos neįleidžiami, dėl nesutarimų šalys negali toliau kartu dirbti, teismas konstatavo, jog ieškovai turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą bei dalį gautų pajamų (CK 1.5 straipsnis, 4.53 straipsnio 2 dalis, 4.76 straipsnio 1 dalis, 6.971 straipsnio 1 dalis, 6.976 straipsnis). Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, kad statydami šiltnamius kartu su atsakove ieškovai turėjo 17 520 Lt išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovė, nes sukurti kilnojamieji daiktai (šiltnamiai) daržovėms auginti gali būti naudojami kelerius metus, o šiais daiktais ieškovai negali pasinaudoti bei negali atsiimti savo medžiagų, nesugadindami jų bei šiltnamių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.146 straipsnis, 6.970 straipsnio 1 dalis). Remdamasis ieškovų paaiškinimais, liudytojų A. P., A. I. parodymais, teismas nustatė, kad ieškovai dirbo šiltnamiuose ir gautas pajamas bei realizuotą produkciją ketino dalytis pusiau su atsakove. Teismas atsakovės nurodytus gauto derliaus ir pajamų kiekius vertino kritiškai ir, remdamasis UAB „Kėdainių šiltnamiai“ 2006 m. liepos 24 d. pažyma Nr. 201 bei kita bylos medžiaga, konstatavo, kad ginčo šiltnamyje užaugo ne mažesnis kaip 100 000 kg derlius ir atsakovė gavo daugiau kaip 170 000 Lt pajamų. Įvertinęs tai, kad atsakovė nuo 2006 m. birželio 17 d. viena rūpinosi derliaus nuėmimu, samdė darbuotojus, pirko trąšas bei chemikalus, jos nurodytų išlaidų dalis auginant derlių tapo didesnė nei ieškovų, teismas sprendė, jog ieškovų prašoma negautų pajamų suma mažintina, priteisiant iš atsakovės 60 000 Lt (CK 4.76, 6.976 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, 2007 m. spalio 9 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kolegija nurodė, kad formali aplinkybė, jog nebuvo sudaryta rašytinės jungtinės veiklos sutarties, negali paneigti tarp šalių susiklosčiusių faktinių santykių esmės bei pobūdžio. Nesutikdama su atsakovės teiginiais, kad tarp šalių buvo susiklostę darbo santykiai, nesant sudarytos rašytinės darbo sutarties, kolegija nurodė, kad darbo teisiniai santykiai taip pat turi būti įforminami sudarant darbo sutartį, pagal DK 99 straipsnį būtent darbdavys atsako už tinkamą darbo sutarties sudarymą, be to, darbdavys už jo samdomus darbuotojus privalo mokėti mokesčius, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šios prievolės vykdymą. Kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovai jos ūkyje būtų atlikę kokias nors konkrečias darbines funkcijas, nepateikta ir duomenų, kurie rodytų apie darbo užmokesčio dydį ir jo išmokėjimo faktus, ieškovų pavaldumą atsakovei ir pan. Kolegija atmetė atsakovės argumentą, kad teismas išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir ieškinį patenkino visiškai kitu pagrindu, taip pat atmetė atsakovės argumentus apie ieškovų nesąžiningumą. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas padarė CPK nuostatų pažeidimą, nes negalėjo savo sprendimo grįsti UAB „Kėdainių šiltnamiai“ pažyma Nr. 273 bei UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ pažyma Nr. 37, kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje, tačiau, kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka naujai pateikti dokumentai neduoda pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo išvados, kad vidutiniška agurkų supirkimo kaina 2006 metais buvo 1,70 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta klaida taikant procesinės teisės normas neturėjo lemiamos reikšmės priimant skundžiamą teismo sprendimą. Kolegija atmetė atsakovės argumentus apie agurkų kainos, derliaus ir gautų pajamų dydžio neteisingą nustatymą. Nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė neginčijo ieškovų pateiktų duomenų, neprašė skirti ekspertizės, kolegija sprendė, kad ekspertizės paskyrimas užvilkintų bylos nagrinėjimą. Kadangi, atsakovė nepasinaudojo procesine teise pateikti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, tai kolegija atmetė atsakovės argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio, įvykusio 2006 m. lapkričio 5 d., protokole netinkamai užfiksuoti liudytojų parodymai.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė Ž. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 4 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorės teigimu, bylą nagrinėję teismai klaidingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, todėl nepagrįstai ir netinkamai ginčui išspręsti taikė teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos santykius, vertindami tarp šalių susiklosčiusius santykius, neatsižvelgė į bylos šalių poziciją dėl šių santykių ir į byloje esančius įrodymus (šalių sudaryta panaudos sutartis dėl atsakovės žemės sklypo, jungtinės veiklos sutarties nebuvimas). Anot kasatorės, ieškovų reikalavimai buvo grindžiami nepagrįstu praturtėjimu ir nuostolių atlyginimu, bylos nagrinėjimo metu ieškovai nekeitė savo reikalavimų pagrindų, neigė tarp šalių buvus jungtinę veiklą, tačiau bylą nagrinėję teismai tarp šalių susiklosčiusių santykių nevertino ieškovų nurodytais pagrindais, o savo nuožiūra taikė jungtinę veiklą reglamentuojančias teisės normas. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į imperatyviąją įstatymo normą neperžengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis) ir į byloje pateiktus įrodymus (panaudos sutartį ir jungtinės veiklos sutarties nebuvimą), pritaikė tokias materialinės teisės normas, kurios leido patenkinti ieškovų reikalavimus kitu pagrindu, negu jie prašė, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai su tuo sutiko.

2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad jungtinės veiklos rezultatas yra pelnas arba nuostolis, o ne pajamos iš jungtinės veiklos, kurias teismas priteisė ieškovams. Taigi teismai, anot kasatorės, neteisingai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą, ir priteisė ieškovams pajamas iš jungtinės veiklos, taip pažeisdami CK LI skyriaus normas, kurios imperatyviai nustato ne pajamų, o pelno, gauto iš jungtinės veiklos, paskirstymą partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Kasatorės teigimu, nagrinėjant tokį ginčą reikia nustatyti ne tik jungtinės veiklos pajamas, bet ir visas šalių turėtas išlaidas bei nuostolius, įvertinti šalių įnašus ir pagal jungtinei veiklai taikomus reikalavimus apskaičiuoti gautą pelną. Tuo tarpu bylą nagrinėję teismai nustatė ir įvertino tik ieškovų įnašus ir tikėtinas kasatorės pajamas iš tariamos jungtinės veiklos bei ieškovams tenkančią šių pajamų (o ne pelno) dalį. Anot kasatorės, byloje nėra įrodymų, kad ji, pardavusi agurkus, faktiškai būtų gavusi 170 000 Lt pelno; priešingai, kasatorė pateikė įrodymų, kad ji 2006 metais realizavo 28 244 kg agurkų ir gavo 24 480,65 Lt pajamų, o tai, atsižvelgiant į patirtas išlaidas, tais metais buvo agurkų auginimo nuostolis. Be to, kasatorės nuomone, teismas nepagrįstai priteisdamas ieškovams jų patirtas išlaidas tariamai jungtinei veiklai, atleido ieškovus nuo bendrų išlaidų, susijusių su jungtine veikla, padengimo, taip pažeisdamas CK 6.974 straipsnio 2 dalies imperatyviąją nuostatą, kad susitarimas, kuris atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Bylą nagrinėję teismai, nepaisydami byloje esančių įrodymų, vadovavosi labiausiai tikėtinomis aplinkybėmis, neatsižvelgdami į tai, kad tų labiausiai tikėtinų aplinkybių rezultatas neatitinka CK 1.5 straipsnyje nustatytų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, t. y. teismai priteisė ieškovams jungtinės veiklos 17 520 Lt išlaidų ir 60 000 Lt pajamų, tai sudaro ieškovams daugiau kaip 400 procentų pelną per beveik 5 mėnesius, kai tuo tarpu faktiškai tuo laikotarpiu kasatorė patyrė agurkų auginimo nuostolį.

3. Kasatorės teigimu, teismų išvada, kad 2006 m. vasario-birželio mėnesiais tarp ieškovų ir kasatorės susiklostė faktiniai jungtinės veiklos santykiai, nepagrįsta nei byloje esančiais įrodymais, nei teisės normomis. Kasatorė nurodo, kad tai, jog tiek ieškovai, tiek kasatorė vertėsi agurkų auginimu bei jų realizavimu, nereiškia, kad šalys veikė bendrai. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog jungtinės veiklos sutartis paprastai sudaroma tada, kai vienas asmuo nesugeba ar negali pasiekti užsibrėžto tikslo; abiejų sutarties šalių interesai yra nukreipti bendram tikslui pasiekti, o sutarties dalykas ir yra ta jų jungtinė veikla, kurios rezultatas – sutartimi numatytas tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Mongirdienė v. IĮ J. Drukteinienės turgus „Marmantas“, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Vengrobalt-K“ v. UAB „Voluotas“, bylos Nr. 3K-3-127/2005); be to, jungtinės veiklos sutarties atveju turi būti įrodytas tokios veiklos tikslas sutarties sudarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Gintautienė v. A. Laukys, bylos Nr. 3K-3-288/2004). Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalis siejo žemės panaudos santykiai, be to, šalys patvirtino, jog neketino užsiimti jungtine veikla, kiekviena šalis siekė įgyvendinti savo tikslus. Kasatorės teigimu, šių aplinkybių teismai neįvertino, todėl klaidingai taikė CK 6.969 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

4. Pagal CK 6.969 straipsnio 4 dalį jungtinės veiklos sutartis turi būti rašytinė, o jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, tai, anot kasatorės, įstatymo numatytais atvejais sutartis tampa negaliojanti. Kadangi byloje nėra įrodymų apie sudarytą rašytinę jungtinės veiklos sutartį, tai jos sudarymo fakto negalima pripažinti remiantis liudytojų parodymais, taip pat taikyti jungtinės veiklos institutą. Anot kasatorės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad jungtinės veiklos sutartis pripažintina negaliojančia, nesilaikant CK 6.969 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Atkočiūnas v. B. Šertvyčio IĮ, bylos Nr. 3K-3-417/2003; 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. AB „Šiaulėnų gyvulininkystės kompleksas“, bylos Nr. 3K-3-198/2006; 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pamario žuvis“ v. V. B. pramogų įmonė, bylos Nr. 3K-3-606/2006). Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad šioje byloje šalys aiškiai išreiškė, jog jungtinės veiklos sutarties nesudarė ir neketino vykdyti jungtinės veiklos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo vadovautis tik CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais ir nesant atitinkamos sutarties taikyti šalių santykiams jungtinės veiklos normas, jeigu įstatymo imperatyviai nustatyta, kad jungtinės veilos sutartis turi atitikti įstatymo reikalavimus ir būti rašytinė (CK 6.969 straipsnis). Taigi apeliacinės instancijos teismo nuostata dėl šalis siejusių jungtinės veiklos santykių, nepaisant sutarties nebuvimo, prieštarauja jungtinės veiklos sutarties sampratos aiškinimui bei nurodytai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai.

5. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neatsižvelgė į kasatorės nurodytą aplinkybę dėl priešpriešinės šalių valios teismo nustatytuose jungtinės veiklos santykiuose nebuvimo. Kasaciniame skunde nurodoma, kad sutartis – tai laisvas dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimas, kurio tikslas – sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Tuo tarpu byloje nėra įrodymų, kad kasatorė žodžiu ar raštu išreiškė valią kartu su ieškovais vykdyti bendrą verslo veiklą, ieškovai taip pat neigia, jog tarp šalių buvo jungtinės veiklos santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad, nenustačius vienos šalies pasiūlymo įsigyti kooperuotomis lėšomis bendrojon dalinėn nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, neginčytino ir visiško kitos šalies patvirtinimo arba atitinkamą akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo, teismai neturėjo teisinio pagrindo pripažinti jungtinės veiklos sutartį sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Morkūnas v. I. Zaleščevskis, bylos Nr. 3K-3-715/2002). Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, todėl netinkamai kvalifikavo šalis siejusius teisinius santykius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

6. Pažeisdamas CPK nustatytas taisykles, teismas netinkamai parengė bylą nagrinėti teisme, t. y. nereikalavo ieškovų suformuluoti savo reikalavimus tinkamai ir galutinai, neišsiaiškino visų bylos išsprendimui reikšmingų įrodymų. Teismas savo iniciatyva be ieškovų žinios ir sutikimo bei nieko apie tai nežinant atsakovei, jau po bylos nagrinėjimo iš esmės, pakeitė ieškinio pagrindą, t. y. bylos šalių santykiams pritaikė jungtinės veiklos institutą, nors ieškovai tuo nesirėmė. Kasatorės nuomone, teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, ir ieškinį tenkino visiškai kitu pagrindu, negu nurodė ieškovai ieškinyje. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį argumentą, motyvuodamas tuo, kad tinkamas įstatymo pritaikymas yra teismo teisė bei pareiga, ir tai nėra ieškinio pagrindo pakeitimas. Kasatorės nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į CPK 42 straipsnį, kuriame nustatyta ieškovo teisė pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus. Kasaciniame skunde pažymima, kad ieškovams atstovavo advokatė, šie turėjo visas galimybes pakeisti ieškinio pagrindą, patikslinant ieškinį, tačiau to nepadarė, vadinasi, laikė savo reikalavimus pagrįstais ir prašė juos tenkinti ieškinyje nurodytu pagrindu. Kasatorės teigimu, teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes, teismui savo nuožiūra ieškovų naudai pakeitus ieškinio pagrindą jau išnagrinėjus bylą, atsakovė atsidūrė nelygioje procesinėje padėtyje palyginus su ieškovais, nes atsakovė savo atsikirtimus byloje grindė atsižvelgdama į ieškovų pareikšto ieškinio pagrindą, o apie teismo pakeistą ieškinio pagrindą sužinojo tik paskelbus teismo sprendimą, todėl neturėjo galimybės proceso metu ginti savo interesų.

7. Atkreipusi dėmesį į rungimosi principą, kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nepranešęs šalims, jau išnagrinėjęs bylą, piktnaudžiaudamas savo teisėmis, pažeisdamas CPK nustatytus principus, rinko įrodymus ir jais grindė savo sprendimą. Kasatorės manymu, priimdamas sprendimą, teismas šiurkščiai pažeidė CPK 263 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Kasaciniame skunde pažymima, kad šie įrodymai surinkti teismo jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, taip atimant iš atsakovės procesinę teisę į savo interesų gynybą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad teismas pažeidė CPK nuostatas, tačiau nurodė, kad tai nėra pagrindas panaikinti sprendimą. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas papildomai tyrė tik įrodymus, susijusius su agurkų kaina, tačiau ignoravo byloje esančius įrodymus, susijusius su šiltnamių plotu, agurkų derlingumu ir gautų pajamų apskaičiavimais. Kasatorės nuomone, nurodyti teismų veiksmai pažeidė CPK nustatytą rungimosi principą bei atsakovės procesinės teises į tinkamą savo interesų gynybą.

8. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijso teismas, vertindamas ieškovų įrodymus, turėjo atsižvelgti į byloje esančių įrodymų visumą, o ne į atskirus, ieškovams palankius įrodymus. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi tik ieškovų pateiktais duomenimis, kurie neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų ar net jiems prieštarauja. Taip ieškinyje ieškovai nurodė, kad pastatė panaudai suteiktame atsakovės sklype 50 arų plėvelinį šiltnamį, tačiau teismui pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad atsakovės sklypo dalyje yra penki šiltnamiai, kurių bendras plotas 4571,60 kv. m. Taigi ieškovų nurodyto vieno 50 arų šiltnamio atsakovės žemėje nėra. Ieškovai patvirtino, kad iš viso buvo 5 šiltnamiai, o prieš jiems statant savo šiltnamį atsakovės sklype jau buvo 4 šiltnamiai. Kasatorės teigimu, ieškovai nepateikė ir byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kuris ir kokio ploto šiltnamis buvo ieškovų pastatytas, tačiau teismas visus apskaičiavimus ieškovų naudai atliko pagal neegzistuojantį 50 arų ploto šiltnamį. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie agurkų derlingumą, vadovavosi tik UAB „Kėdainių šiltnamiai“ pažyma Nr. 201. Kasatorės teigimu, ji yra smulki ūkininkė, todėl, neturėdama atitinkamų technologijų, ryšių, specialistų ir patirties rinkoje, ji negali pasiekti tokių pat derliaus rezultatų, kuriuos savo pažymoje nurodė UAB „Kėdainių šiltnamiai“. Dėl to teismas neturėjo kasatorei taikyti tokių pat kokybės ir derlingumo rodiklių, kokie buvo nurodyti UAB „Kėdainių šiltnamiai“ pažymoje. Kasaciniame skunde pažymima, kad byloje pateikti atsakovės ir kitų agurkų augintojų liudijimai patvirtina, jog 2006 m. vasara agurkus auginantiems ūkininkams buvo nesėkminga. Be to, liudytojų parodymai patvirtina atsakovės teiginius, kad nuo tada, kai ieškovai nustojo dirbti šiltnamiuose (2006 m. birželio mėn.), derliaus kokybė labai suprastėjo ir jo skaičius labai sumažėjo. Kasatorės teigimu, iš byloje pateiktų kitų agurkų augintojų duomenų matyti, kad galimi skirtingi agurkų derlingumai įvairiuose ūkiuose, ir tai nepaneigia kasatorės pateiktų duomenų apie jos sklype faktiškai buvusį agurkų derlių. Teismai taip pat turėjo vadovautis kasatorės pateiktomis oficialiomis pažymomis, skirtomis Valstybinei mokesčių inspekcijai, apie iš agurkų auginimo gautas pajamas, išlaidas, pelną, nes jos nepaneigtos kitais įrodymais. Kasatorės teigimu, byloje nėra įrodymų, paneigiančių jos pateiktas oficialias pažymas apie 2006 m. gautą agurkų 28 244 kg derlių, todėl teismas, savarankiškai nustatydamas kasatorės agurkų derliaus dydį, nepagrįstai vadovavosi vieninteliu ieškovų pateiktu įrodymų – UAB „Kėdainių šiltnamiai“ pažyma, kurioje pateikti teoriniai duomenys apie 100 000 kg agurkų derlių negali būti lyginami su atsakovės faktiškai gautu derliumi dėl visiškai skirtingų šių ūkio subjektų pajėgumų, galimybių ir sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo kasatorės nurodytą galimybę teismui šioje byloje skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė šias bylos aplinkybes, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. M. ir V. M. prašo skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose kasatorė gynėsi vienodai – aiškindama tarp šalių buvus darbo santykius, todėl kasatorės keliama ieškinio pagrindo pakeitimo problema neegzistuoja. Ieškovų manymu, teismai ieškinio pagrindo nepakeitė, be to, apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad faktinių aplinkybių teisingas kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl teismas turi teisę taikyti kitas teisės normas, nei tas, kuriomis rėmėsi byloje dalyvaujantys asmenys, ir tai nelaikoma ieškinio pagrindo pakeitimu. Ieškovų teigimu, teismo taikytos jungtinės veiklos teisės normos iš esmės neprieštarauja ieškinyje nurodytam pagrindui – praturtėjimui be pagrindo ir nuostolių atlyginimui. Atsiliepime nurodoma, kad jungtinės veiklos rezultatas yra jos metu gauta produkcija ir pajamos už ją, be to, pasidalyti gautas pajamas (o ne pelną) buvo pačių šalių susitarimas, ir šią aplinkybę patvirtino liudytojai. Ieškovai pažymi, kad iš verslo jie pasitraukė ne savo noru, o buvo pašalinti dėl neteisėtų kasatorės veiksmų, todėl teismai duomenis apie gautinas pajamas rinko ne dėl to, kad įrodytų tikslias kasatorės pajamas, o dėl to, kad būtų apskaičiuotos ieškovų dėl kaltų atsakovės veiksmų negautos pajamos, kurias ieškovai būtų gavę iš verslo. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai nustatė šalių valią vykdyti jungtinę veiklą. Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl agurkų kainų, sprendime rėmėsi įrodymais, gautais po šalių baigiamųjų kalbų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pašalino šį nagrinėjamos bylos atveju neesminį CPK pažeidimą, išsamiai ištirdamas ginčijamus įrodymus ir pareikalavęs šalių pateikti papildomų įrodymų ginčo klausimu. Šiltnamių ploto paklaida nėra didelė, teismas ieškinį tenkino tik iš dalies, todėl kasatorės nurodyta aplinkybė apie šiltnamių plotą neturi būti priežastis naikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą. Ieškovų teigimu, tai, kad kasatorei juos išvijus iš šiltnamių verslo šiltnamių būklė pablogėjo, nesuteikia teisės kasatorei reikalauti mažinti ieškovams priteistinas negautas pajamas, nes būtent dėl kasatorės kaltų veiksmų ieškovai tų pajamų negavo, o kasatorės pajamos galbūt sumažėjo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovė ir atsakovė sudarė tariamą žemės naudojimosi sutartį, pagal kurią atsakovė 2006 m. sausio 1 d.-2008 m. sausio 1 d. laikotarpiu ieškovei leido naudotis žemės sklypu (duomenys neskelbtini), šiltnamiams statyti ir agurkams auginti. Nurodytame žemės sklype jokių statybų darbų 2006 metais nebuvo vykdoma, minėtas sklypas jokiais statiniais ar daržais neužimtas. 2006 m. vasario-birželio mėnesiais šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai: 2006 metų pavasarį atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini) dalyje (duomenys neskelbtini), šalys bendromis lėšomis ir darbu pastatė penkis naujus šiltnamius, siekdamos juose auginti agurkus ir vykdyti ūkinę veiklą. AB Ūkio banko Kėdainių filialas 2006 m. kovo 21 d. kredito sutartimi suteikė ieškovui V. M. 20 000 Lt paskolą šiltnamiui statyti. Statydami šiuos šiltnamius, ieškovai turėjo 17 520 Lt išlaidų. Šalys vykdė bendrą veiklą, gautas pajamas bei realizuotą produkciją ketino dalytis pusiau. Nuo 2006 m. birželio 17 d. atsakovė neįleidžia ieškovų į šiltnamius ir dėl nesutarimų šalys negali toliau dirbti kartu. Agurkų vidutinė supirkimo kaina 2006 metais buvo 1,70 Lt/kg, ginčo šiltnamyje 2006 metais užaugo ne mažesnis nei 100 000 kg agurkų derlius ir atsakovė gavo daugiau nei 170 000 Lt pajamų.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162-6.187 straipsniai. Sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, be minėtų CK normų, yra reikšmingi ir CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Iš šiuose straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymų nustatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 straipsnio 4 dalis). CK 1.93 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas šalims, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti, jeigu yra nesilaikyta įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės sandorio formos, tačiau šis draudimas nėra absoliutus, nes CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyti atvejai, kada teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, tarp jų – kai, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas). CK 1.93 straipsnio bei CPK 177 straipsnio 4 dalies nuostatose nedraudžiama jungtinės veiklos sandorį įrodinėti visomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės įgalino ją nagrinėjusius teismus taikyti CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatą ir sandorio faktui nustatyti remtis liudytojų parodymais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie šalių veiksmus sudarė pagrindą teismams konstatuoti, kad tarp šalių buvo susiklostę jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nes bylos duomenys patvirtina, jog šalys, kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias, buvo įsipareigojusios veikti bendrai, turėdamos tikslą pastatyti ir eksploatuoti šiltnamius, auginti agurkus bei iš to gauti pelną (CPK 177, 185 straipsniai). Bylos duomenys leido daryti išvadą, kad į tai buvo nukreipta abiejų šalių, tiek ieškovų, tiek ir atsakovės, suderinta valia. Pagal bylos duomenis ir teismų nustatytas faktines aplinkybes yra nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino šalių valios, netinkamai kvalifikavo šalių santykius, padarė jungtinės veiklos sutarties sampratai prieštaraujančias išvadas ir pažeidė CK 6.969 straipsnį. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde kaip kasacijos pagrindu kasatorė nesiremia tuo, kad bylą nagrinėję teismai faktines aplinkybes, įgalinančias šalių santykius kvalifikuoti kaip jungtinės veiklos santykius, nustatė pažeisdami proceso teisės normas. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, yra saistomas žemesniųjų instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenų bei apskųstų procesinių sprendimų kontekste kasacinio skundo argumentai neduoda teisinio pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Mongirdienė v. IĮ J. Drukteinienės turgus „Marmantas“, bylos Nr. 3K-3-749/2003; 2005 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vengrobalt-K“ v. UAB „Voluotas“, bylos Nr. 3K-3-127/2005; 2004 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Gintautienė v. A. Laukys, bylos Nr. 3K-3-288/2004; 2003 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Atkočiūnas v. B. Šertvyčio IĮ, bylos Nr. 3K-3-417/2003; 2006 m. kovo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. AB „Šiaulėnų gyvulininkystės kompleksas“, bylos Nr. 3K-3-198/2006; 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Pamario žuvis“ v. V. B. pramogų įmonė, bylos Nr. 3K-3-606/2006; 2002 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Morkūnas v. V. Zaleščevskis, bylos Nr. 3K-3-715/2002, pateiktų išaiškinimų, nes apskųsti procesiniai sprendimai atitinka tuos išaiškinimus, kuriais kasatorė remiasi kaip kasacijos pagrindu.

Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymo saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškinio faktinis pagrindas turi būti aiškiai suformuluotas ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio elementai – ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką ir leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui. Iš nagrinėjamoje byloje pateikto ieškovų V. ir V. M. ieškinio matyti, kad faktinis ieškinio pagrindas jame yra nurodytas, suformuluotas aiškiai. Kasatorė, kasaciniame skunde teigdama, kad teismas bylą nagrinėti parengė pažeisdamas CPK taisykles, nenurodo kasacijos pagrindo, todėl šis kasatorės teiginys nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovai ieškinio faktiniu pagrindu nurodė aplinkybes, kad pagal panaudos sutartį naudojosi atsakovės žemės sklypu, jame savo lėšomis pastatė šiltnamius ir juos eksploatavo augindami agurkus, atsakovė nuo 2006 m. birželio 17 d. draudžia ieškovams įeiti į šiltnamius, neteisėtai juos (šiltnamius) valdo ir gauna iš to pajamas, o ieškovai dėl to patiria nuostolių. Atsakovė savo atsikirtimus byloje grindė iš esmės tuo, kad ginčo šiltnamius ji pastatė ir eksploatavo savo lėšomis, o su ieškovais buvo susitarimas, kad jie už atlyginimą padės jai tvarkyti šiltnamių ūkį. Taigi įrodinėjimo dalykas nagrinėjamoje byloje buvo aiškus. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes parinkdamas ir taikydamas teisės normas, teismas yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui nustačius, kad egzistavo turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti aplinkybės apie šalių lėšų, darbo, žinių kooperavimą, suderintą valią veikti bendrai ir siekti tam tikro tikslo, pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teisingumą, turėjo teisę pagal nustatytas faktines aplinkybes taikyti teisę ir taip išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas, bei CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą, reiškiantį kiekvieno asmens teisę, kad jo byla teisme būtų nagrinėjama pagal vienodas taisykles ir be diskriminacijos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių jungtinės veiklos tikslas buvo tam tikros ūkinės veiklos vykdymas ir pelno gavimas. Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis; jeigu tokio susitarimo nėra, kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 straipsnio 1 dalis). CK 6.974 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Pagal CK 6.976 straipsnį pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Taigi tokiu, kaip nagrinėjamos bylos, atveju reikšmingas jungtinės veiklos rezultatas yra būtent gautas pelnas, o ne pajamos. Kadangi pagal įstatymą susitarimas atleisti vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ir nuostolių padengimo yra draudžiamas, o nustatyti bendrų išlaidų ir nuostolių bei pelno paskirstymą įstatyme visų pirma suteikiama teisė šalims ir tik joms sutartyje nesusitarus šie klausimai spręstini vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis taisyklėmis, tai tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju teismams visų pirma tenka pareiga nustatyti, ar jungtinės veiklos partneriai buvo susitarę dėl bendrų išlaidų ir nuostolių bei pelno paskirstymo, o jeigu buvo, tai kaip konkrečiai. Priklausomai nuo to partnerių bendros išlaidos ir nuostoliai bei pelnas paskirstytini tarp partnerių pagal jų susitarimą arba pagal įstatymą. Tačiau partnerio visiškas atleidimas nuo bendrų išlaidų yra negalimas. Nagrinėjamoje byloje teismai priteisė negautas pajamas ieškovams neatsižvelgdami į bendras išlaidas, t. y. šalims paskirstė ne pelną, o pajamas ir taip pažeidė CK 6.974 straipsnio reikalavimus. Be to, reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) priteisimo yra išspręstas nenustačius šiuo aspektu reikšmingų šalių susitarimų egzistavimo ir jų turinio, šalių turėtų išlaidų ir pagal šalių jungtinės veiklos sutarčiai taikytinus reikalavimus neapskaičiavus gauto grynojo pelno, būtent į kurio dalį ieškovai turi teisę, pasibaigus jungtinei veiklai. Darytina išvada, kad reikalavimas priteisti nuostolius (negautas pajamas) yra išspręstas pažeidžiant materialinės teisės normas. Šis pažeidimas yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šis principas turi būti derinamas su kitais civilinio proceso principais ir jų nepaneigti – asmens pažeistų teisių gynyba, teisingumo įgyvendinimu ir kitais. Proceso koncentracija ir ekonomiškumas reikalauja, kad bylos iš esmės ir kuo išsamiau būtų išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Šių nuostatų neatitinka bylos perdavimas nagrinėti žemesnės instancijos teismui, jeigu žemesnės instancijos teismo padarytus pažeidimus gali ištaisyti bylą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 327 straipsniu, reglamentuojančiu apeliacinės instancijos teismo teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. CPK 263 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, pažeidimas vertintinas kaip proceso teisės normos pažeidimas, dėl kurio byla gali būti grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, kai šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 327-329 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenys įgalina pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmosios instancijos teismo padarytą CPK 263 straipsnio pažeidimą (pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė įrodymais – UAB „Kėdainių šiltnamiai“ pažyma Nr. 273 ir UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ pažyma Nr. 37 – kurie nebuvo ištirti teismo posėdyje) nepažeidė minėtų apeliacinį procesą reglamentuojančių proceso teisės normų, padarė tinkamą išvadą, kad nustatytas pažeidimas nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylos medžiaga ir apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisė minėtą pirmosios instancijos teismo pažeidimą, pasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus, vertino visus byloje surinktus įrodymus. Šalys apeliacinės instancijos teisme turėjo galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis. Kasacinio skundo argumentai neduoda pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė rungimosi principą bei kasatorės teises į tinkamą savo interesų gynybą.

Kasacinio skundo argumentai apie CPK 185 straipsnį pažeidimą neturi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui.

Kadangi byloje pareikšti abu ieškinio reikalavimai yra tarpusavyje tiesiogiai susiję, tai dėl konstatuoto materialinės teisės pažeidimo apskųsta apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo nagrinėjant bylą ir įrodymus vertinant pagal CPK 185 straipsnio taisykles, be kita ko, atkreiptinas dėmesys į bylos duomenis apie ginčo šiltnamių plotą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algis Norkūnas

Sigita Rudėnaitė