Dėl nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-174/2008

Procesinio sprendimo kategorija 50.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Pekkaniska Lit“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pekkaniska Lit“ ieškinį atsakovui UAB „Izotech“, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB „Lietuvos draudimas“, dėl nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Pekkaniska Lit“ prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Izotech“ 6726 Lt nuomos mokesčio ir 59 444,09 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarė su atsakovu nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo atsakovui statybos įrengimą - savaeigį žirklinį keltuvą C12 (inventorinis Nr. HE 755). Pagal įrangos priėmimo-perdavimo aktą atsakovas keltuvą priėmė ir įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Atsakovas apmokėjo ieškovui keltuvo nuomos mokestį pagal 2005 m. rugsėjo 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 000269, 2005 m. spalio 26 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 000350, 2005 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 000434 po 2242 Lt, tačiau už nuomos laikotarpį nuo 2005 m. gruodžio mėnesio iki 2006 m. vasario mėnesio mokėti atsisakė. 2006 m. vasario 14 d. raštu ieškovas pareikalavo iš atsakovo grąžinti išnuomotą keltuvą arba atlyginti keltuvo praradimo nuostolius, tačiau atsakovas keltuvo negrąžino ir jo vertės - 59 444,09 Lt - neatlygino, todėl šios sumos išieškotinos iš atsakovo teismine tvarka (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.256 straipsnio 1, 4 dalys, 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.499 straipsnio 3 dalis, 6.502 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 6726 Lt nuomos mokesčio, 59 444,09 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė šalių nepasirašytą nuomos sutartį, todėl laikytina, kad šalys nesudarė keltuvo rašytinės nuomos sutarties (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.159 straipsnis). Nors atsakovo darbuotojas A. S. nebuvo įgaliotas priimti iš atsakovo statybos įrengimą-žirklinį keltuvą ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, tačiau, remiantis ieškovo, atsakovo atstovų paaiškinimais, liudytojų A. S., J. Š., dirbančio UAB „Pekkaniska Lit“, S. Č. parodymais, įrangos priėmimo-perdavimo aktu, PVM sąskaitomis-faktūromis ir jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, laikytina, kad ieškovas 2005 m. rugsėjo 14 d. perdavė atsakovui savaeigį žirklinį keltuvą, atsakovas keltuvą priėmė, juo naudojosi, mokėjo už ieškovo perduotą keltuvą nuomos mokestį nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio iki 2005 m. gruodžio mėnesio, t. y. šalis siejo sutartiniai statybos įrengimo nuomos teisiniai santykiai. Ieškovas, turėdamas turto savininko rašytinį sutikimą, turėjo teisę šį daiktą atsakovui subnuomoti (CK 6.490 straipsnio 1 dalis), ir šios rūšies sutarčiai įstatyme nenustatyta reikalavimo privalomai sudaryti rašytinę sutartį (CK 6.477 straipsnio l dalis, 6.478, 6.479 straipsniai). Nors ieškovo pateiktame rašytiniame įrodyme - 2005 m. rugsėjo 14 d. įrangos priėmimo-perdavimo akte - yra ištaisytas perduodamos įrangos inventorinis numeris, rašytiniai įrodymai dėl atsakovo sumokėto keltuvo C12 (inventorinis Nr. HE 755) nuomos mokesčio, atsakovo 2006 m. vasario 21 d. pareiškimas ieškovui, kad būtent šio keltuvo nuoma nutraukta 2005 m. gruodžio mėnesį, patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę dėl nuomos sutarties dalyko, taip pat nuomos sutarties sudarymo faktą (CPK 202 straipsnis, CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2.133 straipsnio 6 dalis). Nutraukus nuomos sutartį, atsakovui atsirado prievolė grąžinti ieškovui keltuvą (CPK 178 straipsnis, CK 6.480 straipsnis, 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi atsakovas atsako už šio keltuvo praradimą; ši atsakovo civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (CK 6.499 straipsnio 3 dalis, 6.502 straipsnio 2 dalis).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nustatė, kad faktinis ieškinio pagrindas buvo tai, jog šalys pasirašė sutartį dėl žirklinio keltuvo C 12 (inventorinis Nr. HE 755) nuomos, atsakovo darbuotojai - jo priėmimo-perdavimo aktą. Atlikus byloje ekspertizę nustatyta, kad nuomos sutartyje pasirašė ne A. S.. Keltuvo priėmimo-perdavimo aktą pasirašė A. S., kuris neturėjo teisės priimti keltuvų ir pasirašyti sutarčių. Atsakovas buvo įgaliojęs UAB „Izotech“ darbų vykdytoją S. Č. atlikti šiuos darbus, jis šiuos darbus ir vykdydavo. Dėl to laikytina, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės keltuvo nuomos sutarties. Be to, 2005 m. rugsėjo 14 d. keltuvo priėmimo-perdavimo aktas yra ištaisytas - išbrauktas keltuvo numeris ir įrašytas kitas, su atsakovu tokie taisymai neaptarti. Taigi ieškovas neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Pagal faktiškai tarp šalių susiklosčiusius keltuvų nuomos santykius ir jų grąžinimo praktiką pats ieškovas pasiimdavo keltuvus ir ne visada surašydavo grąžinimo aktus, kurie būdavo pas ieškovo vairuotoją, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad atsakovas yra pažeidęs prievolę grąžinti keltuvą ir užmokėti už keltuvo nuomą iki ieškovo pareikalavimo. Tai, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, įrodo ir tai, jog jis remiasi niekine rašytine nuomos sutartimi.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Pekkaniska Lit“ prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis). Ieškovo teigimu, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turėjo įvertinti visus byloje esančius įrodymus (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Teismas neįvertino šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų A. S., J. Š., S. Č. parodymų apie priimtą žirklinį keltuvą C12, apie priėmimo-perdavimo akto pasirašymo aplinkybes ir kt. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ekspertizės išvada, neatkreipė dėmesio į tai, kad 2005 m. rugsėjo 14 d. nuomos sutartis, kurią teismas pripažino niekine, yra 2005 m. rugsėjo 14 d. priėmimo-perdavimo akto antrojoje pusėje, kurioje pasirašo tik viena iš sutarties šalių, taip patvirtindama, kad yra susipažinusi su perduodamos įrangos nuomos sąlygomis. Ekspertizės išvada yra vienas iš rašytinių įrodymų, kuris turi būti vertinamas kartu su kitais byloje surinktais įrodymais apie sandorio sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 15 punktas). Be to, įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle - laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie lemia didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Korporacija Lietverslas“ v. E. G., Nr. 3K-3-113/2003). Be to, kolegija tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, nes nepasisakė dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų, nepasisakė, kodėl laiko neteisingomis vieną ar kitą pirmosios instancijos teismo išvadą, nenurodė, kurias įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas šis pažeidė (CPK 331 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. K. G., bylos Nr. 3K-3-253/2006).

2. Dėl ieškinio reikalavimų ribų peržengimo. Apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs, kad rašytinė nuomos sutartis yra niekinė, o priėmimo-perdavimo aktas - negaliojantis, pažeidė procesinės teisės normas, draudžiančias teismui peržengti pareikštų reikalavimų ribas (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis). Šioje byloje teismai nenustatė, kas pasirašė nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įvardijo ieškovą kaip nesąžiningą, nes jis remiasi rašytine nuomos sutartimi, kuri yra niekinė, ir tai vertintina kaip CPK 21 straipsnyje įtvirtinto teismo nešališkumo principo pažeidimas. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kam prieštarauja ieškovo pateikta 2005 m. rugsėjo 14 d. nuomos sutartis ir kodėl ji yra niekinė (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007, sandoriai, turintys valios trūkumų, yra ne niekiniai, bet nuginčijami. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl nuomos sandorio ir perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas, nesant suinteresuoto asmens reikalavimo, negalėjo savo iniciatyva pripažinti šio akto negaliojančiu. Be to, šį sandorį atsakovas patvirtino, todėl neteko teisės jo ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. ŽŪB „Pavasaris“, bylos Nr. 3K-3-417/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007).

3. Dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Teisės normose, reglamentuojančiose nuomos sutarties sudarymą, įsakmiai nenurodyta, kad rašytinės nuomos sutarties nebuvimas daro nuomos sandorį negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį ir vienu iš argumentų nurodydamas tai, kad keltuvo priėmimo-perdavimo aktą pasirašė A. S., neturėjęs teisės priimti keltuvų ir pasirašyti sutarčių, pažeidė CK 2.133 straipsnį, reglamentuojantį per atstovą sudaryto sandorio pasekmes. Byloje nėra duomenų, kad ieškovui buvo žinoma, jog pasirašęs priėmimo-perdavimo aktą A. S. neturi teisės priimti keltuvų ir pasirašyti atsakovo vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. Ž. v. J. V. V. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-147/2007). Pagal byloje esančius duomenis, atsakovas pats informavo ieškovą, kad šis perduotų žirklinį keltuvą būtent A. S.. Be to, pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad atsakovas patvirtino sandorį, nes pagal priėmimo-perdavimo aktą už priimtą žirklinį keltuvą mokėjo ieškovui nuomos mokestį (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo darbuotojo pasirašytas priėmimo-perdavimo aktas nesukelia šalims teisinių pasekmių, yra neteisinga (CK 2.133 straipsnio 2, 6, 9 dalys). Ieškovo nuomone, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sutarties galiojimo, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybių bei sutartyje nustatytų sąlygų tikrosios prasmės, todėl ši sutartis turėjo būti aiškinama remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-1145/2000; 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Akmenės rajono valdyba, bylos Nr. 3K-3-837/2000; ir kt.). Priėmimo-perdavimo aktas nebuvo vienintelis šalių sudarytas aktas, o šalis siejo ilgalaikiai teisiniai santykiai, susiję su nuomojamais keltuvais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai.

Ieškovo teigimu, tinkamas prievolės įvykdymo patvirtinimas - tai kreditoriaus išduotas pakvitavimas arba skolos dokumento buvimas pas skolininką (CK 6.65 straipsnis 1, 2 dalis), todėl atsakovas privalėjo įrodyti, kad grąžino keltuvą ieškovui (CPK 12, 17, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7 punktas). Pagal CK 6.65 straipsnį atsakovas, grąžindamas keltuvą, privalėjo elgtis apdairiai ir gauti iš ieškovo pakvitavimą apie prievolės įvykdymą arba sustabdyti prievolės įvykdymą iki bus išduotas pakvitavimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Izotech“ prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Jame nurodyta, kad ieškovo atstovas nurodė tikrovės neatitinkančias svarbias bylai aplinkybes. Ieškovo pateikti ir atsakovo nuginčyti duomenys sukėlė rimtų abejonių dėl ieškovo sąžiningumo. Šioje situacijoje ieškovas privalėjo pagrįsti savo veiksmus, t. y. argumentuoti nuomos sutarties, priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir jame nurodyto keltuvo numerio ištaisymo aplinkybes, tačiau to nebuvo padaryta. Abu rašytiniai įrodymai - nuomos sutartis ir perdavimo-priėmimo aktas - bylos nagrinėjimo metu buvo nuginčyti, todėl be šių įrodinėjimo priemonių kitų aplinkybių vertinimas neteko įrodomosios reikšmės. Ieškovo pateiktą ginčo keltuvo priėmimo-perdavimo aktą pasirašė UAB „Izotech“ darbuotojas A. S., kuriam pagal izoliuotojo pareiginius nuostatus nebuvo suteikta tokios teisės. Be to, ginčo keltuvo priėmimo-perdavimo akte buvo padaryta esminių taisymų. Ieškovas neįrodė, kad būtent keltuvas C12 (inventorinis Nr. HE 755) buvo perduotas atsakovui. Ieškovo pateiktas šio keltuvo priėmimo-perdavimo aktas negali būti įrodinėjimu byloje, nes pasirašytas neįgalioto asmens ir jame yra esminių taisymų. Keltuvo inventorinio numerio taisymas be kitos šalies sutikimo yra esminis pažeidimas. Kol tarp šalių nebuvo ginčo, atsakovui nebuvo svarbu dėl konkrečios įrangos naudojimosi, nes visais atvejais nuomos mokesčio dydį lėmė tik jos naudojimosi laikas. Dėl to atsakovo mokėtas nuomos mokestis negali būti pripažintas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu konkretaus keltuvo C12 (inventorinis Nr. HE 755) perdavimą atsakovui. Atsakovo nuomone, ieškovo pateikta sutartis yra niekinė, o niekinis sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia jų reikalavimus, todėl negalioja nuo pat sudarymo momento, nesvarbu, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į faktiškai susiklosčiusius keltuvų nuomos santykius ir jų grąžinimo praktiką - pats ieškovas pasiimdavo keltuvus ir ne visada surašydavo grąžinimo aktus. Liudytojai A. S. ir S. Č. patvirtino, kad visi keltuvai buvo grąžinti nuomotojui ir kad paskutinį keltuvą, kurio inventorinio numerio neprisimena, grąžino 2005 m. gruodžio mėnesį. Taigi atsakovas įrodė jo grąžinimo faktą. Ieškovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo sprendimo, nepagrįsti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos bylos aplinkybės

2005 m. liepos 28 d. sutartimi Suomijos įmonė „Pekkaniska OY“ perdavė ieškovui naudotis įrengimus, tarp jų - ir statybos įrengimą-savaeigį žirklinį keltuvą Haulotte Compact 12 (inventorinis Nr. HE 755); ieškovas įsipareigojo nuomoti perduotą turtą, palaikyti jo techninę būklę ir pagal pareikalavimą grąžinti savininkui. Šio keltuvo 2005 m. rugsėjo 14 d. nuomos sutartis ieškovo ir atsakovo nepasirašyta. Keltuvo priėmimo-perdavimo akte, kurį pasirašė neįgaliotas jį pasirašyti ir priimti keltuvą asmuo, ištaisytas keltuvo C12 inventorinis Nr. HA 407 į Nr. HE 755. Atsakovas pripažino, kad keltuvą iš ieškovo gavo. Ieškovas pateikė atsakovui 2005 m. rugsėjo-lapkričio mėnesio PVM sąskaitas-faktūras dėl keltuvo C 12 (inventorinis Nr. HE 755) nuomos už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 14 d. iki 2005 m. rugsėjo 25 d., nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2005 m. spalio 25 d., nuo 2005 m. spalio 25 d. iki 2005 m. lapkričio 25 d., ir atsakovas šias sąskaitas apmokėjo.

IV. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, kolegija pasisako dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų, padarytų kvalifikuojant šalių teisinius santykius, ir dėl šių santykių sukeltų teisinių pasekmių.

Kolegija konstatuoja, kad ieškovo kasacinio skundo argumentai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl ieškovo pareikštų reikalavimų nepagrįstumo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes būtent pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas tinkamu teisės normų aiškinimu ir taikymu bei įrodymų vertinimu (CPK 185 straipsnis).

Nors abiejų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus dėl ieškovo pareikšto reikalavimo, tačiau dėl esminės aplinkybės teismai pasisakė vienodai – atsakovui nuomos teisėmis buvo perduotas daiktinių teisių objektas – statybos įrenginys-savaeigis žirklinis keltuvas, kurį atsakovas, mokėdamas nuomos mokestį ieškovui, naudojo vykdomos statybos objekte, taigi tarp šalių susiklostė daiktinių teisių objekto neterminuotos nuomos santykiai (CK 6.477 straipsnis). Ginčas iš principo vyksta dėl formaliųjų sutarties aspektų, t. y. ar laikytasi įstatymo reikalaujamos sandorio formos perduodant įrenginį, ar tinkami, t. y. įgalinimus turintys, subjektai atstovavo sandorio šalims sudarant sandorį. Taip pat atsakovas savo atsikirtimus motyvuoja faktine aplinkybe, kad nuomos objektas ieškovui grąžintas. Pastarosios šalių nurodomos aplinkybės reikalauja taikyti rungimosi civiliniame procese taisyklę, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad atsakovui nuomos teisėmis buvo perduotas ieškovui priklausantis daiktinių teisių objektas-statybos įrenginys-savaeigis žirklinis keltuvas. Ieškovas savo dispozicijoje turėjo statybos įrenginį HC 12 (inventorinis Nr. HE 755) (T. 1, b. l., 18-19). Tai, kad perduodamą įrenginį priėmė atsakovo darbuotojas, nors ir neturintis šiam konkrečiam veiksmui atlikti tinkamų įgalinimų, patvirtina įrenginio priėmimo-perdavimo aktas (T. 1, b. l. 11) bei paties darbuotojo paaiškinimai teismo posėdyje (T. 2, b. l. 31-32). Atsakovo argumentas, kad nuomos objekto perdavimo faktą niekiniu daro aplinkybė, jog keltuvą priėmė neturintis atsakovo atstovavimo teisės asmuo, pripažįstamas tinkamai paneigtu pirmosios instancijos teismo argumentais, nes, priimdamas keltuvą, naudodamas jį pagal nuomos paskirtį ir mokėdamas nuomos mokestį ieškovui, atsakovas patvirtino nuomos sandorio sudarymo faktą (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2.133 straipsnio 6 dalis). Taigi įrenginio nuomos sutartis laikoma sudaryta, nes atsakovo patvirtinta, reikalavimas dėl jos nuginčijimo nepareikštas, todėl tokia sutartis turi būti vykdoma, o jos nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju taikomos atsakomybę už sutarties pažeidimą reglamentuojančios materialinės teisės normos. Ieškovas pateikė dokumentą, patvirtinantį įrenginio perdavimo atsakovui faktą, kuris patvirtintas ir atsakovo veiksmais. Atsakovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad priėmė ne ieškovo konkrečiai nurodomą įrenginį ir kad ieškovui yra grąžinęs įrenginį (CK 6.65 straipsnio 2 dalis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 6.499 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nuomininko atsakomybę už nuomos sutarties pažeidimą. Atsakovo negrąžinto ieškovui įrenginio vertės klausimas nebuvo keliamas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. sprendimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Aloyzas Marčiulionis

Sigitas Gurevičius

Virgilijus Grabinskas