Civilinė byla Nr. 3K-3-211/2012
Teisminio proceso Nr. (nesuteiktas)
Procesinio sprendimo kategorijos:
28.1; 28.2 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Č. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. dalinio sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilkesta“ ieškinį atsakovui Č. K. dėl skolos už rangos darbus priteisimo ir pakvitavimų pripažinimo negaliojančiais; trečiasis asmuo – S. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pagal 2006 m. gegužės 30 d. statybos rangos sutartį Nr. 06-05-30/1 ieškovas UAB „Vilkesta“ atliko atsakovui Č. K. priklausančio gyvenamojo namo vidaus ir išorės remonto bei įrengimo darbus. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad už darbus atsiskaitoma po atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas liko skolingas 233 508,04 Lt už atliktus darbus. Atsakovas teigia, kad su ieškovu visiškai atsiskaitė, sumokėjęs 58 582,96 Lt pagal sąskaitas faktūras ir perdavęs 190 000 Lt ieškovo darbuotojui – trečiajam asmeniui S. S. pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. ir 18 d. pakvitavimus. Ieškovas neigia 190 000 Lt sumokėjimo faktą, nurodydamas, kad nebuvo suteikęs trečiajam asmeniui S. S. įgaliojimų gauti iš atsakovo apmokėjimą grynaisiais pinigais už atliktus darbus ir kad trečiasis asmuo neįnešė į ieškovo sąskaitą 190 000 Lt. Trečiasis asmuo S. S. pripažįsta, kad surašė ir pasirašė pakvitavimus, tačiau teigia, jog atsakovas neperdavė jam 190 000 Lt.
Ieškovas prašė: 1) priteisti iš atsakovo 233 508,04 Lt skolos už statybos darbus ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas; 2) pripažinti, kad pagal trečiojo asmens S. S. atsakovui išduotus 2006 m. rugpjūčio 17 d. ir 18 d. pakvitavimus trečiasis asmuo S. S. 190 000 Lt negavo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalių ginčas kilo dėl 10 000 Lt avanso, apie kurio sumokėjimą byloje duomenų nėra, ir dėl 190 000 Lt atsakovo perduotų trečiajam asmeniui S. S. Teismas nustatė, kad pagal rangos sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti darbų už orientacinę 243 896 Lt kainą, įskaitant PVM, tačiau, atlikęs darbus, jų kainą padidino iki 292 091 Lt. Teismas sprendė, kad ieškovas pažeidė sutartį, nes, neįspėjęs atsakovo, padidino darbų kainą. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų pakvitavimų matyti, jog trečiasis asmuo S. S. iš atsakovo už atliktus darbus 2006 m. rugpjūčio 17 d. gavo 140 000 Lt ir 2006 m. rugpjūčio 18 d. – 50 000 Lt, iš viso 190 000 Lt. Trečiasis asmuo neigia gavęs šiuos pinigus, tačiau neneigia, kad parašė pakvitavimus dėl 140 000 Lt ir 50 000 Lt. Teismas padarė išvadą, kad 190 000 Lt perdavimo faktą ieškovo vardu veikusiam trečiajam asmeniui S. S. patvirtina jo paties rašyti ir pasirašyti pakvitavimai, taip pat liudytojo S. S. parodymai, o ieškovas leistinais įrodymais nepagrindė savo argumentų, kad trečiasis asmuo nebuvo gavęs 190 000 Lt. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas 12 685 Lt, 13 477 Lt, 32 420 Lt, 140 000 Lt ir 50 000 Lt mokėjimus, sumokėjo ieškovui 248 582,96 Lt, t. y. viršijo sutartimi sutartą 243 896 Lt darbų kainą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 3 d. daliniu sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti skolą ir ieškinį dėl šios dalies patenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 185 331 Lt skolos už atliktus darbus; teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti, kad trečiasis asmuo iš atsakovo pagal 2006 m. rugpjūčio 17 ir 18 d. pakvitavimus pinigų negavo, panaikino ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija iš ieškovo atstovo direktoriaus K. J., atsakovo ir trečiojo asmens S. S. paaiškinimų, liudytojo S. B. parodymų nustatė, kad apmokėjimai už rangos darbus buvo vykdomi pavedimais per banką ir grynaisiais pinigais ir kad ieškovo akcininkui S. B. žodiniu direktoriaus pavedimu buvo leista gauti iš atsakovo apmokėjimą grynaisiais. Trečiajam asmeniui S. S. ieškovas tokių įgaliojimų nebuvo suteikęs, o S. B. ieškovas nebuvo suteikęs teisės perįgalioti kitą asmenį gauti iš atsakovo apmokėjimą pinigais. Apie tai, kad trečiasis asmuo S. S. išdavė atsakovui pakvitavimus, bendrovės direktoriui nebuvo pranešta. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovo ir trečiojo asmens S. S. nesiejo jokie santykiai pagal rangos sutartį ir trečiasis asmuo, neturėdamas įgaliojimų veikti ieškovo vardu, neturėjo teisės gauti iš atsakovo apmokėjimą už darbus.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu ir būtų įrodyta, jog 190 000 Lt atsakovas trečiajam asmeniui perdavė, ši aplinkybė nėra svarbi sprendžiant ginčą dėl skolos priteisimo, nes ieškovas nebuvo trečiajam asmeniui suteikęs teisių gauti iš atsakovo pinigus. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas už rangos darbus 190 000 Lt ieškovui nesumokėjo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis), taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sumokėjo ieškovui ir 10 000 Lt avansą (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pagal atliktų darbų aktus ieškovas atliko darbų už 292 091 Lt, iš jų papildomų darbų už 48 197 Lt, 2010 m. lapkričio 23 d. teismo daliniu sprendimu už papildomus darbus ieškovui priteista 45 610,60 Lt, o reikalavimas dėl 2586,40 Lt už papildomus darbus atmestas, atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 58 582,96 Lt, sprendė, kad atsakovas ieškovui liko skolingas 185 331 Lt.
Teisėjų kolegija nurodė, kad ginčijami pakvitavimai ieškovui teisių ir pareigų nesukelia ir ieškinio reikalavimas pripažinti, jog trečiasis asmuo negavo iš atsakovo 190 00 Lt, turėtų būti atmestas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nebūtų ginčo galutinis išsprendimas, nes greičiausiai vėl būtų pareikštas ieškinys dėl to paties dalyko, tačiau jau kito ieškovo. Teisėjų kolegija nurodė, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą padeda įgyvendinti netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi institutas. Pakeisti netinkamą šalį tinkama galima tik pradinio ieškovo sutikimu, o jam nesutikus, tinkamas ieškovas gali būti įtraukiamas į procesą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus. S. S. į procesą kaip trečiąjį asmenį, nepareiškusį savarankiškų reikalavimų, įtraukė ieškovas. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė pareigos išaiškinti ieškovui ir trečiajam asmeniui apie galimybę pastarajam į procesą įstoti kaip ieškovui arba trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus (CPK 45 straipsnio 1, 2 dalys, 46 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad, įgyvendinant proceso koncentracijos principą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas pripažinti, jog trečiasis asmuo pagal išduotus atsakovui pakvitavimus pinigų negavo, naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo dalinį sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo (CPK 185, 314, 327, 331 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 331 straipsnį, nes daliniame sprendime nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl kasatoriaus nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai yra atmetami. Kasatorius teismui pateikė garso įrašus, kuriuose yra svarbios ginčui išspręsti aplinkybės (dėl atsiskaitymo fakto), tačiau teismas dėl jų visiškai nepasisakė. Teismas atmetė kasatoriaus pakviesto liudytojo S. S. parodymus, nenurodęs jokių argumentų, kodėl jie nėra svarbūs ir kodėl atmetami. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, nes vadovavosi tik ieškovo, trečiojo asmens S. S. ir liudytojo S. B. paaiškinimais, neatsižvelgęs į tai, kad visi šie asmenys yra susiję (S. B. yra ieškovo bendrasavininkis, S. S. – ieškovo darbuotojas), todėl jų paaiškinimai galėjo būti tendencingi ir neatitinkantys tikrovės.
Teismas netyrė aplinkybių dėl neišrašytų PVM sąskaitų faktūrų už atliktus darbus. Pagal statybos rangos sutartį ieškovas apmokėjimo už atliktus darbus galėjo reikalauti tik po to, kai pateikti atliktų darbų aktai ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Kasatoriaus teigimu, jeigu ieškovas nebūtų gavęs pinigų, tikėtina, kad visas priklausančias PVM sąskaitas faktūras jis būtų išrašęs tinkamai ir laiku.
Teismas pažeidė CPK 314 straipsnį, nes priėmė ieškovo pateiktus papildomus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teismas pažeidė CPK 327 straipsnį, nes, nesant CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pagrindų, perdavė bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teismas nenurodė argumentų, kodėl negalima išspręsti ginčo apeliacinės instancijos teisme. Teismas net nebandė aiškintis, ar pradinis ieškovas UAB „Vilkesta“ sutiks pakeisti jį į S. S. Kasatoriaus nuomone, nurodyti proceso teisės normų pažeidimai galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą ir nepagrįstą apeliacinės instancijos teismo dalinį sprendimą.
2. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo (CK 2.132, 2.133, 2.137 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad trečiasis asmuo S. S. nebuvo įgaliotas paimti iš kasatoriaus 190 000 Lt už rangos darbus. Byloje nėra jokio rašytinio įgaliojimo paimti pinigus iš kasatoriaus, todėl negali būti taikomos CK normos, reglamentuojančios atstovavimo teisinius santykius. Ieškovo, trečiojo asmens S. S. paaiškinimai ir liudytojo S. B. parodymai dėl pinigų paėmimo fakto tarpusavyje nesiderina, todėl laikytina, kad visi santykiai tarp šių asmenų ir kasatoriaus buvo vykdomi žodiniu pagrindu. Ieškovas 2008 m. lapkričio 5 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo S. S., pasirašydamas pakvitavimus dėl 190 000 Lt paėmimo iš kasatoriaus, veikė ieškovo naudai ir interesais, taip pat kad trečiasis asmuo buvo gavęs šią pinigų sumą. Ieškovas, būdamas profesionalus verslininkas, nebūtų ginčijęs pakvitavimų ir teikęs patikslinto ieškinio, jeigu trečiasis asmuo S. S. būtų veikęs, neturėdamas jam suteiktų įgaliojimų.
Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo dalinį sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo nuomone, teismas nepažeidė CPK normų. Teismas pasisakė dėl visų kasatoriaus pateiktų įrodymų ir jais grindžiamų argumentų. Esminė šios bylos faktinė aplinkybė yra ta, ar trečiasis asmuo turėjo įgaliojimus veikti ieškovo vardu ir gauti apmokėjimą iš kasatoriaus. Teismui nustačius, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės veikti ieškovo vardu ir priimti apmokėjimo už atliktus darbus, aplinkybė, ar kasatorius perdavė trečiajam asmeniui 190 000 Lt, neturi jokios įtakos ieškovo ir kasatoriaus tarpusavio teisėms ir pareigoms, t. y. ši aplinkybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas pagrįstai vertino tik tuos įrodymus, kurie turėjo ryšį su bylos įrodinėjimo dalyku; nustatęs, kad ginčijami pakvitavimai turi įtakos tik kasatoriaus ir trečiojo asmens tarpusavio teisinimams santykiams, pagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino galimybės pakeisti netinkamą ieškovą tinkamu, todėl tai sudaro pagrindą perduoti šią bylos dalį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
k o n s t a t u o j a:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atstovavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo
Kasatorius prievolės įvykdymą pagal statybos rangos sutartį įrodinėja 2006 m. rugpjūčio 16 d. ir 17 d. pakvitavimais, pagal kuriuos teigia perdavęs ieškovo darbuotojui trečiajam asmeniui S. S. 190 000 Lt ir taip, jo nuomone, visiškai atsiskaitė su ieškovu už atliktus darbus. Ieškovas šį faktą neigia, nurodydamas, kad nebuvo suteikęs trečiajam asmeniui S. S. įgaliojimų priimti iš kasatoriaus apmokėjimą grynaisiais pinigais už atliktus darbus ir kad šių pinigų trečiasis asmuo jam neperdavė.
Taigi šioje byloje buvo būtina išsiaiškinti, ar trečiasis asmuo S. S. turėjo ieškovo įgaliojimus priimti jo vardu iš kasatoriaus apmokėjimą už atliktus darbus.
CK 2.132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę sudaryti sandorius ne tik asmeniškai, bet ir per atstovus, išskyrus sandorius, kuriuos dėl jų pobūdžio galima sudaryti tik asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai: santykiai tarp atstovaujamojo (asmens, kuris suteikia teises kitam asmeniui veikti jo vardu ir interesais) ir atstovo (asmens, kuriam suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu ir interesais) bei santykiai tarp atstovaujamojo ir trečiojo asmens dėl atstovo veiksmų.
Pagal CK 2.137 straipsnio 1 dalį įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. Įgaliojimas yra vienašalis atstovaujamojo sandoris, kuriame nurodomos atstovui suteikiamos teisės (įgaliojimai) veikti atstovaujamojo vardu ir interesais su trečiaisiais asmenimis. Pagal bendrąją taisyklę atstovas pats atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jis įgaliotas. Perįgalioti kitą asmenį atlikti šiuos veiksmus jis gali tik tuo atveju, kai jam tokią teisę suteikia gautasis įgaliojimas arba kai jis dėl susidariusių aplinkybių priverstas tai padaryti, kad apsaugotų įgaliotojo interesus (CK 2.145 straipsnio 1 dalis).
Atstovo sudarytas sandoris atstovaujamojo vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Jeigu sandorį atstovaujamojo vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, jei atstovaujamasis po to pritaria šiam sandoriui ir jį patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis).
Teismai nustatė, kad apmokėjimai už atliktus statybos darbus buvo vykdomi pavedimais per banką ir grynaisiais pinigais. Priimti iš kasatoriaus apmokėjimą grynaisiais pinigais buvo pavesta tik ieškovo bendrovės akcininkui S. B., o teisės perįgalioti kitą asmenį atlikti už jį šį veiksmą ieškovas jam nebuvo suteikęs. Trečiasis asmuo S. S. pripažįsta faktą, kad niekada netvarkė finansinių reikalų su ieškovo klientais ir ieškovas jam nesuteikė įgaliojimų priimti iš kasatoriaus apmokėjimą grynaisiais pinigais už atliktus darbus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bendrovės akcininkas S. B. dėl susidariusių tam tikrų aplinkybių negalėjo pats atlikti jam įgaliojime pavestų veiksmų ir tam, kad apsaugotų ieškovo interesus, būtų priverstas perduoti savo įgaliojimus trečiajam asmeniui S. S. (CK 2.145 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų pritaręs trečiojo asmens kasatoriui išduotiems 2006 m. rugpjūčio 16 d. ir 17 d. pakvitavimams (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 2.136 straipsnio 1 dalis).
Byloje nustačius, kad trečiasis asmuo S. S. neturėjo ieškovo jam duoto įgaliojimo priimti iš kasatoriaus apmokėjimo už atliktus darbus, taip pat tokios teisės trečiajam asmeniui neatsirado CK 2.145 straipsnio 1 dalies, 2.133 straipsnio 6 dalies pagrindais, konstatuotina, kad ieškovą su trečiuoju asmeniu nesiejo atstovavimo teisiniai santykiai dėl apmokėjimo priėmimo iš kasatoriaus ieškovo vardu ir interesais, todėl ieškovui neatsirado teisinių padarinių dėl trečiojo asmens ir kasatoriaus atliktų pagal 2006 m. rugpjūčio 16 d. ir 17 d. pakvitavimus veiksmų, šie pakvitavimai ieškovui nesukūrė teisių (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Kadangi trečiasis asmuo neturėjo teisės priimti iš kasatoriaus apmokėjimo už atliktus, o kasatorius neturėjo pareigos juos mokėti trečiajam asmeniui pagal pakvitavimus, trečiasis asmuo pinigų ieškovui neperdavė, tai laikytina, kad kasatorius neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieškovu pagal statybos rangos sutartį. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė iš jo kasatoriaus ieškovui 185 331 Lt skolos už atliktus darbus.
Kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, sprendžiant klausimą dėl pakvitavimų sudarymo aplinkybių, pinigų perdavimo fakto ir pakvitavimų nuginčijimo, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes nurodytu klausimu apeliacijos nebuvo (CPK 341 straipsnio 1 punktas). Be to jie turės reikšmės sprendžiant ginčą, kuriame Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovas UAB „Vilkesta“ pakeistas ieškovu S. S. (T. 3, b. l. 183).
Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą, todėl teismo dalinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o kasacinis skundas atmestinas (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus ieškovui priteisiamos jo kasaciniame teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 2000 Lt. Pagal teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio 8.14 punktą už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą taikytinas koeficientas – 2, kurio pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Taigi šiuo atveju maksimalus užmokesčio dydis yra 1600 Lt (MMA – 800 Lt x 2), todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 1600 Lt.
Kasaciniame teisme patirta 27,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 3 d. dalinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Č. K. ieškovui UAB „Vilkesta“ (kodas 3000994098) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Priteisti iš atsakovo Č. K. 27,90 Lt (dvidešimt devynis litus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
Zigmas Levickis
