Dėl paskolos, delspinigių, palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-242/2012

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00320-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 113.6.2.4 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Zigmo Levickio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį atsakovams A. V., R. J. dėl paskolos, delspinigių, palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašė solidariai iš atsakovų A. V. ir R. J. priteisti 17 619,99 Lt negrąžintos paskolos, 496,50 Lt palūkanų, 1409,43 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 punktu, 2011 m. liepos 13 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kurioje atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

Teismas nustatė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus Reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt apgaule suteiktų paskolų kredito unijos nariams, įskaitant galimą sukčiavimą sudarant šalių paskolos sutartį, dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo Pakruojo kredito unijoje. Teismas pažymėjo, kad, tirdamas įrodymus dėl paskolos padengimo, pinigų įnešimo į kreditoriaus sąskaitą, jų apskaitymo, turėtų išsamiai vertinti ar net kreiptis specialisto pagalbos dėl ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų įvertinimo, taip dubliuoti šiuo metu FNTT jau atliekamą ieškovo finansinių dokumentų tyrimą; FNTT išvados reikšmingos šiai civilinei bylai; kadangi ikiteisminis tyrimas jau pradėtas, tai civilinėje byloje netikslinga pakartotinai tirti ir vertinti tų pačių finansinių dokumentų, bylą tikslinga sustabdyti iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir išnagrinėta baudžiamoji byla.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, patikslinusi, kad civilinė byla sustabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, tačiau nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CPK 163 straipsnio 3 punktu, nes turėjo vadovautis šio straipsnio 4 punktu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas, nagrinėdamas bylą civiline tvarka, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti ir ištirti bylos aplinkybes, turėtų kreiptis į specialistus dėl finansinių dokumentų ištyrimo, įvertinimo ir išvadų pateikimo; tokį tyrimą jau atlieka FNTT pareigūnai, todėl netikslinga tuos pačius veiksmus pakartotinai atlikti šioje civilinėje byloje. Pažymėjusi, kad atsakovai įrodinėja, jog paskolą grąžino, paskolos sumai yra išduotas neprotestuotinas vekselis, pagal kurį vykdomas išieškojimas, teisėjų kolegija konstatavo, kad šioms aplinkybėms ištirti taip pat reikalingos specialisto žinios, šias aplinkybes nustatinėja FNTT pareigūnai, FNTT išvados reikšmingos šiais bylai – nustačius, kad, pasirašant paskolos sutartį, viena šalis buvo nesąžininga ir sukčiavo, nukentėjusi šalis gali kreiptis į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Šiaulių apygardos teismas faktinėmis bylos aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje pagal ieškovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos ieškinį taip pat sustabdė civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, Lietuvos apeliacinis teismas paliko šią nutartį nepakeistą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kasatoriaus nuomone, be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, pažeidžiami jo teisėti ir pagrįsti interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai (CPK 2 straipsnis); teismo argumentai nepakankamai faktiškai bei teisiškai motyvuoti ir nepagrindžia būtinumo šiai civilinei bylai sustabdyti. Skundžiama nutartis priimta nukrypstant nuo kasacinio teismo išaiškinimų dėl CPK 164 straipsnio 4 punkto taikymo teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008). Byloje nėra jokių duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą baudžiamojoje byloje (ar baudžiamojoje byloje paskirtos kokios nors konkrečios ekspertizės ir kokie klausimai joje tiriami, ar ikiteisminio tyrimo metu gautas išvadas ir duomenis bus galima panaudoti šioje sustabdytoje civilinėje byloje), tokių duomenų nenurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, nepagrįsta ir nesuprantama teismo išvada, kad FNTT išvados yra reikšmingos šiai bylai, nes neaišku, kokiais faktiniais ikiteisminio tyrimo duomenimis jos paremtos. Anot kasatoriaus, ši teismo išvada yra akivaizdžiai abstrakti, o tokiomis faktinėmis aplinkybėmis grindžiami civilinės bylos sustabdymo motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų. Jei baudžiamojoje byloje ekspertizė nepaskirta, o teismas mano, kad bylai tokios aplinkybės yra reikšmingos, tai civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti dėl tokių įrodymų rinkimo. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas nurodytoje nutartyje. Abstraktus FNTT tyrimas tiesiogiai negali turėti ir neturės įtakos šalių paskolos sutarties galiojimui, nes šios sutarties niekas neginčija. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, ar pareikšti kam nors įtarimai dėl sukčiavimo pasirašant paskolos sutartis, todėl teismo išvada nepaneigia galimybės civilinę bylą baigti operatyviai nagrinėti naudojantis CPK suteiktomis įrodinėjimo priemonėmis. Nutartyje nepateikiama jokių teisinių motyvų, kad šios civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebus pažeista kasatoriaus teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nesužinojęs apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą, stadiją, ar pareikšti kam nors įtarimai šioje byloje, dėl kokių konkrečių aplinkybių (ar dėl ginčo paskolos) atliekamas ikiteisminis tyrimas, ar paskirta ekspertizė dėl ginčo paskolos sutarties, nekonstatavęs, kad nėra galimybės išsiaiškinti, ar vienas iš atsakovų realiai gavo paskolą, ir kad tai daryti civiliniame procese neekonomiška ar neįmanoma, nepakankamai motyvavęs bylos sustabdymą, kasatoriaus nuomone, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos.

Civilinės bylos sustabdymo instituto normos reglamentuoja procesinių veiksmų, kuriais siekiama išspręsti bylą iš esmės, atlikimo sustabdymą neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą.

Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų skirtumas yra tas, kad kai yra nustatomos privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą sudarančios aplinkybės, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir teismas konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą.

Nagrinėjama byla sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu, dėl kurio taikymo ir aiškinimo byloje yra kilęs ginčas.

Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

Sustabdymas reiškia, kad civilinėje byloje tam tikrą laiką neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog intensyvumo požiūriu tai gali būti pateisinama, jeigu pagal sustabdymo aplinkybes civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas vyksta kita tvarka ir iš esmės nepažeidžia proceso operatyvumo. Be to, motyvai turi būti faktiškai ir teisiškai pagrįsti. Aplinkybės, dėl kurių teismas pripažįsta esant pagrindą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, gali būti svarbios, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo apimtį, konkrečius jame atliekamus veiksmus ir jų civilinius teisinius padarinius. Tik dokumentų, kurių pagrindu reikalaujama priteisti pinigus, surašymo ir pasirašymo aplinkybių tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje yra abstraktus pagrindas, o tokiomis aplinkybėmis grindžiami motyvai neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų. Reikia vadovautis tuo, ar civilinės bylos sustabdymo metu ikiteisminio tyrimo procese atliekamos ekspertizės, kokie klausimai jų metu tiriami, ar numatomos gauti išvados gali būti panaudojamos civiliniame procese ir ar jos būtų reikšmingas įrodymų šaltinis. Jeigu taip, tai nebūtų ekonomiška civiliniame procese atlikti tuos pačius veiksmus, bet jei ekspertizė nepaskirta, o bylai aplinkybės yra reikšmingos, tai civilinę bylą nagrinėjantis teismas gali spręsti dėl tokių įrodymų rinkimo. Jeigu bylos aplinkybės gali būti ištirtos apklausiant šalis ar liudytojus, tai teismas turi motyvuotai pagrįsti, kodėl to negali operatyviau atlikti civilinio proceso tvarka, o numato laukti, kol neapibrėžtai ateityje tai atliks kita institucija – tyrėjas. Teismas turi įvertinti, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. Teismas civilinėje byloje turi spręsti, ar neišreikalauti rašytinių įrodymų tinkamai patvirtintų nuorašų, kad civilinės bylos aplinkybės civiliniame procese būtų tiriamos operatyviai ir intensyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltoji Vokė“ v. AB „Kanapa“, bylos Nr. 3K-3-107/2008). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad materialine prasme civilinių teisinių padarinių, kaip sandorių negaliojimo, jų panaikinimo ikiteisminio tyrimo faktas ar jo metu priimami sprendimai paprastai nesukuria, o daugiausia turi procesinę reikšmę – atsiranda naujų įrodymų, gali būti nustatytas dokumentų klastojimas ir kt. Nepaisant to, kad gali būti ikiteisminio tyrimo metu konstatuojamos svarbios aplinkybės, turinčios įtakos ginčijant šalių sandorius, bet nei tyrimas, nei jo dokumentai savaime tokių padarinių nesukelia. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą, kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokiems duomenims rinkti ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija turi pagrindą sutikti su kasatoriaus argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CPK 164 straipsnio 4 punkto nuostatas bei nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamas veikas, be kita ko, dėl sukčiavimo, todėl ikiteisminio tyrimo išvados gali būti reikšmingos nagrinėjamai bylai. Pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo tikslas – užtikrinti greitą, išsamų ir optimalų nusikalstamų veikų tyrimą, nukentėjusio asmens saugumą, kaltų asmenų suradimą ir jų perdavimą teismui. Asmens veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, tačiau to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai nagrinėjant civilinę bylą turi būti įvertinami pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles kaip sudėtinė byloje esančių įrodymų dalis, leidžianti teismui konstatuoti aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, buvimą arba nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Litagros prekyba“ v. Ginto Butausko įmonė, bylos Nr. 3K-3-55/2012). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje (nagrinėjamu atveju galimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo išduodant paskolas) nėra pakankamas pagrindas civilinei bylai sustabdyti. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad atsakovai civilinėje byloje įrodinėja, jog paskolą grąžino, kad visai 50 000 Lt paskolos sumai yra išduotas neprotestuotinas vekselis, pagal kurį vykdomas išieškojimas, o šioms aplinkybėms ištirti yra reikalingos specialios žinios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados yra abstraktaus pobūdžio ir nėra pagrįstos konkrečiais bylos duomenimis, kurie patvirtintų, kokios konkrečios aplinkybės, susijusios su paskolos santykiais, esančiais šios bylos nagrinėjimo dalyku, yra nustatinėjamos ikiteisminio tyrimo metu. Bylos duomenys patvirtina tik faktą, kad ikiteisminis tyrimas vyksta, nukentėjusiais pripažintų asmenų nėra, yra paskirtas ieškovo ūkinės finansinės veiklos bei informacinių technologijų tyrimas. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra motyvuotai pagrįsta, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, taip pat kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka, tai teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamoje nutartyje yra nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos CPK 164 straipsnio 4 punkto aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja CPK 164 straipsnio 4 punkto pažeidimą, tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Kasaciniame teisme patirta 36,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasaciniam teismui bylą grąžinant nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti nurodytų bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Zigmas Levickis