Administracinė byla Nr. I-1946-816/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00210-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodo, kad nuo 2001 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. (skundo padavimo diena) buvo pažeidžiamos jo teisės į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas. Detalizuoja, kad kamerose nėra užtikrinimas privatumas sanitariniame mazge, nes sanitarinis mazgas atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m aukščio sienele, o prieš keletą metų dar atsirado ir užuolaida. Pareiškėjo nuomone, sienelė ir užuolaida neatitinka higienos normų reikalavimų. Be to, užuolaida pilnai neužsitraukia, atsiremia į kojas, lieka tarpas. Dėl to, kad nėra įrengta jokios uždaros dušo kabinos ir pareigūnai, administracijos atstovai (tarp prižiūrėtojų yra ir moterų) į kamerą gali įeiti be perspėjimo, pareiškėjas nurodo jautęs diskomfortą, gilius psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą. Lukiškių TI-K nėra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu dažniau nei kartą per savaitę, o kameroje yra tik šaltas vanduo. Daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K, tačiau situacija nepasikeitė. Be to, pareiškėjas teigia, jog Lukiškių TI-K darė jam psichologinį spaudimą neteikti skundų.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 8–14) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2); tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, o asmens privatumui užtikrinti pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Šią užuolaidą užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenims bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, taip pat laikydamiesi Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Pažymi, kad pareiškėjas buvo vienas apgyvendintas 3 priežiūros poste, kuriame įrengtos gyvenamosios kameros nuo Nr. 27 iki Nr. 50. Informuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai nebuvo atlikę patikrinimų dėl higienos normų laikymosi pareiškėjo gyvenamose kamerose, todėl pateikia tame pačiame poste esančių gyvenamųjų patalpų patikrinimų aktų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl suimtiesiems, nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušo patalpos kiekvieną dieną yra valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Nurodo, kad pareiškėjas dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Pažymi, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Šiuo atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Skundas iš dalies tenkintinas
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais (privatumo sanitariniame mazge užtikrinimo, prausimosi duše dažnumo), atlyginimo.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senaties termino praleidimo teisinės pasekmės taikomos atsakovui prašant. Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai pareiškėjas/ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas papildomai netiriant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjAtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-460-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-460-915/2015">3K-3-460-915/2015</a> ir joje cituojama kasacinio teismo praktika). Pareiškėjas skundą dėl žalos, patirtos, kaip teigiama, kalint Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. sausio 15 d. (skundo padavimo teismui), pareiškė 2019 m. sausio 15 d. (spaudas ant voko, b. l. 6). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti reikalavimus, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas kalinimo sąlygas jo nurodytais aspektais. Atsižvelgiant į atsakovės prašymą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl ieškinio senaties termino teisinių pasekmių taikymo skundo reikalavimams dėl netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2001 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. sausio 14 d. imtinai ir šiuo savarankišku pagrindu atmesti skundo reikalavimus už nurodytą laikotarpį, kaip pareikštus praleidus įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą bei nenustačius teismui savo iniciatyva (ir pareiškėjui nenurodžius) svarbių aplinkybių šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.).
Tad šioje byloje bus nagrinėjami iš esmės skundo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už kalinimą (ne)tinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2019 m. sausio 15 d. imtinai, kadangi reikalavimams dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį pareikšti S. K. nėra praleidęs 3 metų ieškinio senaties termino. Toliau pasisakytina dėl skunde dėstomų galimai netinkamų kalinimo sąlygų nurodytu ginčo laikotarpiu (2016 m. sausio 15 d. – 2019 m. sausio 15 d. imtinai) atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Gi pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus.
Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų apibrėžtu ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo
Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose buvo atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, ir, nors prieš keletą metų papildomai atsirado užuolaida, tačiau vis tiek jis jautė nepatogumus dėl privatumo neužtikrinimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET) (2016 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-82 redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET) (2016 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. V-176 redakcija su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 11–12) nurodyta, kad kamerose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio sienele, kuri apdengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, Lukiškių TI-K buvo pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2019 m. sausio mėn. pranešime dėl S. K. skundo (b. l. 69–70) nurodyta, kad kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusios kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 metro aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo kamerose pakabintos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Durų ar užuolaidų įrengimas paprastai laikomas privatumą užtikrinančiomis priemonėmis ir pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskiru tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDktODIyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-509-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-509-822/2017">A-509-822/2017</a>, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMTY5LTg1OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1169-858/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1169-858/2018">A-1169-858/2018</a>). Pareiškėjas pripažįsta, jog prieš keletą metų buvo pakabintos užuolaidos, tačiau mano, kad ji neužtikrina jo privatumo sanitariniame mazge, nes lieka tarpas, kabinasi už kojų. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodo, kad šią užuolaidą užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji.
Dėl pareiškėjo nusiskundimų, jog jo privatumas, sanitariniame mazge, buvo ribojamas pareigūnui jį stebint per duryse įrengtą stebėjimo akutę, pareigūnams į kamerą užėjus be įspėjimo. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis nurodyta instrukcija, tam tikri kalinamųjų ir suimtųjų privatumo apribojimai ir su tuo susiję nepatogumai yra neišvengiami, tačiau ši instrukcijos nuostata turi būti vertinama neatsiejamai nuo asmens teisės į privatumą, orumą ir garbę. Asmens naudojimasis sanitariniu mazgu, stebint kitiems asmenims ir nesant galimybės sanitarinio mazgo uždengti užuolaida, yra nesuderinamas su asmens teise į privatumą. Kaip jau minėta pareiškėjas skunde nurodo, kad tik keletą metų jo gyvenamosiose kamerose yra pakabintos užuolaidos, ką pripažįsta ir atsakovo atstovas. Be to, atsakovo atstovas neneigia galimybės pareigūnams, įskaitant ir kitos lyties, stebėti (nesant užuolaidos) kalinius jų kamerose atliekant asmens higienos procedūras. Tad konstatuotinas pažeidimas dėl nepakankamo asmens teisės į privatumą užtikrinimo pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K 2016 metais, kuomet sanitarinis kameros mazgas nebuvo nuo gyvenamosios kameros patalpos (nuo galimybės pareigūnams matyti sanitariniame mazge atliekamas asmens higienos procedūras per kameros duryse esančią akutę) atskirtas užuolaidomis. Visgi svarstant dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo turi būti atsižvelgtina į tai, jog pareiškėjas bausmę atliko (kalėjo) kamerose vienas, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenims bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Be to, pareiškėjas nenurodo, koks konkrečiai incidentas buvo įvykęs ir kada jo privatumas buvo pažeistas todėl, kad, kaip jis teigia, neįspėjęs į kamerą užėjo pareigūnas.
Dėl kamerų vėdinimo
TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. PĮĮET 16.10 papunktyje nustatyta, kad: kameros turi būti šildomos ir vėdinamos; kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami PĮĮET 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose esančios gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi, Lukiškių TI-K kameros, kuriose nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ar oro kondicionavimo sistema, gali būti vėdinamos per langus ir toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų nuostatas. Atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu. Atitinkamai, kad kamerų vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, nurodyta ir Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 13). Už kamerų valymą, tvarką, įskaitant ir vėdinimą, atsakingi patys suimtieji ir nuteistieji (Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d., Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 35 p., kt.). Aplinkybių, trukdžiusių pareiškėjo gyventose kamerose vėdinti patalpas atidarant langą pagal galimybes, nenurodyta ir nenustatyta. Grotos ant langų yra apsauginės, privalomos tokio tipo įstaigose ir atitinka įprastas kalinimo sąlygas. Pažymėtina, kad paties nukentėjusiojo rizikos prisiėmimas (patalpos nevėdinimas, esant šiai galimybei) apskritai gali šalinti civilinę atsakomybę (CK 6.253 str. 5 d.).
Dėl naudojimosi dušu periodiškumo ir dažnumo
Lukiškių TI-K nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. To neneigė ir pareiškėjas, tačiau tvirtino, kad vieno karto per savaitę yra mažai. HN 134:2015 44 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K, suteikdamas galimybę pareiškėjui dušu pasinaudoti vieną kartą per savaitę, teisės aktų nuostatų pažeidimo nepadarė. Ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu gali būti įvertinti kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 str. pažeidimą (žr. Lietuvos administracinio teismo 2016-10-07 nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDU2LTYwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1456-602/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1456-602/2016">A-1456-602/2016</a>) konstatavus ypač prastas kalinimo sąlygas, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kad būtų kreipęsis į administraciją dėl naudojimosi dušu dažnumo pakeitimo įvertinant individualią jo situaciją (žr. Lietuvos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NDY4LTUyMC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4468-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4468-520/2018">A-4468-520/2018</a>).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto Rekomendacijos Rec(2006)2 valstybėms narėms dėl Europos kalinimo taisyklių yra tik rekomendacinio pobūdžio, dėl to šių taisyklių 19.4 punkto, įtvirtinančio kalinamo asmens teisę praustis duše ne rečiau kaip du kartus per savaitę, neprivalo vykdyti laisvės atėmimo įstaigos Lietuvoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00MjY2LTQ0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4266-442/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4266-442/2017">A-4266-442/2017</a>). Vis dėlto, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl asmens laikymo sąlygų privaloma atsižvelgti į asmens sveikatos būklę ir esant asmens sveikatos sutrikimams užtikrinti pareiškėjui galimybę dažniau naudotis dušu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMzAxLTg1OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3301-858/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3301-858/2017">A-3301-858/2017</a>). Byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatos sutrikimus, dėl kurių jam reikia naudotis dušu dažniau nei numatyta higienos normose (ne rečiau kaip kartą per savaitę), taip pat pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės bent kartą per savaitę nusiprausti duše, sprendžiama, kad šiuo aspektu pareiškėjo teisės į tinkamas higienos sąlygas naudotis dušu nepažeistos (žr., pvz., 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDczLTUyMC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1073-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1073-520/2018">A-1073-520/2018</a>, 2018 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NDY4LTUyMC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4468-520/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4468-520/2018">A-4468-520/2018</a>). Be to, kamerose garantuojamas nuolatinis šalto vandens tiekimas, todėl galimybės papildomai pasirūpinti asmens higiena nėra varžomos.
HN 76:2010 21 punkte numatyta, kad kameros sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad kameroje nėra karšto vandens ir atsakovo atstovas veikė neteisėtai, yra atmestini kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMzQ4LTYyNC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2348-624/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2348-624/2016">A-2348-624/2016</a>). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad jokie teisės aktai laisvės atėmimo įstaigos neįpareigoja gyvenamosiose kamerose tiekti šiltą (karštą) vandenį (žr. 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS02NDYtNzU2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-646-756/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-646-756/2018">A-646-756/2018</a>).
Dėl pareiškėjo argumento, kad jam buvo daromas psichologinis spaudimas neteikti skundų. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų teikęs Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms institucijoms, prižiūrinčioms laisvės atėmimo vietų administracijas, skundus dėl skunde išdėstytų reikalavimų (privatumo sanitariniame mazge, maudymosi duše dažnumo). Teismas pareiškėjo argumentus, kad jam buvo darytas spaudimas neduoti skundų, vertina kaip abstrakčius, stokojančius konkretumo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad spaudimas daromas po to kai jis paduoda skundą, tačiau byloje nėra duomenų, kaip minėta, kad pareiškėjas teikė skundus dėl skunde išdėstytų reikalavimų, nėra nurodoma ir koks konkrečiai pareigūnas darė pareiškėjui psichologinį spaudimą.
Kiti pareiškėjo samprotavimai ar argumentai nei savarankiškai, nei kartu su kitais nesudaro pagrindo svarstyti dėl aktualiu ginčo laikotarpiu kalinimo sąlygų neužtikrinimo kitais ar papildomais aspektais, nes nėra konkretizuoti ar detalizuoti.
Dėl neturtinės žalos dydžio
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pareiškėjas nurodė, kad neturtinė žala pasireiškė nepatogumais, pavojumi sveikatai, pažeidimu, garbės ir orumo pažeidimu, nedetalizuodamas šių aplinkybių. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimų spektrą ir aspektus, bet ir į tai, kad nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgus į nustatyto pažeidimo (teisė į privatumą) mastą bei trukmę (apie vienerius metus, 2016 metais), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 50 Eur neturtinei žalai atlyginti už nustatytus tinkamų kalinimo sąlygų pažeidimus nurodytais sprendime aspektais (dušo vietos įrengimas neužtikrinant privatumo). Teismas negali apsiriboti vien pažeidimo konstatavimu, kadangi pažeidimo laikotarpis pakankamai ilgas, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 5 000,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
iš dalies patenkinti pareiškėjo S. K. skundą.
Priteisti pareiškėjui S. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50,00 EUR (penkiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą ir praleidus ieškinio senaties terminą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jovita Einikienė
