Dėl nutarimo pakeitimo

Administracinė byla Nr. eI-1505-331/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04393-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.8; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos atstovams advokatui Virgilijui Kaupui ir Simui Rimkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo pakeitimo,

Teismas

n u s t a t ė:

1. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2018 m. lapkričio 12 nutarimu „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. Š-l/ABNS-14“ (toliau – Nutarimas) UAB „Sauduva“ (toliau – Bendrovė) paskyrė 30 000 Eur ekonominę sankciją (el. byla, b. l. 1–4).

2. Pareiškėja pateikė teismui skundą ir prašo pakeisti Departamento 2018 m. lapkričio 12 nutarimu bendrovei „Sauduva“ paskirtą 30 000 Eur ekonominę sankciją į 500 Eur ekonominę sankciją.

2.1. Paaiškino, kad Nutarimu paskirta 30 000 Eur ekonominė sankcija yra neproporcinga, per griežta, pažeidžia konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus. Teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo atliktas planinis Bendrovės patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad Bendrovė nuo 2016 m. spalio 25 d. įgijo teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus pagal pakuočių atliekų rūšis ne iš komunalinio atliekų srauto. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė surinko 108,908 tonų popieriaus ir kartono pakuotės atliekų iš komunalinio atliekų srauto, už kurias neturėjo teisė išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, tačiau išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr.l612S10001- 4378-5513, popieriaus ir kartono pakuotės atliekoms ne iš komunalinio atliekų srauto už 170,000 tonų.

2.2. Tyrimo eigoje Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, kurias aplinkos apsaugos pareigūnai vertino kaip tinkamas, Bendrovė visiškai pripažino padariusi teisės pažeidimus, neginčijo jo padarymo aplinkybių, padarytas pažeidimas jokių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, valstybės ekonominiams interesams nepadarė, pažeidimas truko neilgą laiką (nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Mano, kad pažeidimas padarytas dėl netyčinių Bendrovės veiksmų, netinkamo faktinių aplinkybių ir teisės aktų aiškinimo, pažeidimas neturi nukentėjusios šalies teisėms ir teisėtiems interesams didelės reikšmės, padarytas pažeidimas turi būti vertinamas tik kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Bendrovėje dirba 60 darbuotojų, vykdomoje ūkinėje veikloje patiria nuostolių, turi finansinių sunkumų, todėl itin didelės 30 000 Eur ekonominės sankcijos pritaikymas pareiškėjai neigiamai atsilieps Bendrovės veiklai, dėl pablogėjusios finansinės padėties bus nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai, darbuotojai neteks dalies uždarbio, gali tekti imtis priemonių dėl darbuotojų atleidimo iš darbo.

2.3. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju Bendrovė rėmėsi Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 37 punktu, nustatančiu, kad įmonė šiame įstatyme apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą. Bendrovė surinkinėjo pakuotes, atvežamas fizinių asmenų, nurodant, kad jie yra verslininkai ir vykdo individualią veiklą. Institucija patikrinusi žurnalus, nustatė, kad paėmus pakuotes iš fizinių asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, žurnale nėra nurodyti išsamūs duomenys (pvz. patento numeris). Todėl 108 tonos buvo priskirtos fiziniams asmenimis, kurie nevykdo ūkinės veiklos, nes Bendrovė nepagrindė minėtų pakuočių kiekio surinkto iš verslininkų.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime (el. byla, b. l. 43–45) paaiškino, kad Bendrovei paskirta minimali 30 000 Eur ekonominė sankcija yra teisėta ir nėra pagrindo Bendrovės skunde pateiktais motyvais pakeisti Departamento Bendrovei 30 000 Eur ekonominę sankciją į 500 Eur ekonominę sankciją.

3.1. Teigia, kad patikrinimo metu nustatyta, kad vadovaujantis 1998 m. birželio 16 d. Nr. VIII-787 Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 1 dalies reikalavimais, Bendrovė nuo 2016 m. spalio 25 d. įgijo teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, pagal pakuočių atliekų rūšis gautas ne iš komunalinio srauto. Nuo 2016 m. spalio 25 iki 2016 m. gruodžio 31 d. Bendrovė surinko 108,908 t popieriaus ir kartono pakuotės atliekų iš komunalinio atliekų srauto, už kurias neturėjo teisės išrašyti pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, tačiau išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą Nr. 1615SI0001-4378-5513, popieriaus ir kartono pakuotės atliekoms ne iš komunalinio atliekų srauto už 170,000 t. Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 dalis dėl 108,908 t laikoma neteisėtai išrašyta ir pripažinta negaliojančia, nes popierinės ir kartoninės pakuotės 108,908 t atliekų kiekis surinktas iš komunalinio atliekų srauto ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose.

3.2. Vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – Aprašas), 42 punktu, įrodančio dokumento dalies išrašymo neteisėtas pripažinimo faktas įformintas 2017 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo akte Nr. 15951094. Patikrinimo aktas patvirtintas Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 9 (toliau – Sprendimas). Sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo. Įrodančio dokumento dalis, patvirtinanti 108,908 t popierinės ir kartoninės pakuotės atliekų surinkimą ir sutvarkymą, vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 45 p. bei Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto LR aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 15 p., neteko galios nuo Sprendimo priėmimo dienos.

3.3. Pažeidimas įrodytas 2018 m. spalio 10 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolu Nr. Š-l, 2017 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktu Nr. 15951094, 2017 m. rugsėjo 22 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 9, Nutarimu bei kitais bylos rašytiniais dokumentais. Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir Aprašo 11.5, 11.6, 11.7 papunkčių reikalavimus.

3.4. Teigia, kad atsakomybė už šį pažeidimą numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad už nepagrįstą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimą, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 25 tonų ir didesnio kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo 30 000 Eur iki 55 000 Eur. Departamento pareigūnas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad padariusi pažeidimą Bendrovė pašalino pažeidimus, padėjo tyrimo metu bei nenustačius sunkinančių aplinkybių, Bendrovei paskyrė minimalią 30000 Eur ekonominę sankciją.

3.5. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (el. byla, b. l. 77–78).

k o n s t a t u o j a:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nutarimo, kuriuo pareiškėjai paskirta 30 000 Eur ekonominė sankcija už aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad bendrovė „Sauduva“ vykdo atliekų surinkimą, vežimą, rūšiavimą, presavimą, perdavimą kitiems atliekų tvarkytojams. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2016 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. AV-269 Bendrovė įrašyta į gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų atliekų tvarkytojų sąrašą kaip plastikinės pakuotės atliekų surinkėjas ne iš komunalinio srauto, popierinės ir kartoninės pakuotės surinkėjas ne iš komunalinio srauto ir kombinuotos pakuotės (vyraujanti medžiaga popierius) surinkėjas ne iš komunalinio srauto.

5.1. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mokesčių ir atliekų kontrolės skyrius atliko bendrovės „Sauduva“ gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą 2016 metais įrodančių dokumentų išrašymo teisėtumo planinį patikrinimą ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. parengė patikrinimo aktą Nr. 15951094 (el. byla, b. l. 11–14).

5.2. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu N

5.3. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Šiaulių apskaitos ir mokesčiu kontrolės poskyrio vyriausioji specialistė 2018 m. spalio 10 d. Bendrovei surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. Š-1 (el. byla, b. l. 50–52), konstatuodama, kad Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Aprašo 11.5, 11.6 bei 11.7 punktų reikalavimus.

5.4. Departamento Teisės skyriaus Šiaulių administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės poskyrio vedėjas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 5 dalies nuostatamis, 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu už numatytą pažeidimą skyrė bendrovei „Sauduva“ 30 000 Eur ekonominę sankciją (el. byla, b. l. 46–48).

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Aplinkos apsaugos įstatymas, Atliekų tvarkymo įstatymas ir Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-35 (ginčo metu galiojusios redakcijos).

7. Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino padariusi Nutarime nurodytus teisės pažeidimus, neginčijo jų padarymo aplinkybių. Prašymą dėl baudos dydžio sumažinimo grindžia tuo, kad paskirta 30 000 Eur bauda yra neproporcinga, per griežta, nes Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nedelsdama ėmėsi priemonių pašalinti patikrinimo metu nustatytus trūkumus, nenustatyta žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, valstybės ekonominiams interesams, teisės aktų pažeidimas truko neilgą laiką (2016 m. spalio 25 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), pažeidimas padarytas dėl netyčinių veiksmų, netinkamo faktinių aplinkybių ir teisės aktų aiškinimo bei taikymo, pažeidimas neturi nukentėjusios šalies teisėms ir teisėtiems interesams didelės reikšmės, todėl, pareiškėjos manymu, padarytas pažeidimas vertintinas tik kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Be to, Bendrovėje dirba 60 darbuotojų, vykdomoje ūkinėje veikloje patiria nuostolių, turi finansinių sunkumų, tuo tarpu 30 000 Eur ekonominė sankcija turės neigiamų pasekmių Bendrovės veiklai, nebus vykdomi sutartiniai įsipareigojimai, darbuotojai neteks dalies uždarbio, gali tekti imtis priemonių dėl darbuotojų atleidimo iš darbo.

8. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už komunalinių atliekų sraute susidarančias gaminių ir (ar) pakuočių atliekas, surinktas ne savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir jas papildančiose atliekų surinkimo sistemose. Pagal Aprašą dokumentai, be kita ko, gali būti išrašomi: pakuočių atliekų kiekiui, kurį pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką organizacijos išrinkti pakuočių atliekų surinkėjai surinko nekomunalinių atliekų sraute ir perdavė pakuočių atliekų naudotojui (perdirbėjui) ir (ar) eksportuotojui, įrašytam į tvarkytojų sąrašą (11.5 papunktis); tų rūšių pakuočių atliekoms, kurioms pakuočių atliekų surinkėjas, atliekų naudotojas (perdirbėjas) ir (ar) eksportuotojas turi teisę išrašyti dokumentus (11.6 papunktis); pakuočių atliekų kiekiui, kuris sutvarkytas pakuočių atliekų surinkėjui, naudotojui (perdirbėjui) ir (ar) eksportuotojui esant tvarkytojų sąraše (11.7 papunktis). Aplinkos apsaugos įstatymo 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nepagrįstas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išdavimas, kai šiuo dokumentu patvirtinamas 25 tonų ir didesnio kiekio gaminių ar pakuočių atliekų sutvarkymas, užtraukia baudą nuo trisdešimt tūkstančių iki penkiasdešimt penkių tūkstančių eurų. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

9. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų įrodymų visetą, sprendžia, kad jie patvirtina, jog Bendrovė pripažino padariusi teisės pažeidimą, padariusi pažeidimą Bendrovė pašalino pažeidimus, padėjo tyrimo metu. Be to, sprendžiant, ar Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą Bendrovė paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika.

10. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrinantis teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

11. Analogiškus teisingumo ir proporcingumo principų santykio aiškinimus yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teismas yra pažymėjęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjk4LTU1Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-298-556/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-298-556/2016">eA-298-556/2016</a>). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą mažinti aplinkos apsaugos institucijos nustatytą mokestį už gamtos išteklių naudojimą, vertinama tai, kad ūkio subjektas nesiekė tyčia ir sąmoningai nuslėpti mokestį, ir nėra duomenų, kad ūkio subjektas būtų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a>); ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE2Ni01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2166-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2166-575/2016">eA-2166-575/2016</a>, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzUyNS01NzUvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3525-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3525-575/2016">eA-3525-575/2016</a>).

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia apie Bendrovės padarytų pažeidimų pobūdį ir priežastis, atsižvelgia į tai, kad bendrovei „Sauduva“, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, taip pat į tai, kad pareiškėja prisipažino, jog yra padariusi Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 4 punkte bei Aprašo 11.5, 11.6 ir 11.7 punktuose nustatytus pažeidimus, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, nenustatyta, kad dėl Bendrovės padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, įmonė ir jos vadovas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus anksčiau nebuvo bausti. Teismas atsižvelgia ir į pareiškėjos pateiktą 2018 m. gruodžio 31 d. balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri nėra galutinė. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju paskirta 30 000 Eur bauda nėra proporcinga padarytiems pažeidimams, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnio dydžio bauda. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.

13. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai skiriama 15 000 Eur dydžio bauda, nes iš pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. balanso aiškiai matyti, kad bendrovė turi pelno 162 502 Eur (Nepaskirstytas pelnas), kurio nėra paskirsčiusi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sauduva“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirtą galutinę 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) baudą sumažinti ir paskirti bendrovei „Sauduva“ 15 000 Eur (penkiolika tūkstančius eurų) ekonominę sankciją.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas